Dėl antstolės Valentinos Žydelienės veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-386/2013

Proceso Nr. 2-08-3-02289-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 110.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą dėl antstolės Valentinos Žydelienės veiksmų; suinteresuotas asmuo – UAB „Konekesko Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovų P. Š. ir D. Š. ieškinį dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, 2011 m. spalio 24 d. nutartimi iki bus išnagrinėta civilinė byla sustabdė išieškojimą pagal ieškovų ginčytą vykdomąjį įrašą vykdomojoje byloje dėl 358 907,34 skolos išieškojimo iš P. Š. ir D. Š. UAB „Konekesko Lietuva“ naudai. Be to, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė 27 139,74 Lt skolos dalies išieškojimą pagal tą patį vykdomąjį įrašą. Antstolė Valentina Žydelienė 2011 m. spalio 25 d. patvarkymu, vadovaudamasi CPK 625, 627 ir 628 straipsniais, sustabdė vykdomąsias bylas. 2012 m. kovo 19 d. nuo pareiškėjo banko sąskaitos nurašyta 10 530,12 Lt iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gautos išmokos už pasėlius ir pervesta į antstolės V. Žydelienės depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjas P. Š. pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti antstolę V. Žydelienę grąžinti jam 10 530,12 Lt sumą, 2012 m. kovo 19 d. nurašytą iš jo banko sąskaitos ir pervestą į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimis buvo sustabdytas bet kokių vykdomųjų veiksmų atlikimas, todėl lėšos iš jo sąskaitos nurašytos neteisėtai. Be to, pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį išieškojimas negali būti nukreiptas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimu buvo atmestas ieškovų P. Š. ir D. Š. ieškinys dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas ir panaikintos Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Teismai pažymėjo, kad pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti. Sustabdžius išieškojimą taikant laikinąsias apsaugos priemones CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, turto arešto veiksmai nėra draudžiami. Nors nagrinėjamoje byloje antstolė neinformavo banko apie vykdomųjų bylų sustabdymą ir 2012 m. kovo 19 d. atliktu lėšų pervedimu iš skolininko banko sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pažeista vykdymo veiksmų, kuriuos leidžiama atlikti vykdomosios bylos sustabdymo metu, atlikimo tvarka, tačiau Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimu atmetus ieškovų P. Š. ir D. Š. ieškinį dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Taigi, formalus antstolės vykdomųjų veiksmų atlikimo tvarkos pažeidimas nelėmė esminio pareiškėjo interesų pažeidimo. Be to, pareiškėjo gautos tiesioginės išmokos už pasėlius nėra skirtos konkrečiam projektui vykdyti, jų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų, todėl jos nėra laikomos lėšomis, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą dėl antstolio veiksmų arba perduoti šią civilinę bylą nagrinėti iš naujo. Kasatorius savo prašymą motyvuoja taip:

1. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas vykdymo veiksmus antstolės V. Žydelienės vykdomojoje byloje sustabdė iki civilinės bylos ieškinį dėl vykdomojo įrašo panaikinimo išnagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Vykdymo veiksmų (arba išieškojimo veiksmų vykdymo procese) sustabdymas įstatyme nustatytas kaip išimtinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė. Teismų argumentas, kad, sustabdžius vykdomąją bylą, antstolė, vadovaudamasi CPK 628 straipsnio 3 dalimi, galėjo imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, yra nepagrįstas, nes vykdymo veiksmų sustabdymas ne CPK 626 ir 627 straipsniuose, o CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu, yra visų vykdymo veiksmų (įskaitant turto suradimą ir jo areštą) sustabdymas. Antstolė, ne tik areštuodama, bet ir nurašydama bei persivesdama į depozitinę sąskaitą lėšas, teismui sustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje atlikimą, nevykdė teismo nutarčių. Lėšų nurašymas ir pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą laikytinas vienu iš išieškojimo vykdymo veiksmų, kurio atlikimas konkrečiu atveju, galiojant teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nebuvo galimas.

2. CPK 628 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama kaip draudžianti vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpiu antstoliui grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas skolininkui. Priešingas aiškinimas prieštarautų bendrajam teisės principui – iš neteisės teisė negali atsirasti, sudarytų sąlygas piktnaudžiavimams teise. Teismai turėjo vadovautis CPK 689 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai į antstolio depozitinę sąskaitą yra pervestos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas (šiuo atveju būtent tokiomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytinos antstolės nurašytos skolininko lėšos), antstolis privalo per tris dienas nuo sužinojimo visas jas grąžinti skolininkui.

3. Pagal Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį Europos Sąjungos parama teikiama iš Europos Sąjungos fondų Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms įgyvendinti, o pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalį tiesioginės išmokos yra žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonės. Išmokos, kurias administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra, yra tikslinė parama žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti, finansinė parama dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų, aplinkosaugos ar teisės aktų nustatytų kitų apribojimų vykdymo negautoms pajamoms ar turėtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti. Tiesioginės išmokos ir kita parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų yra gaunama pagal tikslines Vyriausybės įgyvendinamas programas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, kurias administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra. Taigi byloje taikytina CPK 668 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti.

Suinteresuotas asmuo UAB „Konekesko Lietuva“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, savo prašymą motyvuodamas taip:

1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ne visi antstolio veiksmai vykdymo procese gali lemti žalos atsiradimą skolininkui, todėl ne visi jie (pavyzdžiui, skolininko turto paieška) laikytini aplinkybėmis, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą byloje, kurioje skolininkas ginčija vykdomąjį dokumentą. Taigi, įtvirtindamas laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, įstatymų leidėjas turėjo tikslą šia priemone sustabdyti ne visus vykdymo veiksmus (t. y. ne visą vykdymo procesą), o tik išieškojimo veiksmus – turto realizavimo ir lėšų paskirstymo bei išmokėjimo veiksmus, kurie skolininkui realiai gali sukelti neigiamų turtinio pobūdžio padarinių.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas aiškintinas sistemiškai su CPK 628 straipsnio 3 dalimi (pagal kurią, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstoliui leidžiama imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti). Jeigu sustabdžius visą vykdomąją bylą, įstatymo leidėjas palieka antstoliui teisę imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, tai, sustabdžius tik vieną iš vykdomosios bylos etapų, t. y. išieškojimą, antstoliui juolab turėtų būti leidžiama imtis pirmiau nurodytų priemonių. Gramatiškai aiškinant „išieškojimo vykdymo procese sustabdymą“ teigtina, kad įstatymų leidėjas išskiria išieškojimą kaip savarankišką sudėtinę vykdymo proceso dalį. Priešingu atveju CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte būtų įtvirtintas tiesiog „vykdymo proceso sustabdymas“.

Priėjus prie išvados, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas tik išieškojimo veiksmų sustabdymas, spręstina, kad lėšų nurašymas iš skolininko banko sąskaitos, kredito įstaigai jas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą, yra priskirtinas turto arešto procedūroms (pagal CPK 689 straipsnį), bet ne turto realizavimo ir (ar) lėšų paskirstymo ir išmokėjimo stadijai. Dėl to nagrinėjamoje byloje kvestionuojami antstolės veiksmai laikytini pagrįstais ir teisėtais.

2. Šioje byloje atsižvelgtina į įsiteisėjusią Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, vykusioje tarp tų pačių vykdomosios bylos šalių, kurioje nurodyta, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. priimtos nutarties (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) galiojimo metu antstolė turėjo teisę areštuoti Nacionalinės mokėjimo agentūros sąskaitoje esančias pareiškėjui P. Š. priklausančias lėšas.

3. Pasisakant dėl lėšų grąžinimo pareiškėjui galimumo, įvertintina tai, kad pagrindas, kuriuo pareiškėjas grindė jų nurašymo iš banko sąskaitos ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą neteisėtumą, jau išnykęs. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimu buvo atmestas ieškovų P. Š. ir D. Š. ieškinys dėl vykdomojo įrašo panaikinimo ir panaikintos Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, o įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, nepriklausomai nuo nagrinėjamoje byloje keliamų teisės klausimų, 10 530,12 Lt suma turi būti nurašyta iš pareiškėjo banko sąskaitos ir pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą, tęsiant išieškojimą pagal vykdomąjį įrašą.

4. Kasacinis teismas formuoja teismų praktiką, pagal kurią tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus nelaikomos lėšomis, gautomis kaip Europos Sąjungos lėšos remiamam projektui vykdyti. Dėl tiesioginių išmokų prigimties ir išieškojimo iš jų galimumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nacionalinė mokėjimo agentūra v. antstolė R. Mikliušienė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-32/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-32/2011">3K-3-32/2011</a>, pažymėjo, kad tiesioginės išmokos žemės ūkio veiklos subjektui mokamos kaip kompensacija už tai, kad palaikoma gera žemės ūkio paskirties žemės būklė. Tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas. Pareiškėjas nėra nurodęs, kokiam konkrečiai remiamam projektui vykdyti buvo skirtos tiesioginės išmokos, kurių dalis buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Be to, įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje nustatytas faktas, kad pareiškėjo gautos tiesioginės išmokos už pasėlius nėra tikslinės lėšos. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis); yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegijos procesinis sprendimas priimamas remiantis byloje jau nustatytais faktais. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami CPK 628 straipsnio 3 dalies ir 668 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo bei taikymo klausimai ginčo sprendimui. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

Dėl CPK 628 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, kai taikyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas

Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o vienas šios priemonės taikymo atvejų – situacijos, kai skolininkas teismine tvarka inicijuoja bylą, kad būtų panaikintas vykdomasis dokumentas, kuris yra vykdymo pagrindas. Būtent tokia procesinė situacija konstatuota nagrinėjamoje byloje. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir gali būti panaikinta teismo, kurio žinioje yra byla. Atmesdamas ieškinį, teismas sprendimu turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, tačiau tos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje teismas išieškojimo vykdymą antstolės vykdomojoje byloje sustabdė iki civilinės bylos dėl vykdomojo įrašo panaikinimo išnagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad, sustabdžius išieškojimą taikant laikinąsias apsaugos priemones CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, vadovaujantis CPK 628 straipsnio 3 dalimi, turto arešto veiksmai nėra draudžiami. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų argumentas, jog, sustabdžius vykdomąją bylą, antstolė, vadovaudamasi CPK 628 straipsnio 3 dalimi, galėjo imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, yra nepagrįstas, nes vykdymo veiksmų sustabdymas ne CPK 626 ir 627 straipsniuose, o CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu, yra visų vykdymo veiksmų (įskaitant turto suradimą ir jo areštą) sustabdymas. Teisėjų kolegijos požiūriu, šie kasacinio skundo argumentai nelaikytini pagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog, sustabdžius vykdomąją bylą, antstolis gali imtis tik priemonių surasti ir areštuoti skolininko turtą (CPK 628 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju išieškojimas buvo vykdomas iš skolininkui priklausančių lėšų. CPK 689 straipsnyje nustatyti tam tikri ypatumai, surandant ir areštuojant skolininkui priklausančias lėšas. Pagal šį straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio 2012 m. liepos 1 d.) antstolis, siekdamas išieškoti iš lėšų, bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui išsiunčia patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra lėšų, ir sustabdyti išmokėjimą tokios lėšų sumos, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolis, gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko lėšų išmokėjimą įvykdytas, bankui, kredito įstaigai ir skolininkui išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui. Kredito įstaiga ar kitas asmuo saugo areštuotas lėšas iki antstolio atskiro patvarkymo. Remdamasi antstolio patvarkymu kredito įstaiga ar kitas asmuo privalo pervesti nurodytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Pagal CPK 625 straipsnį patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo nuorašas išsiunčiamas išieškotojui ir skolininkui. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad antstolis, priėmęs patvarkymą sustabdyti vykdomąsias bylas, turėjo informuoti ir kredito įstaigas apie išieškojimo veiksmų, taip pat ir piniginių operacijų iš skolininko sąskaitų vykdymo sustabdymą. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nurodytos teismų išvados dėl kredito įstaigos informavimo apie vykdymo veiksmų sustabdymą laikytinos pagrįstomis. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad antstolė neinformavo banko apie vykdomųjų bylų sustabdymą, ir dėl to sprendė, kad lėšų pervedimu iš skolininko banko sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą, buvo atlikti vykdymo veiksmai, kuriuos CPK 628 straipsnio 3 dalimi neleidžiama atlikti vykdomosios bylos sustabdymo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bylą nagrinėję teismai konstatavo nurodytą vykdymo veiksmų pažeidimą, tačiau pareiškėjo skundo, kuriuo prašė įpareigoti antstolę grąžinti nurašytas iš banko sąskaitos ir pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą lėšas, pagrįstai netenkino. Teismai pažymėjo, kad formalus antstolės vykdomųjų veiksmų atlikimo tvarkos pažeidimas nenulėmė esminio pareiškėjo interesų pažeidimo. Teismai sprendė, kad civilinėje byloje dėl vykdomojo įrašo panaikinimo netenkinus pareiškėjo ieškinio ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones bei nurodžius, kad išieškojimas iš pareiškėjo turto yra vykdomas teisėtai ir pagrįstai lėšų, pervestų į antstolės depozitinę sąskaitą, grąžinimas po vykdymo veiksmų byloje atnaujinimo prieštarautų protingumo ir teisingumo principams bei sukeltų grėsmę tinkamam kreditoriaus interesų užtikrinimui ir įgyvendinimui. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai ginčo sprendimui netinkamai aiškino ir taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto bei 628 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostatas išieškojimas negali būti nukreiptas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamų tiesioginių išmokų prigimties, išieškojimo iš šių išmokų ir CPK 668 straipsnio 3 dalies taikymo ir nurodęs, kad tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus žemės ūkio veiklos subjektui mokėjimas siejamas su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės palaikymo juose sąlyga (šios išmokos – kaip kompensacija už tai, kad palaikoma gera žemės ūkio paskirties žemės būklė) (Reglamento Nr. 1782/2003 konstatuojamosios dalies 3 punktas, Reglamento Nr. 73/2009 konstatuojamosios dalies 4 punktas). Nurodytos lėšos nėra tikslinės ta prasme, kad dėl jų konkretaus panaudojimo nereikia atsiskaityti ir kad Nacionalinės mokėjimo agentūros, kaip ES lėšas administruojančios institucijos, vaidmuo kontrolės kontekste – patikrinti, ar asmuo, prašęs paramos, pateikė teisingus duomenis paramai gauti: ar tiksliai deklaravo plotus, ar plotų būklė atitinka kriterijus paramai gauti ir pan. (Reglamento Nr. 796/2004 23, 30 straipsniai). Šie tiesiogines išmokas apibūdinantys požymiai leidžia daryti išvadą, kad tiesioginių išmokų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų. Tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas. Tiesioginių išmokų gavėjui įvykdžius teisės aktuose nustatytas jų gavimo sąlygas, šios išmokos laikytinos paramos gavėjo turtu. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje. Jame nurodyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo (CPK 668 straipsnio 3 dalis). Šiame straipsnyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamas tiesiogines išmokas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos v. antstolė R. Mikliušienė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-32/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-32/2011">3K-3-32/2011</a>; 2012 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltic Agro“ v. antstolis J. Kolyška, bylos Nr. 3K-3-41/2012). Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nėra nurodęs, kokiam konkrečiai remiamam projektui vykdyti buvo skirtos tiesioginės išmokos, kurių dalis buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl antstolės V. Žydelienės vykdymo veiksmų teisėtumo, areštuojant šioje byloje aptariamas pareiškėjo gautas tiesioginės išmokos lėšas, yra išspręstas įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad tiesioginės išmokos, kurias areštavo antstolė ginčijamu patvarkymu, yra žemės ūkio subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 16 punktas, 7 straipsnio 2 dalis); kad šios skiriamos lėšos nėra tikslinės ta prasme, kad dėl jų konkretaus panaudojimo nereikia atsiskaityti, jų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų, jos nėra skirtos konkrečiam projektui vykdyti. Dėl to teismas sprendė, kad pervestos lėšos nėra turtas, priskirtas CPK 668 straipsnio 3 dalyje nurodytam turtui, iš kurio negali būti išieškoma.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi kasacinio skundo argumentus, sprendžia, kad jie nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatę tiesioginių išmokų paskirtį (CPK 353 straipsnio 1 dalis), bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė aptartas teisės normas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 55,11 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo P. Š. (kodas (duomenys neskelbtini) 55,11 Lt (penkiasdešimt penkis litus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Janina Stripeikienė

Juozas Šerkšnas