Civilinė byla Nr. e2A-210-567/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00146-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „ALGESA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „ALUOTINFRA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „ALGESA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „ALUOTINFRA“ ieškinį atsakovams H. K. ir R. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo likviduota dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Švarus kiemas“ (2025 m. kovo 19 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ALGESA“ ir UAB „ALUOTINFRA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos iš atsakovų H. K. ir R. K. solidariai priteisti:
1.1. ieškovei UAB „ALGESA“ 130 203,64 Eur žalos atlyginimą;
1.2. ieškovei UAB „ALUOTINFRA“ 31 731,60 Eur žalos atlyginimą;
1.3. 5 proc. dydžio palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodė, kad 2017 m. vasario 6 d. tarp UAB „ALUOTINFRA“ ir UAB „Švarus kiemas“ (toliau – ir bendrovė) buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurios 1.1 punktą UAB „ALUOTINFRA“ įsipareigojo išnuomoti iki 2019 m. vasario 6 d. bendrovei negyvenamųjų patalpų dalį – 900 kv. m lauko sandėlį (duomenys neskelbtini), už 370 Eur, pridedant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), nuomos mokestį už mėnesį.
3. 2018 m. kovo 30 d. tarp UAB „ALUOTINFRA“ ir bendrovės buvo sudaryta lauko sandėlių nuomos sutartis, pagal kurios 1.1 punktą UAB „ALUOTINFRA“ įsipareigojo iki 2020 m. kovo 31 d. išnuomoti bendrovei 260 kv. m lauko sandėliavimui skirtą plotą (duomenys neskelbtini), už 156 Eur, pridedant PVM, nuomos mokestį už mėnesį.
4. 2018 m. kovo 30 d. tarp UAB „ALGESA“ ir UAB „Švarus kiemas“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pagal šios sutarties 1.1 punktą UAB „ALGESA“ įsipareigojo išnuomoti iki 2020 m. kovo 31 d. bendrovei 769,59 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) už 1 209,54 Eur, pridedant PVM, nuomos mokestį už mėnesį.
5. Minėtomis sutartimis išnuomotą teritoriją bendrovė naudojo atliekų sandėliavimui. Nuo 2019 m. vasario 7 d. bendrovė nutraukė atsiskaitymus pagal minėtas sutartis.
6. 2019 m. lapkričio 26 d. R. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, kuri buvo iškelta. Nors sutartys galiojo, R. K. restruktūrizavimo plano metmenyse neatskleidė bendrovės prievolės mokėti ieškovėms nuomos mokestį už teritorijos naudojimą iki ji bus atlaisvinta, nenurodė išlaidų, reikalingų teritorijoje esančių atliekų sutvarkymui ir išgabenimui.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjMwNy04NjMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2307-863/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2307-863/2022">e2-2307-863/2022</a> įpareigojo bendrovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti atliekas iš UAB „ALUOTINFRA“ valdomos teritorijos dalių, nurodė, kad bendrovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę pati įstatymų nustatyta tvarka pašalinti atliekas, reikiamas išlaidas išieškant iš bendrovės bei priteisė bylinėjimosi išlaidas; įpareigojo bendrovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti atliekas iš UAB „ALGESA“ valdomos teritorijos dalių, nurodė, kad bendrovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę pati įstatymų nustatyta tvarka pašalinti atliekas, reikiamas išlaidas išieškant iš bendrovės bei priteisė bylinėjimosi išlaidas.
8. 2022 m. rugpjūčio 4 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartis iškelti UAB „Švarus kiemas“ bankroto bylą ir paskirti nemokumo administratore UAB „OMEN FAUSTUM“ (civilinė byla Nr. eB2-60-779/2024). Bankroto byloje 2023 m. spalio 10 d. nutartimi buvo patvirtinti bendrovės kreditorės UAB „ALGESA“ 130 203,64 Eur finansinis reikalavimas ir kreditorės UAB „ALUOTINFRA“ 31 731,60 Eur finansinis reikalavimas.
9. Vilniaus apygardos teisme pagal 2023 m. rugsėjo 13 d. nemokumo administratorės pareiškimą R. K. ir H. K. dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo iškelta ir išnagrinėta civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTI4MjAtNzc5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-2820-779/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-2820-779/2023">eB2-2820-779/2023</a>, kurioje 2023 m. lapkričio 27 d. nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi buvo panaikinta ir bendrovės bankrotas buvo pripažintinas tyčiniu, nustatant už jį atsakingais asmenimis R. K. ir H. K.
10. UAB „ALGESA“ finansinį reikalavimą sudaro: 73 264,13 Eur nuostoliai, atsiradę dėl naudojimosi išnuomotu turtu, ir 56 939,51 Eur išlaidos atliekų iš teritorijos pašalinimui. UAB „ALUOTINFRA“ finansinį reikalavimą sudaro 31 731,60 Eur nuostoliai, atsiradę dėl naudojimosi išnuomotu turtu. Tai, kad bankroto byloje yra patvirtinti ieškovių 161 935,24 Eur finansiniai reikalavimai, o tyčinio bankroto byloje R. K. ir H. K. pripažinti atsakingais už bendrovės privedimą prie bankroto tyčia, atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovėms žalą.
11. Bendrovės teisinė vadovė R. K. ir faktinis vadovas H. K. atliko nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, bendrovė buvo nepajėgi vykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams. Žalos, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų faktai yra preziumuojami. Žalos dydis yra tapatus finansinių reikalavimų dydžiui. R. K. ir H. K. neabejotinai žinojo apie bendrovės įsipareigojimus pašalinti atliekas iš teritorijos, o jų nepašalinus – mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi turtu pagal sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nusprendė priteisti atsakovų R. K. ir H. K. naudai lygiomis dalimis iš ieškovių 8 353,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš ieškovės UAB „ALGESA“ – 4 176,58 Eur (2 088,29 Eur R. K. ir 2 088,29 Eur H. K.) ir iš ieškovės UAB „ALUOTINFRA“ – 4 176,59 Eur (2 088,30 Eur R. K. ir 2 088,29 Eur H. K.).
13. Teismas pažymėjo, kad UAB „Švarus kiemas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu tik dėl to, kad iš šios bendrovės kasos sumokėjus 34 378,32 Eur H. K., buvo pažeista atsiskaitymų eiliškumo tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovės turėjo pareigą pačios pašalinti atliekas iš savo teritorijos, kai UAB „Švarus kiemas“ neįvykdė teismo sprendimo, tačiau ieškovės to nedarė ir vėliau padidino bankroto byloje savo finansinius reikalavimus, kurie išaugo.
14. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad atsakovų neteisėtų veiksmų neįrodo Lietuvos apeliacinio teismo UAB „Švarus kiemas“ bankroto pripažinimas tyčiniu, nes ieškovės neįrodė atsakovų konkrečių neteisėtų veiksmų, kurie neva sukėlė ieškovėms tokio dydžio žalą. UAB „Švarus kiemas“ tapo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl 2022 m. liepos 4 d. išmokėjus pinigus, pablogėjo nemokios bendrovės būklė, o ieškovių su UAB „Švarus kiemas“ sudarytos sutartys galiojo iki 2019 m. ar 2020 m. Teismas pažymėjo, kad UAB „Švarus kiemas“ bankroto byla dar nėra baigta, nemokumo administratorė vykdo aktyvius veiksmus administruodama bendrovę ir siekdama kuo didesne apimtimi padengti finansinius reikalavimus, nėra aišku, koks bus likvidavimo procedūros rezultatas. Taigi, neįmanoma nustatyti, kokia apimtimi bus patenkinti ieškovių finansiniai reikalavimai. Teismas priėjo išvadą, kad šiuo metu nėra žinomas tikslus ieškovių žalos dydis.
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dalis ieškovių nurodomos žalos yra nulemta jų pačių veiksmais, kai jos nevykdė teismo įpareigojimo dėl atliekų išvežimo, lėmusio finansinių reikalavimų augimą. Tai, kad bendrovei buvo priteista iš H. K. neteisėtai išmokėtos lėšos, reiškia, jog bendrovės patirta žala, susijusi su tyčiniu bankrotu, yra atlyginta ir pakartotinis ieškovių reikalavimas, kildinamas tuo pačiu pagrindu, negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovės UAB „ALGESA“ ir UAB „ALUOTINFRA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir perskirstyti iš naujo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, bei priteisti iš atsakovų ieškovių naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus: likviduotos dėl bankroto UAB „Švarus kiemas“ 2025 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolą, kuriame buvo patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, ir galutinę bankroto ataskaitą, patvirtinančią, kad ieškovių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, netinkamai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Dalis Vilniaus apygardos teismo sprendime išdėstytų išvadų yra prieštaringos, nenurodyti argumentai, dėl kokių priežasčių teismas dalies bylos įrodymų ir šalių paaiškinimų nevertino. Pirmosios instancijos teismas padarė ir materialiosios teisės normų pažeidimą, dėl kurio byla buvo išspręsta neteisingai, o priimtas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
16.2. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, nevertino dalies įrodymų, nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių įrodymai atmetami; nesivadovavo prejudiciniais faktais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą, reikalaudamas iš ieškovių įrodyti tas aplinkybes, kurių jos įrodyti neprivalo. Visi šie pažeidimai lėmė, kad byloje reikšmingos faktinės aplinkybės buvo nustatytos netinkamai arba visai nenustatytos, o padarytos prieštaringos išvados sudarė pagrindą nepagrįstam ir neteisėtam sprendimui.
16.3. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjEtOTMzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-61-933/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-61-933/2024">e2-61-933/2024</a> 2024 m. sausio 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad R. K. ir H. K. veiksmai sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik vienu veiksmu, kurį išskyrė ir kuriuo nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismas. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo nustatyta, kad UAB „Švarus kiemas“ finansinių sunkumų turėjo dar 2019 m. bei konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti aiškiai apibrėžtos datos, kada bendrovė tapo nemoki dėl apskaitos dokumentų trūkumo. Tai, kad bendrovės nemokumas buvo konstatuotas 2021 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties 47 punkte), sudaro pagrindą išvadai apie blogą bendrovės valdymą bei turimų finansinių sunkumų nešalinimą, už tai atsakomybė kyla būtent bendrovės vadovui. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo nutartyje konstatuotos aplinkybės, jog bendrovės finansinė situacija buvo sudėtinga. Tai žinodama bendrovės vadovė R. K. siekė sąmoningai išvengti atsiskaitymo su visais ar dalimi kreditorių (minėtos nutarties 76 punktas). Taigi, atsakovai H. K. ir R. K. atliko neteisėtus veiksmus – sąmoningai blogai valdė bendrovę, todėl kreditoriai patyrė žalą.
16.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjMwNy04NjMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2307-863/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2307-863/2022">e2-2307-863/2022</a> būtent bendrovė (kuriai vadovavo atsakovai) buvo įpareigota per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti atliekas iš ieškovių valdomų teritorijų, o ieškovėms buvo nustatyta tik teisė pašalinti atliekas. Skundžiamas sprendimas lėmė tai, kad faktiškai atsakovai yra atleidžiami nuo jiems priskirtų pareigų vykdymo, o visas neigiamas pasekmes teismas perkėlė nukentėjusioms ieškovėms. Atliekų išvežimą ieškovės užsakė jau 2022 m. gruodžio mėn. Be to, bendrovės atstovė bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad būtent ieškovės sutvarkė ir išvežė atliekas iš teritorijos. Taigi, byloje esantys duomenys, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad ieškovės, nors ir neturėjo tokios pareigos, pačios pašalino atliekas, dėl to patyrė išlaidų. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, nepagrįstai konstatuodamas ieškovių nesąžiningumą.
16.5. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad ieškovės po UAB „Švarus kiemas“ bankroto bylos iškėlimo finansinius reikalavimus neva nepagrįstai didino, nepasisakė dėl reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo ir ar tokie reikalavimai galėjo būti laikomi atsakovų padaryta žala, nors byloje buvo duomenys apie ieškovių finansinių reikalavimų kaitą skirtingais laikotarpiais bei atsiradimo pagrindus.
16.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino:
16.6.1. UAB „ALUOTINFRA“ 2019 m. vasario 14 d. pretenzijos UAB „Švarus kiemas“, kuria buvo prašoma grąžinti išnuomotą teritoriją ir sutvarkyti šiukšles bei fakto, kad atsakovai tokią pretenziją ignoravo;
16.6.2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTExODMtOTM0LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-1183-934/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-1183-934/2022">eB2-1183-934/2022</a>, kuria buvo konstatuota, kad nuomotoja turi teisę gauti nuomos mokestį, net ir pasibaigus nuomos sutarčiai, kai jai negrąžinamos išnuomotos patalpos (teritorija);
16.6.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjAwNjgtMTA5OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-20068-1098/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-20068-1098/2020">e2-20068-1098/2020</a>, kuriuo bendrovė buvo įpareigota pašalinti atliekas iš teritorijos bei fakto, kad toks sprendimas nebuvo vykdomas;
16.6.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2325-1044/2022, kuriuo ieškovėms buvo priteistas atitinkamas nuostolių atlyginimas;
16.6.5. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-116-779/2023, kuria buvo patvirtinti ieškovių finansiniai reikalavimai bankroto byloje, kurie pagrindžia ieškovių patirtą žalą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, taigi, sukelianti atitinkamas teisines pasekmes. Be kita ko, apygardos teismo, nagrinėjančio bylą pirmąja instancija, kompetencijai nėra priskirta tiriant ir vertinant bylos įrodymus, revizuoti kitų apygardos teismų kitose civilinėse bylose priimtų nutarčių.
16.7. Ieškovės pareikštu ieškiniu prašė priteisti žalos, kurią padarė ne juridinio asmens dalyvis (arba akcininkas), bet juridinio asmens vadovas (direktorius), atlyginimą. Ieškovės neturėjo pareigos įrodinėti atsakovų atskirų prieš jas nukreiptų neteisėtų veiksmų, kadangi bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingų asmenų nustatymo Vilniaus apygardos teismui turėjo pakakti atsakovų neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Šiai dienai bendrovės bankrotas yra faktiškai pasibaigęs, yra patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, kuri patvirtina aplinkybę, jog ieškovių reikalavimai bankroto byloje patenkinti nebuvo.
16.8. Teismas sprendime aptarė juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės sąlygas vietoje juridinio asmens valdymo organų civilinės atsakomybės sąlygų.
16.9. Vilniaus apygardos teismo išvados, išdėstytos skundžiamo sprendimo 36 punkte, apie ieškovių reikalavimą, kildinamą tuo pačiu pagrindu, nėra suprantamos, kadangi nėra grindžiamos jokiais argumentais. Dėl to ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų ir tai laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai H. K. ir R. K. prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei atsisakyti priimti naujus įrodymus, nes vėliau atsiradę duomenys negali įrodyti, kad ieškovių ieškinys buvo pagrįstas jo pareiškimo dieną. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
17.1. Ieškovai nepagrįstai aiškina nutarties pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu išvadas, bandydami bendromis prielaidomis praplėsti atsakovų atsakomybę už veiksmus, kurie nebuvo laikyti pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu. Priešingu atveju atsakomybė galėtų būti taikoma ir už veiksmus, kurie nebuvo pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu, o tai nepagrįstai išplėstų atsakomybės ribas.
17.2. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjMwNy04NjMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2307-863/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2307-863/2022">e2-2307-863/2022</a> atsakovai neturėjo pareigos išvežti atliekas (tokia pareiga jiems nebuvo nustatyta nei įstatymu, nei teismo sprendimu). Nuomos sutartys buvo sudarytos tarp bendrovės ir ieškovių, o atsakovai neturėjo skirti asmeninių lėšų atliekų sutvarkymui. Ieškovės elgėsi neapdairiai, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ir nesiėmė priemonių savo nuostoliams sumažinti (išvengti). Atliekos iš ieškovių valdomų teritorijų buvo išvežamos bendrovės ir po 2019 m. vasario mėn. pateikto ieškovių reikalavimo atlaisvinti patalpas, o atsakovų – ir po to, kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla.
17.3. Ieškovių aplinkybių (dėl negauto nuomos mokesčio) teismas vertinti neturėjo, nes ieškovės šia aplinkybe ieškinio negrindė ir šios aplinkybės neįrodinėjo. Taigi, ši aplinkybė apeliacinės instancijos teisme taip pat negalėtų būti vertinama.
17.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus dėl ieškovių nepatenkintų finansinių reikalavimų dydžio pagrįstumo. Teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad bankroto procese surinktų lėšų (buvusių sąskaitoje, išieškotų, gautų už parduotą turtą) nepakaktų padengti bankroto administravimo išlaidoms, pirmosios eilės kreditorių reikalavimams (7 002,27 Eur) ir iš dalies antrosios eilės kreditorių reikalavimams (261 333,13 Eur).
17.5. Ta aplinkybė, kad teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovių pateiktų visų įrodymų, nereiškia, kad bylos medžiaga nebuvo tiriama ir vertinama.
17.6. Teismas sprendime aptarė juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės sąlygas vietoje juridinio asmens valdymo organų civilinės atsakomybės sąlygų. Tai nėra pakankamas pagrindas sprendimui panaikinti, nes sprendimo motyvuojamoji dalis parodo, kad teismas iš esmės nagrinėjo vadovo civilinės atsakomybės sąlygas ir taikė praktiką, suformuotą bylose dėl vadovų civilinės atsakomybės taikymo. Tai, kad teismas pasisakė apie juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės sąlygas vietoje juridinio asmens valdymo organų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pakankamas pagrindas panaikinti sprendimą, nes jo motyvuojamoji dalis parodo, kad teismas iš esmės nagrinėjo vadovo civilinės atsakomybės sąlygas. Taigi, formali klaida neturi esminės įtakos sprendimui ir dėl jos byla nebuvo neteisingai išspręsta.
17.7. Ieškovės tapatina kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimą su žalos įrodymu ir tai yra teisiškai nepagrįsta, nes kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas skiriasi nuo civilinės atsakomybės sąlygų.
17.8. Tai, kad iš H. K. priteista suma nebuvo išieškota pačios bendrovės ir buvo parduota trečiajam asmeniui už mažesnę sumą nei nominali reikalavimo teisės į H. K. vertė, negali turėti įtakos teismo sprendimo rezultatui. Tokį rezultatą lėmė pasirinktas teisių gynimo būdas bendrovės bankrotą pripažinus tyčiniu, dėl kurio ieškovės pretenzijas turėtų reikšti ne atsakovams, bet bendrovės nemokumo administratorei.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų
19. Apeliantės prašo priimti naujus įrodymus – likviduotos dėl bankroto UAB „Švarus kiemas“ 2025 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir 2024 m. gruodžio 29 d. galutinę bendrovės ataskaitą. Apeliantės nurodė, kad nauji įrodymai patvirtina, jog bendrovės bankroto byloje nebuvo patenkinti jų finansiniai reikalavimai.
20. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjUtNjg0LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-65-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-65-684/2021">e3K-3-65-684/2021</a>).
22. Kasacinis teismas taip pat išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTAxLTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-101-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-101-248/2020">e3K-3-101-248/2020</a>).
23. Atsižvelgiant į tai, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti ieškovių pateiktų naujų įrodymų, kurių negalėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.
24. Be to, apeliančių pateikti nauji įrodymai yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO), t. y. likviduotos dėl bankroto UAB „Švarus kiemas“ bankroto byloje. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš LITEKO ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų ir tuo pagrindu, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudotis visais LITEKO duomenimis.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
25. Nustatyta, kad 2017 m. vasario 6 d. tarp UAB „ALUOTINFRA“ ir UAB „Švarus kiemas“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2017/02/06-1. Pagal šios sutarties 1.1 punktą UAB „ALUOTINFRA“ įsipareigojo iki 2019 m. vasario 6 d. išnuomoti bendrovei negyvenamųjų patalpų dalį – 900 kv. m lauko sandėlį, esantį teritorijoje, (duomenys neskelbtini), už 370 Eur, pridėjus PVM, nuomos mokestį už mėnesį.
26. 2018 m. kovo 30 d. tarp UAB „ALGESA“ ir UAB „Švarus kiemas“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2018/03/30-1. Pagal šios sutarties 1.1 punktą UAB „ALGESA“ įsipareigojo iki 2020 m. kovo 31 d. išnuomoti bendrovei 769,59 kv. m negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), už 1 209,54 Eur, pridėjus PVM, nuomos mokestį už mėnesį.
27. 2018 m. kovo 30 d. tarp UAB „ALUOTINFRA“ ir UAB „Švarus kiemas“ buvo sudaryta lauko sandėlių nuomos sutartis Nr. 2018/03/30-2. Pagal šios sutarties 1.1 punktą UAB „ALUOTINFRA“ įsipareigojo iki 2020 m. kovo 31 d. išnuomoti bendrovei 260 kv. m lauko sandėliavimui skirtą plotą teritorijoje (duomenys neskelbtini), už 156 Eur, pridėjus PVM, nuomos mokestį už mėnesį.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTY3NTMtNTQ1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-16753-545/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-16753-545/2019">e2-16753-545/2019</a> priteisė iš bendrovės ieškovei UAB „ALGESA“ 4 430,55 Eur skolą, 70,15 Eur delspinigius, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 500,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 11 d. iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo ir 351 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skola (nesumokėti nuomos mokestis ir mokestis už sunaudotą elektros energiją) priteista už 2019 m. sausio–kovo mėn. laikotarpį.
29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTY2OTMtNTY2LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-16693-566/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-16693-566/2019">e2-16693-566/2019</a> priteisė iš bendrovės ieškovei UAB „ALUOTINFRA“ 1 909,38 Eur skolą, 30,23 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 979,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 710,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skola (nesumokėtas nuomos mokestis) priteista už 2019 m. sausio–kovo mėn. laikotarpį.
30. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „MaxContract“.
31. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patvirtino UAB „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo planą, nustatant restruktūrizavimo proceso trukmę iki 2024 m. rugpjūčio 6 d.
32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjAwNjgtMTA5OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-20068-1098/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-20068-1098/2020">e2-20068-1098/2020</a> tenkino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo bendrovę išrūšiuoti ir sandėliuoti ieškovių teritorijoje laikomas atliekas, jas apskaityti, priduoti ir pateikti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos tai patvirtinančius įrodymus.
33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjMwNy04NjMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2307-863/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2307-863/2022">e2-2307-863/2022</a> įpareigojo UAB „Švarus kiemas“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti atliekas iš UAB „ALUOTINFRA“ valdomos teritorijos dalių, nurodė, kad bendrovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė pati turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pašalinti atliekas, reikiamas išlaidas išieškant iš bendrovės; įpareigojo UAB „Švarus kiemas“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti atliekas iš UAB „ALGESA“ valdomos teritorijos dalių, nurodė, kad bendrovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė pati turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pašalinti atliekas, reikiamas išlaidas išieškant iš bendrovės.
34. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2325-1044/2022 priteisė UAB „ALUOTINFRA“ iš bendrovės 468 Eur skolą, 12 682 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 13 150 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 296 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė UAB „ALGESA“ iš bendrovės 3 628,62 Eur skolą, 26 609,88 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 30 238,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 679 Eur bylinėjimosi išlaidas.
35. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi nutraukė UAB „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-39-779/2025) bei nemokumo administratore paskyrė UAB „OMEN FAUSTUM“.
36. Bendrovės bankroto byloje 2023 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtinti patikslintas bendrovės kreditorės UAB „ALGESA“ 130 203,64 Eur finansinis reikalavimas ir kreditorės UAB „ALUOTINFRA“ patikslintas 31 731,60 Eur finansinis reikalavimas.
37. Vilniaus apygardos teisme pagal BUAB „Švarus kiemas“ nemokumo administratoriaus pareiškimą R. K. ir H. K. dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo iškelta ir išnagrinėta civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTI4MjAtNzc5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-2820-779/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-2820-779/2023">eB2-2820-779/2023</a>, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutarė atsisakyti pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjEtOTMzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-61-933/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-61-933/2024">e2-61-933/2024</a> panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį ir nutarė bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu bei nustatyti, kad R. K. ir H. K. veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą.
38. UAB „Švaros kiemas“ vadove 2007 m. gegužės 23 d.–2022 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpiu buvo R. K., o H. K. buvo bendrovės komercijos direktoriumi, tam tikrais laikotarpiais laikinai ėjo bendrovės direktoriaus pareigas.
39. 2025 m. kovo 19 d. likviduota dėl bankroto UAB „Švarus kiemas“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Dėl de facto (faktinis) ir de jure (teisinis) juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų ir pagrindo nustatyti tokių vadovų solidariąją atsakomybę
40. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės buvo išnuomojusios bendrovei patalpas (lauko sandėlius, esančius toje pačioje teritorijoje), kurias bendrovė naudojo atliekų sandėliavimui. Nuo 2019 m. vasario 7 d. bendrovė pradėjo nemokėti nuomos mokesčio, patalpų neatlaisvino po nuomos sutarčių termino pabaigos iki 2023 m. spalio 20 d., t. y. net ir po teismo sprendimo įpareigoti bendrovę išvežti atliekas bei bankroto bylos iškėlimo bendrovei nepašalino nuomojamose patalpose esančių atliekų. Ieškovių reikalavimai dėl žalos, padarytos laiku neatlaisvinus nuomotų patalpų ir nemokant nuomos mokesčio bei neišvežus atliekų, atlyginimo yra pareikšti buvusiems UAB „Švarus kiemas“ vadovams H. K. ir R. K. Pasak ieškovių, atsakovų atsakomybė yra solidari, nes jie veikė kartu, tyčia privedė bendrovę prie bankroto, dėl to bendrovė buvo nepajėgi atsiskaityti su ieškovėmis.
41. Taigi, apeliančių reikalavimai priteisti žalos atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi ieškovėms priklausančiomis patalpomis ir jose esančių atliekų nepašalinimą laikytinas reikalavimu dėl civilinės atsakomybės taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).
42. Kasacinis teismas išaiškino, kad juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNzctNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-177-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-177-701/2017">3K-7-177-701/2017</a>).
43. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
44. Pagal CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organui (ir (ar) dalyviui) dėl jam asmeniškai padarytos žalos tik CK 6.263 straipsnyje įtvirtintu bendruoju deliktinės atsakomybės pagrindu (dėl netinkamo valdymo pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas negali) ir tik esant tokiems išimtiniams atvejams: 1) kai atsakovo neteisėti veiksmai nukreipti į to konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, t. y. veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik to vieno kreditoriaus atžvilgiu, jie turi atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu, bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi, ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusia žala; bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius, neteikia prielaidų kreiptis su tiesioginiu ieškiniu; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzE1LTQyMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-315-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-315-421/2023">e3K-3-315-421/2023</a>).
46. Tyčinio bankroto pripažinimas paprastai reiškia tai, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai bendrovė apskritai nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, bendrovė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo. Tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai bendrovė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama jos turtinė padėtis. Jei bendrovės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino bendrovės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>).
47. Taigi, kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams (tiek faktiniam, tiek de jure vadovui) ne tik tuo atveju, kai bendrovės vadovų neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, tačiau ir tuo atveju, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu bei nustatoma, kad bendrovės vadovai kalti dėl tyčinio bankroto, t. y. kreditorius, pareikšdamas tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams, dėl kurių bendrovei sukeltas tyčinis bankrotas, neturi papildomai įrodinėti konkrečiai jų atžvilgiu bendrovės vadovų atliktų nesąžiningų veiksmų.
48. Kasacinio teismo praktikoje dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu padarinių ir juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo specifikos taip pat pateikti tokie išaiškinimai: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais; toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet veiksmų neteisėtumas iš viso nebegali būti kvestionuojamas (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas); kita vertus, šios prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys; visgi šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu; todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė. Taigi, dvi vadovo civilinės atsakomybės sąlygos – jo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, būtent jam tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022).
49. Taigi, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos bendrovės kreditoriaus žala (likviduotos bendrovės bankroto byloje kreditoriaus patvirtinto reikalavimo dydis, neišieškotas bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos bendrovės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos bendrovės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad bendrovė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net ir jam neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
50. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovių ieškinį, nurodė, kad ieškovės neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, nes bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu tik dėl vieno veiksmo, t. y. atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Teismas nustatė, kad bendrovė tapo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl bendrovei 2022 m. liepos 4 d. išmokėjus H. K. pinigus, buvo pabloginta nemokios bendrovės būklė ir žala ieškovėms nebuvo padaryta.
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu ne tik Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t.y. jog bendrovė 2022 m. liepos 4 d. neteisėtai išmokėjo H. K. 34 378,32 Eur, bet JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu, pagal kurį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartyje, įvertinęs faktines aplinkybes dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo (dėl restruktūrizavimo plano nevykdymo daugiau nei 4 mėnesius) ir bankroto bylos iškėlimo, konstatavo, kad bendrovė nemoki tapo 2021 m. gruodžio 31 d. Teismas nurodė, kad bendrovė 2022 m. balandžio 1 d.–2022 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems finansiniams reikalavimams patenkinti, o bendrovės vadovė R. K., neabejotinai žinodama apie sudėtingą bendrovės finansinę padėtį, 2022 m. liepos 4 d. išmokėdama bendrovės komercijos direktoriui H. K., kuris teismo pripažintas kitu faktiniu bendrovės vadovu, 34 378,32 Eur, siekė sąmoningai išvengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių. Teismas priėjo išvadą, kad nustatytos aplinkybės patvirtina bendrovės vadovės R. K. veiksmuose esant JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkte numatytus tyčinio bankroto požymius. Teismas pažymėjo, kad H. K. galima pripažinti kaip kartu su R. K. veikusį faktinį bendrovės vadovą, kuriam taip pat kaip ir R. K. kyla atsakomybė už tai, jog bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia. Teismas taip pat nurodė, kad bendrovės vadovai R. K. ir H. K. negalėjo nežinoti apie bendrovės nemokumą, tačiau užuot siekę atkurti bendrovės mokumą, ėmėsi priešingų veiksmų, taip pažeisdami bendrovės kreditorių interesus. Minėti veiksmai buvo atlikti sąmoningai ir dėl to bendrovės turimos lėšos labai sumažėjo, o tai reiškia, kad bendrovė neteko reikšmingo turto, kurio pakaktų patenkinti bent dalies kreditorių reikalavimus.
52. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės ir padarytos išvados patvirtina, kad atsakovai, kaip bendrovės vadovai (faktinis ir de jure), atliko veiksmus, dėl kurių bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Tai reiškia, kad atsakovų veiksmų neteisėtumas ir jų kaltė pripažinti nustatytais prejudicinių faktų forma, ir šios civilinės atsakomybės sąlygos negali būti ginčijamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).
53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog, be formalaus vadovo, bendrovėje veikia de facto (faktiškas) vadovas, nepašalina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymą, nes abu vadovai galimai pažeidė pareigą bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 54 punktas).
54. Sprendžiant, ar tuo pačiu metu veikusių de facto ir de jure juridinio asmens vadovų civilinė atsakomybė yra solidarioji, pagal jų neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį reikia nustatyti, ar buvo jų bendrininkavimas ir koks jis buvo (siaurąja ar plačiąja prasme).
55. Pagal kasacinio teismo praktiką, solidarioji atsakomybė, be kita ko, taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, taip pat ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTItODIzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112-823/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112-823/2024">3K-3-112-823/2024</a>, 60 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
56. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, kaltės formos, įvertinusi į nagrinėjamą bylą šalių pateiktus įrodymus ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartyje dėl bendrovės tyčinio bankroto nustatytus faktus, konstatuoja, kad jų, kaip de jure ir de facto juridinio asmens (bendrovės) vadovų, kaltė pasireiškė tyčia ir yra sąlygų visuma deliktinės civilinės atsakomybės prievolei dėl žalos atlyginimo ieškovėms kilti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja bendrovės vadovų R. K. (de jure) ir H. K. (de facto) pagal nustatytą subjektyviojo bendrininkavimo faktą, atsakomybė ieškovėms už padarytą žalą yra solidari.
57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovų nurodoma aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-5909-592/2024 pripažino 2022 m. liepos 4 d. kasos išlaidų orderį negaliojančiu ir priteisė bendrovei iš atsakovo H. K. jam iki bankroto bylos iškėlimo neteisėtai pervestus 34 378,32 Eur, nereiškia, jog ieškovės negali reikalauti žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl žalos, siejamos su ieškovių nepatenkintais finansiniais reikalavimais bendrovės bankroto byloje, atlyginimu. Kaip minėta, veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, t. y. pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo. Be to, atsakovai nepateikė duomenų, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5909-592/2024 iš atsakovo bendrovės naudai priteistas žalos atlyginimas buvo realiai išieškotas ir atitinkamai sumažėjo bendrovės kreditorių, įskaitant ieškovių, finansiniai reikalavimai. Taigi, vien tai, kad iš atsakovo buvo priteistas žalos atlyginimas, dėl kurio buvo pasisakyta bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, neužkerta kelio ieškovėms reikalauti žalos atlyginimo nagrinėjamojoje byloje.
58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog bendrovė, vadovaujama atsakovų, ieškovėms nustojo mokėti (nuomos mokestį) jau nuo 2019 m. sausio mėn. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTY3NTMtNTQ1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-16753-545/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-16753-545/2019">e2-16753-545/2019</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTY2OTMtNTY2LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-16693-566/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-16693-566/2019">e2-16693-566/2019</a>), t. y. dar iki restruktūrizavimo, o vėliau ir bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovių finansinių reikalavimų patvirtinimo bendrovės restruktūrizavimo byloje, 2022 m. sausio 18 d. nutartyje konstatavo, kad išlaidos, patirtos po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atliekoms sandėliuoti, laikytinos einamaisiais bendrovės mokėjimais, todėl po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos bendrovė turi pareigą mokėti nuomos mokestį ieškovėms už patalpų (teritorijos), kuriose iki šiol yra sandėliuojamos bendrovei priklausančios atliekos, naudojimąsi. Minėta teismo išvada padaryta, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTIyNy00NTAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1227-450/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1227-450/2021">e2-1227-450/2021</a> pateiktus išaiškinimus, šia nutartimi klausimas dėl ieškovių finansinių reikalavimų tvirtinimo bendrovės restruktūrizavimo byloje buvo perduotas nagrinėti iš naujo.
59. Kaip minėta, bendrovė buvo įpareigota sutvarkyti ieškovių teritorijoje laikomas atliekas tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjAwNjgtMTA5OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-20068-1098/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-20068-1098/2020">e2-20068-1098/2020</a> pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjMwNy04NjMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2307-863/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2307-863/2022">e2-2307-863/2022</a> pagal ieškovių ieškinį, tačiau bendrovė ieškovių teritorijoje laikomų atliekų nesutvarkė, ieškovėms priklausančių patalpų neatlaisvino. Bendrovei, kuriai vadovavo atsakovai, ir toliau nevykdant įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu, t. y. tebevykstant restruktūrizavimo procesui ir bendrovės vadovams neabejotinai žinant apie prievolę atsiskaityti su ieškovėmis (mokėti bent einamuosius mokėjimus) ir atlaisvinti išsinuomotas patalpas (sutvarkyti atliekas), civilinėje byloje Nr. e2-2325-1044/2022 priteisė iš bendrovės ieškovių naudai iš viso 43 856,50 Eur skolą ir nuostolių atlyginimą už 2020 m. sausio 1 d.–2022 m. sausio 31 d. laikotarpį. Bendrovės UAB „Švaros kiemas“ nemokumo byloje esantys bendrovės nemokumo administratoriaus prašymai (jų priedai) patvirtina, kad bendrovė restruktūrizavimo proceso metu (2019 m. gruodžio 31 d.–2022 m. liepos 18 d.) ieškovėms už naudojimąsi patalpomis sumokėjo tik 2 496,37 Eur, nors pagal su ieškovėms sudarytų nuomos sutarčių nuostatas dėl nuomos mokesčio dydžio vien per mėnesį mokėtina suma pagal visas 3 nuomos sutartis turėjo sudaryti 1 735,54 Eur, t. y. bendrovė faktiškai nevykdė savo prievolių ieškovėms.
60. Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad bendrovę valdžiusiems atsakovams buvo žinoma pareiga mokėti nuomos mokestį už faktinį naudojimąsi išnuomotu turtu (pasibaigus sutarčių galiojimui – nuostolių atlyginimą), atlaisvinti iš ieškovių išnuomotą teritoriją (to ieškovės prašė dar 2019 m. vasario 14 d.), sutvarkyti atliekas, tačiau tai nebuvo padaryta. Vadinasi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovėms žala atsirado ne dėl ieškovių, o dėl bendrovę valdžiusių atsakovų kaltės, ignoravimo, jog terminuotos nuomos sutartys pasibaigė dar 2019 m. vasario mėn. ir 2020 m. kovo mėn., ir sąmoningo įsiteisėjusių teismų sprendimų nevykdymo. Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjMwNy04NjMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2307-863/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2307-863/2022">e2-2307-863/2022</a> ieškovėms buvo nustatyta teisė, o ne pareiga, pačioms sutvarkyti teritorijoje esančias bendrovei priklausančias atliekas, jei to nepadarytų bendrovė. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad pačios ieškovės prisidėjo prie joms atsiradusių nuostolių ir (ar) jų padidėjimo, juolab kad bendrovė, valdoma atsakovų, pati atliekų iš ieškovių teritorijos nepašalino, teritorijos neatlaisvino, o ieškovėms pareiga, priešingai nei bendrovei, pašalinti bendrovės jų teritorijoje laikomas atliekas nebuvo nustatyta nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjAwNjgtMTA5OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-20068-1098/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-20068-1098/2020">e2-20068-1098/2020</a> pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjMwNy04NjMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2307-863/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2307-863/2022">e2-2307-863/2022</a> pagal ieškovių ieškinį. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartyje padarytos išvados dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, bendrovės nemokumo nuo 2021 m. gruodžio 31 d. ir atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo (prieš bankroto bylos iškėlimą neteisėtai atsiskaityta su H. K.), iš esmės patvirtina, kad bendrovės vadovai, žinodami apie bendrovės finansinius sunkumus (restruktūrizavimo plano nevykdymą, nemokumą) ir neįvykdytas prievoles kreditoriams (įskaitant ieškoves), sąmoningai neteisėtai veikė prie bendrovės ir kreditorių (įskaitant ieškovių) interesus, t. y. nesiekė atkurti bendrovės mokumą, o siekė patenkinti savo turtinius interesus.
61. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp bendrovės ir ieškovių sudarytos nuomos sutartys baigė galioti 2019 m. vasario 6 d. (t. y. 1 sutartis iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo) ir 2020 m. kovo 31 d. (t. y. 2 sutartys tik prasidėjus restruktūrizavimo procesui), todėl atsakovų, kaip bendrovės vadovų, neteisėti veiksmai negali būti pateisinami tuo, jog restruktūrizavimo procesą prižiūrėjo paskirtas nemokumo administratorius, atsižvelgiant į tai, jog bendrovei vadovavo atsakovai, kurie patys priėmė sprendimus dėl bendrovės veiklos vykdymo, įskaitant dėl einamųjų įmokų (ne)mokėjimo. Kaip minėta, bendrovės restruktūrizavimo byloje atsakovams buvo išaiškinta, kad prie einamųjų mokėjimų priskirtini mokėjimai ieškovėms už naudojimąsi jiems priklausančia ir po nuomos sutarčių galiojimo pabaigos neatlaisvinta teritorija (sandėliavimo patalpomis), tačiau tokie mokėjimai iš esmės nebuvo atliekami (sumokėta už nepilnus du mėnesius), nors bendrovės restruktūrizavimo procesas vyko daugiau nei 2,5 metų.
62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, jog visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą.
63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovių žala būtų kilusi net ir tuo atveju, jei nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų. Priešingai, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovių žala atsirado būtent dėl bendrovės vadovų kaltės, ignoruojant nuomos sutarčių galiojimo pasibaigimo faktą, nevykdant teismų įsiteisėjusių procesinių sprendimų dėl patalpų atlaisvinimo, jose esančių atliekų sutvarkymo ir einamųjų įmokų už faktinį naudojimąsi patalpomis nemokėjimo. Kaip minėta, bendrovės restruktūrizavimo procesas vyko daugiau nei 2,5 metų, t. y. tuo metu bendrovė buvo moki ir gyvybinga, tačiau bendrovės vadovai sąmoningai nusprendė nemokėti ieškovėms už faktinį naudojimąsi joms priklausančiomis patalpomis ir jų neatlaisvinti bei ignoruoti nurodytus įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus.
64. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovių žalos atlyginimo dydžio, nurodydamas, jog bendrovės bankroto byla nėra baigta, todėl galutinis ieškovių žalos atlyginimo dydis yra neįrodytas. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, žalos dydį apibrėžia likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių nepatenkinti finansiniai reikalavimai ir bankroto stadija neriboja ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo bankroto byloje momento bei tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>).
65. Nagrinėjamu atveju nevertinant to, kad likviduota dėl bankroto UAB „Švarus kiemas“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2025 m. kovo 19 d., t. y. po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir bendrovės bankroto byloje ieškovių finansiniai reikalavimai, atitinkantys prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį, nebuvo patenkinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai duomenų, jog ieškovių finansiniai reikalavimai nebus patenkinti bendrovės bankroto procese.
66. Ieškovės su ieškiniu pateikė pirmosios instancijos teismui bendrovės nemokumo administratorės duomenis, kad 2024 m. sausio 30 d. bendrovės sąskaitoje buvo tik 6 400,35 Eur, o visų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 287 891,02 Eur, iš kurių 7 002,27 Eur – pirmosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai. Bendrovės nemokumo administratorė atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad, nepaisant buvusių bendrovės vadovų ir kitų asmenų atžvilgiu bendrovės inicijuotų civilinių bylų dėl žalos atlyginimo, antrosios eilės kreditorių, įskaitant ieškovių, finansinius reikalavimus nebus įmanoma patenkinti. Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo aišku, kad bendrovės bankroto byloje visiškai negalės būti patenkinti net pirmosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, atsižvelgiant į tai, jog bankroto procese pirmiausia dengiamos bankroto proceso išlaidos (JANĮ 93 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo likviduota dėl bankroto bendrovė buvo išregistruota, bendrovės bankroto byloje ieškovių finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl ieškovių prašomos atlyginti žalos dydis yra įrodytas.
67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovių finansiniai reikalavimai, atitinkantys prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį, bendrovės bankroto byloje buvo galutinai patikslinti 2023 m. spalio 10 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir negali būti kvestionuojama (CPK 18 straipsnis), pirmosios instancijos teismas, abejodamas ieškovių nurodytu žalos atlyginimo dydžiu, galėjo pats nustatyti, kokios konkrečios sumos sudaro ieškovių patirtą žalą ir ar ši žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovų neteisėtais veiksmais.
68. Tiek ieškovių pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai, tiek bendrovės nemokumo byloje esantys duomenys (nemokumo administratorės prašymai dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir jų priedai) patvirtina, kad ieškovės UAB „ALGESA“ 130 203,64 Eur žalos atlyginimo dydį sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTY3NTMtNTQ1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-16753-545/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-16753-545/2019">e2-16753-545/2019</a> ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2325-1044/2022 iš bendrovės priteistos sumos (skola, delspinigiai, išieškojimo išlaidos, bylinėjimosi išlaidos, procesinės palūkanos, nuostoliai (po nuomos sutarties galiojimo pabaigos)) už 2019 m. sausio mėn.–2022 m. sausio mėn. laikotarpį, ieškovės apskaičiuotas žalos atlyginimo dydis, taikant nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokesčio dydį, neatlaisvinant patalpų už 2022 m. vasario mėn.–2023 m. rugsėjo mėn. laikotarpį, ieškovės 2022 m. spalio 16 d.–2023 m. rugsėjo 26 d. laikotarpiu patirtos 12 059,40 Eur atliekų išvežimo ir sutvarkymo išlaidos. Minėta atliekų išvežimo ir sutvarkymo finansinio reikalavimo dalis kildinama iš bendrovės bankroto proceso metu ieškovės ir bendrovės nemokumo administratorės 2023 m. balandžio 5 d. sudaryto susitarimo dėl bendrovės atliekų išvežimo iš ieškovių teritorijos, ieškovės patirtas dalines išlaidas vėliau teikiant teismui tvirtinti, kaip finansinį reikalavimą. Tai reiškia, kad nemokios bendrovės būklė, kurią lėmė tyčinio bankroto byloje nurodyti atsakovų neteisėti veiksmai, buvo ypatingai bloga ir pati bendrovė negalėjo sutvarkyti atliekų. Atliekų išvežimo ir sutvarkymo išlaidos pagrįstos ieškovės ir UAB „Econovus“ 2022 m. gruodžio 2 d. sudaryta gamybinių, statybinių ir kitų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui (šalinimui) sutartimi, UAB „Econovus“, mažosios bendrijos (toliau – MB) „Transporto sprendimai“ ir MB „Kontervita“ išrašytomis sąskaitomis bei jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais. Kaip minėta, ieškovių teisė reikalauti atliekų pašalinimo išlaidų, jei pareigos išvežti atliekas neįvykdytų bendrovė, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjMwNy04NjMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2307-863/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2307-863/2022">e2-2307-863/2022</a>.
69. Ieškovės UAB „ALUOTINFRA“ 31 731,60 Eur žalos atlyginimo dydį sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTY2OTMtNTY2LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-16693-566/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-16693-566/2019">e2-16693-566/2019</a> ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2325-1044/2022 iš bendrovės priteistos sumos (skola, delspinigiai, išieškojimo išlaidos, bylinėjimosi išlaidos, procesinės palūkanos, nuostoliai (po nuomos sutarties galiojimo pabaigos)) už 2019 m. sausio mėn.–2022 m. sausio mėn. laikotarpį, ieškovės apskaičiuotas žalos atlyginimo dydis, taikant nuomos sutartyse nustatytus nuomos mokesčio dydžius, neatlaisvinant patalpų už 2022 m. vasario mėn.–2023 m. rugsėjo mėn. laikotarpį. Kaip minėta, tai, kad ieškovės turi teisę reikalauti mokėti nuomos mokestį kaip žalos atlyginimą, bendrovei neatlaisvinus ieškovių išnuomotų negyvenamųjų patalpų (teritorijos), o bendrovė turi pareigą mokėti nuomos mokestį už patalpų (teritorijos), kuriose sandėliuojamos bendrovei priklausantis turtas (atliekos), naudojimąsi (CK 6.499 straipsnio 2 ir 3 dalys), konstatuota tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2325-1044/2022, tiek bendrovės restruktūrizavimo byloje priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartyje (dėl einamųjų įmokų mokėjimo).
70. Ieškovių finansiniai reikalavimai, atitinkantys prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį, bendrovės nemokumo byloje buvo patvirtinti 2022 m. spalio 5 d. nutartimi, patikslinti – 2022 m. gruodžio 12 d., 2023 m. vasario 17 d., 2023 m. kovo 23 d., 2023 m. gegužės 4 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimis, galutinai (po atliekų išvežimo) patvirtinti patikslinti finansiniai reikalavimai – 2023 m. spalio 10 d. nutartimi. Dalis ieškovių finansinių reikalavimų (UAB „ALUOTINFRA“ – 4 071,94 Eur; UAB „ALGESA“ – 8 135,42 Eur), atsiradusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, buvo patvirtinti dar bendrovės restruktūrizavimo proceso metu, tačiau nei restruktūrizavimo, nei bankroto proceso metu, tvirtinant ir tikslinant bendrovės kreditorių sąrašą, bendrovės nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui nekilo abejonių dėl ieškovių turimų reikalavimų, kildinamų iš bendrovės neteisėtai neatlaisvinamų patalpų, pagrįstumo. Nors bendrovės restruktūrizavimo byloje nebuvo patvirtinti ieškovių papildomi finansiniai reikalavimai (13 365,66 Eur ir 30 734,41 Eur), atsiradę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (praleidus terminą finansiniams reikalavimams pareikšti) ir dalis po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTIyNy00NTAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1227-450/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1227-450/2021">e2-1227-450/2021</a>, tiek Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartyje, spręsdamas ieškovių papildomai pareikštų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą iš naujo, nurodė, jog termino finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepaneigia ieškovių teisės atgauti iš bendrovės nuomos mokesčio įsiskolinimą, pasibaigus bendrovės restruktūrizavimo procesui, ieškovės gali realizuoti teisę reikalauti iš bendrovės sumokėti nuomos mokestį už mokestinius laikotarpius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, be to, ieškovės turi teisę reikalauti mokėti nuomos mokestį iki bendrovė neatlaisvins ieškovių išnuomotų patalpų, t. y. bendrovė privalo mokėti ieškovėms einamąsias įmokas už patalpas, o jų nemokant – ieškovės turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartyje bendrovės restruktūrizavimo byloje taip pat pažymėjo, kad teismui nepateikti objektyvūs duomenys, kodėl bendrovė neatlaisvina ieškovėms priklausančios teritorijos. Kaip minėta, vėliau bendrovės bankroto byloje buvo patvirtinti visi ieškovių finansiniai reikalavimai, susiję su bendrovės prievolių ieškovėms nevykdymu, dėl jų pagrįstumo ginčo nekilo.
71. Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovių patirta žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovų, kaip bendrovės vadovų, neteisėtais veiksmais. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjAwNjgtMTA5OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-20068-1098/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-20068-1098/2020">e2-20068-1098/2020</a> pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį bendrovei dėl ieškovių teritorijoje esančių atliekų sutvarkymo (išvežimo) nustatė, jog atsakovams, kaip bendrovėms vadovams, dar nuo 2019 m. birželio 14 d. buvo skiriamos baudos dėl atliekų veiklos pažeidimo, bendrovės vadovai sistemingai nevykdė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimų (įspėjimų ir privalomųjų nurodymų) dėl atliekų sutvarkymo. Minėtas teismo sprendimas įpareigoti bendrovę sutvarkyti atliekas priimtas 2020 m. rugpjūčio 14 d., t. y. jau pasibaigus ieškovių ir bendrovės sudarytų nuomos sutarčių galiojimui ir iki bankroto bylos iškėlimo.
72. Akivaizdu, kad būtent atsakovų neteisėti veiksmai lėmė ieškovių patirtos žalos atsiradimą, kuri nebūtų atsiradusi, jei vadovavimas bendrovei būtų tinkamas. Kaip minėta, atsakovai nepaisė nei ieškovių raginimų atlaisvinti teritoriją, nei aplinkos apsaugos institucijos privalomų nurodymų, nei įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų sutvarkyti atliekas ir jas pašalinti, o prieš pat bankroto bylos iškėlimą atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu, nemokios bendrovės būklės esminį pabloginimą.
73. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustačius visas atsakovų civilinei atsakomybei kilti sąlygas ir byloje nekilus ginčo, jog UAB „Švarus kiemas“ faktiškai buvo valdoma abiejų atsakovų, yra pagrindas tenkinti ieškovių reikalavimus dėl UAB „ALGESA“ 130 203,64 Eur žalos atlyginimo ir UAB „ALUOTINFRA“ 31 731,60 Eur žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų H. K. ir R. K. Kaip minėta, aplinkybė, kad abu atsakovai buvo bendrovės vadovais, konstatuota byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjAwNjgtMTA5OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-20068-1098/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-20068-1098/2020">e2-20068-1098/2020</a> nustatyta, jog atsakovas, kaip ir atsakovė, nevykdė privalomųjų nurodymų dėl ieškovių teritorijoje esančių atliekų sutvarkymo. Atsakovai neginčijo, kad jie abu faktiškai vadovavo bendrovei ir priėmė su bendrovės veikla susijusius sprendimus, taigi ir sprendimus, lėmusius žalos ieškovėms atsiradimą.
74. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad abu atsakovai suprato ir (ar) negalėjo nesuprasti savo veiksmų įtakos ieškovių žalos atsiradimui, neigiamiems bendrovės finansinės padėties pokyčiams, lėmusiems bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu ir bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ieškoves.
Dėl palūkanų
75. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti pinginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
76. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDQtOTE1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-144-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-144-915/2018">3K-3-144-915/2018</a>).
77. Atsižvelgdama į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl procesinių palūkanų priteisimo galimybės ir ieškovių ieškinyje suformuluotą prašymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas ieškovėms iš atsakovų priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas žalos atlyginimo sumas sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes 5 proc. dydžio metinių palūkanų dydis yra teisingas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį. Priteisiamos palūkanos yra asmeninė atsakovų atsakomybė už tai, kad jie ieškovėms padarytos žalos neatlygino geruoju, dėl to ieškovės kreipėsi į teismą. Tai reiškia, kad per bylinėjimosi laiką atsakovai naudojosi ieškovių lėšomis, gavo iš to naudos bei pažeidė ieškovių interesus, todėl privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovių nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-553/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-553/2008">3K-3-553/2008</a>).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
78. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ginčui reikšmingų aplinkybių ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias likviduoto dėl bankroto juridinio asmens vadovų civilinės atsakomybės sąlygas, o tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovių ieškinys tenkinamas visiškai. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam bylos rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
80. Bylą laimėjo ieškovės, todėl jos įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o atsakovams nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
81. Ieškovės pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 9 537,76 Eur (iš kurių 4 136,63 Eur – UAB „ALGESA“, 5 401,13 Eur – UAB „ALUOTINFRA) išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti (dokumentų registracijos Nr. DOK-30643, Nr. DOK-41364). Ieškovių pateiktos 2024 m. gegužės 31 d., 2024 m. rugsėjo 5 d. 2024 m. spalio 31 d., 2024 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitos faktūros, 2024 m. gegužės 31 d., 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. spalio 31 d., 2024 m. lapkričio 25 d. ataskaitos ir 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. rugsėjo 6 d., 2024 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovių bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškinio, dubliko, prašymo dėl įrodymų priėmimo parengimo bei atstovavimo teismo posėdžiuose. Kadangi ieškovių PVM sąskaitos faktūros buvo apmokamos dalimis, laikytina, kad ieškovių bylinėjimosi išlaidos galutinai patirtos paskutinio mokėjimo nurodymo dieną (2024 m. lapkričio 8 d.), t. y. IV ketvirtį, todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur.
82. Maksimalūs priteistini dydžiai sudaro: už ieškinį – 5 491 Eur (2,5 x 2 196,40 Eur; Rekomendacijų 8.2 papunktis), už dubliką – 3 294,60 Eur (1,5 x 2 196,40 Eur; Rekomendacijų 8.3 papunktis), už prašymą priimti naujus įrodymus – 878,56 Eur (0,4 x 2 2 196,40 Eur; Rekomendacijų 8.16 papunktis). Taigi, pagal Rekomendacijas vien už procesinių dokumentų parengimą maksimali priteistina 9 664,16 Eur suma yra didesnė už ieškovių prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.
83. 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. spalio 29 d. ir 2024 m. lapkričio 26 d. pirmosios instancijos teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovių advokatė, žodinio proceso tvarka vyko iš viso 4,5 val., todėl maksimali priteistina suma už pasirengimą (iš viso 4,5 val.) ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (iš viso 4,5 val.) sudaro 988,38 Eur (2 196,40 x 0,1 x 4,5) (Rekomendacijų 8.19 papunktis, 9 punktas).
84. Pagal Rekomendacijas ieškovėms už suteiktas teisines paslaugas maksimalus atlygintinas bylinėjimosi išlaidų dydis yra 10 652,54 Eur. Ieškovėms suteiktų 9 537,76 Eur teisinių paslaugų dydis yra mažesnis už Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl priteisiamas bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas. Pažymėtina, kad ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra proporcingas bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui bei atstovavimo teismo posėdžiuose trukmei, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
85. Ieškovė UAB „ALGESA“ už ieškinį sumokėjo 2 006 Eur žyminį mokestį, o ieškovė UAB „ALUONTINFRA“ – 701 Eur žyminį mokestį. Taigi, ieškovės UAB „ALGESA“ bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro iš viso 6 142,63 Eur (2 006 Eur + 4 136,63 Eur), ieškovės UAB „ALUOTINFRA“ – 6 102,13 Eur (701 Eur + 5 401,13 Eur). Ieškovių ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovės UAB „ALGESA“ naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 6 142,63 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. po 3 071,32 Eur iš kiekvieno atsakovo. Ieškovės UAB „ALUOTINFRA“ naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 6 102,13 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. po 3 051,10 Eur iš kiekvieno atsakovo.
86. Ieškovė UAB „ALGESA“ už apeliacinį skundą sumokėjo 1 952 Eur žyminį mokestį, o ieškovė UAB „ALUOTINFRA“ – 701 Eur žyminį mokestį.
87. 2025 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas, teisinių paslaugų ataskaitos ir 2025 m. balandžio 1 d. bei 2025 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovės 2025 m. II ketvirtį lygiomis dalimis apmokėjo 3 811,50 Eur, t. y. po 1 905,75 Eur, už apeliacinio skundo parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikomas 2024 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 335,90 Eur. Maksimalus teisinių paslaugų atlyginimo dydis už apeliacinį skundą sudaro 3 971,03 Eur (1,7 x 2 335,90 Eur) (Rekomendacijų 8.10 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškovė UAB „ALGESA“ apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 3 857,75 Eur (1 952 Eur + 1 905,75 Eur), o ieškovė UAB „ALUOTINFRA“ – 2 606,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei UAB „ALGESA“ iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 3 857,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas, t. y. po 1 928,88 Eur iš kiekvieno atsakovo. Ieškovei UAB „ALUOTINFRA“ iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 2 606,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas, t. y. po 1 303,38 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ALGESA“ (juridinio asmens kodas 186109471) solidariai iš atsakovų H. K. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (duomenys neskelbtini) 130 203,64 Eur (vieną šimtą trisdešimt tūkstančių du šimtus tris eurus ir 64 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 130 203,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ALUOTINFRA“ (juridinio asmens kodas 273105940) solidariai iš atsakovų H. K. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (duomenys neskelbtini) 31 731,60 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 60 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 31 731,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ALGESA“ (juridinio asmens kodas 186109471) iš atsakovų H. K. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (duomenys neskelbtini) po 3 071,32 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt vieną eurą ir 32 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir po 1 928,88 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 88 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ALUOTINFRA“ (juridinio asmens kodas 273105940) iš atsakovų H. K. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (duomenys neskelbtini) po 3 051,10 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt vieną eurą ir 10 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir po 1 303,38 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus tris eurus ir 38 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Neringa Švedienė
Vigintas Višinskis