Dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais

Civilinė byla Nr. 3K-3-578/2014

Proceso Nr. 2-58-3-00530-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 129.19.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Andžejaus Maciejevskio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams V. J. ir antstoliui Ričardui Kudrauskui dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais; trečiasis asmuo – R. Č.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Romas Januševičius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti antstolio Ričardo Kudrausko 2011 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 98-932/10 (toliau – aktas) negaliojančiu; pripažinti antstolio R. Kudrausko veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 98-932/10 neteisėtais, pažeidžiančiais CPK 675 straipsnio reikalavimus, antstoliui nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. areštavus 85 496,16 Lt ieškovo sąskaitoje, taip pat pažeidžiančiais CPK 610 straipsnį, kai antstolis, dar neįvykdęs vykdomojo dokumento, išieškojo iš ieškovo vykdymo išlaidas.

Ieškovo manymu, antstolis 2010 m. gruodžio 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymais vykdomojoje byloje, pažeisdamas CPK 610 straipsnį bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 61 punktą, savo nuožiūra paskirstė vykdymo išlaidas, nors vykdomasis dokumentas nebuvo visiškai įvykdytas, areštavo 85 496,16 Lt jo banko sąskaitoje ir arešto nepanaikino, nesumažino jo masto, ieškovui įnešus į antstolio depozitinę sąskaitą 55 000 Lt. Ieškovas taip pat teigia, kad teismas patvirtino turto perdavimo išieškotojui aktą anksčiau, nei nustatyta įstatyme, taip apribodamas jo galimybę skųsti antstolio veiksmus.

Byloje nustatyta, kad atsakovas antstolis R. Kudrauskas vykdomojoje byloje Nr. 98-932/2010 vykdė Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 80 000 Lt išieškojimo iš ieškovo jo buvusiai sutuoktinei atsakovei V. J. 2010 m. liepos 8 d. antstolis priėmė patvarkymus areštuoti 80 000 Lt ir 5886 Lt ieškovo sąskaitoje. 2010 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. 98-932/2010 2010 m. lapkričio 16 d. 13 val. varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas. 2010 m. lapkričio 24 d. išieškotoja V. J. atsisakė perimti iš varžytynių neparduotą skolininkui priklausantį namą. 2010 m. lapkričio 29 d. skolininkui ir išieškotojai išsiųstas pranešimas bei skelbimas apie antrąsias varžytynes, vyksiančias 2011 m. gruodžio 30 d. 2010 m. gruodžio 29 d. antstolio patvarkymu Nr. 98-932/10 2010 m. gruodžio 30 d. varžytynės buvo sustabdytos skolininko prašymu, jam sumokėjus 55 000 Lt į depozitinę sąskaitą ir likusią skolos dalį pasižadėjus sumokėti iki 2011 m. birželio 1 d. Antstolis paskirstė skolininko pervestus 55 000 Lt: 50 025 Lt – išieškotojai, o 4975 Lt – vykdymo išlaidoms padengti. 2011 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. 98-932/10 varžytynių procesas atnaujintas, išieškotojai negavus lėšų skolai dengti, ir paskelbtas turto pardavimas iš antrųjų varžytynių, 2011 m. birželio 14 d. skolininkui ir išieškotojai išsiųstas pranešimas bei skelbimas apie antrąsias varžytynes. 2011 m. liepos 14 d. patvarkymu Nr. 98-932/2010 2011 m. liepos 14 d. 9 val. varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nustačius, kad nedalyvavo nė vienas pirkėjas, o 2011 m. liepos 15 d. pasiūlymu išieškotoja informuota, kad turi teisę pasiimti skolininkui priklausantį turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, įmokėdama 137 268 Lt skirtumą tarp turto pardavimo iš antrųjų varžytynių sumos ir išieškomos skolos dydžio. 2011 m. liepos 15 d. išieškotoja V. J. raštu išreiškė sutikimą perimti turtą. 2011 m. rugpjūčio 1 d. į antstolio sąskaitą ji pervedė 137 268 Lt. 2011 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo išieškotojui aktu skolininko turtas perduotas išieškotojai V. J., o Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas 2011 m. rugpjūčio 10 d. šį aktą patvirtino. 2011 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. 98-932/10 antstolis paskirstė 137 268 Lt, iš jų 3912 Lt pervedė vykdymo išlaidoms padengti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu nutraukė bylos dalį pagal ieškovo reikalavimus pripažinti antstolio R. Kudrausko veiksmus neteisėtais, jam areštavus 85 496,16 Lt ieškovo sąskaitoje ir išieškojus vykdymo išlaidas neįvykdžius vykdomojo dokumento, o kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, sutikdama su jame išdėstytais argumentais.

Teismai pažymėjo, kad teismo patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik išimtiniais CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, taip užtikrinant šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą. Teismai nurodė, kad atsižvelgiant į CPK 702 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę, jog turto perdavimo išieškotojui aktą teisėjas tvirtina CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad turto perdavimo išieškotojui aktą teisėjas tvirtina, praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų būtent nuo paskelbtų varžytynių dienos, nepriklausomai nuo to, kad jos neįvyko, o ne nuo turto perdavimo akto surašymo dienos. Pagal CPK 714 straipsnio 1 dalies nuostatą, varžytynių protokolas yra rašomas varžytynių metu, todėl teismai sprendė, kad varžytynių protokolas yra rašomas tik tuomet, kai varžytynės įvyksta, o neįvykus varžytynėms, kai jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, varžytynių procedūra nėra pradedama, todėl fiksuoti jų eigos nėra įmanoma. Ieškovas neįrodė teiginio, kad antrosios varžytynės neįvyko dėl antstolio kaltės, šiam įkalbėjus potencialius varžytynių dalyvius jose nedalyvauti. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad išieškojimo veiksmų vykdymo metu ieškovas turėjo lėšų ir galėjo sumažinti skolą, be to, jei būtų nustatyta, kad jis tokių lėšų turėjo, tačiau jų nesumokėjo išieškotojai, tai tik patvirtintų ieškovo nesąžiningumą. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, ieškovas neteko teisės skųsti antstolio veiksmus, todėl teismai pripažino nutrauktina bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo pripažinti neteisėtais 2010 m. gruodžio 29 d. antstolio patvarkymą dėl lėšų paskirstymo ir 2010 m. liepos 8 d. patvarkymus dėl 80 000 Lt bei 5886 Lt ieškovo sąskaitoje arešto. Teismai pažymėjo, kad ieškovas neginčija, jog apie skundžiamus antstolio veiksmus jam buvo pranešta tinkamai, jis privalo domėtis vykdymo eiga. Ieškovas teigia, kad jis skundžia tęstinius antstolio veiksmus, tačiau tęstiniais veiksmais laikyti antstolio patvarkymą dėl lėšų paskirstymo taip pat nėra pagrindo, nes toks patvarkymas yra vienkartinis, baigtinis veiksmas (sprendimas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje nustatyta, kad nebuvo rašomas 2011 m. liepos 14 d. neįvykusių antrųjų varžytynių protokolas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad varžytynių protokolas rašomas tik tuomet, kai varžytynės įvyksta. Kasatorius su teismo išvada nesutinka, nes, jo nuomone, vykdomojoje byloje turi atsispindėti visa vykdymo eiga, o įrodinėti buvus ar nebuvus tam tikrą vykdymo veiksmą galima tik vykdomojoje byloje esančiais dokumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis M. Alšauskas v. UAB „Grafystė“, bylos Nr. 3K-3-524/2010, nurodė, kad tais atvejais, kai iš pateiktų dokumentų matyti, jog yra padaryta esminių varžytynių procedūros pažeidimų, tai yra pagrindas varžytynes pripažinti neįvykusiomis ir atsisakyti tvirtinti turto perdavimo aktą. Nesant varžytynių protokolo, nėra ir šių veiksmų atlikimo metu patikimai ir procesine tvarka užfiksuotų duomenų apie varžytynių eigą, užsiregistravusius asmenis, neatvykusius dalyvius, taip pat įrodymo, kad varžytynės apskritai vyko. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad varžytynių protokolo nepateikimas yra esminis vykdymo tvarkos pažeidimas, kuris sudaro pagrindą teisėjui vien tuo remiantis ne teismo posėdyje priimti rašytinę motyvuotą nutartį, kuria atsisakoma patvirtinti turto perdavimo aktą ir varžytynės pripažįstamos neįvykusiomis (CPK 702, 725 straipsniai). Iš esmės tokios pat nuostatos laikytasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. Stašienė ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009. Kasatorius įrodinėjo, kad jo nurodomi asmenys buvo neteisėtai pašalinti iš varžytynių proceso, buvo neteisėtai atmesta vieno iš asmenų pasiūlyta aukštesnė kaina ir atsakovai veikė išvien, siekdami sumažinti turto vertę, nevykdyti varžytynių. Įrodyti šias aplinkybes arba jas paneigti galima tik varžytynių protokolu, todėl jo nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti varžytynes ir turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu.

2. CPK 664 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paskutine eile (penktąja) išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Ieškovas paskutinės gyvenamosios patalpos realizavimo metu turėjo 19 500 Lt vertės turto, iš kurio buvo galima skolą išieškoti antrąja eile. Tokiu atveju ieškovo skola išieškotojai būtų likusi 5500 Lt. Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį, draudžiama išieškoti iš skolininko paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, jeigu išieškoma suma neviršija 7000 Lt. Antstolis, išieškojimą nukreipdamas į gyvenamąjį būstą, esant antrąja eile išieškotino turto, padarė esminį pažeidimą.

3. Turto perdavimo išieškotojui aktą, remiantis CPK 702 straipsnio 3 dalimi, teisėjas turi tvirtinti CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka, tokia pat kaip ir tvirtindamas varžytynių aktą. Teisėjas turto pardavimo iš varžytinių aktą tvirtina rezoliucija, nuo varžytinių dienos praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų (CPK 725 straipsnio 1 dalis). Sistemiškai vertinant CP7K 702 ir 725 straipsnių nuostatas, turto perdavimo iš ieškotojui aktas gali būti patvirtintas nuo turto perdavimo dienos praėjus taip pat ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų. Šioje byloje nustatyta, kad turto perdavimo išieškotojai aktas, surašytas 2011 m. rugpjūčio 1 d., patvirtintas po devynių dienų, t. y. 2011 m. rugpjūčio 10 d., taip pažeidžiant proceso teisės normas, todėl jis laikytinas tinkamai teismo nepatvirtintu ir negaliojančiu.

4. Šioje byloje dalis ieškovo reikalavimų buvo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, t. y. su įstatyme nustatytomis išimtimis dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo. Teismai nevykdė CPK 179 straipsnio 2 dalyje ir 443 straipsnio 8 dalyje nustatytų pareigų, nesinaudojo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus, įskaitant ir visos baudžiamosios bylos dokumentus.

5. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtais tęstinius antstolio veiksmus dėl 4975 Lt iš 55 000 Lt ieškovo sumokėtos skolos nepervedimo išieškotojai laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki turto realizavimo be varžytinių. Teismai nustatė, kad ieškovas praleido 90 dienų terminą antstolio veiksmams apskųsti, ir dėl šios dalies bylą nutraukė. Byloje nenustatyta, kad ieškovas butų buvęs informuotas apie patvarkymą dėl dalies ieškovo pervestų lėšų įskaitymo į vykdymo išlaidas, todėl teismai privalėjo nustatyti 90 dienų termino pradžią (CPK 512 straipsnis). Antstolio patvarkymo apskundimo terminą įstatymas sieja ne tik su patvarkymo priėmimo diena, bet ir su patvarkymo įteikimo ar išsiuntimo diena (CPK 613 straipsnio 3 dalis), todėl teismai, nenustatinėdami naikinamojo termino pradžios momento, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą. Be to, teismai tęstinius antstolio veiksmus, kurie tęsėsi iki ieškinio pateikimo teismui, nepagrįstai susiejo su antstolio priimtais patvarkymais.

Atsakovė V. J. ir trečiasis asmuo R. Č. atsiliepimais į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, pažymėdamos, kad ieškovas, gera valia išsikraustęs iš ginčo namo ir pripažinęs, kad išleido už jį gautus pinigus, savo veiksmais pripažino skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2011 m. liepos 14 d. vykusios antrosios ieškovo turto varžytinės neįvyko, varžytinių protokolas nebuvo surašytas, o 2011 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo išieškotojui aktu, teismo rezoliucija patvirtintu 2011 m. rugpjūčio 10 d., turtas buvo perduotas išieškotojai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčui turi būti taikomos CPK nuostatos, galiojusios iki 2011 m. spalio 1 d. (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Kasatoriaus argumentai dėl varžytinių protokolo privalomumo ir jo reikšmės (CPK 714 straipsnis), dėl turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo teisme tvarkos (CPK 702 ir 725 straipsniai) ir turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimo pagrindų (CPK 602 straipsnis) yra teisės klausimai, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako.

Dėl CPK 714 straipsnio aiškinimo ir taikymo

CPK 714 straipsnio 1 dalis nustato, kad varžytinių metu rašomas varžytinių protokolas. Protokole nurodoma visa varžytinių eiga, be to, jame nurodoma varžytinių vieta ir laikas, kada varžytinės pradėtos ir baigtos, antstolio vardas ir pavardė, kurioje vykdomoje byloje parduodamas turtas, kas užsiregistravo dalyvauti varžytinėse, kas dalyvauja varžytinėse, kokia pradinė parduodamo turto kaina, kas pasiūlė didesnę kainą, kam parduotas turtas. Jeigu kam nors nebuvo leista dalyvauti varžytinėse, protokole turi būti pažymėtos antstolio nurodytos neleidimo priežastys. Taip pat protokole turi būti pažymėtos varžytinėse dalyvavusių asmenų pareikštos pastabos (CPK 714 straipsnio 3 dalis). Taigi, kaip matyti iš minėtų nuostatų, varžytinių protokole iš esmės atsispindi visi įvykiai ir faktai, įvykę varžytinių metu, iš jo galima nustatyti, ar yra pagrindas varžytynes paskelbti neįvykusiomis (CPK 717 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra procesinio varžytynių veiksmo protokolo, tai nėra ir šių veiksmų atlikimo metu patikimai ir procesine tvarka užfiksuotų duomenų apie varžytynių eigą, užsiregistravusius asmenis, neatvykusius dalyvius, taip pat įrodymo apie tai, kad varžytynės apskritai vyko. Jeigu varžytynių protokolas nesurašytas, tai CPK 714 straipsnio pažeidimas, sprendžiant pagal CPK 702 ir 725 straipsnius dėl turto perdavimo akto tvirtinimo, yra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis M. Alšauskas v. UAB „Grafystė“, bylos Nr. 3K-3-524/2010). Taigi, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad varžytinių protokolas privalo būti rašomas nepriklausomai nuo to, ar varžytinės įvyko, ar ne. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su kasatoriaus argumentu dėl varžytinių protokolo privalomumo ir laikydama jį teisiškai pagrįstu, konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog varžytinių protokolas, neįvykus varžytinėms, neturi būti rašomas, yra nepagrįsta, neatitinka CPK nustatyto teisinio reguliavimo, o bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Tačiau nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kad turto perdavimo išieškotojui aktas jau yra teismo patvirtintas, todėl tokia pasekmė kaip turto perdavimo išieškotojui akto netvirtinimas nebegali būti taikoma, o pagal CPK 602 straipsnio nuostatas šis pažeidimas nesudaro pagrindo turto perdavimo išieškotojui aktą laikyti negaliojančiu dėl toliau aptartų motyvų.

Dėl CPK 702 ir 725 straipsnių nuostatų aiškinimo ir taikymo

Ginčo perdavimo išieškotojui akto surašymo metu galiojusios redakcijos CPK 702 straipsnio 1 dalis nustatė, kad išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui. CPK 702 straipsnio 3 dalis nustatė, kad teisėjas tvirtina aktą CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 725 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo tvarką, 1 dalį teisėjas turto pardavimo iš varžytinių aktą tvirtina rezoliucija, nuo varžytinių dienos praėjus ne mažiau kaip 20 dienų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Atitinkamai CPK 725 straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu yra paduotas skundas dėl antstolių veiksmų, susijusių su varžytinėmis, arba jeigu dėl varžytinių teisėtumo teisėjui kyla abejonių, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytinų akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje, kartu išsprendžiant ir skundą dėl antstolio veiksmų. Sisteminė minėtų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad CPK 725 straipsnio 1 dalyje nustatytas ne trumpesnis kaip 20 dienų terminas turto pardavimo iš varžytinių aktui tvirtinti nustatytas tam, kad suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su antstolio veiksmais ir ketindamas juos apskųsti, realiai galėtų pasinaudoti CPK 510 straipsnyje įtvirtinta savo teise skųsti antstolio veiksmus ar neveikimą teismui, nes ir CPK 725 straipsnio 2 dalis, kaip jau minėta aukščiau, įpareigoja teismą, esant skundui dėl antstolio veiksmų, varžytinių akto tvirtinimo klausimą spręsti teismo posėdyje, kartu išsprendžiant ir skundą dėl antstolio veiksmų parduodant turtą iš varžytinių. Todėl CPK 725 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra imperatyvus. Turto perdavimas išieškotojui, kaip ir turto pardavimas iš varžytinių, yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis), yra tolesnė priverstinio teismo sprendimo vykdymo stadija, kuri gali būti vykdoma tik esant konkrečioms CPK nustatytoms sąlygoms (varžytinės pripažįstamos neįvykusiomis, pasiūloma turtą pasiimti išieškotojui ar išieškotojams laikantis CPK nustatyto eiliškumo) (CPK 722 straipsnis). Dėl antstolio veiksmų perduodant išieškotojui skolininko turtą po neįvykusių varžytinių, gali būti paduodamas skundas teismui (CPK 510 straipsnis). Todėl CPK 725 straipsnyje įtvirtinta turto pardavimo iš varžytinių tvirtinimo tvarka turto perdavimo išieškotojui aktui tvirtinti pagal analogiją taikoma visa apimtimi. Dėl nurodytų priežasčių CPK 702 ir 725 straipsnių nuostatos, sprendžiant dėl turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo, turi būti aiškinamos taip, kad turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti teisėjo tvirtinamas ne anksčiau kaip po 20 dienų ne nuo neįvykusių varžytinių datos, o nuo turto perdavimo išieškotojui akto surašymo dienos. Nagrinėjamos bylos atveju kasatoriaus ginčijamas 2011 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo išieškotojui aktas teisėjo rezoliucija buvo patvirtintas 2011 m. rugpjūčio 10 d., t. y. pažeidžiant CPK 725 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą. Bylą nagrinėję teismai minėtas CPK nuostatas aiškino neteisingai, todėl nepagrįstai pripažino nesant CPK 725 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo, tačiau šis pažeidimas neturėjo įtakos teismų sprendimo ir nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, sprendžiant dėl turto perdavimo išieškotojui akto galiojimo.

Dėl CPK 602 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai įtvirtinti CK pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriuje „Negaliojantys sandoriai“, o turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje išaiškino, kad CPK 602 straipsnio normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kadangi CPK 602 straipsnio nuostatos taikomos tiek turto pardavimo iš varžytinių akto, tiek turto perdavimo išieškotojui akto atveju, minėtas kasacinio teismo išaiškinimas dėl CPK 602 straipsnio aiškinimo ir taikymo taikytinas ir turto perdavimo išieškotojui akto ginčijimo atveju. Kasatoriaus minimos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; 2010 m gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis M. Alšauskas v. UAB „Grafystė“, bylos Nr. 3K-3-524/2010) nepaneigia minėto CPK 602 straipsnio nuostatos aiškinimo, kadangi kasatoriaus minimose byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl turto perdavimo išieškotojui aktų tvirtinimo, nesant varžytinių protokolo, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiais po akto patvirtinimo teisme, aptartų bylų ratio decidenti yra skirtingos.

Pagal CPK 602 straipsnį turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu (1) buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas, (2) turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytinėse, (3) kuris nors asmuo neteisėtai buvo pašalintas iš varžytinių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina, (4) turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas, (5) buvo pažeista CPK 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė, (6) turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, minėta norma nenumato tokio turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimo pagrindo kaip varžytinių protokolo nebuvimas ar CPK 725 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo termino pažeidimas. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad pagal analogiją turi būti taikoma CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, įtvirtinanti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. CPK 329 straipsnis yra CPK III dalies XVI skyriaus Pirmajame skirsnyje ir ši norma yra specialioji bendrųjų CPK normų atžvilgiu, nes Pirmasis skirsnis reguliuoja bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, o CPK 602 straipsnis yra CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą. Todėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkto norma laikytina specialiąja norma, taikytina tik vykdant teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkciją, ir ji pagal analogiją negali būti taikoma sprendžiant dėl turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimo (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Kasatorius bylos nagrinėjimo metu teigė, kad antstolis neteisėtai atsisakė registruoti antrųjų varžytinių dalyvius, atkalbinėjo potencialius varžytinių dalyvius nuo dalyvavimo varžytinėse, t. y. įrodinėjo CPK 602 straipsnio 3 punkte įtvirtintą turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimo pagrindą. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad kasatorius tokių aplinkybių neįrodė. Kaip teisingai nurodo kasatorius, kasacinis teismas savo praktikoje išaiškino, kad kai nėra procesinio varžytynių veiksmo protokolo, tai nėra ir šių veiksmų atlikimo metu patikimai ir procesine tvarka užfiksuotų duomenų apie varžytynių eigą, užsiregistravusius asmenis, neatvykusius dalyvius, taip pat įrodymo apie tai, kad varžytynės apskritai vyko. Varžytynių faktas ir rezultatai patvirtinami protokolu, todėl, nagrinėjant klausimą dėl turto, neparduoto iš varžytynių, perdavimo akto patvirtinimo, varžytynių procedūra įrodinėjama pirmiausia varžytynių protokolu, bet ne kitais įrodymais (antstolio, liudytojų parodymais ar kt.). Įstatymu reglamentuoti antstolio veiksmai turi būti aiškiai fiksuoti ir pagrįsti, o svarbiausios aplinkybės patvirtintos patikimais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis M. Alšauskas v. UAB „Grafystė“, bylos Nr. 3K-3-524/2010). Tačiau varžytinių protokolo nebuvimas nekeičia įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių. Ieškovas, įrodinėdamas, kad antstolis neteisėtai atsisakė registruoti antrųjų varžytinių dalyvius, atkalbinėjo potencialius varžytinių dalyvius nuo dalyvavimo varžytinėse, turėjo pateikti tokius teiginius patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Taigi, varžytinių protokolo nebuvimas nepašalina kasatoriaus pareigos pagrįsti savo reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę, jog kasatorius neįrodė aukščiau aptartų antstolio neteisėtų veiksmų, nepažeidė CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis). Kadangi kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimą ir įrodymų leistinumą reglamentuojančias teisės normas, kasatoriui neįrodžius CPK 602 straipsnyje nurodytų turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimo pagrindų, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo reikalavimą dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu.

Dėl 512 straipsnio nuostatų aiškinimo

CPK 512 straipsnis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti. Kasatorius nepagrįstai pateikia nuorodą į CPK 613 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl informavimo apie patvarkymą, kaip sudarančią pagrindą kitaip skaičiuoti patvarkymo skundimo terminą. Neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti 20, bet ne 90 dienų terminą. Teismai pagrįstai nurodė, kad tęstiniais veiksmais laikyti antstolio patvarkymą dėl lėšų paskirstymo nėra pagrindo, nes patvarkymo priėmimo momentas aiškiai apibrėžiamas data, nuo kurios skaičiuojamas ir jo apskundimo terminas. Pažymėtina, kad skundžiamas būtent patvarkymas kaip antstolio veiksmas, o ne iš jo kylantys padariniai, kurie gali būti tęstinio pobūdžio. Skolininkas aktyviai veikė gindamas savo teises vykdymo procese, kuriame jam atstovavo advokatė, jis turėjo pareigą bendradarbiauti su antstoliu ir domėtis vykdymo proceso eiga. Žinodamas apie paskelbtas nekilnojamojo turto varžytynes, siekdamas, kad išieškojimas būtų vykdomas ne iš šio turto, bet iš kito, jis turėjo tuo metu kreiptis į antstolį būtent su tokiu reikalavimu. Iš kasatoriaus išieškoma suma aiškiai viršijo 7000 Lt, o kasatoriaus teiginiai, kad ji galėjo būti sumažinta iki nurodytos sumos, grindžiami tik prielaidomis. Jau minėta, kad kasatorius su antstoliu nebendradarbiavo ir savo veiksmais neprisidėjo prie to, kad tokia galimybė būtų reali. Esant nurodytoms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai teisėtai ir pagrįstai nutraukė procesą pagal kasatoriaus ieškinį dėl antstolio veiksmų, areštuojant kasatoriaus turtą ir išieškant vykdymo išlaidas antstolio 2010 m. gruodžio 29 d. patvarkymu, pripažinimo neteisėtais, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą. Bylą nagrinėję teismai tinkamai skaičiavo CPK 512 straipsnyje nustatyto 90 dienų naikinamojo termino pradžią, siedami ją su kasatoriaus skundžiamų antstolio patvarkymų priėmimo data.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatoriaus kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl išieškojimo nukreipimo į jo paskutinį būstą, pažeidžiant CPK 664 straipsnio 5 dalyje nurodytą eiliškumą, yra naujos aplinkybės, kurių kasatorius nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ir kurios nebuvo nagrinėtos teismuose, todėl teisėjų kolegija dėl šių kasatoriaus argumentų nepasisako (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kiti kasacinio skundo argumentai yra susijęs su fakto klausimais, todėl kasacinis teismas, būdamas susaistytas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių, ir atsižvelgdamas į tai, kad jis tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu, dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovei V. J. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 208,75 Lt. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 79,98 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos, atmetus kasacinį skundą, priteistinos valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 288,73 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 73 ct) (šešiasdešimt eurų 45 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Andžej Maciejevski