D. V. pagal BK 249 str. 3 d., 199 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-171-1073/2018

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00872-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.3; 1.1.6.5; 1.1.8.1.2;

1.2.21.1.1; 2.1.6.2.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

nuteistiesiems A. S., S. V., R. J., S. B., G. T.,

advokatams Jevgenijai Savčenko, Arvydui Verpečinskui, Ruslanui Mazurovui (Ruslan Mazurov), Linui Belevičiui, Gediminui Bukauskui, Mindaugui Paukštei, Romualdui Mikliušui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B., S. V., R. J., D. V., D. P., nuteistojo D. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, nuteistojo G. T. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkiolikai metų šešiems mėnesiams, pagal 199 straipsnio 2 dalį (2009 m. liepos 15 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. liepos 15 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu trylikai metų, pagal 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. gegužės 15 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. gegužės mėn. padaryta veika) – laisvės atėmimu trylikai metų šešiems mėnesiams, pagal 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugpjūčio mėn. padaryta veika) – laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio mėn. padaryta veika) – laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu aštuoneriems metams trims mėnesiams, pagal 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu keturiolikai metų trims mėnesiams, pagal 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. spalio 14 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. spalio 14 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu keturiolikai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2009 m. liepos 15 d. veika) ir pagal 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. liepos 15 d. veika), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirtas laisvės atėmimas trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. gegužės 15 d. veika) ir pagal 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. gegužės mėn. veika), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirtas laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugpjūčio mėn. veika) ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio mėn. veika), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirtas laisvės atėmimas keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. veika) ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. veika), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirtas laisvės atėmimas keturiolikai metų trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. spalio 14 d. veika) ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. spalio 14 d. veika), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirtas laisvės atėmimas keturiolikai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė, paskirta pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, subendrinta su subendrintomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniolikai metų. Į bausmę įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. spalio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. P. nuteista pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams ir pagal 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Į bausmę įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2011 m. sausio į 5 d.

G. T. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams ir pagal 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų. Į bausmę įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. gegužės 15 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d.

A. S. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirtas laisvės atėmimas trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų. Į bausmę įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. spalio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

A. Š. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trylikai metų ir pagal 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, subendrintos su subendrinta bausme, paskirta pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų. Į bausmę įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. spalio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

D. U. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams. Į bausmę įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2013 m. spalio 29 d.

S. M. (S. M.) nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams. Į bausmę įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2013 m. sausio 10 d.

R. J. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Į bausmę įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. spalio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų ir pagal 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams. Į bausmę įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos bei atlikta bausmės dalis pagal Rusijos Federacijos 2009 m. spalio 29 d. Pytalovo rajono teismo nuosprendį.

D. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams ir pagal 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir pagal 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas D. T., kuriam paskirta galutinė subendrinta bausmė 520 MGL (67 600 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičius taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 14 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL baudai, laikyta, kad D. T. visiškai atliko paskirtąją bausmę. Pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteista R. T., kuriai paskirta 500 MGL (65 000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičius taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. sausio 26 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL baudai, laikyta, kad R. T. visiškai atliko paskirtąją bausmę. Pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas A. B., kuriam paskirta galutinė subendrinta bausmė 520 MGL (67 600 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičius taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL baudai, laikyta, kad A. B. visiškai atliko paskirtąją bausmę. Tuo pačiu nuosprendžiu V. D. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskųsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis pakeistas.

A. Š. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

D. P. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 259 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. D. P., pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki šešerių metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.

Panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio mėn. padaryta veika), pagal šiuos straipsnius paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, dar subendrinta su kitomis šiuo nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtomis bausmėmis.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Nuteistųjų G. T., D. U., S. M., R. J., nuteistojo S. B. gynėjo advokato S. Zabitos, nuteistojo S. M. gynėjo advokato J. Kvaraciejaus, nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato M. Paukštės, R. R. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus atmesti, nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Arvydo Verpečinsko, prašiusių nuteistojo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. J. ir jo gynėjos advokatės Jevgenijos Savčenko, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Lino Belevičiaus, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo G. T. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, prašiusių gynėjo kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios D. P. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo, prašiusio nuteistosios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Gedimino Bukausko, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo D. V. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo, prašiusio nuteistojo ir nuteistojo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų.

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. B. nuteistas už tai, kad vadovavo nusikalstamam susivienijimui, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą, būtent:

1.1. Laikotarpiu nuo 2005 metų liepos mėnesio, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2010 m. spalio 14 d. Kauno mieste iš trijų ir daugiau asmenų subūrė, organizavo bei vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams – D. J., R. R., Ž. R., (kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnis)), D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., A. Š., G. T., D. V., A. S., suvienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, paskirstydamas konkrečias užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams – D. U. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius, D. V. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius bei sudaryti sąlygas remontuoti narkotines ir psichotropines medžiagas gabenančius automobilius servise „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), D. P. – sudaryti sąlygas pakuoti narkotines ir psichotropines medžiagas nuosavybės teise priklausančiame sode ir pagalbinėse patalpose, esančiose sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, bei perduoti – informaciją, susijusią su narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabanda, ir namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, saugomus pinigus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, nurodydamas nusikalstamo susivienijimo nariams – R. R., D. J., S. V., R. J., S. M., D. T., A. B., A. Š., G. T., A. S. – atliekantiems narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojo – kurjerio vaidmenis – automobiliais su įrengtomis slėptuvėmis iš Ispanijos Karalystės bei Nyderlandų Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką, Latvijos Respubliką ir Estijos Respubliką gabenti labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos bei psichotropinių medžiagų kiekius, nusikalstamo susivienijimo nariui A. B. įrengti ar patobulinti automobiliuose slėptuves narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti, organizavo nusikalstamą susivienijimą, veikusį nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., ir jam vadovavo.

1.2. Be to, subūręs ir vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams D. J., R. R., Ž. R., kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnis), bei D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., A. B., D. T., R. T., A. Š., G. T., D. V., A. S., įvykdė nusikalstamas veikas: nurodydamas S. V. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabenti labai didelį kiekį – 109 kg 490 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, S. V. 2009 metų liepos mėnesį, tiksliau tyrimu nenustatyta, nuvykus į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmus labai didelį kiekį – 109 kg 490 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, jas neteisėtai gabenus automobilyje „Nissan Primera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) specialiai įrengtose slėptuvėse nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki Rusijos Federacijos Ubylinkos pasienio kontrolės posto, esančio Pytalovo rajone, Pskovo srityje, kur 2009 m. liepos 15 d. apie 13.40 val. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą.

1.3. Jis organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu nurodydamas S. V. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabenti labai didelį kiekį – 109 kg 490 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią 2009 metų liepos mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatyta, į Lietuvos Respubliką iš Ispanijos Karalystės pargabeno S. V., 2009 m. liepos 15 d. jis šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Lietuvos Respublikos, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki Rusijos Federacijos Ubylinkos pasienio kontrolės posto, esančio Pytalovo rajone, Pskovo srityje, ten 2009 m. liepos 15 d. apie 13.40 val. S. V. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

1.4. Jis organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą bei neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nurodydamas G. T. į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 75 kg 171,89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, G. T. 2010 metų gegužės mėnesį, tyrimu tiksliau nenustatyta, nuvykęs į Ispanijos Karalystę, ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – 75 kg 171,89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, neteisėtai ją atgabeno automobilyje „Rover 75“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) specialiai įrengtose slėptuvėse nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki Lietuvos Respublikos – pasienio Kalvarijos užkardos, ten 2010 m. gegužės 15 d. apie 3.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

1.5. Jis organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą bei neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nurodydamas A. Š. į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o A. Š. 2010 metų rugpjūčio mėnesį, tyrimu tiksliau nenustatyta, nuvykęs į Ispanijos Karalystę, ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ją iki 2010 m. rugpjūčio 14 d. neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki garažo Kaune, (duomenys neskelbtini), ten iki 2010 m. rugpjūčio 14 d., tiksliau tyrimu nenustatyta, ją laikė.

1.6. Jis organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą bei neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nurodydamas D. J. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabenti labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią 2010 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos Respubliką iš Ispanijos Karalystės pargabeno A. Š., šią medžiagą 2010 m. rugpjūčio 14 d. iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, D. J. iš A. Š. neteisėtai įgijo, šias narkotines medžiagas – labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos D. J. neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Kauno miesto, (duomenys neskelbtini), iki Vilniaus rajono Lavoriškių miestelio, ten 2010 m. rugpjūčio 14 d. apie 18.40 val. D. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

1.7. Jis organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą ir neteisėtą gabenimą ir laikymą labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio, nurodydamas A. S. į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 100 753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir apie 3325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, sudėtyje turinčių 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil)piperazino, jas A. S. 2010 metų spalio mėnesį, tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, nuvykęs į Nyderlandų Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs tą labai didelį kiekį – 100 753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 3325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, sudėtyje turinčių 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil)piperazino, neteisėtai gabeno automobilyje „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Nyderlandų Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki garažo, esančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini), ten 2010 m. spalio 14 d. apie 19.45 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. 2011 m. spalio 14 d. apie 11.07 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, S. B. nurodė R. R. į Lietuvos Respubliką A. S. atgabentą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų iškrauti garaže Nr. 14, esančiame Jonavoje, (duomenys neskelbtini), iš specialiai automobilyje „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtų slėptuvių.

2. D. P. nuteista už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtai disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, būtent:

2.1. Laikotarpiu nuo 2005 metų liepos mėnesio, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2010 metų spalio 14 d. Kauno mieste su S. B. daugiau nei iš trijų asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla vadovaujantis BK 39¹ straipsniu nutraukta), S. V., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. Š., A. S., susivienijusi bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, vykdydama nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. pavedimus, perduodama kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams S. B. nurodymus, informaciją dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų dideliais kiekiais disponavimo, jų kontrabandos bei pinigų, skirtų kelionės išlaidoms, sudarydama sąlygas jai nuosavybės teise priklausančiame sode ir pagalbinėse patalpose, esančiose sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, pakuoti labai didelius narkotinių medžiagų kiekius, už tai gaudama piniginį atlygį, dalyvavo veikloje S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d.

2.2. Be to, ji laikotarpiu iki 2010 m. spalio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo 32,494 g rudos spalvos supresuotos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 1,006 g baltos spalvos miltelių, sudėtyje turinčių 0,432 g narkotinės medžiagos – kokaino, šį didelį kiekį narkotinių medžiagų, supakuotų popieriaus lankstinuke ir plastikiniame maišelyje, laikė savo gyvenamojoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. spalio 14 d. 23.10 val., kol šios narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos kratos metu.

3. D. V. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, organizavo kontrabandą bei disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, būtent:

3.1. Laikotarpiu nuo 2005 metų rugsėjo mėnesio iki 2010 metų liepos mėnesio Kauno mieste su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, BK 39¹ straipsnio pagrindu), D. P., S. V., R. J., D. U., S. M., A. B., D. T., R. T., A. Š., G. T., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. nurodymus – surasdamas narkotinių medžiagų gabentojo – kurjerio vaidmenį galintį atlikti asmenį – G. T., įtraukdamas jį į nusikalstamo susivienijimo veiklą bei gaudamas už tai piniginį atlygį iš S. B., nurodydamas nusikalstamo susivienijimo nariui – R. R. (kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaip asmeniui, padėjusiam išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, BK 39¹ straipsnio pagrindu) apmokyti G. T. pakuoti narkotines medžiagas, parodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo kelius bei sudarydamas sąlygas ir galimybes servise „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), remontuoti nusikalstamo susivienijimo narių naudojamus automobilius, kuriais gabentos narkotinės medžiagos, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio ir ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

3.2. Be to, jis organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą ir neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, perduodamas S. B. nurodymus G. T. į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 75 kg 171,89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, G. T. 2010 metų gegužės mėnesio pirmoje pusėje nuvyko į Ispanijos Karalystę, ten iš nenustatyto asmens paėmė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 75 kg 171,89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, jas neteisėtai gabeno automobilyje „Rover 75“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki Salaperaugio kaimo, Liubavos seniūnijos, Kalvarijos savivaldybės, Marijampolės apskrities, ten 2010 m. gegužės 15 d. apie 6.25 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

4. G. T. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, vertėsi narkotinių medžiagų kontrabanda, būtent:

4.1. Laikotarpiu nuo 2009 metų sausio mėnesio pradžios iki 2010 m. gegužės 15 d. Kauno mieste su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., A. B., D. T., R. T., A. Š., D. V., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. nurodymus, kuriuos perduodavo nusikalstamo susivienijimo narys – D. V., atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojo – kurjerio vaidmenį – automobiliuose „Ford Mondeo“, „Rover 75“ įrengtose slėptuvėse ne mažiau kaip keturis kartus iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, dalyvavo veikloje S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d.

4.2. Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, kurį jam perdavė nusikalstamo susivienijimo narys D. V., 2010 metų gegužės mėnesio pirmoje pusėje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 75 kg 171, 89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ją 2010 m. gegužės 15 d. 2.45 val. automobilyje „Rover 75“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – pasienio Kalvarijos užkardą iki Salaperaugio kaimo, Liubavo seniūnijos, Kalvarijos savivaldybės, Marijampolės apskrities, kur 2010 m. gegužės 15 d. 3.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

5. A. S. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, būtent:

5.1. Laikotarpiu nuo 2010 metų spalio mėnesio pradžios iki 2010 m. spalio 14 d. Kauno mieste su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., A. B., D. T., R. T., A. Š., G. T., D. V., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojo – kurjerio vaidmenį, automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jame įrengtose slėptuvėse iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu pargabendamas labai didelius kiekius narkotinių medžiagų – kanapių dervos bei psichotropinių medžiagų – 1-(3-chlorofenil)piperazino, dalyvavo veikloje S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d.

5.2. Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 2010 metų spalio mėnesio pradžioje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 100 753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir apie 3325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, sudėtyje turinčių 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil)piperazino, jas neteisėtai gabeno automobilyje „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Nyderlandų Karalystės iki garažo Nr. 14 Jonavoje, (duomenys neskelbtini), ten kartu su D. T. ir A. B. šį labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį 2010 m. spalio 14 d. tarp 18.30 val. ir 19.45 val. garaže Nr. 14 Jonavoje, (duomenys neskelbtini), iškrovė iš automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2010 m. spalio 14 d. apie 19.45 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

6. A. Š. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, vertėsi narkotinių medžiagų kontrabanda, būtent:

6.1. Laikotarpiu nuo 2010 metų vasaros, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2010 m. spalio 14 d. Kauno mieste su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojo – kurjerio vaidmenį, automobiliais „Nissan Primera“, „BMW X5“ – juose įrengtose slėptuvėse – ne mažiau kaip keturis kartus iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

6.2. Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 2010 metų rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 2010 m. rugpjūčio 13 d. neteisėtai atgabeno automobilyje „Nissan Primera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2010 m. rugpjūčio 13 d. nenustatytu laiku į Lietuvos Respubliką iki garažo Kaune, (duomenys neskelbtini), ten iki 2010 m. rugpjūčio 14 d., tiksliau tyrimu nenustatyta, laikė ir perdavė jas D. J. (kuriam baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 39¹ straipsniu).

6.3. Be to, jis laikotarpiu iki 2010 m. spalio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 2,767 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą, supakuotą viename bespalviame plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, laikė savo gyvenamojoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. spalio 17 d. 6.55 val., kai ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu.

7. S. V. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, būtent:

7.1. Laikotarpiu nuo 2009 metų, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2009 m. liepos 15 d. Kauno mieste su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), D. P., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. Š., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojo – kurjerio vaidmenį – automobiliu „Nissan Primera“ – jame įrengtose slėptuvėse ne mažiau kaip tris kartus iš Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federaciją gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, dalyvavo veikloje S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d.

7.2. Be to, jis neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, būtent: vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikotarpiu nuo 2009 metų liepos mėnesio pradžios iki 2009 m. liepos 14 d., Ispanijos Karalystėje iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 109 kg 490 g narkotinės medžiagos – hašišo (kanapių dervos), ją neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Rusijos Federacijos Ubylinkos pasienio kontrolės posto, esančio Pytalovo rajone, Pskovo srityje, Rusijos Federacijoje, ten 2009 m. liepos 15 d. apie 13.40 val. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

8. R. J. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, būtent: laikotarpiu nuo 2009 metų, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2010 metų vasaros, tiksliau tyrimu nenustatyta, Kauno mieste su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, BK 39¹ straipsnio pagrindu), D. P., S. V., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. Š., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojo – kurjerio vaidmenį, automobiliu „Nissan Primera“ jame įrengtose slėptuvėse ne mažiau kaip penkis kartus iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

9. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. Š. ir D. P. nuteisimo atitinkamai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir jų nusikalstamas veikas perkvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog nuteistieji narkotines medžiagas savo namuose laikė turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Kadangi visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl nuteistųjų nusikalstamos veikos perkvalifikuotos kaip disponavimas narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti. Taip pat D. P., pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki šešerių metų, nes, vertinant jai už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje paskirtos bausmės dydį teisingumo ir proporcingumo principų aspektu, darytina išvada, kad nuteistajai paskirtoji bausmė yra per griežta. Teismas atsižvelgė į jos vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuris buvo mažiau aktyvus negu kitų nuteistųjų, taip pat į tai, kad ją su S. B. siejo artimi asmeniniai santykiai, kurie iš esmės ir lėmė jos dalyvavimą S. B. suburtame nusikalstamame susivienijime.

III. Kasacinių skundų argumentai

10. Kasaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

10.1. Byloje buvo pažeistas nešališkumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. BPK 58 straipsnyje, reglamentuojančiame nušalinimo pagrindus, yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kategoriškai draudžianti teisėjui dalyvauti procese, jeigu egzistuoja tokios aplinkybės, kurios kelia pagrįstų abejonių jo nešališkumu. Nors minėtame straipsnyje nėra nurodytas baigtinis nušalinimo pagrindų sąrašas, jo 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog asmuo, nurodytas BPK 57 straipsnio 2 dalyje, negali dalyvauti procese, jei proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, kurios kelia pagrįstų abejonių šio asmens nešališkumu. Kauno apygardos teismo teisėjas A. J., kuris pirmininkavo nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, buvo šališkas, rodė palankumą kai kuriems nuteistiesiems, t. y. R. T. ir D. T. Tokia išvada daroma įvertinus jiems paskirtas žymiai švelnesnes bausmes negu kitiems nuteistiesiems šioje byloje. Be to, minėtų nuteistųjų gynėjas advokatas E. S., kuris pažinojo teisėją A. J. ir buvo ne kartą su juo susitikęs, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį už tai, kad reikalavo ir paėmė iš savo ginamosios R. T. didelės vertės kyšį (50 000 Lt) už tai, jog jis paveiks šią bylą nagrinėjusį teisėją A. J. (jis byloje apklaustas kaip liudytojas), kad R. T. ir jos sutuoktiniui D. T. nuosprendžiu nebūtų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Antai D. T., kuris nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, dalinio sudėjimo būdu subendrinta galutinė bausmė ir paskirta 520 MGL (67 600 Lt) bauda, o įskaičius į bausmę taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 14 d. (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL baudai), laikyta, jog D. T. visiškai atliko paskirtąją bausmę. Tuo tarpu R. T., kuri nuteista pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 500 MGL (65 000 Lt) bauda, o įskaičius į bausmę taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. sausio 26 d. (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL baudai), laikyta, jog R. T. visiškai atliko paskirtąją bausmę. Akivaizdu, kad R. T. negali būti laikoma atlikusia bausmę, nes buvo sulaikyta tik 105 paras, o vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus 2 MGL, ji atliko tik 210 MGL baudos dalies.

10.2. Įvertinus skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes R. T. ir D. T., taip pat kad R. T. buvo klaidingai, jai palankiai įskaitytas laikino suėmimo laikas į paskirtą bausmę, bei teisėjo A. J. santykius su kitoje byloje už kyšininkavimą nuteistu minėtų nuteistųjų gynėju advokatu E. S., akivaizdu, kad teisėjas buvo šališkas, todėl byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

10.3. S. B. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nes jo veikoje nėra visų būtinų nusikalstamo susivienijimo požymių, nustatytų BK 25 straipsnio 4 dalyje. Kaip papildomi nusikalstamą susivienijimą apibūdinantys požymiai teismų praktikoje išskiriami šie: susivienijimo narių apsirūpinimas ryšio ir kitokiomis techninėmis priemonėmis, palengvinančiomis nusikalstamą veiklą, vidinės struktūros ir vadovo (vadovų) buvimas, paklusnumas vadovams, baimės atmosfera, disponavimas bendromis lėšomis ir t. t. Pagal byloje nustatytas aplinkybes S. B., taip pat ir kitų nuteistųjų veiksmuose galima įžvelgti organizuotos grupės, o ne nusikalstamo susivienijimo požymių. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatytas nusikalstamo susivienijimo įkūrimo faktas, kas suprantama kaip dalyvių parinkimas, verbavimas, sutelkimas bendrai nusikalstamai veiklai, vaidmenų paskirstymas, nusikalstamos veiklos planų parengimas, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimas ir pan. Skundžiamuose nuosprendžiuose nusikalstamo susivienijimo organizavimas aprašomas lakoniškai: „nuo 2005 m. liepos mėn., tiksliau tyrimo nenustatyta, iki 2010 spalio 14 d. S. B. iš trijų ir daugiau asmenų subūrė, organizavo bei vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams, suvienijęs bendrai nusikalstamai veikai“. Toks kaltinimas neaiškus ir neleidžia tinkamai gintis, tačiau tai rodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie susivienijimo sukūrimą.

10.4. Pagal baudžiamajame įstatyme suformuluotą nusikalstamo susivienijimo sąvoką, nusikalstamo susivienijimo narius turi sieti ilgalaikiai, pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nors šioje byloje nuteisti asmenys tarpusavyje bendravo (skambindavosi telefonais, susitikdavo įvairiose vietose, švęsdavo asmenines šventes, vyko slidinėti ir į koncertą), tačiau tai negali būti vertinama kaip pastovių ryšių palaikymas dėl nusikalstamo susivienijimo veiklos. Priešingai nei nurodyta skundžiamuose nuosprendžiuose, nuteistųjų asmeniniai tarpusavio ryšiai buvo nulemti kaimynystės, giminystės, draugystės santykių (pvz., Ž. R. ir R. R. yra sutuoktiniai; D. J. – R. R. artimas draugas; D. T. ir R. T. – sutuoktiniai, o R. T. – R. R. sesuo). Kaip matyti iš nuteistų asmenų parodymų, su daugeliu nuteistų asmenų S. B. siejo ne hierarchijos ar paklusnumo, o draugiški, giminiški santykiai, kurie nėra socialiai žalingi ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad kiekvienas „susivienijimo“ narys turėjo savo konkretų ilgalaikį ir pastovų vaidmenį, nenustatyta hierarchinė struktūra, subordinacija. S. B. su kitais nuteistaisiais bendravo draugiškai, nenustatyta, kad kiti asmenys būtų bauginami, verčiami paklusti ir dalyvauti padarant nusikalstamas veikas. Taip pat nepagrįstai pripažinta, kad S. B. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, remiantis vien tuo, jog S. B. vykdavo į automobilių turgavietes, apžiūrinėjo automobilius tardamasis su A. B., ar automobilio modelis tinkamas slėptuvei įrengti. Tuo tarpu ryšių ir kitų techninių priemonių panaudojimas nusikalstamai veikai įvykdyti pats savaime dar nėra nusikalstamo susivienijimo skiriamasis bruožas, nes šiuolaikinėje visuomenėje naudoti įvairias ryšio komunikacijos priemones yra įprasta.

10.5. Teismai nepagrįstai nustatė, kad egzistavo bendra „kasa“, naudojama advokatams samdyti ir grupuotės nariams remti, nors byloje nėra jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų (apklaustas policijos pareigūnas T. M. parodė, kad tokia „kasa“ turėjo būti, o dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažinęs A. B. apie tai girdėjęs iš R. R., tačiau daugiau jokių aplinkybių nežino). Jokie kiti asmenys apie tariamos bendros „kasos“ egzistavimą neparodė. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad būtų organizuojami susirinkimai nuolatinėje vietoje (apklaustas policijos pareigūnas T. M. tik parodė, kad buvo vykstama į S. B. organizuojamus susitikimus autoservise „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo ruošiami automobiliai narkotinėms medžiagoms gabenti, tačiau susitikimų periodiškumas nenustatytas), nenustatyti ryšiai su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis, o nuteistieji nepatvirtino, kad suvokė dalyvaują nusikalstamo susivienijimo veikloje, taigi jų veiksmuose nubuvo tyčios padaryti BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

10.6. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes savo sprendimus grindė nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, atleistų Ž. R., R. R., D. J., taip pat nuteistųjų R. T. ir D. T., kuriems, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos žymiai švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios, bausmės, parodymais. Minėtų asmenų procesinė padėtis arba jiems paskirtos bausmės verčia abejoti duotų parodymų patikimumu, o suteiktos „lengvatos“ baudžiamajame procese lėmė asmeninį suinteresuotumą byloje. Antai Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje nurodo, kad daug atsakingiau turi būti vertinami kito kaltinamojo (bendrakaltinamojo) parodymai byloje, nes yra didelis pavojus, kad bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Todėl vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov v. Russia, pareiškimo Nr. 41461/02). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, kad, vertindami liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamaisiais, parodymus, teismai turi skirti didesnį dėmesį jų savarankiškumui, objektyvumui, taigi – patikimumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>). Tačiau šioje byloje teismai, aptardami, kodėl remiasi nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų R. R., Ž. R., D. J. parodymais, tik nurodė, kad jie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito, nors nuosekliais kitų nuteistųjų šioje byloje (išskyrus D. T. ir R. T.) parodymais nesivadovavo. Toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų.

10.7. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti švelninama dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės, jo trukmę lėmė valstybių institucijų veiksmai, kurių negalima pateisinti nei bylos sudėtingumu, nei kaltinamųjų ar gynybos veiksmais. S. B. buvo sulaikytas ir suimtas 2010 m. spalio 14 d., ikiteisminis tyrimas truko pusantrų metų, tuomet byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota pirmosios instancijos teismui, ten apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2014 m. birželio 9 d. Nuo sulaikymo momento S. B. buvo laikomas suimtas beveik trejus su puse metų. Procesas apeliacinės instancijos teisme truko iki 2017 m. lapkričio 10 d., t. y. net trejus su puse metų, ir visą šį laiką S. B. buvo suimtas. Taigi bendra proceso trukmė iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo buvo daugiau kaip septyneri metai. Tokią ilgą proceso trukmę galėtų pateisinti tik išimtinės ir nuo teismų valios nepriklausančios aplinkybės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jokie veiksmai nebuvo atliekami, todėl baudžiamasis procesas S. B., kuris viso proceso metu nesirgo ir nesislėpė, gynyba proceso nevilkino, laikytinas nepateisinamai ilgu ir yra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

11. Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti arba subendrinti pagal pirmosios instancijos teismo ir Rusijos Federacijos Pskovo srities Pytalovo rajono teismo nuosprendžius paskirtas bausmes, arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

11.1. Teismas pažeidė BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą non bis in idem principą, pagal kurį niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. S. V. 2009 m. spalio 29 d. Rusijos Federacijos Pskovo srities Pytalavo rajono teismo buvo pripažintas kaltu už kontrabandą ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme ir 50 000 rublių bauda, tačiau Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu jį pakartotinai nuteisė pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tuos pačius nusikaltimus, t. y. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Jokių įrodymų, kad S. V. disponavo narkotinėmis medžiagomis Lietuvoje, byloje nėra. Net ir pripažįstant, kaip kad nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kad jis vežė narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją, tai turi būti laikoma tęstine veika. Kadangi darydamas tęstinę veiką S. V. buvo sulaikytas Rusijoje, papildomai Lietuvoje už šią veiką jis negalėjo būti teisiamas (BK 63 straipsnio 10 dalis).

11.2. Teismas byloje esančius įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir priimtus sprendimus grindė nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, atleistų Ž. R., R. R., D. J., taip pat nuteistųjų R. T. ir D. T., kuriems, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos žymiai švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios, bausmės, parodymais. Minėtų asmenų procesinė padėtis arba jiems paskirtos bausmės verčia abejoti duotų parodymų patikimumu, o suteiktos „lengvatos“ baudžiamajame procese lėmė asmeninį suinteresuotumą byloje. S. V. su R. R. ir D. J. kažkada atliko bausmę Alytaus pataisos namuose, tačiau išėjęs iš įkalinimo įstaigos su jais nebendravo, todėl jam nesuprantama, kaip minėti asmenys galėjo duoti parodymus apie jį.

11.3. Nėra duomenų, kad egzistavo BK 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti nusikalstamo susivienijimo požymiai, t. y. kad turėdama bendrą tikslą susivienijo grupė asmenų, kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Vien tai, kad S. V. pažinojo S. B., D. J. ir R. R., nepatvirtina dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nenustatyta, kad buvo tariamasi vykdyti nusikalstamas veikas ar jos buvo vykdomos, kad asmenų bendravimas buvo paremtas tam tikra hierarchija, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymu, kad egzistavo bendra „kasa“ ir t. t. Nesant objektyvių ir subjektyvių nusikalstamo susivienijimo, kaip bendrininkavimo formos, požymių, byla pagal BK 249 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta.

11.4. S. V. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta trylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes kitiems nuteistiesiems šioje byloje (D. T., R. T. ir A. B.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, nors jie prisipažino po 8–10 kartų gabenę nuo 50–80 kg (D. T. parodymai) iki 100–130 kg (A. B. parodymai) narkotinės medžiagos. Be to, R. T. į paskirtą bausmę nepagrįstai įskaityta per didelė paskirtos baudos dalis, laikant, kad ji bausmę visiškai atliko, nors jai dar liko sumokėti 210 MGL baudos. Minėtiems nuteistiesiems nebuvo pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes nenustatyta tam būtinų sąlygų visuma: jie teisme davė parodymus apie savo pačių nusikalstamas veikas ir dėl to gailėjosi, tačiau tai atitinka tik vieną iš BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; jie prisipažino ne savo noru, o dėl byloje esančių įrodymų (buvo sulaikyti policijos su įkalčiais, atlikus jų namuose ir garaže kratas buvo rastas didelis kiekis psichotropinės ir narkotinės medžiagos) ir tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje. Kitiems nuteistiesiems paskirtos itin švelnios bausmės leidžia abejoti teismo nešališkumu ir gali būti pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11.5. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti švelninama dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Procesas dėl S. V. vyko nuo 2010 m., visą šį laiką jis buvo nežinioje dėl savo ateities, o tokios trukmės procesas, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, laikomas nepriimtinai ilgu.

12. Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nutraukti arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

12.1. Teismai byloje esančius įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalį, todėl veiką pagal BK 249 straipsnio 1 dalį kvalifikavo nepagrįstai. Priimti sprendimai buvo grindžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, atleistų Ž. R., R. R., D. J., taip pat nuteistųjų R. T. ir D. T., kuriems, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos žymiai švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios, bausmės, parodymais. Minėtų asmenų procesinė padėtis arba jiems paskirtos bausmės verčia abejoti duotų parodymų patikimumu, o suteiktos „lengvatos“ baudžiamajame procese lėmė asmeninį suinteresuotumą byloje. R. J. su R. R. ir D. J. kažkada atliko bausmę Alytaus pataisos namuose, tačiau išėjęs iš įkalinimo įstaigos su jais nebendravo, todėl jam nesuprantama, kaip minėti asmenys galėjo duoti parodymus apie jį.

12.2. Byloje nėra jokių duomenų, kad egzistavo BK 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti nusikalstamo susivienijimo požymiai, t. y. kad turėdama bendrą tikslą susivienijo grupė asmenų, kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Vien tai, kad R. J. pažinojo S. B., D. J. ir R. R., nepatvirtina dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Byloje nėra duomenų, kad buvo tariamasi vykdyti nusikalstamas veikas ar jos buvo vykdomos, kad asmenų bendravimas buvo paremtas tam tikra hierarchija, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymu, kad egzistavo bendra „kasa“ tyčia dalyvauti tokio susivienijimo veikloje. Nesant objektyvių ir subjektyvių nusikalstamo susivienijimo, kaip bendrininkavimo formos, požymių, byla pagal BK 249 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta.

12.3. Skunde dėstoma daug procesinių pažeidimų, nurodoma, kad buvo apribota R. J. teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas, neaiškus ir prieštaringas, jame vartojama sąvoka „įtariamasis“, o ne „kaltinamasis“. Tai reiškia, kad jokių neginčijamų kaltės įrodymų nebuvo surinkta. R. J. kaltintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo, kuris įvykdytas iki 2009 m., kaltinime remiamasi D. J. parodymais, kurie yra nepatikimi: pats D. J. nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. liepos atliko bausmę Maroke, todėl negalėjo dalyvauti nusikaltime, inkriminuotame R. J., ir duoti apie tai parodymų. Be to, teisme buvo pažeista D. J. apklausos tvarka, nes perskaityti jo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai. Kad kaltinamasis aktas buvo abstraktus, patvirtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje R. J., S. M. ir D. U. buvo pateikti įtarimai pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, tačiau minėti asmenys buvo nuteisti tik pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma pašalinti kaltinamojo akto trūkumus, nes nedetalizuotos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, tačiau teisėjas A. J. tokį prašymą atmetė. Taip pat buvo pažeista teisiamojo posėdžio protokolo surašymo tvarka, nes protokolo turinys neatitiko garso įraše užfiksuotos informacijos, protokolas buvo nepasirašytas, gynyba neturėjo teisės su juo susipažinti ir teikti pastabas.

12.4. Pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes kitiems nuteistiesiems šioje byloje (D. T., R. T. ir A. B.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, nors jie taip pat prisipažino po 8–10 kartų gabenę nuo 50–80 kg (D. T. parodymai) iki 100–130 kg (A. B. parodymai) narkotinės medžiagos. Be to, R. T. į paskirtą bausmę nepagrįstai įskaityta per didelė paskirtos baudos dalis, laikant, kad ji bausmę visiškai atliko, nors jai dar liko sumokėti 210 MGL baudos. Minėtiems nuteistiesiems nebuvo pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes nenustatyta tam būtinų sąlygų visuma: jie teisme davė parodymus apie savo pačių nusikalstamas veikas ir dėl to gailėjosi, tačiau tai atitinka tik vieną iš BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. Kitiems nuteistiesiems paskirtos itin švelnios bausmės leidžia abejoti teismo nešališkumu ir gali būti pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12.5. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti švelninama dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Procesas dėl R. J. vyko nuo 2010 m., visą šį laiką jis buvo nežinioje dėl savo ateities, o tokios trukmės procesas, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, laikomas nepriimtinai ilgu.

13. Kasaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir bylą nutraukti arba paskirti švelnesnę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

13.1. Veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nes D. V. veikoje nėra BK 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikalstamo susivienijimo požymių. Byloje nenustatytas vienas iš pagrindinių nusikalstamo susivienijimo požymių – susitarimas bendrai veikti, darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taip pat nenustatyti ir kiti šiai bendrininkavimo formai būdingi požymiai. D. V. niekada neturėjo ilgalaikių, pastovių, glaudžių tarpusavio ryšių su kitais byloje nuteistais asmenimis, išskyrus darbinius santykius, susijusius su automobilių remontu, tai patvirtino ir už nusikalstamo susivienijimo organizavimą nuteistas S. B. Nebuvo tikslo ir išankstinio susitarimo daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nėra jokių duomenų, kad nuteistasis D. V. būtų padaręs kokius nors nusikaltimus, užduočių pasiskirstymo nebuvo, hierarchija bendraujant nenustatyta, ryšių su kitais nuteistaisiais D. V. nepalaikė, išskyrus tai, kad susitikdavo autoservise, kuriame pats dirbo. Taip pat nėra duomenų apie ekonominės naudos siekimą ar bendros „kasos“ egzistavimą.

13.2. Teismai nepagrįstai veiką kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Šio nusikaltimo esmė yra ta, kad asmuo, gabendamas neleistinus daiktus, sąmoningai nepateikia daiktų muitinės kontrolei, žinodamas apie pareigą juos pateikti, ar kitaip sąmoningai vengia kontrolės. Taigi turi būti nustatytas valstybės sienos kirtimas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad D. V. būtų kada nors išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

13.3. Taip pat D. V. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir turėjo siekį už atlygį ar be jo šias medžiagas perduoti kitiems asmenims, išmainant juos į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat nenustatyta, jog jis anksčiau buvo tokias medžiagas platinęs ar taręsis dėl tokių medžiagų platinimo.

13.4. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas. Teismo nuosprendis grindžiamas vien tik, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų Ž. R., D. J., R. R. bei itin švelniomis bausmėmis (baudomis) nuteistų D. T., R. T., A. B. parodymais. Teismai negalėjo remtis vien tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymais, nes tokie asmenys patys vykdė nusikalstamas veikas, o parodymus pakeitė padedant pareigūnams; tokiais parodymais remtis būtų galima tik tada, jei juos patvirtintų ir kiti įrodymų šaltiniai. Teismas šių asmenų parodymų analizės neatliko, juos tiesiog perrašė iš kaltinamojo akto.

13.5. Paskirta galutinė subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neatitinka teisingumo principo ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turi būti švelninama dėl per ilgo proceso. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarytos 2005–2010 metais, o byla nagrinėti teisme baigta tik 2017 metų pabaigoje. D. V. per visą nurodytą laiką naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Kad per ilgas procesas yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, pripažįsta ir kasacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>, 2K-192/2011 ir kt.).

14. Kasaciniu skundu nuteistoji D. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir bylą nutraukti arba, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, švelninti bausmę. Kasatorė skunde nurodo:

14.1. Padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis vien tik nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, atleistų D. J., R. R. ir Ž. R. parodymais, taip pat policijos pareigūnų T. M. ir A. U. parodymais, kurie yra abejotini ir nepatikimi. Minėtų liudytojų policijos pareigūnų parodymai sutampa, jų negalima patikrinti, niekas negali patvirtinti jų ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos, kad D. P. dalyvavo organizuoto susivienijimo veikloje: padėjo S. B., perduodavo kitiems nariams jo nurodymus, jos sodo namelyje buvo pakuojamos narkotinės medžiagos, o bute rengiami narių susitikimai. Tuo tarpu atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymai turėjo būti vertinami itin atidžiai dėl specifinės šių asmenų procesinės padėties. Tokie asmenys kaip D. J., R. R. ir Ž. R. buvo įtariamaisiais, o sutikę bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleisti nusikalstamo susivienijimo veikas, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl, būdami suinteresuoti savo teisinės padėties palengvinimu, galimai apkalbėjo kitus nuteistuosius.

14.2. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių nusikalstamo susivienijimo, kaip BK 25 straipsnio 4 dalyje įvardytos bendrininkavimo formos, buvimą. Vien tai, jog D. P. bendravo su S. B. kaip su draugu, taip pat su jo draugais, turėjo bendrą verslą, todėl vykdavo piniginiai atsiskaitymai, neleidžia daryti išvados apie vaidmenų ar užduočių pasiskirstymą, o tik patvirtina buvus paprastus buitinius tarpusavio santykius. Byloje neįrodyta, kad nuteistosios bendravimas su kitais asmenimis buvo grindžiamas baime ir paklusnumu, kad egzistavo bendra „kasa“, o asmenys turėjo tikslą bendrai daryti nusikalstamas veikas.

14.3. Bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, todėl panaikinus teismų sprendimus byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-414/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-414/2010">2K-414/2010</a>, 2K-195/2010, 2K-122/2010, 2K-659/2012). Išvada dėl teismo šališkumo daroma vertinant teismo proceso eigą ir priimtą nuosprendį, kuriame aprašant įrodymų šaltinius yra surašyti ne teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojų, kaltinamųjų parodymai, o nukopijuoti jų parodymai iš kaltinamojo akto, neatlikta parodymų analizė, jų palyginimas net ir tais atvejais, kai teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai iš esmės skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, be to, nuteistiesiems paskirtos labai skirtingos bausmės, pvz., kai kuriems paskirtos baudos už labai sunkių nusikaltimų padarymą.

14.4. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka paaiškėjo, kad pirmosios instancijos teisme nuteistąją R. T. gynęs advokatas E. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį už tai, jog reikalavo ir paėmė iš savo ginamosios R. T. didelės vertės (50 000 Lt) kyšį už tai, kad jis paveiks šią bylą nagrinėjusios Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininką teisėją A. J. už tai, kad R. T. bei jos sutuoktiniui D. T. nuosprendžiu nebūtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta subendrinta 520 MGL dydžio bauda. Paskirtą bausmę įskaičius į taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką laikyta, kad D. T. visiškai atliko jam paskirtą bausmę. Tuo pačiu nuosprendžiu R. T. buvo pripažinta kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai buvo paskirta 500 MGL dydžio bauda. Paskirtą bausmę įskaičius į taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. sausio 26 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL baudai, laikyta, kad nuteistoji bausmę atliko. Tačiau akivaizdu, kad R. T. negali būti laikoma atlikusia bausmę, nes buvo sulaikyta tik 105 paras, o vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus 2 MGL, ji atliko tik 210 MGL baudos dalies. Kadangi nuteistųjų R. T. ir D. T. gynėjas E. S. pažinojo teisėją A. J., buvo su juo ne kartą susitikęs, iškyla abejonių teismo nešališkumu, kurios gali būti pašalintos tik perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

14.5. D. P. ginčija nuteisimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teigia, kad narkotines medžiagas jos namuose paliko R. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jo parodymai abejotini, tačiau teismai jos parodymų nevertino. Pažymėtina, kad ant narkotikų paketų net nerasta nuteistosios rankų pėdsakų.

14.6. Paskirta bausmė per griežta, neįvertintos visos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės, neatsižvelgta, kad nuteistoji dirba, prižiūri neįgalų sūnų, kuriam nustatytas 25 proc. darbingumas, taip pat senyvo amžiaus tėvus. Be to, dėl per ilgos proceso trukmės bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turi būti švelninama. Ilga proceso trukmė šioje byloje nulemta valstybės institucijų veiksmų ir negali būti pateisinama šios bylos sudėtingumu, kaltinimų sunkumu, kaltinamųjų ar gynybos veiksmais. Ikiteisminis tyrimas byloje truko pusantrų metų, tuomet byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota pirmosios instancijos teismui, jame apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2014 m. birželio 9 d., o apeliacinis bylos nagrinėjimas truko iki 2017 m. lapkričio 10 d., t. y. net trejus su puse metų. Taigi bendra proceso trukmė iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo daugiau nei septyneri metai, o tokią trukmę gali pateisinti tik išimtinės ir nuo teismų valios nepriklausančios aplinkybės, tačiau tokių aplinkybių byloje nėra.

15. Kasaciniu skundu nuteistojo D. V. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir bylą nutraukti arba, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti švelnesnę bausmę, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir dėl šališkumo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

15.1. Nuteistasis D. V. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nes nėra jokių patikimų jo kaltės įrodymų, išskyrus, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų R. R., Ž. R. ir D. J. parodymus, kuriuos teismas turėjo vertinti itin atsargiai dėl šių asmenų procesinės padėties (jie buvę įtariamieji). Taip pat nuteistojo veikoje nėra BK 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikalstamo susivienijimo, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, požymių. Nuteistojo D. V. veiksmuose nebuvo bendros tyčios kartu daryti nusikaltimus, nėra įrodymų, kad jis vežė kontrabandą, organizavo jos vežimą ar disponavo narkotinėmis medžiagomis; jo nesiejo pastovūs ir ilgalaikiai ryšiai su kitais nariais, jis neturėjo jokio vaidmens kaip grupuotės narys. Nuteistasis dirbo servise „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, į servisą atvažiuodavo klientai, už serviso paslaugas, kaip įprasta visiems paslaugų gavėjams, buvo mokama, nėra jokių duomenų apie bendrą grupuotės „kasą“. Nėra duomenų, kad D. V. įrengdavo automobiliuose slėptuves. Už nusikalstamo susivienijimo veiklos organizavimą nuteistas S. B. parodė, kad pažįsta D. V. kaip automobilių meistrą. Vieninteliai asmenys, kurie šmeižė D. V., – D. J., R. R. ir A. B., kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės arba nubausti itin švelniomis bausmėmis – bauda, todėl jų parodymais yra pagrindo abejoti. Nors teismas nuteistojo D. V. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje grindė telefoniniais pokalbiais, tai yra niekiniai įrodymai. Grupės nariai buvo sekami apie metus, tačiau su nuteistuoju D. V. susiję telefoniniai pokalbiai buvo tik keli (tarp G. T. ir D. V.), juose kalbama apie autoserviso darbus (pvz., padangų keitimą) ar laisvomis temomis ir nėra užfiksuota jokios informacijos apie nusikalstamas veikas, jų planavimą ar vykdymą, pareigų pasiskirstymą ar veiksmų derinimą.

15.2. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris leistų D. V. veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį: nebuvo atliekamos kratos nei jo namuose, nei automobilyje, nėra duomenų, kad jis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Taip pat teismai neanalizavo D. V. kaltės klausimo, o tiesiog padarė išvadą, kad jis atsako už G. T. veiksmus: „nors D. V. pats tiesiogiai narkotinėmis medžiagomis nedisponavo ir jų kontrabandos būdu negabeno, tačiau D. V. perdavus S. B. nurodymus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis G. T., t. y. atlikus organizacinius G. T. padarytų nusikaltimų veiksmus, D. V. atsakomybė tiesiogiai sietina su G. T. padarytomis nusikalstamomis veikomis“. Taip pat D. V. nepagrįstai nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nes jis pats tiesiogiai narkotinių medžiagų negabeno, jomis nedisponavo. Nėra duomenų, kad jis būtų kirtęs Lietuvos sieną, o be šio fakto inkriminuoti kontrabandos negalima. Teismai, vertindami įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, rėmėsi prielaidomis, neatliko išsamaus įrodymų vertinimo, jų neaptarė, dalis asmenų parodymų (nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų Ž. R., D. J., R. R., nuteistųjų D. T., R. T., A. B.) yra perrašyti iš kaltinamojo akto.

15.3. Pagrindiniai įrodymai, kuriais remiantis D. V. pripažintas kaltu, yra nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, atleistų Ž. R., R. R. ir D. J. parodymai, kurie turėjo būti vertinami itin kritiškai. R. R. ir D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nepagrįstai, nes jie užėmė vadovaujamas pozicijas grupėje, o pagal BK 39¹ straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatorius ar vadovas. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį atleistų asmenų parodymai turi būti vertinami itin kritiškai dėl jų procesinės padėties (jie yra buvę įtariamaisiais).

15.4. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BPK 212 straipsniu, ikiteisminio tyrimo metu, dėl to nutraukiant ikiteisminį tyrimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims, kur nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra konstatuojama, kad jo veika atitinka atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, taigi, nesant apkaltinamojo nuosprendžio, nustatoma jo kaltė. Tam yra reikalingi įrodymai, o duomenys tampa įrodymais tik bylą nagrinėjant teisme. Toks teisinis reguliavimas yra prieštaraujantis Konstitucijai, todėl dėl BPK 212 straipsnio 7 punkte numatyto ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo yra tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų tik teismas, ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

15.5. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepateikė motyvuotų išvadų dėl dalies skundo argumentų: dėl BK 260 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies sudėties, dėl V. D. išteisinimo remiantis analogiškais įrodymais, kitiems nuteistiesiems taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies.

15.6. Teismas netinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir D. V. paskyrė per griežtą bausmę (galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų). Nevertinta nuteistojo asmenybė, tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, dirba, turi šeimą, laisvalaikiu sportuoja. Be to, procesas byloje truko septynerius metus, o tai yra nepateisinamai ilgas laikas. Nors byla sudėtinga, nuteistieji aktyviai dalyvavo jos nagrinėjime, todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė turi būti švelninama.

15.7. Bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, todėl teismų sprendimai turi būti panaikinti, o byla pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti iš naujo. Svarbi aplinkybė, kelianti abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo, yra ta, kad kaltinamąją R. T. gynęs advokatas E. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį už tai, jog reikalavo ir paėmė iš savo ginamosios R. T. didelės vertės kyšį (50 000 Lt) už tai, kad jis paveiks šią bylą nagrinėjusios Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininką teisėją A. J. už tai, kad R. T. bei jos sutuoktiniui D. T. nuosprendžiu nebūtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu (pirmininkas teisėjas A. J.) R. T. ir D. T. nebuvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl akivaizdu, kad byloje teisėjas buvo šališkas. Teismo šališkumas yra esminis BPK pažeidimas, apribojantis įstatymo garantuojamas kaltinamojo teises, tai yra besąlygiškas pagrindas naikinti teismo priimtą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, 382 straipsnio 3 punktas).

16. Kasaciniu skundu nuteistojo G. T. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, nuteistąjį G. T. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisinti, o nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į 199² straipsnio 1 dalį, taip pat paskirti švelnesnę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

16.1. Paskirta galutinė subendrinta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, dėl per ilgo proceso turi būti švelninama. Byla buvo tiriama ir nagrinėjama septynerius metus, dalis nuteistųjų buvo sulaikyti, kiti aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis G. T. 18 mėnesių buvo sulaikytas ir praleido Kauno tardymo izoliatoriuje, vėliau 73 mėnesius jam buvo paskirtas namų areštas, jo metu pareigūnai bet kuriuo paros metu tikrindavo jo buvimo vietą (iš viso 569 kartus). Dėl to nuteistasis patyrė didelių laisvės suvaržymų, netikrumą dėl procesinės padėties. Be to, nuteistasis G. T. naujų nusikalstamų veikų nei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nuo 2016 m. balandžio 18 d. dirba, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko šeimą (draugę ir du vaikus, vienas iš kurių mažametis, gimęs prieš metus).

16.2. Nuteistojo veikoje nėra BK 249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamo susivienijimo sudėties, todėl pagal šį straipsnį jis nuteistas nepagrįstai. Nuteistasis G. T. nuo pat proceso pradžios teigė, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje nedalyvavo, iš visų nuteistųjų pažinojo tik D. V., nes jis remontuodavo jo automobilį; S. B. pažįsta „iš matymo“, nes šis asmuo buvo apgadinęs jo automobilį. Taigi byloje nėra nustatyta nė vieno požymio, dėl kurio būtų galima nuteistąjį priskirti priklausius nusikalstamam susivienijimui: nėra nurodyti jokie konkretūs ilgalaikiai ryšiai, konspiracinis bendravimas, pasiskirstymas uždaviniais ir jų vykdymas, subordinacija, hierarchija, bendra „kasa“, nenustatyta, jog nuteistasis suprato dalyvaująs tokio susivienijimo veikloje ir gavo finansinę naudą. Taip pat nenustatyta, kad tarp nuteistųjų vyravo paklusnumo ir baimės atmosfera, vykdavo jų reguliarūs susitikimai. Nors teismai konstatavo, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nusikalstamos grupuotės narių susitelkimą ir ilgalaikius ryšius, analizuojant įrodymus ir sprendimų motyvus nėra aišku, kas, kaip ir kada palaikė glaudžius ryšius, turėjo bendrą tikslą daryti nusikaltimą ar nusikaltimus, turėjo bendrus pinigus ar jais naudojosi, ar apskritai gavo kokią naudą.

16.3. G. T. veikoje nėra BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sudėčių, už šias veikas jis nuteistas nepagrįstai. Nuteistasis visą laiką teigė, kad manė, jog per sieną gabena cigaretes, apie narkotines medžiagas nežinojo, taigi tyčios neturėjo. Todėl nuteistojo veika turi būti perkvalifikuojama į BK 199² straipsnio 1 dalį. Nors nuosprendyje teigiama, kad nuteistasis nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2010 m. gegužės 15 d. skirtinguose automobiliuose įrengtose slėptuvėse ne mažiau kaip keturis kartus iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabeno labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos – kiekius, nėra nurodytas veikos padarymo laikas, vežamų medžiagų kiekis, byloje nėra duomenų apie kirstą sieną. Taip teismai pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

16.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnį, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, o nuosprendyje pateiktos išvados nebuvo pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliaciniame skunde buvo prašoma pateikti konkrečius įrodymus dėl G. T. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip jis buvo susijęs su kitais nuteistaisiais, kada atliko konkrečius nusikalstamus veiksmus ir kokią finansinę naudą gavo, tačiau teismas to nepadarė, tik perrašė kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo teiginius.

17. Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir bylą nutraukti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl šališkumo. Kasatorius skunde nurodo:

17.1. Pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Teisminis procesas šioje byloje vyksta nepateisinamai ilgai: penkeri su puse metų pirmojoje ir treji su puse metų apeliacinėje instancijoje. Tokią trukmę lėmė ilgi tarpai tarp teisminių posėdžių, o tai yra pati šiurkščiausia vilkinimo forma, nes jokie realūs proceso veiksmai neatliekami, tačiau suėmimas kaltinamiesiems tęsiamas. Nuteistasis A. S. buvo suimtas 2010 m. spalio 14 d.; ikiteisminis tyrimas byloje truko aštuoniolika mėnesių; procesas pirmosios instancijos teisme truko iki 2014 m. birželio 9 d., apeliacinėje instancijoje – iki 2017 m. lapkričio 10 d. Nuo pat sulaikymo momento, nesant teismo nuosprendžio, A. S. buvo suimtas. Taigi bendra proceso trukmė buvo septyneri metai, o tokį ilgą terminą galėtų pateisinti tik išimtinės ir nuo teismų valios nepriklausančios aplinkybės, tačiau jų byloje nebuvo. Pripažinus, kad procesas byloje truko nepateisinamai ilgai, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turi būti švelninama.

17.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė asmenų teisę į nešališką teismą. Tokia išvada daroma vertinant teismo proceso eigą ir priimtą nuosprendį, kuriame aprašant įrodymų šaltinius yra surašyti ne teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojų, kaltinamųjų parodymai, o nukopijuoti jų parodymai iš kaltinamojo akto, neatlikta parodymų analizė, be to, nuteistiesiems paskirtos labai skirtingos bausmės (kai kuriems baudos už labai sunkius nusikaltimus). Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka paaiškėjo, kad pirmosios instancijos teisme nuteistąją R. T. gynęs advokatas E. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį už tai, jog reikalavo ir paėmė iš savo ginamosios R. T. didelės vertės (50 000 Lt) kyšį už tai, kad jis paveiks šią bylą nagrinėjusios Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininką teisėją A. J., kad R. T. bei jos sutuoktiniui D. T. nuosprendžiu nebūtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Byloje nustatyta, kad gynėjas E. S. pažinojo teisėją A. J., fiksuoti jų susitikimai, pokalbiai prieš pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimą, t. y. 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje.

17.3. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta subendrinta 520 MGL dydžio bauda. Paskirtą bausmę įskaičius į taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką laikyta, kad D. T. visiškai atliko jam paskirtą bausmę. Tuo pačiu nuosprendžiu R. T. buvo pripažinta kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai buvo paskirta 500 MGL dydžio bauda. Paskirtą bausmę įskaičius į taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. sausio 26 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL baudai, laikyta, kad nuteistoji bausmę atliko. Tačiau akivaizdu, kad R. T. negali būti laikoma atlikusia bausmę, nes buvo sulaikyta tik 105 paras, o vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus 2 MGL, ji atliko tik 210 MGL baudos dalies. Kadangi, kaip jau buvo minėta, nuteistųjų R. T. ir D. T. gynėjas E. S. pažinojo teisėją A. J., buvo su juo ne kartą susitikęs, be to, D. T. ir R. T. už labai sunkių nusikaltimų padarymą buvo paskirtos itin švelnios bausmės – baudos, o R. T. net ir akivaizdžiai neteisingai į bausmės laiką įskaitytas taikyto suėmimo laikas (dėl ko ji nepagrįstai laikoma atlikusia bausmę), iškyla abejonių teismo nešališkumu, jos gali būti pašalintos tik perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

17.4. Nepagrįstai konstatuota, kad A. S. padarė BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikoje, nes nėra jokių BK 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų šios bendrininkavimo formos požymių. Byloje nėra nustatytas nusikalstamo susivienijimo įkūrimo faktas, kas suprantama kaip dalyvių parinkimas, verbavimas, sutelkimas bendrai nusikalstamai veiklai, vaidmenų paskirstymas, nusikalstamos veiklos planų parengimas, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimas ir pan. Skundžiamuose nuosprendžiuose nusikalstamo susivienijimo organizavimas aprašomas lakoniškai: „nuo 2005 m. liepos mėn., tiksliau tyrimo nenustatyta, iki 2010 spalio 14 d. S. B. iš trijų ir daugiau asmenų subūrė, organizavo bei vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams, suvienijęs bendrai nusikalstamai veikai“. Toks kaltinimas neaiškus ir neleidžia tinkamai gintis, tačiau tai rodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie susivienijimo sukūrimą. Nėra nustatyta, kad vadovavo susivienijimui, taip pat nenustatyti asmenis siejantys ilgalaikiai, pastovūs tarpusavio ryšiai, hierarchinė struktūra, drausmė, subordinacija, bendra „kasa“. A. S. pažinojo vienintelį asmenį – S. B., tačiau tik todėl, kad remontavo S. B. namą. Kai A. S. trūko pinigų, jam buvo pasiūlyta vežti cigaretes iš Rusijos Federacijos į Lietuvą, narkotikų vežti jam niekas nesiūlė ir jis to nebūtų daręs. Taigi A. S. veikoje nebuvo tyčios dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje.

17.5. A. S. nepagrįstai nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Nėra jokių įrodymų, kad A. S. būtų vykęs į Ispaniją ar Olandiją, todėl nesuprantama, kodėl teismo nuosprendyje formuluojama, jog 2010 m. spalio mėn. jis buvo nuvykęs į Ispaniją, kur iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, jas per Olandiją gabeno į Lietuvą. Byloje yra neginčijamai įrodyta tik tai, kad A. S. su sutuoktine vyko į Lenkiją, o to jie ir neslepia. Nėra jokių įrodymų, kad A. S. būtų kirtęs valstybės sieną ir vežęs kontrabandą, jo mašinoje narkotikų nerasta (jos rastos D. T. priklausančiame garaže). Apie narkotinių medžiagų automobilyje įrengtose slėptuvėse buvimą žinojo R. R., A. B. ir D. T.. A. S. nežinojo, kad jo mašinoje kažkas paslėpė narkotikus.

17.6. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis vien tik nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, atleistų D. J., R. R. ir Ž. R. parodymais, kurie yra abejotini ir nepatikimi. Atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymai turėjo būti vertinami itin atidžiai dėl specifinės šių asmenų procesinės padėties (jie buvę įtariamieji). Tokie asmenys, kaip antai D. J. R. R. ir Ž. R., buvo įtariamaisiais, o sutikę bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleisti nusikalstamo susivienijimo veikas, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl, būdami suinteresuoti savo teisinės padėties palengvinimu, galimai apkalbėjo kitus nuteistuosius. Be to, R. R. ir D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nepagrįstai, nes jie užėmė vadovaujamas pozicijas grupėje (į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė R. T. ir D. T.; verbavo kitus grupuotės narius), o pagal BK 39¹ straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatorius ar vadovas.

17.7. Pažeistos BPK 261 straipsnio 5 ir 7 dalys, reglamentuojančios teisiamojo posėdžio protokolo surašymo ir susipažinimo su juo tvarką. Byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 11 d. gynėjai prašė leisti susipažinti su teisiamųjų posėdžių protokolais, tačiau teismas neleido to daryti nurodydamas, kad tarp posėdžių daroma pertrauka ir susipažinti bus leista tik kai bus pabaigtas teismo posėdis. Teismo posėdis buvo baigtas 2014 m. birželio 9 d., tačiau iki 2014 m. birželio 27 d., kai buvo nuvykta susipažinti su bylos medžiaga ir daromos bylos kopijos, teismo posėdžio protokolai (išskyrus 2014 m. gegužės 12 d. ir 2014 m. birželio 9 d.) nebuvo pasirašyti kolegijos pirmininko, o tik sekretorės, todėl priimant nuosprendį negalima remtis šiuose protokoluose užfiksuotais duomenimis. Be to, gynyba negalėjo reikšti pastabų dėl nepasirašyto protokolo. Tai – šiurkštus procesinis pažeidimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas nepasisakė.

17.8. A. S. paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga ir neproporcinga, nes teismai tinkamai neįvertino A. S. asmenybės: anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, vedęs, turi vaikų, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Akcentuotina ir tai, kad pagal tuos pačius kaltinimus kitiems kaltinamiesiems paskirtos tik baudos, nors nustatyta, kad jie aktyviais veiksmais užsiėmė nusikalstamomis veikomis.

18. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas prašo panaikinti pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

18.1. Teismai nepagrįstai A. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (nustatė jį buvus narkotinių medžiagų „kurjeriu“), nes byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį atleistų R. R., Ž. R. ir D. J. parodymus, kuriuos teismai dėl jų išskirtinės procesinės padėties (bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis) turėjo vertinti ir jais remtis itin atsargiai. Šioje byloje atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymus patvirtino tik nuteistieji D. T., R. T. ir A. B., tačiau šių nuteistųjų parodymai taip pat nepatikimi, nes jiems už labai sunkius nusikaltimus buvo paskirtos itin švelnios bausmės – baudos, nors kitiems nuteistiesiems šioje byloje buvo skirta po 13 ar 14 metų laisvės atėmimo.

18.2. Kvalifikuojant veiką pagal BK 249 straipsnį būtina nustatyti pagrindinius BK 25 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikalstamo susivienijimo požymius, tačiau šioje byloje teismai to nepadarė. Kaip matyti iš skundžiamų nuosprendžių turinio, byloje nėra duomenų, kad nuteistąjį A. Š. su kitais nuteistaisiais šioje byloje siejo pastovūs, glaudūs ir ilgalaikiai ryšiai. Didžiosios dalies nuteistųjų jis nepažinojo. Nuteistieji R. T. ir D. T. patvirtino, kad A. Š. pirmą kartą pamatė tik teismo salėje 2011 m. liepos 17 d., kai D. T. buvo tęsiamas suėmimas, o tai paneigia A. B. parodymus, kad A. Š. kartu su D. T. apžiūrinėjo automobilyje įrengtas slėptuves narkotikams. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad A. Š. būtų lankęsis autoservise „(duomenys neskelbtini)“, į kurį atvykdavo kiti nuteistieji. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai ir slapto sekimo protokolai (2011 m. lapkričio 11 d., 2011 m. vasario 11 d., 2011 m. vasario 10 d.) taip pat nepatvirtina A. Š. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje: juose užfiksuoti duomenys patvirtina tik tai, kad A. Š. pažinojo S. B. ir D. J. Jokių duomenų apie tai, kad šių asmenų bendravimas buvo susijęs su nusikalstamomis veikomis, byloje nesurinkta. Taip pat byloje nenustatyti faktai apie egzistavusią hierarchinę struktūrą tarp grupės narių, drausmės palaikymą, bendros „kasos“ turėjimą.

18.3. Nuteistajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtarimas dėl keturių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnyje, padarymo. Teismui A. Š. perduotas tik dėl vieno narkotinių medžiagų kontrabandos epizodo, tačiau teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo aplinkybes nurodyta, kad ši veika pasireiškė tuo, jog jis „ne mažiau kaip keturis kartus iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabeno labai didelius narkotinių medžiagų kiekius“. Tokia nuosprendžio formuluotė pažeidžia BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes neteisingai išdėstomos įrodyta pripažinta nusikalstamos veikos aplinkybės. Be to, vieno BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo inkriminavimas (narkotinių medžiagų gabenimas 2010 m. spalio 13–14 d.) neleidžia teigti, kad A. Š. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

18.4. Nėra jokių patikimų A. Š. kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą parodymų. Vieninteliai įrodymai, kuriais rėmėsi teismai, – tai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį atleisto D. J. parodymai, kuriuos, teismų manymu, patvirtina sekimo pažymoje užfiksuota informacija, jog 2010 m. rugpjūčio 14 d. 13.10 val. automobilis „Nissan Primera“ atvažiavo į (duomenys neskelbtini) name esantį požeminį garažą (asmuo, vairuojantis automobilį, nustatytas nebuvo).

18.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bendrindamas bausmes. Nors apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo nuteistojo A. Š. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį ir vietoj buvusios penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams, galutinė subendrinta bausmė dėl to nesumažėjo – liko laisvės atėmimas keturiolikai metų. Taigi teismas neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles. Perkvalifikavus A. Š. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad sunkus ir labai sunkūs nusikaltimai, numatyti BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, labai skiriasi pagal savo pavojingumą nuo BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo ir yra priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Todėl apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas A. Š. galutinę subendrintą bausmę, privalėjo, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, taikyti bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimti švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti trylika metų laisvės atėmimo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

19. Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, kitų kasatorių kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

20. Kasatoriai teismų sprendimus skundžia BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, dalis skunduose pateiktų esminių argumentų dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų yra analogiški. BPK 369 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Kasatoriai teigia, kad teismai pažeidė BK bendrosios dalies normas, t. y.: 1) netinkamai taikė BK 25 straipsnio 4 dalies, 249 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, nes nuosprendžiuose nei jų bendrininkavimo, nei nusikalstamo susivienijimo požymiai neatskleisti; 2) netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, tinkamai neindividualizavo bausmių nusikalstamų veikų bendrininkams; 3) skirdami bausmes, neatsižvelgė į tai, kad baudžiamasis procesas buvo pernelyg ilgas, kas lemia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą; 4) pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas (BK 2 straipsnio 6 dalis) (nuteistojo S. V. kasacinis skundas). BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais šio kodekso pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Kasatoriai teigia, kad: 1) teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles – apkaltinamąjį nuosprendį grindė vadovaudamiesi BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės R. R., Ž. R. ir D. J. nepatikimais ir netinkamai įvertintais parodymais; 2) apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes D. T., R. T. taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė žymiai švelnesnes bausmes negu kitiems nuteistiesiems šioje byloje; 3) pirmosios instancijos teismas apribojo gynybos teises susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolais, reikšti dėl jų pastabas (A. S. gynėjo advokato M. P. kasacinis skundas).

21. Tačiau, be šių pagrindinių kasacinių skundų argumentų, kasatoriai – nuteistasis D. V., nuteistųjų D. V., G. T. ir A. S. gynėjas advokatas M. Paukštė, nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas G. Bukauskas teigia, jog minėti nuteistieji nepagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, o D. P. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Iš šių kasatorių skundų, susijusių su nepagrįstu nuteisimu pagal minėtus BK specialiosios dalies straipsnius, turinio matyti, kad juose iš esmės ginčijamas abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas, kasatoriams pateikiant savą nuomonę dėl atskirų bylos duomenų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes, teigiant, kad patikimų jų kaltumo įrodymų nėra (pvz., nenustatyta, kad buvo kirsta valstybės siena; manė, kad veža cigaretes; nėra užfiksuota telefoninių pokalbių, kurie patvirtintų veikų padarymą; nebuvo atliekamos kratos namuose ar automobilyje), ir pateikiant savas įrodymų vertinimo versijas. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Skundžiamų teismų baigiamųjų aktų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis apskųstuose nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas žemesnių instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo negali pakeisti savu. Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-6-507/2017 ir kt.). Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad didžioji dalis skunduose dėstomų argumentų yra skirti teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti, įrodymų vertinimui, pateikiant jų savąjį vertinimą ir teigiant, kad padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

22. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio kasacinių skundų argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Dėl to kasatorių teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

23. Taip pat vienas iš kasatorių – nuteistasis R. J. – teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, yra nemotyvuotas ir neaiškus. Šio argumento nuteistasis apeliaciniame skunde nekėlė ir šio aspekto apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl, vadovaudamasi BPK 367 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija šio kasatoriaus argumento nenagrinės.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

24. Kasaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo šališkumo prielaidos yra grindžiamos tiek atliktu bylos medžiagos ir įrodymų vertinimu, tiek tokiais faktais kaip Kauno apygardos teismo teisėjo A. J., kuris pirmininkavo nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, šališkumas, palankumo rodymas kai kuriems nuteistiesiems, t. y. R. T. ir D. T. Tokia išvada daroma įvertinus jiems paskirtas žymiai švelnesnes bausmes negu kitiems nuteistiesiems šioje byloje. Be to, minėtų nuteistųjų gynėjas advokatas E. S., kuris pažinojo teisėją A. J. ir buvo ne kartą su juo susitikęs, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį už tai, kad reikalavo ir paėmė iš savo ginamosios R. T. didelės vertės kyšį (50 000 Lt) už tai, kad jis paveiks šią bylą nagrinėjusį teisėją A. J. (jis byloje apklaustas kaip liudytojas), kad R. T. ir jos sutuoktiniui D. T. nuosprendžiu nebūtų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

24.1. Teismo nešališkumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a>, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2008">2K-340/2008</a>, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016, 2K-65-976/2017).

24.2. Atkreiptinas dėmesys, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pavyzdžiui, 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01).

24.3. Apeliaciniuose skunduose kasatoriai taip pat skundė teismo nešališkumą, vienas iš nuteistųjų D. U., D. P., S. M. gynėjo, G. T., S. B. ir jo gynėjo, S. V., A. S., D. V. gynėjo apeliacinių skundų argumentų – skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas. Nuteistieji D. U., G. T., S. B., D. P. apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su netinkamu įrodymų įvertinimu, kas rodo, jog teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo išsamumo ir jų kaltumo; nuteistųjų A. S., S. V., D. V. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą rodo tai, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nepasisakė nė dėl vieno gynybos argumento, išdėstyto baigiamosiose kalbose ir paskutiniuose žodžiuose, tuo tarpu prokurorės baigiamoji kalba beveik pažodžiui perkelta į skundžiamą nuosprendį, visų liudytojų ir kaltinamųjų (nuteistųjų) parodymai nuosprendyje pažodžiui perrašyti iš apklausų protokolų ikiteisminio tyrimo metu, didelė dalis teisiamuosiuose posėdžiuose pateiktų kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymų nebuvo tenkinti, taip buvo pažeistas rungimosi principas, apribota kaltinamųjų teisė į gynybą; nuteistojo S. M. gynėjo teigimu, šioje baudžiamojoje byloje pasireiškė išankstinė teismo nuostata ir palankumas kaltinimo pusei, ignoruojant duomenis paneigiančius kaltinimo teiginius; S. B. gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kai kuriuos gynybos prašymus (pvz., prašymą dėl liudytojo D. J. dalyvavimo apklausiant R. R.), pažeidė rungimosi principą. Šiais argumentais kartu su kitu pagrindiniu faktu – advokato E. S., atstovavusio R. T., nuteisimu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį – grindžiamas pirmosios instancijos teismo teisėjo A. J. subjektyvusis šališkumas. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmoji grupė argumentų siejama su nepalankiu nuteistiesiems įrodymų vertinimu, tačiau kitoks, nei proceso dalyvis tikisi, įrodymų vertinimas pats savaime nereiškia teismo šališkumo. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinio matyti, kad įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Dar kartą pažymėtina, kad tai, jog ne visi kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymai buvo tenkinami, nesudaro pagrindo pripažinti teisėją šališku.

24.4. Kita kasacinių skundų argumentų grupė yra siejama su E. S., atstovavusio R. T., nuteisimu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį. Tikrindama šį faktą kaip galimą pagrindą teisėjo šališkumui byloje susiformuoti teisėjų kolegija susipažino su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir 2018 m. balandžio 10 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria E. S. apeliacinis skundas buvo atmestas, bei bylos medžiaga. Susipažinus su byla nustatyti šie faktai, kurie yra svarbūs sprendžiant šališkumo klausimą: ikiteisminis tyrimas E. S. byloje pradėtas 2014 m. gegužės 19 d. pagal R. T. protokolą-pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2014 m. sausio mėnesį, nuo 15 iki 31 dienos, teismo posėdžio pertraukos metu ji susitiko su savo gynėju advokatu E. S., šis jai nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis D. T. už 50 000 Lt gali išvengti jiems baudžiamojoje byloje gresiančių laisvės atėmimo bausmių. Atitinkamai vieno iš 2014 metų sausį vykusių teismo posėdžių metu prokurorė kaltinamiesiems R. T. ir jos sutuoktiniui D. T. bei A. B. pasiūlė skirti baudas. Po šio teismo posėdžio, kaip tvirtino R. T., ji su sutuoktiniu pradėjo abejoti E. S. pasiūlymu dėl 50 000 Lt perdavimo už jiems palankaus teismo sprendimo priėmimą, todėl nusprendė nedaryti nusikalstamos veikos ir kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybą dėl neteisėtų advokato veiksmų. Lazdijų teismo nutartimi buvo sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos ir gaunamos informacijos kontrolė, buvo leista nurodytą informaciją fiksuoti ir kaupti tris mėnesius, t. y. nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. posėdyje buvo pabaigtas bylos nagrinėjimas T. ir kitų kaltinamųjų byloje ir buvo paskelbta nuosprendžio skelbimo data. Nuosprendis buvo paskelbtas 2014 m. birželio 9 d. A. J. E. S. byloje buvo apklaustas 2014 m. birželio 11 d. Atliekant proceso veiksmus E. S. byloje jokių A. J. veiksmų, vertintinų kaip siekis ar noras bendrauti su E. S. arba tartis dėl bylos aplinkybių, nebuvo nustatyta. Atsižvelgdama į aptartą situaciją ir į tai, kad A. J. bylą nagrinėjo trijų teisėjų kolegijoje, į BPK 299 straipsnyje nustatytą Teisėjų pasitarimo ir balsavimo tvarką dėl nuosprendžio priėmimo, ypač į tai, kad teisėjų pasitarimas ir balsavimas vyksta atskirai dėl kaltės įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo ir kitų klausimų; nuosprendžio priėmimo metu klausimai išsprendžiami balsų dauguma; teisėjas, kuris nuosprendžio priėmimo metu laikosi kitos nuomonės, turi teisę ją išdėstyti raštu ir ji skelbiant nuosprendį neskaitoma, bet pridedama prie bylos (atskirosios nuomonės byloje nebuvo surašyta), teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių pirmosios instancijos teismo teisėjo A. J. šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnyje išvardytus teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą šališku, todėl darytina išvada, kad kasatorių teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

Dėl apeliacinių skundų išnagrinėjimo apimties

25. Nepagrįsti ir gynėjo advokato M. P. kasacinių skundų dėl nuteistųjų D. V. ir G. T. teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistųjų gynėjo apeliacinius skundus, kad nepasisakė dėl dalies esminių skundų argumentų.

26. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-10-976/2016).

27. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistųjų D. V. ir G. T. gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl inkriminuotų jiems BK straipsnių sudėties buvimo jo ginamųjų veikose, įrodymų vertinimo, jų leistinumo ir pakankamumo grindžiant nuteistųjų kaltę, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo yra išsamiai aptarta ir atsakyta. Tai, kad šis teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei pageidavo nuteistieji ar jų gynėjas, savaime nereiškia, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų.

Dėl teismo posėdžio protokolo pasirašymo

28. Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas M. Paukštė teigia, kad buvo pažeistos BPK 261 straipsnio 5 ir 7 dalys, reglamentuojančios teisiamojo posėdžio protokolo surašymo ir susipažinimo su juo tvarką. Byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 11 d. gynėjai prašė leisti susipažinti su teisiamųjų posėdžių protokolais, tačiau teismas neleido to daryti nurodydamas, kad tarp posėdžių daroma pertrauka ir susipažinti bus leista tik kai bus pabaigtas teismo posėdis. Teismo posėdis buvo baigtas 2014 m. birželio 9 d., tačiau iki 2014 m. birželio 27 d., kai buvo nuvykta susipažinti su bylos medžiaga ir daromos bylos kopijos, teismo posėdžio protokolai (išskyrus 2014 m. gegužės 12 d. ir 2014 m. birželio 9 d.) nebuvo pasirašyti kolegijos pirmininko, o tik sekretorės, todėl, anot kasatorių, priimant nuosprendį negalima remtis šiuose protokoluose užfiksuotais duomenimis. Be to, gynyba negalėjo reikšti pastabų dėl nepasirašyto protokolo. Nurodyti kasacinio skundo teiginiai, kad teismo posėdžio protokolo pasirašymas, pažeidžiant šio proceso veiksmo metu galiojusio BPK 261 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, įpareigojančias pasirašyti protokolą tuoj po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, bet ne vėliau kaip per tris dienas po jo pabaigos, yra vertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad BPK nustatytų teisiamojo posėdžio protokolo surašymo terminų nesilaikymas yra procesinis pažeidimas, tačiau toks pažeidimas nagrinėjamoje byloje nelaikytinas esminiu BPK 369 straipsnio prasme, t. y. tokiu pažeidimu, dėl kurio kasacine tvarka apskųstas nuosprendis turėtų būti naikinamas ar keičiamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-314/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendžio turinys, nuosprendžio surašymo laikas įstatyme tiesiogiai nesusietas priežastiniu ryšiu su teismo posėdžio protokolo turiniu ir jo surašymo laiku. Kiekvienu atveju teismo posėdžio protokolas rašomas teismo posėdžio metu. Atitinkamai yra daromas ir teisiamojo posėdžio įrašas, kuriame detaliau fiksuojami posėdžio garso įrašo duomenys. Įrašas yra sudėtinė posėdžio protokolo dalis. Vadinasi, rašant nuosprendį yra remiamasi teismo posėdžio protokolu ir / ar posėdžio garso įrašais. Teismo posėdžio protokolo nepasirašymas per BPK nustatytus terminus nesudaro kliūčių teikti pastabas dėl protokolo turinio. Šia teise kasatoriai pasinaudojo ne teikdami atskiras pastabas per BPK nustatytus terminus, bet teikdami apeliacinius skundus.

Dėl BK 25 straipsnio 4 dalies, 249 straipsnio taikymo

29. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad S. B. nepagrįstai nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o S. V., R. J., D. V., D. P., G. T., A. S., A. Š. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nes jų veiksmuose nenustatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamam susivienijimui, kaip vienai iš BK 25 straipsnyje įtvirtintų bendrininkavimo formų, būdingi požymiai. Kasatoriai pažymi, kad juos siejo draugiški, buitiniai santykiai, todėl jų atlikti veiksmai nebuvo nusikalstami ar kitaip socialiai žalingi. Be to, nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad neteisėtoje grupėje dalyvavę asmenys turėjo konkrečius vaidmenis ar užduotis, kad buvo aiški organizacinė hierarchija ir paklusnumo santykiais grindžiama vidinė struktūra, nebuvo bendros kasos ir pan., o šie požymiai yra būtini inkriminuojant dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.

30. BK

31. Kvalifikuojant veiką pagal BK 249 straipsnį būtina nustatyti pagrindinius BK 25 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikalstamo susivienijimo požymius. Nusikalstamam susivienijimui būtini jo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas teismų praktikoje suprantami kaip šių asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veika – sunkių ar labai sunkių (o nuo 2013 m. liepos 13 d. ir apysunkių) nusikaltimų darymas. Pagal teismų praktiką, vertinant bylos duomenis pagal šį požymį, atkreipiamas dėmesys į susivienijimo organizacinę hierarchiją, vidinės drausmės buvimą, dalyvių specializaciją, veiklos planavimą, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolę, bendras lėšas, jų paskirtį ir panaudojimą, ryšių, transporto priemonių turėjimą, konspiracinius bendravimo būdus ir pan. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatybes, šiam požymiui konstatuoti gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės. Nenustačius vienos ar kelių minėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, požymiui konstatuoti gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2009">2K-154/2009</a>). Taigi iš esmės tokie požymiai, kaip grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir panašiai, yra nusikalstamo susivienijimo požymio – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos, kurias konkrečiu atveju nustato teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctMTM5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-139/2015">2K-17-139/2015</a>). Minėti ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas yra labai svarbus nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo kriterijus, tačiau ne vienintelis, todėl teismų praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tokį klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad apie baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, kad nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumo lygis ir tai yra vertinimo dalykas, kurį nulemia konkrečios bylos ypatybės, joje nustatytų aplinkybių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57/2013">2K-57/2013</a>). Tai, kad nusikalstamo susivienijimo požymių – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos yra svarbios konstatuojant sunkiausią bendrininkavimo formą – nusikalstamą susivienijimą, pažymėta ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>. Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktiniai duomenys „rodo tiek formaliuosius nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos požymius (trys ir daugiau asmenų; susitarimas vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti; pastovūs grupės narių tarpusavio ryšiai; vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas), tiek ir neformaliuosius požymius, leidžiančius daryti išvadą apie aukštą šio nusikalstamo junginio organizavimo lygį ir priskirti jį organizuoto nusikalstamumo fenomenui (hierarchinė struktūra, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, disponavimas bendromis lėšomis, drausmės ir subordinacijos palaikymas, ryšių su teisėsaugos institucijų pareigūnais palaikymas vengiant baudžiamosios atsakomybės ir kt.)“.

32. Teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali būti kaltinamas ir toks susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas (kūrimas) gali pasireikšti veiksmais, kuriais parenkami, verbuojami, telkiami bendrai nusikalstamai veiklai susivienijimo dalyviai, atliekamas vaidmenų susivienijimo dalyviams skirstymas ir pan. Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui – susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidaus elgesio taisyklių nustatymas, drausmės palaikymas, nusikalstamos veikos planų rengimas, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, skirstymo valdymas ir pan. Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas nusikalstamo susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų rengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis ir kitokiomis nusikalstamo susivienijimo turimomis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA5LTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-209-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-209-699/2017">2K-209-699/2017</a>).

33. Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir teismų sprendimuose nurodytos aplinkybės rodo, kad teismai teisingai aiškino minėtas baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatas. Kasacinių skundų teiginiai, neva S. B., S. V., R. J., D. V., D. P., G. T., A. S., A. Š. veikose nebuvo nusikalstamo susivienijimo požymių, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys abiejų instancijų teismų nustatytoms aplinkybėms, nuosprendžių turiniui ir esmei. Pažymėtina, kad skunduose nurodytus esminius argumentus (susijusius su organizuotumo lygiu, užduočių pasiskirstymu, vidine hierarchija ir pan.) išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas dėl nusikalstamo susivienijimo pagrįstomis ir teisingomis. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, atskleidžiančius visų nuteistųjų tarpusavio ryšius, organizuotumo lygį, veiklos pastovumą, užduočių pasiskirstymą, kitus nusikalstamo susivienijimo požymius, šiems asmenims darant labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų bei šių medžiagų kontrabanda (BK 260 straipsnio 3 dalis, 199 straipsnio 2 dalis).

34. Teismai konstatavo, kad S. B. suburta grupuotė nusikalstamas veikas darė ilgą laiko tarpą, t. y. beveik penkerius metus, iki 2010 m. Šiai grupuotei vadovavo S. B., kuris duodavo tikslius nurodymus kitiems nuteistiesiems dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo, kiekvienam nustatydavo konkrečias užduotis ir vaidmenį, skirstydavo iš nusikalstamų veikų gautus pinigus, kontroliavo visos grupuotės veiklą. Nuteistieji A. Š., A. S., S. M., R. J., S. V., G. T. buvo narkotinių medžiagų kurjeriai; D. U. surasdavo narkotinių medžiagų gabenimo kurjerius, kontaktavo su Jungtinėje Karalystėje esančiais narkotinių medžiagų pardavėjais, įgydavo narkotines medžiagas ir organizavo jų gabenimą į Lietuvą; D. V. į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė G. T., perduodavo jam S. B. nurodymus bei pinigus, taip pat dirbdamas servise „(duomenys neskelbtini)“ organizavo automobilių, kuriais buvo gabenamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, remontą; D. P. perduodavo S. B. nurodymus ir pinigus už dalyvavimą darant nusikalstamas veikas kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, taip pat suteikdavo jai priklausančias patalpas narkotinėms medžiagoms pakuoti. Taigi visų nusikaltimuose dalyvavusių asmenų veikla buvo suderinta, papildė viena kitą ir buvo nukreipta bendram tikslui pasiekti, o kartu ir būtina jam įgyvendinti, visi nusikaltimai buvo daromi pagal iš anksto parengtą planą. To reikalavo nusikaltimų darymo mastas (tarptautinis pobūdis), nes nuteistųjų veikla apėmė ne tik Lietuvos teritoriją, bet ir kitas valstybes.

35. Bylos aplinkybės patvirtina, kad labai dideli (apie 75–100 kg vieno vežimo metu) narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai buvo vežami iš kitų valstybių (pvz., iš Ispanijos, Olandijos) per Lietuvą į Rusiją, palaikomi kontaktai su šių medžiagų pirkėjais ir pardavėjais. Tai rodo tarptautinį šios grupuotės veikimo mastą, o kartu ir sudėtingesnį organizuotumo lygį, koks yra būdingas būtent nusikalstamam susivienijimui kaip vienai iš bendrininkavimo formų. Nuteistiesiems inkriminuoti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai nebuvo daromi stichiškai, neplanuotai, priešingai, jiems buvo kruopščiai ir apgalvotai ruošiamasi tiek specialiai gabenimui pritaikant automobilius (dvigubi dugnai), tiek slepiant narkotines medžiagas (naudojama speciali juosta ir purškiamos medžiagos, kad neužuostų pasieniečių šunys), tiek laikantis konspiracijos bendraujant tarpusavyje ir su kitais asmenimis. Byloje nustatyta, kad automobiliai buvo remontuojami bei specialiai pritaikomi narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti autoservise „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo grupuotės narių susibūrimo vieta, o pas nuteistąją D. P. sode šios medžiagos buvo pakuojamos. Rūpinantis grupuotės narių saugumu ir siekiant konspiracijos, apie gabenamas medžiagas buvo kalbama užuominomis, vengiant tiesiogiai jas įvardyti kaip narkotines. Kiekvieną kartą gabenant šias medžiagas S. B. nurodymu buvo perkami nauji mobilieji telefonai ir naujos SIM kortelės, kuriuos grįžę į Lietuvą nusikalstamo susivienijimo nariai turėdavo sunaikinti.

36. Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl nusikalstamo susivienijimo buvimo yra tarp grupuotės narių egzistuojanti aiški hierarchinė struktūra ir bendros lėšos („kasa“). Tai ir buvo nustatyta šioje byloje: iš lėšų, kuriomis disponavo S. B., buvo rengiamasi daryti nusikaltimus ir teikiama materialinė pagalba suimtiems ar bausmę atliekantiems grupuotės nariams. Ne visi grupuotės nariai galėjo tiesiogiai bendrauti su S. B. (antai narkotinių medžiagų kurjeriai gaudami nurodymus su S. B. bendravo per tarpininkus – R. R., D. U., D. V.), kiekvienas grupuotės narys, grįžęs iš užsienio, privalėjo S. B. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiskaityti apie savo veiklą, o siekiant glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo ir asmenų įtraukimo į grupuotės veiklą vyko grupuotės narių susitikimai autoservise „(duomenys neskelbtini)“ ir D. P. priklausančiame sode. Tai, kad nuteistieji bičiuliavosi, kartu šventė įvairias šventes, gimtadienius, vykdavo atostogų, patvirtina, kad jų bendrininkavimas darant nusikalstamas veikas buvo pasiekęs aukščiausią organizuotumo ir pavojingumo lygį – nusikalstamą susivienijimą. Būtent glaudesni ir ilgalaikiai asmenų, kartu darančių nusikalstamas veikas, tarpusavio ryšiai ir abipusis pasitikėjimas lemia sudėtingesnį bendrininkavimo lygį, didesnį organizuotumo laipsnį, kas ir buvo nustatyta šioje byloje.

37. Nuteistasis S. B. kasaciniame skunde kelia klausimą dėl organizuotos grupės, o ne nusikalstamo susivienijimo buvimo nuteistųjų veikoje. Kaip vienus iš motyvų nurodo, kad byloje nėra nustatytas nusikalstamo susivienijimo įkūrimo faktas, kas suprantama kaip dalyvių parinkimas, sutelkimas bendrai nusikalstamai veikai, vaidmenų paskirstymas ir pan. Tokie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

38. Organizuota grupė apibrėžiama BK 25 straipsnio 3 dalyje, kur nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupuotės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. BK 25 straipsnio 4 dalyje pateiktame nusikalstamo susivienijimo apibrėžime nurodyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ir daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Baudžiamasis įstatymas nepateikia konkrečių kiekybinių (dėl asmenų, dalyvaujančių darant nusikaltimus, ar daromų nusikaltimų skaičiaus) šių dviejų bendrininkavimo formų atribojimo kriterijų. Sprendžiant organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo atribojimo klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, ypač kreipiant dėmesį į organizuotumo lygį, kurį lemia maksimalaus pelno siekimas, tarptautinis daromų nusikalstamų veikų pobūdis, vidinė hierarchinė struktūra, vaidmenų pasidalijimas, kriminaliniai ryšiai, pastovumas. Šioje byloje teismai, įvertinę nuteistųjų veiklą minėtais aspektais, pagrįstai nustatė, kad jų bendrininkavimas buvo pasiekęs pačią pavojingiausią formą – nusikalstamą susivienijimą. Tokią išvadą lėmė tai, kad šiai grupuotei buvo būdingi hierarchinės struktūros požymiai; kad S. B. šioje grupuotėje buvo įtakingiausias; kad nuteistųjų tarpusavio ryšiai buvo pakankamai lojalūs ir vieningi; kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog egzistavo bendra grupuotės „kasa“; egzistavo vidinė drausmė ir pavedimų vykdymo kontrolė, paklusnumo ar baimės atmosfera, su grupuotės vadovu S. B. ne visi nariai galėjo kontaktuoti tiesiogiai; buvo organizuojami bendri susirinkimai autoservise „(duomenys neskelbtini)“ ir D. P. sode, skirti bendriems planams ir tikslams aptarti; šios grupuotės veikla buvo tarptautinė, ji palaikė ryšius su užsienio nusikaltėliais, o veikų darymas neapsiribojo tik Lietuvos teritorija, o apėmė ir kitas valstybes (Olandija, Ispanija, Rusija); specializuotasi daryti pačius pavojingiausius ir pelningiausius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (labai dideli kiekiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos), keliančius grėsmę asmenų sveikatai ir gyvybei. Minėtos aplinkybės leido teismams konstatuoti pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos – nusikalstamo susivienijimo – buvimą nuteistųjų veikloje.

39. Byloje nustatyta, kad bendrininkai suvokė dalyvaujantys nusikalstamo susivienijimo veikloje, suvokė jam priklausą ir veikią kaip jo nariai, todėl teismai teisingai ir pagrįstai pripažino nuteistųjų S. B., S. V., R. J., D. V., D. P., G. T., A. S., A. Š. veikoje egzistavus ne tik objektyviuosius (skirtingi vaidmenys, užduočių pasiskirstymas, veikos planavimas, aiški hierarchija ir kt.), bet ir subjektyviuosius nusikalstamo susivienijimo požymius, įtvirtintus BK 25 straipsnio 4 dalyje. Visų išvardytų kasatorių bendrininkavimas nusikalstamame susivienijime ir dalyvavimas jo veikloje nustatytas ir pagrįstas teismų ištirtais ir įvertintais įrodymais, būtent liudytojų R. R., Ž. R., D. J. (atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), T. M., nuteistųjų A. B., D. T., R. T. parodymais, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose, slapto sekimo ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotais faktiniais duomenimis. Kiekvieno bendrininko kaltė – tiesioginė tyčia – taip pat nustatyta, atskleistas jų tyčios turinys; išsamios išvados apie tai išdėstytos pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, šių išvadų tikrumą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta šioje nutartyje, ir pagal byloje nustatytas bei teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad BK 25 straipsnio 4 dalis, 249 straipsnio 1 ir 3 dalys kasatorių veiksmams pritaikytos tinkamai.

40. S. B. ir A. Š. gynėjo kasaciniuose skunduose taip pat ginčijamas dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje pradžios laikas, teigiama, kad nurodyta tokio susivienijimo veiklos pradžia – 2005 m. liepos mėn., yra nekonkreti, nepagrįsta bylos duomenimis. Šie kasacinių skundų argumentai nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje visiems kaltinamiesiems (vėliau – teisiamiesiems) inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašytos nepažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nurodant visas veikai kvalifikuoti reikšmingas aplinkybes, tokias kaip jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. Šioje byloje kaltinamiems asmenims inkriminuotų BK 249 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų pradžia skyrėsi (S. B., D. P., D. V. – nuo 2005 m. liepos mėn.; G. T. – nuo 2009 m. sausio mėn.; A. S. – nuo 2010 m. spalio mėn.; A. Š. – nuo 2010 m. vasaros; S. V. – nuo 2009 m.; R. J. – nuo 2009 m.), tačiau tai lėmė skirtingi operatyvinio tyrimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, pagal kuriuos ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, o vėliau – teismas nustatė kiekvieno iš bendrininko dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje pradžią.

41. Vykdant operatyvinį tyrimą, 2010 m. buvo gauta duomenų, kad G. T. kartu su kitais bendrininkais užsiima narkotinių medžiagų įgijimu užsienyje ir jų kontrabanda. Dėl šio fakto 2010 m. gegužės 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu gauti duomenys, kad narkotinių medžiagų kontrabanda užsiima D. J., ir dėl jo 2010 m. rugpjūčio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas; vėliau gauti duomenys, kad narkotinių medžiagų gabenimu užsiima S. B. vadovaujama grupuotė, todėl 2010 m. rugsėjo 8 d. pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Nustačius, kad šie trys ikiteisminiai tyrimai susiję, jie 2011 m. sausio 25 d. sujungti į vieną. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius ir apklausus nusikalstamų veikų bendrininkus D. J., R. R., Ž. R., kurie savo parodymus taip pat patvirtino pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad nuo 2005 m. S. B. pradėjo verstis narkotinių medžiagų gabenimu iš užsienio į kitas užsienio valstybes per Lietuvą. Todėl, įvertinus minėtų asmenų parodymus, S. B. vadovavimas nusikalstamam susivienijimui inkriminuotas nuo 2005 m.

Dėl baudžiamojo proceso normų taikymo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, parodymų patikimumo

42. Kasatoriai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą ir netinkamą įrodymų vertinimą argumentuoja tuo, kad apkaltinamajame nuosprendyje pagrindinis jų kaltės įrodymas buvo nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ straipsniu atleistų R. R., Ž. R. ir D. J. parodymai. Teismai nukrypo nuo BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo praktikos, nesilaikė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamos praktikos dėl bendrakaltinamųjų (kaltinimo liudytojų) parodymų vertinimo ir panaudojimo apkaltinamojo nuosprendžio išvadoms pagrįsti, neatsižvelgė į ypatingą šių asmenų statusą byloje, jų parodymų specifiškumą. Taip pat kasatoriai abejoja nuteistųjų R. T., D. T. ir A. B., kuriems pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, parodymų, kuriais šie prisidėjo prie nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų ir jas padariusių asmenų išaiškinimo, patikimumu. Tokie kasatorių argumentai atmestini.

43. EŽTT praktikoje pagal Konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, § 33; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, § 157; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03). Tačiau tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (Shiman prieš Rumuniją, § 33; Cornelis prieš Nyderlandus). Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs). Tačiau tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (ten pat; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00).

44. Dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų parodymų įrodomosios reikšmės pasisakoma ir kai kuriuose EŽTT sprendimuose dėl kaltinamojo teisės apklausti kaltinimo liudytojus pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą, juose yra nurodoma, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75, Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199).

45. Iš esmės analogiškos pozicijos dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų (įtariamųjų) parodymų vertinimo laikomasi ir kasacinėje praktikoje, kurią formuojant vadovaujamasi, be kita ko, EŽTT sprendimais. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>); kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>). Asmenų, kuriems suteiktas anonimiškumas, parodymų patikimumas turi būti tikrinamas itin atsakingai ir kruopščiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-942/2015">2K-80-942/2015</a> ir joje nurodyta teismų praktika). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje esantiems duomenims patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje teismo ištirtus duomenis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a> ir joje nurodoma teismų praktika).

46. Nagrinėjamoje byloje teismai išsamiai išanalizavo atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį R. R., Ž. R. ir D. J. parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu, atsižvelgė į minėtų asmenų procesinio statuso byloje specifiškumą, įvertino jų parodymų patikimumą, lygino juos su kitais byloje ištirtais įrodymais (nuteistųjų A. B., D. T., R. T. parodymais, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose, slapto sekimo bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotais faktiniais duomenimis ir kitais byloje ištirtais įrodymais) ir padarė išvadas, kad šių asmenų parodymais yra pagrindas vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, susijusias su kiekvieno iš bendrininkų veikla dalyvaujant nusikalstamame susivienijime, taip pat patikslinti liudytojos Ž. R. parodymus ir pašalinti prieštaravimus juose (minimus apeliaciniuose skunduose), apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, naudodamasis savo teise ir atsižvelgdamas į proceso dalyvių prašymus, atnaujino įrodymų tyrimą ir jo metu apklausė Ž. R., R. R. ir D. J. Šie liudytojai dar kartą patvirtino savo ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus tiek apie narkotikų kontrabanda užsiimančius asmenis, kiekvieno iš jų indėlį darant nusikaltimus, tiek apie grupuotės vidinę organizaciją.

47. Nuteistojo D. V. gynėjas advokatas M. Paukštė kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismai skirtingai vertino nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, atleistų asmenų parodymus priimdami sprendimus dėl atskirų kaltinamųjų, būtent dėl V. D., kuris pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas. Tačiau pažymėtina, kad teismas tokį sprendimą priėmė todėl, jog kaltinimas V. D. buvo pagrįstas vien tik nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, atleisto liudytojo R. R. parodymais, kad jis ginklą gavo iš V. D. Teismas laikėsi EŽTT ir kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos dėl bendrakaltinamųjų (kaltinimo liudytojų) parodymų vertinimo ir V. D. pagal pateiktą kaltinimą išteisino nesant kitų R. R. parodymus patvirtinančių įrodymų.

48. Pažymėtina, kad liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymai, nors ir svarbūs šioje byloje, nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais teismai grindė nuteistųjų kasatorių kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šiuos nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, atleistų asmenų parodymus patvirtino nuteistųjų D. T., R. T. ir A. B. parodymai, iš kurių turinio matyti, kad jie ne tik atskleidė savo vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet ir detalizavo kiekvieno grupuotės nario veiklą, tarpusavio santykius, vaidmenų pasiskirstymą. Šiuos byloje itin svarbius įrodymus patvirtino ir papildė techninėmis priemonėmis bei atliekant slaptus sekimus gauta informacija apie daromus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tai, kad D. T., R. T. ir A. B. teismas pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą lengvinančią aplinkybę, nes jie prisipažino padarę inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius parodymus apie grupuotės veiklos mechanizmą ir padėjo išsiaiškinti jos veiklą, ir skirdamas bausmę taikė BK 54 straipsnio 3 dalį (paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas), nepaneigia šių asmenų parodymų teisingumo, nes juos, kaip jau minėta, papildė kiti įvertinti ir baudžiamojo proceso priemonėmis patikrinti įrodymai byloje, teismo sujungti į vientisą loginę grandinę.

49. Teismai skundžiamuose nuosprendžiuose įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, priimtuose nuosprendžiuose išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos ir kokie įrodymai pagrindžia nuteistųjų kaltumą. Vien tai, kad šie asmenys, kaip padėjęs atskleisti organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnis), nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, dar nereiškia, kad jų parodymai melagingi. Svarbu, kad tokių asmenų parodymų teisingumas būtų patikrintas, o tai ir buvo padaryta. Be to, savaiminis su teisėsauga bendradarbiauti sutikusių asmenų liudijimų atmetimas kaip nepatikimų ar duotų tik dėl suinteresuotumo tokius parodymus duoti mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo eliminuotų galimybę efektyviai kovoti su organizuotais nusikaltimais, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, kas yra kertinė baudžiamojo proceso paskirtis (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

50. Nuteistojo D. V. gynėjas advokatas M. Paukštė kvestionuoja procesinio dokumento, kuriuo asmenys atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims, pagal kurias asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Anot kasatoriaus, tik teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, gali asmenį pripažinti padarius nusikalstamą veiką. Todėl bet koks kitas procesinis dokumentas, priimtas iki bylos išnagrinėjimo teisme, kuriuo konstatuojamas nusikalstamos veikos padarymas, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.

51. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitais teisinis aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Konstituciją teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą (2007 m. spalio 24 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

51.1. Įvertinusi kasaciniame skunde išdėstytus teisinius argumentus, kuriais grindžiamas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išdėstyti argumentai nekelia abejonių, jog kasatoriaus nurodytas BK 39¹ straipsnio, BPK 212 straipsnio 7 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas galėtų prieštarauti Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims. Tačiau kolegija pažymi, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra deklaruota, kad reguliuojant baudžiamojo proceso santykius negali būti pažeista Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d., 2001 m. vasario 22 d. nutarimai). Kartu Konstitucinis Teismas nurodė, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą įstatymų leidėjas gali nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ir laisves, visais atvejais galėtų kreiptis į teismą tik tiesiogiai. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas baudžiamojo proceso santykius, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų leidžiama asmeniui piktnaudžiauti konstitucine teise kreiptis į teismą, kai tokiam kreipimuisi nėra jokio pagrindo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Aptariamo konstitucinio baudžiamojo proceso modelio kontekste išnagrinėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY3LTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-167-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-167-648/2017">2K-167-648/2017</a>, 2K-130-976/2018) bei BPK 212 straipsnio 7 dalies ir 214 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad pagal BPK 214 straipsnio 2 dalį ikiteisminis tyrimas, kai įtariamasis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas (BK 391straipsnis), nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, konstatuotina, kad BPK nėra numatyta galimybė, jog toks prokuroro nutarimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminį tyrimą nutraukti galėtų kaip nors įgyti teisinę galią be ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo patvirtinti šį prokuroro nutarimą. Dėl to asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant BK 39¹ straipsnio pagrindui, ir ikiteisminis tyrimas jam turi būti nutrauktas pagal BPK 212 straipsnio 7 punktą tik tada, kai prokuroro nutarimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra teisminės valdžios dalis, į kurio pareigas įeina sprendimus priimti vadovaujantis bendraisiais baudžiamojo proceso principais. Svarbu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas patvirtinti prokuroro nutarimą, kuriuo nutariama atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, esant BK 39¹ straipsnyje numatytam pagrindui, ir ikiteisminį tyrimą jam nutraukti remiantis BPK 212 straipsnio 7 punktu nėra formalus, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendimą patvirtinti prokuroro nutarimą priima tik susipažinęs su bylos medžiaga, nustatęs, kad yra visos sąlygos taikyti BK 39¹ straipsnį, o ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas patvirtinti prokuroro nutarimą gali būti skundžiamas BPK X dalies nustatyta tvarka aukštesniam teismui, kuris gali ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą panaikinti.

51.2. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarką, kai įtariamasis BK 39¹ straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, reglamentuoja BPK 214 straipsnio 2 dalis, kur nurodyta, kad tokiu atveju ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Tokiame procesiniame dokumente yra nurodoma, kuo asmuo yra kaltinamas, pateikiant nusikalstamos veikos aprašymą ir straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už padarytą veiką. Šiuo procesiniu dokumentu asmuo nėra pripažįstamas kaltu; jame pateikiamas tik pirminis asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios jam pareikštas įtarimas, aprašymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad BPK 214 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 39¹ straipsnį prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Be to, BK 39¹ straipsnyje yra įtvirtinta besąlyginė asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kurios taikymas nėra siejamas su atitinkamų rūšių ar kategorijų nusikalstamų veikų padarymu, todėl tiksli pirminė tokių asmenų nusikalstamos veikos kvalifikacija nėra itin svarbi. Kartu šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies taikymo specifika yra ta, kad ji leidžia efektyviai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, todėl BK 39¹ straipsnio taikymas būtent šioje pradinėje baudžiamojo proceso stadijoje, t. y. ikiteisminio tyrimo metu, leidžia išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, kurias galimai padarė kiti bendrininkai, dalyvaudami organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje, tinkamai šias veikas kvalifikuoti ir bylą su kaltinamuoju aktu perduoti teismui.

51.3. Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės N. U. 2012 m. sausio 24 d. nutarimu, vadovaujantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. R. ir Ž. R., o 2012 m. sausio 30 d. – D. J. Taigi liudytojų R. R., Ž. R. ir D. J. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai įformintas. Šį sprendimą galintys apskųsti proceso dalyviai to nepadarė, sprendimas aukštesniojo prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo nutartimi nėra panaikintas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu, taigi nėra pagrindo teigti, kad šių asmenų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, o jų parodymai dėl to tampa neteisėti.

52. Esant šioms aplinkybėms, teismai, vertindami liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, laikėsi teismų praktikoje suformuotų reikalavimų ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį, byloje nepadaryta (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Dėl pakartotinio baudžiamojo persekiojimo (non bis in idem principo pažeidimo) (dėl nuteistojo S. V. kasacinio skundo argumento)

53. Kasaciniame skunde nuteistasis S. V. nurodo, kad šioje byloje buvo vykdytas pakartotinis jo baudžiamasis persekiojimas ir jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes dėl šios veikos padarymo jis jau buvo nuteistas ir atliko bausmę Rusijos Federacijoje. Šis argumentas atmestinas.

54. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, reiškia ne tik reikalavimą laikytis formalios procedūros pradedant, vykdant, taip pat atnaujinant baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, bet ir draudimą vykdyti pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin v. Russia, peticijos Nr. 14939/03). Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin v. Russia, peticijos Nr. 14939/03, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUyLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-152/2006">2K-152/2006</a>, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009, 2K-570/2010, 2K-121-677/2015).

55. Skundžiamais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais S. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėnesio pradžios iki 2009 m. liepos 14 d., Ispanijos Karalystėje iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 109 kg 490 g narkotinės medžiagos – hašišo (kanapių dervos), ją neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“ specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Rusijos Federacijos Ubylinkos pasienio kontrolės posto, esančio Pytalovo rajone, Pskovo srityje, Rusijos Federacijoje, kur 2009 m. liepos 15 d. apie 13.40 val. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

56. Byloje buvo gauti duomenys iš Rusijos Federacijos, iš kurių matyti, kad S. V. Rusijos Federacijos Pskovo srities Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Rusijos Federacijos BK 188 straipsnio 2 dalį (jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 50 000 rublių bauda) už narkotinių medžiagų kontrabandą, t. y. neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą per Latvijos–Rusijos sieną. Kaip jau minėta pirmiau, šioje byloje kasatorius nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų Lietuvos Respublikoje.

57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad S. V., kaip ir kitų nuteistųjų, veikos yra kelių nusikaltimų idealioji sutaptis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-242-303/2018).

58. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena ir pan., taip pat šias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 259 ar 260 straipsnį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334/2009, 2K-116/2010, 2K-298/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-71/2014).

59. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis suformuota teismų praktika ir nurodytomis bylos aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo teigti, jog teismai padarė teisės taikymo klaidų, nes veika, už kurios padarymą S. V. nuteistas Rusijos Federacijos nuosprendžiu, t. y. narkotinių medžiagų kontrabanda, pagal Lietuvos Respublikos BK jam nebuvo inkriminuota, o Lietuvos Respublikoje jis nuteistas už kitą nusikaltimą, kuris buvo atliktas tais pačiais kaltininko veiksmais, – neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Rusijos Federacijoje atlikta bausmės dalis buvo įskaityta į S. V. paskirtą bausmę.

60. Esant šioms išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad draudimas persekioti antrą kartą už tą pačią veiką nebuvo pažeistas.

Dėl paskirtų bausmių

61. Kasatoriai netinkamą bausmių paskyrimą argumentuoja akcentuodami keletą aspektų – lygindami paskirtas bausmes su kitiems nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, ginčydami pritaikytą subendrinimą ir prašydami švelninti bausmes dėl per ilgo proceso.

62. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pritariant mokslinei doktrinai bausmių skyrimo klausimais akcentuotina, kad teisingumas reiškia, jog „<...> pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk0LzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-594/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-594/2005">2K-594/2005</a>, 2K-7-45/2007, 2K-128/2008, 2K-428/2009). Taigi teisingos bausmės turinį reikėtų interpretuoti plačiau, nes, be minėtų aspektų (nusikalstamos veikos pavojingumo ir kaltininko asmenybės), jis apima ir teisėtumą (gali būti skiriama tik įstatyme numatyta bausmė; jos dydis privalo atitikti įstatyme numatytas ribas; ji skiriama laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų ir t. t.), ir humanizmą (skiriama bausme negalima žmogaus kankinti, siekti sukelti fizinių kančių ar žeminti jo orumą ir t. t.), ir individualizavimą (bausmė ir jos dydis skiriamas konkrečiam asmeniui atsižvelgiant į jo savybes; ji skiriama siekiant įstatyme nustatytų bausmės tikslų ir t. t.), ir ekonomiškumą (turi būti skiriama minimali bausmė, būtina bausmės tikslams pasiekti, ir t. t.). Be to, teisinga bausmė turi būti siejama ir su visuomenės interesu, kuris leistų į skiriamą bausmę pažiūrėti ne vien per nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės prizmę, bet leistų įvertinti ir visuomenėje vyraujančias moralines nuostatas bei visuomenės teisingumo jausmą.

63. Kasaciniuose skunduose S. V. ir R. J. kvestionuoja jiems paskirtų bausmių teisingumą lygindami jas su kitiems nuteistiesiems paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis. Bausmių skirtumas aiškinamas teismo šališkumu. Tai spekuliatyvus ir atmestinas argumentas. Teismo nuosprendyje individualizuotų bausmių griežtumo lyginimo ir vertinimo aspektas skunde iškeliamas dirbtinai ir neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų. Bausmės individualizuojamos vadovaujantis įstatymu ir įvertinus nuteistojo atsakomybei reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Šioje byloje taip ir padaryta. Įstatymas nenumato teismo pareigos skirti bausmes taip, kad bausmė, paskirta vienam iš nuteistųjų, nulemtų kitiems nuteistiesiems skiriamas bausmes, jų rūšį, dydį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzItNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32-699/2018">2K-32-699/2018</a>). Todėl tokie kasatorių argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1, 2 punktų taikymo

64. Kasatorius gynėjas advokatas G. Bukauskas (nuteistojo A. Š. gynėjas) nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, nes, perkvalifikavus nuteistojo A. Š. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį ir vietoj buvusios penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrus laisvės atėmimą vieneriems metams, galutinė subendrinta bausmė dėl to nesumažėjo – liko laisvės atėmimas keturiolikai metų. Tai leidžia teigti, kad teismas neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles.

64.1. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad BK 63 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo teisė pasirinkti bausmių bendrinimo tvarką, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-229-895/2015). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aptartomis taisyklėmis, bausmes, skirtas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, subendrino apėmimo būdu.

64.2. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, tai atliko pirmosios instancijos teismas, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, pridėdamas bausmes, paskirtas už BK 260 straipsnio 1 dalyje (penkeri metai ir šeši mėnesiai) ir BK 249 straipsnio 1 dalyje (dešimt metų) numatytas veikas, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 14 metų, t. y. už du nusikaltimus subendrinant prie griežčiausios bausmės pridėti vieneri metai.

64.3.Apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus A. Š. veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį susidarė situacija, kad jis buvo nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą, t. y. dvi veikos priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų (BK 260 straipsnio 3 dalis ir 249 straipsnio 1 dalis), viena – prie apysunkių nusikaltimų (BK 199 straipsnio 2 dalis), viena prie nesunkių nusikaltimų (BK 259 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju taikytinas bausmių apėmimo griežčiausia bausme būdas, tačiau apimama tik bausmė, paskirta už apysunkį ir nesunkų nusikaltimus (BK 199 straipsnio 2 dalis ir 259 straipsnio 1 dalis), o likusios bausmės, paskirtos už labai sunkius nusikaltimus, iš dalies sudedamos. Taigi apeliacinės instancijos teismas, apėmęs septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, ir vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kitas bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (laisvės atėmimas trylikai metų) ir BK 249 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas dešimčiai metų), iš dalies sudėjo ir paliko galutinę subendrintą tos pačios 14 metų trukmės bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas už dvi veikas pridėjo metus, o apeliacinės instancijos teismas tą patį laikotarpį pridėjo už vieną nusikalstamą veiką to niekaip papildomai nemotyvuodamas.

65. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas A. Š. paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio nuostatas). Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamo įstatymo taikymo.

Dėl per ilgo proceso

66. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad paskirtos bausmės yra per griežtos, nes nebuvo atsižvelgta į svarbias bausmei skirti aplinkybes – pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę – taip pažeidžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsižvelgta į kasacinės instancijos teismo suformuotą, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtus sprendimus dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimų, teismų praktiką.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti skiriama švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, jeigu tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas privalo, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuoti švelnesnės bausmės paskyrimą. Taip pat privaloma įvertinti, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos.

68. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Konvenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014). Kartu pabrėžtina, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 7708/12, ir kt.).

69. Atsižvelgiant į nurodytas taisykles, įvertinus bylos medžiagą, teismo sprendimus bei apeliacinės instancijos teismo argumentus šiuo aspektu konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai, ir atitinkamai dėl to švelninti nuteistiesiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes neperžengiant BK straipsnių, pagal kuriuos kvalifikuotos veikos, sankcijos ribų ar juolab, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, švelninti bausmes (BK 260 straipsnio 1-3 dalyse, 249 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas tik laisvės atėmimas) paskiriant kitą bausmės rūšį.

70. Šioje baudžiamojoje byloje procesas užtruko aštuonerius metus, t. y. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 metais, nuo to laiko iki šiol kaltinamiesiems (nuteistiesiems) buvo taikomos įvairios procesinės prievartos priemonės ir kitokie suvaržymai. Neabejotina, kad tokia teismo proceso trukmė nėra įprasta, tačiau teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad ilgą proceso trukmę daugiausia lėmė objektyvūs veiksniai. Baudžiamoji byla buvo didelės apimties; įtarimai buvo pareikšti daugiau nei šešiolikai asmenų, tyrimą apsunkino aukštas nusikalstamo susivienijimo organizuotumo, konspiracijos lygis, šio nusikalstamo susivienijimo nusikaltimai buvo daromi kelių Europos Sąjungos valstybių teritorijose, taip pat siekė ir Rusijos, Baltarusijos teritorijas. Tiriant gerai organizuoto, daug narių turinčio nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, buvo būtina atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų, taip pat reikėjo didelių laiko sąnaudų ir buvo būtina imtis aukšto lygio konspiracijos reikalaujančių kriminalinės žvalgybos veiksmų, kad būtų nustatyta nusikalstamo susivienijimo organizacinė struktūra, hierarchiniai ryšiai, veikimo mechanizmai, sulaikius automobilius, kuriais buvo gabenami labai dideli kiekiai narkotinių medžiagų, buvo atliekamos ilgą laiką trunkančios ekspertizės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dėl teisinės pagalbos buvo kreiptasi į užsienio valstybių institucijas (Maroko, Latvijos, Estijos, Rusijos), tai taip pat turėjo įtakos bylos proceso trukmei. Proceso trukmei neabejotinai turėjo įtakos ir kaltinamųjų skaičius, juos ginančių advokatų skaičius ir teismo posėdžių laiko (datų) derinimo ypatumai tokio pobūdžio bylose. Byloje nenustatyta valstybės subjektų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į proceso užbaigimą per kiek įmanomai trumpiausią (protingą) laiką. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, jog šiuo atveju ilgą baudžiamojo proceso trukmę iš esmės lėmė baudžiamosios bylos apimtis bei sudėtingumas, todėl šios baudžiamosios bylos laikas (aštuoneri metai) vertintinas kaip adekvatus ir pateisinamas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendį.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam A. Š. paskirtų bausmių pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1, 2 punktus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes, paskirtas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Nuteistųjų S. B., S. V., R. J., D. V., D. P., nuteistojo D. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, nuteistojo G. T. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Aldona Rakauskienė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė