Civilinė byla Nr. e2YT-4429-1232/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01249-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.6.2; 3.2.6.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 6 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja Ž. K. (toliau – ir pareiškėja) teismo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad po savo motinos M. Š. mirties (duomenys neskelbtini), nepraleisdama trijų mėnesių termino kreipėsi į Kauno m. 14-ojo notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ji paveldėjo nekilnojamąjį turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 12010/89259 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesenai, tvarkydama savo nekilnojamojo turto dokumentus, atsitiktinai sužinojo, kad jos velioniui tėvui J. Š. priklauso nekilnojamasis turtas, kuris buvo atkurtas jau po jo mirties, t. y. J. Š. pagal (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos turtinės teisės į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 3,4900 ha. Taip pat pagal (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos turtinės teisės į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,3500 ha. Šiai dienai aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas priklauso mirusiam asmeniui, nes (duomenys neskelbtini) mirus J. Š., jo sutuoktinė ir pareiškėjos motina M. Š., kuri mirė (duomenys neskelbtini), nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka bei terminais nepriėmė palikimo pagal tuo metu galiojusį įstatymą, per šešių mėnesių terminą. Pareiškėjos tėvai santuoką buvo sudarę (duomenys neskelbtini), tėvai būdami santuokoje, susilaukė vienturčio vaiko – pareiškėjos. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos tėvą J. Š. pripažino neveiksniu ir jo globėju bei turto administratoriumi paskyrė pareiškėjos motiną M. Š. Pirmiau nurodytas sprendimas galiojo nuo (duomenys neskelbtini) iki pat J. Š. mirties (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjos tėvas J. Š. buvo neįgalus, nevaikščiojo. Pagal Vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina ir savo sutuoktinio globėja M. Š. vaikščiojo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriuje rengiamus posėdžius ir įvairius balsavimus. Taip pat kitas institucijas tam, kad jos sutuoktiniui J. Š. būtų atkurta nuosavybė į nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos motina M. Š. tiek iki tėvo J. Š. mirties, kaip jo globėja, tiek po jo mirties, vaikščiojo į įvairius tarnybos posėdžius, kur buvo siūlomi galimi žemės ūkio sklypai tam, kad nuosavybės teisė į J. Š. priklausantį turtą būtų atkurta. M. Š. pasirašinėdavo įvarius projektus ir kitus dokumentus, teikdavo už savo sutuoktinį J. Š. atsakymus, dėl siūlomos atkurti nuosavybės, tokio turto ploto, ribų ir pačios vietos, kur nuosavybė turėtų būti atkurta. Taigi M. Š., tiek pagal teismo sprendimą, kaip globėja, tiek kaip velionio J. Š. sutuoktinė, po velionio mirties dėjo visas pastangas, kad J. Š. nuosavybė būtų atkurta. J. Š. nuosavybė ir daiktinės teisės nebūtų atkurtos, jeigu ne M. Š. aktyvūs veiksmai, jau po sutuoktinio mirties.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie J. Š. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu. Suinteresuotam asmeniui taip pat nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą, todėl galutinį procesinį sprendimą prašė priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis.
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. Š. ir pareiškėjos motina M. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Pareiškėjos tėvai turėjo vieną dukrą Ž. K. (pareiškėja šioje byloje) (el. b. l. 8). J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). M. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 34). Kauno miesto 14-ojo notarų biuro 2024 m. spalio 7 d. liudijime nurodyta, kad patikrinus Kauno miesto 14-ojo notarų biuro užvestų paveldėjimo bylų raidynus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei vadovaujantis 2024 m. spalio 7 d. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo duomenimis, mirus (duomenys neskelbtini) J. Š. paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (e. b. l. 21). VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų J. Š. pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (el. b. l. 15). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. Š.“ Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. Š. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 3,49 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ir 0,35 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16–17).
Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-399/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-399/2010">3K-3-399/2010</a>; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a> ir kt.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo, 3,4900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 0,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju nurodytas pareiškėjos tėvas J. Š.. Nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą neįregistruotos, kadangi sprendimas atkurti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą priimtas po J. Š. mirties.
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2011">3K-3-484/2011</a>; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-468/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-468/2009">3K-7-468/2009</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (kaip, kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjos daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą nekilnojamajame turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame turte, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODctNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-687-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-687-690/2015">3K-3-687-690/2015</a>; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-657/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-657/2013">3K-3-657/2013</a>).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po J. Š. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Į bylą pateiktame Kauno miesto 14-ojo notarų biuro 2024 m. spalio 7 d. liudijime nurodyta, kad patikrinus Kauno miesto 14-ojo notarų biuro užvestų paveldėjimo bylų raidynus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei vadovaujantis 2024 m. spalio 7 d. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo duomenimis, mirus (duomenys neskelbtini) J. Š. paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. Š.“ Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. Š. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 3,49 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ir 0,35 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pareiškime nurodė, kad Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos tėvą J. Š. pripažino neveiksniu ir jo globėju bei turto administratoriumi paskyrė pareiškėjos motiną M. Š.. Pagal Vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina ir savo sutuoktinio globėja M. Š. vaikščiojo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriuje rengiamus posėdžius ir įvairius balsavimus. Taip pat vaikščiojo į kitas institucijas, tam kad jos sutuoktiniui J. Š. būtų atkurta nuosavybė į nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos motina M. Š. pasirašinėdavo įvarius projektus ir kitus dokumentus, teikdavo už savo sutuoktinį J. Š. atsakymus, dėl siūlomos atkurti nuosavybės, tokio turto ploto, ribų ir pačios vietos, kur nuosavybė turėtų būti atkurta. Byloje esantys duomenys ir pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad pareiškėjos motina M. Š., tiek pagal teismo sprendimą, kaip globėja, tiek kaip velionio J. Š. sutuoktinė, po velionio mirties dėjo visas pastangas, kad J. Š. nuosavybė būtų atkurta. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepateikė.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl J. Š. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jo turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Vilma Venckevičienė
