Civilinė byla Nr. e2YT-3786-1232/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01038-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.6.2; 3.2.6.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 6 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas G. J. (toliau – ir pareiškėjas) teismo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., mirusi (duomenys neskelbtini), tuoj po savo sutuoktinio J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina E. J. po kurios mirties, jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, priėmė jos palikimą paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-ame notarų biure. Jo pareiškimo pagrindu užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas į E. J. palikimą nėra išduotas. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis E. J. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: 0.2688 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, garažą, daržinę, šiltnamį ir kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 6.3000 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį 1.3800 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). E. J. gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, gyvendama santuokoje su J. J., santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), ir galiojo iki (duomenys neskelbtini), todėl gyvenamasis namas su kiemo statiniais yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjo tėvas J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini).Taip pat bendrai su sutuoktine E. J. įsigyti baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio padargai, galvijai, kadangi tėvai gyveno ūkiškai. Prieš mirtį J. J. testamento sudaręs nebuvo. 2025 m. kovo 17 d. Prienų rajono 3-ajame notaro biure paveldėjimo byla į J. J. palikimą nėra vedama. VĮ Testamentų registro 2025 m. kovo 20 d. testamento registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad nėra įregistruota palikėjo J. J. palikimo priėmimo faktų. Po J. J. mirties, E. J. pradėjo sutuoktinio turtą valdyti kaip savo nuosavybę, palikimą priimdama ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu. Ji mirus sutuoktiniui J. J. liko gyventi jų bendrai įsigytoje sodyboje, kurioje kartu su sutuoktiniu gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Jai liko visi sutuoktinio turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai, gyvuliai ir pan. Gyvenamas namas apšildomas kietu kuru, todėl E. J. pirkdavo malkas, namo šildymui žiemai, kurą sandėliuodavo viename iš ūkio pastatų. Maistas buvo gaminamas ant dujinės viryklės, vanduo naudojamas iš šulinio, į namą vandentiekis bei kanalizacija buvo įvesta, jau po J. J. mirties. E. J. sudarė naują elektros energijos tiekimo sutartį. Gyvenamasis namas po J. J. mirties buvo remontuojamas eilę kartų, pakeisti visi namo langai, atnaujinta namo vidaus apdaila. Pareiškėjo motina rūpinosi namų valdos, kurioje randasi, gyvenamasis namas su priklausiniais išpirkimu, (duomenys neskelbtini) sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame sklype po sutuoktinio mirties pasistatė ūkio pastatą, garažą, daržinę, šiltnamį. E. J. šioje sodyboje gyveno iki pat savo mirties, iš jos niekur nebuvo išsikėlusi, kito gyvenamojo būsto neturėjo. E. J. ir J. J. buvo susilaukę vieno vaiko G. J. (pareiškėjas). Mirus tėvui J. J. pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų dėl jo palikimo priėmimo neatliko, į notarą nesikreipė, tarp jo ir motinos E. J. buvo susitarimas, kad visą tėvo turtą paveldi ji viena. Nustatytu laiku E. J. nesikreipė į notarinę kontorą dėl savo sutuoktinio palikimo priėmimo, buvo įsitikinusi, kad jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio J. J. palikimą, kadangi iš karto po jo mirties, faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą. Tam, kad pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą jo motinai E. J. mirties dieną jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji tuoj po savo sutuoktinio J. J. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitos galimybės įregistruoti nuosavybės teises į visą pareiškėjo motinos E. J. turtą, kuris jai priklausė mirties dieną, nėra.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjo prašomą nustatyti juridinį faktą. Prašė sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis.
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. J. ir pareiškėjo motina E. J. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). Pareiškėjo tėvai turėjo vieną sūnų G. J. (pareiškėjas šioje byloje) (el. b. l. 8, 10). J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12). E. J. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Prienų rajono 3-ojo notaro biuro 2025 m. kovo 17 d. rašte „Dėl duomenų išdavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Prienų rajono 3-ajame notaro biure paveldėjimo byla į J. J. palikimą nėra vedama (el. b. l. 29). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų J. J. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (el. b. l. 31). Gyvenant santuokoje pareiškėjo tėvai J. J. ir E. J. įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 19–23).
Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-399/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-399/2010">3K-3-399/2010</a>; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a> ir kt.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo, pareiškėjo motinos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti pareiškėjo tėvų santuokos metu, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2011">3K-3-484/2011</a>; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-468/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-468/2009">3K-7-468/2009</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (kaip, kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjos daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą nekilnojamajame turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame turte, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODctNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-687-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-687-690/2015">3K-3-687-690/2015</a>; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-657/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-657/2013">3K-3-657/2013</a>).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po J. J. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Nors suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinio fakto taip pat nėra gauta. Į bylą pateiktame Prienų rajono 3-ojo notaro biuro 2025 m. kovo 17 d. rašte „Dėl duomenų išdavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Prienų rajono 3-ajame notaro biure paveldėjimo byla į J. J. palikimą nėra vedama. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad mirus palikėjui J. J., jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pareiškėjo motina E. J. mirus sutuoktiniui J. J. liko gyventi jų bendrai įsigytoje sodyboje, kurioje kartu su sutuoktiniu gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Jai liko visi sutuoktinio turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai, gyvuliai ir pan. Gyvenamas namas apšildomas kietu kuru, todėl E. J. pirkdavo malkas, namo šildymui žiemai, kurą sandėliuodavo viename iš ūkio pastatų. E. J. sudarė naują elektros energijos tiekimo sutartį. Gyvenamasis namas po J. J. mirties buvo remontuojamas eilę kartų, pakeisti visi namo langai, atnaujinta namo vidaus apdaila. Pareiškėjo motina rūpinosi namų valdos, kurioje randasi, gyvenamasis namas su priklausiniais išpirkimu, (duomenys neskelbtini) sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie mokesčių mokėjimą (el. b. l. 33–42). Suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo fakto po palikėjo mirties neginčija, įrodymų, kad patys pretenduotų į palikėjo palikimo dalį nėra.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl J. J. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jo turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Vilma Venckevičienė