Dėl įpareigojimo ištaisyti parduoto daikto trūkumus ir nuostolių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-346/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00590-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 116.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų kalvos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarties, kuriomis atmestas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų kalvos“ prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. (V. M.) ir N. M. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Bajorų kalvos“ dėl įpareigojimo ištaisyti parduoto daikto trūkumus ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Atsakovas UAB „Bajorų kalvos“ (toliau – atsakovas) kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymo tvarką, nurodant, kad „atsakovas UAB „Bajorų kalvos“ įpareigojamas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, aptaisant pertvaras iš išorės, atlikti šiuos darbus: sienos tarp buto Nr. 49 patalpos, plane pažymėtos indeksu 49-2, ir buto Nr. 48 patalpos, pažymėtos indeksu 48-2, garso izoliacijos trūkumų šalinimo darbus, kad ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis (Rw) būtų ne mažiau nei 55 dB; sienos tarp buto Nr. 49 patalpos (koridoriaus), plane pažymėtos indeksu 49-1, ir buto Nr. 48 patalpos, pažymėtos indeksu 48-v, garso izoliacijos trūkumų šalinimo darbus, kad ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis (Rw) būtų ne mažiau nei 55 dB; sienos tarp buto Nr. 49 patalpos (koridoriaus), plane pažymėto indeksu 49-1, ir buto Nr. 50 patalpos, pažymėtos indeksu 50-1, garso izoliacijos trūkumų šalinimo darbus, kad ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis (Rw) būtų ne mažiau nei 55 dB“.

Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi paliktas nepakeistas, be kita ko, buvo įpareigotas savo sąskaita ir nekeičiant buto ploto per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti šiuos darbus bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini): sienos tarp buto Nr. 49 patalpos, plane pažymėtos indeksu 49-2, ir buto Nr. 48 patalpos, plane pažymėtos indeksu 48-2, garso izoliacijos trūkumų šalinimo darbus, kad ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis (Rw) būtų ne mažiau nei 55 dB; sienos tarp buto Nr. 49 patalpos (koridoriaus), plane pažymėtos indeksu 49-1, ir buto Nr. 48 patalpos, plane pažymėtos indeksu 48-v, garso izoliacijos trūkumų šalinimo darbus, kad ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis (Rw) būtų ne mažiau nei 55 dB; sienos tarp buto Nr. 49 patalpos (koridoriaus), plane pažymėtos indeksu 49-1, ir buto Nr. 50 patalpos, plane pažymėtos indeksu 50-1, garso izoliacijos trūkumų šalinimo darbus, kad ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis (Rw) būtų ne mažiau nei 55 dB. Prašyme teigiama, kad neįmanoma pašalinti parduoto daikto trūkumų nemažinant ieškovų buto ploto, t. y. nestorinant teismo sprendime nurodytų pertvarų, nes tokiu atveju reikėtų perstatyti pertvaras iš silikatinių plytų, o tai padidintų apkrovas, tenkančias perdangoms. Kadangi gyvenamąjį namą, kuriame yra ieškovų butas, projektavęs statinio konstrukcinės dalies vadovas–projektuotojas nurodė, kad pertvarų sunkinimas yra neįmanomas, tai atsakovas mano, jog teismo sprendimas gali būti įvykdomas tik pertvaras aptaisant iš išorės. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio nuostatomis, atsakovas prašė teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, leidžiant storinti pertvaras (tarp butų) ieškovų bute.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi prašymą atmetė.

Teismas sprendė, kad atsakovo prašymas prieštarauja CPK 284 straipsnio nuostatoms, juo iš esmės prašoma priimti naują sprendimą, kuris būtų priešingas priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Pažymėjęs, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo esmė – įpareigoti atsakovą pašalinti parduoto buto paslėptus trūkumus taip, jog nesumažėtų ieškovų įsigyto buto plotas, teismas nustatė, kad prašymu pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką atsakovas prašo leisti šalinti buto trūkumus, pažeidžiant pirkėjų (ieškovų) interesus, t. y. mažinant buto plotą, o tai pablogintų buto interjerą, kokybę. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad tokie pakeitimai sumažintų buto vertę, būtų nepateisinti ieškovų, sumokėjusių atsakovui už kitokios kokybės butą, lūkesčiai. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kad teismo sprendimo įvykdymas jame nustatyta tvarka ir būdu yra negalimas ir kad išorinis sienų storinimas yra vienintelis būdas pašalinti garso izoliacijos trūkumus.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Bajorų kalvos“ atskirąjį skundą, 2012 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę pakeisti teismo sprendime nustatytą jo vykdymo tvarką tik ypatingais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nesutiko su ieškovų pretenzijomis dėl buto trūkumų, atskirai pasisakė, jog nepagrįstai reikalaujama ištaisyti trūkumus nemažinant buto ploto, todėl padarė išvadą, kad reikalavimą nemažinti buto ploto atsakovas pripažino atskiru ieškinio reikalavimu, nors atskirajame skunde tai įvardijo tik kaip reikalavimo įvykdymo būdą. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką prieštarauja CPK 284 straipsnio nuostatoms, nes prašoma priimti naują sprendimą, kuris būtų priešingas priimtam ir įsiteisėjusiam sprendimui. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovų interesai nebūtų pažeisti, nes galimas ploto sumažėjimas (0,9–1,3 kv. m) patenka į Statybos techninio reglamento leistinus mūro darbų nuokrypius, o byloje esančioje preliminariojoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje leidžiamas iki 5 kv. m ploto nuokrypis, nurodydamas, jog atsakovas nepagrįstai remiasi preliminariąja buto pirkimo–pardavimo sutartimi, įtvirtinančia galimybę nukrypti nuo joje nurodyto ploto tik iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Kadangi bylos nagrinėjimo metu tarp šalių jau buvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis, parduotas nustatyto ploto butas, ieškovai už jį sumokėję, tai teismas laikė, kad buto ploto sumažėjimas pažeistų ieškovų interesus. Teismas nustatė, kad, ginčą nagrinėjant iš esmės, teismai pasisakė dėl ieškovų reikalavimo įvykdymo technologinio galimumo, o atsakovas nepateikė naujų, pagrįstų argumentų, jog vykdant teismo sprendimą paaiškėjo, kad jame nurodytų trūkumų negalima ištaisyti taip, kaip išdėstyta sprendime.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Bajorų kalvos“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį bei tenkinti atsakovo prašymą pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Kasatorius nurodo, kad būtina atskirti materialųjį teisinį reikalavimą ir jo įvykdymo tvarką. Kasaciniame skunde teigiama, kad, žemesnės instancijos teismai, spręsdami, jog teismo sprendimo dalis, įpareigojanti darbus atlikti nemažinant buto ploto, nelaikytina teismų nustatyta sprendimo įvykdymo tvarka, neįvertino šalių materialiojo teisinio santykio pobūdžio, padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, todėl priėmė neteisėtas nutartis. Kadangi pirkėjai (ieškovai) ieškinyje pareiškė vieną iš CK 6.334 straipsnyje nustatytų reikalavimų pardavėjui – neatlygintinai per protingą trijų mėnesių terminą pašalinti konkrečius daikto trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tai, kasatoriaus įsitikinimu, šis reikalavimas teismo buvo patenkintas įpareigojant pardavėją atlikti daikto trūkumų šalinimo darbus (užtikrinti, kad sprendime nurodytos pertvaros atitiktų įvardytus kokybės kriterijus) per teismo nustatytą terminą; reikšdamas ieškinį pirkėjas negalėjo kelti kitokių reikalavimų, nei įtvirtinti materialiojoje teisėje, tačiau galėjo prašyti teismo nustatyti materialiojo reikalavimo įgyvendinimo tvarką, kuri nėra imperatyviai apibrėžta teisės aktuose.

Kasatorius mano, kad teismo sprendime išdėstyti nurodymai dėl reikalavimo ištaisyti buto trūkumus įvykdymo (veiksmų atlikimo būdas, eiga, tvarka), nepatenkantys į įstatyme nustatyto materialiojo teisinio reikalavimo (CK 6.334 straipsnis) ribas, laikytini CPK 271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo įvykdymo tvarka, nurodančia, kaip (kokiu būdu ar tvarka) turi būti įgyvendinamas materialusis ieškovų reikalavimas ištaisyti daikto trūkumus per protingą terminą. Kasatorius pažymi, kad ta aplinkybė, jog ieškinyje pateikta konkreti materialiojo teisinio reikalavimo įvykdymo tvarka ir teismo prašoma ją tokią nustatyti, nereiškia, kad teismo sprendime nurodyti ieškovų reikalavimai neatitiks CPK 271 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismai neatsižvelgė į teismo sprendimo turinį, t. y. nepagrįstai aiškino, jog kasatorius apeliaciniu skundu sutiko, kad reikalavimas atlikti darbus nemažinant buto ploto yra materialusis, nors Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartyje nurodyta, jog, kasatoriui dėl objektyvių priežasčių negalint įvykdyti teismo sprendimo, šis galės kreiptis dėl vykdymo tvarkos pakeitimo CPK 284 ir 771 straipsnių pagrindu. Kasatorius pažymi, kad pirmiau nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog teismo sprendime nustatytas jo įvykdymo būdas (nemažinant buto ploto atlikti darbus per trijų mėnesių terminą) yra būtent CK 271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo įvykdymo tvarka, kuri gali būti keičiama CPK 284 straipsnio pagrindu.

Kasatoriaus teigimu, atsisakydamas tenkinti jo prašymą, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, nepagrįstai pripažino, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė, jog kasatorius neįrodė, kad darbų negali atlikti nemažindamas buto ploto, nesant tam pagrindo laikė, jog byloje nustatyti prejudiciniai faktai dėl trūkumų taisymo technologinių galimybių. Kadangi byloje buvo pasisakyta tik dėl teismo sprendimo įvykdymo termino protingumo, o galimybė atlikti darbus nemažinant buto ploto nebuvo vertinama (apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas keičiant teismo sprendimo vykdymo tvarką), tai, kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai nenagrinėjo nei prašymo, nei atskirojo skundo argumentų dėl techninių galimybių ištaisyti trūkumus nebuvimo.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai V. M. ir N. M. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Ieškovai nurodo, kad CPK 284 straipsnyje įtvirtinta teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo galimybė nesuteikia kasatoriui teisės naudojantis šiuo teisiniu institutu pakeisti priimtą sprendimą taip, jog būtų iškreipta jo esmė ir priimtas iš esmės naujas sprendimas; tai nėra ir papildoma galiojančio teismo sprendimo peržiūrėjimo procedūra, todėl svarbu, kad, sprendžiant tokį kasatoriaus prašymą, nebūtų priimtas naujas sprendimas, prieštaraujantis galiojantiems procesiniams sprendimams ir ieškovų ieškinio reikalavimo esmei.

Ieškovai mano, kad kasatoriaus prašoma nustatyti sprendimo vykdymo tvarka iš esmės pakeistų teismo sprendimą, kuriuo tenkintas vienas esminių jų reikalavimų – pašalinti trūkumus nemažinant buto ploto, ieškovai patirtų nuostolių (sumažėtų buto plotas, vertė), pablogėtų jų buitis.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CPK 284 straipsnį, svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas,,NORD/LB Lietuva“ v. UAB,,Dama“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-301/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-301/2006">3K-3-301/2006</a>). Ieškovų įsitikinimu, kasatoriui leidus pašalinti trūkumus sumažinant buto plotą, būtų užtikrintas tik jo interesas trūkumų šalinimo klausimą išspręsti pigiausiu ir paprasčiausiu būdu, tačiau nebūtų užtikrinta, kad dėl to nenukentėtų ieškovų interesai; kasatorius nenurodo, kaip ieškovams turėtų būti kompensuota už prarastą buto plotą.

Ieškovai pažymi, kad teismai pagristai konstatavo, jog kasatorius nepateikė įrodymų, kad buto sienų storinimas yra vienintelis galimas trūkumų šalinimo būdas. Byloje nepateikta ekspertų išvadų, patvirtinančių kasatoriaus argumentus; UAB „Probalt“ projekto vadovo K. U. keliamos abejonės dėl galimo neleistino įlinkio, plėšimo ar net suirimo trūkumus šalinant nurodytu būdu, pasak ieškovų, yra grindžiamos tik šio asmens nuomone, kuri nepagrįsta jokiais tiksliais skaičiavimais, neaišku, koks tikslus poveikis viso namo stabilumui atsirastų (ar apskritai atsirastų) teismo sprendime nurodytu būdu pašalinus trūkumus viename bute.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo

Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy04My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-83/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-83/2013">3K-7-83/2013</a>). Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigotas savo sąskaita ir nekeičiant buto ploto atlikti parduoto daikto trūkumų šalinimo darbus, kad ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis (Rw) būtų ne mažiau nei 55 dB, vykdymo tvarkos pakeitimo. Kasatorius nurodo, kad, atsisakydami tenkinti jo prašymą pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymo tvarką, teismai neatskyrė materialiojo teisinio reikalavimo ir jo įvykdymo tvarkos, neatsižvelgė į teismo sprendimo turinį. Kasatorius teigia, kad ieškovai pareiškė vieną iš CK 6.334 straipsnyje nustatytų reikalavimų pardavėjui (neatlygintinai per protingą trijų mėnesių terminą pašalinti konkrečius daikto trūkumus), kuris teismo buvo patenkintas, o sprendime nurodyti kiti ieškiniu prašomų veiksmų atlikimo reikalavimai, veiksmų atlikimo būdas, eiga, tvarka išeina už CK 6.334 straipsnio ribų, todėl nepripažintini reikalavimu, bet laikytini prašymu nustatyti konkrečią teismo sprendimo įvykdymo tvarką (CPK 271 straipsnio 1 dalis), kuri gali būti keičiama. Tokie kasatoriaus argumentai pripažintini nepagrįstais.

Reikšdamas ieškinį asmuo, be kita ko, privalo nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens požiūriu jo pažeistos teisės. Šis reikalavimas apibrėžia ieškovo pažeistų ar ginčijamų gintinų teisių ar teisėtų interesų apimtį ir yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti. Ieškovų reikalavimą siedamas išimtinai su lingvistine CK 6.334 straipsnio formuluote, teisėjų kolegijos vertinimu, kasatorius susiaurina CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti bendrieji netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdai (pakeisti daiktą, sumažinti jo kainą, pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti to išlaidas, grąžinti kainą ir atsisakyti sutarties). Konkrečioje byloje, atsižvelgiant į jos faktines aplinkybes, netinkamos kokybės daikto ypatumus, CK 6.334 straipsnyje reglamentuoti teisių gynimo būdai gali būti derinami kartu, įgyvendinami skirtingomis priemonėmis, siejami su tam tikromis sąlygomis, būtinomis tinkamai apginti pirkėjo teises (pvz., reikalavimu dėl konkretaus trūkumų pašalinimo būdo, apimties ir pan.). Tokių aplinkybių ar sąlygų nurodymas ieškinyje vertintinas kaip ieškinio dalyko (reikalavimo) dalis. Dėl pirkėjo pasirinkto teisių gynimo būdo pagrįstumo konkrečioje byloje sprendžia teismas.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad, pateikdami ieškinį teismui, ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir nekeičiant buto ploto atlikti parduoto buto trūkumų šalinimo darbus, juos konkrečiai įvardydami. Ieškovai šį reikalavimą detaliai pagrindė, jį palaikė ir įrodinėjo viso bylos nagrinėjimo metu (tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą), teismas būtent tokį reikalavimą tenkino priimdamas sprendimą, kurio vykdymo tvarkos pakeitimo prašo kasatorius. Šios aplinkybės, kartu su atsiliepimų į prašymą (pakeisti vykdymo tvarką), atskirąjį ir kasacinį skundus argumentais (kad trūkumų pašalinimas nemažinant buto ploto buvo vienas esminių ieškovų reikalavimų, kurio nevykdant, šie patirtų nuostolių, pablogėtų jų buitis) leidžia daryti išvadą, jog buto ploto nesumažinimas šalinant jo kokybės trūkumus turėjo esminę reikšmę ieškovų pažeistos teisės gynimui, todėl jis pripažintinas ieškinio reikalavimo dalimi. Išvada, kad sąlyga dėl buto ploto nekeitimo laikytina teismo sprendimo vykdymo tvarka, kuri gali būti pakeista, neatitiktų šio instituto tikslų, nes, teismui nusprendus, jog buto trūkumai gali būti šalinami keičiant jo plotą, būtų pakeistas įsiteisėjusio sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinys, toks procesinis sprendimas susiaurintų ieškovų teises, jiems kiltų negatyvių turtinių padarinių. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad, atmesdami kasatoriaus prašymą, teismai pagrįstai sprendė, jog jis prieštarauja CPK 284 straipsnio nuostatoms, nes juo iš esmės prašoma priimti naują sprendimą, kuris būtų priešingas priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui.

Kasatorius skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartyje sprendė, jog, kasatoriui dėl objektyvių priežasčių negalint įvykdyti teismo sprendimo, šis galės kreiptis dėl vykdymo tvarkos pakeitimo CPK 284 ir 771 straipsnių pagrindu, ir daro išvadą, kad, nagrinėdamas ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas nurodyta nutartimi pripažino, jog teismo sprendimo įvykdymo būdas nemažinant buto ploto atlikti darbus per trijų mėnesių terminą yra CK 271 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo sprendimo įvykdymo tvarka, todėl gali būti keičiama CPK 284 straipsnio pagrindu. Tokia kasatoriaus išvada nepagrįsta, ji padaryta netiksliai cituojant nutarties tekstą, dalį jo ištraukus iš bendro konteksto. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino kasatoriaus teisę kreiptis dėl sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto termino trūkumams pašalinti (trijų mėnesių) pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad, remiantis civilinio proceso nuostatomis, atsakovui dėl objektyvių priežasčių neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti pakeista (CPK 284, 771 straipsniai). Taigi apeliacinės instancijos teismas pripažino sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo galimybę ne dėl visos sprendimo rezoliucinės dalies, tačiau tik dėl joje nustatyto termino. Priešinga išvada, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste teismo negalėjo būti padaryta.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus reikalavimas negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, nes kasacinio skundo argumentais prašoma ne teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tačiau teismo sprendimo pakeitimo. Kadangi kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo susiję su sprendimo peržiūrėjimu iš esmės, tai teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, todėl kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 18,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus UAB „Bajorų kalvos“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti valstybei iš UAB „Bajorų kalvos“ (j. a. k. 300144434) 18,35 Lt (aštuoniolika Lt 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė