A. Z. pagal BK 281 str. 5 d., 41 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-119-489/2017

Proceso Nr. 1-30-1-00342-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.6.2;

1.1.8.1.1;

1.1.10.1;

2.1.15.1.1;

2.1.15.1.2.

2017 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistajam A. Z. (A. Z.) (vaizdo konferencijos būdu), nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams N. P., A. M., jų atstovui advokatui A. M.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Z. A., S. M., N. P., A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones trejiems metams.

A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Iš nuteistojo A. Z. priteista nukentėjusiajam N. P. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

N. P. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ atmestas, nes civilinis atsakovas turtinę žalą – 2 896,20 Eur atlygino.

Iš nuteistojo A. Z. priteista nukentėjusiesiems A. M., Z. A., S. M. po 2896 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo A. Z. priteista nukentėjusiajam N. P. 1000 Eur, nukentėjusiesiems A. M., Z. A., S. M. po 333,34 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Iš nuteistojo A. Z. priteista Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 41,32 Eur už automobilio „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuspręsta panaikinti, o laikiną nuosavybės teisių apribojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartimi nukentėjusiųjų N. P., A. M., Z. A., S. M. apeliacinis skundas atmestas.

Netenkintas nukentėjusiųjų N. P., A. M., Z. A., S. M. prašymas priteisti patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų, jų atstovo advokato, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo, prašiusio kasacinį atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 3 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas automobilį,,Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja žaliąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirmąja eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, kai ta pačia kryptimi prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi transporto priemonė, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusią pėsčiąją A. P. ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. P. žuvo. Šiais neatsargiais veiksmais A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 31 punkto reikalavimus, o tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

2. Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai Z. A., S. M., N. P., A. M. prašo pakeisti teismų sprendimus ir nepripažinti nuteistajam A. Z. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės; netaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų; paskirti A. Z. trejų metų laisvės atėmimo bausmę; iš nuteistojo A. Z. priteisti nukentėjusiajam N. P. 65 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; iš nuteistojo priteisti nukentėjusiesiems A. M., Z. A., S. M. po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; iš civilinio atsakovo AB,,Lietuvos draudimas“ priteisti nukentėjusiajam N. P. papildomai 7621,36 Eur turtinės žalos atlyginimo. Netenkinus minėto prašymo kasatoriai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti aviacine tvarka.

3. Kasatoriai teigia, kad teismai nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju vien nuteistojo prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepakanka, nes kartu būtina ir kita nors viena iš alternatyvių sąlygų – nuoširdus jo gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasaciniame skunde nurodyta, kad nors ir nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visų faktinių aplinkybių, susijusių su jo pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, nenurodė, o gindamasis teigė, jog visko nepamena. Kasatoriai pažymi, kad teismas nevertino liudytojos A. G. parodymų, kurie patvirtina nuteistojo elgesį po eismo įvykio (partrenkęs pėsčiąją jis nesustojo ir nuvažiavo, į šios liudytojos vairuojamo automobilio, kuriuo ji vijosi nuteistąjį, garsinį signalą nuteistasis nereagavo). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo ir minėtos liudytojos parodymai apie eismo įvykio aplinkybes skiriasi, tačiau tai nebuvo tinkamai įvertinta. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis A. Z. po eismo įvykio nesidomėjo žuvusiosios artimųjų būkle, jokios pagalbos jiems neteikė ir iš esmės jos net nesiūlė, išskyrus tai, kad teismo posėdžio metu formaliai atsiprašė nukentėjusiųjų. Anot kasatorių, toks nuteistojo asmeninis požiūris į sukeltas sunkias neigiamas pasekmes tik pagrindžia, kad dėl padaryto nusikaltimo, nors ir neatsargaus, jis iš esmės nuoširdžiai nesigaili. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad A. Z. į policiją kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, t. y. kitą dieną. Pasak kasatorių, toks jo elgesys buvo nulemtas suvokimo, kad neišvengs atsakomybės už kad sukeltą eismo įvykį, ir būtent įrodymų priverstas jis savanoriškai atvyko ir prisipažino. Nuteistasis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir paliko A. P. be pagalbos, neiškvietė greitosios medicininės pagalbos ir nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad bent kiek sumažintų kilusius padarinius.

4. Skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01NDkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-549/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-549/2007">2K-P-549/2007</a>, 2K-181/2012).

5. Taip pat pažymima, kad pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes priešingu atveju būtų ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos įstatymų ginamos vertybės. Paprastai tokie atvejai vertinami ir kaip paneigiantys galimybę taikyti asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, nes, atidėjus bausmės vykdymą, ji iš esmės yra nevykdoma. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-158/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-158/2011">2K-158/2011</a>, 2K-434/2010).

6. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. Z. praeityje buvo baustas administracine tvarka už labai šiurkščius KET pažeidimus – eismo įvykį esant neblaiviam, taip pat už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, ir tai rodo, jog ši nusikalstama veika yra neatsakingo A. Z. gyvenimo būdo pasekmė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo, vykstant bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, 2016 m. rugpjūčio 23 d., A. Z. buvo sulaikytas vairuojantis automobilį neblaivus, o bylą išnagrinėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus 2016 m. lapkričio 14 d. buvo sulaikytas vairuojantis automobilį, kai sprendimu šioje byloje jam tai daryti buvo uždrausta. Pažymima ir tai, kad nuosprendžio priėmimo dieną A. Z. teistumas buvo išnykęs, tačiau nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, jis padarė dar būdamas teistas.

7. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, kasatoriai daro išvadą, kad atidėjus bausmės vykdymą A. Z. nebus pasiekti nei specialiosios, nei bendrosios prevencijos tikslai, liks neįgyvendintas teisingumo principas, liks tinkamai nenubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Kasatoriams kyla pagrįstų abejonių, ar bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nes nuteistasis nesiekia taisytis ir įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Todėl, anot kasatorių, visos šios aplinkybės patvirtina, kad BK 75 straipsnio nuostatos A. Z. buvo pritaikytos nepagrįstai.

8. Skunde pažymima, kad nors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje ir nebuvo nurodyta, jog apeliantai prašo skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę nuteistajam, tačiau skundo aprašomojoje dalyje pažymėta (parašyta kursyvu), kad nukentėjusieji su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nes A. Z. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas šios skundo dalies neišnagrinėjo, nutartyje nurodydamas, jog apeliantai neva nekvestionuoja nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžio. Atkreiptas dėmesys į tai, kad skundo rezoliucinėje dalyje nebuvo prašoma ir nepripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, apie tai nurodyta tik skundo aprašomojoje dalyje, tačiau tai nesutrukdė apeliacinės instancijos teismui pasisakyti dėl šios skundo dalies. Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, ir paskyrė A. Z. aiškiai per švelnią laisvės atėmimo bausmę, o apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9. Kasatoriai pažymi, kad tiek savo ieškiniuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kokius išgyvenimus, nepatogumus ir dvasinius sukrėtimus dėl A. P. netekties patyrė ir daro išvadą, jog teismai nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, neteisingai įvertino A. Z. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų interesus, neteisingai suprato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai taikė. Dėl to kasatoriai teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjant ir sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą buvo pažeistos baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos.

10. Kasaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiajam N. P. priteistu turtinės žalos dydžiu iš civilinio atsakovo AB,,Lietuvos draudimas“ – iš viso 4053,62 Eur suma, t. y. 1157,42 Eur laidojimo ir 2896,20 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimu. Kasatoriai tvirtina, kad visos N. P. išlaidos yra susijusios su dėl eismo įvykio atsiradusiais padariniais ir turėtų būti priteistos. Kasatorių manymu, vienas iš apeliacinės instancijos teismo motyvų nepriteisti visos turtinės žalos (10 517,56 Eur) N. P. buvo tas, kad byloje neva nėra likusių 7 621,36 Eur sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, t. y. remtasi tuo, jog deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų, taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Anot kasatorių, tokį vertinimą patvirtina tas faktas, kad N. P. priteista suma už kapavietės sutvarkymą buvo lygi jo pagal 2015 m. birželio 5 d. sutartį sumokėtam avansui – 2 896,20 Eur. Tačiau pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderio kvitas serija W Nr. 151218 (t. 2, b. l. 175), kuris patvirtina, jog N. P. yra sumokėjęs ir likusią kapavietės tvarkymo išlaidų sumą – 7 621,36 Eur. Apeliacinis teismas šios aplinkybės neįvertino, dėl to neįvykdė šios instancijos teismui keliamo reikalavimo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

11. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Z. A., S. M., N. P., A. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai nustatė A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taigi netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

12.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

12.2. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00NjQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-464/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-464/2005">2K-P-464/2005</a>, 2K-491/2007, 2K-513/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.).

12.3. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Kolegija sprendžia, kad išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas ir, pagal apeliacinį skundą patikrinęs bausmės skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas, neprasilenkdami su baudžiamojo įstatymo aiškinimu ir teismų praktika baudžiamosiose bylose, šią aplinkybę konstatavo.

12.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gruodžio 4 d., t. y. kitą dieną po įvykusio eismo įvykio, apklausiamas kaip įtariamasis, A. Z. visiškai pripažino pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes ir savo kaltę, paaiškino eismo įvykio kilimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybes (t. 2, b. l. 10-12). Teisme šis asmuo taip pat davė teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pripažino padaręs veiką ir kaltę dėl jos padarymo ir padarinių, nurodė priežastis, kodėl ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė nukentėjusiųjų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Z. viso bylos proceso metu ne kartą pareiškė, kad labai apgailestauja dėl įvykio, bylos nagrinėjimo teisme metu atsiprašė nukentėjusiųjų (t. 2, b. l. 10-12, 25-26, 179; t. 3, b. l. 26). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Z. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino, neigiamai vertino savo poelgius, išgyveno dėl padarytų veiksmų, eismo įvykio pasekmių, atsiprašė nukentėjusiųjų, pasirengęs atlyginti padarytą žalą.

12.5. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas, teismų nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismai turėjo teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl kasacinio skundo argumentų susijusių su laisvės atėmimo bausmės dydžiu

13. Kasatoriai nurodo, kad A. Z. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni ir prašo jam paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

13.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Už nuteistojo padarytą veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalies sankciją numatyta tik terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nuo trijų mėnesių iki aštuonerių metų.

13.2. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. Z. bausmę ir nustatydamas jos dydį, BK nuostatų nepažeidė. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimus apsvarstęs apeliacinės instancijos teismas taip pat išdėstė motyvus, kodėl paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė yra parinktos teisingai.

13.3. Pirmosios instancijos teismas įvertino visumą aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti ir individualizuoti: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusius sunkius padarinius – nukentėjusiosios mirtį, kaltės formą – neatsargumą ir jos rūšį – nusikalstamą nerūpestingumą, tai, kad po nusikalstamos veikos nuteistasis iš įvykio vietos pasišalino. Teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę ir ją apibūdinančias aplinkybes (dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, pasirengęs atlyginti žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų, išgyvena dėl įvykio pasekmių) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertino ankstesnius nuteistojo padarytus KET pažeidimus. Taigi, įvertinęs visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, A. Z. teismas paskyrė BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydį nustatė mažesnį nei šio straipsnio sankcijos vidurkis.

13.4. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. A. Z. BK bendrosios ir specialiosios dalių normos pritaikytos tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti teismų sprendimus dėl paskirtos bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo.

Dėl kasacinio skundo argumentų susijusių su bausmės vykdymo atidėjimu

14. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuriai esant teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

14.1. Visiškai pagrįstai kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl A. Z. nuosprendžiu paskirto vykdymo atidėjimo neteisėtumo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas A. Z. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, nevisapusiškai įvertino A. Z. asmenybę, jo polinkį šiurkščiai pažeisti KET reikalavimus. A. Z. praeityje buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus – eismo įvykį esant neblaiviam, taip pat už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, vairavimą transporto priemonės neužsisegus saugos diržo. Tačiau A. Z. paskirtos nuobaudos už ankstesnius KET pažeidimus jo nuo naujų šiurkščių KET pažeidimų padarymo nesulaikė, o jo padaryta šioje byloje nustatyta nusikalstama veika neabejotinai traktuotina kaip neatsakingo gyvenimo būdo pasekmė. Tai patvirtina ir šio nuteistojo neteisėtas elgesys vykstant nagrinėjamos bylos procesui, ir po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį A. Z. neturėjo būti taikytas.

14.2. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi buvo patenkintas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl nuteistajam A. Z. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam panaikintas, A. Z. pasiųstas realiai atlikti jam paskirtą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi naikinti nuosprendžiu paskirto BK 75 straipsnio nuostatų taikymą šioje byloje, kuris šiuo metu yra panaikintas, teisinio pagrindo nebeliko.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

15. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, buvo pažeistos baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nukrypta nuo susiformavusios teismų praktikos.

15.1. Atsakydama į tokius kasacinio skundo argumentus kolegija visų pirma pažymi, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

Klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustatyti jo dydį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

Šiuos veiksmus pirmosios instancijos teismas atliko, o apeliacinės instancijos teismas pagal argumentus, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, tinkamai patikrino neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą ir teisėtumą. Iš šio teismo nutarties 6–7 lapų matyti, kad, tikrinant nukentėjusiesiems N. P. (žuvusiosios sūnui) A. M., Z. A., S. M. (žuvusiosios broliui ir seserims) priteistos neturtinės žalos atlyginimą, buvo vadovaujamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, konkrečiais bylos duomenimis ir atsižvelgta į teismų praktiką analogiškų neatsargių nusikaltimų bylose.

15.2. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apkaltinamajame nuosprendyje nustatyti visiems nukentėjusiesiems piniginės satisfakcijos dydžiai yra aiškiai per maži ir neatitinka neturtinės žalos atlyginimo teisingumo ir proporcingumo principų.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

16. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia yra įtvirtinta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

16.1. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytas laidojimo išlaidų atlyginimas, kurį privalo atlyginti asmuo, atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės draudimu.

16.2. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 44 straipsnio 10 dalies bei 110 straipsnio nuostatas apie nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teises bei pareigas, darytina išvada, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo (civilinis ieškovas). Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis).

16.3. Kasaciniame skunde nesutinkama su civiliniam ieškovui – N. P.– atlyginta civilinio atsakovo AB,,Lietuvos draudimas“ 2896,20 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų suma ir papildomai prašoma priteisti 7621,36 Eur turtinės žalos atlyginimo. Į baudžiamąją bylą pateikti 2015 m. birželio 5 d. bei 2015 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderių kvitai (t. 1, b. l. 72; t. 2, b. l. 175) patvirtina, kad nukentėjusysis N. P. patyrė 10 517,56 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų.

16.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis N. P. turtinę žalą grindė 2015 m. birželio 5 d. sudaryta paslaugų sutartimi su V. V. individualia įmone dėl kapavietės sutvarkymo darbų. Pagal šią sutartį bendra vykdomų darbų kaina yra 10 517,56 Eur.

16.5. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad N. P. prašomo priteisti kapavietės sutvarkymo išlaidų dydis neatitinka protingumo kriterijaus, o draudimo bendrovės atlygintos 2896,20 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidos yra objektyviai pakankamas atlyginimas už vidutinio, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad V. V. įmonei pagal paslaugų sutartį N. P. sumokėjo 2896,20 Eur, o duomenų apie kitus mokėjimus nėra.

16.6. Išties tiek CK 6.291 straipsnyje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Tokio atlyginimo dydis turi būti adekvatus, teisingas ir protingas. Tačiau tai neatleidžia sprendžiančio civilinį ieškinį teismo nuo pareigos patikrinti ir įvertinti, kokius įrodymus pateikia civilinis ieškovas įrodinėdamas prašomos priteisti turtinės žalos dydžio pagrįstumą, kokie konkretūs kapo sutvarkymo darbai buvo atlikti, ar šie darbai susiję būtent su mirusiojo asmens kapo sutvarkymu.

16.7. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visų bylos įrodymų ir aplinkybių, susijusių su kapo sutvarkymo darbais, neištyrė, netgi neteisingai, nepasidomėjęs visais byloje esančiais dokumentais (kasos pajamų orderių kvitu (t. 2, b. l. 175)), nurodė, kad be sumokėtų 2896,20 Eur duomenų apie kitus mokėjimus pagal sutartį byloje nėra. Teismai nesiaiškino, kokios medžiagos buvo panaudotos ir kokie konkretūs darbai atlikti tvarkant kapą, neįvertino, ar šie darbai padaryti ir susiję būtent su vien tik mirusiosios kapavietės sutvarkymu.

16.8. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 109, 113, 115 straipsnių reikalavimus, nes tinkamai nepatikrino visų bylos duomenų, patvirtinančių pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydį, civilinio ieškovo N. P. turtinių reikalavimų pagrįstumą. Byloje apeliacinio proceso metu visa apimtimi neišnagrinėtos visos reikšmingos aplinkybės, kuria būtina išsiaiškinti atsakant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. P. reikalavimus padidinti jam atlygintiną turtinės žalos dydį.

Teisingai nurodyta kasaciniame skunde ir tai, kad šiuo atveju buvo iš esmės pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes bylos dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo patikrinta tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Iš esmės pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Šio pažeidimo kasacinės instancijos teisme nėra galimybės ištaisyti, nes šis teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu, taigi įrodymų dėl turtinės žalos dydžio nerenka ir iš naujo nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja.

17. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, turi įvertinti civilinio ieškovo pateiktus įrodymus dėl šios civilinio ieškinio dalies pagrindo, pagrįstumo ir dydžio ir padaryti tinkamai motyvuotas, pagrįstas bylos medžiaga išvadas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas apeliacinis skundas dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. P., ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitos Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties dalies nenaikinti ir nekeisti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Vytautas Masiokas

Tomas Šeškauskas