Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-596-856/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00266-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

(S) (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,

sekretoriaujant Kristinai Rupšienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hopsta“ atstovui advokatui N. J.,

atsakovių E. B. ir J. P. atstovei advokatei G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hopsta“ patikslintą ieškinį atsakovams G. P., Z. K., E. R. (B.) ir J. P. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Hopsta“ ieškiniu (su vėlesniais jo pakeitimais) atsakovams G. P., Z. K., E. B., J. P. ir N. J. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti 2013-10-31 (tarp G. P. ir Z. K., G. P. ir E. B., G. P. ir J. P.) bei 2014-03-14 (tarp G. P. ir N. J.) UAB,,Hopsta“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio; 2) solidariai priteisti iš atsakovų N. J., G. P., Z. K., E. B., J. P. ieškovės BUAB „Hopsta“ naudai 67 602,96 Eur dydžio žalos atlyginimą; 3) solidariai priteisti iš atsakovų N. J., G. P., Z. K., E. B., J. P. ieškovės UAB „Hopsta“ naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos (toliau – ir e. b.) I t., 1-7 b. l. e. b. III t., 87-92 b. l.).

2. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino 2013-10-31 tarp G. P. ir Z. K., G. P. ir E. B., G. P. ir J. P. UAB,,Hopsta“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio; 2) solidariai priteisė iš atsakovų G. P., Z. K., E. B. ir J. P. ieškovės BUAB „Hopsta“ naudai 67602,96 Eur dydžio žalos atlyginimą; 3) solidariai priteisė iš atsakovų G. P., Z. K., E. B. ir J. P. ieškovės UAB „Hopsta“ naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-08-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti (e. b. III t., 109-121 b. l.).

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 2013 m. spalio 31 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmetė. Sprendimo dalis, kuriomis ieškovei solidariai priteista iš atsakovų G. P., Z. K., J. P. ir E. B. 67 602,96 Eur dydžio žalos atlyginimas ir procesinės palūkanos bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią ieškinio dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendimo dalį, kuria atmesti kiti ieškinio reikalavimai, paliko nepakeistą (e. b. III t., 182-196 b. l.).

4. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovei BUAB „Hopsta“ buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (e. b. IV t., 1-3 b. l.).

5. Ieškovė BUAB „Hopsta“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovų G. P., Z. K., E. R. (B) ir J. P. 60 602,96 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo Z. K. 61 480,84 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti solidariai iš atsakovų G. P., Z. K., E. R. (B) ir J. P. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškinio reikalavimus pagrindžiantys dokumentai jau yra pateikti byloje, todėl pakartotinai su patikslintu ieškiniu nėra teikiami (e. b. IV t., 5-14 b. l.).

6. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Hopsta“, bankrutuojančios įmonės valdymo organams buvo nustatytas 15 dienų terminas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, sudarytą pagal balansą bankroto bylos iškėlimo dienai, ir visus įmonės buhalterinius dokumentus, nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 29 d. Laikotarpiu nuo 2010-04-20 iki 2013-11-07 BUAB „Hopsta“ direktoriumi buvo Z. K., o laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki bankroto bylos iškėlimo dienos – G. P.. Laikotarpiu nuo 2010-04-20 iki 2013-11-07 BUAB „Hopsta“ akcininkai buvo Z. K., E. R. (B), J. P., o laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki bankroto bylos iškėlimo dienos įmonės akcininkas buvo G. P.. 2015 m. rugpjūčio 13 d. bankroto administratorius iš Lietuvos pašto atsiėmė atsakovo G. P. atsiųstus įmonės dokumentus, kuriuos patikrinus nustatyta, kad nėra sudarytas ir perduotas įmonės balansas bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, be to, trūksta įmonės kasos knygos ir kasos dokumentų nuo 2012-12-31, nėra įmonės sąskaitų registrų. Nesant teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos ir patvirtintos įmonės finansinės atskaitomybės, įmonės turto inventorizacijos aktų bei finansinės atskaitomybės įmonės bankroto iškėlimo dienai, kasos ir kitų dokumentų už 2013 metus, bankroto administratoriui yra neįmanoma nustatyti, ar jam yra perduota visa informacija/dokumentai apie visas įmonės ūkines operacijas ir sandorius. Iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos įmonės valdymo organai ir/ar dalyviai nėra įvykdę jiems įstatymu bei teismo nutartimi nustatytų pareigų, t. y. neperdavę bankroto administratoriui nei įmonės turto, nei reikšmingos dalies dokumentų, nesudarę balanso bankroto bylos iškėlimo dienai, dėl atsakovų veiksmų nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties, įmonės turto, ištirti sandorių.

7. Ieškovė teigia, jog byloje nustatyta, kad atsakovas Z. K., perduodamas dokumentus bei įmonės turtą atsakovui G. P., 2013-10-31 surašė dokumentų perdavimo aktą, kuriame išvardinti dokumentai bei nurodyta piniginių lėšų suma. Z. K. nurodė, kad perdavė naujajam įmonės vadovui G. P. 2013-10-31 dokumentų perdavimo akte nurodytą piniginių lėšų sumą ir visą kitą įmonės turtą, o atsakovas G. P. bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad jam 2013-10-31 dokumentų perdavimo akte nurodyta pinigų suma ir kitas turtas nebuvo perduotas. Iš buhalterinių bankrutavusios įmonės dokumentų buvo nustatyta, kad 2012-12-31 įmonės kasoje apskaitomas 52 636,02 Eur grynųjų pinigų likutis, atsakovas Z. K. negalėjo paaiškinti, kaip buvo panaudoti 52 636,02 Eur, todėl ieškovė daro išvada, kad pinigai buvo pasisavinti/iššvaistyti.

8. Atsakovas Z. K., keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, neinventorizavo įmonės turto, nesudarė įmonės balanso, kuris leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto, jį apskaityti ir pan., taip pat Z. K. savo vadovavimo įmonei laikotarpiu niekada neteikė įmonės finansinės atskaitomybės juridinių asmenų registrui. Taip pat Z. K. neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu nesiekiant padengti esamus įmonės įsiskolinimus. Z. K. buvo įmonės direktorius, todėl preziumuotina, kad jam buvo žinoma įmonės finansinė padėtis. Iš esmės visos bankrutavusios UAB „Hopsta“ skolos susidarė dar iki Z. K., E. B. ir J. P. parduodant akcijas G. P. dienos, t. y. iki 2013-10-31. Nurodo, jog ieškovė 2016-05-04 kartu su papildomais paaiškinimais pateikė lentelę, iš kurios matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams akcijų pardavimo metu G. P. sudarė 59090,08 Eur, taip pat su papildomais paaiškinimais ieškovė teismui pateikė ir kreditorių prašymus dėl finansinių reikalavimų (su priedais), iš kurių aiškiai matyti, kad 59 090,08 Eur įsipareigojimai buvo pradelsti iki 2013-10-31. Nepaisant to, atsakovas nesiekė mažinti turimus įmonės įsiskolinimus, vietoje to, pardavė įmonės akcijas. Be to, atsakovas Z. K., 2013-11-08 jau nebūdamas nei UAB „Hopsta“ akcininku, nei vadovu ir neturėdamas teisės veikti UAB „Hopsta“ vardu, su UAB „Dailista“ sudarė Susitarimą Nr. 2013/11/08 prie Statybos rangos sutarties Nr. 2012/11/16, pagal kurį šalys nutraukė statybos rangos sutartį ir sutarė, kad vieną kitai jokių finansinių įsipareigojimų neturi ir UAB „Dailista“ 2013-11-08 pasirašytinai įteikė prašymą, kuriuo nukreipė UAB „Hopsta“ gautinus pinigus už atliktus darbus į UAB „Kalidakas“ banko sąskaitą, nors dar iki 2013-10-31 UAB „Hopsta“ turėjo 27 720,69 Eur skolos sumą VMI ir 3 094,81 Eur skolos sumą VSDFV.

9. G. P. kaip įmonės direktoriaus ir akcininko laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki 2014-03-14 neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu nesiimant priemonių išreikalauti akcijų pirkimo – pardavimo metu įmonei priklausantį turtą. Taip pat G. P. neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu nesiekiant padengti jau esamus įmonės įsiskolinimus, tęsti įmonės veiklą. G. P. neteisėti veiksmai taip pat pasireiškė kaip netinkamai perduoti įmonės dokumetai ir turtas naujajam įmonės direktoriui/akcininkui N. J.. Be to, atsakovas G. P., keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, neinventorizavo įmonės turto, nesudarė įmonės balanso, kuris leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto, jį apskaityti ir pan. Taip pat G. P. savo vadovavimo įmonei laikotarpiu neteikė įmonės finansinės atskaitomybės juridinių asmenų registrui, neišsaugojo apskaitos dokumentų ir registrų. Tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nesilaikė Inventorizacijos taisyklių 5 p., Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. ir 2 d., Finansinės atskaitomybės įstatymo, pažeidė CK 2.87 str. numatytas bendro pobūdžio vadovo pareigas veikti sąžiningai ir protingai, taip pat lojalumo juridiniam asmeniui pareigą.

10. Atsakovė E. B. buvo ne tik UAB „Hopsta“ akcininkė, bet ir įmonės darbuotoja, be to, įmonėje dirbo ir jos tėvas A. R., daug kartų buvęs UAB „Hopsta“ laikinai einančiu pareigas direktoriumi, todėl abejotini atsakovės argumentai apie tai, kad ji nežinojo, jog akcijų pardavimo metu įmonės finansinė padėtis buvo bloga. E. B., žinojo ar turėjo žinoti, kad UAB „Hopsta“ finansinė padėtis yra prasta, yra dideli įsiskolinimai kreditoriams, turėjo kreiptis į įmonės vadovą su prašymu pateikti finansines atskaitomybes, inicijuoti akcininkų susirinkimą dėl finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir nemokumo klausimo išsprendimo. Taigi, įmonės akcininkės E. B. neteisėti veiksmai, nesąžiningumu perkeliant UAB „Hopsta“ verslą, lėšas į UAB „Kalidakas“, kurios akcininke buvo jos motina D. R., o pati E. B. vėliau tapo UAB „Kalidakas“ direktore, taip pat bendrųjų pareigų elgtis sąžiningai nevykdymu: E. B. žinant, jog nėra šaukiami UAB „Hopsta“ kreditorių susirinkimai, nėra tvirtinamos įmonės metinės finansinės ataskaitos, žinant, kad įmonė turi pradelstų finansinių įsipareigojimų, nesprendė mokumo atstatymo klausimų, nekontroliavo įmonės vadovo, nesiėmė priemonių apginti įmonės kreditorių interesus.

11. Akcininkė J. P., matydama, kad Juridinių asmenų registrui neteikiamos metinės finansinės įmonės atskaitomybės, neinicijavo akcininkų susirinkimo dėl finansinės atskaitomybės tvirtinimo, nors tą turėjo padaryti. Be to, patikslintame ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, t.y. byloje dalyvaujančių asmenų veiksmai perkeliant UAB „Hopsta“ gautinas lėšas, o galimai ir visą verslą, į susijusią įmonę UAB „Kalidakas“, kurios akcininkė buvo J. P., parodo kryptingą veikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su UAB „Hopsta“ kreditoriais ir paslėpti UAB „Hopsta“ turtą. J. P., turėdama objektyvias galimybes domėtis įmonės finansine padėtimi, to nepadarė, laiku neiniciavo įmonei bankroto bylos. Taip pat J. P. neteisėti veiksmai pasireiškė bendrųjų pareigų elgtis sąžiningai nevykdymu: J. P. žinant, jog nėra šaukiami UAB „Hopsta“ kreditorių susirinkimai, nėra tvirtinamos įmonės metinės finansinės ataskaitos, žinant, kad įmonė turi pradelstų finansinių įsipareigojimų, nesprendė mokumo atstatymo klausimų, nekontroliavo įmonės vadovo, nesiėmė priemonių apginti įmonės kreditorių interesus.

12. Ieškovei nėra perduotas įmonės turtas, nesudarytas balansas bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, neperduoti visi įmonės buhalteriniai dokumentai, todėl neįmanoma nustatyti, kokį tiksliai turtą turėjo įmonė jos bankroto bylos iškėlimo momentu, ir būtent todėl ieškinio reikalavimą sudaro teismo nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma - 60 602,96 Eur. Kadangi ši žala padaryta bendrais įmonės vadovų ir akcininkų veiksmais, ją turi atlyginti visi atsakovai. Kadangi 2012-12-31 įmonės kasoje buvęs 52 636,02 Eur likutis dingo Z. K. vadovavimo laikotarpiu, atsakovas nepateikė nei paaiškinimų, nei įrodymų, kur dingo piniginės lėšos, mano, kad 52 636,02 Eur turi atlyginti atsakovas Z. K.. Taip pat Z. K., nukreipdamas 8 844,82 Eur (30 539,41 Lt) įmonės lėšų, kurios turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais, į susijusios UAB „Kalidakas“ sąskaitą, elgėsi nesąžiningai, pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei ir padarė bendrovei bei jos kreditoriams 8 844,82 Eur žalą, kurią taip pat privalo atlyginti.

13. Ieškovė nurodo, jog 2013 m. spalio 31 d. akcijų pirkimo – pardavimo metu ieškovės akcininkai ir valdymo organai veikė kartu su pirkėju G. P., kartu siekė nesąžiningai išvengti atsakomybės prieš ieškovę ir jos kreditorius, neperdavė/neišsaugojo įmonės turto, todėl jų elgesiui yra būdingas bendrumo veiksnys tiek veiksmų, tiek ir pasekmių atžvilgiu, todėl jų atsakomybė yra solidari.

14. Atsakovas Z. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. IV t., 17-18 b. l.). Nurodė, jog ieškovė taip ir neištaisė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendime nurodytų ieškinio trūkumų, nenurodė, kuo pasireiškė bendri atsakovų, buvusių akcininkais, ir jo, kaip administracijos vadovo, neteisėti veiksmai, kurie padarė žalą ieškovei ar kreditoriams, nenurodė kitų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu reikalaujamas žalos atlyginimas. Neginčijamai nustatyta, kad akcijų perleidimo sandoriai, kuriais J. P., E. R. (B) ir Z. K. pardavė akcijas G. P., yra realiai įvykę sandoriai. Neginčijamai nustatyta, kad G. P., kaip naujasis administracijos vadovas, perėmė įmonės turtą, apskaitos dokumentus, taip pat neginčijamai nustatyta, kad dalį dokumentų, kuriuos iš jo gavo G. P., jis perdavė bankroto administratoriui. Kaip matyti iš administratoriaus paaiškinimų, jis negavo iš G. P. kasos knygos ir dalies apskaitos registrų dokumentų už 2013 metus.

15. Akcijas jis pardavė 2013-10-31 dieną, nuo tada ir neteko administracijos vadovo pareigų, todėl atsakomybė jam, kaip administracijos vadovui ir akcininkui, gali kilti tik jeigu jis būtų atlikęs netesėtus veiksmus ir padaręs žalą iki 2013-10-31 dienos, tačiau ieškovė nenurodo, kokius netesėtus veiksmus jis atliko iki nurodyto laiko ir kaip jo netesėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas 2013-10-31 perdavimo aktas, kuriuo jis turtą ir dokumentus perdavė G. P., jokių pretenzijų jam dėl perduotų dokumentų, tuo metu buvusio įmonės turto jam G. P. nepareiškė. Pažymi, kad ieškovė, prašydama priteisti iš jo vieno žalos atlyginimui 52 636,02 Eur, remiasi ne įmonės turto apskaitos duomenimis, buvusiais 2013-10-31, bet kasos knygos duomenimis apie pinigų kiekį kasoje, buvusį 2012-12-31. Neginčijamai nustatyta, kad įmonė nuo 2012-12-31 iki 2013-10-31 vykdė komercinę ūkinę veiklą, gavo ir leido iš kasos pinigus, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti iš jo 2012-12-31 dienai buvusius pinigus. Pažymi, kad LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizavimo taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio, jos nėra privalomos, privatus juridinis asmuo pats sprendžia, kaip tikrinti turtą, atlikti jo inventorizaciją, vesti apskaitą ir kaip turtas yra perduodamas keičiantis administracijos vadovams. Atsiskaitymas su kreditoriais nėra laikytinas įmonei padaryta žala, jis nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų ar praradęs įmonės turtą, akcininkų susirinkimai buvo šaukiami ir tvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau šių duomenų nepateikimas VĮ Registrų centrui jokių neigiamų pasekmių nesukėlė.

16. Pažymi, kad žalos dydžio ieškovė taip pat neįrodo. Ieškovė teigia, kad turto neperdavimu, dokumentų neperdavimu yra padaryta žala tokio dydžio, kiek patvirtinta kreditorinių reikalavimų. Toks tarpusavio ryšys siekiant pagrįsti žalos dydį, lyginant jį su patvirtintais kreditoriniais reikalavimais, yra negalimas, nes bendrovė, gali būti, kad bankroto bylos iškėlimo dienai visiškai neturėjo savo turto. Dokumentų neperdavimas taip pat nėra tiesiogiai susijęs su turto praradimu, išvaistymu ir dėl to atsiradusia žala, nes ieškovė tik hipotetiškai nurodo, kad iš dokumentų galbūt galima būtų buvę nustatyti skolininkus ir iš jų išsiieškoti skolas. Bet ieškovė iš viso nenurodo, kad ji turėjo skolininkų, nenurodo, kad tariami skolininkai turi turto ir iš šio turto galima bus patenkinti kreditorių reikalavimus.

17. Atsakovės E. R. (B) ir J. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. IV t., 19-25 b. l.). Nurodė, jog tam, kad būtų galima taikyti atsakovėms, kaip buvusioms įmonės akcininkėms, civilinę atsakomybę turėtų būti nustatytos visos jos taikymo sąlygos – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė. Atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 12, 178 straipsniai numato pareigą ieškovei įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, tačiau įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodomus atsakovių neteisėtus veiksmus, ieškovė nepateikia, todėl patikslintame ieškinyje ieškovės dėstomos aplinkybės vertintinos tik kaip ieškovės samprotavimai, prielaidos. Byloje dalyvaujančių asmenų veiksmus perkeliant UAB,,Hopsta“ gautinas lėšas į susijusią įmonę Kalidakas ieškovė įrodinėja 2013-11-08 atsakovo Z. K. ir UAB,,Dailista“ Susitarimu Nr. 2013/11/08, taip pat aplinkybe, jog po įmonės akcijų pardavimo 2013-10-31, UAB,,Hopsta“ vardu toliau veikė ir eilę kartų buvęs,,Hopsta“ laikinasis vadovas A. R., tačiau iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. įsiteisėjusio sprendimo matyti, jog BUAB „Hopsta“ vardu Z. K. pasirašytas prašymas UAB „Dailista“ pervesti BUAB „Hopsta“ skirtus pinigus į UAB „Kalidakas“ atsiskaitomąją sąskaitą pasirašytas dar direktoriui einant savo pareigas, t. y. 2013 m. spalio 30 d. Taip pat šis teismas nurodė jog tai, kad A. R., buvęs BUAB „Hopsta“ projektų vadovas, BUAB „Hopsta“ vardu 2013 m. lapkričio 5, 16 ir 18 d. pasirašė PVM sąskaitas faktūras, taip pat niekaip nepatvirtina buvusių įmonės dalyvių ir vadovo tolesnio jiems įstatymo priskirtų kompetencijų įgyvendinimo, nes A. R. nebuvo nei įmonės akcininkas, nei vadovas. Tai yra prejudiciniai faktai, todėl atsakovėms nebereikia jų įrodinėti. Pažymi ir tai, kad nors bendrąja prasme domėtis įmonės veikla yra daugiau įmonės akcininko teisė, nei pareiga, tačiau pastarajam sužinojus, kad įmonė turi finansinių sunkumų, ši teisė transformuojasi į pareigą imtis įstatyme nustatytų veiksmų tam, jog būtų apsaugoti įmonės kreditorių interesai, tačiau byloje nėra duomenų, kad įmonės padėtis buvo sunki, kada ji buvo sunki, taip pat, jog jei buvo sunki, kad akcininkės apie tai žinojo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paskutinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas bei pelno (nuostolių) paskirstymas, vyko 2013-01-23. Iš 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonės būklė palyginus su praėjusiais finansiniais metais buvo pagerėjusi, t. y. buvo gauta 59 437 Lt grynojo pelno. 2013-01-23 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad pelnas buvo paskirtas įmonės metinėms einamoms veiklos išlaidoms padengti, o likęs pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje perkeltas į kitus finansinius metus.

18. Ieškovė taip pat nurodo, kad J. P., turėdama objektyvias galimybes domėtis įmonės finansine padėtimi, to nepadarė, laiku neiniciavo įmonei bankroto bylos, tačiau, kaip matyti iš ieškinio, reikalavimo įmonės vadovams šiuo pagrindu ieškovė nereiškia, nors būtent vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi, todėl pareiga inicijuoti bankroto bylą jiems gali kilti tik tuo atveju, jei jie faktiškai žino apie nemokumą. Ieškovė nenurodo, kuriuo momentu, jos vertinimu, atsakovei J. P. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. kada atsirado konkrečios aplinkybės, patvirtinančios įmonės nemokumą Įmonių bankroto įstatymo prasme, kada įmonė tapo nemoki, o jeigu buvo nemoki, kad J. P. faktiškai apie tai žinojo. Tuo labiau, ieškinys prieštaringas bei nenuoseklus, nes ieškovė kartu teigia, jog Z. K. nešaukė įmonės akcininkų susirinkimų, neteikė tvirtinimui finansinių atskaitomybių, dėl ko negalima nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties atskirais laikotarpiais.

19. Pažymi, kad pareigą perduoti naujam įmonės vadovui ar bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi įmonės valdymo organai (šiuo atveju vadovas), todėl dėl šių veiksmų galimo neatlikimo ar netinkamo atlikimo negali būti grindžiamas reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę buvusioms įmonės akcininkėms. Kreditorių reikalavimų sumos paprastai pripažįstamos žala bylose, kuriose vadovas delsė inicijuoti bankroto bylą ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais, jei ieškovas įrodo, kad jei ne vadovo delsimas, su kreditoriais būtų visiškai atsiskaityta. Nagrinėjamoje byloje savo prašymo visus kreditorių reikalavimus bankroto byloje pripažinti žala ieškovė nepagrindė, t. y. nenurodė, kaip visi šie nuostoliai, atsiradę po bankroto bylos iškėlimo 2014 m., susiję priežastiniu ryšiu su įmonės dalyvių E. B. ir J. P. veiksmais (neveikimu). Taip pat ieškovės administratorius nenurodo, kokie būtent atsakovių, kaip įmonės dalyvių, konkretūs sprendimai dėl įmonės turto, įsipareigojimų vykdymo ir pan., iš esmės apsunkinę įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, lėmė žalos kilimą. Be to, tik nustačius realią turto vertę galima nustatyti, kokia žala buvo padaryta įmonei neišsaugojus ir neperdavus šio turto. Bankroto administratorius į bylą nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jog įmonės skolininkai savo prievoles ieškovei įvykdė arba kad išieškojimas pagal jas nėra galimas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Duomenys apie įmonės skolininkus ir jų prievolės pagrindą bei dydį užfiksuoti 2013 m. spalio mėnesio pirkėjų skolų žiniaraštyje, tačiau byloje nėra duomenų, jog bankroto administratorius būtų kreipęsis į įmonės skolininkus ir būtų nepavykę gauti skolą patvirtinančių duomenų. Tuo labiau, kad įmonės vadovas ir dalyvis, nustačius jų civilinės atsakomybės sąlygas, už įmonei, kartu ir jos kreditoriams, padarytą žalą atsako tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek apskritai žalos faktą, tiek ir jos dydį, taip pat priežastinį ryšį. Byloje nėra jokių konkrečių faktinių įrodymų, įrodančių atsakovių padarytą įmonei žalą. Ieškovė nenurodė tarp atsiradusios žalos ir atsakovių veikimo priežastinio ryšio bei jų kaltės. Nesant įrodytų neteisėtų veiksmų bei žalos, nėra ir priežastinio ryšio. Ieškovė nurodo, kad E. B. ir J. P., atlikdamos neteisėtus veiksmus, nekontroliavo įmonės vadovo, dėl sprendimo parduoti įmonės akcijas G. P., liko nedengti įmonės kreditorių reikalavimai. Pastarasis teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, nes įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatyta, kad sprendimas parduoti įmonės akcijas nebuvo tariamas (fiktyvus) ir jokios žalos įmonei ir (ar) jos kreditoriams nepadarė.

20. Atsakovas G. P. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (e. b. IV t., 10, 26, b. l.).

21. Teismo posėdžio metu ieškovės BUAB „Hopsta“ atstovas advokatas N. J. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais ir remtis anksčiau į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

22. Atsakovių E. B. ir J. P. atstovė advokatė G. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Atsakovas Z. K. ir jo atstovas advokatas A. K. į teismo posėdį neatvyko, jų prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atmesti, neatvykimo į teismo posėdį priežastys pripažintos nesvarbiomis.

24. Atsakovas G. P. į teismo posėdį neatvyko, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas (e. b. IV t., 63, 85, 135 b. l.).

k o n s t a t u o j a:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

25. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Hopsta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ekvalda“, nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 27 d. (e. b. I t., 9-10 b. l.).

26. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB „Hopsta“ kreditoriniai reikalavimai bendrai 60 542,96 Eur, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtinti patikslinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 60 951,64 Eur sumai (e. b. I t., 11-12 b. l., Liteko duomenų bazė, civilinė byla Nr. B2-52-368/2018).

27. 2013-10-31 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Z. K. perdavė G. P. UAB „Hopsta“ dokumentus pagal sąrašą bei 6 816,82 Eur grynųjų pinigų, buvusių kasoje, aktas patvirtintas Z. K. ir G. P. parašais (e. b. I t., 21-23 b. l.).

28. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Hopsta“ vadovu nuo 2010-04-20 iki 2013-10-31 buvo Z. K., o nuo 2013-10-31 – G. P.. Pagal bylos duomenis, iki 2013-10-31 UAB „Hopsta“ akcininkais buvo Z. K., E. B. ir J. P., o nuo 2013-10-31 (VĮ Registrų centras įregistruota 2013-11-07) bendrovės akcininkas buvo G. P. (e. b. I t., 17, 28-31 b. l.).

29. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendime konstatuota, jog byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad 2013 m. spalio 31 d. akcijų perleidimo sandoriai buvo įvykdyti, atsakovas G. P., tapęs naujuoju BUAB „Hopsta“ vieninteliu akcininku ir vadovu, realiai įgyvendino jo kompetencijai priskirtinas funkcijas: 2013 m. spalio 31 d. sudarė naują akcininkų sąrašą, Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad G. P. Juridinių asmenų registre užregistravo atitinkamus įmonės vadovo ir akcininko duomenų pasikeitimus, vienintelio akcininko sprendimu nusprendė perkelti BUAB „Hopsta“ buveinę iš Panevėžio rajono į Šiaulius, Valstybinio socialinio draudimo registro duomenys patvirtina, kad būtent jo vadovavimo laikotarpiu buvo atleisti du paskutiniai įmonės darbuotojai, ieškovė iš esmės neginčijo tos aplinkybės, kad 2013 m. spalio 31 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu atsakovui G. P. buvo perduoti įmonės dokumentai, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad būtent šis atsakovas, BUAB „Hopsta“ iškėlus bankroto bylą, ir atsiuntė bankroto administratoriui turimus įmonės dokumentus, pats atsakovas G. P. taip pat patvirtino, jog įmonės dokumentai jam buvo perduoti, ir, kaip nurodo apeliaciniame skunde, jau jo vadovavimo laikotarpiu dalis įmonės dokumentų už jo veiklos laikotarpį dingo (e. b. III t., 182-196 b. l.).

30. Pagal UAB „Hopsta“ balanso, sudaryto 2013 metų rugsėjo 30 dienai, duomenis, bendrovė tą dieną turėjo turto už 81 861,10 Eur (282 650 Lt), kurį sudarė: atsargos, išankstiniai apmokėjai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 34 858,09 Eur (120 358 Lt), per vienerius metus gautinos sumos – 43 984,88 Eur (151 871 Lt), bei pinigai ir pinigų ekvivalentai – 3 018,13 Eur (10 421 Lt) (e. b. II t., 135 b. l.).

31. Iš 2013 m. spalio mėn. Pirkėjų skolos žiniaraščio nustatyta, jog 2013 metų spalio mėnesio pabaigoje UAB „Hopsta“ turėjo tokius debitorinius įsiskolinimus: UAB „Interselas“ – 13 032,90 Eur (45 000 Lt), L. E. įmonė – 1 761,47 Eur (6 081,99 Lt), Liet. jung. kochiki federac. – 24,38 Eur (84,19 Lt), UAB „Kalidakas“ – 2 695,52 Eur (9 307,08 Lt) ir UAB „Dailista“ – 18083,03 Eur (62437,10 Lt), viso – 35 597,30 Eur (122 910,36 Lt) (e. b. II t., 136 b. l.).

32. Iš byloje ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2013 metų spalio 31 dienai UAB „Hopsta“ turėjo tokius pradelstus įsipareigojimus: UAB „Ginestra“ – 18,35 Lt (5,31 Eur), UAB „Panevėžio Lytagra“ – 185,37 Lt (53,69 Eur), UAB „Jarimpekso statyba“ – 10 068,07 Lt (2 915,91 Eur), UAB „Storent“ – 308,66 Eur, UAB „Eikista“ – 24 860,21 Eur (85 837,33 Lt), Valstybinei mokesčių inspekcijai – 6 905,78 Eur (23 844,28 Lt), VSDFV – 1 311,54 Eur (4 528,48 Lt). Viso 2013 metų spalio 31 dienai pradelsti UAB „Hopsta“ įsipareigojimai sudarė 36 361,10 Eur (e. b. V t., 1-212 b. l.).

33. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Hopsta kreditorinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį antrąja eile patvirtinti kreditoriniai reikalavimai: Valstybinės mokesčių inspekcijos - 29 220,13 Eur sumai, VSDFV - 3094,81 Eur sumai, trečiąja eile – UAB „Eikista“ – 24 860,21 Eur, UAB „Ginestra“ – 37,62 Eur, UAB „Panevėžio Lytagra“ – 259,09 Eur, antstolio R. K. – 162,19 Eur, UAB „Jarimpekso statyba“ – 2 915,91 Eur (e. b. I t., 11-12 b. l.).

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

34. Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia iki 2013-10-31 buvusiam bankrutavusios bendrovės vadovui Z. K., po 2013-10-31 buvusiam bendrovės vadovui G. P. ir iki 2013-10-31 buvusioms dviem bendrovės akcininkėms J. P. ir E. B..

Dėl Z. K. ir G. P. veiksmų

35. Z. K. neteisėti veiksmai, pasak ieškovės, pasireiškė tuo, jog jis neperdavė dokumentų ir turto naujam bendrovės vadovui G. P., 2012-12-31 bendrovės kasoje buvo apskaitomas 52 636,02 Eur grynųjų pinigų likutis, kurių panaudojimo Z. K. negalėjo paaiškinti, todėl, pasak ieškovės, šie pinigai buvo pasisavinti, atsakovas Z. K., keičiantis vadovams, neinventorizavo įmonės turto, nesudarė įmonės balanso, niekada neteikė įmonės finansinės atskaitomybės juridinių asmenų registrui, visos bendrovės skolos susidarė iki parduodant akcijas, 59 090,08 Eur įsipareigojimai buvo pradelsti iki 2013-10-31, atsakovas ne siekė mažinti įmonės įsiskolinimus, o pardavė turimas akcijas. G. P. neteisėti veiksmai, pasak ieškovės, pasireiškė tuo, jog jis neišreikalavo įmonei priklausančio turto, jis nesiekė padengti jau esamų įmonės įsiskolinimų, tęsti įmonės veiklą, keičiantis įmonės vadovams neinventorizavo įmonės turto, nesudarė įmonės balanso, niekada neteikė įmonės finansinės atskaitomybės juridinių asmenų registrui.

36. Teismas pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimu akcijų pardavimo sandoriai pripažinti teisėtais ir galiojančiais, todėl nepasisako dėl ieškinyje iš naujo tuo klausimu keliamų argumentų, jų nevertina.

37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

38. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166-421/2015">3K-3-166-421/2015</a>).

39. Ieškovės nurodomi atsakovų Z. K. ir G. P. neva kaip neteisėti veiksmai (žr. šio sprendimo 35 punktą) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiais veiksmais buvo padaryta reali žala bendrovei. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog bendrovės nemokumas atsirado 2013-10-31, ir jau tuomet atsirado pareiga vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, o G. P. dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo turėjo kreiptis vos tik įgijęs bendrovės akcijas ir tapęs jos vadovu.

40. Teismas nustatė, jog 2013-09-30 balanso duomenimis, UAB „Hopsta“ turėjo turto už 81 861,10 Eur (282 650 Lt), o tuo tarpu 2013-10-31 pradelsti įsipareigojimai sudarė 36 361,10 Eur, ir beveik visi šie pradelsti įsipareigojimai atsirado iki 2013-09-30 dienos (žr. šio sprendimo 30, 32 punktai). Taigi, bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, iš ko spręstina, jog 2013-10-31 dienai UAB „Hopsta“ buvo moki, nei Z. K., nei G. P. neatsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo mokiai įmonei.

41. Dėl 52 636,02 Eur grynųjų pinigų likučio, buvusio 2012-12-31 bendrovės kasoje, pasisavinimo, teismas atkreipia dėmesį, jog ikiteisminis tyrimas Z. K. atžvilgiu dėl UAB „Hopsta“ piniginių lėšų pasisavinimo niekada pradėtas nebuvo. Be to, pažymėtina, jog 2013-10-31 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Z. K. perdavė G. P. UAB „Hopsta“ dokumentus pagal sąrašą bei 6 816,82 Eur grynųjų pinigų, buvusių kasoje, aktas patvirtintas Z. K. ir G. P. parašais, šiai dienai jis yra galiojantis, nenuginčytas (žr. šio sprendimo 27 punktą). Taigi, akivaizdu, jog nuo 2012-12-31 iki 2013-10-31 grynųjų pinigų likutis kasoje kito, kadangi įmonė buvo veikianti, joje buvo atliekamos operacijos grynaisiais pinigais, todėl nėra jokio pagrindo teigti ir ieškovė neįrodė, jog 2012-12-31 kasoje buvęs pinigų likutis buvo pasisavintas ar kažkaip kitaip iššvaistytas.

42. Ieškovė niekaip nesusiejo atsakovo Z. K. veiksmų (žr. šio sprendimo 35 punktą) su žalos UAB „Hopsta“ padarymu, 2013-10-31 UAB „Hopsta“ buvo moki, atsakovas neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimo įmonei, o 2013-10-31 perduodamas dokumentus ir turtą naujajam bendrovės vadovui G. P., perdavė ir įmonės dokumentus bei kasoje buvusį grynųjų pinigų likutį. Nenustačius atsakovo Z. K. neteisėtų veiksmų, atsakomybė jam pagal ieškinio reikalavimus kilti negali, kadangi civilinei atsakomybei kilti, kaip minėta, turi būti nustatytos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, ir šios sąlygos turi būti nustatytos visos kartu. Taigi, darytina išvada, jog ieškovė BUAB „Hopsta“ neįrodė, kad atsakovas Z. K. atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovei buvo padaryta turtinė žala, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos, todėl ieškinys Z. K. atžvilgiu atmetamas.

43. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, 2013-10-31 UAB „Hopsta“ turėjo pradelstų įsipareigojimų: UAB „Ginestra“ – 5,31 Eur, UAB „Panevėžio Lytagra“ – 53,69 Eur, UAB „Jarimpekso statyba“ – 2 915,91 Eur, UAB „Storent“ – 308,66 Eur, UAB „Eikista“ – 24 860,21 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 6 905,78 Eur, VSDFV – 1 311,54 Eur, viso - 36 361,10 Eur (žr. šio sprendimo 32 punktą). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Hopsta kreditorinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį patvirtinti kreditoriniai reikalavimai: Valstybinės mokesčių inspekcijos - 29 220,13 Eur sumai, VSDFV – 3 094,81 Eur sumai, UAB „Eikista“ – 24 860,21 Eur, UAB „Ginestra“ – 37,62 Eur, UAB „Panevėžio Lytagra“ – 259,09 Eur, antstolio R. K. – 162,19 Eur, UAB „Jarimpekso statyba“ – 2 915,91 Eur (žr. šios sprendimo 33 punktą). Taigi, nuo 2013-10-31 iki bankroto bylos iškėlimo išaugo šių kreditorių kreditoriniai reikalavimai: Valstybinės mokesčių inspekcijos - 22 314,35 Eur suma, VSDFV - 1 783,27 Eur suma, UAB „Ginestra“ – 32,31 Eur suma, UAB „Panevėžio Lytagra“ – 205,40 Eur suma, UAB „Jarimpekso statyba“ ir UAB „Eikista“ kreditoriniai reikalavimai liko nepakitę, neliko UAB „Storent“ kreditorinio reikalavimo ir atsirado naujas kreditorinis antstolio R. K. kreditorinis reikalavimas 162,19 Eur sumai. Taigi, nuo 2013-10-31 iki bankroto bylos iškėlimo 2014-09-16 iš esmės augo tik Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VSDFV kreditoriniai reikalavimai bendra 24 097,62 Eur suma (vidutiniškai po 2190,70 Eur kas mėnesį), ir nežymiai augo UAB „Ginestra“, UAB „Panevėžio Lytagra“ kreditoriniai reikalavimai bendra 237,71 Eur suma bei nuo 2014-10-24 atsirado antstolio kreditorinis reikalavimas 162,19 Eur sumai. Darytina išvada, jog pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės 2014-01-31, tuomet ir atsirado pareiga UAB „Hopsta“ vadovui G. P. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, juolab, kad skolos nebuvo mažinamos ir jam įmonės finansinė padėtis turėjo būti žinoma. Taigi, nuo šio momento G. P., neįvykdžiusiam pareigos inicijuoti bankroto bylą UAB „Hopsta“ (neteisėtas neveikimas), tenka ir pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą. Tarp neteisėto neveikimo it atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi laiku inicijavus bankroto bylą, kreditorinių reikalavimų didėjimas būtų sustabdytas, todėl iš G. P. BUAB „Hopsta“ priteisiama 17 687,71 Eur (24 097,62 – (2190,70 Eur x 3) + 162,19 Eur žalos atlyginimo.

44. Reikalavimas priteisti penkių (5) procentų dydžio metines palūkanas tenkinamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Dėl J. P. ir E. B. veiksmų

45. Atsakovių J. P. ir E. B., iki 2013-10-31 buvusių UAB „Hopsta“ akcininkėmis, neteisėti veiksmai, pasak ieškovės, pasireiškė tuo, jog jos turėjo žinoti įmonės finansinę padėtį, turėjo kreiptis į įmonės vadovą su prašymu pateikti finansines atskaitomybes, inicijuoti akcininkų susirinkimą dėl finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir nemokumo klausimo išsprendimo, kontroliuoti įmonės vadovą, tačiau to nepadarė.

46. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. Be to, kad akcininkui kiltų civilinė atsakomybė, taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė, deklaratyviai teigdama, jog atsakovės elgėsi pasyviai, niekaip nesusiejo šių atsakovių veiksmų/neveikimo su žalos įmonei padarymu, nenurodė, kaip šis galimas veikimas/neveikimas sukėlė žalą bendrovei, kokio dydžio žala jų veiksmais/neveikimu buvo padaryta, galų gale koks priežastinis ryšys tarp veikimo/neveikimo ir žalos. Be to, nustatyta, jog akcijų pardavimo metu įmonė buvo moki, todėl spręstina, jog ieškovė neįrodė šių atsakovių civilinės atsakomybės, todėl ieškinys atsakovių J. P. ir E. B. atžvilgiu atmestinas.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

47. Ieškovė BUAB „Hopsta“ bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

48. Atsakovas Z. K. patyrė 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikė tą patvirtinančius įrodymus (e. b. I t., 48, 49, 133-134 b. l.).

49. Atsakovės J. P. ir E. B. patyrė 1540 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (sumokėjo J. P.) (e. b. III t., 177-180 b. l.) bei 2170 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (sumokėjo E. B.) (e. b. IV t., 98-101 b. l., V t., 21-22, 23-27 b. l.). Pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

50. Atsakovas G. P. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

51. Valstybė patyrė 15,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

52. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, ieškinį atsakovų Z. K., J. P. ir E. B. atžvilgiu atmetus, iš ieškovės šiems atsakovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

53. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

54. Atsakovams pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į išlaidų dydį, į bylos nagrinėjimo trukmę, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės.

55. Kadangi ieškovė BUAB „Hopsta“ yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, žyminis mokestis už patenkintų reikalavimų dalį bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei “Hopsta”, juridinio asmens kodas 302501301, 17 687,71 Eur (septyniolika tūkstančių šeši šimtai aštuoniasdešimt septyni eurai 71 ct) žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 687,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-07) dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “Hopsta”, juridinio asmens kodas 302501301, 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų Z. K., 1540 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų J. P. ir 2170 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų E. B..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė