Administracinė byla Nr. eI-4307-595/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01718-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams S. M. ir D. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų S. M. ir D. M. solidariai 906,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-09-30 ir 20,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (18,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 2,55 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro įrašų suformavimą).
Nurodo, kad atsakovai turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai įsiskolinimo laikotarpiu buvo Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai, jie yra pareiškėjos administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojai. Atsakovams buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri apskaičiuota remiantis Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 „Dėl Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Vietinės rinkliavos nuostatai).
Atsakovai atsiliepimo į prašymą nepateikė, prašymas ir pranešimas dėl atsiliepimo į prašymą pateikimo bei teismo šaukimas atsakovams įteikti 2022-06-14 viešo paskelbimo būdu.
konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-09-30 susidariusios 906,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja prašo priteisti 20,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (18,15 Eur advokato pagalbos išlaidų bei 2,55 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas).
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Ginčui aktualiu laikotarpiu Plungės rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administruojama vadovaujantis Vietinės rinkliavos nuostatais, patvirtintais Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017-01-26 sprendimu Nr. T1-1.
Pagal Vietinės rinkliavos nuostatų 4 punktą vietinės rinkliavos administravimas yra pavedamas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Pagal Vietinės rinkliavos 2 punktą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.
Šis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys ar naudojantys nekilnojamąjį turtą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto turėjimu, naudojimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, kitaip nei Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama valstybinė rinkliava, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Kaip matyti iš Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateikiamo sąrašo, vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą (LVAT 2012 m kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Be to, vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalį (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A738-822/2016). LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, aiškindamas teisę dėl,,atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti ar vykdyti šią pareigą, ar ne.
Kaip matyti, mokėtina vietinė rinkliava atsakovams apskaičiuota remiantis Vietinės rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir vadovaujantis valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, VšĮ „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ 2022 m. sausio 27 d. pažyma „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ Nr. P-PL-22-12. Teismo vertinimu, ji apskaičiuota teisingai ir pagrįstai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai buvo kreipęsi dėl lengvatos ir ji jiems buvo suteikta. Pažymėtina, kad atsakovai ginčo objekto 7/16 dalių savininkai, o atsakovė S. M. ir 1/16 dalies šio objekto savininkė buvo nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2020 m. spalio 1 d., todėl šiuo laikotarpiu jiems kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovai nevykdė teisės aktais jiems nustatytos pareigos Vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, todėl per laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-09-30 susidarė 906,95 Eur skola.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ, 2020 m. birželio 25 d. akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl taikytinos MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijos, yra pažymėjęs, kad reikia nustatyti, kada pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti vietinę rinkliavą ir kada buvo suformuotas įspėjimas atsakovui dėl vietinės rinkliavos skolos nesumokėjimo (žr. LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzA4OC02NjIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3088-662/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3088-662/2020">eA-3088-662/2020</a>).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų priteisimo yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad tokio pobūdžio bylose taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis. MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-187-602/2016).
Pareiškėja prašyme nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovų nesumokėtą rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Pažymėtina, kad prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo pateiktas 2022 m. balandžio 28 d. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kada buvo suformuoti Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai, įspėjimas dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo. Taigi, remiantis aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. taikytina ieškinio senatis, todėl šioje dalyje pareiškėjos prašymas netenkinamas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką, teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą teisės aktų nustatytais terminais, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-09-30 tenkinamas, ir pareiškėjai priteisiama iš atsakovų solidariai 420 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėja prašo priteisti 18,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 2,55 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą, iš viso 20,70 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėja kartu su prašymu teismui pateikė atstovavimo sutartį pagrindžiančią pareiškėjos patirtas 18,15 Eur išlaidas advokato pagalbai bei 2,55 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą. Minėtos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose (toliau – ir Rekomendacijos).
ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131? straipsnio 4 dalis). Liteko duomenimis, į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu už ginčo nekilnojamojo turto objektą. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovai laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų iš atsakovų priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, jų santykį su išieškotina suma, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Nagrinėjamu atveju iš viešai skelbiamos pareiškėjos struktūros matyti, kad teisininko etatas pas pareiškėją yra. Taip pat, kaip jau minėta, pareiškėja galėjo pasirinkti ekonomiškesnę ir operatyvesnę teismo įsakymo procedūrą.
Taigi teismas netenkina pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų už advokato pagalbą.
Išlaidos, pareiškėjos patirtos už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą (2,55 Eur) yra neišvengiamos, patirtos dėl to, kad atsakovai nevykdė savo pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą, būtinos tam, kad pareiškėja kreiptųsi į teismą ir pateiktų reikalingus įrodymus, todėl jos priteistinos pareiškėjai iš atsakovų lygiomis dalimis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovų S. M., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-09-30.
Pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies ir iš atsakovų S. M. ir D. M. lygiomis dalimis pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisti 2,55 Eur (du eurus 55 ct), t. y. iš kiekvieno po 1,27 Eur.
Kitoje dalyje pareiškėjos prašymo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė
