Dėl draudimo išmokos panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-351/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.5; 114.9.6.2; 114.11

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. P. ir D. P. ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“, M. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui DK „PZU Lietuva“, dėl draudimo išmokos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilę teisėto transporto priemonės valdytojo teisės gauti draudimo išmoką ir ekspertizės išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, įrodomosios reikšmės ir vertinimo klausimai.

Ieškovai D. P. ir D. P. prašė teismo priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 50 109,10 Lt draudimo išmokos, 39 000 Lt palūkanų nuo šios sumos, 800 Lt ekspertų darbo išlaidoms apmokėti, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. 2005 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas D. P. priklausantis, D. P. eismo įvykio metu vairuojamas automobilis Mercedes Benz S500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas M. M., kuris 2005 m. spalio 19 d. buvo sudaręs draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ ir 2005 m. spalio 30 d. – su DK „PZU Lietuva“ – dėl eismo įvykyje dalyvavusio jo automobilio (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės teigimu, jos iniciatyva automobilis 2005 m. gruodžio 21 d. buvo apžiūrėtas Kauno nepriklausomų autoekspertų biure, ir nustatyta, kad patirti 50 109,10 Lt nuostoliai, tačiau atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ vengimas išmokėti draudimo išmoką, šios bendrovės darbuotojų veiksmai ieškovei sukėlė sveikatos sutrikimus – 2006 m. kovo mėnesį ją ištiko insultas, todėl ieškovė prašė priteisti iš šio atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – ieškovams D. P. ir D. P. priteisė iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir M. M. 59 128,74 Lt žalai atlyginti ir 938 Lt bylinėjimosi išlaidų, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad apie eismo įvykį AB „Lietuvos draudimas“ buvo informuotas laiku, tačiau draudimo išmoka nebuvo išmokėta. Teismas kritiškai vertino atsakovo eksperto 2006 m. sausio 9 d. ekspertizės aktą, nes ekspertizė buvo atlikta fotonuotraukų ir rašytinės medžiagos pagrindu, neapžiūrint įvykio vietos. Teismas, spręsdamas, kad atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką, rėmėsi ekspertės O. Lukoševičienės 2006 m. kovo 3 d. išvada ir Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro atliktu automobilio Mercedes Benz S500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės ir numatomų atkūrimo sąnaudų nustatymo 2005 m. gruodžio 21 d. ataskaita, kurioje nustatyti 59 429 Lt dydžio nuostoliai, nenustačius ankstesnių automobilio sugadinimų. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio sugadinimai galėjo būti padaryti iki 2005 m. gruodžio 19 d. eismo įvykio, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 25 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš AB „Lietuvos draudimas“ ir M. M. ieškovams priteista 59 128,74 Lt žalos atlyginimo ir 938 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir priteisė ieškovei D. P. iš AB „Lietuvos draudimas“ 50 109,10 Lt žalai atlyginti ir 938 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad remiantis kasacinio teismo praktika kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, o nedraudiminio įvykio atveju arba kai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliui) atlyginti – ir žalą padariusiam asmeniui, taip užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo neviršydama draudimo sumos, todėl šio reikalavimo dalyje pasirinko tinkamą atsakovą – AB „Lietuvos draudimas“ (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). D. P. yra automobilio Mercedes Benz S500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, o D. P. eismo įvykio metu jį valdė turto patikėjimo teisės pagrindu, todėl vieno ar kito teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą reglamentuoja atitinkamai CK 4.98, 4.110 straipsniai. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu dėl D. P., kaip netinkamos ieškovės, tačiau sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą D. P., o taip pat iš M. M., kuriam ieškinio reikalavimai nebuvo reiškiami, peržengė pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo netinkamą procesinių teisės normų taikymą kolegija konstatavo ir priteisus iš abiejų atsakovų 59 128,74 Lt žalos atlyginimą, kai ieškovė D. P. tiek pirminiu, tiek ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ tik 50 109,10 Lt draudimo išmokos (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kolegija rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad atlikus visus įmanomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir išnaudojus visas galimybes įrodymams surinkti, ikiteisminio tyrimo versija, kad automobilis Mercedes Benz S500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktas sugadintas Vokietijoje, po eismo įvykio nebuvo remontuojamas, o Lietuvoje inscenizavus eismo įvykį buvo bandoma gauti draudimo išmoką, nepasitvirtino. Tai, kad automobilio bendra būklė prieš apgadinimą buvo tvarkinga, konstatuota Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro 2005 m. gruodžio 21 d. Transporto priemonės apžiūros akte. Ikiteisminis tyrimas, pradėtas atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ iniciatyva dėl to, kad D. P. pasikėsino užvaldyti 50 109,10 Lt, inscenizuodama eismo įvykį, nutrauktas, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarimas pagrįstas ekspertės O. Lukoševičienės išvada, kad abiejų automobilių sugadinimai sutampa pagal kryptį, aukštį nuo žemės paviršiaus, pagal jų susidarymo pobūdį ir intensyvumą, dažus ir kt., atitinka nustatytam ir aprašytam automobilių susidūrimo mechanizmui bei pilnai galėjo būti padaryti bylos medžiagoje nurodytomis ir ekspertės įvykio vietoje patikslintomis eismo įvykio aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesiremiant kitomis ekspertizėmis. Tik ekspertė O. Lukoševičienė įvertino ieškovo automobilyje įrengtą elektroninės prošvaistės sistemą, kuri galėjo būti kitų išvadų nepagrįstumo pagrindu. Pažymėtina, kad ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ eismo įvykį taip pat laikė draudiminiu įvykiu ir išmokėjo M. M. draudimo išmoką. Kolegija nesutiko su apelianto argumentais dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Ieškovai laiko įrodinėjimo pareigą įvykdę pateikdami atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalis). Ieškovai neturėjo pareigos įrodyti atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsikirtimo aplinkybių, kad automobilis buvo apgadintas dar iki įvykio, nes tokio fakto jie nepripažįsta (CPK 178 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ atmesti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl reikalavimo teisės. Viešame registre nurodyta ir teismo proceso metu neginčyta, kad automobilis Mercedes Benz S500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė ne ieškovei D. P., bet jos sūnui – ieškovui D. P.. Taigi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą ir draudimo išmoką turėjo tik automobilio tuometinis savininkas D. P.. Šią aplinkybę nurodžius pirmosios instancijos teisme, pradinis ieškinys buvo patikslintas pakeičiant D. P. procesinį statusą iš trečiojo asmens į ieškovo, tačiau pats reikalavimas nepakeistas. Patikėjimo teisė atsiranda tik įstatymo, administracinio akto, sutarties, testamento ar teismo sprendimo pagrindu (CK 4.108 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad D. P. automobilį valdė nurodytais pagrindais, todėl negalima laikyti, kad ginčo automobilį ji valdė patikėjimo teise. Kadangi D. P. neturėjo nei nuosavybės, nei patikėjimo teisės į automobilį, tai ji neturėjo teisės į žalos atlyginimą, nes žala jai nebuvo padaryta, o automobilis po eismo įvykio nebuvo remontuojamas, todėl nė vienas iš ieškovų nepatyrė nuostolių dėl remonto išlaidų. Be to, automobilio savininkas D. P. ieškinyje įvardytas kaip ieškovas, bet ieškinyje savo naudai reikalavimų nereiškė.

2. Dėl ekspertizių išvadų vertinimo. Eismo įvykiui ištirti iki šios bylos iškėlimo buvo atlikti keturi ekspertiniai tyrimai, šioje byloje vertintini kaip rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Byloje buvo sprendžiama, ar automobilio sugadinimai yra 2005 m. gruodžio 19 d. eismo įvykio ar kelių eismo įvykių pasekmė. Norint teisingai išspręsti šį ginčą būtinos specialios eksperto trasologo žinios. Net trimis ekspertiniais tyrimais (AB „Lietuvos draudimas“ vidiniu ir dviem tyrimais, paskirtais Kauno miesto apylinkės prokuratūros) nustatyta, kad automobilio Mercedes Benz S500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra kelių eismo įvykių pasekmė. Atkreiptinas dėmesys, kad vieną iš ekspertizių atliko net du eismo įvykių ekspertai. 2008 m. balandžio 28 d. ekspertizės akto išvados vienareikšmiškos – eismo įvykio transporto priemonių sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir išoriniai sugadinimai negalėjo būti padaryti vieno įvykio metu. Šis faktas nustatytas ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismai rėmėsi ieškovės užsakymu atliktu VGTU profesorės O. Lukoševičienės tyrimu, argumentuodami iš esmės tuo, kad ji vienintelė buvo įvykio vietoje ir tik ji įvertino elektroninės prošvaistės sistemą. Tačiau O. Lukoševičienė niekada nebuvo teismo eksperte trasologijos srityje (teisingumo ministerijos 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 1R-56 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“), o atmestuosius tyrimus atlikę LTEC ekspertai V. Šakėnas, V. Leipus ir V. Matusevič yra į teismo ekspertų sąrašą įrašyti eismo įvykio ekspertai - trasologai. Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, teismai turėjo pripažinti įrodyta aplinkybę, kad ginčo automobilio sugadinimai yra kelių eismo įvykių pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo teismų praktikoje“ 14 punktas).

3. Dėl įrodinėjimo pareigos. Įrodžius, kad automobilio Mercedes Benz S500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra kelių eismo įvykių pasekmė ir siekiant nustatyti AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybės ribą, atsiranda poreikis atriboti sugadinimus, kurie buvo iki eismo įvykio ir kurie yra eismo įvykio padarinys. Pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad būtent AB „Lietuvos draudimas“ turėjo įrodyti, kurie sugadinimai buvo iki eismo įvykio ir kurie yra eismo įvykio pasekmė, nepagrįsta (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 8 punkto 5 dalyje nurodyta, kad žalos dydžio ir priežastinio ryšio įrodinėjimo našta tenka ne atsakovui, o ieškovui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo D. P., pripažino, kad ji kaip ieškovė turi įrodyti šį reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. Taigi, įrodžius, kad ginčo automobilio Mercedes Benz S500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra kelių eismo įvykių padarinys, atsiranda jų atribojimo poreikis; žalos padarymo faktą, dydį ir priežastinį ryšį tarp veiklos ir žalos turėjo įrodyti D. P.. Kadangi ji šios pareigos neįvykdė, tai ieškinys turėjo būti atmestas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti, bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Dėl reikalavimo teisės. Byloje nustatyta, kad automobilis registruotas D. P. vardu, tačiau pinigai, už kuriuos įsigytas automobilis, buvo D. P., kuri yra ieškovo motina, jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteistą piniginę kompensaciją dėl patirtų automobilio apgadinimų AB „Lietuvos draudimas“ savo noru pervedė į D. P. sąskaitą banke. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė D. P. buvo tinkama ieškovė šioje byloje, nes ginčo automobilį valdė patikėjimo teise (CK 4.98, 4.110 straipsniai).

2. Dėl įrodymų vertinimo. Teismo posėdžiuose dalyvavę ekspertai V. Leipus, V. Matusevič patys paneigė išvadas, kurias buvo surašę, todėl teismas pagrįstai vadovavosi VGTU profesorės O. Lukoševičienės tyrimu, nes jis buvo atliktas įvertinant elektroninės prošvaistės sistemą, kurios vertinimas turėjo lemiamą reikšmę teisingai ekspertizės išvadai. Tą teisme pripažino ir iškviesti ekspertai, kurie atlikdami eismo įvykio ekspertizę dėl nesuprantamų priežasčių jos nevertino ir šią klaidą patys pripažino. Nė vienas ekspertas negalėjo paaiškinti, kodėl akte nustatė, kad automobilis apgadintas kelių eismo įvykių metu.

3. Dėl įrodinėjimo pareigos. Byloje pateikti įrodymai, kad iki eismo įvykio automobilis buvo techniškai tvarkingas, todėl ieškovams nebuvo pagrindo papildomai įrodinėti kitas aplinkybes. Teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad automobilis buvo apgadintas vieno 2005 m. gruodžio 9 d. eismo įvykio metu. Ieškovai pilnai įrodė eismo įvykio metu atsiradusios žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp eismo įvykio ir reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio, todėl teismai pagrįstai tenkino ieškinį. Ieškovų nuomone, kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio reikalavimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus materialinės ir procesinės teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal kasacinio skundo argumentus ir vertindamas atsiliepimų į kasacinį skundą argumentus, gali laisvai pasirinkti nurodytuose procesiniuose dokumentuose iškeltų teisės taikymo ir aiškinimo klausimų nagrinėjimo eiliškumą. Dėl to kolegija, visų pirma, pasisako dėl reikalavimo teisės byloje ir ekspertizės išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, įrodomosios reikšmės ir vertinimo.

Dėl reikalavimo teisės pripažinimo

Teisę ginti savo teises teisme turi kiekvienas asmuo, manantis, kad pažeistos jo teisės. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės arba įstatymų saugomas interesas pažeisti (CPK 5 straipsnis 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo pareiškė ne transporto priemonės, apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, savininkas, bet teisėtai (tai neginčijama) eismo įvykio metu transporto priemonę valdęs asmuo, kurio lėšomis, kaip teigiama, transporto priemonė įgyta. Tačiau ieškovu byloje dalyvavo ir transporto priemonės savininkas, kuris neprieštaravo, kad draudimo išmokos išieškojimas būtų nukreiptas ieškinį pareiškusio asmens, eismo įvykio metu teisėtai valdžiusio transporto priemonę, naudai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinį reglamentavimą reikalavimo teisę paprastai turi transporto priemonės savininkas - asmuo, kuriam draudiminio įvykio metu sužalotas turtas priklauso nuosavybės teise, tačiau savininkas su teisėtu turto naudotoju gali susitarti ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Hansa lizingas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-366/2009). Nagrinėjamoje byloje įvertinus esamą procesinę situaciją, kada tiek transporto priemonės savininkas, tiek buvęs teisėtu transporto priemonės valdytoju draudiminio įvykio metu asmuo dalyvauja ieškovais byloje, turto savininkas pripažįsta buvusio draudiminio įvykio metu teisėto transporto priemonės valdytojo teisę gauti draudimo išmoką, atsižvelgiant į ieškovų giminystės santykių pobūdį – motina ir sūnus, buvo pagrindas pripažinti esant teismo posėdyje patvirtintam susitarimui tarp ieškovų, kad transporto priemonės savininkas yra ją perdavęs patikėjimo teise valdyti ieškovei, todėl pastaroji turi reikalavimo teisę pretenduoti į draudimo išmoką, konstatavus draudiminį įvykį (CK 4.108, 4.110 straipsniai, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

Dėl ekspertizės išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, įrodomosios reikšmės ir vertinimo

Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip tai nustatyta CPK 218 straipsnyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008).

Eksperto išvada, kaip įrodymas, civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias (CPK 212 straipsnis). Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Valviktė“ v. UAB,,Laugina“, byla Nr. 3K-3-575/2008).

Nagrinėjamoje byloje pateikti keturi nurodyto pobūdžio įrodymai – tai ieškovės prašymu VGTU Automobilių transporto katedros ekspertės atliktas tyrimas (T. 1., b. l. 8-29), AB „Lietuvos draudimas“ Vilniaus NSC vyresniojo eksperto atliktas tyrimas (T. 1., b. l. 107-110), Lietuvos teismo ekspertizės centre skyriaus vyriausiojo eksperto atliktas tyrimas (baudž. bylos T. 2, b. l. 191-200) ir Lietuvos teismo ekspertizės centre dviejų ekspertų atliktas tyrimas (baudž. bylos T. 3, b. l. 42-48). Taigi byloje surinkta grupė vienos rūšies įrodymų – asmenų, turinčių specialių žinių, tiriant eismo įvykius, išvadų, tačiau jos yra prieštaringos – tik VGTU Automobilių transporto katedros ekspertės atliktas tyrimas patvirtina ieškovės nurodomas eismo įvykio aplinkybes ir ieškovė juo pagrindžia savo reikalavimo faktinį pagrindą, o kitos išvados paneigia arba iškelia abejones dėl ieškovės nurodomų eismo įvykio aplinkybių, jo metu padarytos žalos. Bylą nagrinėję teismai vadovavosi VGTU Automobilių transporto katedros ekspertės atlikto tyrimo išvadomis, jas pripažino pagrįstomis, akcentuodami aplinkybę, kad atliekant nurodytą tyrimą buvo įvertinta ieškovės valdytoje transporto priemonėje buvusi elektroninės prošvaistės sistema, ir įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklės pagrindu pripažino draudiminio įvykio faktą. Apklausti teismo posėdžiuose kitus tyrimus atlikę asmenys neigė paminėtos sistemos svarbą darant išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo. Iš esmės kitų argumentų, kurie galėtų teikti pagrindą prioritetiškai vertinti VGTU Automobilių transporto katedros ekspertės atliktą tyrimą, teismai nekonstatavo. Faktai, kad ekspertė yra apžiūrėjusi ieškovės valdytą eismo įvykio metu transporto priemonę ir apžiūrėjo įvykio vietą, yra svarbūs, bet jie negali būti pakankami paneigti likusių trijų byloje turimų tyrimų išvadų, kurios padarytos išsamių, specialių žinių reikalaujančių tyrimų pagrindu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms skirtingoms kvalifikuotų specialistų išvadoms dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, teismų nurodyti argumentai, dėl kurių nesiremiama AB „Lietuvos draudimas“ Vilniaus NSC vyresniojo eksperto, Lietuvos teismo ekspertizės centre skyriaus vyriausiojo eksperto ir Lietuvos teismo ekspertizės centre dviejų ekspertų atliktų tyrimų išvadomis, yra nepakankami, neatitinka nutartyje nurodytų specialisto išvados atmetimo pagrindų (CPK 218 straipsnis).

Vertinant byloje pateiktus įrodymus, esama procesinė situacija lemia poreikį įvertinti visų byloje pateiktų specialistų tyrimų visumą. Motyvuotai pagrįstai neatmetus ieškovės reikalavimo faktinį pagrindą paneigiančių tyrimų išvadų, kurios patvirtina atsakovo argumentus dėl jam pareikšto ieškinio nepagrįstumo, ir nesant galimybės pašalinti visų atliktų tyrimų išvadose fiksuotų esminių prieštaravimų ir taip nuspręsti dėl draudiminio įvykio fakto (turima omenyje, kad pagal bylos faktus abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės yra neišlikusios po eismo įvykio buvusios būsenos), spręstinas klausimas dėl draudimo išmokos sumažinimo, nes specialistų tyrimuose yra duomenų, kad ne visi transporto priemonių sugadinimai galėjo būti padaryti ieškovės nurodomo eismo įvykio metu. Beje, panaši išvada padaryta ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Nurodytos aplinkybės gali būti išaiškintos apeliacinės instancijos teisme, todėl panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį byla perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1 punktas).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 104,26 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo šiam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius