Administracinė byla Nr. eI2-4693-809/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02099-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Vitos Valeckaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Transeita“).
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 22S53119 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas pažymėdamas ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad Sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. birželio 8 d. surašė administracinio teisės nusižengimo protokolą UAB,,Transeita“ direktoriui/ atsakingam asmeniui A. S., nes jis pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 57 straipsnio bei 62 straipsnio 1, 2 ir 7 dalių nuostatas, todėl savo veiksmais (neveikimu) padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalyje (nelegalus darbas) numatytą pažeidimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimu UAB,,Transeita“ direktoriui/atsakingam asmeniui A. S., už minėtus pažeidimus, administracinio nusižengimo byloje Nr. A.5.-1115-419/2021, pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį (nelegalus darbas), paskirta administracinė nuobauda – 5 000 Eur. Bauda sumokėta 2021 m. rugpjūčio 4 d. Teismo nutarimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d.
UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Šiuo pagrindu Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo terminui, pareiškėjo prašymu, 2020 m. rugsėjo 16 d. Departamentas išnagrinėjęs prašymą ir pateiktus dokumentus priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują leidimą, galiojantį du metus. Departamento Vilniaus skyrius 2020 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760000549, galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 18 d. Šio leidimo pagrindu pareiškėjas dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Transeita“. Šioje įmonėje pareiškėjas dirba nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. Panaikinus leidimą jis turės būti atleidžiamas iš darbo ir neteks pragyvenimo šaltinio. Panaikinus leidimą, jis turės išvykti iš šalies ir grįžti į Baltarusiją. Pareiškėjas daugiau nebegalės gauti nacionalinės D vizos darbui Lietuvoje, nes dėl šiandienos situacijos pasaulyje Lietuvos konsulatas Baltarusijoje neišduoda vizų Baltarusijos piliečiams.
Pareiškėjo manymu, jam nepagrįstai yra taikoma teisinė atsakomybė už teisės pažeidimą, kurio jis nepadarė. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis. Pareiškėjas negali atsakyti už veiksmus darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Be to, administracinė nuobauda buvo skirta UAB „Transeita“ direktoriui ne kaip darbdaviui (juridiniam asmeniui), tačiau kaip fiziniam asmeniui.
Leidimas pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, todėl pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas nebus panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Pareiškėjo manymu, Sprendimas prieštarauja teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principams, pareiškėjui taikoma poveikio priemonė yra neproporcinga, pareiškėjas neteks darbo ir daugiau negalės dirbti Lietuvoje, kol neišduodamos nacionalinės D vizos. Vadinasi, yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinami UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Minėto straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kai skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Pažymi, kad pareiškėjo darbdavio vadovą patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Dėl skundo argumentų nurodo, kad pareiškėjas Sprendimu nėra baudžiamas už UAB „Transeita“ direktoriaus padarytą administracinį nusižengimą. Pažymi, kad administraciniai nusižengimai ir migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų, todėl pareiškėjas nepagrįstai juos sutapatina. Sprendimas nėra administracinės atsakomybės taikymo aktas, tai individualus administracinis aktas, priimtas pagal UTPĮ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks UTPĮ įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai, jog minėtą administracinį nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „Transeita“ direktorius, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal įstatymą. Pažymi, jog UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant UTPĮ 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Neatitiktis šio įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. UTPĮ nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi. Pozicijos, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį nepažeidžia užsieniečių teisių ir teisėtų interesų, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose. Pabrėžia, kad sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas.
Pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka UTPĮ numatytas sąlygas ir pagrindą.
konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 22S53119 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas Nr. 760000549 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Departamentas nustatęs, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimu UAB „Transeita“ direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį (nelegalus darbas; baustas pakartotinai) 5 000 Eur bauda, tuo pagrindu, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, priėmė 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 22S53119 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 18 d.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
UTPĮ 50 straipsnis reglamentuoja leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo tos dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba pakeičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pareiškėjas, tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB,,Transeita“, 2018 m. liepos 18 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus ir vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2018 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo terminui, užsieniečio prašymu, 2020 m. rugsėjo 16 d. Departamentas išnagrinėjęs prašymą ir pateiktus dokumentus priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują, galiojantį du metus. Departamento Vilniaus skyrius 2020 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760000549, galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2020 m. rugsėjo 18 d.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimu UAB „Transeita“ direktorius buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 5 000 Eur bauda
Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d. Iš teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas neginčytinai konstatavo UAB „Transeita“ direktoriaus veiksmų neteisėtumą, kurie pasireiškė tuo, kad per Lietuvos Respublikos siena bendrovės transportu vyko vairuotojai, kurie bendrovėje nebuvo įdarbinti. UAB „Transeita“ direktorius kaltę visiškai pripažino. Iš nutarimo turinio taip pat nustatyta, kad bendrovės direktorius nusižengimą padarė būdamas baustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutarimu. Atsižvelgiant į tai buvo pripažinta, kad bendrovės direktorius pakartotinai pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, UTPĮ 57 straipsnį, 62 straipsnio 1, 2, 7 dalis, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi leido dirbti bendrovės naudai nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. kovo 30 d. tolimųjų reisų vairuotojams, tame tarpe ir pareiškėjui, t. y. padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis (t. y. asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 str. 1 d., ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis).
ANK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Nepriklausomai nuo nelegaliai įdarbinto subjekto, nustačius, kad jis dirba be darbo sutarties ir apie jį nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai ar dirbama nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūrų, konstatuojamas nelegalaus darbo faktas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą, yra konstatavęs, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NC0xMDYyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5394-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5394-1062/2019">eA-5394-1062/2019</a>; 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM0My02MjQvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5343-624/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5343-624/2019">eA-5343-624/2019</a>, 2019 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NS00OTIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5395-492/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5395-492/2019">eA-5395-492/2019</a>).
Nagrinėjamos bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad UAB „Transeita“ vadovas pažeidė ANK 95 straipsnio nuostatas ir už tai jam paskirta 5 000 eurų bauda. UAB „Transeita“ užsienietį įdarbino pagal darbo sutartį, vykdydamas įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, pastarajam pateikus prašymą dėl leidimo laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes jis ketino dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, t. y. pateikęs darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimui, kuriuo UAB „Transeita“ vadovas pakartotinai nubaustas už nelegalų darbą, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas pagrįstai vadovavosi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nepaisant, kad pareiškėjas UAB „Transeita“ dirbo pagal sutartį ir buvo įdarbintas iki nutarimo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintas imperatyvas jokių išimčių ar išlygų, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimą šiuo pagrindu, nenumato.
Teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime akcentavo iš Konstitucijos kylančią maksimą, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko, įskaitant) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina. Jurisprudencijos tęstinumą savo praktikoje yra pabrėžęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzkyNC01NzUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3924-575/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3924-575/2015">eA-3924-575/2015</a>).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė svarių argumentų, keliančių pagrįstas abejones dėl jau suformuotos teismų praktikos teisingumo ir pagrįstumo, iš esmės panašaus pobūdžio bylose. Pareiškėjo skundo argumentai iš esmės grindžiami daugiau savo subjektyvia nuomone, subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė ir kitus argumentus (pareiškėjo negalėjimas pasilikti ir dirbti Lietuvoje, D vizos neišdavimas, teisėti lūkesčiai), kurių pagrindu prašo panaikinti ginčijamą Sprendimą, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Diana Butrimienė
Vita Valeckaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė
