D. G. pagal ANK 423 str. 2 d., 417 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-13-594/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01536-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.11.8.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Jočienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. atstovo advokato Vaido Rakausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį nubaustas 200 Eur dydžio bauda už tai, kad 2023 m. birželio 13 d. apie 11.45 val. Saulėtekio al. 18, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Lexus“, sukdamas į dešinę iš antros eismo juostos kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, buvo neatidus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pirma eismo juosta važiuojančio motociklo „Yamaha“, kurį vairavo T. M., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, T. M. patirti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais D. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punktą ir 3 priedo 1.2 papunktį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi D. G. atstovo advokato V. Rakausko skundas tenkintas iš dalies – pakeista Institucijos 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimo dalis, kuria D. G. už ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda, ir už minėtą administracinį nusižengimą paskirta 150 Eur dydžio bauda, taip pat pašalinta aplinkybė, kad D. G. kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją ir pažeidė KET 3 priedo 1.2 papunkčio reikalavimus. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. įgalioto atstovo advokato V. Rakausko apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. atstovo advokato V. Rakausko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartis panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, taip pat priteisti D. G. naudai visų jo patirtų išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Teismai netinkamai nustatė pagrindinę eismo įvykio kilimo priežastį. Ši tinkamai nebuvo nustatyta dėl to, kad motociklininko veiksmai iš viso buvo pašalinti iš įrodinėjimo grandinės pripažįstant, kad motociklininko padarytas KET pažeidimas pavojaus eismo saugumui nesukėlė.

5.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į motociklininko veiksmus ir jo parodymus apie tai, kad jis specialiai važiavo maršrutiniam transportui skirta juosta, jo neteisingus parodymus apie tai, kad D. G. neva įstrižai kirto ištisinę liniją (nors toks kaltinimas nepasitvirtino), kad jis, suprasdamas daromą pažeidimą, į kitus eismo dalyvius nereagavo, nesiėmė jokių veiksmų artėdamas prie tos vietos, kurioje bet kuris KET reikalavimų besilaikantis vairuotojas gali atlikti sukimo manevrą, nebuvo atidus ir, matydamas (turėdamas matyti) prieš save lėtėjantį ir rodantį posūkį D. G. automobilį, vis tiek į jį atsitrenkė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatliko pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus eismo įvykio kilimo priežasties vertinimo ir analizės. Neatsižvelgta, kad automobilio vairuotojas laikėsi KET reikalavimų, t. y. važiuodamas jam skirta eismo juosta, lėtindamas greitį prieš pradėdamas posūkio manevrą, rodydamas posūkį prieš pradėdamas sukimo manevrą, matydamas maršrutiniam transportui skirtoje juostoje tik maršrutinį transportą, stovintį stotelėje už keliasdešimt metrų, nematydamas jokio kito maršrutinio transporto toje juostoje, atskirtoje plačia ištisine horizontalaus ženklinimo linija, pasukdamas galvą į dešinę ir žiūrėdamas į dešinį veidrodėlį nematė joje motociklininko ir dėl to leistinoje vietoje pradėjo sukimo manevrą į šalia esančią teritoriją, ir būtent tada į jo automobilį atsitrenkė motociklas, kurio vairuotojas į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą įvažiavo sąmoningai kirsdamas ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, tai suprato ir ten norėjo būti, ir niekaip nekeitė savo sąmoningo ir pavojingo elgesio.

5.3. Teismai nepagrįstai pašalino pasitikėjimo principą, reiškiantį, kad eismo dalyvis negali manyti ir visada tikėtis, kad kitas eismo dalyvis pažeis KET reikalavimus ir bus ten, kur būti negali, – D. G. suko į dešinę pasitikėdamas, kad toje eismo juostoje nebus to, ko ten būti negali, nes gerai matė, kad maršrutinis transportas stovi stotelėje, kito maršrutinio transporto ten nėra, visais įmanomais būtinais bei protingais būdais įsitikino ir negalėjo tikėtis, kad ten bus motociklas, kuris toje juostoje, kurioje jis būti tiesiog negalėjo, nebuvo prieš kelias sekundes, kada į tą juostą žiūrėjo D. G.. D. G. turėjo teisę tikėtis, kad niekas, pažeisdamas KET reikalavimus, nekirs draudžiamos kirsti plačios ištisinės linijos ir nepradės važiuoti jam neskirta eismo juosta, tai šiuo atveju būtent ir padarė motociklininkas, norėdamas dešine puse ne pagal KET reikalavimus aplenkti pagal KET reikalavimus judančius automobilius.

5.4. Neaišku, kodėl teismas nustatė 5–10 sekundžių laiko tarpą, per kurį motociklininkas kirto ištisinę liniją iki momento, kai atsitrenkė į automobilį, ir atmetė D. G. nurodytus teiginius dėl poros (kelių) sekundžių laiko tarpo. Nukentėjusysis keitė savo parodymus siekdamas tik sau naudingų tikslų. Pažymima, jog D. G. buvo įsitikinęs atliekamo persirikiavimo saugumu, nes pravažiuodamas stotelę matė joje sustojusį autobusą ir jam nekilo abejonių, jog galės atlikti posūkį į vos už keliasdešimt metrų nuo stotelės esančią aikštelę, nes autobusas yra sustojęs stotelėje, t. y. užblokavęs pirmąją juostą, o per keliasdešimties metrų atstumą nuo stotelės joks kitas transportas nevažiavo ir negalėjo važiuoti. Motociklininkas maršrutiniam transportui skirtoje juostoje atsirado paskutinėmis akimirkomis (likus keletui sekundžių iki eismo įvykio) ir automobilio vairuotojas to negalėjo numatyti, nors prieš sukdamas į dešinę dar kartą atliko visus būtinus atlikti apsidairymo ir įsitikinimo manevro saugumu veiksmus.

5.5. Teismas nepriteisė D. G. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nors jo skundas, priešingai nei teigiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje (12 puslapis, 4 pastraipa), buvo tenkintas iš dalies – D. G. įrodė, kad jam protokolas ir nutarimas buvo surašyti neteisingai dėl ištisinės linijos kirtimo (tai jis įrodinėjo viso proceso metu, kol galiausiai tokio inkriminavimo neteisingumą patvirtino ir pats teismas), dalis kaltinimo jam buvo pateikta nepagrįstai ir ne pagal tinkamą KET punktą, sumažinta skirta bauda. Dėl to net ir tenkinęs D. G. skundą iš dalies pirmosios instancijos teismas privalėjo jam priteisti ir atitinkamą dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladislavas Butkevičius (Vladislav Butkevič) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą netenkinti ir palikti teismų nutartis nepakeistas. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus, nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis, o Vilniaus apygardos teismas tinkamai patikrino priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vien dėl to, kad D. G. nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad nutartys administracinio nusižengimo byloje yra nepagrįstos ir neteisėtos.

7. Nukentėjusiojo T. M. atstovas advokatas Albertas Milinis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo atmesti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartis palikti nepakeistas ir priteisti nukentėjusiojo naudai patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsiliepime į prašymą nurodo:

7.1. Teismų nutartys tinkamai motyvuotos ir pagrįstos. Prašyme nurodyti argumentai negali būti laikomi teisiniais argumentais, akivaizdžiai pagrindžiančiais esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. atstovo advokato V. Rakausko prašymas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-489/2017">2AT-51-489/2017</a>). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytomis atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

Dėl ANK 423 straipsnio 2 dalies taikymo

10. Pareiškėjas nesutinka su ANK 423 straipsnio 2 dalies taikymu, nurodydamas, kad netinkamai nustatytas priežastinis ryšys tarp D. G. veikos ir kilusių padarinių – eismo įvykio, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta T. M. sveikata.

11. Byloje nustatyta, kad D. G., vairuodamas automobilį „Lexus“, sukdamas į dešinę iš antros eismo juostos nepraleido pirma eismo juosta važiuojančio motociklo, kurį vairavo nukentėjusysis T. M., ir su juo susidūrė. Konstatuota, kad D. G. veiksmais buvo pažeisti KET 101 punkto reikalavimai, pagal kuriuos prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o motociklą vairavęs T. M. kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją (KET 3 priedo 1.1 papunktis) ir važiavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui (administracinis nusižengimas, nurodytas ANK 417 straipsnio 1 dalyje).

12. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad teismai paneigė pareiškėjo versiją, jog į pirmąją eismo juostą staigiai įvažiavo motociklas, kuris manevravo pavojingai, dėl to D. G. šio nepastebėjo. Atitinkamai teismų nustatyta, kad įvykio dieną prie sankryžos buvo 7–8 transporto priemonių spūstis. Iš pradžių motociklas buvo antroje eismo juostoje ir pradėjus judėti motociklininkas persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą juostą kirsdamas baltą ištisinę liniją. Šį manevrą motociklininkas atliko likus maždaug 50 m iki sankryžos, kur įvyko eismo įvykis. Persirikiavęs į pirmąją juostą motociklas nuo „Lexus“ automobilio važiavo nedideliu (ne didesniu nei vieno automobilio) atstumu ir buvo ties galine dešine „Lexus“ automobilio dalimi. Motociklas, persirikiavęs į pirmąją eismo juostą (skirtą maršrutiniam transportui), šalia galinės „Lexus“ automobilio dalies važiavo kurį laiką – apytiksliai 5–10 sekundžių. Motociklas važiavo tokiu pačiu greičiu, kaip ir „Lexus“ automobilis. „Lexus“, prieš atlikdamas manevrą, sulėtino greitį nežymiai – nuo 40 km/val. iki 30 km/val., o posūkio signalą pradėjo rodyti paskutinę sekundę prieš sukdamas. Automobilis atliko staigesnį posūkio manevrą į dešinę, į aikštelę įvažinėjo įstrižai ir motociklas atsitrenkė į automobilio šoną. Taigi teismų nustatyta, kad T. M. motociklu važiavo nekeisdamas trajektorijos, staigiai nemanevravo, važiavo šalia D. G. automobilio pastoviu greičiu, kuris nebuvo viršytas.

13. Teismų praktikoje pažymėta, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą KET pažeidimų bylose daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai. Teismo išvados dėl priežastinio ryšio turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQxLTk3Ni8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-41-976/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-41-976/2023">2AT-41-976/2023</a>).

14. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad konkrečiu atveju abu eismo dalyviai pažeidė KET, todėl būtina nustatyti, kuris iš padarytų pažeidimų buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Visų pirma, pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, būtent D. G. atliktas manevras automobiliu sudarė neišvengiamą kliūtį motociklo vairuotojui, taigi buvo eismo įvykio priežastis ir pagrindinė sąlyga. Antra, žemesnės instancijos teismų tinkamai akcentuota, kad motociklo vairuotojo KET pažeidimas niekaip neapribojo kaltininko galimybės įsitikinti atliekamo manevro saugumu. Minėta, kad pareiškėjo versija apie nukentėjusiojo pavojingą manevravimą paneigta, todėl motociklininko veiksmai nesudarė prielaidų iškreipti situacijos vertinimą D. G. (pavyzdžiui, dėl staigiai keičiamos važiavimo krypties ar didelio greičio sunku ar neįmanoma numatyti motociklo judėjimo trajektorijos arba šis tampa pastebimas tik jau pradėjus manevrą). Galiausiai motociklininko KET pažeidimo pavojingumo pobūdis yra mažesnis – teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad maršrutinio transporto eismo juosta skirta viešojo transporto spartai užtikrinti, taigi maršrutinio transporto juosta savaime eismo joje nedraudžia, tai neatleidžia D. G. nuo pareigos įsitikinti manevro saugumu. Eismo dalyvių neteisėtas naudojimasis maršrutinio transporto juosta mažina eismo (ypač viešojo) pralaidumą, tačiau papildomų rizikų nesukelia. Priešingai nei D. G. pažeistas KET 101 punkto reikalavimas, kuris nustato atidumo standartą dėl galimo eismo priemonių trajektorijų susikirtimo. Šio reikalavimo nesilaikymas atitinkamai ir sudaro sąlygą kilti eismo įvykiui. Taigi būtent D. G. veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, t. y., analogiškoje situacijoje pastarajam laikantis KET 101 punkto reikalavimo, eismo įvykis nebūtų kilęs net ir T. M. atliekant KET pažeidimus, kurie nustatyti byloje.

15. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo argumentai dėl pasitikėjimo principo taikymo. Pažymėtina, kad pagrįstas tikėjimas, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET, neatleidžia eismo dalyvio nuo KET 101 punkte nustatyto imperatyvo įsitikinti daromo manevro saugumu prieš jį atliekant, t. y. minėtas principo taikymas turi būti pagrįstas – eismo dalyvis privalo imtis visų būtinų priemonių ir KET imperatyviai nustatytų pareigų, kad būtų užtikrinta eismo sauga. Kitaip tariant, kelių eismo dalyviai negali pateisinti savo pareigų nevykdymo kitų eismo dalyvių KET pažeidimo faktu.

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi, tiek bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, vertindami byloje surinktų įrodymų visumą, išsamiai motyvavo ir tinkamai nustatė priežastinio ryšio požymį.

Dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

17. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovas advokatas V. Rakauskas pateikė teismui prašymą priteisti D. G. išlaidų atlyginimą už advokato paslaugas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

18. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 59¹ straipsnio 1 punktą (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Taigi asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

19. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. atstovo prašymas netenkintinas, kadangi teismų sprendimais paliekamas galioti Institucijos 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kuriuo D. G. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Esant šioms aplinkybėms, D. G. išlaidos už advokato paslaugas nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą nėra atlyginamos.

20. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2025 m. vasario 18 d. gautas ir nukentėjusiojo T. M. atstovo advokato A. Milinio atsiliepimas, juo prašoma atmesti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir priteisti nukentėjusiojo naudai išlaidų už advokato pagalbą, bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, atlyginimą.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-489/2019">2K-118-489/2019</a>, 2K-135-693/2019, 2K-162-648/2021 ir kt.).

22. Ši administracinio nusižengimo byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. atstovo advokato V. Rakausko prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, šis prašymas pripažintas nepagrįstu ir atmestinas, todėl nukentėjusiojo turėtos išlaidos dėl atstovo dalyvavimo bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme turi būti atlygintos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos apimtį ir pareiškėjo prašyme keliamų klausimų sudėtingumą, konstatuoja, kad nukentėjusiojo atstovo prašoma priteisti 1210 Eur suma yra neproporcinga jo suteiktoms paslaugoms, todėl mažintina iki 450 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. atstovo advokato Vaido Rakausko prašymą dėl išlaidų už advokato darbą atlyginimo priteisimo D. G.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. nukentėjusiajam T. M. priteisti 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) Eur išlaidoms, patirtoms už advokato paslaugas, atlyginti.

Teisėjai Danutė Jočienė

Algimantas Valantinas

Albinas Antanaitis