Dėl 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ narių 2016-05-12 visuotinio susirinkimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 protokolo nutarimų Nr. 2, 3, 5, 6, 7 pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. e2A-17-569/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29518-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ir atsakovės Vilniaus 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei 149-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mokslininkų namas“ dėl 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ narių 2016-05-12 visuotinio susirinkimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 protokolo nutarimų Nr. 2, 3, 5, 6, 7 pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Z. V. L., UAB „Baltic Tours Vilnius“, A. J., D. R. B., J. M., A. P., J. P., M. S., A. P., R. A., R. S., V. T., R. B., O. B., L. T., V. M., R. K., A. K., J. T., K. L., A. O. P., V. J., M. D., V. C., L. L., V. V., V. V., V. K. S., J. B., E. B., D. R., A. B., Z. M., V. M., A. B., V. J., V. P., L. S., K. L., A. K., J. S., B. C., M. C., D. Š., R. Š., S. V. Š., J. P., E. Z. L., D. J., R. A., R. A. P., B. L. J., V. D., E. R., A. J., A. A., A. V., J. R., T. R., A. V., O. Ž., A. K., E. K., UAB „T. P. Baltex“, A. J., A. M. S., A. S., V. B., V. B., E. V., B. S., R. S., A. S., A. Ž., V. Ž., A. P., D. K., Z. K., M. N., L. B., UAB „ABP G. I.“, L. R., J. R., A. Š., O. L., UAB „Investicinė grupė“, E. Š., T. S., G. B., R. M. V., D. K., J. A., E. Ž., C. M., L. Š., J. Š., R. J., D. R., D. R., A. R., L. B., R. Č., U. D., A. O., S. D., Z. K., Vilniaus miesto savivaldybė, R. Š., UAB „Alexna“, UAB „Įmonės verslo sprendimai“, N. D. įmonė, A. J., I. J., A. Š., B. Š., A. N., D. N., A. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. B. patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiais pakartotinio 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ narių 2016-05-12 visuotinio susirinkimo Nr. (duomenys neskelbtini) protokolo nutarimus Nr. 2, 3, 5, 6, 7, iš atsakovės priteisti žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jeigu tokia būtų pasinaudota. Ieškovas nurodė, kad 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ narių 2016-04-28 pirminiame ir 2016-05-12 pakartotiniame visuotiniuose susirinkimuose iškelti esminiai, visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir teisėtus interesus liečiantys klausimai, kurie turėjo būti svarstomi visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime, tačiau šis nebuvo surengtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tekino iš dalies – pripažino negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) 2016-05-12 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ narių visuotinio susirinkimo Nr. (duomenys neskelbtini) protokolo nutarimą Nr. 7, kuriuo patvirtinta 0,30 Eur/m2 mėnesinė kaupiamojo namo remonto fondo įmoka; likusią ieškinio dalį atmetė; iš ieškovo G. B. priteisė: 680 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ naudai; 141,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai; iš atsakovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ priteisė 35,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai.

3. Teismas sprendė, kad sužinoti apie savo teisių galimą pažeidimą ieškovas galėjo tik susipažinęs su 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolu ir jo priedais. Teismas sprendė, kad ieškovas su visu 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolu susipažino ne anksčiau kaip 2017-01-02, dalimi jo priedų – 2016-09-02, likusia jų dalimi – 2016-11-22, todėl 2016-10-12 teisme gautu ir priimtu 2016-10-05 patikslintu ieškiniu paskutinį kartą pareikšdamas naujus reikalavimus ieškinio senaties termino nepraleido.

4. Teismas sprendė, kad statinio paprastasis remontas savaime nėra tapatus pastato atnaujinimui (modernizavimui). Teismas vertino, kad ilgalaikis planas – namo architektūrinių puošybos elementų, frontonų, karnizų ir bokšto dalies remonto, restauravimo darbai – taip pat metinis planas – dalinis fasado konstrukcijų, karnizų, „grafiti“ apipieštos sienos, apgadintos stogo dangos remontas, lietaus kanalizacijos, nuvedimo sistemų, latakų valymas, įrengimas, įvažiavimo į namo kiemą, automobilių parkavimo ir šiukšlių konteinerių aikštelių dangos tvarkymas, laiptų remontas, įrengimas – atitinka namo ir bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto ir atitinkamų darbų ilgalaikį bei metinį planus, kitą susirinkimui bendrijos organų tvirtinti pateiktą planą, kurių tvirtinimo kompetencija priskiriama bendrijos narių visuotiniam susirinkimui pagal DNSBĮ 10 straipsnio 2 dalį, bendrijos įstatų 6.2.10. punktą. Atsižvelgiant į tai, nutarimo metinių ir ilgalaikių darbų finansavimui naudoti kaupiamojo namo remonto fondo lėšas, atskiriems remonto darbams reikiamų lėšų kiekį (sąmatas) derinti su įgaliotiniais kompetencija priskiriama Bendrijos narių visuotiniam susirinkimui pagal DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bendrijos įstatų 6.2.3. punktą, kiek juose numatytas kaupiamojo pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondo lėšų naudojimo tvarkos nustatymas. Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog akmeninės kiemo tvoros remontas yra pastato atnaujinimas (modernizavimas)), todėl taip pat laikė statinio paprastojo remonto darbu.

5. Teismas vertino, kad 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolo nutarimu Nr. 5 bendrijos pirmininkės įgaliojimas pakartotinai priminti pastogių savininkams bendrijos įgaliotinių susirinkimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) metu priimtus sprendimus, susijusius su palėpių ventiliacinių angų atidengimo ir išvalymo darbais, įpareigoti palėpių savininkus iki 2016-10-31 nuimti polietileninę plėvelę nuo apšiltinimo, išvalyti laikančiąsias konstrukcijas (gegnes) nuo pelėsio, t. y. įgaliojimas priminti ir įpareigoti nėra susijęs su bendrijos narių visuotinio susirinkimo ar visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kompetencijos įgyvendinimu, o yra bendro pobūdžio sprendimas.

6. Teismas sprendė, kad kaupiamojo namo remonto fondo įmokos dydžio patvirtinimo kompetencija nagrinėjamu atveju priskiriama bendrijos narių visuotiniam susirinkimui pagal DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bendrijų įstatų 6.2.3., 6.2.11. punktus, kiek juose numatytas įmokų kaupiamajam pastato fondui sudaryti tvirtinimas.

7. Teismas sprendė, kad 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo nutarimų priėmimo kompetencija priskirtina bendrijos narių visuotiniam susirinkimui.

8. Teismas konstatavo, kad abiejuose pranešimuose apie 2016-05-12 pakartotinį susirinkimą nėra nurodyti siūlomų sprendimų projektai arba vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais, kas neatitinka DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies, bendrijos įstatų 6.3.1. punkto reikalavimų. Apie 2016-05-12 pakartotinį susirinkimą elektroniniu laišku buvo informuoti ne visi bendrijos nariai. Teismas sprendė, jog apie šaukiamą 2016-05-12 pakartotinį susirinkimą bendrijos nariai nebuvo tinkamai informuoti, kadangi ne visiems iš jų ar jų atstovų apie tai elektroniniu paštu buvo išsiųsti pranešimai, kas prieštarauja DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies, bendrijos įstatų 6.3.1., 6.3.2. punktų reikalavimams.

9. Teismas sprendė, kad byloje esantis L. T. 2016-05-12 įgaliojimas nėra patvirtintas notaro, todėl 2016-05-12 pakartotiniame susirinkime ją atstovavęs J. B. laikytinas netinkamu atstovu. Nors Z. K. ir advokato padėjėjo K. K. 2014-01-13 atstovavimo sutartis taip pat nėra patvirtinta notaro, tačiau atstovavimo santykiai susiklostė pagal Lietuvos advokatūros įstatymą, kurio pagrindu jiems sukurti nėra reikalingas notaro patvirtinimas, be to, šie asmenys, tikėtina, yra šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, Z. K., kitaip negu L. T., šio atstovavimo neginčija, todėl K. K. pripažintas tinkamu atstovu. Teismas vertino, kad D. R. dalyvavimas 2016-05-12 pakartotiniame susirinkime prilygintinas abiejų Rupeikų dalyvavimui arba susirinkimo kvorumas mažintinas iki 20 bendrijos narių, kas yra tapatu. Teismas laikė neįrodytu, jog 2016-05-12 pakartotiniame susirinkime V. M. nedalyvavo. Teismas laikė neįrodytu, jog 2016-05-12 pakartotiniame susirinkime už kitą bendrijos narį pasirašė asmuo vardu Edita. Remiantis išdėstytu, teismas sprendė, jog 2016-05-12 pakartotiniame susirinkime kvorumas buvo.

10. Teismas sprendė, jog nustatyti 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarkos pažeidimai – siūlomų sprendimų projektų arba vietos, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais nenurodymas namo skelbimų lentoje pakabintame ir elektroniniu paštu bendrijos nariams ar jų atstovams siųstame pranešimuose, pareigos raštu informuoti bendrijos narius apie šaukiamą 2016-05-12 pakartotinį susirinkimą nevykdymas, 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolo su priedais nepaskelbimas namo laiptinėse esančiose skelbimų lentose – formalūs, jų pagrindu 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolo panaikinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, turint omenyje daugelio bendrijos narių pretenzijų nebuvimo, kai kurių iš jų išreikštą nesutikimą su ieškiniu, dėl to gresiančių teisinių padarinių neadekvatumą pažeidimų rimtumui.

11. Teismas vertino, jog ilgalaikis planas, koks yra būtinas įmokų kaupiamajam pastato fondui sudaryti tvirtinimui, parengtas ir patvirtintas nebuvo, todėl apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas, kuris, atsižvelgiant į namo naudingąjį plotą – 7466.14 kv. m, sudaro 0,03 Eur/kv. m/mėn., kaip tai numatyta aprašo 11.2. punkte. Atsižvelgiant į tai, 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančiu dėl prieštaravimo aprašo 3 punktui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12. Apeliaciniu skundu ieškovas G. B. prašo panaikinti 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo G. B. ieškinys atmestas ir iš ieškovo G. B. priteistas 680 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovės naudai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti – pripažinti negaliojančiais 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ narių 2016-05-12 visuotinio bendrijos narių pakartotinio susirinkimo Nr. (duomenys neskelbtini) protokolo nutarimus Nr. 2, 3, 5, 6; kitą dalį sprendimo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismo vertinimas neva tai susirinkime svarstyti klausimai priskirtini ne visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai, o bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai, yra nepagrįstas.

12.2. Visi įvardinti teisės aktai (2015 m. priimtas ir įsigaliojęs Aprašas, CK, Konstitucija, DNSB įstatymas, tarptautiniai teisės aktai) sudaro vieningą sistemą nustatydami, jog klausimus, susijusius su pastato remonto darbais ir jų finansavimu, visų butų ir kitų patalpų savininkų lėšų naudojimu, turi spręsti visų butų ir kitų patalpų savininkai, nes lėšos kaupiamos jų visų.

12.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016-05-12 pakartotiniame susirinkime kvorumas buvo, ir kad procedūriniai pažeidimai yra mažareikšmiai, yra nepagrįsta. Bendrijos pirmininkė nesilaikė susirinkimo rengimo procedūrinių reikalavimų – apie susirinkimą neinformuoti visų butų ir kitų patalpų savininkai, ir net ne visi bendrijos nariai informuoti apie susirinkimą. Bendrijoje yra 82 nariai. Atsižvelgiant į tai, kad pastato savininkų yra 124 ir jie visi raštu turėjo būti informuoti apie visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, susirinkimo teisėtumui užtikrinti į jį turėjo atvykti mažiausiai 53 susirinkimo dalyviai (Pastato savininkai), sprendimas priimamas balsų dauguma, kur (visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime) kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam priklauso patalpų nuosavybės teise. Ant susirinkimo dalyvių sąrašo tėra 17 balsų – susirinkime nebuvo nei bendrijos narių, nei visų butų ir kitų patalpų savininkų kvorumo.

12.4. Bendrijos pastatui atlikti darbai nėra siejami su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, o yra pastato paprastojo remonto darbai (jo atnaujinimas), todėl tokiems darbams ir su jais susijusiems dokumentams reikalinga surengti visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ir gauti jų patvirtinimą ir pritarimą DNSB 12 straipsnio 1 dalyje, apraše numatyta tvarka.

12.5. Atsakovės pirmininkė, siekdama suklaidinti viso pastato gyventojus, teismą, jog pastatui atliekami darbai susiję su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, rėmėsi vieninteliu įrodymu – aktu, kuris nepatvirtina jokio tariamo darbų privalomumo, tuo labiau, kaip dėstoma žemiau, neva pastato avarinės būklės šalinimo.

12.6. Avarinei būklei turi būti sudaroma komisija, avarinė būklė turi būti įregistruota Registrų Centre, o ją pašalinus, remiantis aukščiau išdėstytu – surašomas avarinės būklės pašalinimo aktas, ir, remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, duomenys apie avarinę būklę vėl turi būti atžymėti statybos žurnale ir/ar techniniame pase. To padaryta nagrinėjamu atveju nėra, todėl bet kokie atsakovo pirmininkės teiginiai dėl tariamos pastato avarinės būklės vertintini kritiškai, kaip siekis suklaidinti teismą ir pastato gyventojus, visų butų ir kitų patalpų savininkus.

12.7. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nustatydamas, jog 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolo nutarimu Nr. 5 Bendrijos pirmininkės įgaliojimas pakartotinai priminti pastogių savininkams bendrijos įgaliotinių susirinkimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) metu priimtus sprendimus, susijusius su palėpių ventiliacinių angų atidengimo ir išvalymo darbais, įpareigoti palėpių savininkus iki 2016-10-31 nuimti polietileninę plėvelę nuo apšiltinimo, išvalyti laikančiąsias konstrukcijas (gegnes) nuo pelėsio, t. y. įgaliojimas priminti ir įpareigoti nėra susijęs su bendrijos narių visuotinio susirinkimo ar visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kompetencijos įgyvendinimu, o yra bendro pobūdžio sprendimas, nesilaikė DNSB įstatymo 12 str. 1 d. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų. Susirinkime priimtas ginčo sprendimas Nr. 5 prieštarauja D. K. ekspertizės išvadoms, techninio prižiūrėtojo nurodymams, įgaliotinių susirinkimų sprendimams, ir turi būti sprendžiamas visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime remiantis DNSB įstatymo 12 str. 1 d. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais, aprašui, CK 4. 85 straipsniui, Konstitucijai, todėl yra naikintinas.

12.8. Susirinkimo ginčo nutarimu Nr. 5 patvirtintas metinis ir ilgalaikis planas neatitinka jokių įstatymų reikalavimų. Taip pat, metinis ir ilgalaikis planas turėjo būti tvirtinamas visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.

12.9. Nepagrįsta teismo išvada, jog statinio paprastasis remontas per se nėra tapatus pastato atnaujinimui (modernizavimui), bei kad tik dėl pastato atnaujinimo (modernizavimo), remiantis DNSBĮ 2 straipsnio 13, 14 dalimis, SĮ 2 straipsnio 89 dalimi, sprendimai priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį. Byloje esantys kompetentingos institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateikti įrodymai, kurių neįvertino ir neištyrė pirmosios instancijos teismas, pagrindžia, kad pastato paprastojo remonto darbai, dėl kurių balsuota susirinkime, jų finansavimas ir su finansavimu susiję dokumentai, yra pastato atnaujinimo darbai, nesusiję su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, iš šie klausimai turi būti svarstomi visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.

12.10. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ataskaitos tvirtinimo kompetencija priskiriama Bendrijos narių visuotiniam susirinkimui pagal DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą, 2 dalį, Bendrijos įstatų 6.2.6., 6.2.7. punktus. Tačiau pateikta veiklos ataskaita turi esminių trūkumų, visų butų ir kitų patalpų savininkai su veiklos ataskaita supažindinti nebuvo, be to, ji nebuvo skirta visų butų ir kitų patalpų savininkams ir jų susirinkimui, taip pat jos nepatvirtino visų butų ir kitų patalpų savininkai.

12.11. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolo nutarime Nr. 2 įvardintų klausimų tvirtinimo kompetencija priskiriama bendrijos narių visuotiniam susirinkimui pagal DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą, 2 dalį, 17 straipsnio 2 dalį, bendrijos įstatų 6.2.6., 6.2.7. punktus. Bendrijos pirmininkė turėjo surengti visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimą revizijos išvadoms tvirtinti, ir susirinkimo metu visus savininkus supažindinti su visais atsakovo finansinės veiklos dokumentais, įskaitant ir revizijos aktu. Visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas surengtas nebuvo, revizijos aktas turi daug trūkumų, jame nenurodyta esminė informacija, visų butų ir kitų patalpų savininkai su revizijos aktu supažindinti nebuvo, nors revizijos akte turėjo būti aptarti klausimai, kurie liečia visų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai mokamus mokesčius ir pastato atnaujinimo darbus, taip pat revizijos akte turi būti nurodyta bendrijos pajamų – išlaidų sąmata, ko atsakovo pateiktame revizijos akte nėra.

12.12. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo sprendimo Nr. 6 (metinės bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas) nutarimų kompetencija priskiriama bendrijos narių susirinkimui. Ginčo sprendimas Nr. 6 (darbo užmokesčio didinimas, administravimo, teritorijos, namo priežiūros, laiptinių valymo, šiukšlių šalintuvų, liftų eksploatavimo tarifų nustatymas, 2016 metų pajamų išlaidų sąmatos nustatymas) susijęs su visų butų ir kitų patalpų savininkų lėšų naudojimu ir jų panaudojimu, todėl šis sprendimas turėjo būti patvirtintas visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.

12.13. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 680 Eur bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrija „Mokslininkų namas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą iš dalies – panaikinti tą dalį, kurioje nuspręsta pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) 2016-05-12 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“, narių visuotinio susirinkimo Nr. (duomenys neskelbtini) protokolo nutarimą Nr. 7, kuriuo patvirtinta 0,30 Eur/m mėnesinė kaupiamojo namo remonto fondo įmoka; panaikinti tą dalį, kurioje nuspręsta iš ieškovo G. B. priteisti 680 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ naudai; panaikinti tą dalį, kurioje nuspręsta iš atsakovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ priteisti 35,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, iš ieškovo G. B., priteisti 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ naudai. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ naudai iš ieškovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad toks ilgalaikis planas, koks yra būtinas įmokų kaupiamajam pastato fondui sudaryti tvirtinimui, parengtas ir patvirtintas nebuvo, todėl apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas, kuris, atsižvelgiant į namo naudingąjį plotą - 7466.14 kv. m, sudaro 0,03 Eur/kv. m/mėn., kaip tai numatyta aprašo 11.2. punkte. Tokios išvados laikytinos nepagrįstomis, nes teismas, vertindamas 2016 m. gegužės 12 d. visuotinio pakartotinio DNSB „Mokslininkų namas“ susirinkimo nutarimo 7 punkto atitikimą teisės aktų reikalavimams neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus ir nepagrįstai apribojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises priimti sprendimus dėl savininkų lėšų kaupimo ir naudojimo būtinajam namo dalies remontui.

13.2. Teismo sprendimas pripažinti negaliojančiu 2016 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punktą, kuriuo paliktas (o ne nustatytas) 0,30 Eur už 1 m2 įmokos dydis prieštarauja CK 4.82 str. 3 daliai ir CK 4.83 str. 3 daliai, DNSB Įstatymo 10 str. pirmos dalies 12 punktui.

13.3. Teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas nepraleido sutrumpinto termino ieškiniui pareikšti. Teismas pripažino, kad ieškovas ieškinį pareiškė 2016-08-11 ir keletą kartų jį tikslino. Ieškiniui reikšti įstatyme nustatytas 6 mėnesių senaties terminas. Apie kaupiamąjį namo remontui skirtą 0,30 Eur už 1 m2 įnašą ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti, priėmus tuo klausimu 2015 m. liepos 30 d. nutarimo 2 punktą susirinkime Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas ieškinį pareiškė praėjus daugiau nei vieneriems metams po šio nutarimo priėmimo.

13.4. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius CPK pažeidimus. 2016-12-19 parengiamajame teismo posėdyje D. N. atstovavo ieškovą, tačiau jos atstovavimas buvo pripažintas netinkamu. Taigi ieškovas parengiamajame posėdyje nedalyvavo be pateisinamos priežasties ir nebuvo atstovautas tinkamo atstovo. Atsakovės atstovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, kaip tai numato CPK 230 straipsnio 2 dalis, tačiau pirmas instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šį prašymą tenkinti.

14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrija „Mokslininkų namas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą iš dalies – panaikinti tą dalį, kurioje nuspręsta pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) 2016-05-12 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ narių visuotinio susirinkimo Nr. 2016/1 protokolo nutarimą Nr. 7, kuriuo patvirtinta 0,30 Eur/m mėnesinė kaupiamojo namo remonto fondo įmoka; panaikinti tą dalį, kurioje nuspręsta iš ieškovo G. B. priteisti 680 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ naudai; panaikinti tą dalį, kurioje nuspręsta iš atsakovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ priteisti 35,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, iš ieškovo G. B., priteisti 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ naudai. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ naudai iš ieškovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad dėl 2016-05-12 pakartotiniame visuotiniame Bendrijos narių susirinkime svarstytų klausimų turėjo būti rengiamas visuotinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas.

14.2. Ieškovas klaidingai remiasi „Aprašu”. Iš skundo ir bylos konteksto matyti, kad ieškovas remiasi 2015-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr.390 patvirtintu Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu. Šis aprašas priešingai, nei teigia ieškovas, negali „sukonkretinti ir patikslinti DNSB 12 įstatymo straipsnio 1 dalį, kuri prieštaravo CK 4.85 str., Konstitucijos, tarptautinių aktų nuostatoms”. Vyriausybės nutarimas įstatymo nuostatų nekeičia ir jų nekonkretina, neturi viršenybės prieš įstatymą. DNSBĮ nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, jis yra galiojantis, nepakeistas. Aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė nuostatų, galimai prieštaraujančių įstatymui. Aprašas imperatyviai nereikalauja dėl 2016-05-12 susirinkime svarstytų klausimų rengti visuotinį visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą.

14.3. Ieškovas taip pat klaidingai remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Todėl tvirtinti, kad bendrijos galimybė spręsti dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo prieštarauja Konstitucijai, nėra pagrindo.

14.4. Ieškovo argumentai dėl neva neatidarytos atskiros sąskaitos kaupiamojo fondo lėšoms kaupti nėra ginčo dalykas, šis klausimas nebuvo keltas bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, tad dėl šių aplinkybių atsakovė nepasisako.

14.5. Dėl 2016-05-12 susirinkime svarstytų klausimų nebuvo reikalinga rengti visuotinį visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, dėl to visi butų ir kitų patalpų savininkai neturėjo į jį būti kviečiami raštu. Nė vienas bendrijos narys nepareiškė apie susirinkimą nežinojęs, ar kad jam buvo pranešta netinkamai. 2016-05-12 susirinkime dalyvavo atitinkamai 24 arba 22 balsus turintys asmenys, ženkliai daugiau, nei reikalaujamas 1/4 visų narių. Kiti pirmosios instancijos teismo nurodyti informavimo apie susirinkimą tvarkos pažeidimai yra mažareikšmiai ir nesudaro pagrindo naikinti susirinkimo sprendimus. Nors nebuvo nurodyti sprendimų projektai ir vieta bei laikas, kuomet buvo galima susipažinti su susirinkimo medžiaga, bet kuris bendrijos narys jam patogiu laiku bet kada galėjo kreiptis į bendrijos pirmininkę, prašydamas pateikti jam rūpimą informaciją.

14.6. Ieškovas klaidingai teigia, kad atlikti darbai yra nesusiję su privalomųjų pastato naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu. Atlikti darbai laikytini ne namo atnaujinimu, o pastato remonto darbais. Šie darbai yra susiję su privalomųjų statybos reikalavimu įgyvendinimu. Tai patvirtina sutartis su VšĮ „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“. Pastato karnizų būklė kėlė grėsmę ne tik pastato stogui, prie pastato pastatytiems automobiliams, bet atplyšę konstrukcijų gabalai galėjo sužaloti kiekvieną pro šalį einantįjį.

14.7. Ieškovas bendrijos įgaliotinių susirinkimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimus pirmą kartą ginčija apeliaciniame skunde. Tačiau šių susirinkimų sprendimai nėra šios bylos dalykas. Apeliaciniame skunde keliami argumentai nebuvo keliami nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, tad jie negali būti keliami apeliacinėje instancijoje.

14.8. Dėl 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolo nutarimo Nr. 2 ir Nr. 3 visuotinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas neturėjo būti šaukiamas. Pirmininkės veiklos ataskaita neturi esminių trūkumų, kuriuos klaidingai nurodo ieškovas. Revizijos aktas yra išsamus, DNSBĮ 18 str., priešingai, nei teigia ieškovas, neįpareigoja revizijos akte užfiksuoti sąmatos. Ieškovo nurodyti tariami revizijos akto trūkumai neatitinka tikrovės ir nesudaro pagrindo pripažinti susirinkimo protokolo nutarimą Nr. 2 neteisėtu.

14.9. Atsakovė, kaip bet kuris asmuo, turi teisę, kad jos interesus teisminiame ginče atstovautų advokatas. Ieškovas yra itin konfliktiško būdo, neva pažeistus savo interesus gina manipuliuodamas teise, bylą užvilkino ir apsunkino gausybe dokumentų. Todėl nesutiktina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos.

15. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas G. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ginčijamus sprendimus turėjo priimti visų butų ir kitų patalpų savininkai. Ginčo sprendime Nr. 5 minimas laikančiąsias konstrukcijas (gegnes) valdo visų butų ir kitų patalpų savininkai, jos yra bendros (CK 4.85 str.), apskritai visos su stogu susijusios konstrukcijos yra bendros (CK 4.85 str.). Susirinkimo ginčo sprendimas Nr. 5 susijęs su visų butų ir kitų patalpų savininkų lėšų kaupimu ir jų panaudojimu, todėl turėjo būti svarstomas visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, kaip tai numato aprašo nuostatos, CK 4.85 str., DNSB 12 str. 1 d. 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolo nutarimu Nr. 3 pritarta pirmininkės veiklos ataskaitai už 2015 m., įvertinus 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolo priedą Nr. 3 bendrijos pirmininkės 2016-04-28 parengtą 2015 m. veiklos ataskaitą. Šis klausimas taip pat turėjo būti svarstomas visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.

15.2. Atsakovės pirmininkė, nors ir žinojo, kad privalo atidaryti atskirą visų butų ir kitų patalpų savininkų sąskaitą, kviesti visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ir gauti jo pritarimą naudoti šias lėšas pastato remonto darbams atlikti, parengti ilgalaikį planą ir jį, kaip ir kitus susirinkime svarstytus dokumentus (susirinkimo nutarimai Nr. 2,3,5,6), pateikti visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui, šių pareigų nevykdė, atskiros butų ir kitų patalpų savininkų sąskaitos neatidarė.

15.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė pagrįstą išvadą, kad toks ilgalaikis planas, koks yra būtinas įmokų kaupiamajam fondui sudaryti tvirtinimui, parengtas ir patvirtintas nebuvo, todėl, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį, taikomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas, kaip kad to reikalauja aprašo 11.2 punkto nuostatos.

15.4. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde visiškai nenurodo jokių pagrįstų argumentų, nepateikia jokių įrodymų dėl tariamos pastato avarinės būklės. Avarinei būklei turi būti sudaroma komisija, avarinė būklė turi būti įregistruota Registrų Centre, o ją pašalinus, remiantis aukščiau išdėstytu – surašomas avarinės būklės pašalinimo aktas, ir, remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, duomenys apie avarinę būklę vėl turi būti atžymėti statybos žurnale ir/ar techniniame pase. To padaryta nagrinėjamu atveju nėra. Visi su pastato remonto ir jo finansavimu susiję klausimai turi būti aptarti ilgalaikiame plane ir svarstomi visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.

15.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog jokio ieškininės senaties termino ieškovas nepraleido. Atsakovė bylinėjimosi metu neįrodinėjo ir nieko nekalbėjo dėl tariamai praleistos senaties dėl 2015-07-30 priimtų sprendimų, kuriuos atsakovė dėsto apeliaciniame skunde, todėl ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo jų nevertinti ir atmesti kaip nepagrįstus. Ieškovas apie priimtą 2015-07-30 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 17 d., o pats 2015-07-30 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas atsiųstas tik 2016 m. rugsėjo 5 d. Atsakovė 2015-07-30 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą pastato savininkų (duomenys neskelbtini) sistemoje visų butų ir kitų patalpų savininkams išviešino tik 2017-06-26.

15.6. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, neturi jokios įtakos atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo atstovavimo.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Byloje kilo ginčas dėl 2016-05-12 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ narių visuotinio susirinkimo nutarimų Nr. 2, 3, 5, 6, 7 teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-05-12 įvyko pakartotinis 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ narių visuotinis susirinkimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu priimtas bendrijos narių visuotinio susirinkimo Nr. (duomenys neskelbtini) protokolas, kuriame užfiksuoti bendrijos narių priimti nutarimai Nr. 2, 3, 5, 6, 7. Ieškovas yra ne bendrijos narys, tačiau name esančių patalpų savininkas, jis nesutinka su 2016-05-12 bendrijos narių visuotinio susirikimo nutarimais Nr. 2,3,5,6,7, todėl kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pripažino negaliojančiu nutarimą Nr. 7. Šalys, nesutikdamos su sprendimu, pateikė apeliacinius skundus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Ieškovas 2018-12-04 dieną pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2018-02-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2972-734/2018, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovei dėl 2015-07-30 susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas. Ieškovas nurodė, kad ieškinys buvo atmestas teismui pritaikius ieškinio senatį, tačiau teismas sprendime pasisakė dėl reikalavimų esmės ir laikė juos pagrįstais. Jo pareikšti reikalavimai byloje Nr. e2-2972-734/2018 yra analogiški pareikštiems šioje byloje, atsakovė teismo sprendimo motyvų neskundė, vadinasi su jais sutiko.

20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliantų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

21. Ieškovas byloje ginčija atsakovės nutarimus, priimtus 2016 m. gegužės 12d., todėl, sprendžiant ginčą, yra taikoma 1995m. vasario 21d. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 (toliau-Įstatymas) nutarimų priėmimo metu galiojusi redakcija (nuo 2015-01-01 iki 2017-01-01).

22. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas numato buto ir kitų patalpų savininkui teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo ir kitus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Visuotinio susirinkimo sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka (Įstatymo 12 straipsnio 13 punktas). Taigi bendrijos sprendimai galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai.

23. Dėl 2016-05-12d. bendrijos nutarimų Nr. 2 ir 3 teisėtumo. Bendrijos susirinkimo metu antruoju klausimu buvo svarstoma, ar pritarti ūkinės-finansinės veiklos revizijos išvadoms, trečiuoju - ar pritarti pirmininkės veiklos ataskaitai už 2015 metus. Bendrijos susirinkimas tiek revizijos komisijos išvadoms, tiek pirmininkės ataskaitai pritarė.

24. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėms, kad revizijos komisijos išvadų bei pirmininkės ataskaitos tvirtinimo kompetencija priskiriama bendrijos narių visuotiniam susirinkimui, be to, pateikta veiklos ataskaita turi esminių trūkumų, visų butų ir kitų patalpų savininkai su veiklos ataskaita supažindinti nebuvo, ji nebuvo skirta visų butų ir kitų patalpų savininkams ir jų susirinkimui, jos nepatvirtino visų butų ir kitų patalpų savininkai.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad visuotinis susirinkimas tvirtina metinių finansinių atskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos metinę atskaitą. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinį bendrijos įstatuose nustatyta tvarka tvirtina visuotinis susirinkimas, 3 dalis – jog iki tvirtinimo rinkinį turi patikrinti bendrijos revizijos komisija. Visuotinis susirinkimas gali nuspręsti samdyti audito įmonę bendrijos metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti. Audito išvados pateikiamos bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniams susirinkimui. Su audito išvadomis turi teisę susipažinti visi butų ir kitų patalpų savininkai. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 dalį revizijos komisijos išvados dėl bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų pateikiamos visuotiniam susirinkimui.

26. Butų ir kitų patalpų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, teisė gauti informaciją apie bendrijos veiklą yra tiesiogiai numatyta įstatyme. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punktą butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Pažymėtina, kad bendrijos narių įstatų 6.2.6 punktas taip pat numato, kad visuotinis susirinkimas pagal savo kompetenciją tvirtina metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, metinį finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos metinę atskaitą, o 6.2.7 punktas – jog susirinkimas vertina bendrijos įgaliotinių bei pirmininko veiklą, tvirtina revizoriaus išvadas apie bendrijos veiklą.

27. Ieškovas ginčija susirinkimo nutarimus Nr. 2 ir 3 todėl, kad juos patvirtinus tik bendrijos narių, o ne visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, buvo pažeistos jo, kaip namo patalpų savininko teisės – nei jis, nei kiti butų savininkai (ne bendrijos nariai) neturėjo galimybės su paminėtais dokumentais susipažinti ar išsakyti nuomonę dėl jų tvirtinimo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovui teisę susipažinti su bendrijos finansinėmis atskaitomis jam suteikia įstatymas. Teisę dalyvauti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos bei valdymo klausimais be balsavimo teisės ieškovui suteikia ir Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos.

28. Pažymėtina, kad ne bendrijos nariai Įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka kviečiami į susirinkimus tais atvejais, kai susirinkime yra svarstomi klausimai, priskirti visų namo butų ir patalpų savininkų kompetencijai. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2009m. vasario 2d. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2009">3K-3-25/2009</a>, 2009m. birželio 8d. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2009">3K-3-252/2009</a>), kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai, konkrečiai civiliniame procese - CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Šia blanketine teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendrijos susirinkimo nutarimai Nr. 2 ir 3 yra nepriskirti visų namo savininkų kompetencijai, kuri reglamentuota Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, neprieštarauja CK 4.85 straipsnio nuostatoms. Kadangi ieškovo teisės priimtais nutarimais pažeistos nebuvo, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimo dėl nutarimų Nr. 2 ir 3 pripažinimo negaliojančiais. Sutiktina su ieškovu, kad 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 18 punktas numato, jog, pasibaigus finansiniams metams, bendrojo naudojimo objektų valdytojas, pateikdamas patalpų savininkams savo veiklos atskaitą, pateikia išsamią informaciją apie sukauptas lėšas, jų naudojimą ir šių lėšų likutį. Tačiau šio teisės akto nuostatos nenumato, kad ataskaita būtų tvirtinama visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu visuotiniame susirinkime.

31. Dėl 2016-05-12d. bendrijos nutarimų Nr. 5 ir 6 teisėtumo. Iš 2016-05-12d. bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo metu buvo nutarta įgalioti bendrijos pirmininkę pakartotinai priminti savininkams 2011/08 ir 2012/09 bendrijos įgaliotinių susirinkimų metu priimtus sprendimus, susijusius su palėpių ventiliacinių angų atidengimo ir išvalymo darbais; įpareigoti palėpių savininkus iki 2016-10-31 nuimti polietileninę plėvelę nuo apšiltinimo, išvalyti laikančiąsias konstrukcijas (gegnes) nuo pelėsio. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad šie nutarimai nėra susiję su bendrijos narių visuotinio susirinkimo ar visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kompetencijos įgyvendinimu, o yra bendro pobūdžio sprendimas.

32. Teisėjų kolegija sutinka, kad tik bendrijos narių susirinkimo nutarimas įgalioti bendrijos pirmininkę pakartotinai priminti savininkams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrijos įgaliotinių susirinkimų metu priimtus sprendimus, susijusius su palėpių ventiliacinių angų atidengimo ir išvalymo darbais, nesukuria butų savininkams jokių naujų teisinių pasekmių, nes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrijos įgaliotinių sprendimai nėra šios bylos ginčo dalykas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti 2016-05-12 d. bendrijos nutarimai, priimti penktuoju ir šeštuoju klausimu, yra nepagrįsti ir neteisėti.

33. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja 1995m. vasario 21d. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 2 dalies 4 punktas (nuo 2015-01-01 iki 2017-01-01 galiojusi redakcija). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

34. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-305/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-305/2012">3K-3-305/2012</a>).

35. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, ginčo teisiniams santykiams aktualus CK 4.85 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje įtvirtinta sąlyga atitinkamus sprendimus priimti ne tik bendrijos narių, bet ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžiant balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).

36. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nagrinėjamu atveju neginčijo, kad į 2016m. gegužės 12d. visuotinį bendrijos susirinkimą buvo kviečiami tik bendrijos nariai. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas pranešimas bei susirinkimo protokolas. Pranešime apie 2016m. gegužės 12d. susirinkimą nurodyta, kad vyks ne visų namo butų ir kitų patalpų savininkų, o tik bendrijos narių susirinkimas. Susirinkimo protokole nurodyta, kad jame dalyvauja 22 bendrijos nariai, turintys 24 balsus, dalyvavo 5 buto gyventojas, neturintis balso teisės.

37. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad penktuoju klausimu buvo priimti nutarimai: akmeninės kiemo tvoros remontui panaudoti pagal labdaros-paramos įstatymą sukauptas lėšas; įpareigoti palėpių savininkus iki 2016-10-31 nuimti polietileninę plėvelę nuo apšiltinimo, išvalyti laikančiąsias konstrukcijas (gegnes) nuo pelėsio; patvirtinti ilgalaikį planą – Namo fasado, architektūrinių puošybos elementų, frontonų, karnizų ir bokšto dalies remonto, restauravimo darbai.

38. Kaip jau buvo minėta, CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. 1995m. vasario 21d. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 12 straipsnio 1 dalis detalizuoja, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma.

39. 2016-05-12d. bendrijos narių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas akmeninės kiemo tvoros remontui panaudoti pagal labdaros-paramos įstatymą sukauptas lėšas (Nr. 5). Toks nutarimas akivaizdžiai yra susijęs su bendro naudojimo objekto priežiūra, duomenų apie tai, kad jos remontas būtų susijęs su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, byloje nėra. Susirinkimo metu priimto nutarimo įpareigoti palėpių savininkus iki 2016-10-31 nuimti polietileninę plėvelę nuo apšiltinimo, išvalyti laikančiąsias konstrukcijas (gegnes) nuo pelėsio formuluotė rodo, kad jis liečia ne bendrijos narius, bet namo palėpių savininkus, taigi ne tik bendrijos narius.

40. Bendrijos nariai susirinkimo metu priėmė nutarimą patvirtinti ilgalaikį planą – Namo fasado, architektūrinių puošybos elementų, frontonų, karnizų ir bokšto dalies remonto, restauravimo darbai (Nr. 5). Atsakovė nurodė, jog pastatui atliekami darbai susiję su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, tačiau šią poziciją įrodinėjo tik vieninteliu įrodymu – aktu. Iš 2016m. vasario 26d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus akto matyti, kad apžiūrėjus namą pateikti pasiūlymai/reikalavimai organizuoti ir remontuoti karnizus, fasado konstrukcijas iki 2016-10-01d., organizuoti ir nustatyti bokšto tarpinių karnizų detalę, o nustačius, kad jos nestabilios, skubiai organizuoti jų nuėmimą ir remontą. Akte nurodytas vienintelis privalomasis reikalavimas - reikalavimai organizuoti ir remontuoti karnizus, fasado konstrukcijas iki 2016-10-01d.

41. Tačiau susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas patvirtinti ilgalaikį planą – Namo fasado, architektūrinių puošybos elementų, frontonų, karnizų ir bokšto dalies remonto, restauravimo darbai. Iš nutarimo formuluotės matyti, kad ilgalaikis planas turėjo apimti daugiau darbų, nei nurodyta akte, tada dėl jo patvirtinimo turi teisę spręsti ne tik bendrijos, bet kiti namo butų ir kitų patalpų savininkai. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad kiti plane numatyti darbai taip pat yra privalomieji ir dėl jų sprendžiant butų savininkų sutikimas ar jų dalyvavimas susirinkime nėra būtinas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė taip pat neįrodė, kad toks planas apskritai buvo parengtas. Bendrijos pirmininkė tokiu planu laikė tekstą, įrašytą 2016-05-12 susirinkimo protokolu Nr. 5, atskiro tokio dokumento nėra. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad namo ilgalaikį planą sudaro: dalinis fasado konstrukcijų, karnizų,,,grafiti‘‘ apipieštos sienos, apgadintos stogo dangos remontas, lietaus kanalizacija, nuvedimo sistemų, latakų valymas, įrengimas, įvažiavimo į namo kiemą, automobilių parkavimo ir šiukšlių konteinerių aikštelių dangos tvarkymas, medžių kiemo parke genėjimas, laiptų remontas. Įvertinus nurodytus darbus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog išvardinti darbai, išskyrus karnizų bei fasado konstrukcijų remontą, yra privalomi, vadovaujantis nutarimų priėmimo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-219 redakcija) patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010,,Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai‘‘, ir bendrija turėjo teisę dėl jų spręsti be kitų namo buto ir patalpų savininkų.

42. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad šeštuoju klausimu buvo priimti nutarimai: nuo 2016 m. birželio 1d. iki kito bendrijos visuotinio susirinkimo bendrijos darbuotojams mėnesinius atlyginimus didinti iki 10 procentų, patvirtinti administravimo, teritorijos ir namo priežiūros, laiptinių valymo, šiukšlių šalintuvų, liftų eksploatavimo tarifus, patvirtinti pateiktą 2016m. pajamų – išlaidų sąmatą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad visi šeštuoju klausimu priimti nutarimai tiesiogiai susiję su ieškovo, kaip namo bendraturčio interesais, nes jam tenka proporcingai prisidėti prie išlaidų namui išlaikyti. Sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo turi būti priimami ne tik bendrijos, bet ir visų namo patalpų savininkų susirinkime (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

43. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertindamas namo butų ir kitų patalpų savininkų teises priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų suteikė prioritetą patalpų savininkams, kurie yra bendrijos nariai, ir 1995m. vasario 21d. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 nuostatas vertino kaip aukštesnę teisinę galią turintį norminį aktą, nei Civilinio kodekso 4 knygos nuostatos, kurios numato daugiabučio namo bendraturčių teises bei pareigas. Įvertinus atsakovės įstatus matyti, kad jie reglamentuoja tik bendrijos narių ir pačios bendrijos statusą, juose nėra numatyta, kokie klausimai yra priskiriami viso namo patalpų savininkų kompetencijai. Tačiau tai nereiškia, kad bendrijos įstatai turi aukštesnę teisinę galią nei Civilinio kodekso normos.

44. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2016-05-12 d. bendrijos narių susirinkimo metu priimti nutarimai Nr. 5 ir 6, išskyrus nutarimą Nr. 5 įgalioti bendrijos pirmininkę pakartotinai priminti savininkams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrijos įgaliotinių susirinkimų metu priimtus sprendimus, susijusius su palėpių ventiliacinių angų atidengimo ir išvalymo darbais, yra pripažintini negaliojančiais, nes atsakovė, svarstydama juos bendrijos, o ne visų namo būtų ir patalpų savininkų susirinkime, pažeidė ieškovo, kaip namo bendraturčio teises. Padarius tokias išvadas, kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai neįtakoja galutinio procesinio sprendimo šioje byloje teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

45. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti negaliojančiu 2016-05-12 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ narių visuotinio susirinkimo nutarimą Nr. 7, kuriuo patvirtinta 0,30 Eur/m mėnesinė kaupiamojo namo remonto fondo įmoka. Kaip jau buvo minėta, sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo turi būti priimami ne tik bendrijos, bet ir visų namo patalpų savininkų susirinkime (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Todėl mėnesinės kaupiamojo namo remonto fondo įmokos nustatymas taip pat priklauso ne tik bendrijos narių, bet ir viso namo butų ir gyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai, vien dėl šios priežasties šis nutarimas pripažintinas negaliojančiu, kaip pažeidžiantis buto savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, teises.

46. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino susirinkimo nutarimą Nr. 7, nusprendęs, jog toks ilgalaikis planas, koks yra būtinas įmokų kaupiamajam pastato fondui sudaryti tvirtinimui, parengtas ir patvirtintas nebuvo, todėl apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas, kuris, atsižvelgiant į namo naudingąjį plotą - 7466.14 kv. m, sudaro 0,03 Eur/kv. m/mėn., kaip tai numatyta aprašo 11.2. punkte. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais, dėl šių argumentų jau pasisakyta nutarties 39 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015m. balandžio 15d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 3 punktą kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane (toliau – ilgalaikis planas). Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, įskaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus.

47. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas tokiu būdu nepagrįstai apribojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises priimti sprendimus dėl savininkų lėšų kaupimo ir naudojimo būtinajam namo dalies remontui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju namo bendrijos nariams nusprendus nustatyti mėnesinį kaupiamosios įmokos dydį nedalyvaujant visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, jų teisės buvo ne apribotos, o priešingai – pažeistos, nes įmokų mokėtojai yra ne tik bendrijos nariai, bet ir kiti butų savininkai.

48. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad teismo sprendimas pripažinti negaliojančiu 2016 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) punktą, kuriuo paliktas (o ne nustatytas) 0,30 Eur už 1 m2 įmokos dydis prieštarauja CK 4.82 str. 3 daliai ir CK 4.83 str. 3 daliai, DNSB Įstatymo 10 str. pirmos dalies 12 punktui. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, nes ginčo dalykas nėra ankstesni namo bendrijos susirinkimų nutarimai, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl 2016-05-12 dienos susirinkimo nutarimu, kurie buvo ginčijami.

49. Atsakovės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas nepraleido sutrumpinto 6 termino ieškiniui pareikšti. CK 4.85 straipsnio 9 dalis numato, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDctOTE2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-247-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-247-916/2018">3K-3-247-916/2018</a>).

50. Pirmosios instancijos teismas subjektyvųjį ieškovo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą momentą siejo su 2017-01-02. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas su visu 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolu susipažino ne anksčiau kaip 2017-01-02, dalimi jo priedų – 2016-09-02, likusia jų dalimi – 2016-11-22, todėl 2016-10-12 teisme gautu ir priimtu 2016-10-05 patikslintu ieškiniu paskutinį kartą pareikšdamas naujus reikalavimus ieškinio senaties termino nepraleido.

51. Byloje nėra ginčo, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir ieškovas, kurie nėra bendrijos nariai, į 2016-05-12 d. visuotinį susirinkimą kviečiami nebuvo, nes, atsakovės nuomone, susirinkime svarstomi klausimai nebuvo priskirti viso namo butų ir gyvenamųjų patalpų savininkų kompetencijai. Šią aplinkybę patvirtina skelbimo apie susirinkimą turinys. Apeliacinės instancijos teismui padarius kitokias išvadas, akivaizdu, kad ieškovui apie 2016-05-12 susirinkimą nebuvo pranešta Įstatymo 11 straipsnio numatyta tvarka, nebuvo laikytasi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012m. lapkričio 22d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtintos Butų ir kitų patalpų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog UAB „Skaidri apskaitos sistema“ 2016-06-20 gavo 2016-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolą, tačiau iš byloje esančios interneto tinklalapio nuotraukos matyti, kad iki 2017-06-30 šios bendrovės elektroninėje sistemoje 2016-05-12 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nebuvo.

52. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties pradžią siejo su momentu, kada ieškovas gavo visus 2016-05-12 susirinkimo dokumentus (2017-01-02), t.y. turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

53. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius CPK pažeidimus - 2016-12-19 parengiamajame teismo posėdyje D. N. atstovavo ieškovą, tačiau jos atstovavimas buvo pripažintas netinkamu. Atsakovės atstovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, kaip tai numato CPK 230 straipsnio 2 dalis, tačiau pirmas instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šį prašymą tenkinti.

54. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Sprendimas už akių taip pat gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant minėtoms sąlygoms, neatvyksta į teismo posėdį byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Jeigu atvykusi į teismo posėdį šalis nesutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių, teismas vadovaujasi šio Kodekso 246 straipsniu.

55. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatuota, kad tais atvejais, kai proceso šalis savo valia nusišalina nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą, atsisako bendradarbiauti nagrinėjant bylą, teismas gali turėti įgaliojimus atitinkamą civilinę bylą nagrinėti bei sprendimą priimti ir nedalyvaujant savo valia nusišalinusiai, su teismu nebendradarbiaujančiai proceso šaliai. Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese įgyvendinti inter alia ekonomiškumo ir koncentracijos principus.

56. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi teisę, o ne pareigą priimti sprendimą už akių. Net esant visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-525/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-525/2006">3K-3-525/2006</a>; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2007">3K-3-71/2007</a>, 2007m. spalio 9d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2007">3K-3-389/2007</a>). Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, jog jeigu teismas mano, kad vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą.

57. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į 2016-12-19 teismo posėdį atvykusi ieškovo atstovė D. N. negali atstovauti ieškovo teisme. Tačiau ši aplinkybė buvo pastebėta jau antrame parengiamajame teismo posėdyje. Ieškovas 2016-12-16 pateikė patikslintą ieškinį teismui. Taigi ieškovas nenusišalino nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą, neatsisakė bendradarbiauti nagrinėjant ją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neužkirto ieškovui galimybės savo interesus ginti teismo posėdyje.

Dėl procesinės bylos baigties

58. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teisėju kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovo ginčijami 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ narių 2016-05-12 visuotinio susirinkimo Nr. 2016/1 protokolo nutarimai Nr. 5, 6 pripažintini negaliojančiais, išskyrus nutarimą Nr. 5 įgalioti bendrijos pirmininkę pakartotinai priminti savininkams 2011/08 ir 2012/09 bendrijos įgaliotinių susirinkimų metu priimtus sprendimus, susijusius su palėpių ventiliacinių angų atidengimo ir išvalymo darbais, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

59. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija skundžiamą sprendimą pakeičia, tenkinant ieškovo ieškinį didesne apimtimi.

60. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintinas 60 procentų, o atmestas – 40 procentų.

61. Byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 850 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas 60 procentų, o atmestas – 40 procentų, proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovo priteistina 340 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (850 Eur*40 procentų).

62. Teismas bylą nagrinėjant pirmąją instancija patyrė 176,58 Eur pašto išlaidas. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš ieškovo – 70,63 Eur, iš atsakovės – 105,95 Eur.

63. Sprendimo dalis, kuria nuspręsta ieškovui grąžintinas sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį, nekeistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

64. Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas 50 procentų. Byloje ieškovas patyrė 41 Eur bylinėjimosi išlaidas – žyminis mokestis. Proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovui priteistina 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, todėl jai jos nepriteistinos.

65. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, todėl jam jos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti negaliojančiais 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ narių 2016-05-12 visuotinio susirinkimo Nr. 2016/1 protokolo nutarimus Nr. 5 ir 6, išskyrus nutarimą Nr. 5 įgalioti bendrijos pirmininkę pakartotinai priminti savininkams 2011/08 ir 2012/09 bendrijos įgaliotinių susirinkimų metu priimtus sprendimus, susijusius su palėpių ventiliacinių angų atidengimo ir išvalymo darbais.

Iš ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“, į. k. 124777058, naudai.

Iš ieškovo G. B. priteisti 70,63 Eur (septyniasdešimt eurų 63 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.

Iš atsakovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ priteisti 105,95 Eur pašto išlaidų valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ priteisti 20,50 Eur (dvidešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai

Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

Lina Muchtarovienė

Vilija Valantienė