Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-562/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02219-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3; 42.9; 123.9; 123.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžejaus Maciejevskio, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. ir ieškovo UAB „Inkaso“ teisių perėmėjo UAB „Edvantus“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Inkaso“ teisių perėmėjo UAB „Edvantus“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami bendrųjų sutarčių teisės principų taikymo vartojimo sutartyse, nuostolių fakto tinkamo nustatymo ir CPK 362 straipsnio 2 dalies pažeidimo klausimai.

Ieškovas UAB „Inkaso“ (teisių perėmėjas – UAB „Edvantus“) prašė priteisti iš atsakovo V. B. 300 003 Lt skolos, 10 800,11 Lt delspinigių, 9328,86 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų.

Rangovas UAB „Stiklo briauna“ ir atsakovas V. B. 2008 m. rugpjūčio 15 d. sudarė Statybos rangos sutartį dėl ventiliuojamų fasado darbų vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) atlikimo (toliau – ir Sutartis, rangos sutartis). Atsakovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir per 21 dieną nuo Baigiamojo darbų atlikimo akto pateikimo pasirašyti arba motyvuotai atsisakyti jį pasirašyti (su išlygomis), už darbus sumokėti sutartą kainą, t. y. 300 003 Lt. Kadangi atsakovas atliktų darbų nepriėmė, akto nepasirašė, tai rangovas 2009 m. rugpjūčio 17 d. Baigiamąjį darbų atlikimo aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę pasirašė pats ir per antstolį 2009 m. rugsėjo 2 d. įteikė užsakovui V. B.. Ieškovas UAB „Inkaso“, perėmęs reikalavimo teises iš UAB „Stiklo briauna“, pareiškė ieškinį.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UAB „Inkaso“ iš atsakovo 300 003 Lt skolos, 10 800,11 Lt delspinigių, 9328,86 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3600,66 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovas V. B. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodydamas, kad pateikė UAB „Stiklo briauna“ pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau įmonė 2009 m. rugsėjo 24 d. raštu atsisakė šį reikalavimą tenkinti. 2009 m. spalio 15 d. atsakovas raštu pakartotinai pareikalavo UAB „Stiklo briauna“ atlyginti 360 000 Lt nuostolių. Šiame rašte atsakovas nurodė, kad jau yra sumokėjęs UAB „Stiklo briauna“ 181 000 Lt, pabrėžė, kad nuostolių atlyginimo terminas yra suėjęs 2009 m. rugsėjo 1 d.; kad 2009 m. spalio 19 d. įskaitė skolą UAB „Stiklo briauna“ – 119 003 Lt – į priešpriešinę jos prievolę atlyginti atsakovo patirtus nuostolius (360 000 Lt), todėl UAB „Stiklo briauna“ liko skolinga atsakovui 240 997 Lt.

Byloje nustatyta, kad UAB „Statybų palydovas“ reikalavimo teisę atsakovui įgijo iš UAB „Stiklo briauna“ pagal 2009 m. lapkričio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/09. 2009 m. lapkričio 18 d. UAB „Edvantus“ reikalavimo teisę į atsakovą įgijo sudarydamas su UAB „Statybų palydovas“ Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/18-4. 2009 m. lapkričio 20 d. UAB „Edvantus“ perleido UAB „Inkaso“ reikalavimo teisę į atsakovą pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/20-4; ši sutartis 2010 m. gruodžio 20 d. šalių susitarimu nutraukta. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovą UAB „Inkaso“ pakeitė jo teisių perėmėju UAB „Edvantus“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. galutiniu sprendimu paliko Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. preliminarų sprendimą nepakeistą.

Teismas vadovavosi CK 6.38, 6.694 straipsniais, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2005">3K-3-371/2005</a>; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2007">3K-3-484/2007</a>); nustatė, kad atsakovas nesilaikė bendradarbiavimo principo – vengė priimti atliktus darbus. Dėl to pradinis kreditorius UAB „Stiklo briauna“ vienvaldiškai pasirašė Baigiamąjį atliktų darbų aktą Nr. SB-08/15-001 ir Pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. SB-08/15-001, 2009 m. rugpjūčio 17 d. 300 003 Lt PVM sąskaitą faktūrą, pareikalavo šią sumą apmokėti. Pagal Statybos rangos sutarties Nr. SB-08/15 7.1 punktą šalys susitarė dėl atsiskaitymų ir mokėjimų pagal sutartį, t. y. užsakovas turi atsiskaityti su rangovu pagal jo pateiktas ir užsakovo patvirtintas pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, mėnesio atliktų darbų aktus bei patvirtintų aktų pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. CK 6.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Atsakovas nepateikė įrodymų apie Sutarties 7 punkte nustatytą atsiskaitymo būdą ir tinkamą prievolės įvykdymą. Teismas sprendė, kad pateikti atsakovo pasirašyti A. N. pakvitavimai nesusiję su rangos sutartimi, todėl ieškinio reikalavimai tenkintini (CK 6.37, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2010">3K-3-18/2010</a>; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2010">3K-3-9/2010</a>; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2009">3K-3-293/2009</a>; kt.). Tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408/2008">3K-3-408/2008</a>). Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2009">3K-3-293/2009</a>). Atsakovas 2009 m. spalio 19 d. raštu yra pareiškęs pradiniam kreditoriui UAB „Stiklo briauna“ apie 360 000 Lt nuostolių įskaitymą; pareiškimas atitinka CK 6.131 straipsnio reikalavimus. Atsakovas savo reikalavimą grindžia patirtais nuostoliais dėl vėlavusių statybos rangos darbų, tačiau teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių realius nuostolius. Atsakovas nereiškė pretenzijų rangovui sutarties galiojimo laikotarpiu, atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Darbų trūkumų nenurodymas priėmimo–perdavimo akte eliminuoja užsakovo teisę vėliau remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo įskaitymas yra nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. galutinį sprendimą pakeitė, priteisė iš atsakovo ieškovui 140 003 Lt skolos, 5040,41 Lt delspinigių, 4353,78 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. galutinis sprendimas, sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistą skolą iki 140 003 Lt, delspinigius – iki 5040,41 Lt, palūkanas – iki 4353,78 Lt, ir bylą dėl šios dalies perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama grąžintą bylos dalį, 2014 m. vasario 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. galutinį sprendimą – priteisė UAB „Edvantus“ iš atsakovo 220 003 Lt skolos, 7920,11 Lt delspinigių, 6841,19 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi CK 6.38, 6.200 straipsniais, 6.681 straipsnio 1 dalimi, 6.684 straipsnio 1 dalimi, 6.691 straipsniu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2005">3K-3-371/2005</a>; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. UAB „Wolf System“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2014">3K-3-135/2014</a>), nurodė, kad šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje nustatytas konkretus jos įvykdymo terminas (Sutarties 4.2 punktas), o Sutarties priede Nr. 2 (darbų atlikimo grafikas) darbų pabaiga nustatyta 2008 m. gruodžio 15 d. UAB „Stiklo briauna“ apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą atsakovui pranešė 2009 m. rugpjūčio 17 d., pateikdama Baigiamąjį atliktų darbų aktą Nr. SB-08/15-001 ir PVM sąskaitą faktūrą; taigi nurodytą dieną pranešė apie darbų pabaigą. Rangovas pažeidė darbų įvykdymo terminą (CPK 18 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis). Atsakovas pretenziją dėl darbų atlikimo termino pažeidimo ir kokybės ieškovui pareiškė 2009 m. rugpjūčio 17 d., t. y. tą pačią dieną, kai jam buvo pranešta apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą ir pateiktas Baigiamasis atliktų darbų aktas. Šio akto nepasirašymo priežastis atsakovas nurodė pretenzijoje, teigdamas, kad, rangovui vėluojant vykdyti darbus, atsakovas patyrė nuostolių (buvo priverstas ilgiau samdyti apsaugą statybvietei (80 000 Lt) ir projekto vadovą (80 000 Lt), patyrė nuostolių dėl seno namo pardavimo (ne mažiau kaip 200 000 Lt), nes negalėjo 2008 m. baigti aplinkos tvarkymo darbų, lauko terasų, negalėjo daryti vidaus apdailos; 2009 m. rugpjūčio 17 d. ieškovo darbai nebaigti – lyjant lietui pro kelerias duris tekėjo vanduo, kai kurie stiklai buvo subraižyti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas (užsakovas) nuo numatytos darbų atlikimo pabaigos (2008 m. gruodžio 15 d.) būtų bendradarbiavęs su rangovu, teikęs jam pretenzijas dėl netinkamos darbų kokybės, darbų vėlavimo, patiriamų nuostolių ar pan. Teismo vertinimu, svarbiausia, kad vienos šalies pasirašytas Baigiamasis atliktų darbų aktas nėra pripažintas negaliojančiu, tai reiškia, kad jis turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl atsakovo reiškiamos pretenzijos dėl ne laiku atliktų darbų yra niekinės. Šalių elgesys vykdant sutartį neatitinka CK 6.691 straipsnyje įtvirtintos pareigos bendradarbiauti.

Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo ir UAB „ŽVC“ Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį paslaugų teikėjas (UAB „ŽVC“) įsipareigojo Sutarties galiojimo laikotarpiu (Sutartis įsigaliojo 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir pradinis jos galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2008 m. gruodžio 15 d. (7.1 punktas), kai buvo numatyta darbų pabaiga), teikti klientui atlygintinas paslaugas, nurodytas Sutarties priede Nr. 1, o klientas įsipareigojo sumokėti paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas (1.1 punktas). Pagal Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties priedą Nr. 1 paslaugų teikėjas teikė atsakovui projektų vadovo paslaugas, atliekant statybos rangos darbus vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) ir statybos aikštelės, kurioje vykdomi ventiliuojamų fasadų įrengimo darbai vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) apsaugos paslaugas (1 punkto 2 papunktis); nurodytų paslaugų teikimo kaina – 10 000 Lt per mėnesį už kiekvieną paslaugą. Dėl nebaigtų statybos rangos darbų pagal 2008 m. rugpjūčio 15 d. rangos sutartį UAB „ŽVC“ ir atsakovas susitarė pratęsti 2008 m. rugpjūčio 1 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį iki dienos, kai darbų baigimo aktu bus patvirtinta statybos rangos darbų pagal rangos sutartį pabaiga. Taigi projekto vadovo ir statybos aikštelės apsaugos paslaugos buvo teikiamos tik vykdant rangos sutartį. Paslaugų teikėjas ir atsakovas 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. sausio 30 d., 2009 m. vasario 27 d., 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. balandžio 30 d., 2009 m. gegužės 29 d., 2009 m. birželio 30 d., 2009 m. liepos 31 d. ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktus prie 2008 m. rugpjūčio 1 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, t. y. faktiškai pripažino, kad projektų vadovo paslaugos bei statybos aikštelės, kurioje vyko vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) saugojimo paslaugos buvo teikiamos ir klientas sutiko su nurodytų paslaugų teikimo kaina (10 000 Lt per mėnesį). Atsakovas paslaugų teikėjui už devynis mėnesius teiktas projekto vadovo ir apsaugos paslaugas turėjo sumokėti 180 000 Lt ir ši suma iš jo buvo priimta. Kadangi rangovas aštuonis mėnesius vėlavo įvykdyti darbus (darbai turėjo būti baigti 2008 m. gruodžio 15 d.), tai atsakovas patyrė 160 000 Lt nuostolių, susijusių su projekto vadovo paslaugų ir statybos aikštelės apsaugos paslaugų teikimu, o 200 000 Lt nuostolių dėl seno namo, kurį atsakovas ketino parduoti įsikurdamas (duomenys neskelbtini) nuvertėjimo atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Šalių elgesys vykdant sutartį neatitinka CK 6.691 straipsnyje įtvirtintos pareigos bendradarbiauti, nes, rangovui pažeidžiant darbų pagal sudarytą rangos sutartį atlikimo terminą, užsakovas (atsakovas) nereiškė dėl to jokių pretenzijų ir neinformavo ieškovo apie patiriamus nuostolius, tai galėjo turėti įtakos nuostolių dydžiui. Taigi dėl patirtų nuostolių yra ir paties atsakovo kaltės, todėl yra pakankamas pagrindas ieškovo atsakomybę sumažinti 50 proc., t. y. 80 000 Lt mažinti už atliktus darbus ieškovui priklausantį atlyginimą. Teismas sprendė priteisti ieškovui 220 003 Lt (300 003 Lt – 80 000 Lt), atitinkamai sumažinant delspinigius ir palūkanas (CK 6.259 straipsnis).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria tenkintas ieškinys ir priteista ieškovui 2628 Lt žyminio mokesčio; priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui UAB „Edvantus“ iš atsakovo V. B. 140 003 Lt skolos, 5040,11 Lt delspinigių, 4353,52 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1672,38 Lt žyminio mokesčio, taip pat visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl vartojimo sutartis reglamentuojančių nuostatų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo vartotojo (užsakovo) pareigą informuoti rangovą, kad šis vėluoja vykdyti šalims įstatymo galią turinčią sutartį, priešingu atveju atsiranda vartotojo pareiga savo sąskaita atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl rangovo sutarties įvykdymo ne laiku. Teismai pažeidė pareigą ex officio kvalifikuoti rangos sutartį kaip vartojimo (CK 6.672 straipsnio 1 dalis, CPK 265 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-575/2012). Vartojimo rangos taisyklės suteikia užsakovui (vartotojui), kaip silpnesniajai vartojimo santykių šaliai, didesnes garantijas, kurių pažeidimas reiškia viešojo intereso pažeidimą. Taigi ignoruojant šią aplinkybę atsakomybė už netinkamą rangovo sutarties įvykdymą perkelta atsakovui (vartotojui), tai pagal kasacinio teismo praktiką pripažintina esmine materialiosios teisės normų taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2012">3K-3-296/2012</a>; 2010 m. lapkričio 19 d. apžvalga „Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II“).

2. Dėl pareigos informuoti apie sutarties termino praleidimą. Įstatymas įpareigoja verslininką (rangovą) dar iki sudarant sutartį pateikti vartotojui visą reikšmingą informaciją, susijusią su sutarties vykdymu (CK 6.2286 straipsnio 1 dalis, 6.674 straipsnio 1 dalis). Atsakovui sudarant sutartį esminę reikšmę turėjo terminas, per kurį rangovas atliks statybos darbus. Pasikeitus su sutarties vykdymu susijusiai informacijai, verslininkas turėjo pareigą apie tai nedelsdamas informuoti vartotoją (atsakovą) (CK 6.204 straipsnio 3 dalis, 6.2286 straipsnio 1 dalis, 6.674 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymo sąlygų pasikeitimas nėra pagrindas neįvykdyti sutarties laiku (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Taigi pareigą pateikti informaciją, susijusią su vartojimo sutarties vykdymu laiku, turi ne atsakovas kaip užsakovas (vartotojas – silpnesnioji sutarties šalis), o rangovas – savo srities profesionalas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2012">3K-3-296/2012</a>). Taigi vartotojas, kaip silpnesnioji sutarties šalis, neturi pareigos prašyti, priminti ar reikalauti, kad rangovas (verslininkas) laiku įvykdytų sutartį; vartotojas turi tik laukti, kol bus informuotas apie galimybę perimti darbų rezultatą, ir tai padaręs – sumokėti (CK 6.676 straipsnis).

3. Dėl draudimo riboti verslininko atsakomybę. Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį vartojimo rangos santykiams mutatis mutandis taikomi CK 6.350–6.370 straipsniai, reglamentuojantys vartojimo pirkimo–pardavimo santykius. Atsakovui, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, taikomas draudimas nustatyti vartojimo sutartyje nuostatas, panaikinančias ar apribojančias pardavėjo ar paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi draudžiama sutartyje su vartotoju apriboti jo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo už sutarties pažeidimą. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teismas savo iniciatyva turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą (2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas byloje C-537/12, Banco Popular Espanol v. Maria Teodolinda (2012) ir C-116/13 Banco de Valencia S, A. v. Joaqiun Valldeperas Tortosa ir Maria Angeles Mirėt Jaume; 2012 m. birželio 1 d. sprendimas byloje C-472/10, Nemzeti Fogyasztovedelmi Hatosag v. Invitel Tavkozlesi Zrt.). Rangos sutartimi arba įstatymu rangovo (verslininko) civilinė atsakomybė dėl laiku neatliktų darbų neribojama, taigi teismas savo iniciatyva, be teisinio pagrindo apribojo jo civilinę atsakomybę atsakovui, kurio neteisėtų veiksmų nenustatyta. Tai prieštarauja imperatyviajam vartojimo teisinių santykių reglamentavimui – užtikrinti visišką vartotojo nuostolių atlyginimą (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 350 straipsnio 2 dalis). Visais atvejais atsakovas (vartotojas, užsakovas) turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamai atliktų rangos darbų, atlyginimą; rangovas, kaip verslininkas, taip pat turi pareigą prievolę įvykdyti natūra (CK 6.22815 straipsnis, 6.363 straipsnio 5 dalis, 6.672 straipsnio 2 dalis, 6.695 straipsnio 1 dalis).

4. Dėl rangovo atsakomybės apimties. Rangovas visiškai atsako už darbų atlikimo terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis). Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2007">3K-3-530/2007</a>). Taigi šios sąlygos pažeidimas yra esminis, sutartį pažeidusiai šaliai kyla civilinė atsakomybė. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sutrukdęs rangovui laiku įvykdyti sutartį arba nepašalinęs bet kokių nuo atsakovo priklausančių kliūčių, o pareiga pranešti rangovui apie sutarties pažeidimą atsakovui nenustatyta, todėl ir nuostolių suma negali šalims būti dalijama.

Rangovui (verslininkui) taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minestas“ v. UAB „Rialsta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2009">3K-3-317/2009</a>), pareiga laiku informuoti atsakovą (vartotoją, užsakovą) apie sutarčiai vykdyti reikšmingas aplinkybes bei nepriklausomai nuo bet kokių aplinkybių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Rangovo pareiga veikti maksimaliai atidžiai ir rūpestingai nulemia pareigą visiškai atlyginti dėl neteisėto sutarties pažeidimo atsiradusius vartotojo nuostolius (CK 6.652 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta, kad rangovas būtų įvykdęs darbus operatyviau, jeigu atsakovas būtų jam raštu teikęs prašymus, priminimus, raginimus tinkamai vykdyti sutartį, priminęs, kad, rangovui neįvykdžius rangos sutarties laiku, bus reikalinga atlyginti su tuo susijusius nuostolius (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Rangovui sutartis turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 1.6 straipsnis). Asmuo (ypač verslininkas) turi pats aktyviai domėtis jam nustatytomis (prisiimtomis) pareigomis ir dėti maksimalias pastangas, kad jos būtų tinkamai įvykdytos.

5. Dėl bendradarbiavimo pareigos. Pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį sutarčių šalys įpareigojamos bendradarbiauti, kai atsiranda kliūčių tinkamai įvykdyti rangos sutartį. Ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad apskritai buvo atsiradę kokių nors kliūčių laiku įvykdyti rangos sutartį, kad atsakovui buvo pranešta apie jas ir apie būtinus atlikti veiksmus šioms kliūtims pašalinti. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų galėjęs ir (ar) turėjęs pašalinti kokias nors rangovo neįvardytas kliūtis, kurios sukliudė jam laiku atlikti rangos darbus. Be to, byloje nenustatyta, kad pretenzijų teikimas rangovui buvo būtinas tam, kad laiku būtų įvykdyta sutartis. Atsakovo nuomone, vartotojo bendradarbiavimas su verslininku dėl sutarties įvykdymo laiku nepagrįstai sutapatintas su pretenzijų verslininkui teikimu. Teismas nenurodė, kokius veiksmus atsakovas turėjo atlikti, kad būtų laikoma, jog jis nepažeidė bendradarbiavimo pareigos (CK 6.691 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. UAB „Wolf System“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2014">3K-3-135/2014</a>), bendradarbiavimo pareiga apima šalių veiksmus, skirtus išvengti bet kokių ginčų bei nesutarimų dėl tinkamo sutarties vykdymo ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimo. Kai rangos sutarties vykdymas yra nekokybiškas, vartotojas turėtų apie tai pranešti kaip galėdamas operatyviau. Nagrinėjamu atveju rangovas pažeidė sutarties terminą, įtvirtintą pačioje sutartyje (Sutarties 4.2 punktas, jos priedas Nr. 2), kurį jis turėjo žinoti (kaip ir apie Sutarties pažeidimą) ir be papildomo atsakovo pranešimo. Taigi rangos sutarties šalies tariama pareiga teikti pretenzijas kitai sutarties šaliai dėl sutarties įvykdymo termino pažeidimo teismo nepagrįstai priskirta veiksmams, būtiniems šalims bendradarbiaujant pagal CK 6.691 straipsnį. Atsakovas pretenziją rangovui dėl Sutarties termino praleidimo pateikė 2009 m. rugpjūčio 17 d. Nei teisės aktais, nei teismų praktikoje nenustatyta, per kokį laikotarpį užsakovui turi būti pateikta pretenzija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Taigi teismo išvada, kad atsakovas pažeidė CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą ir dėl to mažintinas žalos atlyginimas, nemotyvuota, prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-460/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-460/2008">3K-3-460/2008</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. UAB „Veritas Ana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-118/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-118/2010">3K-3-118/2010</a>). Teismas nepaaiškino, kodėl pretenzijos pateikimas praėjus aštuoniems mėnesiams nuo darbų atlikimo termino pabaigos nulemia vartotojo pareigą prisiimti atsakomybę už atsiradusius nuostolius dėl rangovo įvykdyto rangos sutarties pažeidimo.

6. Dėl žalos paskirstymo tarp šalių. Žala gali būti paskirstyta tarp skolininko ir kreditoriaus tik tuo atveju, kai dėl žalos atsiradimo yra kaltos abi šalys (CK 6.249 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 1 dalis). Teismas taikė CK 6.249 straipsnio 4 dalies, 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatas, nusprendęs, kad atsakovas yra kaltas dėl kilusių nuostolių. Tačiau kreditoriaus kaltė nepreziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir turi būti įrodyta. Kreditoriaus kaltė – tyčia arba neatsargumas – turi turėti priežastinį ryšį su netinkamu sutartinės prievolės įvykdymu (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta, kad laiku įvykdyti sutartį reikėjo atsakovo pretenzijos pareiškimo rangovui (verslininkui); tokia pareiga atsakovui nenustatyta nei įstatymu, nei sutartimi. Atsakovas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Mano tikslas“ v. UAB „Armitana“, bylos Nr. 3K-3-459/2010, išaiškinimus paskirstant nuostolius abiem šalims, tačiau byloje faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 1 dalis). Atsakovo (vartotojo) rangos sutarties pažeidimų nenustatyta, nuostoliai atsirado dėl rangovo neteisėtų veiksmų – rangos sutartyje nustatyto termino pažeidimo, taigi teismas pažeidė CK 6.248 straipsnį.

7. Dėl pareigos visiškai atlyginti nuostolius. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Ribota atsakomybė gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymai ar sutartis nustato tokią atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrorodeo“ v. ŽŪB „Šilagalis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1/2014">3K-3-1/2014</a>; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrorodeo“ v. ŽŪB „Vaišvilčiai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-2/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-2/2014">3K-3-2/2014</a>). Byloje nustatyta, kad dėl rangos sutarties neįvykdymo nustatytu laiku atsakovas patyrė 160 000 Lt nuostolių, kurių tik pusė atsakovui buvo atlyginta. Nei rangos sutartyje, nei įstatymuose nėra nuostatų, kurios būtų pagrindas dalį atsakomybės dėl rangovo pareigų neįvykdymo perkelti atsakovui. Taigi pažeista ir proceso pareiga įrodyti užsakovo patirtus nuostolius rangovui vėluojant atlikti darbus (CPK 178 straipsnis).

8. Dėl teismo pareigos motyvuoti nutartį. Teismas nusprendė byloje nustatytą atsakovo patirtų 160 000 Lt nuostolių sumą sumažinti 50 proc., tačiau nemotyvavo tokios išvados (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką toks pažeidimas gali būti pripažintas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinė prokuratūra v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-603/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-603/2008">3K-3-603/2008</a>). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs teismo sprendimo motyvavimo svarbą (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, 27 September 2001).

9. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2007">3K-3-530/2007</a>; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ v. VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, bylos Nr. 3K-3-3/2014), nurodo, kad kai darbus pagal rangos sutartį atlieka verslininkas, jo atsakomybė už sutarties pažeidimą, įskaitant ir darbų įvykdymo termino praleidimą, yra be kaltės, todėl nėra pagrindo mažinti jo atsakomybės vien dėl to, kad užsakovas tariamai neprisidėjo prie greitesnio sutarties įvykdymo siųsdamas prašymus laiku vykdyti sutartį. Taigi rangos darbus atliekant verslininkui (profesionalui), užsakovas (ypač kai jis – vartotojas) neturi pareigos kontroliuoti atliekamų darbų ir visa atsakomybė už darbų atlikimą laiku tenka rangovui.

Teismas turėjo aiškiai motyvuoti visiško nuostolių atlyginimo principo netaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-460/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-460/2008">3K-3-460/2008</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. UAB „Veritas Ana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-118/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-118/2010">3K-3-118/2010</a>; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2012">3K-3-215/2012</a>).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Edvantus“ prašo atsakovo V. B. kasacinį skundą atmesti, o ieškovo kasacinį skundą patenkinti.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas prašo priimti tokį sprendimą, koks kasacinio teismo jau vieną kartą yra panaikintas. Atsakovo kasacinio skundo argumentais yra kvestionuojama ir kasacinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-563/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-563/2013">3K-3-563/2013</a>, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Atsakovas nenurodė nė vienos teisės normos ar kasacinio teismo suformuotos taisyklės, kad tuo atveju, kai viena rangos sutarties šalis yra fizinis asmuo, jam neturėtų būti taikoma pareiga bendradarbiauti vykdant sutartį. Atsakovas yra verslininkas, daugelio įmonių savininkas, todėl jam žinoma, kas yra bendradarbiavimas vykdant statybos rangos darbus ar atsisakymas priimti darbus ir nemokėjimas už faktiškai atliktus rangos darbus. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kuria grindžiami atsakovo nuostoliai, į bylą pateikta apeliacinės instancijos teismui po apeliacinio skundo pateikimo. Kasacinis teismas, kartą išnagrinėjęs bylą, įvertino atsakovo elgesį ir padarė išvadą, kad jis neatitiko bendradarbiavimo reikalavimų. Kasacinis teismas, teikdamas išaiškinimus apeliacinės instancijos teismui, nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2005">3K-3-371/2005</a>, kurioje taip pat nustatytas vienos rangos sutarties šalies – užsakovo, fizinio asmens – nebendradarbiavimo faktas. Be to, kasacinis teismas atsakovo pateiktą Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį vertino kaip nepakankamą nuostoliams įrodyti. Atsakovas vengė priimti iš rangovo atliktus darbus, atsisakė mokėti už faktiškai atliktus darbus, nors namą, kaip visiškai baigtą statyti, atidavė vertinti Valstybinei priežiūros komisijai 2009 m. birželio 8 d. Net antstoliui atsakovą pavyko surasti ir dokumentus apie atliktus darbus įteikti praėjus beveik mėnesiui nuo dokumentų antstoliui pateikimo dienos. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad ne tik statybos darbai pagal rangos sutartį, bet ir namo statyba apskritai buvo visiškai baigta dar iki 2009 m. birželio 8 d., nuo tada atsakovas jau galėjo naudotis gyvenamuoju namu pagal paskirtį. Atsakovo teiginys, kad rangovas pavėlavo atlikti darbus aštuonis mėnesius iki 2009 m. rugpjūčio 17 d. ir dėl to atsakovas patyrė išlaidų dėl projekto vadovo paslaugų ir statybos aikštelės saugojimo, neįrodytas. Teismai nenustatė, kad užsakovas (fizinis asmuo) yra atsakingas už rangovo netinkamai vykdytą sutartį, netaikė jam atsakomybės, neapribojo rangovo atsakomybės. Kasacinio teismo nutartimi konstatuota, kad atsakovo nuostolių įrodymai nepakankami – iš atsakovo pateiktos Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nėra pagrindo spręsti, kad projekto vadovo ir statybos aikštelės paslaugos buvo teikiamos išimtinai tik rangos sutarčiai vykdyti; taip pat konstatuota, kad nėra patikimai įrodyta, jog visi atsakovo nuostoliai patirti tik dėl rangos sutarties įvykdymo termino pažeidimo. Atsakovas neįrodė, kad yra visos būtinosios sąlygos rangovui taikyti 160 000 Lt dydžio atsakomybę.

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Edvantus“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovui priteista skolos suma sumažinta iki 220 003 Lt, delspinigiai – iki 7920,11 Lt, palūkanos – iki 6841,19 Lt, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui UAB „Edvantus“ iš atsakovo V. B. 289 202,89 Lt skolą, 10 411,31 Lt delspinigių, 8903,02 Lt palūkanų ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl CPK 362 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Apeliacinis teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą, 2013 m. vasario 20 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovas patyrė 160 000 Lt nuostolių, ir šia suma sumažino ieškovui priteistą skolą už atliktus statybos rangos darbus. Kasacinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-563/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-563/2013">3K-3-563/2013</a>, panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria 160 000 Lt sumažinta ieškovui iš atsakovo priteistina skola už rangos darbus, ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Pagal CPK 362 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama, įsiteisėja nuo priėmimo dienos; be to, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus ir vėl nepagrįstai pripažino, kad atsakovas patyrė 160 000 Lt nuostolių, vėl rėmėsi išimtinai tik atsakovo pateikta Atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi ir, priešingai negu išaiškinta kasacinio teismo, vien iš sutarties nuostatų nepagrįstai sprendė, kad atsakovas projekto vadovo ir aikštelės apsaugos išlaidas patyrė išimtinai dėl darbų pagal rangos sutartį vykdymo laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovo teigimu, pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad tuo pačiu laikotarpiu atsakovo statomame name buvo vykdomi ir kiti darbai. Pats atsakovas pateikė dokumentus, kad rangovas A. N. 2009 m. vasario 27 d., 2009 m. kovo 18 d., 2009 m. balandžio 17 d., 2009 m. gegužės 20 d. atliko hidroizoliacijos, parapetų hidroizoliacijos, žaliuzių laikiklių pritvirtinimo darbus, už kuriuos jam buvo sumokėta. Technologiškai nebuvo galima atlikti kai kurių rangos sutartyje nurodytų darbų, kol nebuvo atlikti paminėti darbai. Kasacinis teismas nustatė, kad nėra patikimai įrodyta, jog visi atsakovo nuostoliai patirti tik dėl rangos sutarties įvykdymo termino pažeidimo. Atsakovas nepateikė papildomų įrodymų apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti priešingai ir vėl konstatuoti 160 000 Lt nuostolių.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovui teiktų atlygintinų paslaugų būtinumo, jų kainos, pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovo naujai pateiktų įrodymų patikimumo, taip pat nevertino ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų argumentų, kuriuos kasacinis teismas laikė pagrįstais. Ieškovo teigimu, tuo metu, kai atsakovas ir UAB „ŽVC“ sudarė Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, atsakovas buvo vienintelis šios bendrovės dalyvis, nuosavybės teise valdantis 100 proc. bendrovės akcijų. Taigi atsakovas turėjo galimybę suformuoti ir surašyti Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygas taip, kad jam būtų palanku jas panaudoti mažinant rangovo atliktų darbų kainą. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad namas (duomenys neskelbtini) buvo visiškai baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti 2009 m. birželio 8 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-1145 (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (toliau – Reglamentas), 17 punktas). Iš darbų sąrašo matyti, kad rangovui norint atlikti darbus – apšiltinti pastato sienas, aptaisyti maumedžio dailylentėmis ir atlikti kitus darbus, jam reikėjo įrengti fasado pastolius, o darbus baigus, juos išardyti. Taigi neįmanoma, kad Valstybinė priežiūros komisija, 2009 m. gegužės mėnesį vertinusi gyvenamąjį namą, galėjo jį pripažinti visiškai baigtu ir tinkamu naudoti, jeigu pastatas dar buvo apstatytas pastoliais ir vykdomi rangos sutartyje nurodyti sienų šiltinimo, vėjo izoliacijos sienų konstrukcijose įrengimo, jungiamųjų profilių montavimo, ventiliacinių išorės sienų aptaisymo maumedžio dailylentėmis ir kiti darbai. Pagal Reglamento 18 punktą statiniai pripažįstami tinkamais naudoti tik atlikus visus statinio projekte numatytus darbus (tarp jų – įrenginių bei automatinių sistemų įrengimą) ir įvykdžius projektavimo technines bei specialiąsias sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų bei komunikacijų bandymus ir padarius kontrolines geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad ne tik statybos darbai pagal rangos sutartį, bet ir namo statyba apskritai buvo visiškai baigta dar iki 2009 m. birželio 8 d. Taigi atsakovas nuo 2009 m. birželio 8 d. gyvenamuoju namu galėjo naudotis pagal paskirtį, o atsakovo 2009 m. rugpjūčio 17 d. pretenzija dėl patirtų nuostolių, rangovui neatlikus darbų iki 2009 m. rugpjūčio 17 d., yra nepagrįsta, paneigta oficialiais rašytiniais įrodymais.

2. Dėl statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo. Bendradarbiavimo pareiga (CK 6.691 straipsnis) akcentuota kasacinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje. Joje nurodyta, kad rangos sutarties šalių elgesys neatitiko CK 6.691 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir išaiškinta, kad į tai reikia atsižvelgti vertinant nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad šalys nebendradarbiavo, nesilaikydamas kasacinio teismo išaiškinimų nustatytą atsakovo nuostolių sumą sumažino 50 proc. Tuo pagrindu ieškovo reikalaujamą ir sutartyje nustatytą atliktų darbų kainą sumažino 80 000 Lt. Atsakovo veiksmai, kai jis kiekvieną mėnesį sutiko patirti po 20 000 Lt išlaidų, nežinodamas, kiek mėnesių tai gali užtrukti, jeigu dėl šių darbų jam grėsė tokie neadekvatūs nuostoliai, negali būti pripažįstami protingu elgesiu. Mažai tikėtina, kad tokią riziką prisiimtų užsakovas, kai CK normos nustato žymiai efektyvesnius jo teisių gynybos būdus. Abi rangos sutarties šalys nebendradarbiavo, t. y. viena vėlavo tinkamai pranešti apie atliktų darbų pabaigą, kita nepagrįstai atsisakė darbus priimti ir vėlavo mokėti už atliktus darbus. Ieškovas, remdamasis CK 1.2 straipsniu, nurodo, kad, remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai abi šalys yra pažeidę pareigą bendradarbiauti, dėl teismo taikytų nebendradarbiavimo padarinių viena šalis negali nukentėti labiau negu kita. Rangovui nepagrįstai tenka 80 000 Lt nepriemokos už atliktus darbus padarinys, t. y. rangovui tenka žymiai sunkesni neigiami finansiniai padariniai dėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo negu atsakovui. Įvertinus tai, kad atsakovas neįrodė, jog projekto vadovo ir statybos aikštelės apsaugos išlaidas patyrė tik dėl rangos sutartyje numatytų darbų neatlikimo nustatytu terminu, atsakovas turi pareigą mokėti rangovui (jo teisių perėmėjui – ieškovui UAB „Edvantus“) visą darbų kainą. Atsakovui neįrodžius nuostolių, teismas turėjo vadovautis Sutarties 11.1 punktu, kuriame nustatyta, kad rangovas, nustatytais terminais neįvykdęs įsipareigojimų, moka užsakovui 0,02 proc. sutarties kainos dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, o Sutarties 11.11 punkte nustatyta, kad užsakovas (atsakovas), pavėlavęs apmokėti už darbus, įsipareigoja mokėti rangovui 0,02 proc. nesumokėtos pinigų sumos delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. CK nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą priteisti delspinigius. Taigi atsakovui priklauso 10 800,11 Lt delspinigių (0,02 proc. (300 003 Lt) x 180 d.). Šia suma gali būti mažinama ieškovui priteistina suma, t. y. iki 289 202,89 Lt, proporcingai mažintini ir delspinigiai – iki 10 411,31 Lt, palūkanos – iki 8903,02 Lt.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. B. prašo atmesti ieškovo UAB „Edvantus“ kasacinį skundą ir tenkinti atsakovo kasacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl CPK 362 straipsnio 2 dalies taikymo. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2014">3K-3-128/2014</a>, išaiškinimais dėl CPK 362 straipsnio 2 dalies taikymo. Kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui nurodė patikrinti priežastinį ryšį tarp atsakovo įrodinėtų nuostolių dydžio ir Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, taip pat – ar atsakovo bendradarbiavimo stoka nenulėmė dalies jo įrodinėtų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir pagrindė Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties ryšį su Sutartimi (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalies nesutikimas su teismų atliktu faktinių aplinkybių vertinimu nėra pagrindas keisti teismo procesinį sprendimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-383/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-383/2012">3K-3-383/2012</a>). Atsakovas remiasi sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnio 1 dalimi), nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties paslaugos buvo naudojamos ne tik dėl rangos sutarties darbų, bet ir kitiems rangovams atliekant darbus (CPK 178 straipsnis).

Atsakovo nuomone, tinkamai nustatyta aplinkybė, kad rangos darbai užbaigti tik 2008 m. rugpjūčio mėnesį. Argumento dėl darbų užbaigimo momento ieškovas nenurodė apeliacinės instancijos teismui, kuris neprivalėjo to tikrinti savo iniciatyva. Juolab kad būtent atsakovas yra silpnesnioji rangos sutarties šalis – vartotojas (CPK 320 straipsnis). Be to, kasaciniame skunde draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Rangovo sudarytas rangos darbų perėmimo aktas patvirtina, kad rangos darbai buvo baigti tik 2008 m. rugpjūčio 17 d. (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, 6.107 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, kad draudžiama neigti jau pripažintus faktus (CPK 182 straipsnio 5 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agaras“ v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-256/2011">3K-3-256/2011</a>). Bylos duomenimis, 2009 m. rugpjūčio 17 d. pasirašytą rangos sutarties darbų baigiamąjį aktą rangovas įteikė atsakovui tik 2009 m. rugsėjo 2 d. Be to, pastato pripažinimas tinkamu naudoti nereiškia, kad buvo baigti fasado apdailos darbai. Rangos sutartis buvo sudaryta dėl ventiliuojamųjų fasadų įrengimo darbų; nesutvarkytas fasadas nekliudo pastate gyventi ir naudoti jo pagal paskirtį. Kadangi visi kiti ieškovo statinio rangovai baigė savo darbus laiku ir tinkamai, tai statinys galėjo būti pripažintas tinkamu naudoti net ir iki galo nebaigus fasado darbų ir nesutvarkius statybų aikštelės. Rangovas neturi jokių įrodymų, patvirtinančių, kad rangos sutarties darbai baigti ne 2008 m. rugpjūčio mėnesį, o 2008 m. gegužės mėnesį (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas turi teisę pripažinti, kad dalis kasacinio skundo argumentų yra neleistini kasacinio proceso metu (CPK 346, 347 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2014">3K-3-335/2014</a>). Ieškovo argumentai dėl netinkamo Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties aiškinimo, jos tikslų, priežastinio ryšio su rangos sutartimi, nesudaro kasacijos pagrindų, nes tai yra fakto klausimas (CK 6.193 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir motyvuotai nustatė Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sudarymo aplinkybes (pradžios ir pabaigos laikotarpį), ištyrė jos nuostatas ir padarė motyvuotą išvadą, kad ji yra sudaryta rangos sutarčiai vykdyti.

2. Dėl šalių bendradarbiavimo stokos. Rangos sutartis yra vartojimo sutartis, tai teismai turėjo nustatyti ex officio (CK 6.672–6.680 straipsniai). Vartojimo rangos taisyklės suteikia užsakovui (vartotojui), kaip silpnesniajai vartojimo santykių šaliai, didesnes garantijas, kurių pažeidimas reiškia viešojo intereso pažeidimą. Ieškovas ignoruoja šią aplinkybę. Ieškovas privalėjo pareikšti pretenziją (ir tai įvykdė) darbų priėmimo metu, namo naudojimo metu (CK 6.678 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepažeidė pareigos informuoti rangovą apie tai, kad šis pažeidžia rangos sutartį per įstatyme nustatytus terminus. Taigi, atsakovas nepažeidė bendradarbiavimo pareigos (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bendrųjų sutarčių teisės principų taikymo vartojimo sutartyse

Kasatorius V. B. savo skundą grindžia argumentais dėl vartojimo sutarčių instituto teisės normų netaikymo sprendžiant šalių ginčą dėl rangos sutarties vykdymo, be kita ko, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą ex officio kvalifikuoti rangos sutartį kaip vartojimo sutartį; netaikė vartojimo rangos teisės normų kasatoriui, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, suteikiančių didesnes interesų apsaugos garantijas; pripažindamas kasatorių pažeidus bendradarbiavimo pareigą, nepagrįstai jam perkėlė rangovui tenkančią informavimo pareigą ir atsakomybę už rangos sutarties terminų pažeidimą; sumažindamas vartotojui atlygintinų nuostolių dydį nevertino ginčo vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo; neteisėtai apribojo jo, kaip vartotojo, teisę į visišką nuostolių atlyginimą. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su šiais kasatoriaus argumentais.

Kasatorius pagrįstai teigia, kad teismas vartojimo sutartį kvalifikuoti ir vartojimo sutarčių instituto normas, kaip specialiąsias, turi taikyti ex officio, tačiau vien šios teismo procesinės pareigos pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad priimtas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, jeigu nenustatoma, kad dėl atitinkamų materialiųjų įstatymų normų netaikymo byla buvo neteisingai išspręsta iš esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusiklostė. Kasatoriaus argumentai, susiję su vartojimo sutarčių nuostatomis, nepakankamai pagrįsti konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Kasatoriaus argumentas, kad teismas paneigė rangovo pareigą informuoti užsakovą (vartotoją) apie sutarties termino praleidimą, perkėlė šią pareigą pačiam užsakovui, neatitinka procesinių dokumentų turinio. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pripažinta, kad rangovas pažeidė sutarties vykdymo terminą,

joje nėra teiginių, jog užsakovas privalėjo informuoti rangovą apie sutarties termino praleidimą, kad, užsakovui to nepadarius, rangovas laikytinas nepažeidusiu sutarties ar pan. Kasatoriaus nurodytos nuostatos dėl nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų, inter alia ribojančių verslininko atsakomybę, taikytinos vertinant sutarties sąlygų teisėtumą, bet ne sutarties šalių veiksmus vykdant sutartį.

Pažymėtina, kad vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2012">3K-3-296/2012</a>; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Mažoji bendrija „GDG“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-228/2014; kt.). Bendrųjų sutartis reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu vartojimo sutarčių instituto teisės normos taikomos kaip specialiosios, t. y. tiek, kiek teisinių santykių nereglamentuoja specialiosios vartojimo sutarčių taisyklės, taikomos bendrosios CK sutarčių teisės nuostatos ir kitos bendrosios teisės normos. Vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji teisės, inter alia sutarčių teisės principai, kuriuos taikant ir jų požiūriu vertinant sutarties šalių elgesį turi būti atsižvelgta į vartojimo santykių ypatumus.

CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Etnomedijos intercentras“ v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-535/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Būtinybė įvertinti, ar šalys, vykdydamos sutartį, tinkamai bendradarbiavo, buvo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad kasatorius pažeidė bendradarbiavimo pareigą, grindė aplinkybėmis, jog rangovui vėluojant užbaigti darbus sutartyje nustatytu terminu, kasatorius (užsakovas) nereiškė pretenzijų dėl vėlavimo ar darbų kokybės, neinformavo rangovo apie patiriamus nuostolius, kas galėjo turėti įtakos nuostolių padidėjimui. Įvertinusi procesinių bylos dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų nepažeidė ir nepaneigė rangovo pareigos informuoti užsakovą (vartotoją) ar jo atsakomybės už sutarties pažeidimą.

Dėl nuostolių fakto tinkamo nustatymo ir CPK 362 straipsnio 2 dalies pažeidimo

CPK 362 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, pagal kurią kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Dėl šios teisės normos taikymo, t. y. kasacinio teismo išaiškinimų konkrečioje byloje privalomumo, yra pasisakęs kasacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LAB LITIMPEKS banko v. UAB „Gasis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2005; 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Saurida“ v. UAB „Satirus“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-439/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-439/2011">3K-3-439/2011</a>; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2014">3K-3-128/2014</a>; kt.).

Nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka pirmą kartą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo patirtų nuostolių dydį, būtent – spręsdamas dėl nuostolių be pakankamo pagrindo pripažino, kad: atsakovas visus juos patyrė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, nesant pakankamai įrodymų, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartyje numatytos paslaugos buvo teikiamos išimtinai tik dėl ginčo rangos sutarties darbų; apeliacinės instancijos teismas neįvertino ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą keltų pagrįstų abejonių dėl atsakovui teiktų atlygintinų paslaugų būtinumo, jų kainos, apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktų įrodymų patikimumo, netyrė ir nepatikrino jo nurodytų duomenų. Kasacinio teismo nutartyje taip pat pabrėžta būtinybė, sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, įvertinti, ar sutarties šalys tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Nurodytų įrodymų tyrimo ir vertinimo trūkumams ištaisyti byla buvo grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties išaiškinimų ir nurodymų tinkamai neįvykdė, priėmė nutartį tos pačios bylos medžiagos pagrindu, neatlikęs jokių papildomų įrodymų tyrimo ir vertinimo veiksmų, negavęs atsakovo paaiškinimų dėl ieškovo nurodytų nuostolių fakto ir dydžio aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė kasacinio teismo nurodytų įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimų, sprendimo dėl atsakovo patirtų nuotolių fakto ir dydžio nepagrindė tinkamai ištirtais įrodymais ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir priimtas neteisėtas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, pakartotinai nurodant ištirti ir įvertinti ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą (T. 1, b. l. 229) pateiktus prieštaravimus dėl atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priimtinumo ir patikimumo, atsakovui teiktų atlygintinų paslaugų būtinumo, jų kainos, paslaugų teikimo realumo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 37,61 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė

Janina Stripeikienė