Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-344/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.1; 78.2.1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui J. P., A. S. dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytų periodinių išmokų indeksavimo klausimas.

Pareiškėja S. S. prašė teismo panaikinti antstolio 2009 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0172/09/01230 ir įpareigoti antstolį išieškoti iš A. S. išlaikymo vaikui skirtumą nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d., kuris turėjo būti skolininko mokamas, taikant periodinių išmokų indeksavimą. Pareiškėja nurodė, kad Vyriausybė 2008 m. liepos 9 d. priėmė nutarimą Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pagal kurį periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas vaikui turėjo būti indeksuojamas. Suinteresuotas asmuo A. S. mokamo išlaikymo neindeksavo, todėl ji kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu dėl priverstinio išieškojimo, tačiau antstolis 2009 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu nepagrįstai nutraukė vykdomąją bylą (Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punktas).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu patvirtinta sutartis dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. S. santuokos nutraukimo, kuria dukters E. S., gimusios 2004 m. rugpjūčio 15 d., gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja, o A. S. įsipareigojo mokėti dukters išlaikymui iki jos pilnametystės po 500 Lt kas mėnesį. Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. A. S. kas mėnesį mokėjo nustatytą išlaikymą. 2009 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą, kuriame nurodė išieškoti iš A. S. išlaikymą nepilnametei dukteriai po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki jos pilnametystės. Antstolio 2009 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu vykdomojoje byloje pareiškėjos pateiktas vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui. Antstolis nustatė, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. A. S. turėjo sumokėti 6500 Lt, į pareiškėjos sąskaitą banke pervedė 6550 Lt. Antstolio 2009 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu vykdomoji byla nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes teismo sprendimas vykdomas tinkamai, todėl vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai. Šis antstolio patvarkymas patvirtintas teisėjo 2009 m. rugsėjo 23 d. rezoliucija. Antstolis 2009 m. spalio 8 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą, o 2009 m. spalio 14 d. patvarkymu grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. S. nesusitarė dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimo, o CPK nenustatyta, kad klausimas dėl periodinių išmokų indeksavimo galėtų būti nagrinėjamas pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Dėl tokio prašymo pagrįstumo teismas gali nuspręsti tik bylą išnagrinėjęs ginčo teisenos tvarka. Pareiškėja turi teisę reikšti ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir periodinių išmokų indeksavimo.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 17 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – panaikino antstolio 2009 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0172/09/01230 ir ją grąžino antstoliui vykdyti, įpareigojant antstolį taikyti periodinių išmokų indeksavimą CK 3.208 straipsnyje ir Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tam, kad išlaikymas būtų indeksuojamas CK 3.208 straipsnio ir Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684„Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka, būtina, jog toks indeksavimas būtų nurodytas teismo sprendime, kuriuo priteistas šis išlaikymas arba kuriuo CPK 541 straipsnio nustatyta tvarka patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepagrįsta. CK 3.208 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, taikoma tais atvejais, kai priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, ir nėra nurodyta jokių išimčių dėl tos prievolės taikymo. Indeksavimo tvarkos nustatymo teisė šiuo straipsniu deleguota Vyriausybei, kuri 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtino Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą, kurio 2 punkte nustatyta, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Taigi išlaikymo indeksavimo tikslas – apsaugoti išlaikymą gaunantį asmenį (šiuo atveju nepilnametį) nuo galimos infliacijos, nes išlaikymas paprastai priteisiamas ilgam laikui ir gali būti keičiamas tik griežtai įstatymo numatytais atvejais (CK 3.201 straipsnis), t. y. pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau ne tam, kad būtų nustatytas išlaikymo indeksavimas. Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo šios pareigos, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Po šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo A. S. neindeksavo mokamų periodinių vaiko išlaikymo išmokų, ir pareiškėja kreipėsi į antstolį dėl priverstinio tokių išmokų išieškojimo. Antstolis 2009 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu nepagrįstai nutraukė vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, 2009 m. spalio 8 d. patvarkymu ją užbaigė vykdyti, 2009 m. spalio 14 d. patvarkymu grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, nors šie du antstolio patvarkymai nebuvo skundžiami. Jei antstoliui kilo klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai jis galėjo kreiptis į vykdomąjį dokumentą išdavusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal M. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-33/2007, esančiais išaiškinimais, nes ji priimta iki Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įsigaliojimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti iš pareiškėjos 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ taikymo. Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 8, 9 punktuose reglamentuojamos teisinės situacijos priteisus teismo sprendimu išlaikymą periodinėmis išmokomis (CK 3.194 straipsnis), o ne tėvams sutarus dėl vaiko išlaikymo (CK 3.193 straipsnis). Vyriausybės nutarimu negalima praplėsti ar susiaurinti CK 3.208 straipsnio taikymo, nes Vyriausybei buvo pavesta tik nustatyti indeksavimo tvarką, o ne atvejus, kada taikomas indeksavimas. CK 3.208 straipsnyje išskirtas vienas konkretus atvejis, kuomet išlaikymas yra indeksuojamas – kai išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis. CK 3.196 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų, kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Akivaizdu, kad CK 3.208 straipsnyje kalbama tik apie vieną išlaikymo formą – periodines išmokas, ir tuo atveju, jei teismas būtų priteisęs vaiko išlaikymą konkrečia suma arba priteisęs tam tikrą turtą, joks indeksavimas negalėtų būti taikomas. CK 3.193, 3.194 straipsniuose atskiriami pareigos išlaikyti vaikus realizavimo atvejai, t. y. tėvai turi teisę nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium sudaryti sutartį, kurioje nustatoma pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka, dydis ir formos. Išlaikymas priteisiamas gali būti tik tuo atveju, jei tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba, jei tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Taigi A. S. negali būti taikomos nuostatos, taikytinos tik tais atvejais, kai tėvas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaiką arba nutraukiant santuoką nebuvo susitarta dėl vaikų išlaikymo (CK 3.194 straipsnis). CK 3.208 straipsniu siekiama skatinti tėvus geranoriškai teikti išlaikymą savo vaikams ir sutuoktinius susitarti dėl vaikų išlaikymo iškarto, kai nutraukiama santuoka ar pradedama gyventi skyrium. Sutikus su apeliacinės instancijos teismo pozicija būtų skatinamas išlaikymo dydžio vaikui mažinimas susitarimuose dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes sutuoktinių susitarimai taptų priklausomi nuo indeksavimo ateityje, t. y. nebeliktų susitarimo galimybės, būtų paneigta santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu instituto prasmė. Aplinkybė, kad pareiškėja gavo 2009 m. rugpjūčio 25 d. vykdomąjį raštą, nelemia, jog susitarimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių savanoriškai prisiimtas įsipareigojimas teikti išlaikymą vaikui tapo priteistas teismo ir gali būti taikomos CK 3.208 straipsnio taisyklės.

Pažymėtina, kad pareiškėja susitarime dėl santuokos nutraukimo pasekmių taip pat įsipareigojo skirti 200 Lt periodines išmokas dukters išlaikymui, kurios, remiantis apeliacinės instancijos teismo pozicija, taip pat turėtų būti indeksuojamos. Be to, A. S. be periodinių kas mėnesį mokamų išmokų sumokėjo vaikui 100 000 Lt vienkartinę išmoką, kuri buvo panaudota įgyjant dalį buto, kuriame gyvena šiuo metu pareiškėja su vaiku. Padalijus 100 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. gruodžio 20 d. iki dukters pilnametystės (2022 m. rugpjūčio 15 d.), gautųsi, kad A. S. papildomai skyrė vaikui dar po 570 Lt kas mėnesį.

2. Dėl CPK 589 straipsnio 1 dalies, 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo. Antstolis pagrįstai nutraukė vykdomąją bylą, nes surinkus papildomą informaciją apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vykdymą, nustatyta, kad A. S. tinkamai vykdo šį susitarimą, ir nėra išlaikymo įsiskolinimo, todėl nebuvo pagrindo priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Dėl šios priežasties nebuvo ir pagrindo antstoliui kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo rezoliucija patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas, kuris ir išdavė vykdomąjį raštą. Be to, teismo išduotame vykdomajame rašte nurodyta data – 2008 m. rugpjūčio 1 d., kuri nenustatyta teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Dėl Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ taikymo. Šiame Vyriausybės nutarime nustatyta, kad turi būti indeksuojamos išlaikymo sumos, priteistos teismo periodinėmis išmokomis, taigi taikytinas ir tuo atveju, jei išlaikymas nustatomas bendru sutuoktinių susitarimu nutraukiant santuoką. Nei šiame teisės akte, nei CPK 3.208 straipsnyje nėra nurodytos išlygos, kada indeksavimas yra netaikomas. Pažymėtina, kad CPK 3.208 straipsnyje įtvirtinta bendroji, imperatyvi norma, taikoma išlaikymo prievolėms. Indeksavimo esmė – periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Dėl to akivaizdu, kad sutuoktiniai, susitardami nutraukti santuoką bendru susitarimu, taip pat pagrįstai tikisi, jog sutarties sudarymo dieną nustatyta suma bus tos pačios vertės ir po tam tikro laikotarpio. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu (Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993 m.) žodžio „priteisti“ reikšmė aiškintina kaip „teisiant teisme paskirta atiduoti“. Taigi Klaipėdos nuėsto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu ne tik nutraukė santuoką, bet ir įpareigojo abu buvusius sutuoktinius teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, t. y. priteisė jai išlaikymą. Akivaizdu, kad jei nebūtų vykdomas šis teismo sprendimas, būtų kilusios visos sprendimo nevykdymo teisinės pasekmės.

Tėvų tarpusavio susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiui yra sandoris, tačiau šio sandorio dalykas – tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, išlaikymo pareigos, todėl šiuo atveju šeimos teisės normos yra specialiosios prievolinės teisės normoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad visos abejonės dėl išlaikymo klausimų turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to ir šiuo atveju, pripažinus suinteresuoto asmens argumentus teisingais, būtų pažeista vaiko teisė gauti tokios vertės išlaikymą, apie kurį buvo susitarta jo nustatymo dieną.

Remiantis Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 8 punktu antstolis, gavęs vykdomąjį raštą, privalėjo ne tik formaliai patikrinti, ar suinteresuotas asmuo moka išlaikymą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą, bet ir indeksuoti nustatyto išlaikymo dydį, ir taip atitinkamai patikrinti, kiek tinkamai vykdoma prievolė išlaikyti vaiką. Antstolio sprendimas nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kai vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, neteisėtas. Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija antstolis įpareigotas prieš priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą patikrinti, ar nėra kliūčių teismo sprendimo vykdymo procesui pradėti. Taigi antstolis, priimdamas vykdomąjį raštą, konstatavo, kad nėra kliūčių teismo sprendimo vykdymo procesui pradėti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Jei antstoliui šiuo konkrečiu atveju kilo klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos, jis galėjo kreiptis į vykdomąjį raštą išdavusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnio 1 dalis).

Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje 100 000 Lt suma įvardyta kaip vienkartinė išmoka, kurią A. S. išmokės savo dukteriai pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį butą. Taigi A. S. padovanojo savo dukteriai šiuos pinigus, t. y. skyrė kompensaciją vaiko patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tai, kad 100 000 Lt suma nėra išlaikymas, konstatavo ir Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 4 d. nutartyje, kuria pareiškėjai, kaip dukters įstatyminei atstovei, buvo išduotas leidimas investuoti 100 000 Lt įsigyjant buto dalį. Byloje nustatyta, kad vaikas gyvena su pareiškėja, todėl jai tenka didesnė išlaidų dalis vaiko išlaikymui.

2. Dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pateikdama teismui prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą, pareiškėja turėjo nurodyti terminą, nuo kurio suinteresuotas asmuo tinkamai nevykdo prievolės išlaikyti savo dukterį, t. y. neindeksuoja jai teikiamo išlaikymo. 2008 m. rugpjūčio 1 d. yra data, kada įsigaliojo Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tą dieną atsirado A. S. prievolė indeksuoti periodines išmokas, todėl teisinga, kad ši data ir buvo įrašyta vykdomajame dokumente.

3. Dėl išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme priteisimo. Įvertinant tai, kad suinteresuotas asmuo turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir yra kvalifikuotas civilinės teisės specialistas, akivaizdu, kad advokato pagalba jam nebuvo būtina ir turėtų būti atsisakoma jam priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tai atitiktų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. Z. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-448/2008).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytų periodinių išmokų indeksavimo

Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 3.193 straipsnio 1 dalyje, skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai – periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar priteisiant tam tikrą turtą), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan. Taigi teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, ar neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys, 3.193 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teismas perkelia į teismo sprendimą, toks teismo sprendimas įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-575/2005; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008; kt.). Kadangi tėvų sutartis dėl vaikų išlaikymo tvirtinama teismo ir jos sąlygos perkeliamos į teismo sprendimą, tai sutarties nevykdymas reiškia ir teismo sprendimo nevykdymą. Pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai reiškia, išlaikymas išieškomas priverstine tvarka. Taigi akivaizdu, kad tiek teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo CK 3.194 straipsnyje nustatytais atvejais, tiek ir teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp jų – ir dėl vaiko išlaikymo atitinkama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nustatyta forma, įgyja vienodą res judicata galią, turi būti vykdomi, priešingu atveju įvykdomi priverstine tvarka CPK reglamentuoto vykdymo proceso metu.

CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių reglamentuojama CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Tokiu atveju neturi reikšmės išlaikymo, būtent – periodinių išmokų vaikui mokėjimo pagrindas, t. y. ar teismui sprendimu priteisiant jas CK 3.194 straipsnio 1, 2 nustatytais atvejais ginčo teisenos tvarka, ar teismo sprendimu tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXV skyrius). Abiem atvejais turi būti užtikrinamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimas, šiuo atveju, minėta, – vaiko teisė gauti išlaikymą tokia pačia perkamąja galia kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksacijos klausimą nesprendžiama dėl priteisto išlaikymo dydžio keitimo. Išlaikymo dydžio pakeitimas reglamentuojamas CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalyse, ir ne tik tais atvejais, kai išlaikymas vaikui priteisiamas CK 3.194 straipsnio nustatytais atvejais. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) galima keisti ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, susijusią su nepilnamečių vaikų išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 538 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008). Sutarties sąlygų pakeitimo klausimus teismas sprendžia ypatingąja teisena mutatis mutandis taikydamas CPK XXXV skyriaus nuostatas (CPK 538 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ginčas dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka (CK 3.201 straipsnis). Abiem atvejais bus priimtas teismo sprendimas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio keitimo. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje, kuriame aiškiai įvardytas indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Taigi akivaizdu, kad tais atvejais, jeigu išlaikymas priteistas ne periodinėmis išmokomis ir (ar) nėra infliacijos, išlaikymas neindeksuojamas. Remiantis šiuo išaiškinimu atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nepagrįstai nustatyti atvejai, kada taikoma išlaikymo indeksacija. Minėta, indeksacijos atvejai nustatyti CK 3.208 straipsnyje, o Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reglamentuota indeksavimo tvarka.

Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis; kai priteistas išlaikymas išieškomas darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas; jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (9 punktas). Taigi šiuo Vyriausybės nutarimu nustatyti subjektai, atliekantys techninę funkciją – priteistų periodinių išmokų indeksaciją, taip pat pareiga periodines išmokas privalančiam mokėti ir savo noru mokančiam asmeniui jas indeksuoti savarankiškai, priešingu atveju nustatyta, kad teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Minėta, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymas reiškia ir teismo sprendimo nevykdymą, todėl pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties sąlygų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymas išieškomas priverstine tvarka teismo sprendimo vykdymo proceso metu. Taigi Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punkto nuostatos atitinka CK 3.193 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo atveju negali būti taikomas CK 3.208 straipsnis, nes būtų skatinamas išlaikymo vaikui dydžio mažinimas, sutuoktinių susitarimai taptų priklausomi nuo indeksavimo ateityje, būtų paneigta santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu instituto prasmė. Teisėjų kolegija nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas nereiškia, kad ši sutartis negali būti keičiama ar kad asmuo, uzufrukto teise tvarkantis vaikui priteistą išlaikymą, atsisako savo teisės kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad remiantis CPK 5 straipsnio 2 dalimi atsisakymas kreiptis į teismą negalioja. Kadangi teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius, tai remiantis CPK 5 straipsnio 2 dalimi negalios ir asmens atsisakymas kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo. Taigi pagal nurodytas nuostatas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas nereiškia, kad ją sudaręs asmuo praranda tam tikras įstatymu reglamentuotas teises, būtent – kreiptis į antstolį dėl periodinių išmokų indeksacijos CK 3.208 straipsnio pagrindu. Be to, minėta, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti keičiama iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) ypatingosios teisenos tvarka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 538 straipsnio 5 dalis), o jei šalys nesutaria sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų keitimo klausimu, ginčas dėl teismo sprendimu patvirtinto šalių susitarimo pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nelemia situacijos, kad ši sutartis negalės būti keičiama ar kad asmuo, pasirašydamas tokią sutartį, atsisako įstatymo reglamentuotų teisių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 5 straipsnio 2 dalis).

CK 3.208 straipsnio taikymo atveju, kas aktualu nagrinėjant šią bylą, teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra keičiama, nes nėra sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Šiuo atveju apskritai nėra ginčo dėl materialinės teisės. CK 3.208 straipsnyje nustatyta periodinių išmokų indeksacija, jos taikymo atvejai, Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta indeksacijos tvarka, subjektai, kurie privalo ją atlikti, todėl teismo sprendimu, įpareigojančiu atlikti priteistų periodinių išmokų indeksaciją, nebūtų išsprendžiamas joks materialinės teisės taikymo klausimas, tai prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams (CPK 7 straipsnis). Dėl to remiantis Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punktu CK 3.208 straipsnyje nustatytas periodinių išmokų indeksavimas vykdomas teismo sprendimo vykdymo proceso metu skolininkui indeksuojant jas ir mokant savo noru arba teismo sprendimą pateikiant vykdyti antstoliui.

Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai ir dėl 100 000 Lt vienkartinės išmokos, kasatoriaus išmokėtos dukteriai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nutraukdami santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti nepilnamečių vaikų išlaikymo – periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar priteisiant tam tikrą turtą – klausimus (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai), tačiau įstatymu nėra ribojama jų teisė susitarti dėl kelių teiktino išlaikymo vaikui formų ar kitų sąlygų, kurios neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Taigi aplinkybė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl pareiškėjos ir kasatoriaus santuokos nutraukimo pasekmių pagrindu šis dukteriai išmokėjo 100 000 Lt, nepaneigia jo pareigos mokėti teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytas periodines išmokas ir jas indeksuoti CK 3.208 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punktu kasatorius turėjo pareigą pats indeksuoti periodines išmokas, priteistas teismo sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kasatoriui nevykdant šios pareigos pareiškėja teisėtai kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo, t. y. dėl kasatoriaus nesumokėtos indeksuoto išlaikymo vaikui sumos išieškojimo. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad antstolis 2009 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu nepagrįstai nutraukė vykdomąją bylą tuo pagrindu, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų nenustatyta (CPK 346 straipsnis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 54,05 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus A. S. 54,05 Lt (penkiasdešimt keturis Lt 05 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius