Civilinė byla Nr. 3K-3-577/2014
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11580-2010-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 50.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Simniškio ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. R. ir R. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. R., R. R. ieškinį atsakovėms N. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio bei niekinio sandorio padarinių taikymo; trečiasis asmuo – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimo, ribų nustatymo procedūras ir valstybinės žemės sklypų nuomą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių administracinių aktų apskundimo terminus, aiškinimo bei taikymo.
Ieškovės A. R. ir R. R. pareikštu ieškiniu prašė pripažinti niekine 2010 m. gegužės 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 23/2010-0018, sudarytą su atsakove N. S., ir taikyti niekinio sandorio padarinius; pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 4-2023-(1/3) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo, dalių nustatymo ir nuomos“; pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. V13-105; atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą administraciniams aktams apskųsti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovės nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šiame sklype esantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1ž, sandėlis, plane pažymėtas 4I1p, ir kiemo statiniai priklauso atsakovei N. S., o ūkinis pastatas, plane pažymėtas 5I1p, – ieškovėms. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-908-889/2014, kurioje sprendžiamas nurodyto valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, atsakovė pateikė IĮ „Geometrica“ 2010 m. birželio 22 d. sudarytą planą, kuriame nurodytas sklypo plotas 1781 kv. m. Iki šio plano sudarymo žemės sklypo plotas, inventorizavimo bylos duomenimis ir pagal Kultūros paveldo centro direktoriaus 1996 m. birželio 18 d. patvirtintą namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos planą, buvo 1667 kv. m. Sklypo pietinė dalis ribojasi su gretimais žemės sklypais, rytinė dalis – su (duomenys neskelbtini), o šiaurinė dalis – su valstybiniu mišku (kopa). Taigi atsakovės pateiktame valstybinės žemės sklypo plane jo plotas nuo ankstesniais matavimais fiksuotų 1667 kv. m padidėjo iki 1781 kv. m, taip pat pakitusi jo konfigūracija šiaurinėje dalyje valstybinio miško sąskaita.
Pirmiau nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovėms tapo žinoma, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. kovo 25 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo“ Nr. V13-105 patvirtino valstybinės žemės sklypo ribas ir plotą – 1781 kv. m pagal priedą Nr. 1 (žemės sklypo planą). Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 4-2023-(1.3) pagrindu sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre Lietuvos Respublikos vardu, o jo 1437 kv. m dalį nutarta išnuomoti atsakovei N. S.. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su atsakove sudaryta 2010 m. gegužės 6 d. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir Juodkrantės urbanistinio draustinio teritorijoje. Taigi sklypas faktiškai yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir į jį patenka parabolinė kopa, todėl žemės sklypo ploto padidėjimas 114 kv. m nacionalinio parko sąskaita, nedalyvaujant ieškovėms, kurios taip pat naudojasi šiuo sklypu, jų neinformuojant apie atliekamus veiksmus, nesuderinus šio klausimo su konkrečiomis institucijomis – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, Kultūros paveldo departamentu ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, sudaro pagrindą pripažinti žemės sklypo dydį, įregistruotą Nekilnojamo turto registre, neteisėtu, o nuomos sutartį laikyti niekiniu sandoriu ir taikyti niekinio sandorio padarinius ab initio. Ieškovės pažymėjo, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Kadangi nuo ieškovių buvo nuslėptas faktas apie žemės sklypo išorinių ribų formavimą, žemės sklypo kadastrinių matavimų registravimą Nekilnojamojo turto registre ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą su atsakove, tai jos įstatymų nustatytu terminu negalėjo apskųsti administracinių aktų, o susipažinusios su jais civilinėje byloje, pareiškė priešpriešinius reikalavimus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei solidariai iš ieškovių 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčijami administraciniai aktai ir nuomos sutartis ieškovėms įteikti 2010 m. rugsėjo 6 d., o į teismą su nagrinėjamais reikalavimais jos kreipėsi 2012 m. balandžio 19 d., padarė išvadą, jog ieškovės praleido ieškinio senaties (skundo pateikimo) terminą, kurio pradžia šiuo atveju skaičiuojama nuo ginčijamų dokumentų joms įteikimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnis, CK 1.124 straipsnio, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs ieškovių procesinį elgesį, sprendė, kad jos, siekdamos ginti savo tariamai pažeistas teises, nebuvo sąžiningos, teisę kreiptis į teismą įgyvendino aplaidžiai, neįrodė ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos, todėl atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (terminą skundui dėl viešojo administravimo aktų paduoti).
Teismas, spręsdamas dėl reikalavimų valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti pagrįstumo, nustatė, kad, atlikus kadastrinius matavimus, valstybinės žemės sklypo planas parengtas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos inventorinį planą, o ne pagal nustatyta tvarka parengtą teritorijų planavimo dokumentą (CK 6.546 straipsnis, 6.551 straipsnio 2 dalis, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 31 punktas). Įvertinęs Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, pateiktą ekspertizės aktą, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju formuojant valstybinį žemės sklypą ir sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį neprivalėjo būti parengtas detalusis planas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, reikalavimų buvo laikomasi nevisiškai tiksliai, tačiau padaryti pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti sudaryto valstybinės žemės nuomos sandorio negaliojančiu. IĮ „Geometrica“ parengto žemės sklypo su tiksliomis koordinatėmis plano visiškai pakako žemės nuomos sutarčiai sudaryti. Žemės sklypas buvo formuojamas esamų nusistovėjusių ribų vietoje, ką patvirtina Klaipėdos miesto teismo 1979 m. gruodžio 20 d. sprendimas. Be to, atsakovės planuojama gyvenamojo namo rekonstrukcija neturi įtakos žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymui. Taip pat byloje pateiktas gyvenamojo namo restauravimo planas su žemės sklypo planu, kuris yra suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybės administracija.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 6 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisė atsakovei iš ieškovių po 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijami administraciniai aktai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ir IĮ „Geometrica“ parengtas žemės sklypo planas ieškovėms buvo įteikti 2010 m. rugsėjo 6 d. kartu su N. S. ieškiniu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsiliepimą į šį ieškinį ieškovės pateikė 2010 m. spalio 5 d., Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo grąžintas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir kurioje nurodytomis aplinkybėmis ieškovės remiasi nagrinėjamoje byloje, priimta 2012 m. vasario 2 d., ieškovių skundas dėl viešojo intereso gynimo Klaipėdos apygardos prokuratūrai buvo pateiktas 2012 m. balandžio 3 d., o nagrinėjamus reikalavimus priešieškinio forma jos teismui pateikė tik 2012 m. balandžio 19 d., sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino taikymo (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas, įvertinęs CK 6.546 straipsnio, 6.551 straipsnio 2 dalies, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 31.3 punkto, Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, žemės sklypo kadastrinių matavimo bylos duomenis, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo be parengto detaliojo plano. Teismas nurodė, kad žemės sklypo planas parengtas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos inventorinį planą, kuriame jo plotas nurodytas 1667 kv. m, o atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus – 1781 kv. m; žemės sklypo ribos pažymėtos 2010 m. balandžio 22 d. kadastro žemėlapyje. Kadangi apie žemės sklypo ribų paženklinimą gretimų sklypų savininkai buvo informuoti teisės aktų nustatyta tvarka, o 2010 m. sausio 29 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu paženklintas ribas ir jų pagrindu parengto žemės sklypo plano atitiktį teisės aktų reikalavimams patvirtino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas, tai teismas atmetė ieškovių argumentus dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto negaliojimo (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 31.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.4 punktai). Įvertinęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (5)-V3-2878 (2.8) nurodytus duomenis, teismas nesutiko su ieškovių argumentu dėl nepagrįsto kopos dalies priskyrimo sklypui. Nors 2010 m. vasario 4 d. žemės sklypo planas nebuvo suderintas su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 16.3 punktas), teismas laikė tai formaliu pažeidimu, nes 2010 m. rugpjūčio 12 d. gyvenamojo namo, priklausančio atsakovei, restauravimo planas ir žemės sklypo planas suderintas su Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriumi, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir Neringos savivaldybės administracija, be to, tikslesni žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti senųjų ribų vietoje. Byloje nenustatyta, kad žemės sklypo ploto planas pažeidžia ieškovių interesus, o ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove sudaryta ne dėl viso sklypo, o tik dėl 0,1437 ha dydžio sklypo dalies. Teismas sprendė, kad žemės sklypo plano rengimo trūkumas nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą valstybinės žemės sklypo nuomos sandorį niekiniu (CK 1.5, 1.80 straipsniai, 6.546 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.), 6.551 straipsnio 2 dalis; CPK 3 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai
Kasaciniu skundu ieškovės A. R. ir R. R. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie esminiai argumentai:
1. Atsižvelgiant į byloje egzistuojantį viešąjį interesą – atsakovei išnuomotas valstybinės žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje – teismai nepagrįstai reikalavimui dėl administracinių aktų nuginčijimo taikė ieškinio senatį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino praleidimas nėra kliūtis teismui teisingai išspręsti saugomos teritorijos planavimo ir naudojimo klausimą; šis terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą saugomų teritorijų planavimo ir naudojimo teisiniuose santykiuose, pašalinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus ir kartu apginant viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2010">3K-3-177/2010</a>). Be to, ieškovės įstatymo nustatytą vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą praleido dėl objektyvių, svarbių priežasčių. Priešingai negu sprendė teismai, jos, gindamos savo pažeistas teises, buvo rūpestingos ir aktyvios – ruošė atsiliepimą į atsakovės ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl teisinio išsilavinimo stokos per trumpą laiką, skirtą atsiliepimui į ieškinį pateikti, negalėjo suvokti administracinių aktų svarbumo, buvo įsitikinusios, kad viešąjį interesą dėl Neringoje neteisėtai suformuotų žemės sklypų gina prokuratūra, o šiai atsisakius jį ginti, nes jau vyksta teisminiai ginčai, prašė teismo atnaujinti praleistą terminą.
2. Valstybinės žemės sklypo formavimą, ribų nustatymą ir nuomą reglamentuoja imperatyviosios teisės aktų nuostatos, kurių valstybės institucijos, sudarydamos su atsakove ginčijamą sklypo nuomos sutartį, nesilaikė (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30–33 punktai; Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 16.3 punktas; Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 12 punktas). Bylos nagrinėjimo metu trijų valstybinių institucijų atstovai patvirtino, kad ginčo žemės sklypo ribos turėjo būti derinamos su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, tačiau tai nebuvo daroma. Teismai nepagrįstai šį pažeidimą pripažino tik formaliu, nesudarančiu pagrindo pripažinti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį niekine. Aplinkybė, kad gyvenamojo namo restauravimo projektas buvo suderintas su pirmiau nurodyta valstybės institucija, šio (sklypo ribų nustatymo procedūrų) pažeidimo nepašalina ir nesumenkina jo reikšmės – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2011 m. sausio 19 d. rašte nedviprasmiškai nurodyta, kad valstybinės žemės sklypo ribos direkcijoje derintos nebuvo ir kad direkcijos parašu yra pritarta atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo restauravimo techniniam projektui, o ne sklypo riboms. Be to, teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo planas parengtas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos inventorinį planą. Tokia išvada prieštarauja byloje esančiam dokumentui, kuris iš tikrųjų yra ne namų valdos techninės apskaitos byla, o nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, sudaryta 2010 m. birželio mėnesį, t. y. jau po ginčijamų administracinių aktų priėmimo. Šioje kadastrinių matavimų byloje žemės sklypo plotas nurodytas jau 1781 kv. m, nors gyvenamojo namo techniniame pase naudojamo žemės sklypo plotas buvo nurodytas tik 1667 kv. m. Kadangi Nekilnojamojo turto registre buvo įteisintas netikslus žemės sklypas, nesuderinus sklypo ribų su atsakingomis institucijomis, tai ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis taip pat yra ydinga, nes žemės sklypo planas yra šios sutarties privaloma ir neatskiriama dalis (iš neteisės negali atsirasti teisė).
3. Teismai, susiaurinę ginčą iki naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamas ginčas neturi įtakos viešajam interesui, o tik šalių turtinėms teisėms ir pareigoms. Faktas, kad viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, kasacinio teismų praktikoje vienareikšmiškai yra pripažįstamas viešojo intereso pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. D. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194/2006">3K-3-194/2006</a>; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir kt. v. P. Ž. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-494/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-494/2008">3K-3-494/2008</a>). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos svarbos visuomenei, išaiškino, kad teritorijų planavimą ir statybų procesą Kuršių nerijos nacionaliniame parke reglamentuojančiuose teisės aktuose yra išreikštas viešasis interesas, kad teritorijų planavimas ir statybos būtų vykdomi griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai ir įgyvendinami Kuršių nerijos nacionalinio parko paskirčiai nustatyti tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Neringos miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-143/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-143/2010">3K-3-143/2010</a>).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o kasacinį skundą atmesti. Atsakovės teigimu, teismai tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimo ir valstybinės žemės sklypų nuomos klausimus; pagrįstai sprendė, kad formuojant valstybinės žemės sklypą ir sudarant nuomos sutartį neprivalėjo būti rengiamas detalusis planas, nes IĮ „Geometrica“ parengto žemės sklypo plano su tiksliomis koordinatėmis visiškai pakako žemės nuomos sutarčiai sudaryti, be to, sklypas buvo formuojamas esamų nusistovėjusių ribų vietoje, o atsakovės gyvenamojo namo rekonstrukcija neturi įtakos nustatant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimus, namo restauravimo planas su žemės sklypo planu yra suderintas su visomis atsakingomis institucijomis. Teismai taip pat tinkamai taikė ieškinio senatį ir ieškinio senaties termino praleidimo padarinius reglamentuojančias proceso teisės normas.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis).
Dėl termino kreiptis į teismą ginčijant administracinius aktus ir valstybinės žemės nuomos sutartį
Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. J. D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-568/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-568/2013">3K-3-568/2013</a>; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. R. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2014; kt.).
Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, reikalavimui ginčyti nuomos sutartį turi būti taikomas CK 1.125 straipsnyje nustatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas, kurio ieškovės šiuo atveju nepraleido. Reikalavimui panaikinti administracinį aktą turėtų būti taikomas ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-471/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-471/2013">3K-3-471/2013</a>; kt.)
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. R. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2014; kt.).
Kasatorės savo teisių pažeidimą kildina tiek iš administracinių aktų, kuriais buvo nustatytos namų valdos sklypo ribos ir patvirtinta sudaryta su atsakove valtybinės žemės nuomos sutartis, tiek iš nuomos sutarties (ne) teisėtumo. Įstatyme nustatyti skirtingi terminai civilinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams pareikšti kreipiantis į teismą. Nagrinėjamojoje byloje teismai nepasisakė, koks ieškinio senaties terminas turi būti taikomas civilinio teisinio pobūdžio reikalavimui – ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį. Minėta, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus šiam reikalavimui turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-471/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-471/2013">3K-3-471/2013</a>), kurio kasatorės šiuo atveju nepraleido. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės savo teisių pažeidimą visų pirma kildina iš administracinių teisinių santykių ir reikalavimas pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia priklauso nuo to, ar pripažintini negaliojančiais administraciniai aktai dėl namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo ir valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties patvirtinimo, kurių apskundimui taikytinas vieno mėnesio ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis terminas kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje bylos L. Č. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2013">3K-3-139/2013</a>; kt.). Kasaciniame skunde kasatorių nurodytos aplinkybės dėl procesinio termino kreiptis į teismą atnaujinimo bylą nagrinėjusių teismų yra įvertintos, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir bylos faktų iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami šį klausimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
Dėl administracinių aktų ir valstybinės žemės nuomos sutarties (ne)teisėtumo;
CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu galiojęs CK 6.546 straipsnis nustatė, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad žemės sklypas buvo formuojamas esamų nusistovėjusių ribų vietoje. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 31.3 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės sklypus be aukciono, atitinkamos (pagal žemės sklypo buvimo vietą) savivaldybės administracijos direktoriui arba žemėtvarkos skyriui kartu su kitais dokumentais pateikia naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kai prašoma išnuomoti namų valdos žemės sklypą. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyta, jog miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams: esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai; esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas parengtas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos inventorinį planą, kuriame žemės sklypo plotas nurodytas 1667 kv. m, o atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas nustatytas 1781 kv. m; žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje.
Kasaciniame skunde teigiama, kad valstybinės žemės sklypo formavimą, ribų nustatymą ir nuomą reglamentuoja imperatyviosios teisės aktų nuostatos, kurių valstybės institucijos, sudarydamos su atsakove ginčijamą sklypo nuomos sutartį, nesilaikė (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30–33 punktai; Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 16.3 punktas; Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 12 punktas). Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 31.1.1 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad kvietimai gretimų sklypų savininkams įteikti Nuostatų 32.1.1.2 punkte nustatyta tvarka. Teismai pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, 2010 m. sausio 29 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu paženklintas ribas ir jų pagrindu parengto žemės sklypo plano atitiktį teisės aktų reikalavimams patvirtino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Bylą nagrinęję teismai, atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes ir į Nuostatų 31.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.4 punktuose įtvirtintą reglamentavimą, atmetė kasatorių argumentus dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto negaliojimo. Teisėjų kolegija su teismų prieitomis išvadomis sutinka. Kasatorės savo teisių dėl žemės sklypo ribų nustatymo pažeidimą sieja su aplinkybe dėl kopos dalies priskyrimo namų valdos žemės sklypui. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 16.3 punktas, nustatato, kad žemės sklypo planas turi būti, be kita ko, suderintas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jeigu žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad žemės sklypo planas nebuvo suderintas su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, tačiau konstatavo, kad šis pažeidimas laikytinas formaliu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad byloje pateiktas atsakovės gyvenamojo namo rekonstrukcijos planas yra su žemės sklypo planu, kuris yra suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybės administracija. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija įtraukta į bylą trečioju asmeniu, jos paskirtis ginti savo veiklos srityje viešąjį interesą, jos atstovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pažymėjo, kad derinimo žymos ant žemės sklypo plano nėra, ji yra ant atsakovės gyvenamojo namo rekonstrukcijos techninio plano, ir kad kreipiantis suinteresuotiems asmenims galima tinkamai atlikti šią procedūrą. Analogiškos pozicijos laikosi ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taigi, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kasatorių nurodyto pažeidimo nelaiko pagrindu pripažinti negaliojančiu skundžiamą administracinį aktą dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės 2012 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (5)-V3-878 (2.8) nurodoma, kad parabolinės kopos – sudėtinė Didžiojo kalnagūbrio dalis – yra gamtos vertybės, kurios saugomos kaip ir visos kitos nacionalinio parko gamtos ir kultūros vertybės. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad specialaus gamtos paveldo objekto ar gamtos paminklo statuso ši kopa neturi ir išreiškiama pozicija, kad formuojant žemės sklypus netikslinga į juos įjungti parabolinių kopų dalis (šlaitus), tačiau pažymima, kad tokio draudimo teisės aktuose nėra. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl paminėtų teisės aktų pažeidimo.
Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad tuo atveju, kai viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, yra pripažįstamas viešojo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. D. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194/2006">3K-3-194/2006</a>; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir kt. v. P. Ž. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-494/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-494/2008">3K-3-494/2008</a>). Nagrinėjamojoje byloje nekonstatuota imperatyviųjų įstatymų nuostatų pažeidimų, todėl kasatorių nurodyta kasacinio teismo praktika šiuo aspektu nėra aktuali. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamojoje byloje nėra paneigiami kasacinio teismo išaiškinimai, kuriuose kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos svarbos visuomenei, yra nurodęs, kad teritorijų planavimą ir statybų procesą Kuršių nerijos nacionaliniame parke reglamentuojančiuose teisės aktuose yra išreikštas viešasis interesas, kad teritorijų planavimas ir statybos būtų vykdomi griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai ir įgyvendinami Kuršių nerijos nacionalinio parko paskirčiai nustatyti tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Neringos miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-143/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-143/2010">3K-3-143/2010</a>). Tačiau šioje byloje sprendžiamas kito pobūdžio ginčas. Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis teismų prieitas išvadas, kad priimant administracinius aktus dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir žemės nuomos sutarties patvirtinimo nenustatyta, kad buvo pažeisti kasaciniame skunde nurodomi teisės aktai ir buvo nukrypta nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. gruodžio 23 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 42,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijai netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš kasacinį skundą padavusių ieškovių A. R. ir R. R., t. y. po 21,44 Lt iš kiekvienos ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovių A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 21,44 Lt (dvidešimt vieną litą 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė
