Baudžiamoji byla Nr. 2K-301-489/2018
Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00500-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. D. ir jos gynėjo advokato Vaido Rakausko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžių.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu S. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį 90 MGL (3389,4 Eur) bauda, pagal 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1129,8 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 MGL (3389,4 Eur) dydžio bauda. S. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento – 2007 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymo Nr. 07/07-01 – pagaminimo ir tikro dokumento – 2004 m. liepos 27 d. darbo sutarties tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir S. D. – suklastojimo) baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. S. D. pripažinta solidariai atsakinga su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nuteista T. D. už žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl 24 853,95 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalis dėl S. D. pripažinimo kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį skiriant 30 MGL dydžio baudą ir dėl paskirtų bausmių subendrinimo panaikinta, ji išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. D. nuteista už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, veikdama su kitu asmeniu, dėl kurio priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. apkaltinamasis nuosprendis, sužinojusi, kad yra nėščia, turėdama tikslą apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto savo naudai gauti nepagrįstai didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas bei žinodama, kad 1940,45 Eur (6700 Lt) dydžio atlyginimas bendrovėje (duomenys neskelbtini) jai nėra nustatomas ir mokamas nebus, susitarė su kitu asmeniu, kad šis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, fiktyviai nuo 2007 m. liepos 1 d. padidins jos mėnesinį atlyginimą nuo 86,89 Eur (300 Lt) iki 1940,45 Eur (6700 Lt) ir taip atitinkamai fiktyviai padidins jos draudžiamąsias pajamas, pagal kurias vėliau bus apskaičiuoti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai. Kitam asmeniui tiksliai nenustatytu laiku, ne anksčiau kaip 2007 m. rugpjūčio mėnesį, pasirašius 2007 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymą Nr. 07/07-01 bei 2004 m. liepos 27 d. darbo sutartyje tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir S. D. įrašytą pakeitimą ir taip patvirtinus šiuose dokumentuose įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad S. D. neva nuo 2007 m. liepos 1 d. bendrovėje (duomenys neskelbtini) nustatomas 1940,45 Eur (6700 Lt) dydžio mėnesinis atlyginimas ir kad minėtas įsakymas surašytas neva 2007 m. liepos 1 d., šiuos melagingus minėtuose dokumentuose nurodytus duomenis savo parašu patvirtino ir S. D. Ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, šios įmonės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 9 už 2007 m. liepos–rugsėjo mėnesius, pasirašytuose ir kito asmens, savo parašais melagingai patvirtino, kad už kiekvieną minėto laikotarpio mėnesį grynaisiais ji neva gavo po 4776,40 Lt (1383,34 Eur) atlyginimo. Kitam asmeniui pasirašius UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. liepos 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. kasos išlaidų orderius bei surašius ir suklastojant buhalterės M. K. parašą už ją pasirašius UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. rugsėjo 10 d. kasos išlaidų orderį, S. D. minėtus kasos išlaidų orderius taip pat pasirašė, taip melagingai patvirtindama, kad pagal juos iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos neva gavo 1298,95 Eur (4485 Lt), 1383,34 Eur (4776,40 Lt) ir 1383,34 Eur (4776,40 Lt) dydžio darbo užmokesčio sumas, nors realiai jų negavo. Veikdamas pagal iš anksto su S. D. sutartą nusikalstamos veikos planą, kitas asmuo pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. spalio 2 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 3 (forma 3-SD) bei 2008 m. balandžio 22 d. pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį priedą SAM3SD, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad S. D. draudžiamosios pajamos bendrovėje (duomenys neskelbtini) 2007 m. III ketvirtį buvo neva 5821,36 Eur (20 100 Lt), o 2008 m. I ketvirtį (už dvi dirbtas dienas) – neva 176,40 Eur (609,09 Lt), nors realiai S. D. draudžiamosios pajamos per 2007 m. III ketvirtį buvo 608,20 Eur (2100 Lt), o per 2008 m. I ketvirtį – 21,06 Eur (72,72 Lt), bei organizavo jų pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui. S. D. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2008 m. vasario 27 d. ir 2008 m. birželio 25 d. prašymus skirti jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas bei kito asmens pasirašytą UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. birželio 25 d. įsakymą dėl S. D. suteiktų vaiko priežiūros atostogų nuo 2008 m. liepos 15 d. iki 2010 m. balandžio 23 d. VSDFV Vilniaus skyriaus vyriausieji specialistai N. S., A. P. ir G. J., nežinodami apie daromą nusikalstamą veiką, remdamiesi 2007 m. spalio 2 d. pranešime ir 2008 m. balandžio 22 d. pranešimo priede neteisingai nurodytais duomenimis apie S. D. per 2007 m. III ir 2008 m. I ketvirčius UAB (duomenys neskelbtini) turėtas draudžiamąsias pajamas bei duomenimis apie 2008 m. I ketvirtį jai išmokėtas ligos ir motinystės pašalpas, apskaičiuotas pagal fiktyviai padidintas jos 2007 m. III ketvirčio draudžiamąsias pajamas bendrovėje (duomenys neskelbtini), ir todėl būdami apgauti apskaičiavo bei 2008 m. kovo 7 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimais skyrė S. D. už visą nėštumo ir gimdymo laikotarpį iš viso 8593,50 Eur (29 671,65 Lt) dydžio, t. y. 7695,77 Eur (26 571,96 Lt) (iš jų pajamų mokestis – 1811,77 Eur (6255,68 Lt) dėl fiktyviai padidintų draudžiamųjų pajamų nepagrįstai didesnę, motinystės pašalpą bei vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu – 27 569,69 Eur (95 192,63 Lt) dydžio, t. y. 24 671,77 Eur (85 186,69 Lt) (iš jų pajamų mokestis – 5701,82 Eur (19 687,26 Lt) dėl fiktyviai padidintų draudžiamųjų pajamų nepagrįstai didesnę, motinystės (tėvystės) pašalpą. Šių sprendimų pagrindu S. D. į savo asmeninę sąskaitą banke, atskaičius pajamų mokestį, gavo iš viso 5884,00 Eur (20 316,28 Lt) nepagrįstai didesnę motinystės pašalpą ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 15 d. iki 2010 m. balandžio 23 d. – 18 969,95 Eur (65 499,43 Lt) nepagrįstai didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. Taip S. D., veikdama su kitu asmeniu, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas – iš viso 24 853,95 Eur (85 815,71 Lt).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistoji S. D. ir jos gynėjas advokatas V. Rakauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžius dėl S. D. pripažinimo kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nuosprendį dėl S. D. pripažinimo kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Nepaisydamas to, kad nuteistoji S. D. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašė atlikti papildomą įrodymų tyrimą, teismas jos prašymo netenkino, pateikdamas deklaratyvius atsisakymo motyvus. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, 332 straipsnio 5 dalį, 20 straipsnio 5 dalį. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia prie kasacinio skundo teikti naujų įrodymų, tad kasatoriai pateikia UAB „JL firma“ konsultacinę specialisto išvadą, kurią S. D. prašė ištirti apeliacinės instancijos teisme, tačiau jos prašymas buvo nepagrįstai atmestas. Kasaciniame skunde pateikiamos pagrindinės šio dokumento išvados apie tai, kad S. D. nėštumas užfiksuotas 2007 m. lapkričio 31 d., nėštumo įskaitos data – 2007 m. lapkričio 13 d., paskutinės mėnesinės – 2007 m. liepos 31 d., apie nėštumą buvo sužinota 2007 m. spalio 29 d., taigi S. D. ir T. D. negalėjo žinoti apie tai ir turėti tyčią suklastoti darbo sutartį ir pagaminti netikrą dokumentą – 2007 m. liepos 1 d. įsakymą, taip apgaule įgyjant didelės vertės turtinę teisę. Darbo teisiniai santykiai buvo realūs, atlyginimas mokamas. S. D. žinojo, kad motinystės išmoka bus skaičiuojama nuo 2008 m. I ketvirčio draudžiamųjų pajamų. Jeigu S. D., bendrininkaudama su T. D., būtų siekusi pasipelnyti iš padidintų motinystės išmokų, darbo užmokestį būtų pasididinusi būtent 2008 m. I ketvirtį, tačiau šį ketvirtį pajamos buvo sumažintos. Tai paneigia tyčią apgaule įgyti didelės vertės turtą. VSDFV specialistė nurodė, kad pagal jų skaičiavimus 2008 m. I ketvirčio vienos dienos kompensuojamasis darbo užmokestis būtų 24,71 Lt, o pati S. D. deklaravo 18,66 Lt vienos dienos kompensuojamąjį darbo užmokestį. Tai patvirtina, kad ir „Sodra“, ir žemesnės instancijos teismai nepagrįstai teigia, kad S. D., veikdama kartu su T. D., neteisėtai padidino draudžiamąsias pajamas, nuo kurių skaičiuojamos išmokos. Teismai nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, nevertino proceso metu surinktų reikšmingų duomenų. Taip pat minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo pajėgi sumokėti S. D. darbo užmokestį, atsiskaitė su darbuotojais, sumokėjo valstybinio socialinio draudimo mokesčius ir dar turėjo pakankamai grynųjų pinigų, net ir sumokėjusi per 2007 m. III ir IV ketvirčius padidintą darbo užmokestį, UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. baigė pelningai. Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) vykdo ūkinę komercinę veiklą, nėra bankrutavusi ar likviduojama, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai skolų neturi, veiklos pobūdis nepasikeitęs. 2007 m. priimtas sprendimas padidinti S. D. darbo užmokestį dėl padidėjusio darbo krūvio buvo racionalus, protingas bei ekonomiškai pagrįstas; S. D. padidinus darbo užmokestį, UAB (duomenys neskelbtini) veikla nesustojo. Lėšų tiek grynaisiais pinigais, tiek įmonės kasoje liko, net ir sumokėjus darbo užmokestį visiems darbuotojams bei visus būtinus mokesčius už juos. Ekonominis pagrindas padidinti darbo užmokestį S. D. buvo realus.
2.2. Civilinis ieškinys byloje tenkintas nepagrįstai, nes UAB (duomenys neskelbtini) per 2007 m. nesumokėjo 1685,75 Lt (488,23 Eur) PVM, o VMI ieškiniu prašė priteisti 9810 Lt (2841,17 Eur) nesumokėto PVM; VMI civiliniu ieškiniu prašė priteisti 5253 Lt (1521,37 Eur) pelno mokesčio, o iš konsultacinės specialisto išvados matyti, kad už 2007 m. UAB (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio neskolinga. Šie prieštaravimai pašalinti nebuvo. „Sodros“ specialistės apskaičiavo, kad S. D. turėjo gauti apie 800–900 Lt (231,70–260,66 Eur) atlyginimą ir būtent nuo šios sumos turėjo būti mokami mokesčiai. Už S. D. „Sodrai“ buvo mokami mokesčiai nuo jos realiai gautos ir jai išmokėtos 6700 Lt (1940,45 Eur) darbo užmokesčio sumos. Žemesnės instancijos teismai civilinį ieškinį tenkino visiškai, nepagrįstai neišskaičiavę sumos, kuri, pagal jų motyvus, buvo permokėta už neva nepagrįstai padidintą atlyginimą.
2.3. Kasatoriai cituoja kasacinę nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2013">2K-103/2013</a> ir teigia, kad aplinkybės, susijusios su S. D. realiu ir konkrečiu darbu, gautu atlyginimu, gera įmonės finansine padėtimi, darbo užmokesčio S. D., visų būtinų mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimu, darbo teisinių santykių pasikeitimo fakto neginčijimu, suponuoja fiktyvių darbo teisinių santykių negalimumą.
2.4. Kasatoriai taip pat atskleidžia apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo aprašomosios ir rezoliucinės dalių prieštaringumą. Nors aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodoma, kad S. D. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, tačiau rezoliucinėje dalyje jau teigiama, kad S. D. išteisinama dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi taip pažeistos BPK 332 straipsnio 1–4 dalys.
2.5. Taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl būtinybės apklausti buvusią UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę M. K., tačiau teismai neužtikrino jos dalyvavimo. Yra duomenų, kad M. K. gyvena Lietuvoje, tačiau vengia atvykti į teismą; vien jos brolio teiginiai, kad jis nežino, kur ji gyvena, yra neįtikinami. Taigi nebuvo imtasi visų priemonių reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, neįvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas tais atvejais, kai asmens pripažinimas kaltu grindžiamas liudytojų, kuriems kaltinamasis negalėjo užduoti klausimų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, parodymais, paprastai konstatuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto, garantuojančių kaltinamojo teisę į teisingą teismą ir teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus, pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas buhalterės M. K. parodymus, teiktus elektroniniu paštu, pacitavo ir nurodė, kad jie patvirtinami ir kitų byloje esančių dokumentų, taigi nesudarė galimybės ją apklausti tiesiogiai (BPK 242 straipsnio 1, 2 dalys, 324 straipsnio 6 dalis).
3. Atsiliepimu į nuteistosios S. D. ir jos gynėjo advokato V. Rakausko kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
3.1. Daug kasacinio skundo argumentų susiję su UAB „JL firma“ konsultacinės išvados analize, tačiau šis dokumentas nebuvo pridėtas prie bylos ir ištirtas teisme, todėl kasatoriai nepagrįstai juo remdamiesi ginčija byloje nustatytas faktines aplinkybes. S. D. gynėjo prašymas pridėti prie bylos UAB „JL firma“ konsultacinę išvadą buvo motyvuotai atmestas, prašymo netenkinimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo padaryti BPK pažeidimai ar pažeistos nuteistosios teisės; tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2011">2K-426/2011</a>, 2K-430/2012, 2K-109/2014). Teismai taip pat išnaudojo visas galimybes apklausti buvusią UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę M. K., tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių, jai išvykus gyventi į užsienį; šias faktines aplinkybes patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, liudytojo A. K. apklausa. BPK taip pat numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, taip pat daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl jų pakankamumo inkriminuojant asmeniui nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK nuostatų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIwLTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-220-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-220-689/2018">2K-220-689/2018</a>). Bylą nagrinėję teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir S. D. padarytai veikai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.2. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad S. D. padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, išdėstė įrodymus ir savo išvadas pagrindžiančius motyvus, taip pat pateikė motyvus, kuriais remdamasis atmetė jos parodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio nuostatų, motyvuotai pripažino, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, kad visuma įrodymų duoda pakankamą pagrindą konstatuoti, jog S. D. pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs nuteistosios S. D. prašymą atlikti papildomą įrodymų tyrimą, BPK 324 straipsnio 6 dalies nepažeidė, nes nustatyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas gali būti atliekamas, tačiau BPK nenumatyta, jog, proceso dalyviams abejojant pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, tirti įrodymus apeliacinės instancijos teisme būtų privaloma. Proceso dalyvių prašymai atlikti įrodymų tyrimą atmetami esant situacijai, kai nėra pagrindo manyti, jog pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių, ir įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas. Proceso dalyvių teisės tokiu atveju nesuvaržomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-507/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIwLTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-220-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-220-689/2018">2K-220-689/2018</a>). Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, pagrįstai ir motyvuotai atmetė nuteistosios ir jos gynėjo skundus. S. D. veikoje tinkamai nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios S. D. ir jos gynėjo advokato V. Rakausko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Taigi kasacinės instancijos teismas negali žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo pakeisti savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Todėl to šioje byloje paduoto kasacinio skundo argumentai, kurie kildinami iš byloje teismų netirtų, tik prie kasacinio skundo pridėtų dokumentų – 2018 m. sausio 22 d UAB „JL firma“ konsultacinės išvados ir 2018 m. kovo 6 d. surašyto šios išvados tęsinio, nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko. Kiti skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje bylose dėl sukčiavimo motinystės (tėvystės) pašalpomis atkreiptinas dėmesys į tai, kad visų pirma būtina išnagrinėti visas su darbo santykiais susijusias faktines aplinkybes (ar darbo sutartis ir kiti su asmens įdarbinimu susiję dokumentai atitinka tikrąsias faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktą darbą, šio asmens darbinę veiklą, darbo užmokesčio gavimą ir pan.) ir tik tada daryti išvadą dėl tokių santykių teisėtumo ar fiktyvumo.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant šį klausimą, t. y. ar nuteistoji S. D. veikė apgaule, teisiškai reikšminga yra tai, ar nuo 2007 m. liepos 1 d. jos atlyginimas fiktyviai buvo padidintas nuo 86,89 Eur (300 Lt) iki 1940,45 Eur (6700 Lt), ar 2007 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakyme Nr. 07/07-01 bei 2004 m. liepos 27 d. darbo sutartyje tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir S. D. įrašytame pakeitime buvo įtvirtinti realūs faktai susiklosčiusiems tikriesiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti, ar tai buvo melaginga informacija siekiant kito tikslo – neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės pašalpas.
8. Pagal teismų praktiką neadekvatus atliktam darbui darbo užmokesčio dydis gali būti viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama vertinant, pvz., kokių tikslų buvo siekiama – teisėtų, mokant įdarbintam asmeniui darbo užmokestį už atliekamą darbą, ar neteisėtų – formaliai sudarytų dokumentų pagrindu siekiant apgaule gauti kitokias išmokas, kylančias ne iš darbo teisinių santykių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2012">2K-243/2012</a>). Nors darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, tačiau jis turi būti proporcingas asmens atliekamam darbui ir negali būti nuostolingas įmonei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2013">2K-103/2013</a>).
9. Šiuo atveju teismai, atsižvelgdami į pirmiau nurodytus teismų praktikos reikalavimus, konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, tyrė S. D. darbinės veiklos UAB (duomenys neskelbtini) faktus ir nustatė reikšmingas veikai kvalifikuoti aplinkybes, kad nors S. D. darbo sutarties pakeitimas (2007 m. liepos 1 d.) ir buvo padarytas pasikeitus jos darbo pobūdžiui, vien dirbtinų darbo valandų per dieną padidėjimas nebuvo priežastis daugiau nei dvidešimt du kartus didinti darbo užmokesčio dydį. Bendrovėje nebuvo jokių sąlygų, objektyvių prielaidų ir ekonominio pagrindo, leidžiančių S. D. tiek padidinti atlyginimą (nuo 300 Lt iki 6700 Lt).
10. Teismai, įvertinę nuteistosios atliekamą darbo pobūdį, kitų darbuotojų atlyginimo dydžius, aiškindamiesi UAB (duomenys neskelbtini) realią ekonominę padėtį ir galimybes mokėti pakeista darbo sutartimi S. D. nustatytą atlyginimą, apgaulingai bendrovės direktorės tvarkomą buhalterinę apskaitą, nustatė, kad nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. savo atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje įmonė neturėjo lėšų sumokėti S. D. nustatytą darbo užmokestį bei sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo šio darbo užmokesčio, be to, įmonė turėjo skolų; taip pat atsižvelgta į tai, kad nepagrįstas atlyginimo S. D. padidinimas atliktas tais metų ketvirčiais, kurie palankiausi skaičiuojant draudžiamąsias pajamas dėl būsimos pašalpos gavimo. Kasacinio skundo argumentai tokių teismų išvadų nepaneigia.
11. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vadovaudamiesi byloje surinktų iš įvairių šaltinių gautų įrodymų visuma, padarė pagrįstas išvadas dėl S. D. kaltumo šiai padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus teismų priimtų sprendimų argumentus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad iš esmės buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl to, kad nebuvo išnagrinėtos visos reikšmingos bylos aplinkybės.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
12. Kasatoriai nurodo BPK 20 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus, kurie susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo patenkintas prašymas pridėti prie bylos UAB „JL firma“ konsultacinę išvadą ir neatliktas įrodymų tyrimas.
13. Kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia kasatoriai, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme nebuvo pažeistos kasaciniame skunde nurodytos BPK nuostatos. Išties pagal teismų praktiką teisė reikšti prašymus ir paduoti skundus yra svarbi baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė, sudaranti sąlygas jam proceso metu užimti aktyvią poziciją, t. y. būti visateisiu proceso subjektu. Kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens prašymas ar skundas turi būti nagrinėjamas ir tenkinamas arba motyvuotai atmetamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE1LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-115/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-115/2008">2K-115/2008</a>).
14. Nagrinėjamoje byloje iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. vasario 19 d. teismo posėdžio protokolų turinio matyti, kad prašymas dėl naujo įrodymo – specialisto išvados – pridėjimo prie bylos ir ištyrimo apsvarstytas ir, vadovaujantis BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priimta motyvuota protokolinė nutartis, kurioje nurodyta, kodėl atsisakyta priimti ir tirti dalinę konsultacinę auditorės išvadą.
15. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas gali būti atliekamas, tačiau BPK nenumatyta, jog, proceso dalyviams abejojant pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, tirti įrodymus apeliacinės instancijos teisme būtų privaloma. Apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pagal gautą apeliacinį skundą patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Ši pareiga gali būti įvykdoma tiek atliekant apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimą, tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIwLTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-220-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-220-689/2018">2K-220-689/2018</a>).
16. Nagrinėjamu atveju tai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas ir neapklausta kaip liudytoja buvusi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė M. K., iš kurios byloje yra raštu gauti rašytiniai paaiškinimai, pirmosios instancijos teismo ištirti kaip rašytiniai bylos duomenys, nereiškia, kad byla išnagrinėta neišsamiai. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi priemonių šios moters buvimo vietai nustatyti, tikrino socialinio draudimo duomenis apie jos galimą darbą, tačiau M. K. buvimo vietos Lietuvoje nustatyti nepavyko. Vertinant iš šio asmens byloje gautus duomenis, pažymėtina, kad teismų išvados pripažįstant S. D. kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nėra lemiamai grindžiamos M. K. rašytiniais paaiškinimais.
17. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, 7 lape, konstatuota, jog S. D. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nors šis teismas ją dėl šios veikos išteisino, laikytina apsirikimu, neatidumu, o ne esminiu BPK 332 straipsnio nuostatų pažeidimu. Tokią išvadą leidžia daryti nuosprendžio rezoliucinės dalies turinys ir tai, kad nuosprendyje išdėstyti aiškūs S. D. išteisinimo motyvai. Kasatorių pastebėta klaida gali būti ištaisyta BPK 361 straipsnio tvarka.
18. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti apkaltinamąjį nuosprendį dėl S. D. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis S. D. nebuvo pakeista, ar bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios S. D. ir jos gynėjo advokato Vaido Rakausko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Aldona Rakauskienė
Tomas Šeškauskas
