Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo

Nr. DOK-835

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00962-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 28 d. paduotu atsakovo Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelis padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir L. G. ieškinį atsakovui Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būreliui dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, pažeistų teisių pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Telšių apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu nusprendė panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti negaliojančiu 2024 m. kovo 30 d. atsakovo Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 14 dėl ieškovo L. G. pripažinimo nepageidaujamu svečiu medžioklėse, kurios vyksta Tado Blindos medžioklės plotų vienete; ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Atsakovas turi absoliučią diskrecijos teisę tam tikrus asmenis pripažinti nepageidaujamais asmenimis atsakovo organizuojamose medžioklėse svečio teisėmis, kadangi Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 punktas medžiotojams nesuteikia materialiosios subjektinės teisės reikalauti, kad medžioklės plotų naudotojas juos kviestų į medžiokles. Šią išvadą lemia tiek Medžioklės įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, tiek atsakovo, kaip asociacijos, pobūdis ir jo santykių su asmenimis, kurie nėra jo nariai, esmė.

2. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, asociacija neprivalo į savo gretas priimti visų norą tapti asociacijos nariais išreiškusių asmenų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Associated Society of Locomotive Engineers ir Firemen (ASLEF) prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11002/05; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOC0xMDc1LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-28-1075/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-28-1075/2025">3K-3-28-1075/2025</a>, 27 punktas). Ši teisės aiškinimo bei taikymo taisyklė, atsakovo vertinimu, taip pat taikytina ir asmenų, išreiškusių norą svečio teisėmis dalyvauti medžioklės plotų naudotojų – asociacijų – organizuojamose medžioklėse, atžvilgiu, t. y. medžioklės plotų naudotojais esančių asociacijų nariai gali ne tik laisvai nuspręsti, kuriuos asmenis priimti į savo asociacijos (medžioklės klubo) narius, bet ir kuriuos asmenis kviesti ar, atitinkamai, pripažinti nepageidaujamais kaip svečius savo vykdomose medžioklėse. Apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatuodamas, kad atsakovas nepagrįstai ieškovą L. G. pripažino nepageidaujamu svečiu atsakovo organizuojamose medžioklėse, pažeidė Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 punktą bei nesilaikė pastarųjų teismų praktikoje suformuotų teisės aiškinimo bei taikymo taisyklių.

3. Apeliacinės instancijos teismas sprendime padarydamas išvadą, kad atsakovui (jo visuotiniam narių susirinkimui) priimant sprendimą dėl ieškovo L. G. pripažinimo nepageidaujamu svečiu atsakovo medžioklėse, atsakovas turėjo užtikrinti L. G. procedūrines garantijas, visiškai nepagrįstai trečiųjų asmenų, nesančių atsakovo nariais, statusą iš esmės sulygino su atsakovo, kaip asociacijos, narių teisiniu statusu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad procedūrinės garantijos, susijusios su galimybės pasirengti atitinkamo klausimo svarstymui sudarymu, yra taikomos tik asociacijos nariams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAzLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-303-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-303-219/2018">e3K-3-303-219/2018</a>, 34 punktas). Be to, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, šios garantijos taikomos tik asociacijai priimant tokius esminės reikšmės sprendimus, kaip narių pašalinimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų kontorai „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ (kodas 9400026) 239,09 (du šimtus trisdešimt devynis Eur 09 ct) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 28 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 32276, kodas ZO06568.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Egidija Tamošiūnienė