G. I. pagal BK 184 str., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-227-594/2023

Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00006-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11; 2.1.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. I. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalies.

Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu G. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir G. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalis dėl G. I. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam priimtas naujas nuosprendis:

vadovaujantis BK 37 straipsniu, G. I. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir baudžiamosios bylos dalis (dėl į buhalterinę apskaitą nepagrįstai įtraukto 142,70 Eur vertės 128,28 litro benzino sunaudojimo, 165,84 Eur vertės 185,20 litro benzino sunaudojimo ir 4 padangų „Firemax 225/45R19“ įgijimo bei jų gilinimo paslaugų įsigijimo už 266,18 Eur) nutraukta;

G. I. veika iš BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl dalies dėl dienpinigių – 88 806,61 Eur ir 2260,03 Eur kilnojamojo darbo priedų apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų neišsaugojimo) ir paskirta bausmė – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda;

G. I. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

išieškota iš nuteistojo G. I. išteisintojo V. D. naudai 700 Eur išlaidų advokato paslaugoms, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apmokėti atlyginimo.

Šioje baudžiamojoje byloje taip pat išteisintas V. D. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, tačiau dėl jo kasacinių skundų nėra gauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. I. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „Mosola“ direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. Radviliškio rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Mosola“ buhalterinę apskaitą, t. y., pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neišsaugojo dienpinigių, iš viso 88 806,61 Eur (iš jų 2018 m. – 39 666,62 Eur, 2019 m. (iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) – 49 139,99 Eur) sumos, ir 2260,03 Eur kilnojamojo darbo priedų apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų, dėl to iš dalies negalima patikrinti jų apskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Mosola“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl G. I. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį yra nepakankamai motyvuotos, iš dalies nepagrįstos, netinkamai taikytas įrodymų vertinimas ir baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė.

3. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad G. I. pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra ydingas, kadangi vienas iš epizodų atitinka ne nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, o nusikalstamos veikos, nurodytos 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje, atlikus UAB „Mosola“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, jog buhalterinė apskaita vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, t. y. G. I. neišsaugojo dienpinigių ir kilnojamojo darbo priedų, kurių suma bendrovei reikšminga, apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų, todėl dėl nustatytų įstatymų pažeidimų visumos ir jų pobūdžio kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – iš dalies negalima nustatyti UAB „Mosola“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2018–2019 metais.

4. Išteisindamas G. I. dėl turto iššvaistymo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog G. I. iššvaistė kaltinime nurodytą turtą, o UAB „Mosola“ patyrė realią žalą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad UAB „Mosola“ dėl įmonės vadovo veiksmų būtų tapusi nemoki, patyrusi bankrotą ir kad kreditoriai dėl to būtų patyrę žalos, atvirkščiai, įmonė ir toliau vykdė bendrovės įstatuose nurodytą veiklą. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad įmonės lėšas G. I. naudojo ne asmeniniais tikslais ir finansinės naudos pats iš to negavo. Taip pat pripažinta, kad UAB „Mosola“ pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis be teisėsaugos institucijų įsikišimo netapo problemiškas, todėl nėra pagrindo ir daryti išvadą, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistasis G. I. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius: panaikinti nuosprendžių dalis dėl G. I. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, taip pat panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo V. D.. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus, kadangi savo išvadų nepagrindė baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

5.2. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad G. I. neišsaugojo dienpinigių, iš viso 88 806,61 Eur sumos, ir 2260,03 Eur kilnojamojo darbo priedų apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų ir kad UAB „Mosola“ prisijungimų duomenys ar prieiga prie UAB „Mosola“ „Google Drive“ debesyse saugomos informacijos ir (ar) dokumentų įmonės nemokumo administratoriui nebuvo perduoti ir dėl šios objektyvios priežasties UAB „Mosola“ nedisponuoja jokia „Google Drive“ debesyse galimai esančia informacija ir (ar) dokumentais apie įmonės vairuotojams apskaičiuotus dienpinigius, uždirbtas pajamas, degalų sąnaudas, įvairias išlaidas, yra nelogiškos ir prieštarauja A. B. parodymams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas laikė patikimais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad naujai paskirta buhalterė A. B. patvirtino, jog jai el. laišku buvusios buhalterės A. K. siųstus dokumentus atsidariusi matė. Aplinkybė, kad naujai paskirta UAB „Mosola“ buhalterė A. B. skaitmenine forma turėjo apskaitos dokumentus, dėl kurių trūkumo G. I. yra nuteistas, patvirtina, kad trūkstami apskaitos dokumentai naujai paskirtai UAB „Mosola“ buhalterei ir direktoriui buvo tinkamai perduoti, todėl tarp kasatoriaus veikos ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. Tariamai aplaidžios apskaitos dalyku pripažintų dokumentų perdavimą naujai paskirtai buhalterei ir direktoriui patvirtino ir naujai paskirtos buhalterės A. B. pasirašytas 2019 m. rugsėjo 6 d. UAB „Mosola“ dokumentų perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad buvo perduotos tiek darbuotojų darbo užmokesčio, tiek avanso mokėjimo ir kitos bylos. Apie tariamai aplaidžios apskaitos dalyku pripažintų dokumentų perdavimą naujai paskirtai buhalterei A. B. patvirtino ir buvusi UAB „Mosola“ buhalterė A. K.. Minėtos aplinkybės patvirtino, kad naujai paskirtai buhalterei A. B. buvo perduoti dokumentai, dėl kurių neišsaugojimo kasatorius yra nuteistas. Taip pat A. B. buvo perduota ir elektroninė šių dokumentų versija, tai apeliacinės instancijos teisme patvirtino A. B. (trūkstamus dokumentus gavo elektroniniu paštu). Apeliacinės instancijos teismas nurodytus įrodymus (Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo pažymą, dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, A. B. parodymus) įvertino nevisapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, kadangi paminėti įrodymai neginčijamai leidžia daryti išvadą, jog dienpinigių ir kilnojamojo darbo priedų apskaičiavimą patvirtinantys dokumentai naujai paskirtai UAB „Mosola“ buhalterei ir direktoriui buvo perduoti.

5.3. Teismas netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą (BK 223 straipsnio 1 dalis). BK 223 straipsnio dispozicija yra blanketinė ir nukreipia į teisės aktus, reikalaujančius tvarkyti finansinę apskaitą. Dokumentų perdavimo–priėmimo metu galiojusi BAĮ 19 straipsnio 4 dalies redakcija numatė, kad, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Taigi įstatymu pareiga perimti buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta naujajam juridinio asmens vadovui, o tai yra pagrįsta, kadangi buvęs juridinio asmens vadovas tokiai funkcijai atlikti neturi nei materialinių išteklių, nei įgaliojimų veikti juridinio asmens vardu. Apeliacinės instancijos teismui nustačius aplinkybes, kad buvo surašytas dokumentų perdavimo–priėmimo aktas, kuriame minimi tariamai aplaidžios apskaitos dalyku esantys dokumentai, taip pat kad naujai paskirta buhalterė A. B. patvirtino skaitmenine forma gavusi trūkstamus dokumentus, pareiga tinkamai įforminti apskaitos dokumentų perdavimą ir tinkamai organizuoti patį perdavimą teko naujai paskirtam UAB „Mosola“ vadovui, bet ne kasatoriui. Nėra jokių duomenų, kad naujasis UAB „Mosola“ vadovas būtų iš G. I. reikalavęs pateikti tariamai trūkstamus dokumentus arba tariamai neveikiančią prieigą prie informacinės sistemos, kurioje buvo saugomi apskaitos dokumentai skaitmenine forma. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jei tariamos aplaidžios apskaitos dalyku esantys dokumentai ir buvo prarasti, tai atsitiko dokumentų perdavimo–priėmimo metu arba po jo, tačiau, pagal BAĮ 19 straipsnio 4 dalies nuostatas, kasatorius neturėjo pareigos rūpintis tinkamu dokumentų perdavimo įforminimu ir dokumentų perėmimu.

5.4. Dėl proceso išlaidų atlyginimo pažymima, kad kasatorius su V. D. šioje baudžiamojoje byloje nebuvo siejamas jokiais teisiniais santykiais, dėl kurių kiltų pareiga atlyginti V. D. jo patirtas proceso išlaidas. Kasatoriaus apeliaciniu skundu nebuvo prašoma V. D. taikyti teisinės atsakomybės priemones, baudžiamąją bylą inicijavo prokuratūra, įgyvendindama valstybės valdžią, turėdama tikslą ginti įstatymų saugomas vertybes. Priversti prokuratūrą pradėti baudžiamąjį procesą arba jį nutraukti G. I. galimybės neturėjo. Jokie teisės aktai nenustato kasatoriui pareigos atlyginti išteisintojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ši pareiga negali būti pagrįsta ir bendraisiais civilinės atsakomybės principais. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyti ir kasatoriaus protingumo principo neatitinkantys ar neteisėti veiksmai. Be to, apeliacinis skundas buvo pagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas. Nustatant kasatoriui įstatymu nenurodytą pareigą atlyginti kito baudžiamojo proceso dalyvio patirtas išlaidas, G. I. kliudoma kreiptis į teismą, be pagrindo paimama nuosavybė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo G. I. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017).

8. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra apibendrintų teiginių, skirtų teismų atliktam atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimui bei jų pagrindu padarytoms išvadoms ginčyti, pateikiamas savas teismų nustatytų aplinkybių vertinimas, teigiama, kad teismo padarytos išvados dėl dokumentų neišsaugojimo yra nelogiškos ir prieštarauja liudytojų parodymams, kad įrodymai neginčijamai leidžia daryti išvadą, jog dienpinigių ir kilnojamojo darbo priedų apskaičiavimą patvirtinantys dokumentai naujai paskirtai UAB „Mosola“ buhalterei ir direktoriui buvo perduoti ir pan., tačiau tokie teiginiai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl šie ir kiti su teisės taikymo aspektais nesusiję argumentai nagrinėtini tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BPK reikalavimų pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017).

10. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nusprendė, jog nurodytu laikotarpiu UAB „Mosola“ įmonės vadovas G. I., nors formaliai ir organizavo apskaitos tvarkymą, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, tačiau ištirti įrodymai patvirtina, kad būtent jis neužtikrino teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimo vyriausiajam buhalteriui bei pateiktų duomenų išsaugojimo, t. y. tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Mosola“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Išvada, kad buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys dienpinigių ir kilnojamojo darbo priedų apskaičiavimą, nebuvo išsaugoti nei popieriniu, nei elektroniniu formatu, padaryta įvertinus visumą bylos duomenų (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 25 punktas), taip pat įvertinus ir liudytojų A. B., A. K. parodymus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) 2020 m. spalio 16 d. specialisto išvadą, FNTT tyrėjo Alvydo Gurklio 2020 m. spalio 2 d. tarnybinį pranešimą, BUAB „Mosola“ 2022 m. spalio 13 d. raštą. Minėtos specialisto išvados duomenimis byloje nustatyta, kad bendrovės apskaitos registruose nefiksuota, kam priskaityti bei išmokėti dienpinigiai, nefiksuotas dienpinigių apskaičiavimas. Aptartos specialisto išvados turinys savo išvadomis apima ir bendrovės įsakymų dokumentus – nustatyta, kad tyrimui pateiktame segtuve „Įsakymai“ nepateikti įsakymai dėl G. I. siuntimo į komandiruotes ir įsakymas darbuotojams dėl kilnojamojo darbo pobūdžio išmokų. Savo ruožtu aptariamų buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas elektronine forma patvirtintas minėtu tarnybiniu pranešimu bei BUAB „Mosola“ raštu. Tai, kad A. B. patvirtino mačiusi jai siųstus dokumentus (kokie tai buvo dokumentai, objektyviai nėra nustatyta), nepaneigia apeliacinės instancijos teismo konstatuotos pareigos nuteistajam, kaip už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakingam asmeniui, užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką, juolab kad iš bylos duomenų matyti, jog A. K. siųstas failas tapo nebeprieinamas. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, kadangi jis ne tik pasisakė dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, bet ir atsižvelgė į kasatoriaus (apelianto) akcentuojamus įrodymus, šiuos įvertino bei pateikė motyvuotas išvadas.

11. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – apeliacinis skundas ir bylos aplinkybės išnagrinėti neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse nustatytais proceso veiksmais, reikalavimus ir savo išvadų nepagrindė baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau šis pažeidimas skunde nurodomas deklaratyviai, nenurodant konkrečių teisinių argumentų, pagrindžiančių teismo pareigos patikrinti, ar duomenų gavimo būdas atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais, netinkamą įgyvendinimą, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio BPK nustatyto reikalavimo nepasisakys.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir nuosprendžio turinio, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė ištirtais įrodymais.

14. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, neturi pagrindo konstatuoti, kad šis teismas esmingai pažeidė pirmiau nurodytas BPK normas.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

15. Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas siejamas su esminiais BPK pažeidimais, nustatant aptariamos veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes. Teigiama, kad pareiga tinkamai įforminti apskaitos dokumentų perdavimą ir tinkamai organizuoti patį perdavimą teko naujai paskirtam UAB „Mosola“ vadovui, o ne G. I., kadangi buvęs juridinio asmens vadovas tokiai funkcijai atlikti neturi nei materialinių išteklių, nei įgaliojimų veikti juridinio asmens vardu. Jei byloje tariamos aplaidžios apskaitos dalyku esantys dokumentai ir buvo prarasti, tai atsitiko dokumentų perdavimo–priėmimo metu arba po jo, o už tai kasatorius nėra atsakingas, tačiau teisiniai argumentai, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, skunde nenurodomi.

16. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje aktualioje bylai BK 223 straipsnio 1 dalies straipsnio redakcijoje (2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių atskirų veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo.

17. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu), ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kita vertus, pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota ir tai, jog jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus, ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, spręstina apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018).

18. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BAĮ 19 straipsnio 4 dalies norma nustatė, kad tuo atveju, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Teismų praktikoje yra aptartas šių Buhalterinės apskaitos įstatymo normų santykis, pagal kurį, šias normas aiškinant sistemiškai, ūkio subjekto vadovas turi rūpintis buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo sklandumu, turi būti jam pasiruošęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-495/2021). Tik tinkamas buvusio ūkio subjekto vadovo BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įgyvendinimas objektyviai užtikrina realų naujojo ūkio subjekto pareigos saugoti dokumentus įgyvendinimą. Būtent buvęs bendrovės vadovas, kuris pats tvarkė arba organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, šiuos darbus pavesdamas atsakingiems asmenims, žino, kokių tiksliai saugumo priemonių buvo imtasi saugant apskaitos dokumentus, kokia yra šių saugojimo vieta, apimtis ir kitos reikšmingos perdavimui aplinkybės.

19. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo konstatuota, apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų, vertindamas įrodymus, nepadarė. Byloje buvo nustatyta, kad būtent G. I., UAB „Mosola“ direktoriaus pareigas ėjęs nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d., neišsaugojo dienpinigių ir kilnojamojo darbo priedų apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų ir dėl to kilo baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių – iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Mosola“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros. Taigi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai G. I. pripažino tinkamu atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį subjektu. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes BK 223 straipsnio 1 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

20. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta išieškoti iš nuteistojo G. I. išteisintojo V. D. naudai 700 Eur išlaidų advokato paslaugoms, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apmokėti atlyginimo.

21. Teisėjų kolegija, vertindama šios skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies teisėtumą, pažymi, kad išteisinto asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti atlyginamos ne pagal BPK 105 straipsnio nuostatas, kaip nusprendė apeliacinės instancijos teismas, bet pagal teisinį reguliavimą, nustatytą BPK 106 straipsnyje. Tai lėmė, kad aptariamų išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teisme iš dalies (priteisto išlaidų atlyginimo dydžio klausimas nėra kvestionuojamas) buvo išspręstas netinkamai – išlaidų atlyginimas nepagrįstai priteistas iš nuteistojo.

22. Pažymėtina, kad V. D. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. I. apeliacinį skundą, kuriuo nebuvo skųsta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. D. išteisinimo. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl V. D. išteisinimo nebuvo nagrinėjama ir tikrinama apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai išteisintojo V. D. padėtis negalėjo būti pabloginta (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys).

23. Advokato darbo apmokėjimas yra reglamentuojamas BPK 106 straipsnyje. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, išteisintajam priteisiamas ne iš konkrečių institucijų, o iš valstybės lėšų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-654/2022, 2K-128-648/2023, 2K-7-134-511/2023).‏‏‎ Taigi, advokato darbo apmokėjimo išlaidos išteisintiesiems tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas atlyginamos iš valstybės lėšų, o ne kitų nuteistųjų ar išteisintųjų, todėl ši skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis atitinkamai keistina, nurodant, kad išteisintajam V. D. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas priteisiamas iš valstybės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl išieškoto iš nuteistojo G. I. išteisintojo V. D. naudai 700 Eur išlaidų advokato paslaugoms, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apmokėti atlyginimo, nurodant, kad ši suma priteisiama atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis