Baudžiamoji byla Nr. 2K-275-895/2018
Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01146-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.29.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. gynėjo advokato Roko Rudzinsko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) bauda; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Iš L. B. priteista 484 Eur nukentėjusiajam V. M. advokato išlaidoms apmokėti.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis, kuria nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmestas. Iš L. B. priteista 190 Eur nukentėjusiajam V. M. advokato išlaidoms apmokėti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. L. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, eidamas UAB „M“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad statybos darbų rangovė UAB „S“ nebuvo užsakiusi statybos darbų subrangovei UAB „M“ kabamųjų lubų montavimo statybos objekte (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „S“ direktorius V. M. kaip darbų užsakovas nepasirašė ir antspaudu „V. M. direktorius“ nepatvirtino subrangovės UAB „M“ statybos darbų vadovo M. M. paruošto ir pasirašyto atliktų darbų akto Nr. 1 už 2013 m. spalio mėn. dėl 7875,29 Lt (2280,84 Eur) sumos bei UAB „M“ vyr. finansininkės I. B. M. pasirašytos 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros, serija MCP, Nr. 00063, dėl UAB „S“ 7875,29 Lt (2280,84 Eur) apmokėjimo, šiuos dokumentus su juose suklastotais UAB „S“ direktoriaus V. M. parašais ir antspaudu 2014 m. balandžio 15 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, kartu su 2014 m. balandžio 14 d. UAB „M“ ieškiniu dėl 43 868,25 Lt (12 705,12 Eur) skolos priteisimo iš UAB „S“.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo L. B. gynėjas advokatas R. Rudzinskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai pažeidė BPK 1 ir 20 straipsnių reikalavimus, BK 2 straipsnio nuostatas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai kvalifikavo L. B. veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, o tokia tyčios forma L. B. veiksmuose negalėjo būti ir nebuvo įrodyta. Be to, teismai neteisingai vertino minėtų dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų pateikimo teismui pavojingumą.
2.2. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalies nuostatas, nei asmens, turinčio teisę surašyti PVM sąskaitą faktūrą, nei PVM sąskaitos faktūros gavėjo parašas nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas. Vadinasi, tuo atveju, jei PVM sąskaita faktūra nebūtų pasirašyta UAB „S“ atstovo, tai savaime nesudarytų pagrindo teigti, kad UAB „M“ neatliko statybos rangos darbų UAB „S“ naudai. Kitaip tariant, klastoti kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros, tuo labiau suklastotą panaudoti pateikiant, L. B. nebuvo jokios prasmės. Taip pat tais atvejais, kai užsakovas atsisako pasirašyti atliktų darbų aktą, tokį aktą vienašališkai pasirašo rangovas. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiems šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-597/2005, 3K-3-17/2007, 3K-3-484/2007). Negaliojančiu teismas gali pripažinti ir abiejų šalių pasirašytą darbų perdavimo–priėmimo aktą. Darytina išvada, jog, analogiškai PVM sąskaitos faktūros turinio reikalavimams, UAB „S“ atstovo parašo nebuvimas atliktų darbų akte nepašalintų UAB „M“ teisės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „S“.
2.3. Šios teisės aktų nuostatos paneigia teismo išvadas, kad, nesant minėtuose dokumentuose V. M. parašo, pagal šalių sudarytą sutartį nebūtų pagrindo skaičiuoti ir atsiskaitymo už darbus termino, taigi ir tenkinti L. B. pateikto civilinio ieškinio; kad kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka parašai suklastotuose dokumentuose buvo svarbūs, kadangi nuo jų priklausė ieškinio patenkinimas ar nepatenkinimas; kad, pateikdamas teismui suklastotus dokumentus, L. B. siekė, kad būtų priteista atitinkamo dydžio skola, tiek V. M. parašas, tiek jo antspaudas, pagrindžiant ieškinio dydį atitinkamais dokumentais, buvo svarbūs.
2.4. Teismai kasatoriaus ginamojo kaltę nepagrįstai grindė aplinkybe, kad remdamasis suklastotais dokumentais Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 5 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo UAB „M“ ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus miesto apylinkės teismas galutiniame 2015 m. vasario 2 d. sprendime civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „M“ ieškinį atsakovei UAB „S“ dėl skolos priteisimo konstatavo, jog pagrindinis teismo motyvas, atmetant reikalavimą dėl 7875,29 Lt (2280,84 Eur) priteisimo, buvo tas, kad šalys nebuvo tinkamai, t. y. sutartyje nustatytomis sąlygomis, susitarusios dėl kabamųjų lubų montavimo (duomenys neskelbtini), o ne šios dalies ieškinio grindimas suklastotais dokumentais.
2.5. Įvertinus pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas ir bylos aplinkybes akivaizdu, kad toks minėtų dokumentų suklastojimas ar tokių suklastotų dokumentų pateikimas teismui, atsižvelgiant į tai, kad juose nurodyti darbai tikrai buvo atlikti ir už juos nebuvo atsiskaityta, negali būti vertinamas kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje. Toks dokumentų suklastojimas, kai juose įrašomi nebūtini rekvizitai, ar disponavimas tokiu būdu žinomai suklastotais dokumentais laikytinas mažareikšmiu, negalinčiu daryti esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Akivaizdu, kad šiuo atveju dokumentuose įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, todėl toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
2.6. L. B. kaltė iš esmės grindžiama vien nukentėjusiojo V. M. parodymais, nevertinant jų prieštaringumo bei neatitikties kitiems byloje surinktiems įrodymams, suteikiant pirmenybę prieš kitus byloje surinktus įrodymus, nesiėmus priemonių šiems parodymams patikrinti BPK nustatytais būdais, ignoruojant liudytojo M. M. ir L. B. parodymus, kad 2013 m. gruodžio 31 d. buvo susitikę su V. M., šis pasirašė dokumentus, kuriuose, kaip vėliau paaiškėjo, V. M. parašai ir antspaudas buvo suklastoti, nepagrįstai vertinant 2014 m. sausio 30 d. rašto išsiuntimą V. M. kaip neginčytinai pavirtinantį L. B. žinojimą, kad jo 2014 m. balandžio 15 d. teismui kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai buvo suklastoti, nemotyvuotai atmetant galimybę, kad įmonės vadovas, kuriam tenka pasirašinėti daug įvairių dokumentų, galėjo šį raštą pasirašyti dėl apsirikimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmetė, nurodydamas, kad išvados dėl L. B. kaltės pagrįstos ne tik nukentėjusiojo V. M. parodymais, bet ir juos patvirtinančiomis specialisto išvadomis, kad V. M. parašai ir antspaudai suklastoti. Tačiau kasatoriaus ginamasis buvo kaltinamas ne kaltinime nurodytų dokumentų suklastojimu, o žinomai suklastotų dokumentų panaudojimu. Tai, kad minėti dokumentai yra suklastoti, nekelia abejonių ir neginčijama. Esminė aplinkybė, kurią ginčijo kasatoriaus ginamasis bylos proceso metu, kad minėtų dokumentų panaudojimo metu jam buvo žinoma, jog minėti dokumentai yra suklastoti. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad apeliantas nenurodė jokių jo iškeltą versiją dėl kelių V. M., kaip įmonės direktoriaus, antspaudų egzistavimo patvirtinančių duomenų, perkelia įrodinėjimo naštą L. B. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras ikiteisminio tyrimo metu privalėjo ištirti visas galimos nusikalstamos veikos aplinkybes bei surinkti ne tik kaltinimą pagrindžiančius, bet ir paneigiančius įrodymus. Tačiau ši versija nebuvo tiriama ir buvo atmesta faktiškai vien V. M., suinteresuoto įrodymo atmetimu, parodymų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad esminę reikšmę kvalifikuojant L. B. veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį turėjo ne statybos darbų (ne)užsakymas, o žinojimas, jog dokumentai, pateikiami teismui kaip pagrindžiantys užsakymo egzistavimą, yra suklastoti. Teismai, laisvai interpretuodami nešališko liudytojo D. B. (nurodžiusio, kad dėl lubų įrengimo buvo kreiptasi į UAB „S“, į V. M., jis nežino, kodėl šis už lubų sumontavimą neatsiskaitė) parodymus kaip patvirtinančius faktą, jog L. B. buvo žinoma, kad UAB „S“ lubų montavimo neužsakė, akivaizdžiai iškraipė šio liudytojo parodymų prasmę.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jurga Zieniūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo L. B. gynėjo advokato R. Rudzinsko kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2013 m. rugpjūčio 7 d. tarp UAB „S“ (rangovė) ir UAB „M“ (subrangovė) sudarytos statybos darbų subrangos sutarties 11.4 punkto reikalavimus bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai turėjo būti įforminami raštu ir pasirašomi abiejų šalių įgaliotų asmenų bei patvirtinami antspaudu. Taigi, L. B., eidamas UAB „M“ direktoriaus pareigas, žinojo, kad UAB „S“ nebuvo užsakiusi darbų dėl kabamųjų lubų montavimo statybos objekte, sutarties pakeitimas ar papildymas jos 11.4 punkte aptarta tvarka sudarytas nebuvo. Iš 2014 m. sausio 30 d. rašto dėl apmokėjimo akivaizdu, jog minimus darbus UAB „M“ užsakė tiesioginiai užsakovai D. B. ir J. G., jie šią aplinkybę iš esmės patvirtino apklausti kaip liudytojai. V. M. patvirtino, kad su juo minimi darbai nebuvo derinami, sutarties papildymas ar pakeitimas sudarytas nebuvo, todėl jis ir atsisakė pasirašyti L. B. pateiktų atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą. Nuteistasis L. B., negavęs apmokėjimo už atliktus darbus ir žinodamas, kad V. M. jų neapmokės, o pagal minėtos sutarties sąlygas apmokėjimas galėjo būti atliekamas tik pagal kiekvieno etapo perdavimo–priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, 2014 m. balandžio 15 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui kartu su 2014 m. balandžio 14 d. UAB „M“ ieškiniu dėl 43 868, 25 Lt (12 705,12 Eur) skolos priteisimo iš UAB „S“ žinomai suklastotus dokumentus – atliktų darbų aktą Nr. 1 ir PVM sąskaitą faktūrą dėl UAB „S“ 7875,29 Lt (2280,84 Eur) sumos apmokėjimo, t. y. žinodamas, kad UAB „S“ pirmiau nurodytų darbų nėra užsakiusi ir kad V. M. nei savo parašu, nei antspaudu šių dokumentų nėra patvirtinęs, pateikė žinomai suklastotus dokumentus teismui. Tai, kad L. B. žinojo, jog teismui teikia suklastotus dokumentus, be prieštaringų jo paties paaiškinimų, patvirtino ir liudytojos I. B. M. parodymai bei byloje esantys dokumentai: 2014 m. sausio 30 d. raštas dėl apmokėjimo bei prie jo pridėti priedai, paneigiantys L. B. versiją, kad 2013 m. gruodžio 31 d. tariamo susitikimo su V. M. metu šis parašu ir antspaudu patvirtino dokumentų (atliktų darbų akto Nr. 1 ir PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „S“ 7875,29 Lt (2280,84 Eur) sumos apmokėjimo) tikrumą. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog tuo atveju, jei V. M. 2013 m. gruodžio 31 d. būtų pirmiau nurodytus dokumentus patvirtinęs savo parašu bei antspaudu, L. B. nebūtų reikėję 2014 m. sausio 30 d. raštu kreiptis į UAB „S“ direktorių V. M. dėl pakartotinio šių dokumentų pasirašymo. Taigi, abiejų instancijų teismai, tinkamai įvertinę nurodytas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, kad L. B., pateikdamas pirmiau nurodytus dokumentus teismui, neabejotinai suprato, jog jie yra suklastoti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
3.2. Kasatorius nebuvo kaltinamas nei PVM sąskaitos faktūros, nei atliktų darbų akto klastojimu, bet šių dokumentų panaudojimu. Išvadą, kad PVM sąskaita faktūra ir atliktų darbų aktas laikytini suklastotais, pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes lemia ne vien suklastotas V. M. parašas ir antspaudas, bet ir tai, kad tokie dokumentai apskritai neturėjo būti išrašyti, nes UAB „S“ pirmiau nurodytų darbų iš UAB „M“ neužsakė. Šioje byloje nustatyti L. B. veiksmai pateikiant žinomai suklastotus dokumentus teismui, t. y. valstybės institucijai, kuriai suteikta teisė vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, Teismų įstatymo 1 straipsnis), ir priimant sprendimus sukurti šalims teises bei pareigas (Teismų įstatymo 9 straipsnis) akivaizdžiai įrodo, jog L. B. veika yra pakankamai pavojinga, nes ja buvo siekiama taip suklaidinti teismą, kad šis, vykdydamas teisingumą ir spęsdamas šalių civilinius teisinius santykius, iš esmės nepagrįstai iš UAB „S“ priteistų UAB „M“ 7875,29 Lt (2280,84 Eur), t. y. sukurtų šiai įmonei pareigą sumokėti už darbus, kurių ji nebuvo užsakiusi. Pažymėtina ir tai, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje atmesdamas reikalavimą dėl 7875,29 Lt (2280,84 Eur) priteisimo, iš esmės vadovavosi pirmiau minėtomis sutartyje numatytomis jos pakeitimų ar papildymų sąlygomis, tačiau sprendimo aprašomojoje dalyje taip pat pateikė argumentus dėl UAB „M“ pateiktų dokumentų, dėl kurių pagal atsakovės pareiškimą jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, autentiškumo. Taigi, tai, kad teismo sprendimas atmesti dalį UAB „M“ ieškinio atsakovei UAB „S“ buvo nulemtas papildomos sutarties tarp UAB „S“ ir UAB „M“ dėl kabamųjų lubų sumontavimo nebuvimo, L. B. veiksmų – žinomai suklastotų dokumentų pateikimo teismui nesumenkino. Kaip matyti iš sprendimo aprašomosios dalies, abu motyvai – ir sutarties nebuvimas, ir abejonė dėl pateiktų dokumentų autentiškumo – teismo buvo vertinami priimant sprendimą dėl skolos priteisimo. Nesant sutarties pakeitimo ar papildymo dėl darbų atlikimo, UAB „M“ be atliktų darbų akto bei PVM sąskaitos faktūros nebūtų turėjusi jokių kitų duomenų, siejusių UAB „S“ su kabamųjų lubų aptariamame objekte įrengimu.
3.3. Skunde išdėstyti argumentai dėl teismų atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti. Liudytojo D. B. parodymai buvo aptarti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Su tokiu jų vertinimu visiškai pagrįstai sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Nukentėjusiojo V. M. parodymus abiejų instancijų teismai vertino taip pat tinkamai ir neišskyrė jų iš kitų įrodymų, nesuteikė jiems prioriteto. Tai, kad teismai netyrė gynybos iškeltos versijos, jog V. M. galėjo turėti kelis antspaudus, nelaikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Teismai pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visumos pakanka konstatuoti, jog V. M. nepasirašė byloje aptariamų dokumentų ir nepatvirtino jų autentiškumo savo antspaudu.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo L. B. gynėjo advokato R. Rudzinsko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Byloje surinktų įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Taigi šioje byloje nebus nagrinėjami kasacinio skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti teismų nustatytą aplinkybę, kad nuteistajam L. B. atitinkamų dokumentų (atliktų darbų akto Nr. 1 ir PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „S“ 7875,29 Lt (2280,84 Eur) sumos apmokėjimo) pateikimo teismui metu buvo žinoma, jog minėti dokumentai yra suklastoti.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
7. Kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad teismai, pripažindami L. B. kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Netinkamas BK 300 straipsnio 1 dalies taikymas grindžiamas tuo, kad nuteistojo L. B. veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, bet, pasak kasatoriaus, nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
8. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
9. Kasacinės instancijos teismo nutartyse išaiškinta, kad BK 300 straipsnio dalyku gali būti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-159/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-159/2013">2K-159/2013</a>), bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai.
10. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių, ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, dėl veikos padarymo galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzUtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-175-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-175-303/2015">2K-7-175-303/2015</a>, 2K-515-976/2015 ir kt.).
11. Teismų praktikoje nurodyta, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOS05NDIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-19-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-19-942/2017">2K-7-19-942/2017</a>).
12. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAwLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-500/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-500/2005">2K-500/2005</a>, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132/2008">2K-132/2008</a>, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-387/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-387/2008">2K-387/2008</a>, 2K-251-1073/2018).
13. Byloje L. B. nuteistas už žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme.
14. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kad esminę reikšmę sprendžiant dėl L. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnį nagrinėjamoje byloje turi jo žinojimas, kad teismui teikia suklastotus dokumentus.
15. Būtent šioje byloje teismai nustatė, kad UAB „S“ kabamųjų lubų montavimo statybos objekte darbų užsakiusi nebuvo ir ši aplinkybė buvo žinoma L. B. Taigi, L. B., 2014 m. balandžio 15 d. pateikdamas civilinį ieškinį teismui, turėjo žinoti ir žinojo, jog su šiuo ieškiniu, be kita ko, pateikia suklastotus dokumentus – 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2013 m. spalio mėnesio darbų atlikimo aktą. Kreipdamasis į teismą civilinio proceso tvarka L. B. ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad tiek spalio mėnesį atliktų darbų aktas, tiek 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra buvo pasirašyti V. M., taigi sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2014 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2014 m. gegužės 6 d. preliminariu sprendimu tenkindamas L. B. ieškinį ir priteisdamas UAB „M“ skolą iš atsakovės UAB „S“, taip pat įvertino ir pateiktus suklastotus dokumentus. Teismai, pripažindami L. B. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad, nesant minėtuose dokumentuose V. M. parašo, pagal šalių sudarytą sutartį nebūtų pagrindo skaičiuoti ir atsiskaitymo už darbus termino, taigi ir tenkinti L. B. pateikto civilinio ieškinio. Vadinasi, L. B. kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka dėl civilinio ieškinio tenkinimo V. M. parašai minėtuose dokumentuose buvo svarbūs, nes nuo jų priklausė ieškinio patenkinimas ar nepatenkinimas. Pateikdamas teismui suklastotus dokumentus, L. B. siekė atitinkamo dydžio skolos priteisimo, t. y. L. B. siekė, kad kiltų atitinkami teisiškai reikšmingi padariniai. Nors teismas civilinėje byloje ir netenkino L. B. prašymo dalies, kuri buvo grindžiama suklastotais dokumentais, pritartina teismų pozicijai, kad ši aplinkybė nepanaikina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.
16. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Jeigu dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti šiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu.
17. Minėti nuteistojo L. B. veiksmai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytini tokiais, kurie negalėjo pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisėtų interesų. Priešingai, minėti veiksmai sudarė prielaidas žalai fiziniams ar juridiniams asmenims atsirasti ir apskritai jie galėjo asmenims, institucijoms, valstybei sukelti teisiškai reikšmingus padarinius. Šiame kontekste pažymėtina, kad suklastoti dokumentai (atliktų darbų aktas Nr. 1 ir PVM sąskaita faktūra dėl UAB „S“ 7875,29 Lt (2280,84 Eur) sumos apmokėjimo) buvo pateikti teismui siekiant, kad remiantis suklastotais dokumentais būtų patenkintas civilinis ieškinys ir iš UAB „S“ būtų priteista UAB „M“ naudai atitinkamo dydžio skola. Taip buvo norima, kad teismas priimtų neteisingą sprendimą, ir trukdoma teismui vykdyti teisingumą. Tai, kad dėl minėtų nuteistojo veiksmų nebuvo padaryta žala kitų asmenų interesams, taip pat nebuvo sukelti asmenims, institucijoms, valstybei teisiškai reikšmingi padariniai, nagrinėjamoje byloje nešalina tokių nuteistojo veiksmų pavojingumo ir jų baudžiamumo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Antai, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju žala teisėtiems fizinių ir juridinių asmenų interesams galėjo būti padaryta, nes teismas, įvertinęs ir pateiktus suklastotus dokumentus, preliminariu sprendimu tenkino L. B. ieškinį visa apimtimi. Šis sprendimas buvo pakeistas tik atsakovei civilinėje byloje pateikus prieštaravimus. Taigi, šiuo atveju, L. B. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, esminę reikšmę turi tai, kad dėl jo veiksmų kilo grėsmė fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams ir taip buvo pasikėsinta į normalią, teisingą dokumentų apyvartą.
18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje L. B. veiksmai – pateikimas žinomai suklastotų rašytinių dokumentų teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdančiai valstybės institucijai – teismui, kurio įsiteisėję sprendimai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal pavojingumą yra pasiekę nusikalstamoms veikoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį ir todėl laikytini veika, atitinkančia BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. B. gynėjo advokato Roko Rudzinsko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Tomas Šeškauskas
Armanas Abramavičius
