Civilinė byla Nr. e3K-3-203-469/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06272-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.1.2; 2.6.11.1; 3.1.1.2.16 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unis Steel Baltija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unis Steel Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pakom“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pakom“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Unis Steel Baltija“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo „AAS Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinių teisių gynybos būdų dėl pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo taikymą, įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Unis Steel Baltija“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Pakom“ 977,20 Eur skolos, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Atsakovė UAB „Pakom“ atliko daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, S.Stanevičiaus g. 5, renovaciją. Renovacijai atlikti (karšto ir šalto vandens vamzdynams pakeisti) atsakovė 2015 m. kovo–gegužės mėn. nupirko iš ieškovės UAB „Unis Steel Baltija“ vamzdžius. Ieškovė nurodė, kad ji yra pardavusi atsakovei prekių už 977,20 Eur ir atitinkamai išrašiusi sąskaitas faktūras Nr. KLB33526, Nr. KLB34310, Nr. KLB34599, Nr. KLB34632, Nr. KLB34770 ir Nr. KLB34996. Šių sąskaitų faktūrų mokėjimo terminai yra suėję, tačiau atsakovė jų nėra apmokėjusi, todėl yra susidariusi 977,20 Eur skola.
4. Atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovės UAB „Unis Steel Baltija“ priteisti 13 082,95 Eur nuostolių atlyginimo, tarp jų ir atsakovės neginčijamą 977,20 Eur ieškovės reikalaujamą sumą.
5. Atsakovė UAB „Pakom“ nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo renovacijai iš ieškovės nupirko magistralinius ir kitus vamzdžius pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovei yra gerai žinomi vėliau paaiškėję jos parduotų vamzdžių esminiai kokybės trūkumai, nes sumontuoti vamzdžiai buvo paveikti korozijos ir pradėjo leisti vandenį. Dėl to visus vamzdžius reikia išmontuoti ir pakeisti. Atsakovė savo sąskaita dalį vamzdžių pakeitė (karšto vandentiekio sistemoje), o kitus (šalto vandentiekio vamzdžius) planuoja keisti. Išmontuoti vamzdžiai laikomi atsakovės sandėlyje. Vamzdžių kokybę įvertino kvalifikuotas specialistas doc. dr. D. K., jis Vertinimo akte nustatė, kad vamzdžiai yra netinkamos kokybės, t. y. jie neatsparūs vandeniui, prakiūra ir neatitinka tokiems vamzdžiams keliamų reikalavimų, todėl juos būtina pakeisti. Eksploatacijos metu dėl netinkamos kokybės vamzdžių vandentiekio sistemoje atsiranda kiaurymių, kurias netikslinga remontuoti, o būtina keisti visą vandentiekio vamzdžių sistemą, nes vamzdžiai gali prakiurti bet kurioje vietoje. Atsakovės atlikto namo karšto vandens vandentiekio sistemos vamzdžių keitimo faktinės išlaidos (nuostoliai) sudaro 13 082,95 Eur. Atsakovė nepakeitė šalto vandens vandentiekio sistemos vamzdžių, todėl nereiškia reikalavimo dėl būsimų išlaidų. Šiuo atveju yra visos būtinos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir kaltė (eksperto nustatyta vamzdžių neatitiktis kokybės reikalavimams), žala ir atsakovės patirti nuostoliai (atsakovės sąskaita pakeisti karšto vandentiekio sistemos vamzdžiai), priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė pardavė atsakovei vamzdžius ir išrašė PVM sąskaitas faktūras. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi už gautas prekes pagal išrašytas sąskaitas, būtų nesutikusi su išrašytomis sąskaitomis, reiškusi pretenzijas ieškovei ar kad ieškovė nebūtų perdavusi prekių atsakovei. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi už įgytas prekes, teismas ieškinį laikė įrodytu, pagrįstu ir jį tenkino iš atsakovės priteisdamas 977,20 Eur skolos.
8. Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, nurodė, kad atsakovė praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti. Atsakovė iš ieškovės ginčo vamzdžius pirko nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. Pirma vamzdyno avarija įvyko 2016 m. kovo 1 d., tai reiškia, kad apie galimai netinkamą vamzdžių kokybę atsakovė sužinojo šią dieną. Priešieškinį dėl nuostolių, kurie atsirado dėl netinkamos kokybės vamzdžių, atlyginimo atsakovė pateikė 2017 m. balandžio 12 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo to momento, kai sužinojo apie galimai netinkamos kokybės prekę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su pretenzija dėl prekių kokybės ar kad būtų reikalavusi atlyginti nuostolius, patirtus dėl galimai netinkamos kokybės prekių. Atsakovei nepateikus svarbių aplinkybių, pagrindžiančių ieškinio senaties termino praleidimą, teismas vertino, kad nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.
9. Atsakovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš esmės grindė į bylą pateiktu Vertinimo aktu. Ieškovei nesutikus su akto išvadomis ir paprašius byloje skirti metalografijos ekspertizę, atsakovė su tokiu prašymu nesutiko, nes laikė jį netikslingu. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Vertinimo aktas nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu netinkamos vamzdžių kokybės faktą dėl jų sutrūkinėjimo. Kadangi šio akto išvados padarytos ekspertui tik vizualiai apžiūrėjus atsakovės parodytus vamzdžius, t. y. nuodugniai neištyrus kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos vamzdžių savybėms, jos negali būti laikomos neginčijamu įrodymu, kad vamzdžių sutrūkinėjimo priežastis yra ieškovės atsakovei parduotos netinkamos kokybės prekės, juolab kad iki priešieškinio pateikimo atsakovė nepateikė ieškovei dėl to jokių pretenzijų.
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Pakom“ apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Pakom“ priešieškinis atmestas, panaikino ir dėl šios sprendimo dalies priėmė naują sprendimą – priešieškinį patenkino; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
11. Kolegija nurodė, kad byloje ginčo dėl to, jog atsakovė renovacijai naudojo ieškovės tiekiamus vamzdžius, nėra. Nėra ginčo ir dėl fakto, kad renovacijos metu pakeisti vamzdžiai prakiuro ir juos visus būtina keisti. Kadangi atsakovės išmontuoti vamzdžiai yra jos sandėlyje, tam, kad būtų įvertinta jų kokybė, atsakovė kreipėsi į kvalifikuotą specialistą – teismo ekspertą D. K. (teismo ekspertų sąrašo pozicija Nr. 189). 2017 m. balandžio 10 d. Vertinimo akte D. K. nustatė, kad „sumontuoti vamzdžiai yra nekokybiški, t. y. vandentiekio vamzdžiai yra neatsparūs vandeniui ir prakiursta. Esant tokiai situacijai vandentiekio sistemos vamzdžiai netenkina jiems keliamų reikalavimų ir juos būtina pakeisti“, kad „eksploatacijos metu vandentiekio sistemoje dėl nekokybiškų vamzdžių atsiranda kiaurymės, kurias nėra tikslinga remontuoti ir būtina keisti visą vandentiekio vamzdžių sistemą. Remontuoti nėra tikslinga, nes vandentiekio sistemos vamzdžiai gali prakiurti bet kurioje vietoje“. Toks vertinimo aktas, kolegijos nuomone, yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis parduotų vamzdžių kokybės trūkumus.
12. Kolegija nurodė, kad kadangi ekspertizės prašė ne atsakovė, o ieškovė, kuri sutiko ir padengti ekspertizės išlaidas, tai teismui manant, kad tokia ekspertizė būtina, nebuvo jokių kliūčių ją paskirti, o nusprendus neskirti ekspertizės – ieškinį atmesti dėl įrodymų trūkumo. Pažymėta, kad iš pateikto Vertinimo akto ir jame esančių vamzdžių bei renovacijos taškų nuotraukų yra daugiau nei akivaizdu, kad vandentiekio vamzdžiai yra visiškai suirę. Tokia jų būklė yra ne tik ten, kur cirkuliuoja karštas vanduo, bet ir ten, kur cirkuliuoja šaltas vanduo. Vamzdynas pažeistas ne tik jo sudūrimo (montavimo) vietose, bet ir vamzdžio tiesiosiose, kur jiems joks poveikis nebuvo darytas. Byloje esantys įrodymai leido daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovė ginčo vamzdžius montavo ir naudojo tinkamai, pagal jų paskirtį.
13. Spręsta, kad dėl ieškovės parduotų netinkamos kokybės vamzdžių atsakovė patyrė nuostolius, nes turėjo sumontuotą vamzdyną savo sąskaita ir medžiagomis pakeisti nauju. Savo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo pagrįsti atsakovė į bylą pateikė ne tik Vertinimo aktą, bet ir daug kitų rašytinių įrodymų: patirtų nuostolių apskaičiavimų suvestinę lentelę; 2015 m. kovo 10 d. statybos rangos sutartį Nr. 15/03 bei pagal šią sutartį atliktų darbų pažymas ir aktus, naujų medžiagų pirkimo sąskaitų faktūrų kopijas; UAB „Pakom“ mokėjimų nurodymų kopijas ir kt. Dėl to, kolegijos vertinimu, priešieškinis yra pagrįstas ir turi būti patenkintas.
14. Kolegija dėl ieškinio senaties termino taikymo nagrinėjamu atveju nurodė, kad priešieškiniu keliamas reikalavimas dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės prekių, t. y. dėl vandentiekio sistemos vamzdžių, įsigijimo. Atsakovė prašo priteisti nuostolių, kilusių dėl parduotų netinkamos kokybės vandens sistemos vamzdžių, atlyginimą. Atsakovė kelia reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Vadinasi, sprendžiant ieškinio senaties klausimą dėl priešieškinio, turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė vamzdžius pirko 2015 m., vadinasi, 2017 m. balandžio 12 d. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, todėl ieškinio senatis pirmosios instancijos teismo buvo pritaikyta nepagrįstai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Unis Steel Baltija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skirti ekspertizę, tačiau apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą klausimo dėl ekspertizės skyrimo nespręsdamas bei pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės pažeidė šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus ir netinkamai taikė įrodinėjimo pareigą paskirstančias taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ekspertizė pirmosios instancijos teisme galėjo būti skiriama, dėl neaiškių priežasčių ekspertizės skyrimo klausimo nesprendė. Dėl to iš ieškovės buvo atimta galimybė pagrįsti savo poziciją, pateikti atsikirtimus į priešieškinį bei poziciją pagrindžiančius įrodymus, ieškovė iš esmės neteko galimybės įgyvendinti savo teisę atsikirsti į jai reiškiamus reikalavimus. Taigi buvo neužtikrinta ieškovės teisė į teisingą bei civilinio proceso normomis grįstą procesą pažeidžiant rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog atsakovės pateikti įrodymai yra pakankami reikalavimams patenkinti, kolegija turėjo paskirti (arba pasiūlyti ieškovei pateikti į bylą) ieškovės prašytą skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis).
15.2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad Vertinimo aktas yra pakankamas įrodymas priešieškiniui tenkinti, nutartį grindė prielaidomis, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnio nuostatas. Teismas privalo ne tik tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, turinį sudarančius duomenis, bet ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas Vertinimo aktą laikė tinkamu ir pakankamu įrodymu defektų faktui konstatuoti, neatsižvelgė nei į ieškovės argumentus, nei į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl šio akto nepatikimumo bei nepakankamumo. Nutartyje neįvertinta, kad Vertinimo aktą praėjus daugiau kaip metams nuo vamzdžių defektų nustatymo surašė neturintis specialiųjų metalo kokybės vertinimo žinių specialistas, t. y. statybų, o ne metalurgijos ar suvirinimo mokslo specialiųjų žinių turintis specialistas. Teismas, neturėdamas specialiųjų žinių bei nepasitelkęs eksperto, pats nustatė įrodinėtinas aplinkybes, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl ieškovės ir teismo nustatytų aplinkybių, aiškiai įrodančių Vertinimo akto netinkamumą bei nepakankamumą. Kolegijos išvados dėl vienareikšmiškai nustatytų defektų fakto, kuris konstatuotas tik apžiūrėjus nuotraukas, akivaizdžiai lemia nutarties neteisėtumą.
15.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo atsakovės reikalavimą bei pažeidė ieškinio senaties taikymo taisykles. Atsakovė, nustačiusi galimus vamzdžių defektus, galėjo reikšti reikalavimą dėl vamzdžių pakeitimo tinkamais, pirkimo kainos sumažinimo; trūkumų pašalinimo arba ištaisymo išlaidų atlyginimo; sumokėtos kainos grąžinimo. Vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų yra reiškiamas reikalavimas dėl trūkumų ištaisymo išlaidų atlyginimo. Faktiškai atsakovė ir reiškė reikalavimą dėl trūkumų ištaisymo išlaidų atlyginimo, kurį įvardijo kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo, t. y. reikalavimas reiškiamas ne dėl vamzdžiais padarytos žalos atlyginimo, o pačių galimai netinkamos kokybės vamzdžių pakeitimo. Toks reikalavimas yra reikalavimas dėl netinkamos kokybės daikto (CK 6.334 straipsnis), kuriam taikomas šešių mėnesių senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nurodytas trejų metų ieškinio senaties terminas galėtų būti taikomas tuomet, kai, pavyzdžiui, dėl netinkamos kokybės produkcijos įvykus avarijai būtų padaryta žala turtui, atsirastų reikšmingas vandens nuotėkis ir pan. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas dėl netinkamos produkcijos, o ne dėl žalos, atsiradusios dėl parduotų netinkamos kokybės daiktų. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė yra ne vamzdžių gamintoja, o pardavėja, t. y. ji nepagamino produkcijos, o pardavė kito subjekto pagamintą daiktą, todėl jai ši norma netaikytina.
16. Atsakovė UAB „Pakom“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas Vertinimo aktą, t. y. vieną iš įrodymų byloje, vertindamas kitaip, nei pirmosios instancijos teismas, turėjo savo iniciatyva iškelti bei išspręsti metalurgijos ekspertizės skyrimo klausimą, nors prašymo skirti metalurgijos ekspertizę pati ieškovė teismui net nebuvo pateikusi. Toks naujų įrodymų rinkimas apeliacinės instancijos teismo iniciatyva būtų akivaizdus ieškovės palaikymas ir įrodymų rinkimas jos naudai. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo skirti ekspertizę, tik pažymėjo, kad atsakovės nesutikimas su ieškovės prašymu skirti teismo ekspertizę negalėjo būti laikomas kliūtimi ją paskirti, atitinkamai ir ekspertizės neskyrimo faktas neturėjo būti vertinamas nepalankiai atsakovei, kas nepagrįstai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino ir neturėjo vertinti teismo sprendimo neskirti metalografijos ekspertizės pagrįstumo, nes prašymas skirti metalografijos ekspertizę apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateiktas. Ieškovė, manydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo skirti metalografijos ekspertizę, šį prašymą turėjo ir galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 straipsnis), tačiau ji pati apsisprendė, kad savo atsikirtimų į priešieškinį neįrodinės metalografijos ekspertizės aktu. Pažymėta, kad ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, jog apeliacinės instancijos teismas gali kitaip nei teismas vertinti byloje esančius įrodymus, taip pat Vertinimo aktą, juolab kad apeliaciniame skunde buvo pateikiami motyvai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
16.2. Apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos bei sprendimas dėl ginčo priimtas atlikus išsamų įrodymų įvertinimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Vertinimo aktas, parengtas eksperto D. K., visiškai atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, jo turinys neabejotinai susijęs su ginčo dalyku. Pažymėta, kad vamzdžių netinkamą kokybę visų pirma patvirtina objektyvios aplinkybės, nesusijusios su vamzdžių buvimo sandėlyje laikotarpiu, o konkrečiai – iš karto po naujo vamzdyno įrengimo prasidėjęs karštojo ir cirkuliacinio vandentiekio vamzdžių trūkinėjimas, dėl to pradėjusių kartotis vandentiekio avarijų faktas.
16.3. Priešieškiniu iš ieškovės prašomi priteisti nuostoliai buvo patirti ne atsakovei, kaip pirkėjai, šalinant įsigytų vamzdžių trūkumus, o dėl to, kad atsakovė dėl iš ieškovės įsigytos netinkamos kokybės produkcijos buvo priversta iš naujo atlikti darbus pagal rangos sutartį savo sąskaita, t. y. atsakovei, kaip subrangovei, vykdant garantinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė negalėjo reikšti reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagal CK 6.334 straipsnio 3 dalį, kadangi neegzistavo šioje nuostatoje nurodytos sąlygos, bet galėjo reikšti tik vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, netinkamai taiko šias CK nuostatas, nepagrįstai suabsoliutina specialius pirkėjo teisių gynimo būdus. Pažymėta, kad, be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo.
16.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, iš kokios rūšies civilinės atsakomybės santykių (sutartinių ar deliktinių) toks reikalavimas kyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNjMtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-63-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-63-969/2017">e3K-7-63-969/2017</a>). Taigi trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas visiems reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, neišskiriant nei žalos pobūdžio (turtinė, neturtinė), nei jos padarymo aplinkybių.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl civilinių teisių gynimo būdų taikymo, kai netinkamai vykdoma pirkimo–pardavimo sutartis
17. CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta viena iš principinių civilinių santykių reglamentavimo nuostatų: asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą. Pagal šį principą civilinių santykių subjektai yra laisvi spręsti dėl civilinių teisių įgijimo, jų įgyvendinimo bei jų gynybos.
18. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisės nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų numatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo.
19. Aptariama teismo diskrecija susijusi su kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma teismo pareiga atlikti teisinį nagrinėjamų santykių kvalifikavimą ir nustatyti taikytinus įstatymus. Į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi sprendžiant bylą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYxLTY5MC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-261-690/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-261-690/2017">e3K-3-261-690/2017</a> 52 punktą).
20. Nagrinėjamoje byloje atsakovė priešieškiniu pareiškė piniginį reikalavimą ieškovei – atlyginti išlaidas, patirtas dėl iš ieškovės pirktų vamzdžių pakeitimo kitais vamzdžiais, ir nurodė teisinį reiškiamų reikalavimų pagrindą – bendrąsias civilinės atsakomybės instituto nuostatas (CK 6.245–6.249 straipsniai). Bylą nagrinėjusių teismų pozicija dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo išsiskyrė: pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, todėl turi būti nagrinėjamas pagal specialiąsias CK normas dėl parduotų daiktų trūkumų; apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas yra tinkamas, ir taikė bendrąsias civilinės atsakomybės instituto nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad taip spręsdamas apeliacinės instancijos teismas padarė materialiųjų įstatymų taikymo klaidą, galėjusią turėti reikšmės sprendimo dėl ginčo esmės teisingumui.
21. Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste aktuali ir turi būti taikoma bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisyklė, pagal kurią specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad materialiosios teisės bendrųjų ir specialiųjų normų prieštaravimas sprendžiamas vadovaujantis principu lex specialis derogat legi generali (specialioji norma turi viršenybę prieš bendrąją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005). Teismų praktikoje tais atvejais, kad tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgdama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lex specialis derogat legi generali) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3KT-8/98; 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
22. Pirkimo–pardavimo sutartinius teisinius santykius, be kita ko – sutarties šalių pareigas ir atsakomybę už netinkamą sutarties vykdymą, reglamentuoja CK šeštosios knygos XXIII skyriaus normos; šio skyriaus antrajame skyriuje įtvirtintos bendrosios pardavėjo pareigos bei jų nevykdymo teisinės pasekmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami iš netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo; savo ruožtu atskirų rūšių prekių pirkimo–pardavimo ar atskirų pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus nustatantys įstatymai taikomi prioritetiškai bendrųjų nuostatų (CK šeštosios knygos XXIII skyrius) atžvilgiu.
23. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. Taigi CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose. Taip pat įstatymu nustatytas šios garantijos taikymo privalomumas pasireiškia ir tuo, kad pardavėjas neturi teisės riboti tokios garantijos apimties, t. y. jam neleidžiama pačiam riboti pirkėjo teisių gynybos būdų ar sutrumpinti garantijos termino – įstatyme nustatyta garantija, faktiškai būdama pagrindinė vartotojo teisių apsauga pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atveju, negali būti modifikuojama pardavėjo iniciatyva. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
24. Pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Įstatyme ar sutartyje gali būti nustatytas daiktų kokybės garantijos terminas – laikotarpis, per kurį galioja pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija (CK 6.335 straipsnis).
25. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad aptartos CK nuostatos (nutarties 23, 24 punktai) suponuoja, jog neteisėtiems pardavėjo veiksmams (netinkamam sutarties vykdymui), kaip vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuoti nepakanka vien nustatyti, kad parduotas daiktas turi trūkumų – įstatyme nustatytos garantijos atveju turi būti nustatyta (tai įrodyti turi pirkėjas), kad trūkumai atsirado iki daikto perdavimo momento ar dėl iki perdavimo buvusių priežasčių; kai pagal įstatymą ar sutartį pardavėjas tiesiogiai garantuoja kokybę, pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl atsakomybės įrodydamas, kad daikto trūkumai atsirado dėl pirkėjo netinkamo daiktų naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos.
26. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti pirkėjo teisių gynybos būdai netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju ir šių būdų taikymo sąlygos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju nepatarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti taikyti vieną iš nurodytų gynybos būdų. Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės.
27. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkėjo teisių gynybos būdų taikymo išaiškinta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2010">3K-3-455/2010</a>; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Tačiau bendrieji teisių gynimo būdai taikomi tik subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus, tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius galėtų būti grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), be kita ko, reikalaujančiomis nustatyti pardavėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę; tokiu atveju pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl nuostolių dėl parduotų daiktų trūkumų atlyginimo, jeigu įrodo, kad parduodamas daiktą jis buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus įsitikindamas, kad daiktas neturi kokybės trūkumų (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNjMtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-63-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-63-969/2017">e3K-7-63-969/2017</a> 33 punktą).
28. Pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.338 straipsnyje nurodytus terminus; šie terminai taikomi, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.338 straipsnio 1 dalis). Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme nustatyta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2 dalis).
29. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti ir tai, kad CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai yra terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti; tai nėra ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.25 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. CK 1.125 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti ieškinio senaties terminai taikytini tuo atveju, kai iš pirkimo–pardavimo sutarties subsidiariai reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės bendraisiais pagrindais (nutarties 27 punktas).
30. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas nagrinėjamoje byloje, turi būti nustatytos šios šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės: ar parduotiems vamzdžiams buvo nustatytas kokybės garantijos terminas, ar turi būti taikoma įstatyme nustatyta garantija, ar įrodytas pardavėjo pareigos parduoti tinkamos kokybės prekę pažeidimas, ar pirkėjo ieškinys dėl daiktų trūkumų pardavėjui pareikštas nepraleidus nustatytų terminų, ar nepraleistas ieškinio senaties terminas, ar atsakovo reikalaujama išlaidų dėl vamzdžių pakeitimo suma yra pagrįsta, ar specialieji pirkėjo teisių gynybos būdai yra pakankami, ar yra pagrindas taikyti bendrąjį nuostolių atlyginimo institutą, jei taip – ar nustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Įvertinusi skundžiamo procesinio sprendimo turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės apeliacinio teismo nebuvo tinkamai ištirtos ir nustatytos.
Dėl bylos šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principo įrodinėjimo procese
31. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skirti ekspertizę, tačiau apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą klausimo dėl ekspertizės skyrimo nespręsdamas bei pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės pažeidė šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus ir netinkamai taikė įrodinėjimo pareigą paskirstančias taisykles.
32. Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos argumentus pagrįstais.
33. CPK II skyriuje įtvirtinti civilinio proceso principai, be kita ko, rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CK 17 straipsnis), teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principas (CPK 21 straipsnis). Šių principų taikymas įrodinėjimo procese reiškia, kad šalims turi būti sudarytos vienodos galimybės įrodinėti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą, o bylą nagrinėjantis teismas negali įrodinėjimo proceso taisyklių vienai iš ginčo šalių taikyti palankiau negu kitai.
34. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų, reikšmingų bylos aplinkybių nustatymui, išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-187/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-187/2012">3K-3-187/2012</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad aptartos įstatymo ir teismų praktikos nuostatos suponuoja ne tik teismo pareigą teisingai nustatyti įrodinėjimo dalyką, paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp ginčo šalių, suteikti vienodas galimybes pateikti jų reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, bet ir argumentuotai įvertinti ginčo šalių prieštaravimus dėl kitos šalies pateikiamų įrodymų patikimumo ir įrodomosios reikšmės.
36. Nagrinėjamoje byloje atsakovė netinkamos vamzdžių kokybės faktą grindė specialisto išvada, ieškovė šį įrodymą ginčijo dėl jo turinio nepakankamumo ir netinkamos specialisto kvalifikacijos bei prašė skirti ekspertizę vamzdžių trūkumams ir jų atsiradimo priežastims įvertinti. Pirmosios instancijos teismas, nors pripažino, kad atsakovės pateikta specialisto išvada neįrodo parduotų vamzdžių kokybės trūkumų, iš esmės nesprendė ekspertizės skyrimo klausimo, nes atsakovės priešieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teismui atmetus priešieškinį, atsakovė neturėjo procesinio suinteresuotumo skųsti priimto sprendimo, taip pat ir dėl ekspertizės neskyrimo. Apeliacinės instancijos teismas vamzdžių kokybės trūkumų faktą pripažino įrodytu, ieškovės argumentų dėl specialisto išvados trūkumų nevertino ir dėl jų nepasisakė, tik nurodė, kad ekspertizė pirmosios instancijos teisme galėjo būti skiriama, tačiau ekspertizės skyrimo klausimo nesprendė.
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taip spręsdamas apeliacinės instancijos teismas apribojo ieškovės teisę įrodinėti jos atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes bei teismo pareigą visapusiškai ir objektyviai įvertinti įrodymus bei nustatyti ginčo aplinkybes.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl ginčo esmės. Dėl šių priežasčių skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas naikinamas ir byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui.
40. Kasacinis teismas patyrė 3,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1, 2 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
