Civilinė byla Nr. 3K-3-391-690/2018
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00597-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Taudova“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kitoks sprendimas“, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Taudova“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kitoks sprendimas“, ir suinteresuoto asmens S. B. skundus uždarosios akcinės bendrovės „Taudova“ bankroto byloje dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo; suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė Šiaulių bankas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą, bei proceso teisės normų, nustatančių nutarties, kuria patvirtinta tokia sąmata, apskundimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė panaikinti BUAB „Taudova“ 2017 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 13 darbotvarkės klausimu, ir patvirtinti minimalią bankroto administratorės atlyginimo bei administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pabaigos.
3. Suinteresuotas asmuo S. B. prašė panaikinti BUAB „Taudova“ 2017 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 6, 7, 10 darbotvarkės klausimais. Kadangi dėl šio suinteresuoto asmens skundo priimti teismų procesiniai sprendimai (jų dalys) kasaciniu skundu neskundžiami ir ši bylos dalis nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, tai jie šioje nutartyje plačiau neaprašomi.
4. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2017 m. birželio 9 d. įvyko BUAB „Taudova“ kreditorių susirinkimas. Jo metu, be kitų klausimų, buvo svarstoma dėl bankroto administravimo sąmatos patvirtinimo (13 klausimas). Bankroto administratorė, atsižvelgdama į tai, kad BUAB „Taudova“ yra didelė įmonė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 415), prašė patvirtinti tokią sąmatą: bankroto administratorės, kaip juridinio asmens, atlyginimas – 40 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių; priemoka administratorei už įplaukas – pagal Vyriausybės nutarime Nr. 415 pateiktą priemokos už įplaukas dydžio apskaičiavimo lentelę (t. y. priemoka už pajamas nuo 1001 Eur iki 30 000 Eur – 15 proc., už pajamas nuo 30 001 Eur iki 300 000 Eur – 4 proc., už pajamas nuo 300 001 Eur iki 3 000 000 Eur – 0,5 proc.); bankroto administravimo išlaidos – pagal faktą, pateiktus apmokėjimo dokumentus, bet ne daugiau kaip 185 MMA. Už šį projektą balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 19,34 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, prieš – kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 75,46 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
5. Kreditorė AB Šiaulių bankas pasiūlė alternatyvų nutarimo projektą: patvirtinti 25 000 Eur (plius mokesčiai) administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui, t. y. nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, kur: 10 000 Eur (plius mokesčiai) – atlyginimas bankroto administratorei, 15 000 Eur (plius mokesčiai) – bankroto administravimo išlaidos (toliau – ir ginčo nutarimas). Už šį darbotvarkės 13 klausimo nutarimo projektą balsavo 74,23 proc. kreditorių, prieš – 0 proc.; nebalsavo – 20,58 proc.
6. Bankroto administratorės manymu, ginčo nutarimas yra neteisėtas, priimtas dominuojančios kreditorės balsais, neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo, todėl turėtų būti panaikintas ir patvirtinta administratorės siūloma ne didesnė nei Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintose Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad balsuojant ir priimant ginčo nutarimą procedūra nebuvo pažeista.
9. Teismas nurodė, kad, remiantis nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 2 dalimi, tiek kreditorių komitetas, 2017 m. birželio 9 d. spręsdamas dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio, tiek teismas, nagrinėdamas ginčą dėl kreditorių komiteto patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, turėjo (turi) vadovautis Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais; tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320-915/2017">3K-3-320-915/2017</a>).
10. Teismas nustatė, kad BUAB „Taudova“ realiai veiklos nevykdo, darbo sutartys su darbuotojais yra nutrauktos, įmonė turi 41 kreditorių, patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 892 464,65 Eur; įmonės turtas nėra realizuotas, bankroto administratorė nevykdo teisminių procesų įmonės interesais; visos administravimo išlaidos bus dengiamos ne iš administratoriaus atlyginimo, bet iš bankroto proceso metu gautų lėšų. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
11. Pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647, įmonė atitinka didelės įmonės apibūdinimą (turimo turto vertė viršija 300 000 Eur, kreditorių reikalavimų suma viršija 300 000 Eur). Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše nurodyta, kad didelės įmonės, kurios bankroto procesas vykdomas teismo tvarka, kuri neturi įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis yra 185 MMA, t. y. 70 300 Eur, bankroto administratoriaus atlyginimo – 40 MMA, t. y. 15 200 Eur.
12. Teismas pažymėjo, kad nurodytos rekomendacijos nėra imperatyvios, kiekvienu atveju vertinami bankroto administratoriaus atlikti veiksmai bei konkrečioms bankroto procedūroms reikalingos lėšos. Teismas nustatė, kad BUAB „Taudova“ bankroto procese pagrindiniai administratorės veiksmai bus įmonės turto realizavimas ir su tuo susijusių veiksmų atlikimas, gautų lėšų paskirstymas, kreipimasis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro ir su tuo susijusių veiksmų atlikimas. Bankroto procese realizuotiną turtą sudaro: transporto priemonė „BMW X5“, degalinės kompleksas, 3 sandėlių kompleksai, kitas menkavertis turtas (degalinės baldai, degalinės parduotuvės atsargos ir pan.). Bankrutuojanti įmonė turi debitorių, tačiau dalis debitorių skolų bus nurašyta, nes skolingos įmonės yra išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, todėl ypatingų veiksmų išieškant šias skolas neturės būti atlikta.
13. Teismas, įvertinęs Vyriausybės nutarimu Nr. 415 nustatytus rekomendacinius dydžius, įmonės dydį, bankroto administratorės atliktinus veiksmus, teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydį, aplinkybę, kad administravimo išlaidos tvirtinamos įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, sprendė, kad kreditorės AB Šiaulių banko pasiūlyta administravimo išlaidų sąmata (šios nutarties 5 punktas), patvirtinta kreditorių susirinkimo 13 darbotvarkės klausimu, yra pagrįsta. Teismo vertinimu, ginčo nutarimas atitiko tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus, nepažeidė administratorės teisių bei teisėtų interesų, užtikrino įmonės kreditorių bei administratorės interesų pusiausvyrą.
14. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos BUAB „Taudova“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Kitoks sprendimas“, atskirąjį skundą, 2018 m. vasario 13 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė.
15. Teismas nurodė, kad BUAB,,Taudova“ administravimo išlaidos buvo patvirtintos 2017 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkime. Administratorė UAB „Kitoks sprendimas“ ginčijo minėto kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, todėl, išsprendęs ginčą, ją patvirtino bankroto bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
17. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nutartis dėl administravimo sąmatos patvirtinimo skundžiama, kai pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas sąmatą, negalėjo vadovautis ir nesivadovavo Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais, todėl įgyvendino savo plačią diskreciją, kuri turi būti patikrinta apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320-915/2017">3K-3-320-915/2017</a>).
18. Atsižvelgdamas į šios nutarties 15 punkte nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė nutraukti pagal pareiškėjos atskirąjį skundą pradėtą apeliacinį procesą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kuria nutrauktas apeliacinis procesas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl ginčo nutarimo, bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės arba pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliacinės instancijos teismas situaciją, kai pirmosios instancijos teismas netenkino bankroto administratoriaus skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos sąmatos panaikinimo (paliko galioti kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą), nepagrįstai sutapatino su situacija, kai teismas patvirtina naują sąmatą (kreditorių susirinkimo patvirtinta sąmata pakeičiama arba nustatoma teismo), todėl, nesant tam pagrindo, konstatavo, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
19.2. Pagal ĮBĮ nuostatas, administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas, tačiau, teisme ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą, pagal nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies reguliavimą, teismas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) turi teisę ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui (kaip buvo nustatyta iki tol galiojusioje redakcijoje), bet ir pats patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgdamas į Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintas Taisykles ir bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Analogiškos pozicijos taikant ir aiškinant konkrečias ginčui aktualias teisės normas laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320-915/2017">3K-3-320-915/2017</a>.
19.3. Nurodytas reguliavimas patvirtina, kad, pirmosios instancijos teismui nepakeitus kreditorių susirinkimo patvirtintos sąmatos (nepatvirtinus kitokios), neatsirado pagrindo spręsti, jog buvo priimta galutinė ir neskundžiama nutartis byloje, o bankroto administratorius neturi teisės pasinaudoti apeliacijos teise. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl to nepagrįstai nutraukė apeliacinį procesą.
19.4. Remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs ginčą tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo rekomendacinius dydžius. Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintose Taisyklėse aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Taisyklėse nurodytas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis yra minimalus ir negali būti mažinamas. Pareiškėjos vertinimu, Taisyklėse nustatyti minimalūs bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai, vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi bei tuo, kad rekomendacinius dydžius atitinkančią sąmatą patvirtinanti teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, yra privalomi tiek kreditorių susirinkimui, tiek sąmatą tvirtinančiam teismui. Priešingu atveju, teismui nutartyje formaliai nurodžius, kad buvo atsižvelgta į Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatas, tačiau patvirtinus mažesnę nei minimalią administravimo išlaidų sąmatą, teisė į apeliacinį procesą būtų apribota.
19.5. Kadangi Vyriausybė nutarime Nr. 415 nustatė atitinkamus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama tvirtinant sąmatą, teismo diskrecija nustatant administravimo išlaidų dydį yra ribota, t. y. jis juos gali patvirtinti ne didesnius ir ne mažesnius negu nustatyti rekomendaciniai administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžiai. Tuo atveju, jeigu teismas, kilus ginčui, patvirtina sąmatą atsižvelgdamas į Vyriausybės nustatytus rekomendacinius minimalius administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžius, laikytina, kad teismas įgyvendino ribotą diskreciją ir tokia teismo nutartis yra galutinė bei neskundžiama (apeliacinis procesas negalimas). Tačiau jeigu teismas nepanaikina kreditorių susirinkimo nutarimo dėl konkrečios sąmatos, mažesnės nei minimalūs rekomendaciniai bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai (neatsižvelgia į šiuos Vyriausybės nustatytus dydžius), o tik formaliai nurodo, kad jais vadovaujasi (kaip nutiko šioje byloje), tai reiškia, kad teismas įgyvendino savo plačią diskreciją, kuri turi būti patikrinta apeliacinės instancijos teisme ir apeliacinis procesas negali būti nutrauktas.
19.6. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nutraukti apeliacinį procesą, netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį, Vyriausybė nutarimo Nr. 415 nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nepakeisdamas kreditorių susirinkimo patvirtintos sąmatos (nepatvirtindamas kitokios), taigi, neatsižvelgdamas į Vyriausybės nustatytus minimalius bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžius ir jais nesivadovaudamas, išsprendė ginčą iš esmės ir priėmė galutinę bei neskundžiamą nutartį byloje.
20. Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalimi, pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu; jei pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Įstatymas nustato, kad ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (IBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Įstatymų leidėjas, suteikdamas teismui teisę pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, siekė didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, operatyviau išsprendžiant administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą ir užkertant kelią ilgiems kreditorių ir bankroto administratoriaus ginčams, kliudantiems atlikti bankroto procedūras.
20.2. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 5 dalyje nurodytu teisiniu reguliavimu, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas klausimas dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir išlaidų sąmatos, negalėjo būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutraukė apeliacinį procesą. Tokios pozicijos analogiškoje situacijoje laikėsi ir kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQyLTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-142-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-142-690/2018">e3K-3-142-690/2018</a>), ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDEzLTM3MC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-413-370/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-413-370/2017">e2-413-370/2017</a>; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-l313-823/2017).
20.3. Pareiškėja netinkamai aiškina ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies turinį. ĮBĮ nenustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl administravimo išlaidų sąmatos, negalėtų palikti galioti nepakeisto kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos, o visais atvejais privalėtų tenkinti pateiktą skundą (taip teigiant būtų pažeistas teismo nepriklausomumo principas ir apribota teismo teisė pačiam spręsti dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo). Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių susirinkimo patvirtintos sąmatos, patikrina susirinkimo nutarimų teisėtumą, įvertina visas aplinkybes, reikšmingas nustatant sąmatos dydį, ir tik po to priima sprendimą palikti galioti priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą arba jį panaikinti ir patvirtinti kitokią sąmatą.
20.4. Darant prielaidą, kad kasaciniame skunde pateiktas ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies aiškinimas yra teisingas (teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama tik tais atvejais, kai administravimo išlaidų sąmatą savo nuožiūra nustato teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą), būtų apribota priešingą interesą turinčios proceso šalies (kreditoriaus, suinteresuoto asmens) teisė teikti atskirąjį skundą ir skųsti priimtą šaliai nepalankią nutartį – bankroto administratorius galėtų skųsti teismo nutartį, kuria jo skundas netenkintas ir paliktas galioti kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos, o kiti bylos dalyviai (kreditoriai) neturėtų galimybės skųsti nutarties, kuria teismas patvirtintų sąmatą savo nuožiūra. Nurodytu atveju būtų pažeistos vienos iš proceso šalių teisės, šalių lygiateisiškumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principas (CPK 6, 17 straipsniai), apribota asmens teisė pasinaudoti teisine gynyba (CPK 5 straipsnis).
20.5. Pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai įvertino tiek bankroto administratorės skundo argumentus, tiek suinteresuotų asmenų (kreditorių) nuomonę, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, pagal vidinį įsitikinimą padarė nešališkas išvadas. Skundžiama nutartis nepažeidžia nei kreditorių, nei pareiškėjos interesų, atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Ginčijama sąmata yra optimalaus dydžio, užtikrina tinkamą įmonės bankroto procedūrų atlikimą, teisingą atlyginimą administratoriui už jo atliekamus administravimo veiksmus; ji patvirtinta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (šios nutarties 10 punktas). Pareiškėjos prašoma nustatyti administravimo išlaidų sąmata yra neprotingai didelė, bankroto administratorė motyvuotai nepagrindė, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos.
20.6. Kasacinio skundo argumentai, kad ginčijama sąmata neatitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatų, yra nepagrįsti. Šiame nutarime nurodyti administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą išlaidų dydžiai yra rekomendacinio pobūdžio, jie negali būti vienodai taikomi visoms bankrutuojančioms įmonėms, nes įmonės, jų vykdyta veikla, jos apimtis skiriasi. Be Vyriausybės nutarimo Nr. 415, administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra apibrėžti ir ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią administratoriaus atlyginimas yra siejamas su jo veiklos rezultatais; teisė nustatyti konkrečius administratoriaus atlyginimo dydžius suteikta kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 straipsnio l dalies 5 punktas).
21. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo
22. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Tokia pat nuostata suformuluota ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Remiantis šiomis teisės normomis darytina išvada, kad ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju.
23. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taigi įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas visų pirma taikant ĮBĮ nuostatas (ĮBĮ 1 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328/2012">3K-7-328/2012</a>; 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2014">3K-3-503/2014</a>; ir kt.). Nurodytų ĮBĮ nuostatų turi būti laikomasi ir sprendžiant, ar konkretūs teismų priimami procesiniai sprendimai yra skundžiami, taip pat sprendžiant dėl jų apskundimo tvarkos.
24. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų – teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje.
25. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija (2015 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XII-1962 redakcija), pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis tvarkos nustatymas ir toliau paliktas kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).
26. Naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnis kompleksiškai pakeitė ankstesnį bankroto administravimo išlaidų reglamentavimą. Jame vietoj abstrakčių bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų (kurie buvo įtvirtinti iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos ĮBĮ) nurodyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Taisykles, kuriose įtvirtinti rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai; administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės, t. y. atlyginimo dydis tvirtinamas visam bankroto procesui, ne mėnesiui, kas buvo nedraudžiama taikant ankstesnę ĮBĮ redakciją. Toks administratoriaus atlyginimo nustatymo būdas skatina administratorių operatyviau vykdyti įmonių bankroto procesą.
27. Teisme ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui expressis verbis suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu.
28. Teismas, išnagrinėjęs ginčą ir tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Taigi teismo diskrecija nustatant administravimo išlaidų dydį yra ribota. Būtent dėl šios priežasties ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama administravimo išlaidų sąmata, yra galutinė ir neskundžiama.
29. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320-915/2017">3K-3-320-915/2017</a> 27 punktą; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQyLTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-142-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-142-690/2018">e3K-3-142-690/2018</a> 28 punktą).
30. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nustatyta, kad BUAB „Taudova“ administravimo išlaidų sąmata patvirtinta 2017 m. birželio 9 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Taigi administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo jau galiojant naujai ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pagrįstumo, turi būti taikoma nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija.
31. Kaip buvo nurodyta šios nutarties 25 punkte, ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad tuo atveju, kai administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl bankroto administratorius neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų patvirtinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQyLTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-142-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-142-690/2018">e3K-3-142-690/2018</a> 32 punktą). Ši ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų tarpusavio konkurencijos atveju, nes CPK įtvirtinta specialiųjų ĮBĮ nuostatų taikymo pirmenybė (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys).
33. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalies nuostatas, pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu; jei pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Šia teismui suteikta teise pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą siekiama, kad bankroto procedūra būtų operatyvesnė ir veiksmingesnė, būtų užkirstas kelias kreditorių ir bankroto administratoriaus ginčams, kurie iš esmės vilkina pačią bankroto procedūrą, o tam tikrais atvejais – sudaro galimybę piktnaudžiauti procesu.
34. Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje teismui suteikta teisė ne tik panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo sąmatos patvirtinimo ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, bet ir pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nepakeičia kreditorių susirinkimo patvirtintos sąmatos (nepatvirtina kitokios sąmatos), neatsiranda pagrindo tvirtinti, jog buvo priimta galutinė neskundžiama nutartis ir bankroto administratorius neturi teisės į apeliaciją. Pareiškėjos nuomone, apeliacija negalima tik tuo atveju, jeigu teismas išsprendžia administravimo išlaidų klausimą (pats nustato konkrečius išlaidų dydžius); šioje byloje tai nebuvo padaryta. Be to, kasaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administratoriaus skundą, neatsižvelgė į Vyriausybės nutarimu nustatytus minimalius bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžius.
35. Teisėjų kolegija nesutinka su kasaciniame skunde nurodytu ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies aiškinimu. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta, jog teismas, išnagrinėjęs administratoriaus skundą dėl administravimo išlaidų sąmatos, visais atvejais turėtų tenkinti jo skundą. Tačiau visais atvejais, taigi ir palikdamas galioti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų, teismas patikrina skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, įvertina visas bylos faktines aplinkybes, kurios yra svarbios ir reikšmingos administravimo sąmatos dydžiui nustatyti, ir, atlikęs ginčijamo nutarimo teisėtumo bei bylos faktų patikrą, priima vieną iš galimų sprendimų – arba palikti galioti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, arba jį panaikinti ir patvirtinti kitą sąmatą, arba perduoti ginčijamą klausimą iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui.
36. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bankroto administratorius arba kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Remiantis šia nuostata, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus pareiškėjos skundą ir palikus galioti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, teismo nutartis tapo galutinė ir neskundžiama. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Vyriausybės nutarimu nustatytus rekomendacinius minimalius bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžius, teisės aktuose nesant expressis verbis įtvirtintos išimties iš taisyklės, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis neskundžiama, nesudaro atskiro ginčo nutarties apskundimo pagrindo.
37. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir motyvais, konstatuoja, kad tais atvejais, kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi (specialiąja proceso teisės norma), tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama ir tokiai situacijai netaikomos bendrosios CPK nuostatos (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį nutraukti apeliacinį procesą (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
38. Konstatavusi, kad apeliacinis procesas buvo nutrauktas teisėtai, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatų taikymu, nustatant bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos dydį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
40. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas turėjo 560 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš pareiškėjos. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodyto dydžio. Konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, nurodytų išlaidų atlyginimas suinteresuotam asmeniui priteistinas iš kasacinį skundą pateikusio proceso dalyvio (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
41. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš bankrutuojančios įmonės priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM3LTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-337-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-337-219/2018">e3K-3-337-219/2018</a> 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistinas 560 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas, mokėtinas iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
42. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 6,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjos ir mokėtinas iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti AB Šiaulių bankui (j. a. k. 112025254) iš BUAB „Taudova“ (j. a. k. 171046346) 560 (penkis šimtus šešiasdešimt) Eur kasaciniame teisme turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, mokėtino iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
Priteisti valstybei iš BUAB „Taudova“ (j. a. k. 171046346) 6,12 Eur (šešis Eur 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, mokėtino iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
