Civilinė byla Nr. 3K-3-343/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
95.6.2; 121.19.2
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija, dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir Panevėžio apskrities viršininko įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti nepagrįstu valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą bei panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ir sklypo išformavimo. Ieškovė nurodė, kad po sutuoktinio P. M. mirties 2006 m. gegužės 25 d. perėmė visas jo teises ir pareigas, kylančias iš 1999 m. sausio 6 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties dėl žemės sklypo nuomos. Panevėžio apskrities viršininko administracija 2009 m. birželio 30 d. raštu informavo ieškovę, kad atsisako su ja sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, bei nurodė, jog Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymu 1999 m. sausio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta ir žemės sklypas išformuotas. Ieškovės teigimu, šie atsakovo veiksmai yra neteisėti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad 1999 m. sausio 6 d. atsakovas ir P. M. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį. Po P. M. mirties žemės nuomos mokestis 2006 bei 2007 m. buvo sumokėtas, o mokėjimo kvituose įrašus padarė ir mokesčius sumokėjo liudytoja Z. K., kuri yra ieškovės anūko žmonos motina. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo žemės sklypu naudojasi ieškovė ir Z. K. šeima: sklype yra Z. K. šeimos pastatyta malkinė, šuns voljeras, ieškovės stiklinis šiltnamis, vaismedžiai ir vaiskrūmiai, dalis sklypo naudojama kaip daržas, dalyje yra pieva. Panevėžio miesto savivaldybė 2008 m. liepos 30 d. raštu informavo atsakovą, jog P. M. turto paveldėtojai žemės nuomos teisių neperėmė, todėl 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimu žemės nuomos sutartis nutraukta, o valstybinės žemės sklypas išformuotas. Teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartį bei išformuoti žemės sklypą, nes ieškovė siekė vykdyti nuomos sutartį, naudojosi žeme, du metus po sutuoktinio mirties jo vardu buvo mokami žemės nuomos mokesčiai (CK 6.558 straipsnis). Teismo nuomone, žemės nuomotojas atsakovas ir trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kuri kreipėsi į atsakovą dėl nuomos sutarties nutraukimo, nebuvo atidūs prieš nuspręsdami dėl sutarties nutraukimo, nerinko būtinos informacijos, nesiaiškino dėl palikėjo teisių perėmėjo, o tai būtų leidę nustatyti, jog įpėdiniai faktiškai naudojasi žeme ir sutarties neketina nutraukti.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 20 d. nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šią išvadą teisėjų kolegija grindė tuo, kad žemės nuomos mokesčius už 2006 ir 2007 metus mokėjo Z. K., jos šeima taip pat naudojasi ginčo žemės sklypu. Be to, iš byloje esančio Z. K. 2008 m. gruodžio 10 d. prašymo, pateikto Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, matyti, kad ji prašė leisti išsipirkti ginčo sklypą. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos Z. K. teisėms ir pareigoms.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartį ir bylą perduoti Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kaip konkrečiai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje Z. K. teisių ar pareigų, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimu Z. K. teisės nebuvo pažeistos ir teismo sprendimas neturėjo įtakos jos teisinei padėčiai. Be to, kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo ir nemotyvuotai grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl pažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, nepagrįstai užtęsė bylinėjimosi trukmę bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais atvejais.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas gali turėti įtakos Z. K. teisėms ir pareigoms, nes ji mokėjo žemės nuomos mokesčius už ginčo žemės sklypą, naudojosi šiuo sklypu, pateikė prašymą dėl leidimo jį išpirkti. Tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, o apeliacinės instancijos teismas negalėjo pašalinti teismo padaryto esminio proceso teisės nuostatų pažeidimo, todėl, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė koncentruotumo bei ekonomiškumo principų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą pagal ieškovės kasaciniame skunde ir trečiojo asmens atsiliepime į jį apibrėžtas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
Kasaciniame skunde keliami proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo pripažinimo tuo atveju, kai tretieji asmenys neįtraukiami į bylos nagrinėjimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos,,teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje IĮ,,Du broliai“ v. UAB,,Baltic Express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje bendrija,,Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. F. v. UAB,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, rėmėsi aplinkybe, kad į bylos nagrinėjimą neįtraukta Z. K. mirusiojo P. M. vardu 2006 ir 2007 metais sumokėjo žemės nuomos mokestį, naudojosi ginčo žemės sklypu bei 2008 metais pateikė prašymą leisti šį sklypą išsipirkti. Tačiau iš ieškinio ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad byloje keliamas klausiamas dėl 1999 m. sausio 6 d. atsakovo ir P. M. sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukimo bei sklypo išformavimo teisėtumo. Nėra duomenų, kad Z. K. būtų šių teisinių santykių dalyvė, o, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo būtų galima spręsti nustačius ne tik jos suinteresuotumą byloje, tačiau ir tai, kaip pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičia jos teisinę padėtį, teises bei pareigas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, analizuodamas bylos duomenis, susijusius su neįtrauktu į bylos nagrinėjimą asmeniu, darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl šio asmens teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai, t. y. nagrinėjamoje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl Z. K. teisių, pareigų ar teisinio statuso. Dėl to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje Z. K. teisių, pareigų ar teisinio statuso (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad aiškinant ir taikant civilinės teisės normas, turi būti atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, siekiama užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam.
Šiuo atveju tai yra aktualu, nes iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Z. K. buvo apklausta kaip liudytoja (b. l. 87). Taigi ji žinojo apie vykstantį teisminį bylos nagrinėjimą, tačiau savo reikalavimų nepareiškė, neprašė įtraukti jos byloje dalyvaujančiu asmeniu. Civilinio proceso tvarka nagrinėjami ginčai, kylantys iš privatinės teisės reguliuojamų teisinių santykių. Privatinei teisei būdingas šalių autonomijos, arba dispozityvumo, principas, leidžiantis joms pačioms, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, rinktis savo elgesio modelį. Tai reiškia, kad šalys yra savo materialiųjų teisių šeimininkės, t. y. gali jomis naudotis, bet gali ir nesinaudoti, perleisti jas kitiems asmenims. Atitinkamai savo teisių įgyvendinimu šalys privalo rūpintis pačios, todėl tik pats teisės turėtojas gali nuspręsti kokios gynybos reikalauti. Taigi esant tokiai situacijai, kai asmuo, kurio teisių pažeidimo klausimas keliamas, žinojo apie vykstantį procesą, tačiau nekėlė savo teisių gynimo klausimo, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista asmens teisė būti išklausytam teismo posėdyje, o, atsižvelgiant į minėtą dispozityvumo principą, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti buvus absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo CPK 266 straipsnio pažeidimo ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinio proceso tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius
