Dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atmesti pretenziją

Civilinė byla Nr. 3K-3-340/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-645-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (kolegijos pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,VSA Vilnius“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atmesti pretenziją; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „TIS LT“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atmetant tiekėjo pasiūlymą dėl neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme teisėtumo.

Ieškovė prašė teismo: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos UAB „Jonavos paslaugos“ viešojo pirkimo komisijos 2012 m. liepos 24 d. protokolą Nr. 8, kuriuo nutarta tenkinti tiekėjo UAB „TIS LT“ pretenziją ir panaikinti pirkimo komisijos 2012 m. birželio 29 d. protokolu Nr. 5 nustatytą pasiūlymų eilę, bei atmesti ieškovės pasiūlymą, nustatant kitą pasiūlymų eilę; 2) įpareigoti UAB „Jonavos paslaugos“ tiekėjo UAB „TIS LT“ pretenziją dėl pasiūlymų eilės atmesti, paliekant galioti UAB „Jonavos paslaugos“ 2012 m. birželio 29 d. pirkimo komisijos protokolu Nr. 5 nustatytą pasiūlymų eilę.

UAB „Jonavos paslaugos“ 2012 m. birželio 4 d. paskelbė centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) (pirkimo numeris 122679) supaprastintą atvirą konkursą požeminiams arba pusiau požeminiams komunalinių atliekų surinkimo konteineriams su jų įrengimu Jonavos mieste pirkti. Konkurse dalyvavo ieškovė UAB „VSA Vilnius“, trečiasis asmuo UAB „TIS LT“ ir kt. 2012 m. birželio 29 d. protokolu Nr. 5 perkančioji organizacija nustatė preliminarią pasiūlymų eilę, kuria pirkimą laimėjusiu pripažintas ieškovės pasiūlymas. 2012 m. liepos 11 d. trečiasis amuo UAB „TIS LT“ atsakovei pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad pasiūlymų pateikimo metu ieškovė neatitiko konkurso minimalių kvalifikacinių reikalavimų, nustatytų konkurso sąlygų 3.1.2 ir 3.1.4 punktuose. Išnagrinėjusi pretenziją, UAB „Jonavos paslaugos“ viešojo pirkimo komisija nustatė, kad ieškovė neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų, nes ji pasiūlymų pateikimo dieną (2012 m. birželio 20 d.) buvo skolinga 102 702,88 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui, dėl to neatitiko konkurso sąlygų 3.1.4 punkto reikalavimų. Tenkinusi trečiojo asmens pretenziją, atsakovės viešojo pirkimo komisija 2012 m. liepos 24 d. atmetė UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymą dėl tiekėjo neatitikties minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir nutarė panaikinti savo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir nustatė naują pasiūlymų eilę, kuria nugalėtoju pripažintas UAB „TIS LT“ pasiūlymas.

Ieškovės teigimu, ji nepagrįstai perkančiosios organizacijos pripažinta neatitinkanti minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Ieškovė nesutinka su tuo, kad jai priskaičiuotos mokėti socialinio draudimo įmokos pasiūlymų pateikimo dieną (2012 m. birželio 20 d.) yra pakankamas pagrindas vertinti ieškovę kaip neatitinkančią minimalių kvalifikacinių reikalavimų pagal konkurso sąlygų 3.1.4 punktą. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 59 punktą, jeigu iki teisės priverstinai išieškoti įmokas atsiradimo draudėjas pateikia VSDFV teritoriniam skyriui prašymą atidėti einamųjų įmokų už praėjusį mėnesį mokėjimą, priverstinis socialinio draudimo įmokų išieškojimas nepradedamas. Ieškovė teikdavo tokius prašymus, įmokas sumokėdavo iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos, priverstinis išieškojimas netaikytas. 2012 m. birželio 20 d., t. y. pasiūlymų pateikimo dieną, ieškovė jau buvo pateikusi prašymą atidėti įmokų sumokėjimą. Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 199 pakeitus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles ir patvirtinus palengvinto socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sąlygas įmokų sumokėjimas gali būti atidėtas, jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai yra mažesni už jo turtą. Nuo dokumentų pateikimo VSDFV dienos socialinio draudimo įmokų išieškojimas yra sustabdomas. Dėl to, ieškovės teigimu, įmokos Fondui gali būti sumokėtos iki jų mokėjimo atidėjimo termino pabaigos ir tai laikoma tinkamu įsipareigojimų įvykdymu. Ieškovė įmokas už gegužės mėnesį Fondui sumokėjo 2012 m. birželio 22 ir 28 d., taip įvykdydama įsipareigojimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendime nurodė, kad konkurso sąlygų 3.1.4 punktu nustatyta, jog tiekėjas turi pateikti įrodymus, kad yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ kartu su pasiūlymu atsakovei 2012 m. birželio 19 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą apie tai, kad ieškovė 2012 m. birželio 8 d. VSDF biudžetui neskolinga. 2012 m. liepos 23 d. atsakovė gavo raštą iš VSDFV Vilniaus skyriaus apie tai, kad ieškovė 2012 m. birželio 20 d. buvo įsiskolinusi VSDFV 102 702,88 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Teismas konstatavo, kad perkančiajai organizacijai privalu įvertinti, ar tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus pasiūlymo pateikimo momentu. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu reikalaujama, kad tiekėjas turi būti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Analogiškas reikalavimas yra perkeltas į Konkurso sąlygų 3.1.4 punktą ir nustatytas kaip minimalus kvalifikacijos reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad priverstinio skolos išieškojimo atidėjimas nėra tapatus skolos nebuvimui, reikalaujamam konkurso sąlygose. Kadangi ieškovė turėjo įsiskolinimą VSDFV pasiūlymų pateikimo dieną, tai ji perkančiosios organizacijos pagrįstai pripažinta neatitinkanti minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir pašalinta iš konkurso.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 25 d. nutartimi netenkintas ieškovės UAB,,VSA Vilnius“ apeliacinis skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimas.

Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti konkurso sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tiekėjų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai negali būti toliau vertinami ar kitaip į juos atsižvelgiama, net jei paaiškėtų, kad tokių tiekėjų siūloma kaina mažesnė už laimėjusiojo ar net mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „Adakris“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, UAB „Šiaulių plentas“, bylos Nr. 3K-3-567/2011).

Konkurso sąlygų 3.1.4 punktas dėl tiekėjų įsiskolinimo VSDFV negalimumo iš esmės atitinka VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą sąlygą, ribojančią tam tikro statuso tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime. Teismas sprendė, kad atsakovės viešojo pirkimo komisija turėjo pakankamą pagrindą pripažinti ieškovę UAB „VSA Vilnius“ neatitinkančia konkurso sąlygų 3.1.4 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo. Ieškovė 2012 m. birželio 19 d. teikdama pasiūlymą perkančiajai organizacijai savo atitiktį konkurso sąlygų 3.1.4 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. birželio 8 d. pažymą apie atsiskaitymą su VSDF biudžetu. Kitame VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. liepos 18 d. rašte nurodyta apie buvusį 2012 m. birželio 20 d. ieškovės įsiskolinimą VSDF biudžetui. Taigi perkančioji organizacija turėjo pagrindą pripažinti ieškovę neatitinkančia konkurso sąlygų 3.1.4 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, nes ieškovės prie pasiūlymo pateiktoje VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. birželio 8 d. pažymoje neatskleista ieškovės, kaip tiekėjos, tikroji padėtis pasiūlymo pateikimo momentu, ir tai pasitvirtino, atsakovei išreikalavus papildomus duomenis. Teismas konstatavo, kad, siekiant nustatyti, ar konkretus tiekėjas bus pajėgus tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį visą jos vykdymo laikotarpį, svarbu nustatyti tikruosius, realius tiekėjo kvalifikacinius duomenis, o ne buvusius ir iki pasiūlymo pateikimo momento pasikeitusius duomenis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 59 punkte reglamentuojama, kad jeigu iki teisės priverstinai išieškoti įmokas atsiradimo draudėjas pateikia VSDFV teritoriniam skyriui prašymą atidėti einamųjų įmokų už praėjusį mėnesį mokėjimą, priverstinis socialinio draudimo įmokų išieškojimas nepradedamas. Teismo aiškinimu, atidėjus įmokų mokėjimą pagal Taisyklių 59 punktą, atidėjimo laiku draudėjas laikomas nepažeidusiu prievolės sumokėti įmokas, nes nustatomas naujas mokėjimo terminas; nesumokėtos įmokos atidėjimo laiku iš esmės negali būti laikomos įsiskolinimų, kaip įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmoku mokėjimu, nevykdymo padarinys. Įvertinusi Taisyklių 59 punkto nuostatą, teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad įmokų mokėjimo atidėjimas negali būti tapatinamas su išieškojimo atidėjimu, nes tų pačių Taisyklių 113 punkte nustatyta, jog teisė į priverstinį išieškojimą atsiranda, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos; socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos priverstinai išieškoti pradedami praėjus 5 dienoms nuo šios teisės atsiradimo. Tačiau aptarti išaiškinimai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad 2012 m. birželio 20 d. ieškovės įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 102 702,88 Lt. Dėl to VSDFV Vilniaus skyriaus patvirtinimas, kad ieškovė pasiūlymo pateikimo dieną turėjo įsiskolinimų VSDF biudžetui, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė pasiūlymo pateikimo momentu neatitiko konkurso sąlygų 3.1.4 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė UAB,,VSA Vilnius“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 25 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

Kasatorės teigimu, vien tas faktas, kad būtent pasiūlymo pateikimo dieną yra apskaičiuotos įmokos, kai jų mokėjimo terminas atidėtas, t. y. prievolė tą dieną dar nėra vykdytina, neleidžia spręsti apie jau susidariusį įsiskolinimą, kurio bendrovė apskritai negalėtų padengti. Konkurso sąlygų 3.1.4 punkte nustatytas reikalavimas, kad socialinio draudimo įmokų sumokėjimą patvirtinanti pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip likus šešiasdešimčiai kalendorinių dienų iki pasiūlymo pateikimo momento. Tokią pažymą ieškovė pateikė, taip patvirtindama savo kvalifikacinius reikalavimus. Konkurso sąlygose nenustatyta, kuriuo momentu tiekėjas turi atitikti visus sąlygų kvalifikacinius reikalavimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo įmokos mokamos periodiškai. Konkurso sąlygos turėtų būti suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai nustatant, iki kurio momento arba per kokį terminą suinteresuoti asmenys privalo atlikti jų įsipareigojimus atitinkančius mokėjimus.

Tiekėjo kvalifikacijos pakankamumas konkurso sąlygas įvykdyti vertintinas ne tik pagal tai, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino jai pateiktus tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, bet ir pagal tai, ar tiekėjo kvalifikacija iš tikrųjų pakankama įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Iš esmės tokia nuostata suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011. Nagrinėjamoje byloje teismai neįvertino ieškovės finansinio pajėgumo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Atidėtas mokėjimas nepakeitė ieškovės galimybių ir finansinio pajėgumo vykdyti sutarties su perkančiąja organizacija įsipareigojimus. Ieškovė įvykdė turėtus pasiūlymų pateikimo dieną (2012 m. birželio 20 d.) įsipareigojimus VSDF, sumokėjusi 2012 m. birželio 22 d. ir 28 d. banko pavedimais visas priklausiusias mokėti įmokas pagal suderintą su VSDF tvarką.

Perkančioji organizacija, pareikalavusi papildomų duomenų apie ieškovės turėtą įsiskolinimą VSDF pasiūlymų pateikimo dieną, nepareikalavo tokių duomenų apie kitų tiekėjų įsiskolinimus VSDF, galbūt buvusius tą pačią dieną, taip nesilaikė VPĮ įtvirtintų tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų. Ieškovė konkurso sąlygose reikalaujamą kvalifikaciją turėjo visą laiką iki pasiūlymų pateikimo dienos, tai patvirtina ir jo pateikta pažyma apie įsiskolinimo VSDF nebuvimą. Reikiamos kvalifikacijos ieškovė neatitiko tik pasibaigus pasiūlymų pateikimo laikui. Dėl to spręsdami apie ieškovės kvalifikacijos neatitiktį teismai netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas taisykles.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ prašo ieškovės UAB,,VSA Vilnius“ kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Perkančioji organizacija turi pareigą atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vienas iš pagrindų atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą yra tiekėjo neįvykdyti įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą vadovaudamasi VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. liepos 30 d. raštu, kuriame nurodytas ieškovės socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas. Ieškovė nepateikė įsiskolinimą paneigiančių įrodymų. Tai, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą remtis nurodytu įrodymu, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kad visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal pirkimo sąlygų turinį; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Corpus A“ v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-280/2012). Nustatydama dalyvių kvalifikacijos reikalavimus atsakovė taikė visiems konkurso dalyviams vienodus reikalavimus, nekeitė tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sąlygų, draudžiančių ar ribojančių dalyvavimą konkurse

Pagal kasacinę praktiką dėl reikalavimų tiekėjams šie skirstomi į: reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, negatyvaus pobūdžio reikalavimus, kurie riboja ar draudžia tiekėjų dalyvavimą konkurse, bei kitus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-324/2013, ir joje nurodytą kasacinę praktiką). Iš šio reikalavimų tiekėjams skirstymo akivaizdu, kad tiekėjų kvalifikacijos kriterijai ir sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime, nėra visiškai tapačios reikalavimų tiekėjams rūšys. Ši išvada darytina atsižvelgiant į inter alia VPĮ reguliavimą.

VPĮ 32–38 straipsniuose įtvirtinti tiekėjų kompetencijos, pajėgumo ir patikimumo kriterijai (reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir sąlygos, draudžiančios ar ribojančios tiekėjų dalyvavimą konkurse), jų nustatymo bei vertinimo taisyklės. Tai – kokybinės atrankos kriterijai (žr. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva Nr. 2004/18) 45–50 straipsnius), reiškiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Šie reikalavimai suformuoti pozityviąja ir negatyviąja prasmėmis, t. y. tiekėjai privalo atitikti tam tikrus kriterijus (pvz., techninį pajėgumą) arba tam tikrų kriterijų neatitikti (pvz., neturėti teistumo) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011).

VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis. VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis.

Tai, kad sąlygų, draudžiančių ir ribojančių dalyvavimą pirkime, nustatymas dispozityvus, išskyrus teistumo kriterijų (VPĮ 33 straipsnio 1 dalis), matyti ne tik iš pirmiau nurodytų VPĮ 32 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų, bet ir VPĮ 33 straipsnio 2 dalies ir jį aiškinančios teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centras v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-311/2011). Vadinasi, šių negatyvaus pobūdžio sąlygų dėl dalyvavimo pirkime neįtvirtinimas konkurso sąlygose nelaikytinas perkančiosios organizacijos pareigos, nustatytos VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje, patikrinti tiekėjų patikimumą ir pajėgumą pažeidimu. Be to, iš Direktyvos Nr. 2004/18 44 straipsnio 1 dalies matyti, kad perkančioji organizacija vertina tiekėjų tinkamumą, t. y. jų kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms, kai jų pasiūlymai neatmetami dėl neigiamo pobūdžio reikalavimų taikymo.

Aptariamų skirtingų reikalavimų tiekėjams kontekste taip pat pažymėtina tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismo) praktiką neleidimo dalyvauti pirkime pagrindai yra objektyviai pagrįsti bei susiję su tiekėjo profesinėmis savybėmis, konkrečiau – jo profesiniu sąžiningumu, mokumu ir ekonominiu bei finansiniu pajėgumu arba patikimumu, o jų sąrašas šiomis priežastimis negali būti daugiau plečiamas (žr. Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. Sprendimą La Cascina ir kt., C-226/04, ir Consorzio G.f.M., C-228/04 Rink. 2007, p. I-1347), išskyrus atvejus, kai atitinkamas proporcingai taikomas tiekėjo pašalinimo pagrindas, nesusijęs su ūkio subjekto profesinėmis savybėmis, yra skirtas užtikrinti tiekėjų pasiūlymų vienodą vertinimą (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Forposta ir ABC Direct Contact, C-465/11, nepaskelbtas Rinkinyje, ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad atitinkamų naujų sąlygų, draudžiančių ar ribojančių dalyvavimą pirkime, tikslas yra susijęs daugiau ne su atitinkamo tiekėjo galimybe tinkamai prisiimti sutartinius įsipareigojimus perkančiajai organizacijai, o su pastarosios siekiu ir pareiga užtikrinti kitų dalyvių lygiavertį dalyvavimą pirkimo procedūrose, t. y. tikslu garantuoti neiškraipytą konkurenciją (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2005 m. kovo 3 d. Sprendimą Fabricom, C‑21/03 ir C‑34/03, Rink. p. I‑1559; 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimą Michaniki, C‑213/07, Rink. p. I‑9999; 2009 m. gegužės 19 d. Sprendimą Assitur, C‑538/07, Rink. p. I‑4219).

Atsižvelgdama į tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų ir sąlygų, draudžiančių ir ribojančių tiekėjų dalyvavimą pirkime, panašumus (minėta, abu šie kriterijai pagal Direktyvą Nr. 2004/18 priskirtini tiekėjų kokybinės atrankos kriterijams) ir skirtumus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos ir jas aiškinanti jurisprudencija dėl vienos rūšies reikalavimų tiekėjams taikytina kitai reikalavimų rūšiai mutatis mutandis tiek, kiek neprieštarauja atitinkamų reikalavimų reguliavimui ir jo tikslams. Dėl to, pavyzdžiui, abiejų reikalavimų tiekėjams rūšims taikytinos nuostatos bei teismų praktika dėl galimybės tikslinti pateiktų dokumentų turinį (šią teisę nustatančiame Direktyvos Nr. 2004/18 51 straipsnyje duodama nuoroda į šios direktyvos 45–50 straipsnius, t. y. tiek 45 straipsnio (VPĮ 33 straipsnio), tiek 47–49 straipsnių (VPĮ 35–37 straipsnių) nuostatas); tačiau abiejų reikalavimų tiekėjams rūšims skirtinga tai, kad, pavyzdžiui, tiekėjai, kurių padėtis atitinka perkančiosios organizacijos nustatytą ribojimą ar draudimą dalyvauti pirkime, negali pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumų tam, jog jų pasiūlymas galėtų būti nepašalintas iš konkurso procedūrų (Direktyvoje Nr. 2004/18 aptariamos sąlygos įvardintos kaip asmeninė kandidato ar dalyvio padėtis), nors tokia galimybe jie gali naudotis dėl kai kurių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų (VPĮ 32 straipsnio 3 dalis).

Dėl viešajame pirkime dalyvaujančio tiekėjo pasiūlymo atmetimo jam neįvykdžius įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu

VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų atmesti tiekėjo pasiūlymą VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, minėta, tokie pasiūlymų atmetimo pagrindai turi būti nustatyti konkretaus pirkimo sąlygose (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011). Šia teise atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ pasinaudojo konkurso sąlygų 3.1.4 punkte nustatydama VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas atitinkantį reikalavimą tiekėjams patvirtinti, kad jie yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atmesti tiekėjo pasiūlymą VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, išskirtini du šalių ginčo aspektai: a) ar perkančioji organizacija turi teisę atsižvelgti į pasikeitusią tiekėjo padėtį, susijusią su įsipareigojimų dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimu; b) ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimas pripažintinas aplinkybe, įrodančia socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų vykdymą.

dėl perkančiosios organizacijos teisės atsižvelgti (vertinti) į pasikeitusią tiekėjo socialinio draudimo įmokų mokėjimo padėtį

Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 3.1.4 punkte nurodė, kad kaip reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, atitikties įrodymą tiekėjai su pasiūlymu privalo pateikti ne anksčiau kaip prieš šešiasdešimt dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos valstybinio socialinio draudimo įstaigos arba valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą. Pažymėtina, kad ieškovė su 2012 m. birželio 19 d. pasiūlymu pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. birželio 8 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog ieškovė pažymos išdavimo dieną Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžetui nėra skolinga. Atsakovė, atsižvelgdama į trečiojo asmens UAB „TIS LT“ pretenziją, 2012 m. liepos 12 d. raštu kreipėsi į ieškovę, jo prašydama iki liepos 17 d. pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą apie atsiskaitymą, nurodant įsiskolinimą fondui 2012 m. birželio 20, 27, 29 d. Be to, tą pačią dieną, t. y. 2012 m. liepos 12–ąją, atsakovė su panašiu prašymu kreipėsi ir į VSDFV Vilniaus skyrių. Ieškovė atsakymu prašomos pažymos nepateikė, nes šios išdavimo terminas buvo ilgesnis už perkančiosios organizacijos nurodytą. Prašomus duomenis atsakovė 2012 m. liepos 23 d. gavo iš VSDFV Vilniaus skyriaus, kurio 2012 m. liepos 18 d. rašte nurodyta, kad UAB „VSA Vilnius“ 2012 m. birželio 20 d. fondo biudžetui buvo įsiskolinusi 102 702,88 Lt.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad perkančioji organizacija, nepaisant pirkimo sąlygų 3.1.4, turėjo teisę kreiptis į ieškovę ir jos papildomai prašyti duomenų apie įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, įvykdymą 2012 m. birželio 20 d., t. y. galutiniu pasiūlymų pateikimo momentu. Šią poziciją teismai grindė, atsižvelgdami į kasacinę praktiką dėl tiekėjų kvalifikacijos, pagal kurią ūkio subjektai turi atitikti minimalius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai pagal pirkimo sąlygas pasiūlymų pateikimo momentu, nustatytu konkurso dokumentuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nepagrįstai rėmėsi šia kasacine praktika, neatsižvelgdami į VPĮ normas, dėl kurių ji buvo išplėtota, bei tinkamai neįvertinę byloje aktualios sąlygos, draudžiančios dalyvavimą pirkime, turinio. Vis dėlto, nors teismai netinkamai grindė savo poziciją, tačiau teisingai sprendė dėl perkančiosios organizacijos teisės vertinti pakitusią tiekėjo socialinio draudimo įmokų mokėjimo padėtį, todėl teisėjų kolegija toliau pateikiamais argumentais užpildys pirmosios ir apeliacinės instancijos motyvavimo spragas.

Kaip nurodyta pirmiau, teisės normos ir jas aiškinanti jurisprudencija dėl vienos rūšies reikalavimų tiekėjams kitos rūšies reikalavimams taikytina mutatis mutandis tiek, kiek neprieštarauja atitinkamam reguliavimui. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika apie ūkio subjekto kvalifikacijos atitikties minimaliems reikalavimams [galutinę] pasiūlymo pateikimo dieną iš esmės suformuota dėl tiekėjų profesinio ir techninio pajėgumo vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB „Pireka“, bylos Nr. 3K-3-436/2011; 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-508/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, UAB „Miesto skalbykla“, bylos Nr. 3K-3-408/2012; kt.), nors ją galima taikyti ir dėl kitų reikalavimų (pvz., dėl teisės verstis tam tikra veikla). Šia praktika siekta išvengti nelygiaverčio tiekėjų pasiūlymų vertinimo situacijų, kai iki pasiūlymo pateikimo galutinės datos vieni tiekėjai jau yra įgiję reikalaujamą kvalifikaciją (pvz., įvykdę atitinkamų sutarčių), o kiti – dar ne, nors jos įgijimas įvyksta netrukus po vokų atplėšimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymas, priešingai nei kvalifikacijos reikalavimas dėl profesinio ar ekonominio pajėgumo, reguliarus (besikartojantis kas mėnesį), nustatytas įstatymų. Taigi priešingai nei tam tikro kvalifikacinio pajėgumo įgijimo atveju, tiekėjo padėtis dėl įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, gali nuolatos (periodiškai) kisti dėl atsinaujinančios jo pareigos vykdyti mokestinę prievolę, todėl tokių įsipareigojimų vykdymo fiksavimas pasiūlymo pateikimo momentu neturi tokio tikslo, kurio siekiama tiekėjų kvalifikacijos vertinimo atveju. Kita vertus, pažymėtina, kad teismai kasacinę praktiką dėl tiekėjų kvalifikacijos atitikties momento netinkamai taikė, nes jį susiejo su pasiūlymų pateikimo data taip, jog ši tampa ne galutiniu tam tikro pajėgumo įgijimo ar prievolės įvykdymo momentu, t. y. atskaitos tašku, iki kada tam tikras juridinis faktas gali atsirasti, o tik konkrečiu vertinimo momentu. Pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl tiekėjų profesinio ar techninio pajėgumo pasiūlymų pateikimo data prilyginta momentui, ne kada, o iki kada šie pajėgumai kaip teisiškai reikšmingi tiekėjo padėčiai pirkimo procedūrose gali būti įgyti.

Pagal susiklosčiusią VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto ar jį atitinkančių nuostatų praktiką perkančiosios organizacijos paprastai nustato tam tikrą laikotarpį, iki kada aptariamų įsipareigojimų vykdymą liudijantys dokumentai turi būti išduoti kompetentingų institucijų. Nagrinėjamoje byloje toks terminas – ne anksčiau kaip šešiasdešimt dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirkimo sąlygose aiškiai nenustatyta, kokiu momentu tiekėjas turi atitikti reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV atitinkamo teritorinio skyriaus išduodamose pažymose apie atsiskaitymą nurodoma ūkio subjekto padėtis tam tikru laikotarpiu, pripažintina, kad pirkimo dokumentuose įtvirtintas pažymos išdavimo momentas reiškia ir perkančiosios organizacijos reikalaujamos sąlygos atitikties laikotarpį, t. y. ne anksčiau kaip šešiasdešimt dienų iki pasiūlymų pateikimo dienos.

Iš Teisingumo Teismo praktikos dėl į VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą perkeltų direktyvų nuostatų matyti, kad nacionalinėse taisyklėse turi būti nustatyta, iki kurio momento arba per kokį terminą suinteresuoti asmenys privalo atlikti jų įsipareigojimus atitinkančius mokėjimus arba įrodyti, kad buvo įvykdytos sąlygos sumokėti a posteriori. Skaidrumo ir vienodo vertinimo principai, reglamentuojantys visą viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarką, pagal kurią dalyvavimo konkurse pagrindo sąlygos ir tvarka turi būti nustatytos iš anksto, reikalauja, jog šis terminas būtų absoliučiai tikslus ir viešas, kad suinteresuoti asmenys galėtų tiksliai žinoti tvarkos apribojimus ir būtų tikri, kad tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams. Toks terminas gali būti nustatytas nacionalinės teisės aktuose arba jo nustatymas gali būti patikėtas perkančiosios organizacijos atsakomybei. Tačiau vien tik nustatyta aplinkybė, kad nagrinėjamu laikotarpiu mokėjimas buvo pradėtas arba turima įrodymų, jog ketinama mokėti arba asmuo yra mokus sumokėti skolas pasibaigus šiam terminui, nepateisina tokio tiekėjo pasiūlymo neatmetimo (žr. Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. Sprendimą La Cascina ir kt., C-226/04, ir Consorzio G.f.M., C-228/04, Rink. 2007, p. I-1347).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pateikė tuo metu realią padėtį atitinkančią pažymą apie įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymą. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad neva tikraisiais, realiais duomenimis apie tiekėjo padėtį galima pripažinti esančius tik pasiūlymų pateikimo momentu, o ne buvusius, su pasiūlymu pateiktus tiekėjo. Primintina, kad tokią, kokios prašė, pažymą perkančioji organizacija gavo ir nėra pagrindo išvadai, kad ji neatspindėjo realios tuo metu buvusios ieškovės padėties. Perkančiosios organizacijos norėdamos, kad tiekėjai pateiktų pažymas apie įsiskolinimo socialinio draudimo fondo biudžetui padėtį pasiūlymų pateikimo momentu, atsižvelgiant į tokių dokumentų išdavimo tvarką ir trukmę, neribojamos pirkimo sąlygose nustatyti, jog tiekėjai juos pristatytų vėliau, arba, tik nustačiusios tiekėjams reikalavimą atitikti socialinio draudimo įmokų mokėjimų įsipareigojimus, jos gali iš anksto deklaruoti, kad pačios kreipsis į atitinkamas institucijas dėl tiekėjų padėties pasiūlymų pateikimo ar jų vertinimo momentu.

Nustačius, kad ieškovės su pasiūlymu pateikta 2012 m. birželio 8 d. pažyma apie atsiskaitymą su valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu tinkama ir atitiko pirkimo sąlygas, spręstina, ar perkančioji organizacija galėjo kreiptis į ieškovę ir jo prašyti papildomų duomenų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, pagal kurią perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu. Perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir vertina pagal juose pateiktus duomenis (nebent pasilieka teisę atlikti pirkimo objekto apžiūrą, bandymus prieš sutarties sudarymą), todėl pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas negali būti kvalifikuojamas jas atitinkančiu, pavyzdžiui, tik dėl tinkamo tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Corpus A“ v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-280/2012, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

Iš šios praktikos matyti, kad svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne. Atsižvelgiant į tai, dėl skirtingų teisėtai nustatytų pirkimo sąlygų to paties tiekėjo kvalifikacija panašiuose pirkimuose vieną kartą gali būti tinkama, o kitą – nepakankama. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija, nustačiusi tiekėjams ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimą (VPĮ 35 straipsnis), jį siejant su atitinkamų finansinių metų vertinimu, vėliau negali pripažinti tiekėjo kvalifikacijos tinkama, jei per šiuos finansinius metus jo pajėgumas buvo nepakankamas, tačiau per kitus – tinkamas, arba priešingai – ji negali pripažinti nesant reikalaujamo tiekėjo pajėgumo, jei jis pasikeitė per kitus nei iš anksto nustatytus finansinius metus.

Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia praktika dėl įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų, vykdymo dėl tokios sąlygos pobūdžio ir siekio užtikrinti tiekėjų pasiūlymų lygiavertį vertinimą, netaikytina. Jau minėta, kad VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo atitiktis tęstinė, tiekėjai pagal įstatymą turi atsinaujinančią prievolę mokėti socialinio draudimo mokestį. Ypač tais atvejais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, kai perkančioji organizacija nustato gana ilgą terminą, per kurį ūkio subjektai privalo atlikti mokėjimus valstybei, bei atsižvelgiant į šios mokestinės prievolės reguliarumą, galimos situacijos, kai tiekėjas iš anksto už atitinkamą ankstesnį periodą įvykdo mokestinę prievolę, tačiau pasiūlymo teikimo metu jos vengia arba objektyviai negali jos vykdyti, o tai jam leidžia perkančiajai organizacijai pateikti mažesnės kainos pasiūlymą, taigi nesąžiningai konkuruoti su kitais ūkio subjektais.

Pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas dėl tiekėjų pateikiamų pažymų apie mokestinių įsipareigojimų vykdymą išdavimo datas šie dokumentai kaip lygiaverčiai gali atsispindėti skirtingus mokestinius periodus: anksčiausiai už 2012 m. kovo mėnesį, vėliausiai – už 2012 m. gegužę. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2012 m. birželio 20 d. buvo skolinga daugiau kaip šimtą du tūkstančius litų socialinio draudimo mokesčio, o atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos viešojo darbų pirkimo sutarties vertė nesiekia dviejų šimtų tūkstančių litų. Taigi perkančioji organizacija pagrįstai kreipėsi į ieškovę prašydama jo pateikti papildomus duomenis. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl tokio kreipimosi neteisėtumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustato VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą pasiūlymų atmetimo pagrindą, ji neatsižvelgdama į pirkimo sąlygose įtvirtintą pažymos apie atsiskaitymą su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu išdavimo datą, ankstesnę už pasiūlymų pateikimo termino pabaigą, kilus ar jai sukėlus abejonių, bei siekdama užtikrinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi, gali vertinti tiekėjo įsiskolinimo padėtį už tokį periodą, nuo kurio gali priklausyti pasiūlytos kainos dydis (t. y. nuo šios pažymos išdavimo iki pasiūlymų pateikimo momento), bei dėl to priimti atitinkamus sprendimus. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytame Teisingumo Teismo sprendime La Cascina nepasisakyta dėl galimybės vertinti pasikeitusią tiekėjo mokestinę padėtį, be to, jame Teisingumo Teisme kelis kartus akcentuota, kad dispozityvieji pasiūlymų atmetimo pagrindai (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatos) priklauso nuo nacionalinio reguliavimo ar administracinės praktikos, be to, pagal direktyvų nuostatas nereikalaujama, jog nepriėmimo dalyvauti konkurse priežastys Europos Sąjungos lygiu būtų taikomos vienodai.

Kita vertus, perkančiosios organizacijos turėtų siekti nustatyti objektyviai kiek įmanoma trumpesnį tokios pažymos išdavimo terminą arba, kaip minėta, galėtų nustatyti, kad ji pateiktina vėliau ar tokią informaciją perkančioji organizacija pati susižinotų iš kompetentingų institucijų.

dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimo reikšmės taikant VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas

Šalių ginčas dėl VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo taip pat spręstinas dėl to, ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimas reiškia, kad tiekėjo padėtis atitinka pirmiau nurodytos VPĮ normoje nustatytus reikalavimus vykdyti mokestines prievoles.

Atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ viešojo pirkimo komisijos 2012 m. liepos 24 d. protokolu Nr. 8 priimtame sprendime nurodyta, kad ieškovė UAB „VSA Vilnius“ neatitinka pirkimo sąlygų 3.1.4 punkte nurodytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Atitikties minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams nebuvimas grindžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. liepos 18 d. raštu, kuriuo patvirtinta, kad UAB „VSA Vilnius“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2012 m. birželio 20 d., t. y. pasiūlymų pateikimo momentu, buvo 102 702,88 Lt. Atsakovė viso proceso metu iš esmės laikėsi pozicijos, kad VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymas priklauso nuo ūkio subjekto įsiskolinimo VSDFV biudžetui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia perkančiosios organizacijos pozicija nepagrįsta.

VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tiekėjų pasiūlymų atmetimo pagrindas dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo aiškintinas, atsižvelgiant į šio reikalavimo turinį pagal kitų teisės aktų nuostatas, laikantis VPĮ ir kitų normų tarpusavio subsidiaraus taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „CSC Telecom“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-359/2012, ir joje nurodytą kasacinę praktiką). Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į socialinio draudimo įmokų mokėjimą reguliuojančias teisės normas ir jų reikšmę VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymui, konstatuoja, kad pasiūlymas atmestinas (pirkimo sąlygose įtvirtinus šį pagrindą), kai draudėjas ne turi įsiskolinimą biudžetui, o pažeisdamas įstatymo nustatytą prievolės įvykdymo terminą, šios skolos nesumoka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – Taisyklės), 59 punkte reglamentuojama, kad jeigu iki teisės priverstinai išieškoti atsiradimo draudėjas pateikia VSDFV teritoriniam skyriui prašymą atidėti einamųjų įmokų už praėjusį mėnesį mokėjimą, priverstinis socialinio draudimo įmokų išieškojimas nepradedamas; einamųjų įmokų už praėjusį mėnesį mokėjimas atidedamas iki prašyme nurodytos dienos, tačiau ne vėlesnės kaip iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos. Jeigu per prašyme nustatytą terminą socialinio draudimo įmokos nesumokamos, šių įmokų, delspinigių ir baudų priverstinis išieškojimas pradedamas šių Taisyklių 113 punkto nustatyta tvarka. Socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimas atskirai reglamentuojamas Taisyklių VIII skyriuje. Taigi yra pagrindas spręsti, kad atidėjus įmokų mokėjimą pagal Taisyklių 59 punktą, atidėjimo laiku draudėjas laikomas nepažeidusiu prievolės sumokėti įmokas, nes nustatomas naujas mokėjimo terminas. Šiuo atveju nesumokėtos įmokos atidėjimo laiku iš esmės negali būti laikomos įsiskolinimu, kaip įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, nevykdymo padarinys. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad įmokų mokėjimo atidėjimas negali būti tapatinamas su išieškojimo atidėjimu, nes Taisyklių 113 punkte nustatyta, jog teisė į priverstinį išieškojimą atsiranda, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos; socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos priverstinai išieškoti pradedami praėjus 5 dienoms nuo šios teisės atsiradimo. Pagal Taisyklių 59 punktą yra atidedamas įmokų mokėjimas, nustatant kitą mokėjimo terminą, o atidėjimo laikotarpiu dar neegzistuoja pagrindas įgyti teisę išieškoti įmokas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo pirmiau nurodytame sprendime La Cascina ir kt. pateiktus išaiškinimus, kad Direktyvos Nr. 92/50 29 straipsnio pirmosios pastraipos e ir f punktams (Direktyvos Nr. 2004/18 45 straipsnio 2 dalies e, f punktams), neprieštarauja nacionalinės teisės aktai arba administracinė praktika, pagal kurią mokesčių sumažinimo arba mokesčių amnestijos priemonių atveju arba priėmus administracinį susitarimą atitinkami kandidatai laikomi tinkamai įvykdžiusiais įsipareigojimus, siekiant jiems leisti dalyvauti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūroje, su sąlyga, kad per tam tikrą iš anksto nustatytą terminą jie galėtų pateikti įrodymų, jog naudojosi mokesčių sumažinimo arba mokesčių amnestijos priemonėmis arba remiasi administraciniu susitarimu dėl jų skolų.

Kasacinis teismas sprendžia, kad perkančioji organizacija, vertindama VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. liepos 18 d. raštą, kuriame užfiksuoti duomenys apie 2012 m. birželio 20 d. buvusius tiekėjo UAB „VSA Vilnius“ socialinio draudimo įmokų įsipareigojimų VSDFV biudžetui dydžius, turėjo išnagrinėti klausimą, ar tie įsipareigojimų dydžiai reiškia apskaičiuotas mokėtinas socialinio draudimo įmokas, kurių mokėjimo terminas nepraleistas, ar tai įmokų įsiskolinimas, kurio mokėjimo terminas praleistas. Atsižvelgiant į Socialinio draudimo įstatyme įtvirtintą socialinio draudimo įmokų mokėjimo periodiškumą, mokant kiekvieną mėnesį (iki to mėnesio 15 dienos) už praėjusį iki mokėjimo mėnesį apskaičiuotas įmokų sumas, tokių įmokų įsiskolinimo vertinimas tam tikrą dieną, kada pateikiamas viešajame pirkime dalyvaujančio tiekėjo pasiūlymas, nereiškia įsipareigojimų mokėti įmokas nevykdymo, jeigu jų mokėjimas, kaip nurodyta pirmiau, buvo atidėtas nurodyto įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka.

Bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog VSDFV Vilniaus skyriaus įvardytą ieškovės UAB „VSA Vilnius“ įsiskolinimą sudarė būtent įmokos, kurių mokėjimai buvo atidėti vadovaujantis Taisyklių 59 punktu. Byloje esančiu VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. liepos 30 d. raštu (T. 1, b. l. 47) patvirtinta, kad, laikantis Taisyklių 59 punkto, UAB „VSA Vilnius“ kiekvieną 2012 m. mėnesį teikdavo prašymus atidėti einamųjų įmokų už praėjusį mėnesį mokėjimą, t. y. atidėti po kiekvieno mėnesio 15 dienos, ir sumokėdavo įmokas iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos; UAB „VSA Vilnius“ 2012 m. birželio 20 d. 102 702,88 Lt įmokų už 2012 m. gegužės mėnesį įsiskolinimas sumokėtas 2012 m. birželio 28 d.; šiame rašte VSDFV Vilniaus skyrius taip pat patvirtino, kad įmokų mokėjimo terminas nepraleistas, nebuvo teisinio pagrindo pradėti priverstinį įmokų išieškojimą.

Kadangi ieškovės atžvilgiu kiekvieną mėnesį mokamų socialinio draudimo įmokų už praėjusį mėnesį mokėjimas buvo atidėtas iki einamojo mėnesio, t. y. 2012 m. birželio, paskutinės darbo dienos, tai 2012 m. birželio 20 d. buvusios ieškovės įmokų sumos nereiškė, kad tai pradelstas įsiskolinimas VSDFV, nes šias įmokų sumas sumokėti ieškovė turėjo teisę iki įstatyme nurodyto termino pabaigos, t. y. iki paskutinės 2012 m. birželio mėnesio darbo dienos. Dėl to perkančiajai organizacijai nebuvo teisinio pagrindo spręsti apie tiekėjo UAB,,VSA Vilnius” pasiūlymo pateikimo dieną – 2012 m. birželio 20 d. – įsipareigojimų VSDFV nevykdymą, nes nurodytą dieną apskaičiuotos šiam tiekėjui mokėtinos socialinio draudimo įmokos dar neprivalėjo būti sumokėtos, t. y. dar nereiškė įsiskolinimo, kurio mokėjimo terminas pasibaigęs. Kartu tai reiškia, kad dėl to perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo spręsti apie šio tiekėjo įsipareigojimų VSDFV nevykdymą ir dėl šios priežasties atmesti ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų 3.1.4 punkto.

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir procesinės bylos baigties

Atsakovė neteisingai įvertino ieškovės socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų nevykdymą, nepagrįstai konstatuodama ieškovės pradelsto įsiskolinimo faktą ir tai lėmė šio tiekėjo pašalinimą iš konkurso. Toks nepagrįstas įvertinimas padarytas ir dėl nevienodų duomenų iš VSDFV teritorinio skyriaus pateikimo, juose nenurodžius įmokų įsiskolinimo teisinio įvertinimo – ar tai mokėtinos įmokų sumos, kurių mokėjimo terminas yra praleistas. Konstatavus, kad atsakovė (perkančioji organizacija) neturėjo teisinio pagrindo spręsti apie ieškovės įsipareigojimų VSDFV nevykdymą, dėl šios priežasties jos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą dėl sąlygos, draudžiančios dalyvauti pirkime, taikymo neteisėtas. Dėl to ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovės 2012 m. liepos 24 d. priimtą sprendimą atmesti UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymą kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacinių reikalavimų bei palikti galioti 2012 m. birželio 29 d. pirkimo komisijos protokolu Nr. 5 nustatytą pasiūlymų eilę yra pagrįsti, teisėjų kolegija, tenkindama ieškinį, perkančiosios organizacijos sprendimus naikina.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ ir trečiojo asmens UAB „TIS LT“ 2013 m. kovo 18 d. viešojo paslaugų teikimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013).

Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų.

Atsižvelgdama į sudarytos viešojo pirkimo sutarties pobūdį (požeminių arba pusiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių pirkimas ir jų įrengimas), į viešąjį interesą užtikrinantį būtinumą tinkamai surinkti ir patalpinti komunalines atliekas į tam skirtus tinkamos kokybės konteinerius, taip išvengiant aplinkos užteršimo, užtikrinant sanitarines sąlygas, kolegija sprendžia, kad yra viešojo intereso nulemtas būtinumas ne pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia, o perkančiajai organizacijai skirti baudą (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokiam kasacinio teismo sprendimui taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas nedaro įtakos bylos šalių atskirai procese teiktos pozicijos dėl viešojo pirkimo sutarties įvykdymo apimties, nes, pirma, kasacinis teismas nenustatinėja faktinių aplinkybių, antra, VPĮ 952 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodyta, kad tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai, inter alia dėl išlaidų, susidariusių dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujų pirkimo procedūrų pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia, nelaikytini priežastimi, pateisinančia neteisėtai sudarytos sutarties sudarymą.

Įvertinusi atlikto viešojo pirkimo procedūrų metu pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgdama į tai, kad VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda turi būti ne didesnė negu 10 proc. pirkimo sutarties vertės, teismas sprendžia perkančiajai organizacijai skirti įstatyme nurodytų maksimalaus ir minimalaus dydžių baudos vidurkį – 5 proc. Iš 2013 m. kovo 18 d. viešojo pirkimo sutarties matyti sutarties vertė – 191 514,12 Lt, todėl atsakovei skiriama 9575,71 Lt bauda (191 514,12 Lt * 0,05), ši suma priteistina valstybės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kasacinio teismo sprendimas iš esmės reiškia ieškovės reikalavimų pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės neteisėtus sprendimus, todėl jos naudai iš atsakovės perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė turėtas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti teikdama ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus. Pagal byloje pateiktus mokėjimo dokumentus ieškovė sumokėjo po 1000 Lt už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 65; T. 2, b. l. 38, 99), 1500 Lt advokatui už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui (T. 2, b. l. 78). Iš viso ieškovė patyrė 4500 Lt dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 84,50 Lt kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. birželio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 25 d. nutartį.

Priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, – panaikinti atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ viešojo pirkimo komisijos 2012 m. liepos 24 d. sprendimus atmesti ieškovės UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymą dėl neatitikties pirkimo sąlygų 3.1.4 punktui, panaikinti viešojo pirkimo komisijos 2012 m. birželio 29 d. sprendimu nustatytą pasiūlymų eilę, sudaryti naują pasiūlymų eilę.

Skirti atsakovei 9575,71 Lt (devynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis litus, 71 ct) baudą, mokėtiną valstybės naudai.

Priteisti ieškovei UAB „VSA Vilnius“ iš atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ 4500 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ 84,50 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus 50 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Birutė Janavičiūtė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė