e2A-214-854/2025
2-57-3-00016-2022-0
2025-06-05
Lietuvos apeliacinis teismas
civilinė byla
Civilinė byla Nr. e2A-214-854/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00016-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.8.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.19.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų C. E. (C. E.) ir Garrapata LLC ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai C. E. ir Garrapata LLC kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jiems iš atsakovo G. B. 5 274 396,65 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jie kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Kalifornijos valstijos centrinės apygardos teismą (toliau – JAV teismas) su ieškiniu, prašydami priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mediatonas“ (toliau – ir bendrovė) 6 094 565,33 USD (5 274 396,651 Eur) žalos atlyginimą.
Civilinė byla Nr. e2A-214-854/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00016-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.8.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.19.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų C. E. (C. E.) ir Garrapata LLC ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai C. E. ir Garrapata LLC kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jiems iš atsakovo G. B. 5 274 396,65 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jie kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Kalifornijos valstijos centrinės apygardos teismą (toliau – JAV teismas) su ieškiniu, prašydami priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mediatonas“ (toliau – ir bendrovė) 6 094 565,33 USD (5 274 396,651 Eur) žalos atlyginimą.
3. Paaiškino, kad UAB „Mediatonas“ užsiėmė internetinės reklamos kūrimo veikla, tuo tikslu kūrė interneto svetaines ir jas talpino tinkle. Bendrovė bendradarbiavo su JAV bendrove (duomenys neskelbtini) (toliau – ir partneris), kuri JAV teikė interneto reklamos paslaugas. Į partnerį kreipėsi kita JAV kompanija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir platintojas), užsiimanti kanabidiolio (toliau – CBD) produktų platinimu. Platintojas siekė, kad partneris, pasitelkdamas kitus subjektus, sukurtų CBD produktų platinimo kampaniją. Dėl to partneris pradėjo bendradarbiauti su bendrove, kuri kūrė minėtą kampaniją. Vykdydama šią veiklą, bendrovė sukūrė interneto svetaines, pasiekiamas domenais ushealthnews.com ir usmagazine-trending-news.com. Šiuose interneto tinklapiuose buvo talpinami melagingi straipsniai apie tariamą ieškovo C. E. CBD produktų rėmimą ir propagavimą. Atsakovas, pasitelkdamas bendrovę, reklamai neteisėtai naudojo ieškovo C. E. vardą bei jo atvaizdą. Be to, minėtose interneto svetainėse buvo pateikiami neva ieškovo C. E. straipsniai, kuriuose jis pats tariamai patvirtino, kad naudoja CBD produktus, jie jam padeda ir jis juos rekomenduoja.
4. Atsakovas nesąžiningai ir įžūliai panaudojo vieno žinomiausių pasaulyje (duomenys neskelbtini) – C. E. – vardą, atvaizdą bei jam priskyrė žodžius, kurių ieškovas niekada nesakė. Nėra abejonių, kad ir nurodytos interneto svetainės, ir šlamšto elektroniniai laiškai, nukreipiantys į neva ieškovo nuomonę transliuojančias interneto svetaines, buvo sukurti su atsakovo žinia ir jo nurodymu. Tai patvirtina išrašai iš minėtų interneto svetainių registravimo platformos Namecheap Inc, kurioje šios svetainės buvo talpinamos. Iš Namecheap Inc duomenų matyti, kad abi svetainės buvo sukurtos atsakovo, prisidengiančio bendrove, vardu. Be to, už abiejų interneto svetainių talpinimą sumokėjo atsakovas, kadangi būtent jo duomenys įvesti šioje platformoje.
5. Nustatę ieškovo C. E. atžvilgiu neteisėtai atliktus veiksmus, ieškovas C. E. ir teises į jo prekės ženklą administruojantis Garrapata LLC nusprendė ginti savo pažeistas teises, kreipdamiesi į JAV teismą. Atsižvelgdami į tai, kad bendrovė ignoravo bet kokį ieškovų bandymą su ja susisiekti, ieškovai JAV teismui pateikė prašymą leisti įteikti bendrovei skirtus procesinius dokumentus elektroniniu paštu ir pranešimu per bendrovės Skype paskyrą ID adresu (duomenys neskelbtini). JAV teismas 2021 m. vasario 19 d. priėmė procesinę nutartį, kuria ieškovų prašymą patenkino ir leido ieškovams įteikti procesinius dokumentus bendrovei elektroninėmis priemonėmis. Vykdydamas JAV teismo patvirtintą dokumentų įteikimą, ieškovų atstovas advokatas J. S. (J. S.) 2021 m. vasario 22 d. 10.38 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) įteikė pirmą patikslintą skundą, šaukimą ir paskyrimą bendrovei. Tą pačią dieną 10.54 val. pranešimu į Skype ID (duomenys neskelbtini) advokatas dar kartą įteikė bendrovei tuos pačius dokumentus. Abiem atvejais ieškovų atstovas negavo elektroninio pranešimo arba kitokio patvirtinimo apie tai, kad dokumentų persiuntimas būtų nesėkmingas. Tačiau bendrovė nereagavo į nė vieną iš dokumentų įteikimo būdų. Ieškovų atstovas JAV teismui 2021 m. vasario 22 d. pateikė atitinkamą patvirtinimą apie nurodytų veiksmų atlikimą.
6. Kadangi bendrovė nereagavo į ieškovų pateiktus dokumentus, ieškovai pateikė JAV teismui prašymą priimti sprendimą už akių. JAV teismas 2021 m. spalio 1 d. išnagrinėjo ieškovų prašymą ir nusprendė jį patenkinti. JAV teismas 2021 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovų reikalavimus. JAV teismo sprendimas bendrovei buvo pateiktas elektroniniu paštu, tačiau bendrovė į tai nereagavo. JAV teismui išnagrinėjus bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – JAV byla) ir 2021 m. spalio 12 d. sprendimu už akių (toliau – ir JAV teismo sprendimas) patenkinus ieškinį, ieškovams, be kitų neturtinių reikalavimų, priteisti 6 094 565,33 USD (5 274 396,65 Eur) (įtraukiant bylinėjimosi ir kitas išlaidas) ir palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo priėmimo dienos. Šis sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo, todėl įsiteisėjo.
7. Ieškovai, siekdami pradėti sprendimo pripažinimo procedūrą Lietuvoje, kreipėsi į advokatų profesinės bendrijos Noewe Legal teisininkus. Iš viešų duomenų ieškovai nustatė, kad bendrovės vienintelio akcininko (atsakovo) 2021 m. kovo 3 d. sprendimu (toliau – ir sprendimas dėl likvidavimo) buvo nutarta likviduoti bendrovę nuo 2021 m. kovo 3 d., bendrovės likvidatoriumi paskirtas atsakovas. Nuo sprendimo dėl likvidavimo priėmimo likvidatoriui buvo suteiktos teisės aktuose įtvirtintos likvidatoriaus teisės ir pareigos, įskaitant, bet neapsiribojant, bendrovės įsipareigojimu likvidavimo metu visiškai atsiskaityti su savo kreditoriais; nustačius, kad bendrovė negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, t. y., jog bendrovės skolos viršija jos turimą ar likvidavimo procese numatomą gauti turtą, likvidatorius privalo nedelsiant sustabdyti visus mokėjimus ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka ir terminais pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (sprendimo dėl likvidavimo 3.7 papunktis). Nepaisant to, kad JAV teismo sprendimas, kuriuo ieškovams iš bendrovės buvo priteisti 6 094 565,33 USD, įsiteisėjo, likvidatorius ir toliau tęsė bendrovės likvidavimo procesą. Likvidatorius 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė bendrovės likvidavimo aktą (toliau – ir likvidavimo aktas) ir pateikė jį valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui kartu su prašymu išregistruoti bendrovę iš Juridinių asmenų registro. Bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Likvidatorius likvidavimo akto 12 punkte pažymėjo, kad likvidavimo laikotarpio pabaigoje kreditorių su jiems vykdytinais, Lietuvoje galiojančiais ir pripažintais įsipareigojimais bendrovė neturi. Likvidavimo akto 14 punkte nurodyta, kad likvidavimo procese likęs nepanaudotas bendrovės turtas – piniginės lėšos banko sąskaitoje ir reikalavimo teisės, susijusios su bendrovės skolininkais – paskolos gavėjais, perleistos bendrovės vieninteliam akcininkui – atsakovui.
8. Ieškovai 2022 m. sausio 13 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškimą dėl JAV teismo sprendimo pripažinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJULTIyLTg4MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2T-22-881/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2T-22-881/2022">e2T-22-881/2022</a> atsisakė priimti ieškovų pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nurodydamas, kad bendrovė yra pasibaigęs juridinis asmuo, kuris nebeturi civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo. Teismas pažymėjo, kad bendrovė pasibaigė likvidavimo būdu per neteisminę bankroto procedūrą, jokių duomenų apie įmonės pareigų (skolų) perėmėjus nėra.
9. Ieškovai atsakovo atžvilgiu taip pat buvo inicijavę ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ikiteisminis tyrimas), kuriame buvo siekiama įvertinti, ar atsakovas neatliko nusikalstamos veikos. Minėtą tyrimą vykdė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba, o jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros (toliau – ir prokuratūra) Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė (toliau – ir prokurorė). Prokurorė 2023 m. sausio 6 d. priėmė nutarimą (toliau – nutarimas) nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad atsakovas domėjosi ir sekė JAV bylos eigą.
10. Ieškovų įsitikinimu, atsakovas, vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas, pats inicijavo neteisėto ieškovo C. E. vardo ir atvaizdo naudojimą. Vėliau, suprasdamas dėl to kilusią savo atsakomybę, ypač po ieškovų kreipimosi į JAV teismą, inicijavo bendrovės likvidavimo procedūrą, siekdamas išvengti bendrovės prievolės vykdymo ieškovams. Dar daugiau, būdamas bendrovės likvidatoriumi, atsakovas sąmoningai neįtraukė ieškovų į bendrovės kreditorių sąrašus, o jų reikalavimo – į bendrovės įsipareigojimus, ir bendrovės likvidavimo procedūrą užbaigė bendrovės išregistravimu, taip užkirsdamas kelią ieškovams patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės. Tokiais veiksmais atsakovas padarė tiesioginę žalą ieškovams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovams iš atsakovo 250 000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (250 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 461 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJULTIyLTg4MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2T-22-881/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2T-22-881/2022">e2T-22-881/2022</a>, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk0LTkxMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-94-910/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-94-910/2024">e2A-94-910/2024</a> išdėstytus motyvus, padarė išvadą, kad šioje byloje JAV teismo sprendimas neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, tačiau jis laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu. Teismas pažymėjo, kad nors JAV teismo sprendimas nebuvo pripažintas Lietuvos Respublikoje, tačiau jis, kaip ir kiti JAV bylos dokumentai, buvo legalizuoti, t. y. patvirtinti atitinkamomis apostilėmis, todėl atitinka rašytinių įrodymų instituto turinį bei paskirtį. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovų nuomonė, ar apie JAV vykusį teismo procesą bendrovė buvo informuota 1965 m. Hagos Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – ir Hagos konvencija) nustatytais būdais ir tvarka, būtų reikšminga sprendžiant dėl JAV teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, tačiau ne nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo.
13. Teismas nustatė, kad ieškovai savo reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo, visų pirma, kildino iš UAB „Mediatonas“ neteisėtų veiksmų (bendrovė melagingai teigė, jog C. E. remia bendrovės platinamus produktus; bendrovė neteisėtai naudojo šio ieškovo atvaizdą, kurio teisės priklauso Garrapata LCC, taip pat metažymas, siekdama manipuliuoti paieškos rezultatais internete, t. y. sukurdama įspūdį, kad C. E. ir bendrovės platinami produktai yra susiję), taip pat ieškovai žalos atlyginimo iš atsakovo siekė kaip iš UAB „Mediatonas“ akcininko, priėmusio sprendimą likviduoti ne teismo tvarka sėkmingai veikusią ir nemažą grynąjį pelną generavusią bendrovę, turint nesąžiningą tikslą – išvengti bendrovės prievolės atlyginti ieškovams žalą, padarytą neteisėtai naudojant C. E. vardą, atvaizdą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad tam, jog ieškovai galėtų būti laikomi bendrovės kreditoriais dėl aplinkybių, kurios nurodytos JAV teismo sprendime, jie nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti savo reikalavimų bendrovei pagrįstumą, t. y. turėjo pagrįsti UAB „Mediatonas“ civilinės atsakomybės sąlygas: bendrovės neteisėtus veiksmus (ieškovo vardo, atvaizdo neteisėtą naudojimą, reklamuojant bendrovės platintus produktus), ieškovams kilusią žalą, priežastinį ryšį tarp bendrovės neteisėtų veiksmų ir žalos, o įrodžius visas bendrovės deliktinės atsakomybės sąlygas – turėjo įrodyti atsakovo deliktinę civilinę atsakomybę.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovų pasirinkimu nagrinėjamoje byloje taikoma Lietuvos Respublikos materialioji teisė.
15. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.114, 2.22 straipsnių, 2.24 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – RĮ) 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 54 straipsnio 1 dalies 1–7 punktų, 2 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad UAB „Mediatonas“ atliko neteisėtus veiksmus.
16. Pasisakydamas dėl UAB „Mediatonas“ neteisėtų veiksmų, teismas nustatė, kad bendrovė užsiėmė internetinės reklamos kūrimo veikla, ji kūrė interneto svetaines bei jas talpino tinkle. Vykdydama šią veiklą bendrovė sukūrė interneto svetaines, pasiekiamas domenais ushealthnews.com ir usmagazine-trending-news.com. Bendrovės informacija www.usmagazinetrending-news.com svetainėje apie ieškovo C. E. CBD (arba kanabidiolis, natūralus komponentas iš daugiau nei 80 natūralių augalinių junginių, išgaunamas iš pluoštinių kanapių augalo, aliejaus, kapsulių, kremų, gėrimų, kavos, šokolado, guminukų ir kitų formų pavidalu) produktų rėmimą ir propagavimą bei naudojimą pateikiant ir ieškovo atvaizdą buvo publikuota 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. liepos 6 d., 2020 m. liepos 12 d., 2021 m. rugpjūčio 6 d. Analogiška informacija interneto svetainėje www.ushealthynews.com buvo publikuojama 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. liepos 9 d., 2020 m. gruodžio 28 d. Be to, ieškovai teismui pateikė 2020 m. liepos 7 d. gautą šlamšto (brukalo) skiltyje atsiradusį elektroninį laišką (angl. spam), kuriame buvo pateikiama nuoroda, nukreipianti į nurodytas publikacijas.
17. Teismas nenustatė, kad bendrovė ir (ar) atsakovas turėjo ieškovo C. E. ar jo atstovo sutikimą interneto tinklalapiuose talpinti straipsnius apie ieškovo CBD produktų rėmimą ir propagavimą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad minėtos interneto svetainės neįrodo, jog interneto tinklapiai priklausė bendrovei ar atsakovui, pažymėdamas, kad ieškovai kartu su patikslintu ieškiniu pateikė išrašus iš šių interneto svetainių registravimo platformos Namecheap Inc, kurioje šios svetainės buvo talpinamos ir iš kurios duomenų matyti, jog abi svetainės buvo sukurtos bendrovės vardu, be to, už abiejų interneto svetainių talpinimą sumokėjo pats atsakovas, kadangi būtent jo duomenys įvesti šioje platformoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas turėjo teisę teikti į bylą atsikirtimus, įrodymus, paneigiančius ieškovų įrodinėjamas aplinkybes dėl publikacijų datos, informacijos autoriškumo, autentiškumo, etc., tačiau apsiribojo tik teiginiais, jog nėra jokių įrodymų, kokio turinio straipsniai, kokiose ir kam priklausančiuose domenuose, kiek laiko ir ar išvis buvo skelbiami, nors pats atsakovas pripažino, kad ieškovai į bylą pateikė įrodymus, jog bendrovei priklausė domenų https://usmagazine-trending-news.com ir http://ushealthynews.com. adresai (baigiamosios kalbos 31.1 papunktis).
18. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kuriais jis įrodinėjo, kad visose publikacijose buvo aiškiai nurodytas šias publikacijas publikavęs asmuo – informacijos šaltinis VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, ir dėl to neva bendrovei objektyviai negali kilti atsakomybė už kopijuotas publikacijas, patalpintas https://usmagazine-trending-news.com ir http://ushealthynews.com. Teismas, pasisakydamas šiuo aspektu, nurodė, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės, turi pareigą įrodyti, jog kiti asmenys paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, o viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas juos tik pakartojo (VIĮ 54 straipsnio 1 dalis 1–6 punktai) arba pateikė kaip nuomonę, komentarą ar vertinimą (VIĮ 54 straipsnio 1 dalis 7 punktas), taip pat turi nurodyti duomenis pateikusį asmenį (informacijos šaltinį) (CK 2.24 straipsnio 5 dalis, VIĮ 54 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju jokių nuorodų, jog bendrovė teikia nukopijuotą informaciją, nenurodyta. Teismas akcentavo, kad pirmoji bendrovės informacija www.usmagazinetrending-news.com svetainėje apie ieškovo CBD produktų rėmimą ir propagavimą bei naudojimą pateikiant ir ieškovo atvaizdą buvo publikuota 2020 m. gegužės 14 d., o šalia moters A. P. atvaizdo nurodoma kita data – 2020 m. balandžio 13 d., tačiau jokio bendrovės straipsnio 2020 m. balandžio 13 d. publikuota nebuvo, atsakovai duomenų apie straipsnį nurodoma data nepateikė. Teismas nusprendė, kad nuoroda su straipsniu nesutampančia data į moters atvaizdą negali būti vertinama kaip informacijos šaltinis VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Teismas pažymėjo, kad atsakovas (buvęs bendrovės vadovas, akcininkas) glaudžiai susijęs su straipsnių publikavimu, galėjo pateikti nuorodas į šaltinius, nurodyti patį šaltinį, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygų, kurios sudarytų pagrindą atleisti bendrovę nuo atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, nes publikacijoje nenurodytas informacijos šaltinis.
19. Teismas konstatavo, kad bendrovė reklamai neteisėtai naudojo ieškovo C. E. vardą bei jo atvaizdą. Minėtose interneto svetainėse be ieškovo C. E. sutikimo buvo pateikiami straipsniai, kuriuose jis patvirtino, kad naudoja CBD produktus, jie jam padeda ir jis juos pats rekomenduoja, be šio ieškovo sutikimo buvo naudojamas jo atvaizdas bei jam priskirti žodžiai, kurių jis nesakė. Nurodytos interneto svetainės, šlamšto elektroniniai laiškai, nukreipiantys į interneto svetaines, teismo vertinimu, buvo sukurti su atsakovo žinia ir jo paties nurodymu. Taigi bendrovė atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdama CK 2.22 straipsnio nuostatas dėl atvaizdo naudojimo be ieškovo C. E. sutikimo ir RĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punktą, draudžiantį reklamą be asmens sutikimo dėl informacijos bei atvaizdo naudojimo.
20. Teismas papildomai nurodė, kad JAV teismas konstatavo, jog žala atsirado dėl bendrovės neteisėtų veiksmų, kuomet be ieškovo C. E. sutikimo buvo talpinama reklama, bendrovė neteisėtai naudojo C. E. atvaizdą, kurio teisės priklauso Garrapata, LLC.
21. Teismas nustatė, kad tarp bendrovės neteisėtų veiksmų ir ieškovams padarytos žalos egzistuoja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Pažymėjo, kad pagrindinė ieškovams padarytos žalos atsiradimo priežastis buvo susijusi su informacijos (reklamos) kampanijos talpinimu internetiniuose portaluose ir ieškovo C. E. atvaizdo naudojimu be jo sutikimo; akivaizdu, jog jeigu tokia informacija nebūtų paskelbta, nebūtų kilusi žala. Teismas taip pat vertino, kad ieškovams padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo bendrovės netinkamai vykdytų pareigų pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ABĮ), CK, RĮ ir kitus teisės aktus. Nurodė, kad bendrovė, jos vadovas buvo atsakingi už tai, jog reklaminė kampanija būtų vykdoma tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose, tarptautiniuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų; bendrovei, jos vadovui (atsakovui) turėjo būti suprantama, kad, talpinant informaciją ne pagal teisės aktų reikalavimus, gali kilti neigiami padariniai – žala (nuostoliai), todėl bendrovė (atsakovas) turėjo galimybę numatyti savo veiksmų neigiamas teisines pasekmes.
22. Teismo vertinimu, ieškovų patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina bendrovės, vadovaujamos vadovo (atsakovo), veiksmų neteisėtumą, todėl neprivalu įrodinėti bendrovės (atsakovo) kaltės. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad bendrovė žalą ieškovams padarė tyčiniais veiksmais: bendrovė atsakovo nurodymu daug kartų ir ilgą laiką reklaminėje kampanijoje naudojo ieškovo C. E. vardą, atvaizdą ir jo žinomumą akivaizdžiai žinodama, jog tą daro neturėdama šio ieškovo sutikimo; bendrovė nesikreipė į ieškovus dėl tokio sutikimo. Teismas nurodė, kad byloje nepaneigta bendrovės, vadovaujamos atsakovo, kaltės prezumpcija.
23. Teismas nurodė, kad ieškovai, grįsdami poziciją pagal CK 2.22 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir pagal RĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punktą, turi teisę į neturtinės bei turtinės žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad, remiantis RĮ 27 straipsniu, asmenys, kurių teisės bei teisėti interesai yra pažeidžiami naudojant reklamą, turi teisę reikalauti atlyginti žalą. RĮ neturtinės žalos atlyginimo nenumato, tačiau asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis), ieškovas neturtinės žalos atlyginimo reikalauja CK 2.22 straipsnio pagrindu. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu neišskiria turtinės ir neturtinės žalos dydžių. Teismo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju praktiškai neįmanoma įvertinti kiekvienos žalos rūšies pinigine išraiška, ieškovams yra pagrindas prašyti žalos atlyginimo bendrai.
24. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė visas bendrovės, vadovaujamos atsakovo, civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti egzistuojant bendrovės civilinės atsakomybės prievolę ieškovų atžvilgiu.
25. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovų statuso ir jų daugeto šioje byloje, pažymėjo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai iš JAV bylos (ieškovo C. E. 2021 m. rugsėjo 13 d. rašytiniai paaiškinimai JAV byloje; Garrapata LLC vadovo 2021 m. rugsėjo 13 d. JAV byloje duoti rašytiniai paaiškinimai) apibrėžia ieškovų tarpusavio santykius. Teismas nustatė, kad JAV bendrovei Garrapata LLC priklauso prekių ženklas, t. y. ieškovo C. E. vardas ir pavardė. Jungtinių Amerikos Valstijų patentų ir prekės ženklų registro išrašas patvirtina, jog prekės ženklas C. E., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Garrapata LLC. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad teisę ginti teises į minėtą prekės ženklą turi abu ieškovai: ir C. E., ir JAV bendrovė Garrapata LLC.
26. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovai, reikalaudami atsakovo civilinės atsakomybės, visų pirma, turi pagrįsti, jog jie yra (buvo) UAB „Mediatonas“ kreditoriai. Teismas, nuspręsdamas dėl šios aplinkybės, vertino Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk0LTkxMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-94-910/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-94-910/2024">e2A-94-910/2024</a> pateiktus išaiškinimus, kasacinio teismo praktiką, pagal kurią skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2011">3K-3-392/2011</a>), taip pat, kad šalis siejanti prievolė, patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendimas yra pripažintas užsienio valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODYtNDY5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-86-469/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-86-469/2024">e3K-3-86-469/2024</a>, 58 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM3LTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-137-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-137-381/2024">e3K-3-137-381/2024</a>, 37 punktas). Teismas taip pat analizavo kreditoriaus teisės reikšti reikalavimą subsidiariai atsakingam skolininkui (juridinio asmens dalyviui (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2012">3K-3-25/2012</a>; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk0LTkxMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-94-910/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-94-910/2024">e2A-94-910/2024</a>).
27. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad ir nesant Lietuvoje pripažinto JAV teismo sprendimo, egzistavo likviduotos UAB „Mediatonas“ prievolė ieškovams, nes bendrovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl to jai kilo civilinė atsakomybė ieškovų atžvilgiu. Teismas laikė ieškovus bendrovės kreditoriais, turinčiais teisę reikalauti iš jos žalos atlyginimo. Papildomai pažymėjo, kad JAV teismas, vadovaudamasis vidaus teisės aktais, padarė analogišką išvadą, kad bendrovė yra atsakinga ir privalo atlyginti ieškovams padarytą žalą.
28. Teismas, įvertinęs CK nustatytą kreditorių daugeto reglamentavimą (CK 6.17 straipsnis, 6.18 straipsnio 1, 4 dalys), nusprendė, kad ieškovų reikalavimas yra solidarus, reikalavimo įvykdymas galimas tiek vienam, tiek kitam kreditoriui, o konkrečios jų reikalavimų dalys yra pačių kreditorių reikalas, spręstinas pagal jų susitarimą ir (ar) jų šalies vidaus teisę. Be to, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju prievolė yra nedali (neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas kartu). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovai, ieškinyje nenurodę konkrečių priteistinų žalos dalių, nepažeidė CK nuostatų, nustatančių kreditorių daugetą.
29. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo deliktinės atsakomybės, aptarė teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką dėl juridinio asmens dalyvio deliktinės atsakomybės tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, jo prievolės subsidiarumo (CK 2.50 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-342/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-342/2012">3K-3-342/2012</a>; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAtNjg0LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-20-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-20-684/2021">e3K-3-20-684/2021</a>, 39 punktas; 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM3LTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-137-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-137-381/2024">e3K-3-137-381/2024</a>, 24 punktas, etc.). Teismas pažymėjo, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies norma laikytina specialiąja teisės norma CK 6.263 straipsnyje įtvirtintos generalinio delikto taisyklės atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM3LTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-137-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-137-381/2024">e3K-3-137-381/2024</a>); juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai): nesąžiningus, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėtus ir kaltus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmus; juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirtą žalą; priežastinį ryšį tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00LTk2OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-4-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-4-969/2015">3K-3-4-969/2015</a>); nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, jog jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo.
30. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk0LTkxMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-94-910/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-94-910/2024">e2A-94-910/2024</a> konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu padaryta išvada, kad atsakovo veiksmai, kurie ieškovų vertinami kaip nesąžiningi, buvo atlikti dar nesant turtinės prievolės, nes likvidavimo procesas pradėtas 2021 m. kovo 3 d., o JAV teismo sprendimas priimtas tik 2021 m. spalio 12 d. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad dėl bendrovės prievolės atlyginti ieškovų reikalaujamą žalą atsiradimo momento turi būti sprendžiama pagal civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, o ne vadovaujantis ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose padarytomis teisinėmis išvadomis baudžiamosios atsakomybės požiūriu, kurios civilinę bylą nagrinėjančio teismo nesaisto.
31. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas iki 2021 m. spalio 12 d. sprendimo priėmimo būtų buvęs informuotas apie JAV bylą. Teismas, vertindamas, ar atsakovui buvo žinoma apie JAV teisme bendrovei inicijuotą bylą, atkreipė dėmesį į byloje nustatytus įvykius chronologine tvarka: bendrovei 2021 m. vasario 22 d. naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas pateikiamas skundas (atsakovas tą neigė) dėl neteisėto C. E. atvaizdo naudojimo ir jame išdėstomi reikalavimai; 2021 m. kovo 3 d. priimamas sprendimas dėl bendrovės likvidavimo, bendrovės likvidatoriumi paskiriamas atsakovas; 2021 m. spalio 12 d. priimamas JAV teismo sprendimas, kuriuo ieškovams iš bendrovės priteisti 6 094 565,33 USD; 2021 m. kovo–gruodžio mėn. likęs nepanaudotas turtas – piniginės lėšos banko sąskaitoje ir reikalavimo teisės, susijusios su bendrovės skolininkais – paskolos gavėjais, perleidžiamos bendrovės vieninteliam akcininkui (atsakovui); 2021 m. gruodžio 14 d. priimamas likvidavimo aktas bei pateikiamas VĮ Registrų centrui kartu su prašymu išregistruoti iš Juridinių asmenų registro; 2021 m. gruodžio 15 d. bendrovė išregistruojama iš Juridinių asmenų registro. Be to, nustatyta, kad ieškovų advokatas J. S., vykdydamas JAV teismo 2021 m. vasario 19 d. procesinę nutartį, 2021 m. vasario 22 d.10.38 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pirmąjį patikslintą skundą, šaukimą ir paskyrimą bendrovei; tą pačią dieną šis atstovas 10.54 val. pranešimu į Skype ID (duomenys neskelbtini) dar kartą išsiuntė bendrovei tuos pačius dokumentus. Šiame kontekste teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo atstovė 2023 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant pirmą kartą nurodė, jog atsakovas buvo girdėjęs apie tai, kad C. E. prieš Lietuvos bendrovę yra pradėjęs „kažkokią tai bylą“, bet atstovė nežinojo, ar būtent tą (garso įrašo laikas nuo 2:06:41 iki 2:06:48).
32. Teismas nustatė, kad ieškovai atsakovo atžvilgiu buvo inicijavę ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame siekta įvertinti, ar atsakovas neatliko nusikalstamos veikos; 2023 m. sausio 6 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas pabrėžė, kad nutarime, ištyrus laikmenas, paimtas 2022 m. gegužės 10 d. kratos metu atsakovo gyvenamojoje vietoje, teigiama: nagrinėjant internetinio naršymo istoriją, nustatyta, jog tarp 2021 m. vasario 26 d. 21:34:01 ir 2021 m. vasario 26 d. 22:31:51 užfiksuoti trys apsilankymai internetiniame „Google Translate“ servise, kiekvieną kartą išverstas analogiškas tekstas: „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertimas „(duomenys neskelbtini)“ Šie duomenys taip pat išsaugoti faile „Firefox Web Visits.xlsx“, taip pat bendroje ataskaitoje.
33. Teismas iš nutarime užfiksuotų duomenų, gautų įvertinus atsakovo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu surinktus duomenis iš atsakovui priklausančio kompiuterio, nustatė, kad atsakovas jau po keturių dienų – 2021 m. vasario 26 d. – domėjosi ir žinojo bei tyrinėjo JAV bylos medžiagą. Be to, atsakovas domėjosi bendrovės atžvilgiu inicijuota byla likus 5 dienos iki sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo. Teismas sutiko su ieškovais, kad atsakovo domėjimasis JAV byla buvo ne vienkartinis, o nuoseklus ir sistemingas: įvairiais laikotarpiais prisijungus prie „Gmail“ pašto sistemos peržiūrėti elektroninio pašto laiškai, pasiekiami per nuorodą (duomenys neskelbtini). Paprastai, po šio laiško peržiūros pasiekiama (duomenys neskelbtini).
34. Teismas nurodė, kad tokia internetinio naršymo istorija nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. sausio 21 d. pakartota daugiau nei 60 kartų. Detalūs šio naršymo istorijos duomenys išsaugoti faile „Firefox Web Visits.xlsx“. Pažymėjo, kad svetainėje nurodytu adresu saugoma Kalifornijos teismų nagrinėjamų bylų medžiaga, šiuo konkrečiu adresu pasiekiamos bylos (duomenys neskelbtini). Analizuodamas nutarime pateiktą nuorodą (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad ja kaip tik ir pasiekiama JAV bylos medžiaga. Ši nuoroda kompiuteryje buvo atidaryta daugiau kaip 60 kartų per daugiau nei 9 mėnesius trukusį bendrovės likvidavimo procesą. Tai reiškia, kad JAV bylos duomenys buvo tikrinami beveik 7 kartus per kiekvieną likvidavimo mėnesį.
35. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad tai nebuvo jo kompiuteris, rastas jo namuose, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas apie JAV bylą žinojo dar iki sprendimo dėl bendrovės likvidavimo priėmimo, jog nutarime pateikta byla buvo ne prieš bendrovę, o prieš kitą bendrovę (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog kompiuteris ir (ar) kitos laikmenos priklauso kitam asmeniui, tačiau tokių duomenų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad netgi hipotetiškai vertinant, jog tai kito asmens – įmonės darbuotojui priklausantis kompiuteris, atsakovui negalėjo būti nežinoma tokia svarbi informacija, nes tarp darbuotojų ja būtų pasidalinta. Pasisakydamas dėl bendrovės (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad nors JAV teismo 2021 m. vasario 19 d. procesinės nutarties įžangos 1 pastraipoje nurodyta, jog ieškovai savo ieškinį iš pradžių buvo pateikę minėtai bendrovei, tačiau iš įžangos 3 pastraipos matyti, kad atlikus papildomus veiksmus buvo nustatyta, jog realiai neteisėtus veiksmus atliko UAB „Mediatonas“. Dėl šios priežasties ieškovai patikslino ieškinį, įtraukdami atsakove būtent bendrovę. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad JAV bylos numeris, t. y. (duomenys neskelbtini), nesikeitė ir yra matomas visose nutarime pateiktose nuorodose.
36. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje esantys ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovas apie JAV bylą žinojo tiek iki sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo, tiek ir viso likvidavimo procedūros atlikimo metu. Dar daugiau, teismas nusprendė, kad būtent žinojimas apie vykstančią JAV bylą ir lėmė atsakovo sprendimą likviduoti sėkmingą ir didelį pelną generuojančią bendrovę. Teismas pritarė ieškovams, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti tuo, jog JAV teismas bent jau iš dalies patenkins ieškovų reikalavimus. Bendrovė vykdė kanabidiolio (CBD) produktų reklamos kampaniją ir jos metu naudojosi ieškovo C. E. vardu, atvaizdu ir žinomumu. Tačiau bendrovė talpino straipsnius be ieškovo C. E. sutikimo, taigi bendrovė (atitinkamai jos vadovas) elgėsi nesąžiningai.
37. Teismas nusprendė, kad atsakovas (bendrovės dalyvis, akcininkas), suvokdamas visas nurodytas aplinkybes, ėmėsi veiksmų likviduoti bendrovę, kuri tik iš dalies būtų buvusi pajėgi įvykdyti JAV teismo sprendimą. Tokiu būdu, t. y. likviduodamas bendrovę, atsakovas siekė išvengti būsimu JAV teismo sprendimu nustatytos prievolės. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad JAV teismo sprendimas buvo priimtas vėliau negu atsakovas inicijavo bendrovės likvidavimo procedūrą, nesuteikia pagrindo teigti, jog atsakovas inicijavo likvidavimo procedūrą nežinodamas apie bendrovei pareikštus reikalavimus. Būtent atsakovo žinojimas ir lėmė siekį kuo greičiau likviduoti bendrovę ir tokiu būdu užkirsti bet kokią galimybę JAV teismo sprendimo pripažinimui bei jo įvykdymui. Tokius atsakovo (bendrovės dalyvio, akcininko) veiksmus teismas laikė nesąžiningais ieškovų atžvilgiu, nes ieškovai (kreditoriai) neteko galimybės savo reikalavimus patenkinti iš bendrovės turto.
38. Teismas nurodė, kad atsakovas (bendrovės akcininkas, dalyvis), žinodamas apie ieškovų inicijuotą bylą JAV teisme, inicijavo bendrovės likvidavimo procedūrą, 2021 m. kovo 2 d. vienintelio akcininko sprendimu išsimokėjo 117 647,06 Eur dividendų iš bendrovės 2020 m. nepaskirstyto pelno, likvidavimo metu perleido asmeniškai sau bendrovės 140 000 Eur dydžio (neįskaitant palūkanų) reikalavimo teises į skolininkus 2021 m. liepos 19 d. sutartimis, po JAV teismo sprendimo užbaigė bendrovės likvidavimą. Teismo vertinimu, visais šiais veiksmais atsakovas nesąžiningai tikėjosi, kad išvengs atsakomybės dėl akivaizdžiai neteisėtų savo veiksmų.
39. Teismas konstatavo, kad yra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo (bendrovės dalyvio) neteisėti veiksmai (bendrovės likvidavimas), atsakovo (bendrovės dalyvio) kaltė (juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, todėl laikytina, jog jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo), žala, priežastinis ryšys (dėl bendrovės likvidavimo ieškovai negali patenkinti bent dalies reikalavimo iš bendrovės) (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Teismas pabrėžė, kad atsakovas (bendrovės dalyvis) negalėjo nežinoti, jog jo elgesys iš esmės užkirto kelią ieškovams net pradėti JAV sprendimo pripažinimo procedūrą ir atitinkamai priverstinį vykdymą.
40. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovų prašomos priteisti žalos ir jos dydžio, nurodė, kad ieškovai prašė atlyginti žalą, kurią priteisė JAV teismas – 6 094 565,33 USD (5 274 396,65 Eur). Teismas vertino, kad ieškovų prašomas priteisti nuostolių atlyginimas atitinka tiesioginės žalos apibrėžimo požymius; tokį žalos dydį JAV teismas grindė įrodymų visuma, kuriuos apžvelgė 2021 m. spalio 1 d. nutartyje JAV byloje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad JAV teismas nurodė, jog ieškovas tik vieną kartą sutiko, kad jo vardas būtų panaudotas vienkartinei (duomenys neskelbtini) reklamai (duomenys neskelbtini). Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamoje byloje remiamasi Lietuvos Respublikos teise, todėl žalos dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teisę, o JAV teismo sprendimas vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas.
41. Teismas nurodė, kad bendrovė, kuriai vadovavo atsakovas, pažeidė CK 2.22 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir RĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punktą, todėl ieškovai turi teisę į neturtinės bei turtinės žalos atlyginimą.
42. Teismas pabrėžė, kad visuotinai žinoma, jog ieškovas C. E. yra (duomenys neskelbtini) (https://lt.wikipedia.org(duomenys neskelbtini)). Todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, kad naudojant tokio asmens duomenis komerciniais tikslais ir neturint jo sutikimo neigiamos pasekmės yra akivaizdžios.
43. Teismas pažymėjo, kad pažeidus RĮ nuostatas ieškovai gali reikalauti turtinės žalos atlyginimo. Kita vertus, teismas padarė išvadą, kad ieškovui C. E. padaryta ir neturtinė žala. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, paminėjus informacinėje erdvėje C. E. – žinomos asmenybės vardą, auditorija, kuri gali susidomėti informacija, yra labai didelė. Tuo remdamasis teismas nusprendė, kad paskelbus neteisingą informaciją, jog ieškovas C. E. reklamuoja CBD produktus, jam kilo neigiamos emocijos, nepatogumai, reputacijos klausimai, neaiškus visuomenės įvertinimas, nes informacija buvo teikta be jo sutikimo. Teismas nurodė, kad visuotinai žinoma, jog labai žinomos asmenybės kruopščiai renkasi, ką reklamuoti, kalbėti, nes jų informacijos sklaidos auditoriją sudaro daugelis milijonų žmonių.
44. Teismas, vertindamas kriterijus, turinčius reikšmės neturtinės žalos dydžiui, nusprendė, kad atsakovas žalą ieškovams padarė tyčiniais veiksmais: bendrovė, vadovaujama bei įtakojama atsakovo (vadovo), naudojo ieškovo C. E. vardą, atvaizdą ir jo žinomumą akivaizdžiai žinodama, jog tą daro neturėdama jo sutikimo; bendrovė (atsakovas) net nesikreipė į ieškovus dėl tokio leidimo suteikimo; vėliau atsakovas (bedrovės dalyvis, akcininkas), žinodamas apie JAV bylą, nesąžiningai likvidavo bendrovę, kad iš jos turto ieškovai negalėtų gauti reikalavimo patenkinimo.
45. Teismas, nuspręsdamas dėl žalos dydžio, taip pat įvertino ir pažeistos vertybės pobūdį, jos specifiką. Nurodė, kad ieškovas C. E. yra visame pasaulyje gerai žinoma asmenybė, informacijos paskleidimo mastas vertintinas kaip didelis, ieškovo pažeistos teisės atkūrimas, atsižvelgiant į auditoriją, yra komplikuotas, be to, tyčinis pažeidimas bei faktus neigiantis atsakovo elgesys yra neturtinės žalos atlyginimą didinantys veiksniai. Kita vertus, teismas nusprendė, kad atsakovo valdytų (valdomų) įmonių turtinė padėtis nėra tokia, jog jos galėtų atlyginti JAV teismo sprendimu priteistą 6 094 565,33 USD (5 274 396,65 Eur), be to, nuo pažeidimų padarymo jau praėjo gana ilgas laiko tarpas, todėl šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip kompensaciją mažinantys veiksniai. Teismas taip pat pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma vertybė ir nė vienas atvejis nėra identiškais; neturtinė žala patiriama individualiai, o tai reiškia, jog kiekvienas žalą patyręs asmuo ir kiekvieno asmens išgyvenimai yra skirtingi.
46. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir siekdamas parinkti teisingą jos dydį, įvertino šias aplinkybes: i) ieškovo C. E. patirtus negatyvius padarinius; ii) atsakovo galimybę realiai sumokėti ieškovams kompensaciją; iii) analogiškų bylų nebuvimą; iv) bendrovės, atsakovo (skirtingu laikotarpiu ir vadovo, ir akcininko) tyčinius veiksmus skleidžiant reklaminę kampaniją be sutikimo ir likviduojant bendrovę; v) bendrovės likvidavimo metu atsakovo gautą asmeninę naudą (dividendai, reikalavimai į bendrovės skolininkus); vi) CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus; vii) naujausioje teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose (teisė į atvaizdą, reklamos pažeidimai) priteisiamus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
47. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad ieškovų turtinei ir ieškovo C. E. patiriamiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams sušvelninti šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo 250 000 Eur žalos atlyginimą. Taigi teismas ieškovų ieškinį patenkino iš dalies.
48. Teismas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovams iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (250 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
49. Teismas, pasisakydamas dėl šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad ieškovų reikalavimą sudarė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, kuris iš esmės buvo patenkintas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors sprendimu nuspręsta priteisti ne visą ieškovų prašytą neturtinės (ir turtinės) žalos atlyginimą, tačiau, teismo vertinimu, asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, nors ieškovai vadovavosi JAV teismo nustatytu dydžiu pagal JAV teisę, tačiau šioje byloje žalos dydis buvo nustatinėjamas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė. Dėl to teismas padarė išvadą, kad tikslinga palikti kiekvienai šaliai jų patirtas teisinės pagalbos išlaidas, ieškovams iš atsakovo tik priteisiant jų sumokėtą 15 461 Eur žyminį mokestį už patikslintą ieškinį (CPK 93 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
50. Atsakovas G. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
50.1. Ieškovai, bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė naujų įrodymų savo pozicijai pagrįsti, todėl nėra pagrindo byloje priimti kitokį sprendimą nei bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje pirmą kartą – ieškinį atmesti visa apimtimi. Ieškovų papildomai pateikti pavieniai įrodymai (kelios nežinomos kilmės publikacijų ir brukalo (angl. spam) laiško kopijos, Namecheap Inc duomenų nuorašas, ieškovų paaiškinimai, teikti JAV teismui, JAV mokyklos dėstytojo nuomonė, JAV advokato raštas, nepatvirtintas ir be oficialaus vertimo, pateiktas galimai JAV patentų ir prekės ženklų registro išrašas) neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, numatytų CPK.
50.2. Teismas, pažeisdamas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį ir nacionalinius bei tarptautinius teisės aktų reikalavimus, tarptautines sutartis ir principus, Lietuvos Respublikos valstybės suverenitetą, skundžiamą sprendimą netiesiogiai, tačiau išimtinai grindė Lietuvos Respublikoje nepripažintu ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios neturinčiu užsienio valstybės teismo sprendimu (JAV teismo sprendimu) – neleistinu įrodymu. Sistemiškai vertinant skundžiamo sprendimo turinį, matyti, kad JAV teismo sprendimo teismas nevertino tik kaip paprasto rašytinio įrodymo. Vien šios nurodytos aplinkybės skundžiamą sprendimą daro neteisėtu ir naikintinu.
50.3. Teismas nepagrįstai skundžiamą sprendimą motyvavo šioje byloje precedento galios neturinčia kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODYtNDY5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-86-469/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-86-469/2024">e3K-3-86-469/2024</a> ir 2024 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM3LTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-137-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-137-381/2024">e3K-3-137-381/2024</a> fabulos yra kardinaliai skirtingos nuo nagrinėjamos bylos – priešingai nei nurodytose bylose, šioje byloje ieškovai bendrovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėja, o teismas sprendimu jas neteisėtai pripažino įrodytomis, išimtinai remdamasis tik Lietuvos Respublikoje nepripažintu užsienio valstybės teismo sprendimu.
50.4. Teismas nepagrįstai konstatavo UAB „Mediatonas“ neteisėtus veiksmus. Teismas bendrovės neteisėtus veiksmus grindė nenuoseklia, prieštaringa ir įrodymais nepagrįsta, deklaratyvia pozicija: 1) nors teismas konstatavo, kad A. P. yra informacijos šaltinis, vėliau savo poziciją pakeitė ir motyvuodamas, jog A. P. nėra informacijos šaltinis, konstatavo tariamus bendrovės neteisėtus veiksmus (sprendimo 28, 31 punktai); 2) teismo prieštaringa pozicija akivaizdi ir vertinant A. P. publikacijos ankstesnį paskelbimą kitoje visuomenės informavimo priemonėje (sprendimo 31 punktas); 3) nors byloje yra įrodymai, kad bendrovei (ne atsakovui) priklausė tik 2 domenai, tačiau teismas konstatavo (sprendimo 18–35 punktai), jog bendrovė neva yra atsakinga už turinį, patalpintą ir kituose domenuose bei brukalo (angl. spam) laiškuose, kurių savininkas (siuntėjas) nėra nustatytas – byloje nėra įrodymų, kad jie priklausė bendrovei ar atsakovui; internetinio tinklapio domenas patvirtina tik tai, jog bendrovė turėjo teisę į 2 tinklapių pavadinimą, bet ne tai, kad sukūrė ir patalpino per šiuos domenus pasiekiamą turinį.
50.5. Teismas UAB „Mediatonas“ neteisėtus veiksmus nepagrįstai grindė publikacijomis, kurios nėra tinkami įrodymai CPK 177 straipsnio prasme, kadangi: 1) byloje nėra įrodymų, kokio turinio straipsniai, kokiose ir kam priklausančiuose domenuose, kiek laiko ir ar išvis buvo skelbiami; 2) byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pateiktų tinklapių kopijų autentiškumą. Ieškovų į bylą pateikta JAV advokato rašytinė deklaracija turėtų būti vertinama itin kritiškai, nes: 1) nėra įrodymų, kad nurodytas asmuo yra advokatas; 2) jo deklaracija iš esmės reiškia liudijimą, kuris neatitinka CPK 192 straipsnio reikalavimų.
50.6. Net jei būtų preziumuojama, kad nurodomi interneto tinklapiai egzistavo, ieškovai neįrodė, jog šiuose tinklapiuose esančią informaciją skelbė bendrovė ar juolab atsakovas. Priešingai, jei šios publikacijos ir buvo skelbtos, tai jas paskelbė A. P. ne bendrovei priklausančiame domene ketogenic-news.com. Publikacijų turinys patvirtina, kad jos visos yra vienodos, t. y. pirmoji publikacija vėliau buvo tiesiog nukopijuojama ir paskelbiama kitame šaltinyje. Visų publikacijų atveju buvo nurodytas šias publikacijas publikavęs asmuo – informacijos šaltinis (A. P.), be to, publikacija jau buvo skelbta kitoje visuomenės informavimo priemonėje VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Todėl bendrovei objektyviai negalėjo kilti atsakomybė už publikacijas, patalpintas nei https://usmagazine-trending-news.com, nei http://ushealthynews.com, kadangi juose buvo pateiktos tik kitų internetinių tinklapių kopijos, nurodant šaltinį, o ne originalus turinys.
50.7. Teismas priežastinį ryšį konstatavo tik deklaratyviu teiginiu: „Vertinant faktinio priežastinio ryšio buvimą, akivaizdu, kad jeigu informacija nebūtų paskelbta, nebūtų kilusios žalos“. Be to, teismas visiškai deklaratyviai konstatavo, kad bendrovės kaltė pasireiškė tyčia, nors tą patvirtinančių leistinų rašytinių įrodymų nėra.
50.8. Teismas, spręsdamas dėl UAB „Mediatonas“ tariamai sukeltos turtinės, neturtinės žalos, nepasisakė nei apie bendrovės tariamai sukeltos žalos dydį, faktą, kaip jis įrodytas, nustatytas, nei kokią tariamą žalą bendrovė ieškovams sukėlė. Sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas, o tai sudaro savarankišką absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą. Be to, sprendimas yra priimtas išeinant už ieškinio ribų, kadangi ieškovai nereikalavo atlyginti neturtinę žalą. Nepaisant to, teismas nutarė, kad bendrovė yra tariamai atsakinga už neįvardintą subendrintą turtinę ir neturtinę žalą.
50.9. Teismas nepagrįstai ir išeidamas už ieškinio ribų konstatavo, kad ieškovų reikalavimas yra solidarus, nors to ieškovai neįrodinėjo, taip pat to nepagrindė ir byloje esantys įrodymai, teisinis reglamentavimas. Priešingai nei nusprendė teismas, nagrinėjamu atveju prievolė (neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas kartu) yra piniginė, todėl ji yra dali, t. y. savo esme ji yra daloma tiek fizine, tiek abstrakčia prasme (CK 6.24 straipsnio 1 dalis).
50.10. Teismas, priteisdamas 250 000 Eur žalą, ją grindė išimtinai Wikipedia duomenimis ir deklaratyviais, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstais teiginiais dėl ieškovui C. E. padarytos žalos. Teismo motyvai patvirtina, kad būtent Lietuvos Respublikoje nesankcionuoto, neteisėto JAV teismo sprendimo pagrindu teismas žalą ir priteisė. Pažymėtina, kad JAV byloje žala buvo įrodinėjama iš esmės tik vienos iš JAV mokyklų dėstytojo deklaratyvia nuomone, tai nelaikytina tinkamu įrodymu žalos faktui ir dydžiui pagrįsti. Be to, iš šios nuomonės net nėra aišku, kodėl buvo pasirinkta reikalauti būtent 6 mln. USD žalos atlyginimo. Vertinant, kad teismo priteista žala yra neturtinė, šios priteistos žalos dydis (250 000 Eur) Lietuvos teismų istorijoje būtų rekordinis, tokio dydžio žalos teismai nepriteisia net dėl itin žiaurių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims.
50.11. Jeigu būtų vertinama, kad ieškovai prašo priteisti žalą kaip negautas pajamas, pastebėtina tai, jog tokiu atveju jie neįrodinėja jokių teismų praktikoje įtvirtintų ir nusistovėjusių kriterijų negautoms pajamoms priteisti. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų bent vieną negautų pajamų, kaip žalos atlyginimo formos, priteisimo kriterijų. Netgi priešingai, ieškovai aiškiai deklaravo, kad ieškovas C. E. tokia reklama neužsiima ir tokio pobūdžio pajamų negauna, o tai tik patvirtina, jog jokių nuostolių negautų pajamų forma ieškovai nepatyrė ir negalėjo patirti. Nėra jokių pagrindų žalai priteisti, o RĮ nurodytas turtinės žalos teisinis pagrindas taip pat nepagrįstas ir neįrodytas.
50.12. Teismas nepagrįstai ir netinkamai, atsižvelgdamas neva į atsakovo gautą asmeninę naudą, nusprendė dėl priteistinos žalos dydžio. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas iš bendrovės likvidavimo proceso negavo naudos, priešingai – patyrė 18 783,69 Eur nuostolį (atsakovas likvidavimo procedūrų metu pervedė bendrovei 42 136,73 Eur, tačiau atgavo tik 23 353,04 Eur). Sprendimas dėl dividendų išmokėjimo buvo priimtas iki likvidavimo procedūrų pradžios ir 2021 m. kovo 5 d. įvyko tik faktinis akcininko sprendimo vykdymas. Be to, likvidavimo procedūra neturėjo jokios įtakos dividendų mokėjimui, nes jie būtų buvę išmokėti nepriklausomai nuo to, ar bendrovė būtų buvusi likviduota, ar ne. Be to, svarbu tai, kad reikšminga dalis dividendais išmokėtos sumos buvo sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (mokesčiai už dividendus), todėl tai negali būti laikoma atsakovo gauta nauda. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas gavo pajamų 2021 m. liepos 19 d. reikalavimo teisių sutarčių pagrindu.
50.13. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėtina, kad ieškovai byloje apskritai neįrodinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir viso proceso metu nepagrįstai tapatino bendrovę su atsakovu. Teismas taip pat, pažeisdamas ABĮ 2 straipsnyje įtvirtintą bendrovės vadovo ir jo akcininko atskirumo principą, vertindamas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, iš esmės jas vertino ne per atsakovo, bet per bendrovės veiksmus, t. y. sutapatino bendrovę ir jos akcininką (atsakovą).
50.14. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Mediatonas“ dirbo 5–6 darbuotojai, kurie ir atlikdavo esmines užduotis, susijusias su kasdiene bendrovės veikla. Jokio reikalavimo, susijusio su ieškovo C. E. vardo ir atvaizdo panaudojimu, reikšti tiesiogiai atsakovui nėra pagrindo. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas atliko tokius veiksmus, ieškovai nepateikė. Ieškovai neįrodė ir kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
50.15. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės, nevertino ir (ar) nepagrįstai interpretavo šias aplinkybes: 1) nei bendrovė, nei atsakovas nebuvo informuoti apie JAV vykstantį teismo procesą; 2) atsakovo nesąžiningumą – tariamą žinojimą apie vykstantį procesą JAV – teismas konstatavo netinkamai aiškindamas nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bei sprendimą grįsdamas deklaratyviomis hipotezėmis: i) JAV bylos procesiniai dokumentai neva galėjo būti įteikti bendrovei ne vadovaujantis imperatyviomis Hagos konvencijos nuostatomis, bet JAV advokatui J. S. 2021 m. vasario 22 d. tariamai išsiunčiant duomenis apie JAV bylos nagrinėjimą nežinomo savininko el. paštu, per Skype; tačiau net ir hipotetiškai šiuo atveju JAV teismo sprendimas Lietuvoje nebūtų buvęs pripažintas, t. y. žala iš UAB „Mediatonas“ niekada nebūtų buvusi išieškota, nepriklausomai nuo sprendimo likviduoti bendrovę, patiems ieškovams pažeidus tarptautinės teisės aktus ir principus; ii) 2023 m. sausio 6 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pateikta informacija, kad pas atsakovą rastame bendrovei priklausiusiame kompiuteryje (teismas nepagrįstai konstatavo, jog kompiuteris priklausė atsakovui, nors tokių įrodymų nėra) buvo užfiksuotas informacijos apie JAV bylą tikrinimas; teismas nevertino fakto, kad ikiteisminiame tyrime aiškiai ir vienareikšmiškai konstatuota, jog „tyrimo metu negauta duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „Mediatonas“ gavo siųstus procesinius dokumentus“; be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog atsakovui priklausė paskyra (duomenys neskelbtini), bet ne (duomenys neskelbtini); iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad nei Skype programoje, nei el. pašto (duomenys neskelbtini) dėžutėje nebuvo rasti jokie dokumentai, kuriuos ieškovai teigia įteikę bendrovei; specialisto išvadoje pažymėta, jog buvo rasti 2 atvaizdų failai, kuriuose aptiktas raktinis žodis „C. E.“, tačiau nėra įrodymų, kokiuose konkrečiuose failuose šis žodis rastas, o vien paties žodžio suradimas kompiuteryje nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybes; iii) teismas tik deklaratyviai nurodė, kad „Netgi hipotetiškai vertinant, jog tai kito asmens – įmonės darbuotojui priklausantis kompiuteris, atsakovui negalėjo būti nežinoma tokia svarbi informacija, tarp darbuotojų ja būtų pasidalinta.“; 3) būtent ieškovai, o ne atsakovas yra nesąžiningi; ieškovai suprato (turėjo suprasti), kad neteisėtas (apie procesą neinformuojant bendrovės ir atsakovo) JAV teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje niekada nebus pripažintas, tačiau, būdami nesąžiningi, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, nutarė palaukti bendrovės likvidavimo ir savo nepagrįstus reikalavimus nukreipti į atsakovą.
50.16. UAB „Mediatonas“ likvidavimo procesas įvyko Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, yra įsigaliojęs ir ieškovų neginčijamas. Bendrovės akcininko sprendimas likviduoti įmonę priimtas dar 2021 m. kovo 3 d., o likvidavimo proceso metu JAV teismo 2021 m. spalio 1 d. sprendimas niekada nebuvo pripažintas, nors iki likvidavimo pabaigos jau buvo priimtas. Kita vertus, kaip nurodė patys ieškovai, reikšdami pradinį ieškinį, bendrovė niekada neturėjo galimybės įvykdyti 5 274 396,65 Eur dydžio reikalavimo, todėl atsakovo veiksmai likviduojant bendrovę negalėjo sukelti ieškovų reikalaujamos žalos.
50.17. Ieškovams save laikant UAB „Mediatonas“ kreditoriais, turi būti atsižvelgiama ir į patiems ieškovams tenkančių pareigų nevykdymą, kuris gali būti pagrindas sumažinti priteistiną žalą ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo apskritai atmesti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju patys ieškovai šiurkščiai pažeidė Hagos konvenciją, neinformavo bendrovės apie JAV vykstantį procesą nei teisės aktų nustatyta tvarka, nei apskritai (buveinės adresu, per antstolį, Lietuvoje Respublikoje veikiančius advokatus, etc.), o galiausiai netgi neinicijavo jokių veiksmų, kad jų turimas JAV teismo sprendimas būtų pateiktas pripažinimui anksčiau nei įvyko teisėta bendrovės likvidacija. Todėl, jei ieškovai apskritai patyrė kokią nors žalą, tai ji atsirado tik dėl pačių jų nesąžiningumo ir nerūpestingumo, o ne dėl tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų.
50.18. Skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra neteisėta. Ieškovai nereiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl ši aplinkybė negalėjo turėti įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti 5 274 396,65 Eur turtinės žalos atlyginimą, teismas šį reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė 250 000 Eur žalos (turtinės, neturtinės) atlyginimą, taigi patenkino tik 4,74 proc. ieškovų reikalavimų. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai priteisė ieškovams 100 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (95,26 proc.) nepriteisė.
51. Ieškovai C. E. ir Garrapata LLC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
51.1. Atsakovo argumentai, kad JAV teismo sprendimas šioje byloje negalėjo būti vertinimas, kadangi jis nebuvo pripažintas, nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje JAV teismo sprendimą pagrįstai vertino kaip paprastą rašytinį įrodymą, nekonstatuodamas nei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas), nei prejudicinės galios. Ieškovai taip pat nesiekė įrodyti JAV teismo sprendimo prejudicinės galios atsakovui, suvokdami, kad jis nedalyvavo JAV bylos nagrinėjime.
51.2. Teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas žinojo apie JAV bylą. Atsakovas, būdamas UAB „Mediatonas“ vieninteliu akcininku, sprendimą dėl bendrovės likvidavimo priėmė 2021 m. kovo 3 d., o ieškovų atstovas advokatas J. S. JAV bylos procesinius dokumentus atsakovui pateikė 2021 m. vasario 22 d., vykdydamas JAV teismo 2021 m. vasario 19 d. procesinę nutartį. Dokumentai buvo įteikti atsakovo el. paštu (duomenys neskelbtini) ir Skype paskyrą (duomenys neskelbtini). Iš nutarimo ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad atsakovas daugiau kaip 60 kartų tikrino JAV teisme nagrinėtos bylos medžiagą. Be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovas buvo girdėjęs apie tai, jog C. E. prieš Lietuvos bendrovę yra pradėjęs „kažkokią tai bylą“.
51.3. Atsakovas apeliaciniame skunde melagingai teigia, kad jo pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) ir Skype paskyra (duomenys neskelbtini), į kuriuos ieškovų atstovas siuntė jam JAV bylos procesinius dokumentus, ikiteisminiame tyrime buvo įvertintos ir jokių ieškovų atstovo siųstų laiškų (dokumentų) nerasta. Priešingai, specialistas atsakovo įrenginiuose nerado el. pašto (duomenys neskelbtini) dėžutės ar Skype paskyros, kurios ID būtų (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo jų įvertinti. Tačiau specialisto išvada aiškiai patvirtina, kad el. paštas (duomenys neskelbtini) ir Skype paskyra, kurios ID (duomenys neskelbtini), vis dėlto egzistavo.
51.4. Atmestini apelianto argumentai, kad jis apie JAV bylą nebuvo informuotas tinkamai, t. y. ne pagal Hagos konvenciją. Byloje nustatytos aplinkybė patvirtina, kad atsakovas apie JAV bylą faktiškai žinojo, todėl atsakovo teiginiai apie būtinybę įteikti dokumentus tik Hagos konvencijoje nurodyta tvarka yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad egzistuoja aplinkybės, kuomet JAV teismas gali sankcionuoti procesinių dokumentų įteikimą ne Hagos konvencijoje nurodytais būdais. Svarbiausia tokio įteikimo sąlyga yra ta, kad asmuo vis dėlto būtų informuotas apie nagrinėjamą bylą.
51.5. Teismas pagrįstai konstatavo atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovai, remdamiesi CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškė tiesioginį ieškinį atsakovui, kaip bendrovės vieninteliam akcininkui. Atsakovas savo neteisėtus veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) ieškovo C. E., vardo, atvaizdo, tariamos nuomonės bei žinomumo naudojimu buvo nukreipęs išimtinai į ieškovų interesų pažeidimą, taip sukeldamas jiems žalą, o pats neteisėtai gavo naudą už neteisėtų veiksmų pagrindu kurtą reklamos kampaniją; atsakovas niekuomet nebuvo kreipęsis į ieškovus dėl teisės naudoti ieškovo vardą ir atvaizdą. Atsakovo kurtoje CBD produktų reklamoje buvo atlikti visi veiksmai, kuriuos RĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato kaip draudžiamus. Tolimesni atsakovo veiksmai taip pat patvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo faktą: atsakovas, jau žinomas apie ieškovų inicijuotą bylą JAV teisme, inicijavo bendrovės likvidavimo procedūrą, po JAV teismo sprendimo užbaigė bendrovės likvidavimą, taip nesąžiningai tikėdamasis išvengti atsakomybės dėl akivaizdžiai neteisėtų savo veiksmų. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai, kaip ir kitos jo civilinės atsakomybės sąlygos, šioje byloje yra įrodyti.
51.6. Ieškovai atsakovo neteisėtus veiksmus įrodė į bylą pateiktais įrodymais: publikacijomis, ieškovų advokato J. S. parengta deklaracija, kurioje šis advokatas nurodė, kad kiekvieną ginčui aktualią publikaciją jis pats asmeniškai atsisiuntė ir išsaugojo, jų turinys ar forma niekada nebuvo keičiami. Advokatas taip pat nurodė, kad jis galėtų paliudyti visų deklaracijoje išdėstytų faktų teisingumą, o atsakomybė už melagingų parodymų davimą jam yra žinoma. Ieškovų manymu, ši deklaracija panaikina bet kokias atsakovo apeliaciniame skunde dėstomas abejones apie publikacijų neautentiškumą.
51.7. Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo atveju negali būti taikomas VIĮ 54 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo žalos atlyginimo pagrindas. Publikacijos buvo talpinamos tik atsakovui priklausančiose arba jo kontroliuojamose interneto svetainėse; pirmoji publikacija buvo patalpinta 2020 m. gegužės 12 d., o vėlesnės publikacijos yra tik pirmosios kopijos, kurias talpinant buvo panaudotas analogiškas tekstas, analogiški interneto „baneriai“ ir visiškai identiška komentarų skiltis su tais pačiais komentarais bei jų pateikimo eile. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad visas publikacijas pateikinėjo A. P., tačiau to nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas teisingai nustatė, kad interneto tinklalapiai, kuriuose buvo patalpinta pirmoji publikacija, priklausė būtent bendrovei, o paties tinklalapio talpinimą derino asmeniškai atsakovas. Be to, nė vienoje iš po pirmosios publikacijos patalpintų publikacijų nėra nuorodų į kažkokį anksčiau talpintą straipsnį.
51.8. Atsakovas pažeidė valdymo organams nustatytą rūpestingumo pareigą, imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas. Atsakovui dar 2021 m. vasario mėn. buvo pranešta apie ieškovų keliamus reikalavimus. Bendrovei pareikštų reikalavimų suma (o vėliau ir JAV teismo sprendimu priteista suma) viršijo bendrovės turimą turtą. Todėl atsakovas, žinodamas aplinkybę, jog bendrovė neturėjo finansinių galimybių patenkinti ieškovų reikalavimus, neabejotinai suprato, jog egzistuoja bendrovės nemokumo tikimybė (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas privalėjo imtis veiksmų kreditorių (ieškovų) interesams apsaugoti bei vykdyti imperatyvią bendrovės vadovui nustatytą pareigą – kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas), o ne inicijuoti bendrovės likvidavimą.
51.9. Atsakovas pažeidė JANĮ 5 straipsnio 2 punkto ir 7 straipsnio 1, 2 punktų nuostatas. Nuo sprendimo dėl likvidavimo priėmimo atsakovui perėjo teisės aktuose įvirtintos likvidatoriaus teisės ir pareigos, kurias jis privalėjo vykdyti. Paaiškėjus aplinkybei, kad ieškovams iš bendrovės yra priteista bendrovės turimą turtą viršijanti suma, atsakovas privalėjo inicijuoti bylą dėl bankroto. Nesiėmęs šių veiksmų, likvidatorius pažeidė imperatyvias įstatyme įtvirtintas pareigas (JANĮ 5 straipsnio 2 punktas, 7 straipsnio 1, 2 punktai).
51.10. Atsakovas (likvidatorius) pažeidė ABĮ 74 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų reikalavimus, kadangi pateikė Juridinių asmenų registrui neteisingą informaciją, t. y. likvidavimo akte patvirtino, kad bendrovė kreditorių neturi (likvidavimo akto 12, 14 punktai). Taigi likvidavimo akte atsakovas melagingai nurodė, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai, dėl to pateiktos informacijos pagrindu bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
51.11. Atsakovo neteisėti veiksmai, atlikti netinkamai vykdant bendrovės akcininko bei likvidatoriaus pareigas, sukėlė ieškovams žalą, nes likvidavus bendrovę, o jos nepanaudotą turtą perleidus atsakovui, buvo eliminuotos tiek bendrovės galimybės atsiskaityti su ieškovais, tiek ir ieškovų teisė į reikalavimų patenkinimą iš bendrovės. Be to, neteisėtai panaudodamas ieškovo C. E. vardą, atvaizdą, žinomumą bei sukurtuose interneto tinklalapiuose talpindamas išgalvotas ieškovo nuomones apie CBD produktus, atsakovas taip pat atliko neteisėtus, išimtinai prieš ieškovų interesus nukreiptus veiksmus, sukėlusius ieškovams žymią žalą, kurią teismas pagrįstai priteisė ieškovams.
51.12. Ieškovų patirtą žalą, visų pirma, patvirtina JAV teismo sprendimas, kuriuo ieškovams buvo priteista 6 094 565,33 USD (5 274 396,65 Eur) ir kuriuo, kaip paprastu rašytiniu įrodymu, šioje byloje gali būti remiamasi įrodinėjant žalą ir jos dydį. Nurodytą žalos dydį JAV teismas grindė daugeliu įrodymų. Be to, ieškovai pateikė paties C. E. paaiškinimus, kuriuose jis nurodė, kad atsakovo, pasitelkus bendrovę, platinti melagingi straipsniai jam buvo labai nemalonūs ir pakenkė jo reputacijai, taigi sukėlė jam žalą. Ieškovai taip pat pateikė Garrapata LLC direktoriaus H. B. (H. B.) JAV teismui teiktus paaiškinimus, kuriuose detaliai aptarta, kokie santykiai sieja ieškovus; šiuose paaiškinimuose nurodoma, kad CBD produktų reklama visiškai nedera su ieškovo C. E. asmenybe, o pats ieškovas netgi nesvarstytų dalyvavimo tokio produkto reklamoje. Ieškovų pateiktoje Pietų Kalifornijos universiteto Marshall verslo mokyklos rinkodaros profesoriaus J. C. N. parengtoje išvadoje pateiktas vertinimas dėl to, kokio dydžio atlyginimą ieškovas galėjo gauti už dalyvavimą bendrovės organizuotoje CBD produktų reklamoje, kurioje atsakovas naudojo publikacijas su C. E. vardu bei atvaizdu; išvadoje nurodyta, kad ieškovo gautinas užmokestis galėtų siekti netgi 15 mln. JAV dolerių (apie 13 574 660,63 Eur).
51.13. Teismas pagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusios žalos. Šiuo atveju nesant neteisėto ieškovo vardo, jo atvaizdo ir žinomumo panaudojimo ieškovai nebūtų patyrę jokios žalos. Be to, vėliau, jeigu atsakovas būtų inicijavęs nemokumo, o ne likvidavimo, procesą, ieškovai būtų turėję galimybę pareikšti savo reikalavimus bankroto byloje ir bent iš dalies sumažinti iš bendrovės priteistą sumą.
51.14. Teismo konstatuotos aplinkybės patvirtino atsakovo veiksmų neteisėtumą, todėl ieškovai neprivalėjo įrodinėti atsakovo kaltės. Nepaisant to, byloje įrodyta, kad atsakovas žalą ieškovams padarė tyčiniais veiksmais. Atsakovo tyčią patvirtina ir tai, kad likvidavus bendrovę atsakovas perėmė likusį nepanaudotą bendrovės turtą. Taigi atsakovas savo neteisėtais veiksmais siekė naudos sau bei suprato, kad taip pažeis bendrovės kreditorių (ieškovų) interesus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
53. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
54. Ieškovai 2021 m. vasario mėn. kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų Kalifornijos valstijos centrinės apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Mediatonas“, prašydami priteisti iš bendrovės ne mažiau kaip 4 500 000 JAV dolerių (3 894 435 Eur) žalos atlyginimą, 93 632 JAV dolerių (81 031,94 Eur) bylinėjimosi išlaidas, 933,33 JAV dolerių (807,73 Eur) kitas išlaidas. Ieškovai reikalavimus grindė tuo, kad UAB „Mediatonas“, vykdydama internetinę prekybą kanabidiolio produktais, reklamuodama platinamus produktus neteisėtai naudojosi ieškovo C. E. vardu, atvaizdu, taip pat naudojo metažymas, siekdama manipuliuoti paieškos rezultatais internete, t. y. sukurdama įspūdį, jog C. E. ir bendrovės platinami produktai yra susiję; tokie neteisėti bendrovės veiksmai sukėlė reikalaujamą atlyginti žalą.
55. UAB „Mediatonas“ vadovas ir vienintelis akcininkas buvo atsakovas G. B.
56. JAV teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą ir leido ieškovams procesinius dokumentus UAB „Mediatonas“ įteikti alternatyviu būdu, t. y. ieškovų nurodytomis elektroninėmis ryšio priemonėmis – el. paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ir Skype ID (duomenys neskelbtini). JAV teismas konstatavo, kad ieškovų numatytas dokumentų įteikimo būdas yra tinkamai įvertintas ir užtikrina faktinį pranešimo įteikimą bendrovei; bendrovė remiasi elektroniniu susižinojimu, jog reklamuotų savo produktus, todėl yra pagrįsta manyti, jog bendrovė palaiko nuolatinį ryšį elektroniniu paštu. JAV teismas pažymėjo, kad ieškovai nurodė, jog per paskutinius kelis mėnesius bendrovė palaikė ryšius su trečiąja šalimi ir per Skype. Atsižvelgdamas į sunkumus užtikrinant dokumentų įteikimą Lietuvoje, taip pat į kliūtis dėl COVID-19, teismas dokumentų įteikimą elektroniniu paštu ir išsiunčiant pranešimą per Skype paskyrą įvertino kaip tinkamiausią būdą pranešti bendrovei apie bylą. Be to, pažymėjo, kad nors Lietuva yra pasirašiusi Hagos konvenciją, dauguma teismų yra nustatę, jog Hagos konvencija nedraudžia dokumentų įteikimo elektroniniu paštu arba kitais elektroninio susižinojimo būdais. JAV teismas nurodė, kad bet koks nurodytu elektroniniu paštu ieškovų išsiųsto laiško grąžinimas turi būti pagrįstas įrodymais, jog ieškovai dėjo pastangas tokį laišką išsiųsti.
57. Ieškovų atstovas advokatas J. S. 2021 m. vasario 22 d. 10:38 val. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė patikslintą skundą, šaukimą ir paskyrimą bendrovei.
58. JAV teismas 2021 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovų reikalavimus ir iš UAB „Mediatonas“ priteisė iš viso 6 094 565,33 JAV dolerių (5 274 396,65 Eur) žalos atlyginimą (įskaitant bylinėjimosi ir kitas išlaidas), taip pat palūkanas, skaičiuojamos nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs.
59. Ieškovai Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. sausio 13 d. pateikė pareiškimą dėl JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJULTIyLTg4MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2T-22-881/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2T-22-881/2022">e2T-22-881/2022</a> atsisakė priimti ieškovų pareiškimą. Teismas konstatavo, kad subjektas (UAB „Mediatonas“), iš kurio prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimu ieškovams priteistos piniginės lėšos, pasibaigė ir nebeturi civilinio procesinio teisnumo bei veiksnumo. UAB „Mediatonas“ pasibaigė likvidavimo būdu per neteisminę bankroto procedūrą, jokių duomenų apie bendrovės pareigų (skolų) perėmėjus nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų kasacinį skundą dėl nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties.
60. UAB „Mediatonas“ vienintelis akcininkas – atsakovas G. B. – 2021 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą nuo 2021 m. kovo 3 d. likviduoti bendrovę. Bendrovės likvidatoriumi buvo paskirtas atsakovas. Atsakovas (bendrovės likvidatorius) 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė bendrovės likvidavimo aktą ir pateikė jį VĮ Registrų centrui kartu su prašymu išregistruoti bendrovę iš Juridinių asmenų registro. UAB „Mediatonas“ 2021 m. gruodžio 15 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
61. Ieškovai 2022 m. sausio 21 d. kreipėsi su ieškiniu į Lietuvos Respublikos teismą, prašydami iš atsakovo, kuris buvo UAB „Mediatonas“ vadovas, vienintelis akcininkas ir likvidatorius, priteisti žalos atlyginimą, kurį preliminariai įvertino 50 000 Eur. Ieškovai rėmėsi tuo, kad atsakovas sprendimą dėl UAB „Mediatonas“ likvidavimo priėmė siekdamas išvengti bendrovės prievolės ieškovams vykdymo ir gauti finansinės naudos; atsakovui, kaip bendrovės vadovui ir vieninteliam akcininkui, buvo žinoma apie bendrovei pareikštus reikalavimus, o vėliau – ir apie ieškovams iš bendrovės priteistą 6 094 565,33 JAV dolerių žalos atlyginimą. Bendrovei pareikštų reikalavimų suma viršijo bendrovės turimą turtą, todėl atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 5 straipsnio 1 dalis), tačiau jis, pažeisdamas ABĮ 73 straipsnio 3 dalį, JANĮ 5 straipsnio 2 punktą, 7 straipsnio 1, 2 punktus, inicijavo bendrovės likvidavimą. Atsakovas neįvykdė likvidatoriui įstatymo nustatytos pareigos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, nesustabdė mokėjimų, likusį nepanaudotą bendrovės turtą perleido sau, Juridinių asmenų registrui pateikė neteisingą informaciją, kad bendrovė neturi kreditorių. Pasak ieškovų, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos yra priežastinis ryšys: bendrovė neteisėtai panaudojo C. E. atvaizdą; atsakovas, žinodamas, jog bendrovė iš esmės tapo nemoki, pradėjo jos likvidavimo procedūras, o likvidavus bendrovę perėmė likusį nepanaudotą bendrovės turtą; jeigu atsakovas būtų inicijavęs bendrovės nemokumo procesą, ieškovai būtų turėję galimybę pareikšti savo reikalavimus bankroto byloje ir gauti bent dalį iš bendrovės priteistos sumos. Atsakovas žalą ieškovams padarė tyčiniais veiksmais.
62. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovai neįrodė esminės ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės – buvimo bendrovės kreditoriais, nes JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimas Lietuvoje nėra pripažintas, taigi neegzistavo likviduotos UAB „Mediatonas“ prievolė ieškovams; ieškovai neįrodė atsakovo veiksmų bendrovės likvidavimo proceso metu neteisėtumo, todėl nusprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 50 000 Eur žalos atlyginimą yra nepagrįstas.
63. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk0LTkxMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-94-910/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-94-910/2024">e2A-94-910/2024</a> panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
64. Bylą iš naujo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad ieškovai įrodė UAB „Mediatonas“, taip pat atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir priteisė ieškovams iš atsakovo 250 000 Eur žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą.
65. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, nusprendžiant dėl bendrovės ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, teigia, kad teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, taip pat egzistuoja absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.
Dėl ginčo ribų ir byloje įrodinėtinų aplinkybių
66. Lietuvos apeliacinis teismas, 2024 m. kovo 14 d. nutartyje, kuria perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo šias ginčui reikšmingas aplinkybes: 1) tam, jog ieškovai galėtų būti laikomi UAB „Mediatonas“ kreditoriais dėl aplinkybių, nurodytų JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendime, jie šioje byloje turi įrodyti savo reikalavimų bendrovei pagrįstumą, t. y. ieškovai turi pagrįsti UAB „Mediatonas“ civilinės atsakomybės sąlygas: bendrovės neteisėtus veiksmus (ieškovo vardo, atvaizdo neteisėtą naudojimą, reklamuojant bendrovės platintus produktus), ieškovams kilusią žalą, priežastinį ryšį tarp bendrovės neteisėtų veiksmų ir žalos; atsižvelgiant į CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kaltės prezumpciją, atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, turi teisę teikti įrodymus šiai prezumpcijai paneigti; 2) įrodžius visas UAB „Mediatonas“ deliktinės atsakomybės sąlygas, spręstinas atsakovo atsakomybės klausimas. Tačiau, kad tą būtų galima padaryti, teismas, visų pirma, turi identifikuoti ir teisiškai kvalifikuoti ginčo šalių santykius, atsižvelgiant į tai, jog ieškovai reikalavimą taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę grindžia tiek jo kaip vienintelio akcininko nesąžiningais veiksmais, priimant sprendimą inicijuoti bendrovės likvidavimo procedūrą, tiek jo kaip bendrovės likvidatoriaus neteisėtais veiksmais, vykdant ir užbaigiant likvidavimo procedūras; 3) aplinkybė, kad JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimas įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje ir nėra leista jį vykdyti, reiškia tai, jog šis teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje neįgijo res judicata (galutinai teismo išspręstas klausimas), prejudicinės, vykdytinumo galios. Tačiau nors šis sprendimas besąlygiškai ir nepatvirtina ieškovų reikalavimo teisės į UAB „Mediatonas“ dėl sprendime nurodyto dydžio žalos atlyginimo, jis gali būti vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas, ieškovams įrodinėjant savo reikalavimo teisę į bendrovę, kaip nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrindo dalį; 4) byloje ginčas kilo dėl deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo, todėl sprendžiant ginčą nėra aktualus užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo klausimas. Vertinimas, ar apie JAV vykusį teismo procesą bendrovė buvo informuota Hagos konvencijoje nustatytais būdais ir tvarka, būtų reikšmingas sprendžiant dėl JAV teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje; 5) tai, kad Lietuvoje nėra pripažintas JAV teismo sprendimas, nereiškia, jog neegzistavo UAB „Mediatonas“ prievolė ieškovams. Žalos atlyginimo prievolė atsiranda ne teismo sprendimo pagrindu, o iš tam tikrų juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis); įstatymas žalos atlyginimo prievolės atsiradimą sieja su žalos padarymo (atskirais atvejais – jos atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu (CK 6.288 straipsnio 1 dalis); 6) nagrinėjamoje byloje, ieškovų pasirinkimu, taikoma Lietuvos Respublikos materialioji teisė.
67. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdama į ieškovų ieškinyje (patikslintame ieškinyje) suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai, siekdami, jog jų reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų patenkintas, šioje byloje visų pirma turėjo įrodyti UAB „Mediatonas“ deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (ieškovų buvimą bendrovės kreditoriais), o tą padarius – atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai atsakovui civilinę atsakomybę kildino iš jo veikimo kaip buvusio bendrovės vadovo, kaip akcininko ir kaip bendrovės likvidatoriaus, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėjo aiškiai identifikuoti šalių teisinius santykius ir pagrindus, galinčius lemti atsakovo civilinę atsakomybę, taip pat išsamiai įvertinti visas su civilinės atsakomybės taikymu susijusias faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus.
68. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde pateikia daugybę argumentų, kuriais grindžia savo poziciją, jog šioje byloje nebuvo pagrindo remtis JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu, kadangi šis sprendimas Lietuvoje nėra pripažintas. Be to, apeliantas nurodo, jo manymu, buvusius pažeidimus, susijusius su netinkamu bendrovės (ir jo paties) informavimu apie JAV vykusį teisminį procesą, kaip to reikalauja Hagos konvencijos nuostatos. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad tokia atsakovo argumentacija iš esmės yra nukreipta į tai, jog būtų paneigtos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartyje, kuria byla buvo perduota nagrinėti iš naujo, jau padarytos teisiškai reikšmingos išvados. Nors šios išvados atsakovui ir nėra palankios bei nesutampa su jo byloje užimta procesine pozicija, tai savaime nesudaro pagrindo jas kvestionuoti.
69. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, o su užsienio teismo sprendimo pripažinimu ir vykdymu susiję klausimai (įskaitant procesinių dokumentų įteikimą pagal Hagos konvenciją) nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti apelianto šiais klausimais pareikštų argumentų ir dėl jų iš esmės pasisakyti. Ši aplinkybė šalims buvo nurodyta jau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartyje. Atsižvelgiant į tai, su tuo susiję apelianto argumentai, kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir peržengiantys jos ribas, sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, šioje nutartyje nebus vertinami.
70. Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą būtų vertinęs kaip turintį res judicata (galutinai išspręstas klausimas) galią, konstatavęs jo privalomumą. Skundžiamo sprendimo turinys tokios išvados daryti neleidžia. Tai, kad teismas, spręsdamas dėl atskirų bendrovės ir atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, šioje byloje, inter alia (be kita ko), rėmėsi JAV teismo sprendimu, nereiškia įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Pažymėtina, kad JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimas atitinka įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (jis yra legalizuotas apostile, jame užfiksuotos šiam ginčui reikšmingos aplinkybės), todėl pirmosios instancijos teismas galėjo remtis šiuo sprendimu kaip paprastu rašytiniu įrodymu, darydamas atitinkamas išvadas dėl ginčui reikšmingų aplinkybių (ne)buvimo (CPK 177, 180 straipsniai). Tai, kad šis užsienio valstybės teismo sprendimas gali būti vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas, 2024 m. kovo 14 d. nutartyje, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas. Todėl apelianto siekis, nepaisant minėtų aplinkybių, paneigti bet kokią galimybę šioje byloje remtis JAV teismo sprendimu, nelaikytinas pagrįstu.
71. Atsižvelgdama į šios bylos nagrinėjimo ribas ir joje įrodinėtinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl šalių apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytų faktinių ir teisinių argumentų. Kadangi sprendžiant dėl ieškovų ieškinio pagrįstumo šioje byloje pirmiausia turėjo būti nustatytos UAB „Mediatonas“ deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, teisėjų kolegija toliau pasisako būtent šiuo aspektu.
Dėl UAB „Mediatonas“ civilinės atsakomybės
72. Jau minėta, kad šioje byloje, ieškovų pasirinkimu, taikoma Lietuvos Respublikos materialioji teisė.
73. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
74. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).
75. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis); tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2023, 18 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg0LTY4NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-184-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-184-684/2024">e3K-3-184-684/2024</a>, 18 punktas). Taigi deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant ir žalos padarymo faktą bei jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgxLTQyMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-281-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-281-421/2022">e3K-3-281-421/2022</a>, 51 punktas).
76. Sprendžiant dėl UAB „Mediatonas“ deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovaujantis šia taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE4LTkxNi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-118-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-118-916/2021">e3K-3-118-916/2021</a>, 24 punktas).
- dėl bendrovės neteisėtų veiksmų
77. Nagrinėjamoje byloje UAB „Mediatonas“ neteisėtus veiksmus ieškovai grindė tuo, kad bendrovė jos sukurtose interneto svetainėse, pasiekiamose domenais ushealthnews.com ir usmagazine-trending-news.com, reklamuodama CBD produktus, neteisėtai (be ieškovų sutikimo) naudojo ieškovo C. E. vardą ir atvaizdą, taip pat šiose interneto svetainėse pateikė melagingas (tikrovės neatitinkančias) publikacijas, kuriose ieškovas C. E. neva patvirtino, kad pats naudoja CBD produktus, jie jam padeda ir jis juos rekomenduoja, t. y. ieškovui priskyrė teiginius, kurių jis niekada neišsakė. Atsakovas su tuo nesutiko, tvirtino, kad bendrovė neatliko neteisėtų veiksmų, kvestionavo minėtų interneto svetainių priklausomybę bendrovei, publikacijų autentiškumą, taip pat rėmėsi VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu atsakomybės netaikymo pagrindu.
78. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, nusprendė, kad ieškovai įrodė pirmąją UAB „Mediatonas“ civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus. Teismas konstatavo, kad be ieškovo C. E. ir (ar) ieškovo Garrapata LCC, kuriam priklauso teisės į ieškovo C. E. atvaizdą, sutikimo UAB „Mediatonas“ jai priklausančiose interneto svetainėse www.usmagazine-trending-news.com ir www.ushealthynews.com reklamos tikslais paskelbė publikacijos, kuriose buvo naudojamas ieškovo C. E. vardas ir atvaizdas, be to, šiose publikacijose pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, esą pats ieškovas C. E. naudoja CBD produktus ir juos rekomenduoja kitiems.
79. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus bei padarė prieštaringas išvadas dėl publikacijų paskelbimo interneto tinklapiuose. Apelianto teigimu, byloje nėra įrodyta, kad bendrovei ir (ar) atsakovui priklausė visi internetinių tinklapių domenai, kuriuose buvo paskelbtos ginčo publikacijos ar siųsti brukalo (angl. spam) elektroniniai laiškai, o aplinkybė, jog bendrovė turėjo teisę į dviejų interneto tinklapių pavadinimą, nereiškia to, kad ji sukūrė ar patalpino per šiuos domenus pasiekiamą turinį (publikacijas). Apeliantas pažymi, kad bendrovei objektyviai negali kilti atsakomybė už publikacijų paskelbimą interneto svetainėse https://usmagazine-trending-news.com ir http://ushealthynews.com, kadangi visais atvejais buvo nurodytas jas publikavęs asmuo – informacijos šaltinis (A. P.), taip pat pradinė publikacija jau buvo paskelbta kitoje visuomenės informavimo priemonėje VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, o vėliau paskelbtos publikacijos yra tik pirmosios publikacijos kopijos. Be to, pasak apelianto, publikacijos, kuriomis ieškovai įrodinėja bendrovės neteisėtus veiksmus, apskritai nelaikytinos tinkamais įrodymais. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.
80. Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis), platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. CK 2.22 straipsnio 2 dalis numato, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje; tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc4LTQwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-278-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-278-403/2020">e3K-3-278-403/2020</a>, 17 punktas; 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzMtNDIxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-73-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-73-421/2024">e3K-3-73-421/2024</a>, 118 punktas).
81. CK 2.22 straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, jog asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394/2008">3K-3-394/2008</a>). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmuo, sutikdamas naudoti savo atvaizdą reklamai ir būdamas informuotas apie komercines panaudojimo aplinkybes, savo valia nusprendžia dėl jam priklausančių teisių įgyvendinimo. Prieš išreikšdamas savo valią, jis turi apsispręsti, ar jam tinka dalyvauti komercinėje veikloje, ar jam priimtina reklamuoti konkretų asmenį, prekę ar paslaugą, taip pat svarstyti kitas jam aktualias aplinkybes, taip pat dalyvavimo tokioje veikloje sąlygas. Taigi sprendimo atsisakyti dalies privatumo dėl komercinių sumetimų teisė priklauso tos teisės turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-22/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-22/2012">3K-3-22/2012</a>; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItNjg0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-684/2023">e3K-3-42-684/2023</a>, 31 punktas).
82. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai vertinami pakankamai griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumą labiau negu vien verbalinės informacijos skleidimas. Vertindamas teisės į atvaizdą apribojimus, EŽTT reikšmingais kriterijais laiko asmens statusą; jo teisėtus lūkesčius dėl privatumo atvaizdo atžvilgiu; atvaizdo ryšį su informacija, kurią jis iliustruoja; visuomenės interesą gauti tokią informaciją, kitus konkrečiu atveju svarbius aspektus (žr., pvz., Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgment of 28 January 2003); 2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje von Hannover pieš Vokietiją (von Hannover v. Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004).
83. RĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, jog reklama yra draudžiama, jeigu joje be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas. Asmenys, kurių teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeidžiami naudojant šio įstatymo draudžiamą reklamą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo (RĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
84. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal CK 2.24 straipsnio 5 dalį visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo.
85. VIĮ 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo. Žala, atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimų, atlyginama CK nustatyta tvarka (VIĮ 53 straipsnis). VIĮ 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo: 1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose; 2) viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims; 3) anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones; 4) paskelbta tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų, nesusijusių su viešosios informacijos rengėju; 5) paskelbta specialioje rinkimų programoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas; 6) paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose; 7) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją (VIĮ 54 straipsnio 2 dalis).
86. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad publikacijos apie ieškovo C. E. tariamą CBD produktų rėmimą ir propagavimą, pateikiant ir ieškovo atvaizdą, interneto svetainėje www.usmagazinetrending-news.com buvo paskelbtos 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. liepos 6 d., 2020 m. liepos 12 d., 2021 m. rugpjūčio 6 d., o interneto svetainėje www.ushealthynews.com – 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. liepos 9 d., 2020 m. gruodžio 28 d. Be to, teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 7 d. gautame elektroniniame laiške, pateiktame brukalo (angl. spam) skiltyje, buvo įtraukta nuoroda, nukreipianti į ginčo publikacijas. Vis dėlto teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes.
87. Pritartina apelianto pozicijai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog visos anksčiau nurodytos publikacijos buvo paskelbtos bendrovės sukurtose interneto svetainėse www.usmagazinetrending-news.com ir www.ushealthynews.com. Iš į bylą pateiktų publikacijų kopijų bei jose užfiksuotų interneto svetainių adresų matyti, kad interneto svetainėje www.usmagazinetrending-news.com buvo paskelbta tik 2020 m. liepos 6 d. publikacija (t. 4, b. l. 100–106), o interneto svetainėje www.ushealthynews.com – 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. liepos 9 d. publikacijos (t. 4, b. l. 121–123, 124–127, 128–134). Likusios publikacijos buvo paskelbtos kitose interneto svetainėse – www.ketogenic-news.com, https://consumersaving.org, www.shipcollections.com, https://laughandplay.club (t. 4, b. l. 95–99, 107–113, 114–120, 135–141). Kad pastarąsias svetaines sukūrė UAB „Mediatonas“ ir (ar) kad jos yra bendrovės kontroliuojamos, byloje duomenų nepateikta, todėl nėra pagrindo šias svetaines sieti su bendrove ir jomis remtis sprendžiant dėl bendrovės veiksmų (ne)teisėtumo. Tas pats pasakytina ir apie byloje esantį brukalo laišką (t. 4, b. l. 143–145), iš kurio turinio neįmanoma nustatyti jo sąsajumo su bendrove – nei pagal laiško siuntėją, nei pagal jame pateikiamą neaktyvią nuorodą į straipsnį apie ieškovą C. E.
88. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ne visos ginčo publikacijos buvo paskelbtos UAB „Mediatonas“ sukurtose interneto svetainėse, neturi reikšmės sprendžiant dėl bendrovės civilinės atsakomybės taikymo. Publikacijų kiekis nelaikytinas reikšmingu kriterijumi vertinant bendrovės veiksmų (ne)teisėtumą. Civilinės atsakomybės kontekste pakanka nustatyti, kad bent viena publikacija, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises, buvo paskelbta bendrovei priklausančioje interneto svetainėje, jog būtų pagrindas spręsti dėl atsakomybės bendrovei taikymo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad keturios ginčo publikacijos buvo paskelbtos būtent UAB „Mediatonas“ priklausančiose interneto svetainėse www.usmagazinetrending-news.com ir www.ushealthynews.com (šios nutarties 87 punktas).
89. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad byloje neįrodyta, jog interneto tinklapių https://usmagazine-trending-news.com ir http://ushealthynews.com, kuriuose buvo patalpintos publikacijos, domenai priklausė bendrovei. Priešingai, iš ieškovų į bylą pateiktų išrašų iš interneto svetainių registravimo platformos Namecheap Inc, kurioje šios svetainės buvo talpinamos, matyti, kad abi jos buvo sukurtos UAB „Mediatonas“ vardu, o už jų talpinimo paslaugas sumokėjo atsakovas – buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas (jo duomenys yra įvesti Namecheap Inc platformoje). Apeliantas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, kad šios interneto svetainės bendrovei nepriklausė, tačiau jokių objektyvių įrodymų, galinčių paneigti byloje nustatytas aplinkybes, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė (CPK 178 straipsnis).
90. Atkreiptinas dėmesys, kad informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojui redakcinė atsakomybė (atsakomybė, tenkanti už kontrolę rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant), gali būti taikoma tiek kaip informacijos rengėjui, tiek ir kaip jos skleidėjui (VIĮ 2 straipsnio 17, 18, 51, 77–79 dalys). Nagrinėjamu atveju įvertinus aplinkybę, kad dalis ginčo publikacijų buvo paskelbtos interneto svetainėse https://usmagazine-trending-news.com ir http://ushealthynews.com, kurios priklausė UAB „Mediatonas“, darytina išvada, jog ji, būdama šių svetainių valdytoja, turėjo tiek teisę, tiek pareigą kontroliuoti jose skelbiamą informaciją ir jos turinio atitiktį teisės aktų reikalavimams, o to nedarydama prisiėmė su tuo susijusių neigiamų pasekmių riziką, šiuo atveju – pareigą atsakyti už jos valdomose interneto svetainėse tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą C. E. paskelbimą, taip pat už šio ieškovo atvaizdo panaudojimą be jo sutikimo. Apeliantas nepateikė duomenų, kad publikacijų paskelbimo metu minėtos interneto svetainės būtų buvusios perleistos tretiesiems asmenims, todėl, esant duomenims apie svetainių https://usmagazine-trending-news.com ir http://ushealthynews.com priklausymą UAB „Mediatonas“, konstatuotina, jog bendrovė (šių svetainių valdytoja) yra atsakinga už jose paskelbtą informaciją (publikacijas).
91. Nors apeliantas apeliaciniame skunde, be kita ko, kelia klausimą dėl publikacijų autentiškumo ir jų tinkamumo būti įrodymais šioje byloje (CPK 177 straipsnis), tokia apelianto pozicija laikytina nepagrįsta ir neįrodyta. Apeliantas nepateikia jokių konkrečių ir pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti, kad ginčo publikacijos buvo realiai paskelbtos ar kad jų turinys ir (ar) forma būtų skirtinga nuo tų, kurias ieškovai pateikė į bylą. Vien apelianto deklaratyvūs pasvarstymai ar bendro pobūdžio abejonės dėl publikacijų tikrumo teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo kvestionuoti šių įrodymų autentiškumo ir (ar) jų reikšmingumo, todėl publikacijos vertintinos kaip tinkami įrodymai sprendžiant dėl ieškovų ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo.
92. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad šiuo atveju egzistuoja VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas redakcinės atsakomybės netaikymo pagrindas. Byloje nustatyta, kad bendrovei priklausančioje interneto svetainėje www.ushealthynews.com pirmoji ginčo publikacija buvo paskelbta 2020 m. gegužės 12 d. (pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog tai buvo padaryta 2020 m. gegužės 14 d.) (t. 4, b. l. 121–123). Nors po publikacijos antrašte ir nurodytas galimai ją parengęs asmuo – A. P., teisėjų kolegijos vertinimu, vien asmens vardo ir pavardės, taip pat moters atvaizdo nurodymas publikacijoje, paskelbtoje bendrovės valdomoje svetainėje, neleidžia vertinti, kad tokiu būdu buvo tinkamai atskleistas informacijos šaltinis. Šiuo atveju nėra aišku, koks buvo šio asmens statusas ir jo sąsajos su bendrove: ar jis buvo bendrovės darbuotojas, ar veikė kitų sutartinių santykių pagrindu, turėdamas pareigą rengti publikacijas bendrovės svetainėje, ar apskritai jokiais santykiais su bendrove nesusijęs trečiasis asmuo, kurio publikacijos tik buvo perpublikuojamos iš kitų šaltinių. Tačiau pastaruoju atveju, t. y. jei publikacija buvo pakartotinė, bendrovė joje turėjo pateikti nuorodą į pirminį šaltinį, kur ir kada publikacija buvo paskelbta. Kadangi tai padaryta nebuvo, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo aiškiai nurodytas informacijos šaltinis.
93. Kita vertus, net jei ir būtų pripažinta, kad publikacijose, paskelbtose interneto svetainėse www.usmagazine-trending-news.com ir www.ushealthynews.com, informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai, vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog bendrovei negali būti taikoma atsakomybė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra tenkinama kita būtina VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo remiasi apeliantas, įtvirtinta sąlyga – tikrovės neatitinkanti informacija buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Bylos duomenys patvirtina, kad iš visų į bylą pateiktų publikacijų (įskaitant ir tas, kurios paskelbtos kitose interneto svetainėse), būtent 2020 m. gegužės 12 d. publikacija yra ankstyviausia ir ji buvo paskelbta ne kitose visuomenės informavimo priemonėse, o bendrovei priklausančioje interneto svetainėje www.ushealthynews.com. Vėliau pasirodžiusios kitos publikacijos yra tik šios pirmosios – 2020 m. gegužės 12 d. – publikacijos kopijos, nes jose atkartojamas tas pats turinys: identiškas tekstas, komentarai ir ieškovo nuotraukos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra tenkinamos visos sąlygos, kurioms esant bendrovei galėtų būti netaikoma atsakomybė pagal VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
94. Taigi nors pirmosios instancijos teismas ir ne visiškai tiksliai nustatė kai kurias faktines aplinkybes dėl ginčo publikacijų paskelbimo bendrovei priklausančiose interneto svetainėse, tačiau iš esmės padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygų, kurios sudarytų pagrindą atleisti bendrovę nuo atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą C. E. paskelbimą.
95. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovai, įrodinėdami bendrovės civilinę atsakomybę, šioje byloje reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė keliais savarankiškais pagrindais: i) neteisėtu ieškovo C. E. atvaizdo panaudojimu reklamos tikslais bei ii) tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą paskelbimu per informacinės visuomenės informavimo priemones – bendrovei priklausančias interneto svetaines. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą (CK 2.24 straipsnis, VIĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 53, 54 straipsniai) nėra tapatinama su atsakomybe už neteisėtą atvaizdo panaudojimą (CK 2.22 straipsnis, RĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai yra du atskiri civilinės atsakomybės pagrindai ir jų negalima vertinti kaip vienas kitą eliminuojančių ar pakeičiančių. Todėl net ir tuo atveju, jei šioje byloje nebūtų buvę nustatyta, kad publikacijose buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovą C. E., tai savaime nepaneigtų bendrovės civilinės atsakomybės dėl neteisėto šio ieškovo atvaizdo panaudojimo reklamos tikslais pagal CK 2.22 straipsnį ir RĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punktą taikymo galimybės.
96. Nagrinėjamu atveju apeliantas, iš esmės apsiribodamas tik argumentais, susijusiais su paskelbtos informacijos tikrumu, apeliaciniame skunde nepasisako dėl aplinkybės, kad bendrovė, be ieškovo sutikimo savo interneto svetainėse reklamuodama CBD produktus, naudojo ieškovo C. E. atvaizdą, ir nepateikia argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytą pirmąją bendrovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygą – jos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
- dėl kitų bendrovės civilinės atsakomybės sąlygų
97. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad egzistuoja priežastinis ryšys (faktinis ir teisinis) tarp bendrovės neteisėtų veiksmų ir ieškovams padarytos žalos, taip pat bendrovės kaltė (tyčios forma) (CK 6.247–6.248 straipsniai). Pasisakydamas dėl žalos, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovams priklauso teisė tiek į turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad pagal RĮ 27 straipsnį asmenys, kurių teisės bei teisėti interesai yra pažeidžiami naudojant reklamą, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad nors RĮ neturtinės žalos atlyginimo nenumato, tačiau asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis), todėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje pagrįstai reikalaujama CK 2.22 straipsnio pagrindu. Teismas, laikydamas, kad nagrinėjamu atveju iš esmės yra neįmanoma įvertinti kiekvienos žalos rūšies pinigine išraiška, padarė išvadą, jog ieškovai turi teisę prašyti 5 274 396,65 Eur žalos atlyginimo bendrai.
98. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl kitų bendrovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tik deklaratyviai konstatavo buvus priežastinį ryšį tarp tariamų UAB „Mediatonas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovams padarytos žalos, taip pat bendrovės kaltę, kuri esą pasireiškė tyčia. Apeliantas pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl bendrovės pareigos atlyginti žalą, nepasisakė nei dėl šios žalos fakto ir dydžio, kaip jis įrodytas, nei dėl to, kokią tariamą žalą bendrovė ieškovams apskritai sukėlė. Apelianto vertinimu, ši skundžiamo sprendimo dalis yra nemotyvuota, be to, peržengia ieškinio ribas, kadangi ieškovai šioje byloje neturtinės žalos atlyginimo nereikalavo ir jos neįrodinėjo. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais iš esmės sutinka.
99. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS00MDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95-403/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95-403/2021">3K-3-95-403/2021</a>, 20 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTY4NC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-684/2021">e3K-3-203-684/2021</a>, 24 punktas).
100. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI4LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-328-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-328-248/2020">e3K-3-328-248/2020</a>, 21 punktas; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0zODEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-381/2023">e3K-3-9-381/2023</a>, 59 punktas).
101. Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2022">3K-3-154-313/2022</a>, 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg4LTEwNzUvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-188-1075/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-188-1075/2022">e3K-3-188-1075/2022</a>, 56 punktas).
102. Šioje byloje ieškovai, siekdami apginti galimai pažeistas savo teises, pareiškė reikalavimą atlyginti 5 274 396,65 Eur dydžio žalą, jos faktui ir dydžiui pagrįsti pateikė į bylą, jų manymu, reikšmingus įrodymus.
103. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos civilinėje teisėje žala – kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – skirstoma į turtinę ir neturtinę. Toks skirstymas įtvirtintas teisės doktrinoje, teismų praktikoje ir teisės normose, visų pirma – CK 6.249 ir 6.250 straipsniuose.
104. CK 6.249
105. CK 6.250 straipsnio, įtvirtinančio neturtinės žalos atlyginimą, 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos atlyginimo paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNC00MDMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-4-403/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-4-403/2025">e3K-7-4-403/2025</a>). Kadangi neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, ginčui dėl neturtinės žalos padarymo išspręsti negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Neturtinės žalos nustatymas reikalauja vertinamojo pobūdžio analizės, o turtinė žala paprastai grindžiama realiais turtiniais praradimais, kurie turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis.
106. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pabrėžia, kad dėl pirmiau nurodytų esminių skirtumų tarp turtinės ir neturtinės žalos – jų atlyginimo principų, įrodinėjimo ypatumų bei dydžio nustatymo kriterijų – tinkamas prašomos priteisti žalos rūšies identifikavimas yra itin svarbus sprendžiant deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimą, nes tai tiesiogiai lemia tiek atsakomybės pagrįstumą, tiek atlygintinos žalos apimtį.
107. Nagrinėjamu atveju ieškovai patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 274 396,65 Eur dydžio žalą – tą pačią sumą, kuri ieškovams buvo priteista iš UAB „Mediatonas“ JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu. Nors ieškinyje žalos pobūdis tiesiogiai nenurodytas, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų atstovo paaiškinimus parengiamojo teismo posėdžio metu, sprendžia, kad ieškovai šioje byloje prašomą atlyginti žalą laikė turtine. Šią išvadą patvirtina ir ieškovų atstovo teismo posėdžio metu dėstyti argumentai dėl reikalaujamos žalos sumos (5 274 396,65 Eur) – ji susieta su pinigais, kuriuos ieškovas C. E. galėtų gauti už reklamą, kurioje yra naudojamas jo vardas ir atvaizdas. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovai pateikė ir Pietų Kalifornijos universiteto Marshall verslo mokyklos rinkodaros profesoriaus J. C. N. parengtą išvadą, kurioje vertinama, kokio dydžio atlyginimo ieškovas galėjo tikėtis už dalyvavimą bendrovės organizuotoje CBD produktų reklamoje.
108. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai (jų atstovas) nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodė, jog šioje byloje kartu su turtine žala prašo atlyginti ir neturtinę žalą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovų reikalavimas apima subendrintą – turtinės ir neturtinės – žalos atlyginimą, nors ieškovai ir nebuvo detalizavę kiekvienos žalos rūšies dydžio. Remdamasis šia klaidinga interpretacija, pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai modifikavo ieškovų reikalavimo turinį (prašomos atlyginti žalos rūšį), bet ir, pripažinęs, kad reikalaujama 5 274 396,65 Eur suma apima abi žalos rūšis, nesiaiškino bei neatskyrė, kokią šios sumos dalį sudaro turtinė, o kokią – neturtinė žala. Priešingai nei nurodė teismas, žalos atskyrimas pagal jos rūšį yra ne tik galimas (nurodant konkrečią pinigų sumą, kuria faktiškai pasireiškė tiesioginiai nuostoliai, negautos pajamos ar kiti realūs turtiniai praradimai – turtinė žala (CK 6.249 straipsnis), taip pat įkainojant pinigine išraiška patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kt. (CK 6.250 straipsnis) – neturtinė žala), bet ir būtinas dėl jau anksčiau šioje nutartyje minėtų skirtingų turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir atlyginimo principų, įrodinėjimo ypatumų. Todėl net ir tuo atveju, jei šioje byloje ieškovai ir būtų pareiškę reikalavimą atlyginti abiejų rūšių žalą (turtinę ir neturtinę), kiekvienos jos dydis turėjo būti individualizuotas. Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytais kriterijais, tokiu atveju turėjo vertinti, ar yra pagrindas priteisti kiekvieną žalos rūšį, ir jei taip – kokia apimtimi. Be to, teismas, įvertinęs byloje pareikšto reikalavimo pagrindą (-us), turėjo nustatyti ir tai, ar teisę į kiekvienos rūšies – turtinės ir (ar) neturtinės – žalos atlyginimą turi abu ieškovai – tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, ar tik vienas iš jų.
109. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas ir padarė išvadą, jog ieškovai reiškia reikalavimą atlyginti subendrintą – turtinę ir neturtinę – žalą (nors, kaip jau konstatuota, ši išvada nepagrįsta), vis dėlto skundžiamame sprendime faktiškai nagrinėjo tik neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Skundžiamas sprendimas grindžiamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei jas aiškinančia kasacinio teismo praktika. Jame pasisakoma dėl ieškovo C. E. patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir kitų CK 6.250 straipsnio taikymo sąlygų, taip pat vertinami su tuo susiję įrodymai (Wikipedia duomenys, ieškovų rašytiniai paaiškinimai ir kt.). Tačiau sprendime visiškai nepateikta argumentų dėl turtinės žalos – nenustatytas jos pobūdis (ar tai tiesioginiai nuostoliai, negautos pajamos ar kt.), neįvardyti žalos atlyginimo pagrindai, kriterijai, neįvertintas jos dydis. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės sprendęs tik dėl neturtinės žalos atlyginimo (nors toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas), realiai neišnagrinėjo ieškovų pareikšto reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo ir šiuo aspektu neatliko ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo.
110. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai identifikavęs byloje prašomos atlyginti žalos rūšį, iš esmės nenustatinėjo ir nevertino vienos iš būtinų bendrovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – žalos (CK 6.249 straipsnis). Kadangi ši civilinės atsakomybės sąlyga nebuvo tinkamai įvertinta, skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad taikant deliktinę civilinę atsakomybę būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, įskaitant žalos padarymo faktą ir jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgxLTQyMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-281-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-281-421/2022">e3K-3-281-421/2022</a>, 51 punktas).
111. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui netinkamai nustačius civilinės atsakomybės sąlygą dėl žalos (jos realiai ir nenustatinėjant, netinkamai identifikavus žalos rūšį), kitų bendrovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio ir kaltės – vertinimas apeliacine tvarka netenka prasmės. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas neatsiejamai susijęs su civilinės atsakomybės sąlygomis – neteisėtais veiksmais ir kilusia žala, todėl, esant netinkamai nustatytai ir įvertintai žalos sąlygai, nėra pagrindo vertinti ir priežastinio ryšio (CK 6.249 straipsnis). Savo ruožtu skolininko kaltė yra preziumuojama, o pareigą paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CK 6.248 straipsnis).
112. Kadangi tik nustačius visas bendrovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, kurios taip pat reikšmingos ieškovų, kaip kreditorių, statusui konstatuoti, atsirastų pagrindas spręsti dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės, vertinti jos sąlygas ir pagrindus (šios nutarties 67 punktas), o jau anksčiau šioje nutartyje konstatuota, kad ne visos bendrovės civilinės atsakomybės sąlygos pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai nustatytos ir įvertinos, teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovo civilinės atsakomybės ir nevertina su tuo susijusių šalių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.
Dėl procesinės bylos baigties
113. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iš UAB „Mediatonas“ deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Tačiau, netinkamai įvertinęs ieškovų pareikšto reikalavimo turinį ir klaidingai nusprendęs, kad ieškinyje prašoma atlyginti subendrintą turtinę ir neturtinę žalą, teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, kiek tai susiję su reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo. Kadangi civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo visapusiškai nustatytos ir įvertintos, teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl bendrovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Atitinkamai nebuvo teisinio pagrindo vertinti ir atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės, nes jos taikymas šioje byloje tiesiogiai priklauso nuo civilinės atsakomybės bendrovei (ne)taikymo.
114. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai taikė ir aiškino proceso bei materialiosios teisės normas, dėl to byla iš esmės nebuvo tinkamai išnagrinėta ir jos esmė liko neatskleista, skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Todėl jis naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
115. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti ir pasisakyti dėl UAB „Mediatonas“ civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei kaltės – (ne)buvimo. Tik nustačius visas bendrovės civilinės atsakomybės sąlygas, galima spręsti dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės, aiškiai identifikuojant šalių ginčo santykius bei nustatant atsakovo atsakomybės pagrindus (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties 52–67 punktus; šios nutarties 67 punktą). Be to, šiame kontekste įvertintina ir ieškovų pozicija, išdėstyta tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, kad jie šioje byloje atsakovui, kaip bendrovės akcininkui, reiškia tiesioginį ieškinį, atsižvelgtina į tokio ieškinio specifinį pagrindą bei įrodinėjimo ypatumus. Kilus abejonių dėl byloje pareikšto reikalavimo pobūdžio, pagrindo (-ų), atitinkamų faktų buvimo (nebuvimo), teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą ir siekdamas, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, pasiūlyti joms pateikti papildomus įrodymus savo pozicijai pagrįsti ir (ar) priešingos šalies argumentams paneigti (CPK 8 straipsnis, 159 straipsnis, 179 straipsnis, 225 straipsnio 1 dalis).
116. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-219/2018">e3K-3-280-219/2018</a>; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus byloje galutinį teismo procesinį sprendimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Asta Radzevičienė
Antanas Rudzinskas
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Skaitykite visą bylą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Padėkite mums pagerinti duomenų kokybę
Dėkojame už pagalbą gerinant duomenų kokybę. Peržiūrėsime Jūsų pranešimą ir imsimės reikiamų veiksmų.
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.