Civilinė byla Nr. 3K-3-205-686/2015
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.3; 44.5.2.16 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl 108 400 Lt (31 394,81 Eur) žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mentora“ ir Ko, J. R. M.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, regreso teisę į žalos padariusio asmens draudiką, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 108 400 Lt (31 394,81 Eur) žalos atlyginimą. 2006 m. sausio 9 d. J. R. M., vairuodamas UAB „Mentora“ ir Ko priklausantį automobilį „Mercedes Benz 310“, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 172 punktų reikalavimus, susidūrė su A. N. vairuojamu automobiliu „Audi 100“, (duomenys neskelbtini). Per eismo įvykį žuvo A. N. Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-94/2006 J. R. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. J. R. M. vairuojamos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo AAS „Gjensidige Baltic“ apdrausta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ). A. N. žuvus, šis nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 27 straipsniu, ieškovo 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 6-18-575 žuvusiojo sutuoktinei T. N. paskirta 108 400 Lt (31 394,81 Eur) vienkartinė draudimo išmoka. Atsakovas šios išmokos savanoriškai neatlygino, todėl ieškovas, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalimi, NADPLSDĮ 31 straipsniu, CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalimi, prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 8542,82 Lt (2474,17 Eur) žalos atlyginimo. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė trečiajam asmeniui UAB „Mentora“ ir Ko iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3 460 Lt (1002,09 Eur) ir iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 340 Lt (98,47 Eur) byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 256 Lt (74,14 Eur) žyminio mokesčio valstybei.
Teismas nurodė, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos yra skirtos negautoms pajamoms kompensuoti, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti išanalizuota, ar jų pakanka šeimos narių, nukentėjusio asmens pajamoms kompensuoti, kurias jie galėjo gauti, jei nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, miręs apdraustasis. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad prieš draudžiamąjį įvykį A. N. draudžiamosios pajamos už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. sudarė 65,25 Lt per mėnesį. (18,90 Eur per mėnesį), A. N. buvo mokama senatvės pensija nuo 2005 m. spalio 1 d., ji sudarė 523,91 Lt per mėnesį. (151,73 Eur per mėnesį) T. N. laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 9 d. turėjo 646,93 Lt (187,36 Eur) draudžiamųjų pajamų. Teismas sprendė, kad T. N. negauta pajamų dalis sudaro 294,58 Lt per mėnesį. (85,32 Eur per mėnesį), todėl jos negautos pajamos yra 8542,82 Lt (2474,17 Eur) (294,58 Lt x 29 mėn.). Konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra praleistas ieškinio senaties terminas (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, išmokėjęs vienkartinę draudimo išmoką, turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį (jo draudiką) tiek, kiek draudimo išmoka nustatyta realios žalos. Byloje nustatyta, kad A. N. buvo pensinio amžiaus (apie 66 m.), jam buvo mokama senatvės pensija po 523,91 Lt (151,73 Eur) per mėnesį, o jo sutuoktinė T. N. turėjo 649,93 Lt (187,36 Eur) draudžiamųjų pajamų. Dėl to laikyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog sutuoktinė neteko pusės – 294,58 Lt (85,32 Eur) – sutuoktinio pajamų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad beveik neįmanoma nustatyti ar galiojančiomis teisės normomis pagrįsti, kiek asmuo dar būtų gyvenęs (ir gavęs pajamų), jeigu nebūtų žuvęs, todėl negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai žala laikė negautas pajamas tik už 29 mėnesius (iki ieškinio pareiškimo). Nurodyta, kad pagal žuvusiojo iki mirties gautų pajamų dydį tam, jog būtų sukaupta tokia suma, kuri atitiktų išmokėtą vienkartinę išmoką, turėtų praeiti apie 30 metų, kas iš esmės neįmanoma jau vien įvertinus žuvusiojo amžių.
Teisėjų kolegija teigė, kad vienkartinę draudimo išmoką, kuri yra lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dieną, pagal NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalį gali gauti ne tik TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą pagal šį įstatymą, bet ir asmenys, negalintys pretenduoti į žalos, negautos pajamų pavidalu, atlyginimą, pavyzdžiui, darbingi tėvai (įtėviai). Be to, į išmokėtą vienkartinę išmoką galėtų būti įskaitoma ne tik negautų pajamų žala, bet ir kita nukentėjusiojo patirta žala (pavyzdžiui, laidojimo, sugadinto turto remonto išlaidos ir pan.), tokiu atveju socialinio draudimo įstaiga turėtų teisę reikalauti tokią žalą susigrąžinti iš atsakingo už žalą asmens draudiko (CK 6.290 straipsnis). Dėl to spręsta, kad šiuo atveju žalos, kuri įskaitoma į vienkartinę draudimo išmoką, atlyginimas nėra siejamas su asmens išlaikymo būtinybe (CK 6.284 straipsnis), nes šiuo atveju žala suprantama kaip asmens turto netekimas ar jo negautos pajamos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog likusi gyva sutuoktinė, nepaisant to, kokias pajamas gavo ji pati, dar būtų galėjusi gauti pusę sutuoktinio pajamų, kurių neteko dėl jo žūties, ir pagrįstai sprendė, kad šią negautų pajamų dalį turi atlyginti kalto dėl žalos padarymo asmens draudikas.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – visą ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Dėl socialinio draudimo įstaigos teisės reikalauti pagal specialiuosius aktus išmokėtų socialinio draudimo išmokų iš žalą padariusio asmens draudiko apimties. Sistemingai aiškinant CK 6.249 straipsnio ir NADPLSDĮ 2 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad vienkartine draudimo išmoka apdraustajam kompensuojamos negautos pajamos. Pati negautųjų pajamų apskaičiavimo tvarka, formulės nustatytos NADPLSDĮ. Dėl to esant teisės aktuose nustatytai tvarkai, kaip apskaičiuoti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdrausto asmens negautas pajamas, nukentėjusiems asmenims išmokėtos socialinio draudimo išmokos pagal CK 6.249 straipsnį yra laikytinos turtine žala, kurią visiškai turi atlyginti dėl žalos padarymo kaltas asmuo, šiuo atveju draudikas. Nepagrįstai teismai atlygintiną žalą apskaičiavo tik už 29 mėnesius, t. y. nuo A. N. nelaimingo atsitikimo darbe iki ieškinio pateikimo teismui, nes, remiantis CK 6.249, 6.251, 6.263 straipsnių nuostatomis, žala po ieškinio pateikimo taip pat turėjo būti priteista. Toks vertinimas pažeidžia visiškos žalos atlyginimo principą. Ta aplinkybė, kad žalą nukentėjusiajam asmeniui atlygina ne ją padaręs subjektas, bet socialinio draudimo įstaiga, nepaneigia ir neatima nukentėjusiojo asmens teisės gauti patirtos žalos atlyginimą. Vien tai, kad bendra mokamų socialinio draudimo išmokų suma gali viršyti apdraustojo asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokestį ar pajamas, per se neleidžia daryti išvados, kad tai nėra atlygintina žala.
Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas AAA „Gjensidige Baltic“ prašo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente, be tokių pačių argumentų, kurie buvo išdėstyti atsakovo kasaciniame skunde, papildomai nurodoma, kad ieškovo cituojamų bylų faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl jomis kaip precedentais negalima remtis.
Kasaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą dėl išlaikymo būtinumo aplinkybės ir žalos dydžio nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką, draudimo išmokos dydžio. Nors draudimo išmokos mokėjimo sąlygas, jos apskaičiavimo tvarką nustato specialusis TPVCAPD įstatymas, bylą nagrinėję teismai, nustatydami draudiko atsakomybės ribas ir priteistinos draudimo išmokos dydį, nepagrįstai vadovavosi CK ir NADPLSDĮ nuostatomis. Draudimo išmoka mokama ne visais atvejais, kai apdraustajam kyla civilinė atsakomybė, o tik tiksliai vadovaujantis TPVCAPDĮ. Teisę į draudimo išmoką dėl žalos, kuri atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalis). Taigi draudikas nemoka išmokos, jeigu kreipiasi kiti asmenys, nei nurodyta TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje. Žalą kitiems asmenims pagal CK nustatytas taisykles privalo atlyginti atsakingas už žalos padarymą asmuo (apdraustasis). Šiame teisės akte nustatyta draudimo apsaugos apimtis užtikrina, kad draudikas nebūtų įpareigotas mokėti draudimo išmokų už riziką, kurios jis neprisiėmė draudimo sutartimi. Šiuo atveju draudimo išmoka dėl T. N. padarytos žalos netektų pajamų pobūdžio nepriklauso, nes ji nebuvo mirusiojo išlaikoma ir jo mirties dieną neturėjo teisės gauti išlaikymą, tačiau tai neužkerta kelio ieškovui kreiptis dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į eismo įvykio kaltininką. Sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išlaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Norint nustatyti, ar A. N. prieš įvykį išlaikė sutuoktinę T. N., būtina įvertinti sutuoktinių vidines pajamas. Byloje nustatyta, kad T. N. prieš įvykį turėjo didesnes pajamas nei A. N., todėl darytina išvada, kad ji nebuvo sutuoktinio išlaikoma. Šių aplinkybių bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, todėl priėmė netinkamus sprendimus. Iki eismo įvykio T. N. gaudavo 646,93 Lt (187,36 Eur) draudžiamųjų pajamų, o po eismo įvykio jau nepagrįstai gauna 941,51 Lt (272,68 Eur) pajamų, nors sutuoktinio poreikių ir jam skiriamų išlaidų nebelieka. Socialinio draudimo įstaigos draudimo išmokas skaičiuoja įvairiausiais būdais, o išmokos mokėjimą ginčo atveju reglamentavo NADPLSDĮ išmokos dydžio nesiedamos su A. N. pajamomis, todėl ne visais atvejais socialinio draudimo įstaigų išmokos yra tapačios realiai patirtos žalos dydžiui.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, regreso teisę į žalos padariusio asmens draudiką, aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasacinius skundus pateikė abi ginčo šalys. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kasaciniu skundu prašo panaikinti priimtus teismų sprendimus ir ieškinį patenkinti. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ kasaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinį atmesti arba bylą dėl žalos dydžio nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo.
Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, mokamos pagal NADPLSDĮ, ir asmenų, kuriems jos išmokėtos, patirtos žalos dydžio santykio
CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia, NADPLSDĮ, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime taip pat konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala.
NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti atitinkamas NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05My8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-93/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-93/2014">3K-3-93/2014</a>; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-552/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-552/2014">3K-3-552/2014</a>).
Kasacinio teismo praktikoje išskirti teisinių santykių, reglamentuojamų CK normomis ir socialinio draudimo srities teisės aktais (tarp jų – NADPLSDĮ), skirtumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-552/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-552/2014">3K-3-552/2014</a>). Remiantis NADPLSDĮ 1 straipsniu (redakcija, galiojusi draudžiamojo įvykio metu), šis įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio draudimo santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius bei nedraudžiamuosius įvykius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai santykiai priskirtini viešosios teisės reglamentavimo sričiai, šių teisinių santykių dalyvių (apdraustųjų, draudėjų, socialinio draudimo įstaigų) teisės ir pareigos nėra grindžiamos šių asmenų laisvanoriškai prisiimtais įsipareigojimais, o remiasi imperatyviu teisiniu reguliavimu, kurio asmenys negali nesilaikyti. Imperatyviu teisiniu reguliavimu remiantis taip pat mokamos socialinio draudimo išmokos (tarp jų ir vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus), jų dydis nustatomas taikant teisės aktuose apibrėžtas formules. Nei žalą padaręs asmuo, nei jo civilinės atsakomybės draudikas nėra šių socialinio draudimo teisinių santykių dalyviai.
Žalos atlyginimo teisiniai santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis, tai yra vienas kitam nepavaldžių asmenų turtiniai santykiai (CK 1.1 straipsnio 1 dalis), iš kurių žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Kai socialinio draudimo įstaigos išmoka išmokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir NADPLSDĮ 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, tačiau tik tiek, kiek jų išmokėtos išmokos skirtos apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai kompensuoti. Taigi vien aplinkybė, kad NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, nereiškia, kad remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis negalima šių išmokų vertinti kaip atliekančių ir kitokią funkciją. Priešingas aiškinimas, kad socialinio draudimo įstaigos išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (NADPLSDĮ 27 straipsnis) besąlygiškai turi būti laikoma negautų pajamų kompensacija apdraustųjų šeimos nariams vien dėl tos priežasties, kad NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tokia nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis, neatitiktų Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo išaiškinimų, pagal kuriuos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, draudimo išmoka gali būti didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį ir tokiu atveju socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tik dėl tokios socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui padaryta žala. Kasacinio teismo taip pat ne sykį pripažinta, kad pozicija, jog pagal NADPLSDĮ išmokėtų išmokų dydis nekvestionuotinas ir atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami visa apimtimi, neatitinka konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2014">3K-3-405/2014</a>).
Šioje byloje kyla teisės aiškinimo problema – kaip nustatyti, kuri vienkartinės išmokos dalis (ar visa išmoka) apdraustajam mirus kompensuoja apdraustojo šeimos narių patirtą žalą (dėl šios dalies socialinio draudimo įstaiga gali įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį ar jo draudiką), o kuri dalis viršija patirtą žalos atlyginimo sumą (dėl šios dalies regreso teisė neatsiranda).
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Panevėžio skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-388/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-388/2013">3K-3-388/2013</a>; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2014">3K-3-405/2014</a>; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-552/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-552/2014">3K-3-552/2014</a>; kt.). Šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl to, nustatant atlygintinio atgręžtinio reikalavimo apimtį, būtina nustatyti atlygintinos žalos dydį tuo atveju, jei nukentėję asmenys teisę į žalos atlyginimą įgyvendintų asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2014">3K-3-405/2014</a>; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-564/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-564/2014">3K-3-564/2014</a>; kt.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2014">3K-3-130/2014</a>). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05My8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-93/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-93/2014">3K-3-93/2014</a>). Plėtodamas minėtą teismų praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-552/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-552/2014">3K-3-552/2014</a>). Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio (dėl reikšmingo neatitikimo tarp socialinio draudimo išmokų ir asmens patirtos žalos mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB ERGO Lietuva, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-620/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-620/2013">3K-3-620/2013</a>), įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia abi proceso šalys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi ją priteisti reikalaujantis ieškovas (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2009">3K-3-219/2009</a>; kt.), todėl kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Teismas, įvertinęs šalių procesinių dokumentų argumentus ir pateikiamus įrodymus bei vykdydamas pareigą patikslinti ir paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), preliminariai nustatęs, kad atsakovas pagrindė reikšmingą neatitikimą tarp socialinio draudimo išmokų ir asmens patirtos žalos, turi pasiūlyti šalims teikti įrodymus, patvirtinančius tikrąjį apdraustojo (jam mirus – jo šeimos narių) patirtos žalos dydį. Pažymėtina, kad įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę socialinio draudimo įstaigos pareikštas ieškinys negali būti atmetamas vien todėl, kad nenustatytas tikslus apdraustojo (jo šeimos narių) patirtos žalos dydis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus. Vien aplinkybė, kad vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dydis yra nustatytas teisės aktais ir nepriklauso nuo mirusiojo pajamų dydžio (NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalis), neleidžia daryti išvados, jog ši išmoka apskritai negali visiškai ar iš dalies kompensuoti apdraustojo šeimos narių negautų pajamų apdraustajam mirus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-552/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-552/2014">3K-3-552/2014</a>).
Dėl žalos dydžio nustatymo šioje byloje
Byloje nustatyta, kad A. N. žuvo per eismo įvykį, dėl kurio kaltas J. R. M., vairavęs UAB „Mentora“ ir Ko priklausantį automobilį. Šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ), todėl atsakovu šioje byloje buvo patraukta minėta draudimo bendrovė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, vadovaudamiesi į bylą pateiktais duomenimis apie A. N. ir jo žmonos gautas draudžiamąsias pajamas bei pensijas, pagrįstai nustatė, kad T. N. negauta pajamų dalis dėl jos vyro žūties kiekvieną mėnesį sudaro 294,58 Lt (85,32 Eur), t. y. pusę visų jo gautų pajamų. Iš dalies tenkindami ieškinį teismai šią sumą priteisė už 29 mėnesius, t. y. nuo A. N. žūties dienos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos ir priteisė iš viso 8542,82 Lt (2474,17 Eur). Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai atlygintiną žalą apskaičiavo tik už 29 mėnesius, t. y. netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas, bei nepagrįstai nepriteisė žalos, atsiradusios po ieškinio pateikimo. Su šiuo kasacinio skundo argumentu teisėjų kolegija iš dalies sutinka.
Kasacinio teismo praktikoje teisiškai reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, buvo pripažintas laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs, ir kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis tekdavo pergyvenusiam sutuoktiniui. Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintas tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Kartu kasacinis teismas konstatavo, kad šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti tikslesnius statistikos duomenis (pavyzdžiui, remtis vidutine gyvenimo trukme, nustatyta ne tik pagal lyties ir gyvenamosios vietos požymius, bet ir atsižvelgiant į amžiaus grupę, kuriai priklausė žuvusysis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2014">3K-3-405/2014</a>). Kai dėl draudžiamojo įvykio miršta apdraustasis, kuriam minėto statistinio metodo taikyti neįmanoma (pavyzdžiui, mirusiojo amžius peržengė statistinę atitinkamos grupės asmenų gyvenimo trukmę, tačiau šis asmuo iki mirties toliau gaudavo pajamas), bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius jo šeimos narių negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus (pavyzdžiui, gali būti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme), o juos teismas įvertina remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius v. atsakovui „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-552/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-552/2014">3K-3-552/2014</a>).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. N. žuvo sulaukęs 66 metų amžiaus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilniaus apskrityje gyvenusių vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2006 m. (A. N. žuvo 2006 m. sausio 9 d.) buvo 65 metai. Taigi A. N. buvo peržengęs statistinę atitinkamos grupės asmenų tikėtiną gyvenimo trukmę. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, A. N. buvo darbingas (UAB „Družų medis“ direktorius), gavo darbo užmokestį ir pensiją, vairavo automobilį. Byloje nėra duomenų (jų nepateikė ir atsakovas) apie A. N. nepatenkinamą sveikatos būklę. Esant tokioms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas vadovautis Lietuvos statistikos departamento leidžiamo demografijos metraščio duomenimis, fiksuojančiais atitinkamo amžiaus gyventojų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, atsižvelgiant į lytį ir gyvenimą mieste arba kaime. Pagal pirmiau nurodytame demografijos metraštyje pateiktus duomenis, 2006 m. 65 metų vyrų, gyvenančių kaime, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra dar 12,72 m. A. N. gyveno (duomenys neskelbtini). Taigi vidutinė tikėtina jo gyvenimo trukmė yra 77 metai (65 m + 12 m). A. N. žuvo sulaukęs 66 metų amžiaus, todėl tikėtina, kad jis dar būtų gyvenęs 11 metų, o jį pergyvenusi sutuoktinė per šį laikotarpį būtų gavusi išlaikymą. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 38 884,56 Lt (11 261,75 Eur) (132 mėn. × 294,58 Lt).
Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad iki eismo įvykio, per kurį žuvo A. N., jo žmona T. N. gaudavo 646,93 Lt (187,36 Eur) per mėnesį, o po eismo įvykio T. N. gauna 941,51 Lt (272,68 Eur) pajamų per mėnesį. Atsakovo nuomone, toks teisės normų taikymas ir aiškinimas leidžia nukentėjusiems asmenims (T. N.) nepagrįstai praturtėti eismo įvykio kaltininko sąskaita. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo pateiktą argumentaciją reglamentuoja CK 6.249 straipsnio 6 dalis, nustatanti, kad tuomet, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda neperžengiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu nesutinka ir vertina, kad jis negali būti pagrindas naikinti priimtus teismų sprendimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir laikinas žuvusiojo žmonos materialinės padėties nežymus pagerėjimas negali būti traktuojamas kaip naudos gavimas, nes tai niekaip nesuderinama su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, įtvirtintais civiliniuose teisiniuose santykiuose. Be to, kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje šios kategorijos bylose, pažymėta, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-338/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-338/2014">3K-3-338/2014</a>; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-564/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-564/2014">3K-3-564/2014</a>; 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-46/2015).
Išdėstytų motyvų pagrindu atmetant atsakovo kasacinį skundą ir iš dalies tenkinant ieškovo kasacinį skundą, keistini bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai iš dalies tenkinant ieškovo atgręžtinį reikalavimą padidinti iki 38 884,56 Lt (11 261,75 Eur) žalos atlyginimo priteisimą iš atsakovo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi kasatoriaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, tai, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo principą, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, iš naujo paskirstytinos byloje šalių ir teismų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Kadangi kasacinės instancijos teisme patenkinta 36 proc. ieškovo reikštų reikalavimų, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme: priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ valstybės naudai 528,83 Eur žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 96 straipsnio 1 dalis), priteisti trečiajam asmeniui UAB „Mentora“ ir Ko iš ieškovo 704,36 Eur ir iš atsakovo 396,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 6,01 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Proporcingai patenkintų ir atmestų kasacinio skundo reikalavimų daliai, proporcingai apskaičiuotas pirmiau nurodytų išlaidų atlyginimas ir iš ieškovo priteistina – 1,32 Eur, iš atsakovo – 4,69 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartį pakeisti bei ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (j. a. k. 191683350) iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (j. a. k. 300633222) padidinti iki 11 261,75 Eur (vienuolika tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt vieno Eur 75 ct) žalos atlyginimo priteisimą.
Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (j. a. k. 300633222) valstybei 528,83 Eur (penkis šimtus dvidešimt aštuonis Eur 83 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti UAB „Mentora“ ir Ko (j. a. k. 160289717) iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (j. a. k. 191683350) 704,36 Eur (septynis šimtus keturis Eur 36 ct) ir iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (j. a. k. 300633222) 396,20 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (j. a. k. 300633222) 4,69 Eur (keturis Eur 69 ct) ir iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (j. a. k. 191683350) 1,32 Eur (vieną Eur 32 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Rimvydas Norkus
Janina Stripeikienė
