Civilinė byla Nr. 3K-3-201-706/2015
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10821-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.1; 44.2.2;
44.5.2.5; 44.5.2.17 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto projektai“ dėl nuostolių bei neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl nuostolių ir neturtinės žalos, atsiradusių netinkamai atlikus kadastrinių matavimų darbus, atlyginimo.
Ieškovas D. Š. 2012 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB,,Nekilnojamojo turto projektai“ 11 118,02 Lt (3220 Eur) nuostoliams ir 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ atliko ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 191, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), tikslius kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, žemės sklypo kadastrinį planą suderino su Vilniaus apskrities administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi. Vadovaudamasis atsakovo parengtais dokumentais, Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 2.3.-13022-(41) „Dėl D. Š. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ patikslino ieškovo žemės sklypo kadastro duomenis. Šio įsakymo pagrindu buvo patikslinti sklypo duomenys Nekilnojamojo turto registre. Tačiau gretimo žemės sklypo savininkas A. G. 2009 m. kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MS03MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-51-723/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-51-723/2011">2-51-723/2011</a> pagal A. G. ieškinį D. Š. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji asmenys SB „Riešė“, UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, UAB „Minorantė“, VĮ Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija) dėl žemės sklypo ribų nustatymo, 2011 m. kovo 29 d. sprendimu A. G. ieškinį patenkino: pripažino neteisėtu ir negaliojančiu pirmiau nurodytą Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 2.3-13022-(41) ir nustatė A. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, taip pat priteisė iš D. Š. A. G. 5178 Lt (1499,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 61,22 Lt (17,73 Eur) pašto išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTc3Ny00NjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1777-467/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1777-467/2012">2A-1777-467/2012</a>) šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir papildomai iš D. Š. priteisė A. G. 2400 Lt (695,09 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismai konstatavo, kad D. Š. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus UAB,,Nekilnojamojo turto projektai“ atliko ir kadastrinių matavimų bylą parengė pažeisdamas teisės norminių aktų reikalavimus, nesilaikydamas pradinių teritorijų planavimo dokumentų ir kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos, o Vilniaus apskrities viršininko administracija nepatikrino pateiktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo, žemės sklypo duomenis patvirtino pagal neteisingus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų kadastrinius matavimus ir nepagrįstai patikslino ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovo teigimu, šie teismų kitoje byloje nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai, lėmę neteisėto Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 10 d. įsakymo priėmimą, sukėlė ginčą su gretimo sklypo savininku, padarė ieškovui turtinės žalos, kilusios iš turėtų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje dėl žemės sklypo ribų nustatymo, ir neturtinės žalos, susijusios su ieškovo patirtais dvasiniais išgyvenimais bei nepatogumais, kai teko atsakyti už kitų subjektų klaidas ir pavestų funkcijų nevykdymą. Šią žalą, ieškovo nuomone, privalo atlyginti netinkamai matavimus atlikęs atsakovas UAB,,Nekilnojamojo turto projektai“ ir atliktų matavimų tinkamumo patikros neužtikrinusi Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovo teigimu, ieškovas elgėsi nesąžiningai, neteisingai parodydamas žemės sklypo ribas, klaidino įmonės darbuotojus, nuslėpė reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat liko neatsiskaitęs už atliktus darbus. Atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo pamatuotas pagal užsakovo parodytas ribas, su ieškovu buvo elgtasi rūpestingai ir sąžiningai, jam išaiškinti teisės aktų reikalavimai ir kadastrinių matavimų atlikimo tvarka, jis supažindintas su parengtais dokumentais. Ieškovas taip pat buvo informuotas apie tai, kad nustatytos sklypo ribos neatitinka schemoje įrašytų linijų ilgių, tačiau ieškovas vis tiek prašė pažymėti jo faktiškai naudojamo sklypo ribas.
Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad kadastrinių matavimų atlikimo procedūra buvo pažeista ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 10 d. įsakymas pripažintas neteisėtu ne dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų veiksmų, o dėl ieškovo ir kito atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ veiksmų – pateiktų klaidingų, tikrovės neatitinkančių duomenų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų (CK 6.246–6.249, 6.271 straipsniai, 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiuose Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartyje, priimtuose civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MS03MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-51-723/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-51-723/2011">2-51-723/2011</a> dėl žemės sklypo ribų nustatymo, konstatuota, jog Vilniaus apskrities viršininko 2008m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 2.3-13022-(41) neteisėtumą ir negaliojimą lėmė paties ieškovo D. Š. veiksmai, nes dėl pastarojo kaltės atsirado žemės sklypų ribų neatitiktis (konfigūracijos pasikeitimas ir naujo papildomo 0,0184 ha ploto žemės sklypo atsiradimas), buvo pažeista kadastrinių matavimų atlikimo procedūra. Atliekant sklypo matavimus Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateikti neteisingi duomenys ir patvirtinti neatitinkantys teisės aktų reikalavimų kadastriniai matavimai: ženklinant ginčo žemės sklypą vietovėje nesilaikyta teisės norminių aktų reikalavimų, gretimo sklypo savininkui kvietimas dalyvauti ieškovo žemės sklypo paženklinime vietovėje buvo išsiųstas pavėluotai; sklypo ribų paženklinimo akte nėra šio gretimo sklypo savininko parašo. Be to, gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų ribų turėjo būti išspręstas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovas ėmėsi iniciatyvos neišsprendus ginčo įteisinti didesnį, nei jam priklauso, žemės sklypo plotą ir kreipėsi į UAB,,Nekilnojamojo turto projektai“. Šios aplinkybės, teismo teigimu, yra pripažintos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi, todėl nekvestionuojamos ir jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovų veiksmų būtų patyręs neturtinės žalos (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, nustatytas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 10 d. įsakymas buvo priimtas dėl ieškovo užsakymu atliktų klaidingų kadastrinių matavimų, todėl atsakovams šioje byloje nekyla prievolė atlyginti ieškovo nuostolius. Pats ieškovas veikė nesąžiningai, dėl ko jo žemės sklypas, atliekant kadastrinius matavimus, buvo neteisėtai praplatintas kaimynui priklausančio žemės sklypo sąskaita. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad išnagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MS03MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-51-723/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-51-723/2011">2-51-723/2011</a> medžiaga patvirtina, jog ieškovas aktyviai dalyvavo rengiant žemės sklypo ribų kadastrinių matavimų bylą, pasirašė 2007 m. kovo 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir plane, sutiko su šių duomenų teisingumu; be to, neatsižvelgdamas į nesutarimus dėl sklypų ribų su gretimo sklypo savininku, nurodė toliau tvarkyti dokumentus. Kolegijos teigimu, UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ ieškovui suteiktos paslaugos jų atlikimo metu atitiko ieškovo valią ir tokių paslaugų užsakymo tikslą, o klausimas, ar UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, atlikdamas kadastrinius matavimus, turėjo vykdyti neteisėtus užsakovo nurodymus, nesudaro šio ginčo, kilusio iš ieškovo ir UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ sutartinių santykių, dalyko. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo elgesys kadastrinių matavimų atlikimo procese gali būti įvertintas tik kaip piktnaudžiavimas subjektine teise, todėl jo teisės šioje byloje neturi būti ginamos (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.263 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas D. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl netinkamo CK 1.5 ir 1.137 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Teismai nepagrįstai sprendė, kad neteisingi kadastriniai matavimai buvo atlikti ir neteisėtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas priimtas dėl kasatoriaus veiksmų ar tariamai nesąžiningo elgesio, todėl be pagrindo nustatė kasatoriaus piktnaudžiavimą subjektine teise ir atsisakė ją ginti. Teismai neįvertino ginčo teisinių santykių specifikos ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad būtent atsakovai nevykdė savo pareigų arba jas vykdė netinkamai. Kasatorius nėra matininkas ar jam prilygintas asmuo, neturi specialiųjų kadastrinių matavimų srities žinių, į matavimus atlikusią bendrovę kreipėsi kaip vartotojas, siekdamas išsiaiškinti tikrąją padėtį ir sklypo ribas bei užfiksuoti tai oficialiuose dokumentuose. Jis nėra atsakingas už kadastrinių matavimų teisėtumą ar teisingumą, o tuo labiau už juridinio asmens, atitinkančio specialiuosius reikalavimus, bei valstybės pareigūnų, kuriems norminiai teisės aktai nustato pareigą tikrinti ir tvirtinti kadastrinių matavimų teisėtumą ir teisingumą, neteisėtus veiksmus, aplaidų pareigų vykdymą ar padarytas klaidas neįgyvendinant norminių teisės aktų reikalavimų. Tokie atsakovų veiksmai ar neveikimas sukėlė kasatoriaus ir gretimo žemės sklypo savininko ginčą bei padarė kasatoriui turtinę ir neturtinę žalą, ją privalo atlyginti atsakovai (CK 6.38 straipsnio 1–2 dalys, 6.256 straipsnio 3–4 dalys, 6.703, 6.271 straipsniai).
2. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teismai, spręsdami dėl kasatoriaus tariamai neteisėtų veiksmų, rėmėsi formaliais ir iš esmės niekuo nepagrįstais Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MS03MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-51-723/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-51-723/2011">2-51-723/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTc3Ny00NjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1777-467/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1777-467/2012">2A-1777-467/2012</a>) nurodytais teiginiais. Pirmiau nagrinėtoje civilinėje byloje dėl žemės sklypo ribų nustatymo nebuvo renkami, tiriami ir vertinami įrodymai dėl tariamų kasatoriaus neteisėtų veiksmų. Išvadą dėl neva neteisėtų kasatoriaus veiksmų apeliacinės instancijos teismas grindė ne įrodymų visuma, o nenuosekliais, prieštaringais, iš įvairių bylos duomenų konteksto ištrauktais teiginiais; tuo teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
3. Dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas, pažeidimo (CPK 265, 320 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas visai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovui UAB,,Nekilnojamojo turto projektai“ reiškiamų reikalavimų, nemotyvuodamas juos atmetė. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumo nepasisakė. Teismai neatsižvelgė į tai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl žemės sklypo ribų nustatymo priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nedviprasmiškai konstatuota, jog neteisingi žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti dėl netinkamų, neatitinkančių norminių teisės aktų reikalavimų atsakovo UAB,,Nekilnojamojo turto projektai“ veiksmų. Neištirdami ir nepasisakydami dėl šių aplinkybių, teismai neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą ir pažeidė CPK 265, 320 straipsnių reikalavimus.
Atsiliepime į kasacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaudama atsakovui Lietuvos Respublikai, prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
1. Dėl piktnaudžiavimo subjektine teise ir atsisakymo ją ginti. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl jo neteisėtų veiksmų nebuvimo, nes įsiteisėjusiais Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatyta bei aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateikti neteisingi duomenys, o tai lėmė teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kadastrinių matavimų patvirtinimą ir nuginčyto Vilniaus apskrities viršininko įsakymo priėmimą.
2. Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo. Teismai pagrįstai rėmėsi kitoje civilinėje byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis. Nagrinėtoje civilinėje byloje buvo renkami, tiriami ir vertinami įrodymai, pagrindžiantys padarytus kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos pažeidimus, todėl nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad nurodytoje civilinėje byloje nustatyti faktai nebuvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ir nepripažintini prejudiciniais faktais šioje byloje.
3. Dėl teismo sprendimo motyvavimo. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai nepasisakė dėl visų reikšmingų aplinkybių. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl aplinkybė, kad teismas, atmesdamas ieškinį, neatsakė į kiekvieną kasatoriaus argumentą, negali būti laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
4. Dėl visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Kasatoriaus ieškinys buvo atmestas ir dėl kitų argumentų, ne tik taikant CK 1.137 straipsnio 3 dalį, t. y. teismai nenustatė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – ieškovas nepateikė patirtą žalą patvirtinančių įrodymų, nepagrindė priežastinio sveikatos sutrikimo ir nurodomų atsakovų veiksmų ryšio.
5. Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės. Teismai motyvuotai nustatė, kad kasatoriaus reikalavimas atsakovams solidariai atlyginti tariamai patirtą žalą yra suformuluotas netinkamai, nes nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo solidariai atsakovų atsakomybei ir toks reikalavimas negalėtų būti patenkintas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje kilo ginčas dėl kasatoriaus užsakymu kadastrinius matavimus atlikusio UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ ir šių matavimų pagrindu įsakymą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo priėmusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos civilinės atsakomybės už tai, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūra buvo pripažinta atlikta netinkamai, ir įsiteisėjusiais Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi įsakymas dėl žemės sklypo ribų patikslinimo panaikintas.
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Dėl to teisėjų kolegija, nenustatinėdama bylos faktų, šioje nutartyje pasisako kasaciniame skunde keliamais klausimais dėl civilinės atsakomybės už netinkamai atliktus kadastrinių matavimų darbus sąlygų.
Dėl civilinės atsakomybės už netinkamai atliktus kadastrinių matavimų darbus sąlygų
Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai procesinį sprendimą atmesti ieškinį dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo grindė nurodydami, kad nenustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246–6.249, 6.271 straipsniai, 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismai, remdamiesi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimtuose civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MS03MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-51-723/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-51-723/2011">2-51-723/2011</a>, konstatavo, kad ginčo Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 2.3-13022-(41) neteisėtumą ir negaliojimą lėmė paties ieškovo veiksmai, nes dėl pastarojo kaltės atsirado žemės sklypų ribų neatitiktis, buvo pažeista kadastrinių matavimų atlikimo procedūra. Dėl to atsakovams šioje byloje nekyla prievolė atlyginti ieškovo nuostolius. Ieškovo elgesį kadastrinių matavimų atlikimo procese teismai pripažino piktnaudžiavimu subjektine teise (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.263 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, spręsdami dėl civilinės atsakomybės sąlygų nagrinėjamoje situacijoje, nepakankamai įvertino ginčo teisinių santykių specifiką, kadastrinius matavimus atliekančių ir jų tinkamumą kontroliuojančių subjektų ypatumus, todėl nepagrįstai nenagrinėjo kai kurių reikšmingų aspektų.
Pirma, sprendžiant klausimą dėl atsakovo UAB,,Nekilnojamojo turto projektai“ neteisėtų veiksmų, būtina įvertinti tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo teisinių santykių, susijusių su atliekamais kadastriniais matavimais, srityje. Kasatorius kreipėsi į šios srities profesionalą – atsakovą UAB,,Nekilnojamojo turto objektai“, veikiantį pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją vykdyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Žemės sklypo ribų matavimo, kadastrinių duomenų fiksavimo, planų rengimo ir kt. veikla yra profesinė, licencijuojama, pagal specialių, dažniausiai imperatyvaus pobūdžio, teisės aktų reikalavimus vykdoma veikla, kurios tinkamas vykdymas turi visuomeninę reikšmę. Be to, ši veikla taip pat reikalauja specialaus pasirengimo ir kvalifikacijos. Taigi kadastrinių matavimų atlikimo procedūros, tvarka, reikalavimai rengiamiems dokumentams, jų pateikimo tvarka ir pan. yra imperatyviai nustatyti specialiuosiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, juos detalizuojančiuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kurių nuostatų privalo laikytis šia profesine veikla užsiimantys asmenys. Nors kasatorius buvo užsakovas, pavedęs UAB,,Nekilnojamojo turto objektai“ atlikti savo sklypo kadastrinių matavimų darbus ir už tai turėjęs sumokėti, užsakovo pageidavimai tokiu atveju yra ribojami imperatyviųjų teisės norminių aktų nuostatų; jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.256 straipsnio 3 dalis).
Esant tokiai situacijai nepagrįstais pripažintini apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad klausimas, ar UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, atlikdamas kadastrinius matavimus, turėjo vykdyti neteisėtus užsakovo nurodymus, nesudaro šio ginčo, kilusio iš ieškovo ir UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ sutartinių santykių, dalyko. Priešingai, įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MS03MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-51-723/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-51-723/2011">2-51-723/2011</a> (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTc3Ny00NjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1777-467/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1777-467/2012">2A-1777-467/2012</a>) nustačius, kad atliekant kasatoriaus žemės sklypo matavimus, nebuvo laikytasi informavimo apie žemės sklypo ribų ženklinimą tvarkos, žemės sklypo matavimo metodikų; kad kasatoriaus žemės sklypas buvo neteisėtai praplatintas šalia esančio sklypo sąskaita ir šie neteisingi bei teisės aktų reikalavimų neatitinkantys duomenys pateikti tvirtinti Vilniaus apskrities viršininko administracijai, konstatuotinas ir kadastrinius matavimus atlikusio atsakovo UAB,,Nekilnojamojo turto projektai“ neteisėtų veiksmų, pasireiškusių kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančių teisės norminių aktų nesilaikymu, buvimo faktas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kurio, kaip prejudicinę reikšmę turinčio fakto, šioje byloje įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Antra, sprendžiant dėl valstybės institucijos – Vilniaus apskrities viršininko administracijos – neteisėtų veiksmų, būtina įvertinti tai, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.
Nagrinėjamu atveju kasatorius nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojai neatliko kasatoriaus žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo patikrinimo veiksmų, t. y. neįgyvendino įstatymais nustatytų kontrolės funkcijų, tokiu neveikimu buvo pažeistos norminių teisės aktų nuostatos (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 8, 9 punktai, Apskrities valdymo įstatymo 8 straipsnio 6, 7 punktai, Geodezijos ir kartografijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16.5 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 4, 5 punktai), priimtas neteisėtas įsakymas dėl kasatoriaus žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, susijusioje su žemėtvarkos srityje (ir ne tik) valstybės padarytų klaidų taisymu, paveikiančiu asmens nuosavybės teises, pabrėžiama gero valdymo principo svarba. Šis principas reikalauja, kad, kai sprendžiamas bendrojo intereso klausimas, ypač kai klausimas paveikia pagrindines žmogaus teises, pavyzdžiui, nuosavybės teises, valdžios institucijos turi veikti laiku, tinkamai ir nuosekliai; visų pirma, jos turi įdiegti vidaus procedūras, kurios didintų valdžios institucijų valdymo skaidrumą, aiškumą, sumažintų klaidų riziką ir skatintų teisinį tikrumą civiliniuose sandoriuose, paveikiančiuose turtinius interesus. Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos negali būti taisomos susijusio asmens sąskaita (žr., pvz., D. K. v. Lithuania, no. 34911/06, 21 October 2014, par. 33-34, Szkoritz v. Hungary, no. 58171/09, 16 September 2014, par. 45 ir kt.). Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo (žr. Lelas v. Croatia, no. 55555/08, § 74, 20 May 2010).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MS03MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-51-723/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-51-723/2011">2-51-723/2011</a> (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTc3Ny00NjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1777-467/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1777-467/2012">2A-1777-467/2012</a>) nustačius, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija patvirtino teisės aktų reikalavimų neatitinkančius kadastrinius matavimus, neatsižvelgdama ir neįvertindama neatitikčių tarp geodezinio plano, sodininkų bendrijos generalinio plano, sklypų privatizavimo schemų, bei matavimo metodikų neatitinkančių dokumentų pagrindu priėmė vėliau teismų panaikintą įsakymą dėl ginčo žemės sklypo ribų patikslinimo, kartu nustatyta ir tai, jog apskrities viršininkas netinkamai vykdė įstatymuose ir juos detalizuojančiuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintą pareigą prižiūrėti ir tikrinti žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą. Taigi, nebuvo vykdytos teisės aktais nustatytos pareigos. Ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti, kad prejudicinę galią turinčiais teismų procesiniais sprendimais nustatyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėti veiksmai, kurių papildomai įrodinėti šioje byloje nebereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pabrėžia, kad įsiteisėjusiais ir šioje byloje prejudicinę reikšmę turinčiais teismų procesiniais sprendimais civilinėje byloje dėl žemės sklypo ribų nustatymo buvo konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai: atsakovo UAB,,Nekilnojamojo turto projektai“ darbuotojai, pažeisdami teisės norminių aktų reikalavimus, nesilaikydami nustatytos tvarkos, atliko kasatoriaus žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikė kompetentingoms institucijoms netikslius, neteisingus kadastrinių matavimų duomenis, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos tarnautojai neįvykdė įstatymais nustatytos kontrolės funkcijos (CK 6.246, 6.271 straipsniai). Nustačius tokio pobūdžio neteisėtus atsakovų veiksmus, atsižvelgiant į pirmiau aptartą juos atlikusių subjektų specifiką, kartu konstatuotina ir atsakovų kaltė (CK 6.248 straipsnis). Nustačius neteisėtus atsakovų veiksmus (ir kaltę dėl jų), negali būti atsisakoma nagrinėti jų civilinės atsakomybės klausimo, todėl privaloma spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo.
Trečia, nagrinėjant klausimą dėl kasatoriaus patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei kasatoriaus nurodomos žalos, šiuo atveju būtina įvertinti ir kitas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas reikšmingas aplinkybes, susijusias su kasatoriaus elgesiu bei sąžiningumu, taip pat analizuoti, kokią įtaką tai galėjo turėti neteisėtiems atsakovų veiksmams. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad asmens nesąžiningumas ar,,nevisiškas sąžiningumas“ gali būti svarbus ir nulemti peticijos nepriimtinumą ar pažeidimo nenustatymą. Pavyzdžiui, byloje P. prieš Lietuvą nuosavybės apsaugos aspektu peticija pripažinta nepagrįsta, o EŽTT, be kitų dalykų, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas galėjo žinoti, jog bylai reikšmingu laikotarpiu dėl jo ketinamo įsigyti žemės sklypo buvo tam tikrų problemų (žr. P. v. Lithuania, no. 12278/03, 7 July 2009). Ozden prieš Turkiją byloje EŽTT konstatavo, kad pareiškėjo įsigytas žemės sklypas nuo pat pradžių Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas kaip miškas, kuris pagal nacionalinę teisę negalėjo būti privačios nuosavybės objektu, todėl pareiškėjas negalėjo turėti ir teisėtų lūkesčių įgyti ginčo nuosavybę (žr. Ozden v. Turkey, no. 11841/02, 3 May 2007). Taigi teismai turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų.
Nagrinėjamu atveju teismai nurodė, kad pats kasatorius veikė nesąžiningai, dėl ko jo žemės sklypas, atliekant kadastrinius matavimus, buvo neteisėtai praplatintas kaimynui priklausančio žemės sklypo sąskaita. Pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje aptartas atsakovų profesines pareigas ir teisinių santykių specifiką, teismų nurodytas aktyvus kasatoriaus dalyvavimas, atliekant ginčo kadastrinius matavimus, pasirašymas žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir plane ar pan. negali būti vertinamas kaip jo nesąžiningumas, nes turi būti atsižvelgiama į kasatoriaus, kuris nėra šių sričių profesionalas, galimybes įvertinti pateikiamų matavimų dokumentų tinkamumą. Tačiau tokios teismų nustatytos aplinkybės, kad kasatorius, neatsižvelgdamas į nesutarimus su gretimo sklypo savininku dėl sklypų ribų, nurodė toliau tvarkyti dokumentus, ar atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su kasatoriaus beatodairišku reikalavimu atmatuoti tam tikrą žemės sklypo ribą, privalo būti tiriamos ir vertinamos kasatoriaus sąžiningumo aspektu. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad kasatorius, nutaręs atlikti sau nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalėjo šią teisę įgyvendinti taip, kad nepažeistų gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.263 straipsnis).
Kasatoriaus galimai nesąžiningas elgesys negali panaikinti atsakovų neteisėtų veiksmų fakto, tačiau gali turėti įtakos sprendžiant dėl mišrios atsakovų ir kasatoriaus atsakomybės arba nagrinėjant atsakovų atleidimo nuo atsakomybės klausimą (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Nors, kaip minėta, užsakovo reikalavimas atlikti matavimus pagal tam tikras jo nuožiūra nurodytas ribas negali paneigti imperatyviuose teisės aktuose įtvirtintų profesionalių matininkų pareigos veikti pagal įstatymų nustatytas procedūras ir reikalavimus, parengti teisės aktų nuostatas atitinkančius kadastrinių matavimų dokumentus, tačiau ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant dėl kasatoriaus lūkesčių teisėtumo. Dėl to, siekiant nustatyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, nagrinėjamu atveju turi būti tiriamos faktinės aplinkybės, susijusios su kasatoriaus elgesiu, atskleidžiančios jo tikslus bei leidžiančios spręsti, ar jis galėjo teisėtai tikėtis, kad pagal faktinį naudojimą nustatytos sklypo ribos (jei ši atsakovo UAB,,Nekilnojamojo turto projektai“ nurodoma aplinkybė pasitvirtintų) nepažeidžia gretimo sklypo savininko teisių bei teisėtų interesų, ar tokios ribos iš tiesų nebuvo ginčijamos gretimo sklypo savininko ir ar kasatorius apie tokius nesutarimus žinojo. Būtina tirti, ar kasatorius suvokė, kad kadastrinius matavimus atlikusi įmonė veikė pagal jo nurodymus ir pageidavimus, tačiau tai nekeičia jo nuosavybės teisių apimties ir nesukuria teisėtų lūkesčių, ar atsakovas UAB,,Nekilnojamojo turto projektai“, kaip savo srities profesionalas, atliko išaiškinimo pareigą ir informavo kasatorių apie žemės sklypų ribų neatitiktis. Sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, kiek kasatoriaus veiksmai, pateikti dokumentai, suformuluoti reikalavimai ar užsakymai, atsižvelgiant į matininko veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareigas jų laikytis, galėjo klaidinti ginčo kadastro matavimus atlikusį atsakovą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias teisės normas (CK 6.246, 6.271 straipsniai), spręsdami dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, neatsižvelgė į ginčo teisinių santykių specifiką bei atsakovų, kaip subjektų, ypatumus šiuose teisiniuose santykiuose, todėl neįvertino ir netyrė visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumą patikrina tik teisės aspektu ir faktinių aplinkybių nenustatinėja, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti dėl visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, nagrinėti kasatoriaus veiksmų įtaką atsakovų neteisėtiems veiksmams bei jų padariniams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniam teismui grąžinant bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Rimvydas Norkus
Janina Stripeikienė
