e2A-215-464/2025
2-56-3-00409-2023-6
2025-06-05
Lietuvos apeliacinis teismas
civilinė byla
Civilinė byla Nr. e2A-215-464/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00409-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.1.5.4; 2.1.5.5; 2.6.10.5.2.6; 3.3.1.11; 3.2.4.9.3.1; 3.3.1.14; 3.3.1.23; 3.3.1.20.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jadvygos Mardosevič,
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A, B ir C apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A, B ir C ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo apsaugos ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A, B ir C 2023 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. priteisti ieškovui A iš visų atsakovų, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo apsaugos ministerijos (toliau – ir VSDFV):
1.1.1. 1 000 000 Eur dydžio vienkartinę neturtinės žalos išmoką ir 10 000 Eur dydžio periodinę kas mėnesį mokamą neturtinės žalos išmoką iki gyvos galvos, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 27 d., už padarytus nusikalstamus bei neteisėtus veiksmus ir dėl to patirtus išgyvenimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu ir teisminiu baudžiamosios bylos nagrinėjimu;
Civilinė byla Nr. e2A-215-464/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00409-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.1.5.4; 2.1.5.5; 2.6.10.5.2.6; 3.3.1.11; 3.2.4.9.3.1; 3.3.1.14; 3.3.1.23; 3.3.1.20.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jadvygos Mardosevič,
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A, B ir C apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A, B ir C ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo apsaugos ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A, B ir C 2023 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. priteisti ieškovui A iš visų atsakovų, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo apsaugos ministerijos (toliau – ir VSDFV):
1.1.1. 1 000 000 Eur dydžio vienkartinę neturtinės žalos išmoką ir 10 000 Eur dydžio periodinę kas mėnesį mokamą neturtinės žalos išmoką iki gyvos galvos, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 27 d., už padarytus nusikalstamus bei neteisėtus veiksmus ir dėl to patirtus išgyvenimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu ir teisminiu baudžiamosios bylos nagrinėjimu;
1.1.2. 1 000 000 Eur dydžio vienkartinę neturtinės žalos išmoką dėl sukelto (duomenys neskelbtini);
1.1.3. 1 000 000 Eur dydžio neturtinės žalos išmoką už kiekvienus kalendorinius metus už neteisėtą baudžiamąjį procesą, perteklinį bei neteisėtą kardomųjų priemonių taikymą;
1.1.4. 87 550 Eur žalos, negauto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. forma, atlyginimą;
1.1.5. 14 971,28 Eur turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos vaistams, tyrimams, reabilitacijai, atlyginimą;
1.1.6. 251,53 Eur vykimo į teismo posėdžius bei 14,48 Eur dokumentų kopijavimo išlaidas;
1.1.7. 31 062,50 Eur turtinės žalos, susijusios su sandoriais, atlyginimą, 886,99 Eur žyminį mokestį ir 187,44 Eur antstolio vykdymo išlaidas, susijusias su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini);
1.1.8. 1 066 297,03 Eur turtinės žalos, 81 060 Eur ir 4 000 Eur patirtų teisinių išlaidų, susijusių su civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimu, atlyginimą;
1.2. priteisti ieškovui A solidariai iš atsakovų Kauno apylinkės prokuratūros ir Kauno apygardos prokuratūros 3 250 Eur negautą stipendiją, 25 Eur išlaidas (duomenys neskelbtini), 9,46 Eur kelionės išlaidas ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
1.3. priteisti ieškovei B iš visų atsakovų, išskyrus VSDFV, 1 000 000 Eur dydžio vienkartinę neturtinės žalos išmoką dėl ieškovui A sukelto (duomenys neskelbtini), 558,67 Eur dydžio išlaidas gydymui ir vaistams;
1.4. priteisti ieškovei C iš visų atsakovų, išskyrus VSDFV:
1.4.1. 1 000 000 Eur dydžio vienkartinę neturtinės žalos išmoką ir 10 000 Eur dydžio periodinę kas mėnesį mokamą neturtinės žalos išmoką iki gyvos galvos, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 27 d., už padarytus nusikalstamus bei neteisėtus veiksmus ir dėl to patirtus išgyvenimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu ir teisminiu baudžiamosios bylos nagrinėjimu;
1.4.2. 1 000 000 Eur dydžio neturtinės žalos išmoką už kiekvienus kalendorinius metus už neteisėtą baudžiamąjį procesą, perteklinį bei neteisėtą kardomųjų priemonių taikymą;
1.4.3. 52 467 Eur žalos, negauto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. forma, atlyginimą;
1.4.4. 3 542,04 Eur turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos vaistams, procedūroms, tyrimams, reabilitacijai, atlyginimą ir 5 790 Eur dydžio teisines išlaidas;
1.5. įpareigoti atsakovę VSDFV, atsižvelgiant į priteistas darbo užmokesčio sumas, perskaičiuoti ieškovės gaunamos senatvės pensijos sumas, jas padidinti ir per 30 darbo dienų nuo perskaičiavimo išmokėti ieškovei;
1.6. priteisti ieškovams iš atsakovų padidintas 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.7. priteisti iš visų atsakovų, išskyrus VSDFV, ieškovui A patirtas 4 000 Eur dydžio turtines pinigines teisines išlaidas už šio ieškinio surašymą;
1.8. priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų, išskyrus VSDFV, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala yra susijusi su neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismų ir teisėjų veiksmais, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
3. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui A ir jo motinai C, kaip bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB),,X“ akcininkams, buvo pradėtas buvusio akcininko D 2006 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimo pagrindu dėl dokumentų klastojimo ir pinigų pasisavinimo, vėliau – dėl turto iššvaistymo, pasisavinimo, sutarčių suklastojimo, aplaidaus apskaitos tvarkymo. Ieškovei C 2010 m. gegužės 27 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas), 2011 m. sausio 25 d. jis buvo patikslintas. Ieškovui A 2011 m. vasario 19 d. įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas), pareikštas 2012 m. lapkričio 9 d. Ieškovė C 2012 m. lapkričio 10 d. gavo 2012 m. lapkričio 5 d. prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo jos atžvilgiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ieškovas A 2012 m. lapkričio 5 d. gavo prokuroro 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimą, kad nutraukiamas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau tęsiamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
4. Ieškovų teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai klastojo ikiteisminio tyrimo medžiagą, apie įtarimus veikų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jie nebuvo informuoti, įtarimai surašyti ieškovams už akių. Apie visus jiems pareikštus įtarimus ieškovai sužinojo tik 2013 metais, kai jiems buvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga. Be to, prokurorai nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų skundą dėl 2012 m. lapkričio 5 d. prokuroro nutarimo, nepagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti. Mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tam nesant faktinio ir teisinio pagrindo, jis buvo vilkinamas, tyrimas atliktas šališkai ir tendencingai, išvadas teikiant tam išsilavinimo ir žinių neturinčių specialistų, nepagrįstai atmetant visus ieškovų prašymus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė poveikį ieškovams, kad jie prisiimtų kaltę, taikydami jų dokumentų paėmimą ir kitas procesines priemones.
5. Pasak ieškovų, teisėjai ir teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą, kurioje ieškovas A buvo kaltinamas dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, buvo šališki ir bet kokiais būdais siekė nuteisti ieškovą, nepagrįstai vilkinti bylas, tęsti kardomąsias priemones. (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėta 2012 m. gruodžio 5 d., o baigta 2015 m. balandžio 29 d., teismui nepagrįstai neišnagrinėjus bylos iš esmės, o ją nutraukus suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Šią bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, galimai kyšininkavo (priėmė kyšį iš akcinės bendrovės (toliau – AB) E), siekė daryti ir darė psichologinį spaudimą ieškovui A, paskirdama ir pratęsdama kardomąją priemonę (kas savaitę registruotis policijoje), nepagrįstai nenusišalino nuo bylos, vilkino jos nagrinėjimą. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas, nagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patenkino ieškovo prašymą ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kuris (duomenys neskelbtini) priimtame nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškino, kad suėjus senaties terminams baudžiamasis procesas privalo būti tęsiamas iki bus nustatyta, ar asmuo yra padaręs nusikalstamas veikas ir yra kaltas, ar jis turi būti išteisintas, bei 2016 m. spalio 28 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Tačiau apeliacinį skundą nagrinėjęs teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymų bylą pripažinti prioritetine ir išnagrinėti ją skubos tvarka, netenkino prašymo priimti naujus įrodymus, atsisakė atnaujinti įrodymų tyrimą ir bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme neišnagrinėjo.
6. Iš naujo baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjęs (duomenys neskelbtini) teismas 2018 m. gegužės 10 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau nagrinėjant šią bylą ieškovui A nebuvo paskirtas advokatas, todėl buvo priimtas neišsamus išteisinamasis nuosprendis. (duomenys neskelbiami) apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami), nagrinėdamas ieškovo ir prokuroro apeliacinius skundus dėl 2018 m. gegužės 10 d. išteisinamojo nuosprendžio, kuriuos 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė, taip pat buvo šališkas, nepagrįstai atmetė atsakovo prašymus dėl teismo nušalinimo, atsisakė priimti įrodymus.
7. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokurorų ir teismų veiksmų, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, ieškovams A ir C buvo sutrikdyta sveikata, jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas A dėl patiriamo nuolatinio streso susirgo (duomenys neskelbtini), jam negalėjo būti suteikta pagalba, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo paėmę jo asmens dokumentą. 2017 metų rudenį grįždamas iš teismo posėdžio (duomenys neskelbtini), ieškovas, nešdamas bylos dokumentus, nugriuvo ir susižalojo. To buvo galima išvengti, jeigu byla nebūtų neteisėtai perduota iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą. Tiek (duomenys neskelbtini) ligos, tiek (duomenys neskelbtini) traumų padarinius ieškovas A jaučia iki šiol. Dėl nuolatinio terorizavimo, grasinimo, psichologinės įtampos ir streso ieškovui A buvo sukeltas (duomenys neskelbtini). Ieškovas A su žmona B (duomenys neskelbtini). Ieškovė C dėl nuolatinės įtampos, grasinimų ir terorizavimo tapo (duomenys neskelbtini).
8. Ieškovai taip pat tvirtina, kad dėl ieškovų A ir C atžvilgiu vykdytų ikiteisminių tyrimų buvo sustabdyta UAB X veikla, iš kurios jie gaudavo stabilias pajamas. Ieškovas A turėjo kiekvieną dieną registruotis policijoje, todėl susirasti darbą jam buvo sudėtinga. Atitinkamai, ieškovai patyrė žalą negauto darbo užmokesčio forma. Ieškovas (duomenys neskelbtini) laimėjo viešą konkursą nuo (duomenys neskelbtini) mokytis pagal Erasmus mainų programą (duomenys neskelbtini) universitete. Tačiau jis privalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose nepagrįstai pradėtoje baudžiamojoje byloje. Todėl patyrė turtinę žalą, susijusią su negauta stipendija, kelionės ir kitomis išlaidomis. Be to, prašo atlyginti ir kelionės iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išlaidas bei kitas išlaidas.
9. Ieškovas A teigia, kad dėl nepagrįstai ilgo ir užvilkinto baudžiamojo proceso jo nenaudai buvo išnagrinėtos civilinės bylos ir dėl to jis taip pat patyrė žalą. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė, iš ieškovo A nepagrįstai buvo priteistas 21 306,64 Eur (73 567,58 Lt) žalos atlyginimas, pripažintos negaliojančiomis konsultavimo ir pirkimo–pardavimo sutartys. Baudžiamojoje byloje nustačius, kad UAB X bankroto administratorė pateikė suklastotus dokumentus, veikė neteisėtai, suklastotų dokumentų pagrindu žala civilinėje byloje priteista neteisėtai. Kadangi išteisinamasis nuosprendis priimtas tik 2019 m. rugsėjo 26 d., naikinamasis 5 metų terminas prašymui atnaujinti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procesą yra pasibaigęs, ir ieškovas negali apginti savo pažeistų teisių. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovų iš jo civilinėje byloje nepagrįstai priteistas sumas, atstatant jį į buvusią padėtį.
10. Kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovas A pareiškė ieškinį atsakovei AB E, (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą, ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Jeigu baudžiamųjų bylų nagrinėjimas nebūtų vilkinamas, ieškovas nebūtų praleidęs ieškinio senaties termino. Todėl prašo priteisti iš atsakovų ir išlaidas, susijusias su šios civilinės bylos nagrinėjimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Panevėžio apygardos teismo mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovų A, B ir C ieškinį atmetė.
12. Pasisakydamas dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovų pareikštiems reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalis), kurį, teismo vertinimu, ieškovai yra praleidę.
13. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei C nutrauktas prokuroro 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimu suėjus senaties terminui. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė C nebuvo įtariamąja, todėl ieškinio senaties eiga šios ieškovės atveju sietina su 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimo priėmimu bei jo įsiteisėjimu. Ieškovė pripažino, kad 2012 m. lapkričio 10 d. paštu gavo nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
14. Iš nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) (toliau – LITEKO) esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė 2012 m. gruodžio 28 d. pateikė skundą dėl 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuris nebuvo priimtas, nustačius, kad jis pateiktas praleidus įstatyme numatytus terminus, o pagrindo jo atnaujinimui nėra. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos C nurodytas aplinkybes dėl skundo padavimo termino praleidimo ir pagrįstai nepripažino termino skundui paduoti praleidimo priežasčių svarbiomis ir šio termino neatnaujino.
15. Įvertinęs tokias nustatytas faktines aplinkybes, taip pat tai, kad kardomoji priemonė ieškovei buvo panaikinta 2013 metais, teismas priėjo prie išvados, kad ieškinio senaties termino eiga ieškovei C prasidėjo 2013 metais. Ieškinys pareikštas 2023 m. rugsėjo 3 d., todėl 3 metų ieškinio senaties terminas yra praleistas daugiau nei 7 metus.
16. Nepagrįstais teismas pripažino tokius ieškovų argumentus, kad ieškovė C buvo kaltinama kaip ieškovo A bendrininkė, todėl iki jo išteisinimo negalėjo ginti savo teisių civiline tvarka. Baudžiamoji byla nuo 2012 m. lapkričio 5 d. buvo tęsiama tik ieškovo A atžvilgiu, kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui taip pat perduotas tik dėl A galimai nusikalstamų veikų. Nesutikdamas su ieškovų argumentais, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (duomenys neskelbtini) nutarimo priėmimo, teismas nurodė, kad šis nutarimas yra susijęs su kaltinamojo teise prašyti tęsti procesą teisme ir priimti išteisinamąjį nuosprendį tais atvejais, kai yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Šiuo atveju ieškovė C kaltinamosios statusu baudžiamojoje byloje nedalyvavo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šis nutarimas turėjo įtakos ieškovės teisėms.
17. Ieškovų nurodytos aplinkybės – teisinio išsilavinimo neturėjimas, sveikatos problemos, nedarbingumas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad ieškinio senaties terminą ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių ir jis turėtų būti atnaujintas. Juo labiau kad teismas nustatė ir tokias aplinkybes, kad ieškovė nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d. aktyviai naudojosi savo teisėmis ikiteisminiame procese ir pateikė 34 procesinius dokumentus, kuriais skundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, teikė prašymus ir kt. Nei sveikatos būklė, nei teisinio išsilavinimo neturėjimas netrukdė ieškovei naudotis procesinėmis teisėmis. Be to, iš ieškovės ikiteisminio tyrimo metu teiktų 2011 m. vasario 22 d., 2011 m. rugpjūčio 6 d., 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymų bei skundų turinio teismas nustatė, kad dar iki nutraukiant jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą ieškovė C jau nurodė esanti neįgali, akcentavo nuolat blogėjančią sveikatos būklę dėl patiriamos įtampos, neteisėto psichologinio spaudimo, terorizavimo. Taigi, pati ieškovė iki nutraukiant ikiteisminį tyrimą laikėsi pozicijos, kad jos sveikata galimai blogėja dėl patiriamos įtampos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šį tyrimą nutraukus, per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į teismą su reikalavimu atlyginti žalą.
18. Įvertinęs į bylą pateiktus ieškovės medicininių preparatų įsigijimo dokumentus, duomenis apie sveikatos sutrikimus, teismas nurodė, kad 2009 m. spalio 27 d. ieškovei buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas, 2011 m. lapkričio 16 d., atlikus pakartotinį vertinimą, taip pat buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2013 m. liepos 8 d. Taigi, dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovei buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovės prašymai buvo tenkinami, jai buvo leidžiama vykti gydytis į užsienio sanatorijas vykstant ikiteisminiam tyrimui. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė teiginių, jog dėl sveikatos būklės ji neturėjo galimybių realiai pasinaudoti teise reikšti ieškinį per įstatymo numatytą terminą, taip pat neįrodė savo sveikatos sutrikimų ir 2012 metais nutraukto ikiteisminio tyrimo sąsajų (tiesioginio priežastinio ryšio).
19. Teismas, be kita ko, aktualia pripažino ir tokią aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl pačios ieškovės veiksmų, nes kviečiama į apklausas ji neatvykdavo, nepriėmė šaukimų, nurodydama, kad negali atvykti dėl sunkios sveikatos būklės. Tačiau gydymo įstaigos teikė išvadas, kad ieškovės sveikatos būklė nebuvo kliūtimi jai dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Kadangi ieškovė piktybiškai nereagavo į jai siųstus šaukimus, į apklausas ji buvo atvesdinta.
20. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė C praleido ieškinio senaties terminą ir neįrodė, kad yra pagrindas šį terminą atnaujinti.
21. Teismo vertinimu, ieškovui A vėliausiai 2019 m. rugsėjo 26 d., t. y. dieną, kai įsiteisėjo išteisinamasis (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendis, turėjo ir galėjo būti žinoma apie jam galimai padarytą žalą. Todėl vėliausiai 2022 m. rugsėjo 26 d. jis turėjo ir galėjo kreiptis į teismą. Ieškovas ikiteisminio tyrimo ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu aktyviai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis (teikė skundus, pareiškimus bei prašymus), todėl negalėjo neįvertinti ar nesuvokti vėliau ieškinyje nurodomų aplinkybių dėl galimos žalos, susijusios su ikiteisminiu tyrimu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimu reikšmės išteisinamojo nuosprendžio priėmimo bei jo įsiteisėjimo metu. Ir nors teismas nepagrįstais pripažino ir ieškovo argumentus, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties atsisakyti priimti kasacinį skundą priėmimo, tačiau net ir tokiu atveju 3 metų ieškinio senaties terminas, kai į teismą kreiptasi 2023 m. rugsėjo 3 d., būtų laikomas praleistu.
22. Pagrindo atnaujinti ieškovui A praleistą ieškinio senaties terminą teismas nenustatė. Ieškovas ne kartą inicijavo įvairius teisminius procesus, savarankiškai rengė procesinius dokumentus, nuo 2019 iki 2023 metų teismams jis pateikė daugiau nei 200 proceso inicijavimo pagrindą sudarančius procesinius dokumentus baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose. Ieškovas pats sau atstovavo baudžiamajame procese, teikė apeliacinius, kasacinius skundus, (duomenys neskelbtini) kreipėsi su individualiu skundu į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (skundas nebuvo priimtas), (duomenys neskelbtini) teikė peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT) (peticijos numeris (duomenys neskelbtini)), tačiau EŽTT nurodė, kad išteisintųjų peticijos nėra EŽTT nagrinėjimo objektas. Todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad ieškovas ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą praleido dėl to, kad neturėjo galimybės anksčiau kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad ieškovas pateikė informaciją ir apie (duomenys neskelbtini) metais įgytą teisės bakalauro laipsnį.
23. Nepagrįstais teismas pripažino tokius ieškovo argumentus, kad daliai ieškinio reikalavimų, t. y. sveikatos sužalojimui, neteisėto ir nusikalstamo proceso sukeltiems bei padarytiems baudžiamojo proceso padariniams atlyginti, senatis nėra skaičiuojama, o daliai reikalavimų ieškinio senatis nėra prasidėjusi. Toks subjektyvus teisės normų aiškinimas ir vertinimas neatitinka ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų turinio bei nėra pagrįstas įrodymais – jokie įrodymai, pagrindžiantys sveikatos sužalojimo ar sutrikdymo faktą dėl vykusio ikiteisminio tyrimo, į bylą nepateikti. Be to, ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikinai sulaikytas, jam nebuvo skirti ir namų areštas ar suėmimas, jis nebuvo nuteistas ir neatliko laisvės atėmimo bausmės. Ieškovui nedarbingumas buvo nustatytas nuo 2008 m. liepos 17 d., t. y. dar iki ikiteisminio tyrimo jo, kaip įtariamojo, atžvilgiu pradėjimo. Pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino dar 2006 metais patekęs į eismo įvykį, dėl kuriuo buvo pablogėjusi sveikata bei po kurio daugiau nebevairuoja transporto priemonės.
24. Atmesdamas ieškovo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo institucijų siekio susidoroti su juo, siekiant uždaryti jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 290 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro teisė imtis veiksmų ekspertizei skirti. Toks ikiteisminį tyrimą atliekančio subjekto veiksmas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo proceso paskirtimi bei numatytomis išimtimis, t. y. tiek nustatyti veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, tiek įvertinti, ar asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, ar tokiam asmeniui už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą gali būti taikomos medicininio poveikio priemonės. Vien aplinkybė, kad ieškovas prieštaravo ekspertizės skyrimui, neturi privalomosios galios ikiteisminį tyrimą vykdančiam prokurorui, kurio pareiga yra nustatyti, ar asmuo yra pakaltinamas, juo labiau kad ieškovui anksčiau buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ieškovas aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, skundė 2012 m. balandžio 19 d. prokuroro pranešimą apie ekspertizės atlikimą, tačiau jo skundai buvo atmesti. Ieškovas vengė ne tik būti apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nurodydamas neva sergantis, bet ir atvykti teismo ekspertizės atlikimui.
25. Teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su neva netinkamai ar nusikalstamai vykdytu ikiteisminiu tyrimu, dokumentų praradimu, jų neišreikalavimu į baudžiamąją bylą, medicininių dokumentų iš sveikatos priežiūros įstaigos gavimu, nepagrįstai vykdytais civiliniais procesais, o taip pat bendrovių veikla ir išieškojimu vykdymo procese, jau yra įvertintos įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai yra įvertinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, susijusios su civiliniais procesais, ieškovo argumentai dėl AB E neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, taip pat jau buvo ištirti ir įvertinti nagrinėjant kitas ieškovo inicijuotas civilines bylas, t. y. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.
26. Teismo vertinimu, jokių įrodymų dėl pareigūnų ar teisėjų padarytų nusikalstamų veikų, vykdant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant ieškovų nurodytas baudžiamąsias ar civilines bylas teismuose, į nagrinėjamą bylą nepateikta. Ieškovas A nepateikė duomenų, kad jam taikytos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, galiojimo metu, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. (byla perduota teismui), jis kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atlikusį pareigūną ar prokurorą, prašydamas leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos ir toks leidimas nebuvo suteiktas. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad ši ar kitos kardomosios priemonės buvo taikytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi aptariama kardomoji priemonė buvo panaikinta. Neįrodė ieškovas ir teiginių, kad dėl prokuroro paduoto apeliacinio skundo jis negalėjo išvykti studijuoti į užsienį – ieškovas turėjo teisę teikti prašymą atitinkamam leidimui gauti, tačiau to nepadarė.
27. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad asmens, kurio atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, išteisinimo faktas pats savaime, nesant duomenų, kad inicijuojant ar atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pažeistos baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, nesuponuoja išvados dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju ieškovo išteisinimo pagrindai yra nulemti ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtų veiksmų, netinkamo funkcijų vykdymo, elgiantis nerūpestingai ir (ar) neapdariai, pradedant, atliekant ir užbaigiant ikiteisminį tyrimą, o iš esmės yra susiję su nagrinėjusio bylą teismo atliktu kitokiu ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų įrodomosios reikšmės įvertinimu. Byloje nėra duomenų, kad bylas nagrinėjusiems teisėjams būtų iškeltos drausmės bylos. Aplinkybė, kad dalies kitų išnagrinėtų bylų rezultatai yra nepalankūs ieškovui ar sukelia jam nepriimtinų teisinių padarinių, savaime nelemia (nepagrindžia) teismų ar teisėjų veiksmų pripažinimo neteisėtais. Pasak teismo, itin intensyvus didelės apimties procesinių dokumentų (skundų, prašymų bei pareiškimų) bei pranešimų apie sveikatos sutrikimus teikimas, kurie buvo tikrinami, turėjo reikšmingos įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei bei eigai.
28. Teismas ieškinio reikalavimo dalis, susijusias su ieškovų A ir B deklaruojama žala dėl (duomenys neskelbtini), pripažino neįrodyta ir nepagrįsta. Nors ieškovai pateikė itin didelės apimties procesinius dokumentus, tačiau nei pateiktuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu ieškovai konkrečiai neįvardijo, kuriuos iš pateikiamų dokumentų vertina kaip įrodančius tokios žalos kilimo faktą ir priežastinį ryšį. Iš pateiktų duomenų, susijusių su mokėjimu UAB F, suteiktomis medicininėmis paslaugomis, atliktais medicininiais tyrimais, teismas nustatė, kad iš tiesų ieškovė B atliko mokėjimus už suteiktas paslaugas, o ieškovas atliko atitinkamus tyrimus. Visgi jokiame dokumente nebuvo nustatyta ar konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) gali būti siejamas su ieškovui pradėtu baudžiamuoju procesu – dėl patirto to proceso metu streso. Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) metais (iki santuokos sudarymo) ieškovas buvo nuvykęs (duomenys neskelbtini) konsultacijai, kurios metu nurodė, kad, jo vertinimu, (duomenys neskelbtini) sutrikimai susiję su nervinės įtampos momentais, neteikė pagrindo teismui sutikti su ieškovais, kad galimas (duomenys neskelbtini) yra atsiradęs būtent dėl vykusio baudžiamojo proceso. Teismas, atsižvelgdamas ir į kitus ieškovo sveikatos sutrikimus, į jo patirtas traumas (duomenys neskelbtini), dėl kurių ieškovas buvo net operuotas, į paties ieškovo įvardytus (duomenis neskelbtini) atvejus, priėjo prie išvados, kad galimas (duomenys neskelbtini) yra pernelyg nutolęs nuo vykusio baudžiamojo proceso, kurio metu A jau turėjo įvairių sveikatos sutrikimų, kitaip tariant, nėra priežastinio ryšio tarp vykusio baudžiamojo proceso ir ieškovo (duomenys neskelbtini).
29. Įvertinęs visumą aptartų faktinių aplinkybių, teismas konstatavo, kad visi ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio pagrindu buvo pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą. Be kita ko, nenustatęs ir pagrindų praleistą terminą atnaujinti, o atsakovams reiškiant reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu, ir neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
30. Ieškovai A, B ir C apeliaciniame skunde prašo: (1) Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; (2) pašalinti teismo sprendimo motyvus, išdėstytus sprendimo 274, 278, 336, 345, 355, 356, 357, 364, 365 punktuose; (3) apeliacinį skundą perduoti nagrinėti aukštesniam bendrosios kompetencijos teismui – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui; (4) sudaryti mišrią trijų teisėjų kolegiją; (5) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti ir apklausti liudytojus; (6) bylos medžiagą pripažinti nevieša; (7) paskirti byloje mediaciją; (8) išreikalauti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti; (9) priimti naujus rašytinius įrodymus; (10) priteisti ieškovui 4 000 Eur išlaidas už jo paties parengtą apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Iš nagrinėjamos bylos buvo pašalinti ir sunaikinti jos teisingam išnagrinėjimui reikšmingi, atsakovams nenaudingi ieškovų pateikti procesiniai dokumentai – 2024 m. sausio 14 d. dublikas (DOK-249) ir 2024 m. sausio 15 d. dublikas (DOK-270). Todėl skundžiamas teismo sprendimas dėl esminių proceso normų pažeidimo turi būti panaikintas, byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
30.2. Civilinę bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pirma paskirta bylą nagrinėti teisėja 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi nusišalino, nes neva naudojosi G (buvusi BUAB X akcininkė) teikiamomis (duomenys neskelbtini) paslaugomis. Tačiau G atsakomybės klausimas nebuvo keliamas. Kita paskirta teisėja 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi nusišalino, nes jos artimas giminaitis yra buvęs generalinis prokuroras. Abiejų teisėjų nušalinimai nebuvo patvirtinti Civilinių bylų skyriaus pirmininko ir (ar) Panevėžio apygardos teismo pirmininko, o tai yra esminis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 69 straipsnio pažeidimas. Be to, turėjo būti sprendžiamas bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimas.
30.3. Teismo sprendimo 274, 278, 336, 345, 355, 356, 357, 364, 365 punktuose nurodytos melagingos ir (ar) klaidingos aplinkybės, kurios turi būti pašalintos iš motyvuojamosios dalies. Teismo nurodytos aplinkybės, kad BUAB X buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, bendrovė buvo nemoki (274, 355 punktai), ieškovė C neatvyko į apklausas (366 punktas), yra neteisingos ir paneigtos teismų, nagrinėjusių baudžiamąją bylą. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovas be pateisinamos priežasties neatvyko į apklausas (278 punktas), nes tai patvirtinantys ikiteisminio tyrimo pareigūnų dokumentai yra suklastoti. Teismo argumentai dėl avarijos ir jos metu ieškovo A patirtų sužalojimų (345, 375 punktai) yra paremti melagingais prokuroro paaiškinimais. Tai, kad ieškovo nuostoliai neįrodyti (356 punktas), ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei teisėjai neatliko neteisėtų veiksmų (357, 365 punktai), nebuvo apribota ieškovo galimybė dirbti ir studijuoti (364 punktas), yra išgalvoti teismo argumentai, kuriuos paneigia byloje esantys įrodymai.
30.4. Teismo išvados prieštarauja nustatytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms. Teismas manipuliavo įrodymais, selektyviai išrinkdamas atsakovams palankius pavienius įrodymus bei nuolat perrašinėdamas atsakovų žinomai melagingus paaiškinimus bei teiginius iš procesinių dokumentų. Bylos esmė liko neatskleista, nes dalies esminių aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo dokumentų klastojimu, ieškovo netektu darbingumu ir iš darbo teisinių santykių negautomis pajamomis, kelionės išlaidomis, civilinėse bylose suėjusiais senaties terminais, C reikalavimu, teismas nenagrinėjo ir neišnagrinėjo.
30.5. Spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, teismas vadovavosi neaktualia kasacinio teismo praktika. Teismo sprendime cituojami kasacinio teismo išaiškinimai dėl ieškinio senaties termino pateikti ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
30.6. Teismas neteisingai nustatė ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties termino pradžios momentą. Ieškovų teisių pažeidimas yra tęstinis, baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas suėjo 2010 m. rugsėjo mėn. Nuo tos datos jokie baudžiamojo persekiojimo veiksmai neturėjo ir negalėjo būti atlikti. Tačiau ieškovų teisės ir toliau buvo pažeidžiamos, jiems daroma žala. Šiuo atveju aktualus CK 1.127 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį ieškinio senaties terminas atsinaujina kiekvieną besitęsiančią pažeidimo dieną. Tęstiniu yra ir reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio, kuriam taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 176 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 30⁰ straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas.
30.7. Daliai reikalavimų, t. y. reikalavimams dėl sveikatos sužalojimų, neteisėto ir nusikalstamo proceso sukeltiems bei padarytiems baudžiamojo proceso padariniams atlyginti, pagal CK 1.134 straipsnio 1, 3 ir 4 punktus ieškinio senatis netaikoma. Reikalavimui, susijusiam su ieškovo prašymu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, ieškinio senaties terminas dar nėra prasidėjęs, nes ieškovas nėra gavęs jokio atsakymo.
30.8. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį pripažino, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas tęsėsi iki 2021 m. pabaigos. Todėl šiuo atveju aktualus CK 1.130 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kad senaties terminą nutraukia skolininko veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.
30.9. Ieškovams (duomenys neskelbtini), kai buvo gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas atsisakyti priimti ieškovo individualų skundą, tapo žinoma, kad yra išnaudotos visos teisinės galimybės pasiekti teisingumą. Taigi, anksčiausiai (duomenys neskelbtini) ieškovams tapo žinoma apie jų teisių pažeidimą. Tačiau ieškinio senaties termino pradžios momentas yra (duomenys neskelbtini), t. y. kai EŽTT atsisakė priimti ieškovo peticiją.
30.10. Nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo, pritaikydamas ieškinio senatį, teismas sudarė sąlygas atsakovams išvengti didžiulės padarytos žalos atlyginimo, pažeidė teisingumo principą ir akivaizdžiai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-578/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-578/2007">3K-3-578/2007</a>; 2009 m. birželio 15 d., nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-265/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-265/2009">3K-3-265/2009</a>). Be to, teismas neįvertino, kad ieškovui ieškinio parengimas, dokumentų surinkimas truko 1,5 metų, ieškovas nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. sirgo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini).
30.11. Ieškovai A ir C buvo laikomi bendrininkais, kaltinami tais pačiais nusikaltimais. Iki pat išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ir įteisėjimo prokuroras galėjo pareikšti įtarimus ir surašyti kaltinamąjį aktą ir ieškovei C. Todėl ir ieškovei skaičiuojamas senaties termino pradžios momentas sutampa su ieškovo.
30.12. Ieškovas teisės bakalauro diplomą gavo tik (duomenys neskelbtini), tačiau jis civilinės teisės srityje niekada nesispecializavo ir ja nesidomi. Tik nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas pradėjo dirbti ir tebedirba darbą, susijusį su siaura specializuota sritimi (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) jis studijuoja Baudžiamosios teisės ir kriminologijos magistratūros 1 kurse. Taigi, aplinkybės, susijusios su jo turimu teisiniu išsilavinimu, sprendžiant ieškinio senaties termino klausimus neturi reikšmės.
30.13. Ieškovių B ir C atžvilgiu senaties terminai negali būti taikomi, nes jos teisės srityje nedirbo ir teisės mokslų nėra baigusios. Joms ieškinio senaties institutas, kaip ir daugumai paprastų piliečių, nėra nei žinomas, nei suprantamas.
30.14. Teismas, cituodamas pavienius, selektyvius, tendencingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius teiginius, šiurkščiai pažeidė CPK 182 straipsnio 3 dalį dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamajame procese privalomumo ir vykdymo, kuriuo galutinai ir neginčijamai buvo konstatuota, kad jokių prokurorų inkriminuotų sugalvotų ir suklastotų nusikalstamų veikų A nepadarė. Be to, tokių nusikalstamų įvykių, kuriais A buvo kaltinamas, nebuvo.
30.15. Ieškovai įrodė visas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl jų ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai.
31. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
31.1. Ikiteisminis tyrimas ieškovei C nutrauktas 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimu.
31.2. Prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminą, ieškovė nenurodė jokių objektyvių bei svarbiomis pripažintinų priežasčių, leidžiančių spręsti, kad ji 2012–2013 metais nesužinojo ar nesuprato apie egzistuojantį teisių pažeidimą.
31.3. Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovui A apie jo tariamą teisių pažeidimą turėjo ir galėjo būti žinoma 2019 m. rugsėjo 26 d., kai įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis. Ieškovas, kuris ne kartą inicijavo įvairius teisminius procesus bei savarankiškai rengė procesinius dokumentus, turėjo pakankamai patirties bei galimybių reikšti reikalavimus.
31.4. Ieškovo veiksmai, t. y. intensyvus ir sistemingas įvairių procesinių dokumentų rengimas bei teikimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinio senaties terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių. Pagal byloje esančius duomenis ieškovas (duomenys neskelbtini) metais įgijo teisės bakalauro laipsnį.
31.5. Ieškovas neįrodė atsakovo Policijos departamento neteisėtų veiksmų ir kitų sąlygų jo civilinei atsakomybei kilti. Ikiteisminio tyrimo metu išvadą surašiusi specialistė turėjo tinkamą išsilavinimą, procesiniai dokumentai nebuvo klastojami. Ieškovo išteisinimo pagrindai yra nulemti ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, netinkamo funkcijų vykdymo, elgiantis nerūpestingai ir (ar) neapdariai pradedant, atliekant ir užbaigiant ikiteisminį tyrimą, bet yra susiję su teismo atliktu kitokiu ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme.
32. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
32.1. Teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą ieškovei C. Ikiteisminis tyrimas ieškovei nutrauktas 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimu. Ieškovė kaltinamosios statuso įgijusi nebuvo, baudžiamojoje byloje jokie kiti procesiniai veiksmai, susiję su ieškove, kaip įtariamąja, atlikti nebuvo. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad koks nors kitas objektyvus procesinis veiksmas ar konkretus įvykis lėmė tai, kad ieškovė apie galimą teisių pažeidimą sužinojo vėliau ar neturėjo objektyvios galimybės kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo per įstatymo nustatytą terminą.
32.2. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių bei svarbiomis pripažintinų priežasčių, leidžiančių spręsti, kad ji 2012–2013 metais, prokurorui priėmus nutarimą jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukti, nesužinojo ar nesuprato apie egzistuojantį teisių pažeidimą.
32.3. Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovui A apie jo tariamą teisių pažeidimą turėjo ir galėjo būti žinoma 2019 m. rugsėjo 26 d., kai įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis. Ieškovas, kuris yra ne kartą inicijavęs įvairius teisminius procesus bei savarankiškai rengęs procesinius dokumentus, turėjo pakankamai patirties bei galimybių reikšti reikalavimus teisminiuose ginčuose bei tą aktyviai darė. Aptartos aplinkybės bei tai, kad jis turi teisinį išsilavinimą, patvirtina, kad pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra.
32.4. Ikiteisminis tyrimas ieškovų atžvilgiu buvo pradėtas esant pagrįstiems įtarimams apie padarytą nusikalstamą veiką. Nebuvo nustatyta aplinkybių dėl kurių baudžiamasis procesas iš viso nebuvo galimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko neteisėtų ar aplaidžių veiksmų, kurie būtų lėmę žalos atsiradimą. Iš esmės tokio fakto objektyviais duomenimis nepagrindė ir ieškovai. Ieškinys grįstas tik deklaratyviais teiginiais, prielaidomis ir pamąstymais. Kardomoji priemonė – periodinis registravimasis policijos įstaigoje, paskirta pagrįstai.
33. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Panevėžio apygardos prokuratūros, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
33.1. Teismas teisingai ištyrė ir įvertino aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymu. Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovai praleido ieškinio senatį ir pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti nėra.
33.2. Ieškovai neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo. Teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, o apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais argumentais.
34. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
34.1. Teismas, detaliai išnagrinėjęs ieškinio senaties termino pradžią patvirtinančias aplinkybes, galimas termino praleidimo priežastis, pagrįstai nusprendė, kad ieškovai ieškinio senaties terminą praleido. Šis terminas nebuvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir pagrindo jį atnaujinti nėra.
34.2. Pagrįstos ir teismo išvados, kad jokių objektyvių įrodymų dėl pareigūnų ar teisėjų padarytų nusikalstamų veiksmų, vykdant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąsias ar civilines bylas teismuose, ieškovai nepateikė. Ieškovo išteisinimo pagrindai nėra nulemti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, netinkamo funkcijų vykdymo, elgiantis nerūpestingai ir (ar) neapdariai pradedant, atliekant ir užbaigiant ikiteisminį tyrimą.
34.3. Nebuvo jokio pagrindo tenkinti ir ieškovės B, kaip baudžiamajame procese nedalyvavusio asmens, reikalavimo atlyginti žalą, siejamą su ieškovo A atžvilgiu vykdytu baudžiamuoju persekiojimu.
35. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
35.1. Ieškovų argumentai, kad teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir nepagrįstai jo neatnaujino, grindžiami ne teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, o ieškovų subjektyviais samprotavimais ir interpretacijomis apie senaties instituto (ne)taikymą.
35.2. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas išsamiai ir objektyviai įvertino visus įrodymus, bylos šalių argumentus bei paaiškinimus, savo išvadas grindė teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, jos atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Priešingai nei teigia ieškovai, teismas atskleidė bylos esmę, o savo išvadas tinkamai motyvavo. Vien ta aplinkybė, kad teismas atmetė ieškovų reikalavimus, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas.
35.3. Didžioji dalis ieškovų apeliacinio skundo argumentų yra paremti subjektyvia kritika teismo išvadoms, klaidingu bylai aktualių teisės normų aiškinimu.
36. Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
36.1. VSDFV nepagrįstai įtraukta į bylą atsakove. Ieškovai nenurodo ir neįrodinėjo atsakovės VSDFV civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovai nebuvo atsakovės darbuotojais.
36.2. Ieškovei socialinio draudimo senatvės pensiją nuo (duomenys neskelbtini) paskyrė ir moka VSDFV Kauno skyrius. Jeigu būtų patenkintas ieškovės reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio, VSDFV Kauno skyrius pagal įstatymą turėtų perskaičiuoti jai tenkančią senatvės pensiją.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl procesinių prašymų
37. Apeliantai A, B ir C apeliaciniame skunde suformulavo labai daug įvairaus pobūdžio procesinių prašymų, susijusių su teismo sudėtimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarka, įrodymų išreikalavimu ir priėmimu, bylos perdavimu apeliacine tvarka nagrinėti kasaciniam teismui ir t. t., dalį jų dar kartą pakartojo 2025 m. balandžio 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame prašyme (DOK-1974), prie jo pridėdami naujus rašytinius įrodymus.
38. Bylų pagal apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo pagrindai ir tvarka įtvirtinta CPK III dalies XVI skyriaus pirmame skirsnyje, 301–333 straipsniuose. CPK 301 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo ar nutarties nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.
39. Taigi, pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuris yra privalomas tiek bylą nagrinėjančiam teismui, tiek ir bylos šalims, apygardos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka turi ir gali peržiūrėti tik Lietuvos apeliacinis teismas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei CPK, nei kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos teismų įstatyme) nėra numatyti teisiniai pagrindai Lietuvos apeliaciniam teismui teismingą bylą pagal apeliacinį skundą perduoti nagrinėti aukštesnės pakopos teismui, t. y. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip to prašo apeliantai apeliaciniame skunde.
40. Aptariamo procesinio prašymo (dėl bylos perdavimo nagrinėti aukštesnės pakopos teismui) kontekste pažymėtina, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3–7 dalyse numatyti teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo kitam teismui atvejai, jeigu nušalinamas ar nusišalina vienas ar keli teisėjai apylinkės ar apygardos teismuose, ir nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Pagal aptariamoje proceso teisės normoje įtvirtintą teisinį reguliavimą byla tokiu atveju perduodama iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui arba kitiems teismo rūmams, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui, kitaip tariant, tos pačios pakopos apylinkės arba apygardos teismui. Jokių išimčių, sprendžiant tokio pobūdžio procesinį klausimą, įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs.
41. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantai yra inicijavę kitas civilines bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriose atsakovu yra nurodytas būtent Lietuvos apeliacinis teismas, teisinės reikšmės neturi. Kaip minėta pirmiau, CPK iš viso nėra numatyta galimybės bylą, kuri turi būti nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, perduoti nagrinėti kuriam nors kitam teismui ar, juo labiau, aukštesnės pakopos teismui. Dar daugiau, bylose dėl žalos, patirtos dėl neteisėtų teisėjo ir teismo veiksmų, atsakovu yra ne konkretus teisėjas ar teismas, o valstybė, kuri veikia per savo atstovę Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Todėl dėl visų šių priežasčių apeliantų prašymas bylą perduoti aukštesnės pakopos (kasaciniam) teismui atmetamas.
42. CPK 304 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu 5 000 Eur, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija. To paties 304 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas bylai nagrinėti apeliacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Teisėjų kolegija sudaroma ir bylas ji nagrinėja pagal CPK nustatytas apeliacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykles.
43. Taigi, bendroji taisyklė yra tokia, kad bylą pagal apeliacinius skundus nagrinėja Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Pagrindo patenkinti apeliantų prašymą ir taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės, sudarant mišrią Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją, šiuo konkrečiu atveju nenustatyta. Priešingai nei apeliantai tvirtina apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad į civilinę bylą dėl žalos atlyginimo yra pateikti, be kita ko, ir su ikiteisminiu tyrimu bei baudžiamosiomis bylomis susiję procesiniai dokumentai, esantys dalimi duomenų, kuriais remdamiesi apeliantai grindžia savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti būtinybės bylą nagrinėti sudarius mišrią teisėjų kolegiją. Nagrinėjamu atveju keliamas atsakovų civilinės atsakomybės klausimas, kuris nagrinėtinas pagal civilinėje teisėje ir civiliniame procese nustatytas taisykles, o tai lemia, kad bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėja Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir toks faktas, kad pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjo mišri teisėjų kolegija. Toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas bylos nagrinėjimo būdas nesaisto aukštesnės instancijos teismo, be to, net ir išnagrinėjus ginčą pirmosios instancijos teisme mišriai teisėjų kolegijai, apeliantai kelia neteisėtos teismo sudėties klausimą. Taigi, ir šis apeliantų procesinis prašymas atmetamas.
44. Tiek apeliaciniame skunde, tiek 2025 m. balandžio 29 d. atskirame pareiškime suformuluotas prašymas paskirti žodinį šios bylos nagrinėjimą ir kviesti liudyti buvusį teisėją ir prokurorę, aiškiai stokoja pagrįstumo ir todėl netenkinamas. Pagal bendrąją CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai pats teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
45. Byloje dalyvaujantys asmenys, teikdami prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydami išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantai būtinybę nukrypti nuo bendrosios taisyklės grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl visų ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių vertinimo, taip pat būtinybe apklausti liudytojus. Teisėjų kolegija nesutinka, kad toks poreikis objektyviai egzistuoja. Apeliantai savo poziciją dėl ginčo esmės išdėstė ieškinyje, dublikuose bei kituose procesiniuose dokumentuose (su priedais). Pažymėtina, kad vien ieškinys su priedais sudaro 14 bylos tomų. Be to, apeliantai turėjo ir galėjo savo poziciją išdėstyti dalyvaudami 2024 m. spalio 7 d., 2024 m. lapkričio 4 d., 2024 m. lapkričio 6 d., 2024 m. lapkričio 25 d. ir 2024 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė daugiau nei 20 val. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo žodiniam teismo posėdžiui skirti, juo labiau kad nesutikimo su teismo išvadomis argumentus jie galėjo išdėstyti ir išdėstė savo apeliaciniame skunde.
46. Apeliantai taip pat nenurodė, kokias faktines aplinkybes turėtų ir galėtų nurodyti jų prašomi apklausti liudytojai, kokie šių asmenų paaiškinimai galėtų turėti įtakos teisingam apeliantų inicijuoto ginčo išnagrinėjimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka tam, kad patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl ir prašymai skirti bylos žodinį nagrinėjimą bei apklausti liudytojus atmetami.
47. Dar viena procesinių prašymų grupė yra išdėstyta apeliaciniame skunde ir pakartota bei papildyta 2025 m. balandžio 29 d. prašyme – priimti naujus rašytinius įrodymus (dokumentų DOK-249 ir DOK-270 korteles iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo ir šių dokumentų pasirašymo elektroniniu parašu istoriją; 2024 m. gruodžio 16 d. pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei; 2023 m. kovo 21 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą; 2025 m. vasario 28 d. – 2025 m. balandžio 16 d. apelianto A medicininių dokumentų išrašus, jo atostogų grafiką ir 2025 m. vasario 12 d. rezervacijos sanatorijoje patvirtinimą). Šis prašymas sprendžiamas atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio, reglamentuojančio naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, nuostatas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
48. CPK 314 straipsnyje numatytų sąlygų naujiems įrodymams priimti apeliantai neįrodė, todėl juos atsisakoma priimti. Apeliantai su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023 m. rugsėjo 4 d., byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2024 m. gruodžio 20 d., todėl apeliantai turėjo pakankamai laiko tiek surinkti, tiek ir pateikti visus, jų manymu, teisingam bylos išnagrinėjimui aktualius įrodymus. Nėra jokių abejonių, kad procesinių kliūčių pateikti 2023 m. kovo 21 d. pažymą į bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo. Apeliantų argumentai, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė lėmė jiems nepalankaus teismo sprendimo priėmimas, neteikia pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį iš bendrosios taisyklės, draudžiančios naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 226 straipsnį atitinkami įrodymai turėjo ir galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys, rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus, turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas.
49. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors dalis įrodymų – 2024 m. gruodžio 16 d. pareiškimas, išrašai iš medicininių dokumentų, buvo gauti prieš pat skundžiamo teismo sprendimo priėmimą ar po jo priėmimo, byloje pakanka kitų duomenų, kuriais apeliantai grindžia savo sveikatos būklės pablogėjimą. Taigi, šių įrodymų priėmimas ne tik neturėtų įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, bet ir nepagrįstai užvilkintų jos nagrinėjimą. Išrašai iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo taip pat nepriimami, nes teismas turi prieigą prie šių duomenų ir gali jais naudotis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
50. Nepagrįsti arba neaktualūs ir kiti apeliantų pateikti procesiniai prašymai, grindžiami bendromis civilinį procesą teismuose reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. prašymai išreikalauti įrodymus, skirti teisminę mediaciją, bylos medžiagą pripažinti nevieša.
51. CPK 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta byloje dalyvaujančio asmens teisė prašyti teismo išreikalauti bylai reikšmingas faktines aplinkybes patvirtinantį ar paneigiantį rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. Apeliantų apeliaciniame skunde ir 2025 m. balandžio 29 d. prašyme pakartotas prašymas įpareigoti pateikti ir (ar) išreikalauti iš Policijos departamento specialistės H darbo bylą, duomenis apie jos priėmimo į darbą aplinkybes, giminystės ryšius iki šeštos eilės, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Prašomais išreikalauti įrodymais apeliantai tvirtina siekiantys pagrįsti ieškinio argumentus dėl ikiteisminio tyrimo metu išvadas teikusios specialistės nekompetencijos. Tačiau nei priėmimo į darbą aplinkybės, nei, juo labiau, nurodyto asmens giminystės ryšiai neturi teisinės reikšmės ir yra nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Į bylą gali būti priimami tik tie įrodymai (ir, kaip minėta, tik pirmosios instancijos teisme dėl CPK 314 straipsnyje nustatytų apribojimų), kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje yra aptariamo asmens išsilavinimą bei kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai (17 t., b. l. 126), jų visiškai pakako apeliantų teiginių (ne)pagrįstumui įvertinti. Taigi, ir šis apeliantų prašymas netenkinamas.
52. CPK 231¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. CPK 231¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba bet kuri šalis; ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi, kai teismas išaiškina šalims teisminės mediacijos esmę, yra gautas šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Byloje nėra nė vieno atsakovo sutikimo perduoti ginčą mediacijai. Atsakovai, kaip matyti iš jų abiejų instancijų teismams pateiktų procesinių dokumentų turinio, laikosi nuoseklios pozicijos, kad apeliantų reikalavimai yra nepagrįsti, paremti subjektyviais apeliantų pasvarstymais, o ne faktais.
53. Prašymas bylos medžiagą pripažinti nevieša nėra aktualus, nes Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (14 t., b. l. 18–19) jau yra išsprendęs analogišką prašymą, jį patenkinęs. Taigi, Lietuvos apeliaciniam teismui perduotos nagrinėti bylos medžiaga nėra vieša.
Dėl apeliantų nurodytų proceso teisės normų (ne)pažeidimo
54. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais, kad egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo jų ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas, negaliojimo pagrindas – bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pirmiau bylą nagrinėti paskirtų teisėjų nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo nepatvirtinus Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui ir (ar) to teismo pirmininkui ir neišsprendus bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimo, pašalinus dalį reikšmingos bylos medžiagos – apeliantų dublikus (DOK-249 ir DOK-270) bei dėl to priėmus sprendimą neįvertinant esminių bylos aplinkybių ir įrodymų.
55. Pagal civiliniame procese galiojančias taisykles, nustatytas CPK I dalies VI skyriuje, civilinę bylą gavęs teisėjas gali pats nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo, jeigu yra CPK 65 straipsnyje išvardinti nusišalinimo pagrindai, arba pagal CPK 66 straipsnį kitais, nei CPK 65 straipsnyje numatyti, pagrindais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. CPK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu yra aplinkybių, nurodytų CPK 65–66 straipsniuose, teisėjas privalo pareikšti, kad pats nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą teisėjui gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.
56. Taigi, pagal civiliame procese galiojantį teisinį reguliavimą pats teisėjas gali nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nesant šalių prašymo, arba jis gali būti nušalintas pagal byloje dalyvaujančių asmenų prašymą. Teisėjui nustačius pagrindą nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo, jis pats ir priima atitinkamą motyvuotą nutartį. Tuo atveju, kai nušalinimą pareiškia byloje dalyvaujantys asmenys, nušalinimas sprendžiamas apeliantų apeliaciniame skunde nurodyta ir CPK 69 straipsnyje įtvirtinta tvarka, t. y. klausimą perduodant išspręsti atitinkamo teismo pirmininkui, teismo pirmininko pavaduotojui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui, jeigu bylą nagrinėja teisėjų kolegija – teisėjams, kuriems nušalinimai nepareikšti.
57. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. lapkričio 28 d. potvarkiu (15 t., b. l. 39) ir tos pačios dienos nutartimi (15 t., b. l. 40), atsižvelgiant į tai, kad teisėjas, kuriam buvo paskirta nagrinėti byla pagal apeliantų ieškinį, buvo atleistas iš teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui, civilinė byla buvo perduota kitai Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai. Teisėja, susipažinusi su jai paskirta civiline byla, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi (15 t., b. l. 128–129) nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo CPK 66 straipsnio pagrindu. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi (15 t., b. l. 130) civilinė byla buvo perduota kitai Civilinių bylų skyriaus teisėjai. Ši teisėja 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi (15 t., b. l. 132–134) nuo bylos nagrinėjimo taip pat nusišalino CPK 66 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu. Civilinė byla Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi (15 t., b. l. 135) paskirta nagrinėti kitam to skyriaus teisėjui, be to, Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2024 m. kovo 6 d. potvarkiu (16 t., b. l. 102–103) buvo sudaryta mišri trijų teisėjų kolegija, kuri ir išnagrinėjo šį civilinį ginčą iš esmės.
58. Taigi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo teisėjos, susipažinusios su joms paskirta nagrinėti civiline byla, įžvelgusios pagrindus ir pačios nuo civilinės bylos nusišalinusios, šį procesinį klausimą išsprendė nepažeisdamos CPK įtvirtintų taisyklių. Apeliacinio skundo argumentai, kad teisėjų nusišalinimą turėjo dar patvirtinti ir Panevėžio apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o tokio patvirtinimo nesant, nusišalinimai yra neteisėti, aiškiai stokoja pagrįstumo.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nepagrįstai sutapatina du skirtingus procesus ir jiems taikomas proceso taisykles, iš esmės reikalaudami civiliniam procesui taikyti baudžiamojo proceso normas. Proceso taisyklė, kad teisėjo nusišalinimas galioja tik po jo patvirtinimo, yra numatyta BPK 59 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu baudžiamąją bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats; pagal šio straipsnio 4 dalį, teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Jeigu jis teisėjo nusišalinimo nepatvirtina, nepagrįstą nusišalinimą pareiškęs teisėjas privalo nagrinėti bylą iš esmės. Civilinį procesą reglamentuojančiame teisiniame reguliavime teisėjo nusišalinimo patvirtinimo institutas nenumatytas ir nėra taikomas. Atitinkamai, nėra ir pagrindo sutikti su apeliantų pozicija, kad šią bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
60. Nepagrįstais pripažintini ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad egzistuoja teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas dėl bylos neperdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Svarbu pažymėti, kad šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimas jau yra išspręstas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (14 t., b. l. 6–7), susipažinęs su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi (14 t., b. l. 1–2), kuria buvo prašoma išspręsti klausimą dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, civilinę bylą iš (duomenys neskelbtini) apygardos teismo perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui pagrindu tapo tai, kad ieškinio reikalavimai yra grindžiami (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (teisėjų) neteisėtais veiksmais, atliktais nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), o tokios aplinkybės atitinka CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias apygardos teisme nesant teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą, ji turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui.
61. Apeliantai, bylą perdavus nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, ieškinio netikslino, jiems padarytos žalos kitų, nei (duomenys neskelbtini) apygardos ir jo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkės teismų, teisėjų atliktais veiksmais nemotyvavo, todėl ir pagrindo dar kartą spręsti jau išspręstą procesinį klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui nebuvo. Apeliantų procesinių teisių tinkamas įgyvendinimas buvo užtikrintas bylą iš (duomenys neskelbtini) apygardos teismo perdavus nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
62. Visiškai nepagrįsti yra ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad dalis bylos medžiagos, t. y. apeliantų 2024 m. sausio 14 d. pateikti dublikai (DOK-270 ir DOK-249), kuriuose jie nurodė atsikirtimus į atsakovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepimus į jų ieškinį, buvo sunaikinti, nuslėpti, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai neištirti ar neįvertinti. Kaip matyti iš LITEKO esančių nagrinėjamos bylos duomenų, abu dublikai yra užregistruoti ir įkelti į bylos elektroninę kortelę, t. y. jie yra šios bylos dalimi.
63. Dar daugiau, skundžiamo teismo sprendimo 185.3 papunktyje bei 186–197 punktuose šie apeliantų pateikti procesiniai dokumentai yra išsamiai aptarti (aprašyti). Akivaizdu, kad aptariami procesiniai dokumentai ne tik yra bylos dalimi ir iš jos, priešingai nei teigia apeliantai, nebuvo pašalinti, bet buvo aptarti ir įvertinti skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.
Dėl ieškinio senaties termino ir jo eigos pradžios nustatymo
64. Apeliaciniame skunde, be kita ko, keliami klausimai, susiję su ieškinio senaties termino byloje pareikštam reikalavimui neteisingu nustatymu ir netinkamu jo skaičiavimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliantai, vien nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aktualus ir taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, iš esmės nėra suformavę nuoseklios savo teisinės pozicijos. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis, tačiau nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika bylose, kuriose buvo reiškiamas reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, tačiau tuo pat metu nurodo, kad šiuo atveju aktualūs DK įtvirtinti ieškinio senaties terminai ar kad senatis šioje byloje pareikštiems reikalavimams iš viso netaikytina. Sutikti su šiais vienas kitam prieštaraujančiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia.
65. Tam, kad būtų teisingai nustatytas ieškinio senaties terminas, pirmiausia būtina identifikuoti byloje pareikšto reikalavimo rūšį, kvalifikuoti teisinį santykį, iš kurio kilo šalių ginčas. Nagrinėjamu atveju apeliantai savo ieškinio faktinį pagrindą grindžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų, vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktais neteisėtais veiksmais, kurie, pasak apeliantų, pasireiškė duomenų klastojimu ir slėpimu, šališkais ir tendencingais prieš apeliantus nukreiptais veiksmais, proceso vilkinimu, skundų nepriėmimu ir pan. Taip pat žalos atlyginimo reikalavimas yra grindžiamas ir teismų bei teisėjų, nagrinėjusių baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, t. y. (duomenys neskelbtini) rūmų teisme bei (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, neteisėtu veikimu ir neveikimu, t. y. teisėjų šališkumu, bylos vilkinimu, siekiu bet kokiais būdais nuteisti apeliantą A, nepagrįstu kardomųjų priemonių skyrimu ir kt. Ieškinyje nurodyti, apeliantų vertinimu, neteisėti veiksmai lėmė tiek turtinės žalos, negauto darbo užmokesčio, gydymo ir medikamentų išlaidų, išlaidų studijoms, vykimo į teismo posėdžius, kitose civilinėse bylose iš jo priteistų sumų forma, tiek ir neturtinės žalos, susijusios su sveikatos pablogėjimu ir patirtais išgyvenimais, atsiradimą.
66. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, visiškai teisingai skundžiamame teismo sprendime nurodė, kad apeliantų pareikštas ieškinys kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), todėl šioje situacijoje taikytinas būtent CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, atitinka ir kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad civiliniams reikalavimams, pareikštiems pagal CK 6.272 straipsnį, taikomas sutrumpintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje (iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusios CK 1.125 straipsnio redakcijos 8 dalis) įtvirtintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAtNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210-695/2020">3K-3-210-695/2020</a>, 53 punktas).
67. Apeliacinio skundo argumentai, kad reikalavimams dėl turtinės žalos negauto darbo užmokesčio forma atlyginimo taikytini ne CK, o DK nustatyti ieškinio senaties terminai, taip pat nėra pagrįsti. DK reglamentuoja individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį DK nustatyta tvarka, visuomeninius santykius, kurie susiję su individualiaisiais darbo santykiais (santykiai iki darbo sutarties sudarymo ir po jos nutraukimo, kolektyviniai darbo santykiai, nagrinėjant ginčus tarp darbo santykių dalyvių atsirandantys santykiai, su įstatymo laikymusi ir priežiūra susiję santykiai ir kt.) bei kitus visuomeninius santykius, atsirandančius asmenims įgyvendinant profesinę, tarnybinę, kūrybinę ar kitokią veiklą (DK 1 straipsnis). Negautą darbo užmokestį, kaip turtinę žalą, apeliantai kildina ne iš juos ir atsakovus siejusių darbo teisinių santykių (toks faktas nebuvo įrodinėjamas), o iš galimybės gauti darbo pajamas apribojimo, neteisėtai pradėjus ikiteisminį tyrimą, pritaikius neteisėtas ir nepagrįstas kardomąsias priemones (periodišką registraciją policijos įstaigoje). Todėl nagrinėjamu atveju DK teisinis reguliavimas nėra aktualus ir pagrindo jam taikyti nėra.
68. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų pozicija, kad nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams ieškinio senaties terminas pagal CK 1.134 straipsnio 1, 3 ir 4 punktus iš viso negali būti taikomas. Apeliantai neteisingai supranta ir aiškina šias įstatymo nuostatas. CK 1.134 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Nors asmeninėmis neturtinėmis teisėmis, be kita ko, priskirtina ir asmens sveikata, kūno neliečiamybė (CK 1.114 straipsnis), kasacinis teismas savo praktikoje jau yra nurodęs, kad ieškinio senatis netaikoma tik reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis turi būti taikoma (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, 1.134 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170/2010">3K-3-170/2010</a>).
69. CK 1.134 straipsnio 3 punkte numatytu atveju ieškinio senatis netaikoma tada, kai reiškiamas reikalavimas atlyginti dėl BK 95 straipsnio 8 dalyje nurodytų nusikaltimų atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą, taigi, ir ši teisės norma nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra aktuali. BK 95 straipsnio 8 dalyje išvardinti nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai (BK 99–103, 105–106, 110–113¹ straipsniai). Apeliantų ieškinys nėra grindžiamas jų atžvilgiu atliktais nusikaltimais žmogiškumui ir (ar) karo nusikaltimais. Nors apeliantai nurodo, kad šiuo atveju aktualus ir CK 1.134 straipsnio 4 punkte įtvirtintas ieškinio senaties netaikymas kitais įstatymuose numatytais atvejais kitiems reikalavimams, tačiau neįvardija tų kitų įstatymų, kuriuose sureguliuotus klausimus, be kita ko, ir dėl senaties netaikymo, atitinka jų pasirinktas įrodinėti ieškinio pagrindas bei dalykas. Todėl ir aptarti apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti.
70. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atitinkamai, ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.
71. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo ieškinio senaties termino pradžios momentą kiekvieno jų reikalavimams pareikšti, ir dėl to padarė neteisingą išvadą, kad šis terminas yra praleistas. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantams žalą grindžiant neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismų ir teisėjų veiksmais, atliktais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, sužinojimo apie galimai pažeistas teises ir padarytą žalą momentas sietinas su jiems pareikštų kaltinimų išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad paprastai kol baudžiamąja tvarka nėra išnagrinėtas asmeniui pareikštas kaltinimas, tai nėra nustatyta, ar prieš asmenį buvo atlikti neteisėti veiksmai baudžiamojo persekiojimo procese. Atitinkamai, asmens reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų priešlaikinis. Iki nėra išnagrinėtas asmeniui pareikštas kaltinimas, asmuo neturi pagrindo patikimai svarstyti, kad prieš jį buvo atlikti neteisėti veiksmai, kuriais jam yra padaryta žala ir kad jis turi teisę į teisminę pažeistų interesų gynybą pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAtNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210-695/2020">3K-3-210-695/2020</a>, 54 punktas).
72. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantei C 2012 m. lapkričio 8 d. buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) prokuroro 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimas nutraukti jai ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (7 t., b. l. 1–3), o apeliantė jį gavo 2012 m. lapkričio 10 d. (7 t., b. l. 69). Jokie kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai apeliantės atžvilgiu po 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimo priėmimo nebuvo atliekami, įtarimai ar, juo labiau, kaltinimai jai nebuvo pareikšti. Apeliantės 2012 m. gruodžio 28 d. skundas dėl 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimo taip pat nebuvo priimtas, nustačius, kad ji praleido jo pateikimo terminus. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad apeliantei vėliausiai 2013 metų pradžioje turėjo ir galėjo būti suprantama, kokie, jos nuomone, neteisėti veiksmai prieš ją buvo atlikti, o nuo šio momento ir skaičiuotinas terminas teisei į teisminę gynybą įgyvendinti.
73. Baudžiamosios bylos, su kurios nagrinėjimu apeliantas A siejo žalos jam padarymą, procesas pasibaigė (duomenys neskelbtini) apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 26 d. priėmus nutartį (13 t., b. l. 802–834), kuria (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. gegužės 10 d. išteisinamasis teismo nuosprendis (13 t., b. l. 481–501) buvo paliktas nepakeistas. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų, kad jis pats dalyvavo 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje, kuriame buvo paskelbta tą dieną priimta nutartis išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą. Todėl negalima paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantui 2019 m. rugsėjo 26 d. neabejotinai buvo žinomas bylos rezultatas. Apeliantas 2019 m. rugsėjo 26 d. jau buvo baigęs ir teisės studijų bakalauro programą, jam (duomenys neskelbtini) diplomas (13 t., b. l. 1535), be to, buvo galimybė dėl savo teisių gynimo kreiptis ir į profesionalius teisininkus (advokatus). Taigi, apeliantui turėjo ir galėjo būti suprantama atsiradusi teisė kreiptis į teismą dėl galimai padarytos žalos atlyginimo vėliausiai 2019 m. rugsėjo 26 d.
74. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo teiginiais, kad sužinojimo apie pažeistas teises momentas turėtų būti siejamas su Konstitucinio Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu atsisakyti priimti nagrinėti apelianto prašymą (13 t., b. l. 1294–1299) ar su kreipimusi į EŽTT su pareiškimu, kurį atsisakyta priimti (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 83–108). Iš Konstitucinio Teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliantas siekė to, kad būtų patikrintas BPK įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikimas Konstitucijai. EŽTT pateiktame pareiškime apeliantas nurodė iš esmės identiškus argumentus, kaip ir šioje byloje pateiktame ieškinyje. Apeliantai nenurodo, kaip, jų nuomone, aptarti procesiniai sprendimai yra susiję su jų sužinojimu apie galimai pažeistas teises.
75. Nurodytų dokumentų turinys, dėstant identiškus pareikšto ieškinio faktiniam pagrindui argumentus, siejamus su Lietuvos teismuose vykusiu baudžiamuoju procesu, leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad apeliantas jau išteisinamojo nuosprendžio priėmimo metu turėjo ir galėjo suprasti apie savo teisių pažeidimą. Tai, kad apeliantas pasirinko netinkamus savo teisių gynimo būdus, iš karto nesikreipdamas į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis apie teisę kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka, neturėjo ir negalėjo suprasti išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dieną.
76. Nepagrįsti taip pat tokie apeliacinio skundo argumentai, kad visiems apeliantams turėtų būti nustatytas tas pats (vienodas) ieškinio senaties termino pradžios momentas. Vien deklaratyvūs ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžiami hipotetiniai pasvarstymai, kad nors apeliantės C atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas, jai bet kada galėjo būti pareikšti įtarimai, objektyviai negali turėti teisinės reikšmės. Faktinės aplinkybės byloje nustatomos ne pagal tai, kas galėjo įvykti, o pagal esamus jau įvykusius faktus, pagrįstus objektyviais įrodymais. Duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikimas ar neveikimas galėjo sukelti pagrįstą manymą, kad ateityje apeliantei galėtų būti pareikšti jau panaikinti ar nauji įtarimai, byloje nėra.
77. Apeliantai neteisingai supranta ir interpretuoja CK 1.127 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nagrinėjamo ginčo atveju ši teisės norma nėra aktuali ir netaikoma, nes pažeidimas siejamas su užbaigtais veiksmais, kurie buvo atliki ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kurios taip pat jau yra užbaigtos, ir jose priimtais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais. CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostata, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, taip pat šiuo konkrečiu atveju negali būti taikoma, nes nėra jokių įrodymų apie atsakovų veiksmais atliktą prievolės apeliantams atlyginti žalą pripažinimą.
Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo
78. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atsisakymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismui nenustačius tam svarbių priežasčių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apelianto A ligos, teisinių žinių stoka, ilgas procesinių dokumentų rinkimas ir ieškinio paruošimas (jį visų apeliantų vardu teigia parengęs apeliantas A), laikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Kitu atveju, t. y. neatnaujinus ieškinio senaties termino, atsakovai nepagrįstai išvengs atsakomybės. Teisėjų kolegija aplinkybes, kurios apeliaciniame skunde nurodytos kaip svarbi ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, vertina kitaip, nei jas vertina patys apeliantai, ir dėl praleisto termino atnaujinimo galimybės nuspręsti kitaip, nei šį klausimą išsprendė pirmosios instancijos teismas, prielaidų neįžvelgia.
79. Nagrinėjamų apeliacinio skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzktNjg3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479-687/2017">3K-3-479-687/2017</a>, 56 punktas). Kaip jau buvo minėta, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantas A (duomenys neskelbtini) baigė bakalauro studijų teisės programą (duomenys neskelbtini) ir jam suteiktas teisės bakalauro laipsnis. Taigi, išteisinamojo nuosprendžio įteisėjimo metu apeliantas jau buvo baigęs teisės studijas. Vadinasi, jam labiau nei kuriam kitam asmeniui turėjo ir galėjo būti žinomas pamatinis civilinės teisės institutas – ieškinio senatis, jo taikymo principai, ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės, nustatytos CK 1.131 straipsnio 1 dalyje.
80. Tokie apelianto teiginiai, kad jis neturėjo ir neturi pakankamai civilinės teisės žinių, vertintini ne tik kritiškai, bet ir kaip akivaizdžiai prieštaraujantys jo procesiniam elgesiui. Apeliaciniame skunde deklaruojamas civilinės teisės žinių nepakankamumas neužkirto kelio apeliantui ne tik teikti teismams šį bei kitus ieškinius kitose bylose, bet ir kreiptis į EŽTT su pareiškimu. Dar daugiau, apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, tiek ir teikdamas apeliacinį skundą teigia parengęs procesinius dokumentus ir veikiantis kaip apeliančių atstovas, kartu prašydamas priteisti iš atsakovų po 4 000 Eur už jo suteiktą teisinę pagalbą kiekvienos instancijos teisme kaip bylinėjimosi išlaidas. Toks apelianto procesinis elgesys, konkrečiu dydžiu įkainojant suteiktas nagrinėjamoje civilinėje byloje teisines paslaugas, leidžia padaryti vienareikšmę išvadą, kad apeliantas visgi laiko save turinčiu pakankamai civilinės teisės žinių ir galinčiu atstovauti, be kita ko, ir kitiems asmenims. Tai, kad apeliantas iš esmės ignoruoja teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, savaip (teisiškai nepagrįstai) interpretuoja teisės normas, manipuliuoja faktais, susijusiais su jo sveikata, teigdamas, kad ir dėl sveikatos būklės negalėjo anksčiau pareikšti ieškinio, nors, kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių ir LITEKO sistemoje užfiksuotų duomenų, sveikata jam nekliudė kreiptis į visas kitas neteismines ir teismines institucijas ar dalyvauti bylų procesuose (vien laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. apeliantas LITEKO sistemoje nurodytas kaip 302 atskirai užregistruotų bylų (procesų) dalyvis), taip pat studijuoti ir įgyti įvairių mokslų diplomus, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis, dėl kurios praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas.
81. Aplinkybė, kad apeliantas nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. sirgo (duomenys neskelbtini), taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senatį. Kaip buvo nurodyta pirmiau, ieškinys galėjo ir turėjo būti pateiktas per 3 metus nuo 2019 m. rugsėjo 26 d., t. y. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. Todėl terminas, kurį apeliantas sirgo – 24 dienos – atsižvelgiant į ieškinio senaties termino trukmę, negali būti vertinamas kaip aplinkybė, objektyviai sukliudžiusi šio ieškinio pateikimą teismui. Apelianto sveikatos būklė 2022 m. gruodžio 12 d. – 2023 m. balandžio 14 d. neturi teisinės reikšmės, nes tai nėra aplinkybės, kurios egzistavo ieškinio senaties termino eigos metu (ieškinio senaties terminas pasibaigė 2022 m. rugsėjo 26 d.).
82. Aiškiai deklaratyvūs ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad procesinių dokumentų gavimas ir rinkimas apeliantams užtruko 1,5 metų, todėl dar ir dėl šios priežasties ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Viena vertus, apeliantų pateiktas ieškinys ir jo priedai sudaro 14 bylos tomų, kurių dalies lapų skaičius viršija 1 000 lapų. Kita vertus, apeliantai, kreipdamiesi į teismą su ieškiniu, turėjo teikti tik su pareikštu reikalavimu susijusius įrodymus, t. y. įrodymus, pagrindžiančius jų įrodinėjamą ieškinio faktinį pagrindą (CPK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju didesnė dalis apeliantų pasirinkimu su ieškiniu (ir vėliau) pateiktų dokumentų nėra niekaip susijusi su nagrinėjamu ginču, tai yra pertekliniai, neturintys reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui duomenys. Todėl ilgo perteklinių dokumentų rinkimo buvo galima ir išvengti, tai priklausė išimtinai nuo pačių apeliantų valios.
83. Toks apeliaciniame skunde akcentuojamas faktas, kad kitos apeliantės neturi teisinio išsilavinimo, taip pat neturi teisinės reikšmės ir negali lemti praleisto senaties termino atnaujinimo. Ieškinio senaties terminas yra taikomas kiekvienam civilinį ginčą siekiančiam inicijuoti subjektui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo. Be to, nagrinėjamu atveju apeliantas A, įvardijęs save kitų apeliančių, motinos ir sutuoktinės, atstovu, yra baigęs teisės studijas.
84. Visiškai nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad, neatnaujinus praleisto ieškinio senaties termino, atsakovai nepagrįstai išvengs atsakomybės – prievolės atlyginti apeliantams padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime, be kita ko, išsamiai pasisakė ne tik dėl ieškinio senaties, bet ir dėl pareikšto reikalavimo nepagrįstumo, sąlygų civilinės atsakomybės institutui taikyti nebuvimo. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad žala apeliantams (ar kuriam nors iš jų) yra padaryta, tik tokios teisės gynimas nėra galimas dėl praleistos ieškinio senaties. Priešingai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ne tik senatis yra praleista, bet ir jokia žala, susijusi su vykusiais ikiteisminiu bei teisminiu baudžiamosios bylos procesais, apeliantams nebuvo padaryta.
85. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai teisingai nurodė, kad apeliantai, pateikę itin didelį kiekį ieškinio priedų ir kitus dokumentus, visgi jokių objektyvių, ne jų pačių subjektyviu vertinimu ar neteisingomis bei nepagrįstomis teisės normų interpretacijomis grindžiamų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pareigūnų ar teisėjų neteisėtus veiksmus, atliekant ikiteisminį tyrimą ir (ar) nagrinėjant baudžiamąją bylą, nepateikė. Duomenų, kad apeliantas būtų kreipęsis į teismą dėl kardomosios priemonės panaikinimo ir kad jo toks prašymas būtų atmestas, byloje nėra. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmei įtakos neabejotinai turėjo apelianto teikiamų prašymų, kurių dauguma buvo pripažinti nepagrįstais, kiekis, vengimas dalyvauti atliekant procesinius veiksmus dėl ligų, kurios nepasitvirtino.
86. Pažymėtina, kad akivaizdų apelianto pozicijos, nagrinėjant baudžiamąją bylą ir šioje civilinėje byloje, prieštaringumą, o kartu ir ieškinio nepagrįstumą, patvirtina nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai. Pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui 2013 m. vasario 15 d. adresuotuose apelianto procesiniuose prašymuose teigiama, apeliantui A dėl įvairių ligų yra uždrausta nešioti svorius, dėl savo sveikatos būklės jis dirba tik pusę darbo dienos, gaunamos algos vos užtenka (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymui (alimentams) mokėti; 2012 m. lapkričio 22 d. pasibaigė SODROS apmokamas už ligą laikotarpis, nes per 12 mėnesių bendras ligos laikotarpis viršijo leidžiamus 150 kalendorinių dienų, todėl dar 2 mėnesių ligos laikotarpiu jis ir (duomenys neskelbtini) vaikai liko be jokių pragyvenimo pajamų ir alimentų; A vienam, be lydinčio asmens, draudžiama judėti, nuosavo transporto jis neturi, todėl į teismo posėdžius, vykstančius (duomenys neskelbtini), valstybė jam ir lydinčiam asmeniui turėtų avansu skirti lėšų kelionėms (3 t., b. l. 64–65). Nagrinėjamoje byloje, siekdamas žalos atlyginimo, apeliantas įrodinėja, kad jo sveikatą sutrikdė ne anksčiau turėtos ligos ar patirtos traumos, o būtent pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors pats į šią bylą teikė įrodymus apie jau nuo 2008 metų jam nustatytą (duomenys neskelbtini) darbingumą, nuo 2009 iki 2011 metų nustatytą (duomenys neskelbtini) darbingumą, neįgaliojo pažymėjimą ir kitus turėtas ligas bei ribotą darbingumą patvirtinančius įrodymus (2 t., b. l. 1–8).
87. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad tai, jog asmuo buvo išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi, gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas, pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-439/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-439/2013">3K-3-439/2013</a>).
88. Nagrinėjamu atveju apeliantai jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais apie ikiteisminio tyrimo duomenų klastojimą, specialistų kompetencijos trūkumą, pareigūnų ir teisėjų šališkumą, kyšininkavimą, bylos vilkinimą, siekį susidoroti su apeliantais, grindė veiksmų neteisėtumą kaip civilinės atsakomybės taikymo valstybei sąlygą, tačiau to aiškiai nepakanka. Vien asmens subjektyvus situacijos vertinimas, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.
89. Todėl nėra ir jokio pagrindo sutikti su apeliantais, kad, neatnaujinus praleisto ieškinio senaties termino, susiklostys teisiškai ydinga situacija, už žalą atsakingiems asmenims išvengus atsakomybės.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
90. Apeliantai apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus, vadovaudamasis tik atsakovams palankiais duomenimis, pažeidė CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas, neatskleidė bylos esmės, nevertindamas visų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodė melagingas ir klaidingas aplinkybes, kurias prašo pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais taip pat nesutinka.
91. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytą savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti – praleistą ieškinio senaties terminą, dėl ginčo esmę sudarančių aplinkybių net neprivalėjo pasisakyti ar jų vertinti. Visgi šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas praleisto ieškinio senaties termino (ne)atnaujinimo kontekste pasisakė ir dėl žalos fakto nebuvimo, taip pat sprendime nurodė motyvus, kodėl nesutinka su apeliantų reikalavimu dėl neturtinės žalos, susijusios su (duomenys neskelbtini), taip užtikrindamas jų teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą.
92. Teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visumą byloje esančių įrodymų, nė vieno iš jų neišskirdamas ir neignoruodamas, nepriklausomai nuo to, kad dalis įrodymų, kaip minėta, net nėra susiję su byla (ginčo dalyku). Todėl apeliantų subjektyvi nuomonė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė nepakankama apimtimi ar juos neteisingai (t. y. ne taip, kaip to siekė apeliantai) įvertino, nesuponuoja kitokios išvados, nei dėl ginčo dalyko padarė pirmosios instancijos teismas. Neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir (ar) teisėjų veiksmai, pradėjus ir vėliau nagrinėjant ieškinyje nurodytas baudžiamąsias bylas, kitose bylose nebuvo nustatyti ar konstatuoti, todėl ir apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 182 straipsnio 3 punkto pažeidimo yra visiškai nepagrįsti.
93. Dėl to teisėjų kolegija nenustatė ir pagrindo pašalinti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies apeliaciniame skunde nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų. Apeliantai, pateikdami apeliacinį skundą, iš esmės siekia, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertintų tas pačias teismo jau nustatytas aplinkybes, nenurodydami jokių svarių argumentų ir įrodymų, galinčių paneigti jų kvestionuojamus pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus.
94. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantų ieškinį ir jame nurodytus reikalavimus, priėmė išsamų, motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti teisinio pagrindo teisėjų kolegija nenustatė.
95. Apeliantų apeliacinį skundą pripažinus nepagrįstu, apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos. Atsakovai įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Marius Bajoras
Dalia Kačinskienė
Jadvyga Mardosevič
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Skaitykite visą bylą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Padėkite mums pagerinti duomenų kokybę
Dėkojame už pagalbą gerinant duomenų kokybę. Peržiūrėsime Jūsų pranešimą ir imsimės reikiamų veiksmų.
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.