Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-969

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01346-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 10 d. paduotu atsakovo G. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas G. P. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. P. ir G. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis Mindaugas Mažrimas.

Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino – atidalijo atsakovo G. P. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto (duomenys neskelbtini) ir ieškovams G. P. ir J. P. priteisė po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), o atsakovui G. P. iš ieškovų priteisė kompensaciją pinigais – 24 500 Eur (po 12 250 Eur iš kiekvieno ieškovo). Teismas nustatė, jog piniginė kompensacija atsakovui bus išmokėta per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu atsakovas G. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovo G. P. kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl piniginė kompensacija atsakovui G. P. bus išmokėta tik per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo taikytas šešių mėnesių kompensacijos mokėjimo atidėjimo terminas yra pakankamas, bet nenurodė tokio atidėjimo termino motyvų. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ieškovų J. P. ir G. P. turtinės padėties, kodėl piniginė kompensacija G. P. turi būti išmokėta tik per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDktODIzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-49-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-49-823/2021">e3K-3-49-823/2021</a> suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Atidėdamas kompensacijos išmokėjimą šešiems mėnesiams pirmosios instancijos teismas preziumavo, kad ieškovai neišgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją teismo sprendimui įsiteisėjus. Kadangi teismo sprendimu nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas išmokant kompensaciją negali būti realiai įvykdomas teismo sprendimui įsiteisėjus, tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje pateiktus išaiškinimus, ieškinys dėl atidalijimo turėjo būti atmestas, o ne atidėtas kompensacijos išmokėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai teismas ištyręs realias šalių galimybes sumokėti kompensaciją pripažįsta, kad toks atidalijimo būdas negalės būti įvykdomas, ieškinį dėl atidalijimo atmeta; toks teismo sprendimas galėtų būti pagrindas bendraturčiams svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdo, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga; Teismų praktika Nr. 32).

2. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, atsakovo nuosavybės teisė į buto dalį pasibaigė, jis neteko vienintelio gyvenamojo būsto, tačiau realiai jokios piniginės kompensacijos negavo ir negauna, todėl tokiu būdu yra pažeidžiamas nuosavybės neliečiamumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendimu ir nutartimi nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjItNzAxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-22-701/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-22-701/2022">e3K-3-22-701/2022</a> ir 2024 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU2LTExMjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-156-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-156-1120/2024">e3K-3-156-1120/2024</a> suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes neįvertino, kad atidalijimo būdas išmokant kompensaciją per šešis mėnesius šiuo atveju laikytinas nepagrįstu ir iškreipiančiu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto esmę.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui G. P. 111 (vieną šimtą vienuolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. kovo 7 d. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje Klaipėdoje, Vingio g. 16, kvito Nr. 0007725, kodas ZO09733.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas