Dėl atlyginimo už atliktus darbus priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-202-248/2015

Proceso Nr. 2-55-3-02177-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 52.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ ieškinį atsakovui Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl atlyginimo už atliktus darbus priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Aketonas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje šalių ginčas kilo dėl to, kokia apimtimi ieškovas, įvykdęs statybos rangos sutartį, sudarytą viešojo pirkimo būdu, turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti už papildomai atliktus darbus.

Ieškovas UAB „Akordas 1“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Zarasų rajono savivaldybės administracijos 330 557,32 Lt (95 736,02 Eur) atlyginimo už papildomai atliktus darbus (318 578,32 Lt (92 266,66 Eur) už papildomai atliktus žemės darbus ir 11 979 Lt (3469,36 Eur) už papildomus projektavimo darbus), 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2009 m. gruodžio 3 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 26-09/668 (toliau – ir Sutartis) pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika Zarasų miestą juosiančioje Zaraso ežero pakrantėje (objektas) atlikti darbus pagal Sutarties 1 priede pateiktą techninį projektą ir Sutarties 2 priede pateiktą rangovo pasiūlymą ir perduoti darbų rezultatą užsakovui Sutartyje nurodytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o atsakovas – sumokėti ieškovui už tinkamai ir laiku atliktus Sutartyje nustatytus darbus. Sutartis buvo sudaryta remiantis Zarasų rajono savivaldybės administracijos supaprastinto atviro konkurso, paskelbto 2009 m. rugsėjo 11 d., rezultatais. Pirkimo objektą (darbus) sudarė: darbo projekto parengimas, techniniame darbo projekte „Zaraso ežero pakrantės pritaikymas rekreacijai“ nurodyti darbai, techniniame projekte „Zaraso ežero pakrantės dalies nuo Bajorų g. iki K. Būgos g. teritorijos“ sutvarkymo darbai, informacinio stendo įrengimas. Projekto darbai buvo vykdomi pagal UAB „Aketonas“ parengtus 2 atskirus projektus: „Zaraso ežero pakrantės pritaikymas rekreacijai“ ir „Zaraso ežero pakrantės dalies nuo Bajorų g. iki K. Būgos g. teritorijos“. Ieškovas privalėjo parengti darbo projektą. Trečiasis asmuo UAB „Aketonas“ parengė „Zaraso ežero pakrantės pritaikymo rekreacijai“ techninį darbo projektą ir „Zaraso ežero pakrantės dalies nuo Bajorų g. iki K. Būgos g. teritorijos“ techninį projektą. Zaraso ežero pakrantės dalies nuo Bajorų g. iki K. Būgos g. teritorijos techninį darbo projektą rengė UAB „Vilprojektas“. Bendra sutarties kaina – 2 166 239,83 Lt (627 386,42 Eur), įskaitant užsakovo rezervą ir PVM, atsakovo rezervas – 10 proc., t. y. 196 930,89 Lt (57 035,13 Eur). Ieškovas informavo atsakovą apie didesnį, nei nurodyta techniniame projekte ir konkurso sąlygose, žemės darbų kiekį. Mokėjimo už faktiškai atliktus darbus klausimą buvo nutarta spręsti informuojant užsakovą raštu. Ieškovas 2010 m. lapkričio 24 d. raštu informavo atsakovą apie per mažus nurodytus žemės darbų kiekius „Zaraso ežero pakrantės pritaikymo rekreacijai“ techniniame darbo projekte, prašydamas šiuos kiekius patikslinti. 2010 m. gruodžio 20 d. raštu ieškovas informavo atsakovą apie konkrečius papildomus (nenurodytus) statybos darbus – už 399 090,05 Lt (115 584,47 Eur) atliekant darbus pagal „Zaraso ežero pakrantės pritaikymo rekreacijai“ techninį darbo projektą ir 53 890,42 Lt (15 607,74 Eur) – pagal „Zaraso ežero pakrantės dalies nuo Bajorų g. iki K. Būgos g. teritorijos“ techninį projektą, taip pat papildomus projektavimo darbus už 11 979 Lt (3469,36 Eur). Į šį ieškovo raštą atsakovas atsakė 2011 m. sausio 24 d. raštu, kuriame, be kita ko, nurodė, kad už papildomus žemės darbus nebus mokama, nes šiuos darbus ieškovas galėjo ir turėjo numatyti teikdamas pasiūlymą konkursui, taip pat papildomai nebus mokama už darbo projekto rengimą, nes ieškovas, siūlydamas darbo projekto rengimo paslaugas, turėjo galimybę nurodyti tokio pobūdžio išlaidas. Tą pačią poziciją atsakovas patvirtino 2011 m. vasario 22 d. raštu. Atsakovas taip pat nurodė, kad už darbus, kurių buvo negalima numatyti, gali būti apmokama užsakovo rezervo lėšomis; ieškovo prašoma suderinti atitinkamus darbus su atsakovu ir dalyvauti neskelbiamose derybose. Papildomų darbų apimtys nustatytos komisijos, sudarytos iš užsakovo, rangovo, techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros atstovų 2011 m. balandžio 8 d.

Byloje taip pat nustatyta, kad šalys 2011 m. rugpjūčio 9 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 26-11-432 dėl papildomų darbų atlikimo (dėl šių darbų nagrinėjamoje byloje ginčo nekilo). Papildomos sutarties kaina – 534 562,46 Lt (154 819,99 Eur) ir 92 775,30 Lt (26 869,58 Eur) PVM. Papildomus darbus iš ieškovo atsakovas pirko, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu, neskirdamas pirkimui papildomų lėšų, sumokėdamas už papildomus darbus iš užsakovo rezervo lėšų ir neatliktų darbų vertės. Nenumatytais ir apmokėtinais buvo pripažinti ieškovo 2010 m. gruodžio 20 d. rašte nurodyti papildomi darbai pagal „Zaraso ežero pakrantės dalies nuo Bajorų g. iki K. Būgos g. teritorijos“ techninį projektą ir dalis ieškovo 2010 m. gruodžio 20 d. rašte nurodytų darbų pagal „Zaraso ežero pakrantės pritaikymo rekreacijai“ techninį darbo projektą, išskyrus nurodytus papildomus žemės darbus, dėl kurių ir kilo ginčas. Atsakovas taip pat neapmokėjo ieškovo 2010 m. gruodžio 20 d. rašte nurodytų papildomų projektavimo darbų.

Trečiojo asmens UAB „Aketonas“ rengtame „Zaraso ežero pakrantės dalies nuo Bajorų g. iki K. Būgos g. teritorijos“ techniniame projekte nebuvo suprojektuoti tako skersiniai ir išilginis profilis, atraminės sienutės. Šie darbai buvo atlikti rengiant techninį darbo projektą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, privalėjo tinkamai susipažinti su pateikta konkurso medžiaga ir pastebėti, kad techniniame projekte neatlikti visi darbai (nėra suprojektuoti dviračių tako išilginis ir skersinis profiliai). To nepadarydamas ieškovas prisiėmė su tuo susijusią papildomų darbų riziką. Be to, nustatęs tokius trūkumus darbo projekto rengimo metu, ir manydamas, kad projekto korekcija nepatenka į jo sutartimi sulygtus darbo projekto rengimo darbus, o korekcijos būtinybė atsirado dėl trečiojo asmens netinkamo įsipareigojimų vykdymo, ieškovas privalėjo kreiptis į atsakovą dėl atitinkamos korektūros techniniame projekte, kurią neatlygintinai turėtų atlikti projektą rengęs trečiasis asmuo (CK 6.703 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovas atsakovą apie papildomus projektavimo darbus informavo tik juos atlikęs. Įstatyme nustatytų sąlygų ieškovui nederinant su atsakovu atlikti papildomus projektavimo darbus nebuvo (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys). Rengdamas darbo projektą ieškovas turėjo teisę savo sąskaita atlikti reikiamas korekcijas, neprieštaraujančias teisės aktų nuostatoms, tačiau nusprendęs šias korekcijas atlikti savarankiškai darbo projekto rengimo stadijoje ieškovas tai privalėjo atlikti nedidindamas sutartyje nustatytos darbo projekto rengimo kainos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė 11 979 Lt (3469,36 Eur) išlaidų už papildomus projektavimo darbus pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, t. y. atitinkamų sutarčių su UAB „Vilprojektas“, ieškovui išrašytų sąskaitų ar pan.

Papildomus žemės darbus teismas kvalifikavo kaip darbus, kurių nebuvo galima numatyti rengiant konkursinius pasiūlymus, kurie neįrašyti į sutartį ir jos priedus, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas galėjo sudaryti su ieškovu sutartį dėl papildomų darbų, kurių kaina neviršytų 30 procentų pradinės sutarties kainos, t. y. 649 871,95 Lt (188 215,93 Eur) įskaitant PVM (VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kadangi atsakovas 2011 m. rugpjūčio 9 d. iš ieškovo nupirko papildomų darbų už 534 562,46 Lt (154 819,99 Eur) įskaitant PVM, nepažeidžiant imperatyviųjų VPĮ nuostatų, atsakovas iš ieškovo galėtų dar nupirkti papildomų darbų tik už 115 309,49 Lt (33 395,94 Eur).

Teismas pažymėjo, kad ieškovas, savavališkai atlikęs darbus, dėl kurių šalys nesitarė, kurie atsakovo nebuvo užsakyti ir priimti, neturėjo teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti už tokius darbus. Teismas nurodė, kad darbams atlikti reikalingi papildomi žemės darbų kiekiai ieškovui paaiškėjo pradėjus darbus – 2010 m. birželio mėn., o atsakovas neigiamą sprendimą dėl papildomų darbų atlikimo pateikė 2011 m. sausio 24 d. Teismas darė išvadą, jog susitarimas dėl papildomų žemės darbų atlikimo tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas nei laikantis įstatyme bei Sutartyje nustatytos tvarkos, nei de facto. Teismas pabrėžė, kad ieškovas neįrodė ir CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl, atlikdamas žemės kasimo darbus, ieškovas veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir padarytomis išvadomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. birželio 12 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Priešingai nei nurodė teismai, VPĮ nuostatos nedraudžia atsakovui vykdyti papildomo viešojo pirkimo procedūras dėl papildomų žemės darbų. Atsakovas, vykdydamas viešojo pirkimo procedūras dėl papildomų žemės darbų atlikimo, neprivalėtų viešojo pirkimo organizuoti VPĮ 92 straipsnio nustatyta tvarka, o galėtų vadovautis ir VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pagal kurią papildomų darbų ar paslaugų pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 proc. pagrindinės pirkimo sutarties vertės. Kadangi sutarties kaina – 2 166 240 Lt (627 386,42 Eur), maksimali leidžiama papildomų darbų kaina yra 1 083 119,91 Lt (313 693,21 Eur). Taigi apelianto reikalavimo dydis neviršija maksimalios įstatymo leidžiamos vertės, todėl teismo sprendimu iš atsakovo ieškovui priteistina visa atliktų papildomų žemės darbų vertė.

Išlaidos, kurių atlyginimo prašoma šioje civilinėje byloje, kilo išimtinai dėl atsakovo nepagrįsto ir nesąžiningo neveikimo – atsakovui buvo suprantama, kad egzistuoja projektinės dokumentacijos ydingumai, atsakovas tokių trūkumų egzistavimą pripažino, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tam, kad šie trūkumai būtų kuo skubiau ištaisyti, tuo užtikrinant ieškovui galimybę tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. VPĮ nuostatos nurodo galimybę perkančiajai organizacijai įsigyti papildomus darbus, įtvirtina tokių darbų įsigijimo tvarką. Atsakovas privalėjo šios tvarkos laikytis ir atlikti reikiamas viešojo pirkimo procedūras, tačiau to nedarė. Jei atsakovas netinkamai vykdo pareigas, kylančias iš VPĮ, jam turi tekti neigiami padariniai. Nepagrįsta ir nesąžininga dėl tokio atsakovo neveikimo kylančias neigiamas pasekmes perkelti ieškovui.

2. Teismų išvada, kad ieškovas, nustatęs, jog tinkamam sutarties įvykdymui reikalingi papildomi žemės darbai, privalėjo sustabdyti darbus ir sulaukti, kol atsakovas priims sprendimą dėl papildomų darbų atlikimo bei apmokėjimo, yra nepagrįsta. Darbų nesustabdymas iki atsakovo sprendimo priėmimo ne tik neužkerta kelio reikalauti sumokėti už atliktus papildomus darbus, bet priešingai, patvirtina ieškovo geranoriškumą ir bendradarbiavimą su atsakovu (CK 6.691 straipsnis). CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta tik rangovo teisė atsisakyti sutarties, o CK 6.684 straipsnio 4 dalyje – teisė sustabdyti darbų atlikimą. Šios teisės normos nėra imperatyviosios, t. y. jų neprivaloma vykdyti ir jų nevykdžius neprarandama teisė gauti mokėjimą už tinkamai atliktus darbus, kurių atlikimas buvo būtinas visam statybos objektui užbaigti.

3. Nepagrįsta teismų išvada, kad ieškovas tinkamai ir laiku neinformavo atsakovo apie būtinybę vykdyti papildomus žemės darbus bei dėl to netenka teisės reikalauti šiuos darbus apmokėti. Atsakovo atstovų žodžiu išreikštas pažadas apmokėti papildomus darbus ir aplinkybė, kad dėl kitų papildomų darbų atlikimo šalys tinkamai susitarė, ieškovui sudarė pagrindą tikėtis, kad analogiškas rašytinis susitarimas bus sudarytas ir dėl ginčo darbų atlikimo bei apmokėjimo.

4. Pagal CK 6.684 straipsnio 5 dalį rangovas, nesustabdęs darbų, kol užsakovas sprendžia dėl papildomų darbų atlikimo, turi teisę reikalauti apmokėti šiuos darbus, jei įrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Teismai tokių aplinkybių netyrė. Ieškovo nuomone, papildomų žemės darbų neatidėliotinas atlikimas buvo būtinas, nes: neatlikus papildomų darbų, užbaigti viso objekto statybos būtų neįmanoma; atlikti ir apmokėti darbai nesukurtų siekto galutinio rezultato, dėl to gyventojams kiltų nepatogumų; ieškovas būtų priverstas užkonservuoti statybvietę, ją reikėtų nuolat saugoti; šalys patirtų nuostolių; kiltų dar didesnis ginčas; tolesnis darbų vykdymas bei objekto užbaigimas būtų atidėtas neapibrėžtam laikui ar apskritai atšauktas; atsakovas būtų rizikavęs prarasti Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtą finansavimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Zarasų rajono savivaldybės administracija prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

Papildomiems darbams atlikti turėjo būti priimtas atsakovo sprendimas dėl šių darbų pirkimo. Atsakovas visą laiką neigė savo pareigą mokėti už papildomus kasimo darbus ir nepriėmė sprendimo juos pirkti, todėl ieškovas, atlikdamas papildomus žemės kasimo darbus, veikė savo rizika, o jo lūkesčiai dėl šių darbų apmokėjimo laikytini neteisėtais. Kasatoriaus teiginiai, kad jis veikė atsakovo interesais, yra nepagrįsti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Aketonas“ prašo jį atmesti ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos argumentus:

Nesant šalių suderintos valios dėl papildomų darbų įsigijimo, ieškovas apie papildomų darbų poreikį, jų apimtis bei kainą pranešė tik atlikęs darbus, todėl neturi teisės reikalauti už juos sumokėti. Ieškovo elgesys, t. y. nepranešimas apie konkrečių papildomų darbų poreikį, savavališkas darbų atlikimas, nepagrįstas mokėjimo už atliktus darbus reikalavimas yra siekis nesąžiningais, rizikingais veiksmais pasipelnyti atsakovo sąskaita. Kasatoriaus argumentai dėl papildomų žemės darbų neatidėliotino atlikimo būtinumo yra nepagrįsti bei neįrodo, kad dėl jų neatlikimo statybos objektas būtų žuvęs ar sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Šioje byloje šalių ginčas kilo dėl rangovo atliktų papildomų darbų apmokėjimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl teisės normų, reglamentuojančių pagrindą apmokėti papildomus darbus, aiškinimo ir taikymo.

Dėl rangos sutarties kainos keitimo

Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad galimybė šią kainą keisti – išimtinio pobūdžio. Tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenumatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje A. Stankovskienės IĮ v. UAB,,Abuva”, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Estinos arka“ v. UAB,,Lelija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2006">3K-3-543/2006</a>). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes.

Galimybė didinti darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių, susaistyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – rangovas apie tokius paaiškėjusius kainos padidinimo pagrindus privalo laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į CK 6.653 straipsnio 4 dalies (taip pat CK 6.684 straipsnio 4 dalies) normų struktūrą, jose yra akivaizdi implicitine forma išreikšta nuostata, jog pranešęs užsakovui apie būtinybę atlikti papildomų darbų ir dėl to padidinti sutarties kainą, rangovas turi sulaukti užsakovo atsakymo į jo įspėjimą, o tuomet apsispręsti, ar tęsti darbus už užsakovo sutinkamą mokėti kainą, ar atsisakyti sutarties. Tokį šių normų turinio aiškinimą lemia sutarties šalių pareiga laikytis sudarytų sutarčių sąlygų (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis), bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), statybos rangovo teisių apsaugai darbų sustabdymo laikotarpiu nustatyta užsakovo pareiga atlyginti nuostolius, kilusius dėl pagrįsto darbų sustabdymo.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad joje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. „Fonnship AS“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-281/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-281/2009">3K-3-281/2009</a>).

Ieškovas teigia, kad jam netaikytina CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta netinkamo veikimo vykdant sutartį pasekmė – prievolė įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą, laiku neįspėjus užsakovo apie tai, jog būtina didinti darbų kainą, nes jis atsakovą apie papildomų darbų poreikį įspėjo. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad 2010 m. gegužės 27 d. gamybiniame pasitarime ieškovas buvo įpareigotas informuoti atsakovą apie papildomų darbų poreikį raštu iki 2010 m. birželio 8 d., tačiau ieškovo raštas, informuojantis atsakovą apie tai, kad nustatyti žemės darbų kiekiai yra per maži, ir prašymas juos patikslinti buvo pateikti tik 2010 m. lapkričio 24 d., nenurodant reikalingų žemės darbų kiekių ir jų kainos, o šie duomenys nurodyti tik 2010 m. gruodžio 20 d. Atsakovo sprendimas dėl papildomų žemės darbų atlikimo ir apmokėjimo pateiktas 2011 m. sausio 24 d., ir jis buvo neigiamas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas iki 2010 m. gruodžio 20 d. būtų buvęs informuotas apie papildomų žemės darbų poreikį ir apie tai, kad, neatlikus tokių darbų, toliau vykdyti projekto apskritai būtų buvę neįmanoma, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų leidęs ieškovui atlikti papildomus žemės darbus. Priešingai, teismas nustatė, kad ieškovas vykdė žemės darbus, nelaukdamas atitinkamo atsakovo sprendimo ir nestabdydamas darbų. Minėta, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių bei nenustatinėja bylos faktų, todėl, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su šių teismų padaryta išvada, kad nustatytomis aplinkybėmis atlikęs papildomus žemės darbus, ieškovas veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti šalių nesutartą papildomą atlyginimą.

Taikant ieškovo nurodomą CK 6.684 straipsnio 5 dalį, suteikiančią teisę reikalauti iš užsakovo atlyginimo už atliktus papildomus darbus, jam tenka pareiga įrodyti egzistavus dvi šios teisės normos taikymo sąlygas: 1) neatidėliotinų veiksmų atitiktį užsakovo interesams; 2) grėsmę, kad dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovas neįrodė CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl, atlikdamas žemės kasimo darbus, jis veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti. Ieškovas, nesutikdamas su šia teismų išvada, vardija aplinkybes, jo nuomone, patvirtinančias neatidėliotinų papildomų žemės darbų atitiktį užsakovo interesams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas tvirtina, jog teismai šių aplinkybių tinkamai nevertino, pabrėždamas tik pirmąją CK 6.684 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygą – darbų, atliktų be atsakovo sutikimo, atitiktį šio interesams. Antrosios sąlygos – grėsmės, kad skubiai neatlikus papildomų žemės darbų ir statybos darbus sustabdžius, statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas, jis neįrodinėjo. Reikalavimas atlyginti be užsakovo pritarimo atliktus darbus būtų pagrįstas tik rangovui įrodžius abi CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas, todėl, ieškovui vienos jų net neįrodinėjant, kitos tyrimas ir vertinimas nurodytos teisės normos taikymo aspektu neturi reikšmės. Dėl to nepasisakytina ieškovo keliamu klausimu, ar teismai tinkamai laikėsi įrodymų tyrimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų, tirdami jo išvardytas aplinkybes, patvirtinančias darbų atlikimo atitiktį užsakovo interesams.

Dėl naujos sutarties sudarymo

Teismams konstatavus, kad susitarimas dėl papildomų žemės darbų atlikimo tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas nei laikantis įstatyme bei Sutartyje nustatytos tvarkos, nei de facto, ieškovas kasaciniame skunde nurodo argumentus, kad Viešųjų pirkimų įstatyme neribojama atsakovo teisė sudaryti su ieškovu papildomą sutartį dėl papildomų žemės darbų, todėl, atsakovui neorganizavus tokių darbų pirkimo, tai vertina kaip jo neteisėtą neveikimą. Kasacinis teismas šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ir neatitinkančius jo praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl papildomų darbų prikimo prielaidų, sąlygų ir ribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-320/2011; kt.). Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas byloje laikėsi pozicijos, jog atsisako sudaryti papildomą susitarimą su ieškovu ne dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų ribojimų, bet dėl to, kad jam nekilo nei pareiga, nei poreikis tokį susitarimą sudaryti, nes dėl visų klausimų, ieškovui iškilusių vykdant darbus, sutarta jau sudarytose sutartyse. Atsakovo sprendimas tokiu atveju nevykdyti papildomų pirkimų nėra Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimas. Toks atsakovo ieškovui išreikštas atsisakymas tartis dėl papildomų darbų atlikimo yra atsakovo laisvos valios nesukurti naujų viešųjų pirkimų teisinių santykių išraiška. Vadovaujantis sutarčių laisvės principu, atsakovas turi teisę spręsti, ar jam sudaryti konkrečią naują sutartį. Kita šalis, šiuo atveju – ieškovas – neturi teisės versti atsakovą sudaryti ieškovo pageidaujamą sutartį. Jei toks sutarties nesudarymas gali lemti nuostolius šalims, jos neturi pagrindo reikalauti atlyginti dėl šios priežasties kilusius nuostolius, nebent pareiga sudaryti konkrečią sutartį buvo nustatyta ankstesniuose šalių susitarimuose arba kyla iš teisės aktų nuostatų. Atsakovo laisvos valios neriboja rangovo nuomonė apie užsakovui gresiančius nuostolius, nepatogumus tretiesiems asmenims, galinčius kilti nesudarius siūlomos sutarties. Riziką dėl tokių galimų padarinių ir galimą atsakomybę už juos prisiima kiekvienas iš atitinkamus sprendimus priėmusių asmenų. Taigi nepriklausomai nuo to, ar atsakovas, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, turėjo teisę sudaryti sutartį dėl papildomų darbų pirkimo, ar jos neturėjo, atsakovui neturint poreikio šia teise pasinaudoti, Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo klausimas nagrinėjamame ginče apskritai nekilo, todėl kasatoriaus argumentai dėl šio įstatymo taikymo ir aiškinimo neaktualūs.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Trečiasis asmuo UAB „Aketonas“, prašydamas priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 4235 Lt (1226,54 Eur). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad nurodytas prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant 1214,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 7,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Aketonas“ (j. a. k. 300534733) iš UAB „Akordas 1“ (j. a. k. 120546940) 1214,65 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiolika Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš UAB „Akordas 1“ (j. a. k. 120546940) 7,02 Eur (septynis Eur 2 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė