J. G. pagal BK 22 str., 260 str., 199 str., 64 str., 63 str., 65 str.

Pareiškimo Nr. DOK-2933/2021

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

išnagrinėjo nuteistojo J. G. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu J. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už narkotinių medžiagų įgijimą ir platinimą paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta dvylika metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už kontrabandą, ir J. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2008 m. gegužės 8 d. iki 2008 m. gegužės 25 d.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi nuteistojo J. G. gynėjo advokato A. Trumpulio apeliacinis skundas atmestas.

3. Kasacine tvarka ši baudžiamoji byla nenagrinėta.

4. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi atmestas nuteistojo J. G. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo BK 64 straipsnio pagrindu su Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajoninio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

5. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi nuteistojo J. G. ir jo gynėjo advokato L. Žalnieriūno skundai atmesti ir palikta galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartis.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

6. Pareiškimu nuteistasis J. G. prašo grąžinti visą bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo:

6.1. Dar neįsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiui, jis išvyko į Rusijos Federaciją ir ten padarė naują nusikalstamą veiką. Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajoninio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacijoje nusikalstamą veiką pareiškėjas padarė po to, kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, turėjo būti subendrinta su Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajoninio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

6.2. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 27 d. Rusijos Federacijoje buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymas dėl pareiškėjo grąžinimo į Lietuvą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Šio prašymo pagrindu į Lietuvą buvo grąžintas tik 2020 m. rugpjūčio 21 d., t. y. po bausmės atlikimo Rusijos Federacijoje.

6.3. Rusijos Federacija nepagrįstai apsunkino pareiškėjo teisinę padėtį ir pažeidė teisingumo principus. Lietuvos Respublikoje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajoninis teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymą, turėjo į jį atsižvelgti ir subendrinti abiejų teismų paskirtas bausmes.

6.4. Tarptautiniai teisės aktai (1970 m. Konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR) įtvirtina abipusio pripažinimo principą, kuris reiškia, kad užsienio valstybės teismo apkaltinamojo nuosprendžio teisinės aplinkybės (tarp jų ir paskirta bausmė) turi būti prilyginamos pagal nacionalinę teisę. Lietuva, vykdydama pirmiau nurodytą pamatinį sprendimą, neapsiriboja Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Atitinkamai ir kitos ne Europos Sąjungos valstybės (tarp jų ir Rusijos Federacija) atsižvelgia į kitose valstybėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, todėl Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajoninis teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikoje priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šio nuosprendžio teisinės aplinkybės turėjo būti prilygintos nacionalinio nuosprendžio aplinkybėms pagal nacionalinėje teisėje priimtus analogiškus nuosprendžius. Lietuvos Respublikos teismo sprendimo ignoravimas pažeidžia non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį pažeidimą) principą, kadangi nacionalinė valstybė, vykdydama baudžiamąjį persekiojimą, turi atsižvelgti į užsienio valstybės institucijos sprendimą, galutinai užbaigiantį bylą, taip pat bendrinant bausmes turi būti atsižvelgiama į užsienio valstybės teismo nuosprendį, vadovaujantis tais pačiais teisiniais kriterijais, kaip tai būtų daroma nacionaliniame procese.

6.5. Visų pirma, teismas turi įvertinti, ar tuo metu, kai Rusijos Federacijoje buvo nagrinėjama byla, buvo gautas Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymas. Jeigu toks prašymas buvo (o nagrinėjamu atveju – buvo) gautas, tai Rusijos Federacija turėjo bendrinti dviejų valstybių nuosprendžius. Lietuva, taikydama BK 64 straipsnio nuostatas, turi bendrinti aptariamas bausmes nepažeisdama Rusijos Federacijos teisinės jurisdikcijos, nes Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajoninio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pareiškėjas jau yra atlikęs. Lietuvos Respublika turi bendrinti bausmę su jau atlikta bausme pagal užsienio valstybės nuosprendį, nepriklausomai nuo to, kuris teismo nuosprendis buvo pirmesnis. Tokia praktika aprašoma Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo J. G. pareiškimas atmestinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

9. Pareiškėjas nenurodo konkretaus baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindo. Iš pareiškimo turinio matyti, kad nuteistasis J. G. nesutinka su Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo BK 64 straipsnio pagrindu su Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajoninio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskesne Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria nuteistojo ir jo gynėjo advokato L. Žalnieriūno skundai atmesti. Pareiškime teigiama, kad Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajoninis teismas nepagrįstai nesubendrino savo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės su Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir taip pablogino jo teisinę padėtį, todėl tai turi padaryti Lietuvos teismai, vadovaudamiesi BK 64 straipsnio nuostatomis.

10. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatlikta bausmės dalis. Nuteistojo nurodoma teisinė situacija neatitinka šiame BK straipsnyje nurodytų bausmių bendrinimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. G., neatlikęs Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką Rusijos Federacijoje. Šioje užsienio valstybėje jis buvo nuteistas ir atliko jam paskirtą bausmę. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje apskritai nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjo nurodytas Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajoninio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendis buvo pripažintas Lietuvos Respublikoje. Taigi bendrinti bausmes, paskirtas pirmiau nurodytais skirtingų valstybių teismų nuosprendžiais, pagal BK 64 straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo J. G. pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnyje nurodytus sprendimus, todėl baudžiamoji byla neatnaujinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo J. G. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Audronė Kartanienė