Administracinė byla Nr. eI3-3131-566/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00603-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės – Povilanskienės, Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės – Biekšės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patrauka“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Patrauka“ (toliau – Bendrovė, UAB „Patrauka“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. AS-13 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo pareiškėjai UAB „Patrauka“ paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu - 13408,00 Eur arba pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. AS-13 patvirtintą mokesčio didesniu tarifu 13408,00 Eur sumą, ją sumažinant iki 756,06 Eur (I tomas, e.b.l. 1-6).
2. Nurodė, kad atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. AS-13 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – Sprendimas) nusprendė patvirtinti 2021 m. lapkričio 25 d. patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-7005 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nurodyta, kad Bendrovė žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdama leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, iškasė 2926 m3 žvėringo smėlio ir nedeklaravo išgauto grunto Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 15 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau - MVGIĮ) 7 straipsnio 12, 4 dalis, todėl Bendrovei už nedeklaruotą ir be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas 13408,00 Eur mokestis.
3. Pareiškėja nurodė, kad Departamentas 2021 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrimo Bendrovei, kuriuo pareiškėjai skyrė 32000,00 Eur ekonominę sankciją (baudą) už tuos pačius veiksmus, dėl kurių surašytas ir Patikrinimo aktas bei priimtas skundžiamas Sprendimas. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTY2MzktMjc5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-6639-279/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-6639-279/2021">eI3-6639-279/2021</a> pakeitė minėtą nutarimą ir pareiškėjai paskyrė 17 000,00 Eur ekonominę sankciją. Pareiškėja nurodė, kad jai paskirtos 2 ekonominės sankcijos už tą pačią veiką. Pareiškėjos nuomone, ji yra baudžiama du kartus už tą patį pažeidimą, todėl Departamento sprendimas naikintinas.
4. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Patikrinimo akte ir Sprendime nurodyta, kad pareiškėja išgavo 2926 m3 žvyringo smėlio (žvyras, smėlis), tačiau,pareiškėjos teigimu, ji faktiškai išgavo tik 1650 m3 žvyro. Todėl, teismui nenustačius, kad pareiškėja baudžiama dvigubai, Bendrovė prašo pakeisti Sprendimu patvirtintą mokesčio didesniu tarifu 13408,00 Eur sumą, ją sumažinant iki 756,06 Eur (0,420 Eur/m3.x1,091x1650 m3.x1).
5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. (I tomas, e.b.l. 27-31).
6. Atsakovas nurodė, kad Departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnams atlikus Bendrovės neplaninį patikrinimą už 2019 m. rugsėjo 18-27 laikotarpį, buvo nustatyta, kad Bendrovė pateikė klaidingus duomenis 2019 m. III ketvirčio deklaracijoje, kadangi nedeklaravo 2926 m3 valstybinių gamtos išteklių. Be to, Bendrovė išgavo 2926 m3 valstybinių gamtos išteklių (smėlio, žvyro) be leidimo iš žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Dėl to vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau - MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalimi už nedeklaruotą ir be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį buvo apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu – 13 408,00 Eur. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 27 d. Bendrovė pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto. Departamentas įvertinęs Bendrovės pateiktas rašytines pastabas ir atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2022 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. AS-13 patvirtinto 2021 m. lapkričio 25 d. patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-7005.
7. Atsakovas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTY2MzktMjc5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-6639-279/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-6639-279/2021">eI3-6639-279/2021</a> pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija už išgautus 2926 m3 išteklius be leidimo. Departamento mokestis padidintu tarifu, paskaičiuotas, atlikus mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius (duomenys neskelbtini)) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo už 2019 m. rugsėjo 18-27 d. patikrinimą. Atsakovas nurodė, jog MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalis aiškiai reglamentuojama, kada imperatyviai taikomas padidintas mokesčio tarifas, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Pažymėjo, kad tvirtinant patikrinimo rezultatus, atsakovui nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje.
8. Atsakovas pažymėjo, kad 2021 m. liepos 30 d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimu, administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTY2MzktMjc5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-6639-279/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-6639-279/2021">eI3-6639-279/2021</a> buvo konstatuota, kad pareiškėja išgavo 2926 m3 žvyro. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs.
9. Atsakovas nurodė, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mažinimas yra išskirtinai teismų kompetencijos dalykas, ir galimas tik tada, kai yra nustatomos pagrįstos išskirtinės aplinkybės. Atsakovo nuomone, skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis ar šalinančiomis padarytą pažeidimą ir nesudarančios pagrindo mažinti apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo spręsti teismo nuožiūra.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad LGT pareiškėjos prašymu bei vadovaudamasi Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11d. nutarimu Nr. 198, 2018 m. gegužės 24 d. išdavė pareiškėjai pakartotinį leidimą Nr. KN-18-32p naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklius, tačiau, šiuo leidimu pareiškėjai nebuvo suteikta teisė naudoti naudingųjų iškasenų išteklius žemės sklype (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka į detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių teritoriją, todėl leidimas naudoti šiame sklype galimai slūgsančius smėlio ir/arba žvyro išteklius negalėjo būti išduotas (I tomas,e.b.l.75-85).
Teismas
konstatuoja:
12. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2022 m. sausio 24 d. sprendimą sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-13 teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 10 d. Departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai atliko Bendrovės mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius ((duomenys neskelbtini)) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo neplaninį patikrinimą už 2019 m. rugsėjo 18-27 laikotarpį ir 2021 m. lapkričio 25 d. patikrinimo akte Nr. (7.3)-PA-7005 (toliau –Patikrinimo aktas) nustatė, kad Bendrovė pateikė klaidingus duomenis 2019 m. III ketvirčio deklaracijoje, nedeklaravo 2926 m3 valstybinių gamtos išteklių. Bendrovė išgavo 2926 m3 valstybinių gamtos išteklių (smėlio, žvyro) be leidimo iš žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 ir dalį, 15 straipsnio 1 dalį. Todėl Bendrovei vadovaujantis MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą išgautą 2926 m3 valstybinių gamtos išteklių kiekį apskaičiuotas mokėtinas mokestis, taikant didesnį mokesčio tarifą - 13408,00 Eur mokestis (0,420 Eur/m3x1,091x2926m3 = 1340,80 Eur x10).
14. Bendrovė nesutikdama su Patikrinimo akto išvadomis, 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė rašytines pastabas, kuriose nurodė, kad Bendrovė yra baudžiama du kartus už tą patį pažeidimą, kadangi Departamento 2021 m. balandžio 20 d. Nutarimu, Bendrovei buvo skirta 32 000,00 Eur ekonominė sankcija-bauda, kuri Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimu buvo sumažinta iki 17000,00 Eur (administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTY2MzktMjc5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-6639-279/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-6639-279/2021">eI3-6639-279/2021</a>). Taip pat rašytinėse pastabose pareiškėja nurodė, kad Patikrinimo aktu paskaičiuotas 13 408,00 Eur mokestis padidintu tarifu taikant 10 kartų didesnį tarifą yra neproporcinga sankcija, kadangi Bendrovė be leidimo išgavo tik 1650 m3 žvyro. Departamentas, įvertinęs Bendrijos pateiktas rašytines pastabas ir atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą, 2022 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. AS-13 patvirtino 2021 m. lapkričio 25 d. patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-7005 ir didesniu tarifu paskaičiuotą 13 408,00 Eur valstybinių gamtos išteklių mokestį.
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Departamento 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu dėl ekonominės sankcijos skyrimo asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J4- 34/2021 (toliau – Nutarimas), Bendrovei buvo skirta 32 000,00 Eur ekonominė sankcija-bauda už tai, kad 2019 m. rugsėjo 18-27 d. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neturėdama LGT išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, vykdė neteisėtą gamtos išteklių - grunto gavybą, kurios metu buvo išgauta 2 926 m3 žvyringo smėlio (žvyro, smėlio).
16. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimu administracinėje byloje pareiškėjai skirta bauda buvo sumažinta iki 17 000,00 Eur. Teismas konstatavo, kad UAB „Patrauka“ 2019 m. rugsėjo 18-27 d. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neturėdama LGT išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, vykdė neteisėtą gamtos išteklių – grunto gavybą, kurios metu buvo išgauta 2 926 m3 žvyringo smėlio (žvyro, smėlio), todėl Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Byloje pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. spalio 14 d. išvada Nr. 11K-287 (19) patvirtino, kad buvo išgauta 2926 m3 žvyro, todėl teismas atmetė Bendrovės teiginius,kad buvo išgauta ne 2926 m3, o 1650 m3 žvyro. Minėtas sprendimas 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsitesėjo.
17. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas Žemės gelmių įstatymas,MVGIĮ,Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintos Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės (aktuali redakcija nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. liepos 1 d.).
18. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtoja, kad ji grunto gavybą vykdė be leidimo ir išgauto grunto kiekio nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsižvelgiant į tai ir įvertinęs bylos medžiagą, teismas minėtas aplinkybes pripažįsta nustatytomis ir dėl jų plačiau neapsisako.
19. Žemės gelmių įstatymo (aktuali redakcija nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.
20. Byloje kilo ginčas dėl išgauto grunto (žvėringo smėlio) kiekio. Pareiškėjos teigimu ji išgavo ne 2 926 m3 žvyringo smėlio, o 1650 m3.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012).
22. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTY2MzktMjc5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-6639-279/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-6639-279/2021">eI3-6639-279/2021</a> konstatuota, kad UAB „Patrauka“ 2019 m. rugsėjo 18-27 d. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neturėdama LGT išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, vykdė neteisėtą gamtos išteklių – grunto gavybą, kurios metu buvo išgauta 2 926 m3 žvyringo smėlio (žvyro, smėlio). Atsižvelgiant į tai, kad be leidimo išgauto žvyro kiekis (2926 m3) buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, šis faktas pripažintinas prejudiciniu faktu nagrinėjamoje administracinėje byloje. Remiantis išdėstytu, aplinkybė, kad pareiškėja išgavo 2926 m3 žvyro kiekį be leidimo ir jo nedeklaravo MVGĮĮ nustatyta tvarka laikytina įrodyta, todėl pareiškėjos argumentas, kad ji išgavo 1650 m3 žvyro atmestinas, kaip nepagrįstas.
23. Byloje taip pat kilo ginčas dėl pareiškėjai pritaikytos ekonominės sankcijos. Pareiškėja savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad jai paskyrus ekonominę sankciją už Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 4 dalies numatytą pažeidimą ir pagal MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas paskaičiavus mokestį už išgautą gruntą be leidimo padidintu tarifu, buvo taikytas dvigubas baudimas.
24. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos, tuo tarpu, pagal MVGIĮ 1 straipsnį, šis įstatymas nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką.
25. MVGIĮ 4 straipsnyje nurodyta kokie valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas. Mokesčio objektu laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos MVGIĮ 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (MVGIĮ 4 straipsnio 1 punktas); vanduo ir gruntas, nurodyti MVGIĮ 2 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 2 punktas); medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 3 punktas). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys MVGIĮ apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis MVGIĮ 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalis). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja išgavo 2926 m3 grunto adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. III ketv. mokesčių deklaracijoje pateikė klaidingus duomenis ir nedeklaravo 2926 m3 išgautų valstybinių gamtos išteklių. Byloje nėra ginčo, dėl to, kad pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo išgauto grunto kiekio ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė MVGIĮ nuostatas. Pažymėtina, jog mokestis padidintu tarifu pareiškėjai paskaičiuotas, atlikus mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius ((duomenys neskelbtini)) apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą. Tuo tarpu, administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTY2MzktMjc5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-6639-279/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-6639-279/2021">eI3-6639-279/2021</a> buvo sprendžiamas klausimas dėl kitos rūšies atsakomybės (ekonominė sankcija už išteklių išgavimą, neturint LGT išduoto leidimo naudoti išteklius ir sudarytos su ja išteklių naudojimo sutarties). Atsižvelgiant į tai, kad pagal MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį yra skaičiuojamas mokestis padidintu tarifu, o ne ekonominė sankcija, darytina išvada, kad pareiškėjai už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis padidintu mokesčio tarifu, nepažeidė dvigubo baudimo principo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNjAyLTY2Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2602-662/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2602-662/2021">A-2602-662/2021</a>). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šioje dalyje naikinti skundžiamo Sprendimo pareiškėjos nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
27. Pareiškėja taip pat prašo teismo įvertinti, ar Sprendimu paskirta sankcija neprieštarauja proporcingumo ir teisingumo principui ir Sprendimu paskirtą sankciją sumažinti.
28. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk4LTU1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-298-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-298-556/2016">eA-298-556/2016</a>).
29. Teismas taip pat pažymi, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes.
30. MVGIĮ nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk4LTU1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-298-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-298-556/2016">eA-298-556/2016</a>). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
31. Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 6 dalis nustato, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į padaryto pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes, į pareiškėjos finansinę situaciją, jos galimybę sumokėti finansinę sankciją ir galimas to pasekmes.
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja nedeklaravo išgauto grunto kiekio, tačiau teismas nenustatė, kad pareiškėja Patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus būtų padariusi tyčia ar turėdama tikslą nuslėpti išgautą grunto kiekį. Be to, pareiškėja ėmėsi būtinų priemonių pažeidimo padariniams likviduoti, sustabdė netinkamą veikimą. Todėl, teismo vertinimu, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo labai pavojingas. Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTMwLTU1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1130-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1130-556/2018">A-1130-556/2018</a>, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE2Ni01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2166-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2166-575/2016">eA-2166-575/2016</a> ir kt.).
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE2Ni01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2166-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2166-575/2016">eA-2166-575/2016</a>, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUyNS01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3525-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3525-575/2016">eA-3525-575/2016</a>, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTMwLTU1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1130-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1130-556/2018">A-1130-556/2018</a>).
34. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas 13 408,00Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MVGIĮ numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį dėl laiku nedeklaruotų gamtos išteklių kiekio už 2019 m. III ketv. padidinti 2 kartus. Dėl tų pačių motyvų pareiškėjos reikalavimas sumažinti atsakovo apskaičiuotą mokestį už ne deklaruotą išgautą grunto kiekį už 2019 m. III ketv. mokestinį laikotarpį iki 756,06 Eur atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir ginčijamu Departamento 2022 m. sausio24 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-13 apskaičiuotas 13 408,00Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 2682,00 Eur (1340,80 Eur x 2)(ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patrauka“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 24 d.sprendimu Nr. AS-13 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą 13 408,00 Eur didesnį mokesčio tarifą sumažinant jį iki 2682,00 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų).
Likusioje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patrauka“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Bliznikaitė – Povilanskienė
Diana Butrimienė
Indrė Pukanasytė– Biekšė
