Nr. DOK-1534
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00035-2023-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. balandžio 10 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 10 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 10 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl nuostolių priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-1534
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00035-2023-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. balandžio 10 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 10 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 10 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl nuostolių priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas, nevertino įrodymų viseto ir pasisakė tik dėl pavienių dokumentų nuspręsdamas, kad atsakovė neįrodė, jog automobilis buvo parduotas suremontuota. Parduodant automobilį, PVM sąskaitoje faktūroje nebuvo užfiksuoti jokie trūkumai, nepateikta kitų dokumentų, kuriuose būtų nurodyta netinkama automobilio būklė jo pirkimo metu, nors tai yra privaloma padaryti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.4311 straipsniu ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 2B-231 nuostatas.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio normą, netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymo. Ieškovė, prašydama žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), t. y. pateikti atitinkamus patirtų išlaidų įrodymus. Preliminari remonto sąmata nėra pakankamas įrodymas žalai pagrįsti. Nenustačius tikrojo žalos dydžio, žalos atlyginimas būtų neteisingas ir ieškovė be jokio teisinio pagrindo praturtėtų atsakovės sąskaita. Teismas, nustatęs, kad automobilis buvo parduotas suremontuotas, turėjo atmesti ieškinį, nes ieškovė nepateikė jokių realų žalos dydį įrodančių dokumentų. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apsimestinio sandorio, nors toks klausimas turėjo būti sprendžiamas atsakovei nurodžius tai pagrindžiančius argumentus. Sandoris buvo akivaizdžiai niekinis, tačiau nė vienas iš teismų šio klausimo nenagrinėjo, taigi netinkamai taikė CK 1.87 straipsnio 1 dalies normą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė negavo pajamų dėl atsakovės kaltės.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centras“ (j. a. k. 111623156) 84 (aštuoniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. balandžio 9 d. banko AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 3058
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
Agnė Tikniūtė
