Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo

DOK-1606

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08230-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 15 d. paduotu pareiškėjo J. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Pareiškėjas J. B. skundu apylinkės teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 13.12.-29 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 13.12.-38, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ir pareiškėjo J. B. 2023 m. vasario 15 d. pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai perduoti nagrinėti iš naujo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. B. skundą.

Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį.

Kasaciniu skundu pareiškėjas J. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį, ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad prokuroras, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, tiria, ar nebuvo pažeisti konkretūs materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiškėjo nurodytą faktinę situaciją (tarp konkrečių asmenų ir/ar institucijų susiklosčiusius individualius teisinius santykius). Tokio prokuroro tyrimo eigos procedūros numatytos Prokuratūros įstatyme, Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo bei kituose prokuratūros veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Atlikdama tyrimą pagal pareiškėjo skundą prokurorė neišnaudojo visų teisinių priemonių ir suteiktų įgalinimų, kad išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, įskaitant taikyto teisės akto teisėtumo patikrinimą, kad nuspręsti dėl jo pažeidimo pobūdžio (pažeidimo svarumo), kas vertintina prokuroro tyrimo proceso pažeidimu. Teisės akto teisėtumo ištyrimo iniciatyvos teisę turi prokuroras, siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti situaciją ir priimti teisėtą bei pagrįstą nutarimą, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka spręsdamas dėl viešojo intereso ir jo galimo pažeidimo. Tiriant pareiškėjo skundą Generalinėje prokuratūroje buvo apsiribota tik papildomos medžiagos rinkimu, visiškai neanalizuojant pareiškėjo teisinių argumentų, kas vertintina prokuroro tyrimo procedūrų pažeidimu, kadangi prokuroro išvada turi būti pagrįsta ne tik faktinių aplinkybių, bet ir teisės normų analize (skundo 11, 14-16 punktai).

2. Atsisakydami nagrinėti pareiškėjo argumentus dėl teisės akto, kuriuo buvo grindžiamos prokurorų išvados, galimo neteisėtumo, teismai netinkamai aiškino ir taikė Prokuratūros įstatymo 4 straipsnį bei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį, taip susiaurindami teismo kompetenciją prokurorų proceso kontrolėje bei, prokuroro tyrimui dėl viešojo intereso galimo pažeidimo keliamus reikalavimus, kadangi nutarimo teisėtumas yra neatsiejamas nuo teisės akto, kuriuo grindžiamos tokio nutarimo išvados, teisėtumo. Todėl, tikrindamas aukštesniojo prokuroro nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, siekdamas išsiaiškinti, ar prokurorai nepadarė proceso pažeidimų, nesprendę dėl ginčui taikyto teisės akto teisėtumo ištyrimo, teismas turėtų vertinti pareiškėjo argumentus ir keliamas abejones prokurorų taikyto teisės akto teisėtumu, o sutikęs su pareiškėjo argumentais, kreiptis dėl teisės akto teisėtumo patikrinimo. Tokie teismo veiksmai atitiktų ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų procesui keliamus reikalavimus ir negali būti vertinami teismo kompetencijos ribų peržengimu, kadangi yra susiję su prokurorų nutarimų teisėtumo patikrinimu proceso aspektu. Teisės akto teisėtumo patikrinimu nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, o tik siekiama nustatyti, ar prokuroro išvados yra motyvuotos Konstitucijai ar kitiems įstatymams neprieštaraujančiomis teisės normomis bei jų analize (skundo 19 punktas).

3. Teismai nenustatė aplinkybių dėl prokurorų proceso teisės pažeidimų, kadangi netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su prokuroro proceso veikla ir teismo atliekama prokuroro procesinių veiksmų teismine kontrole. Šiame kontekste, be kita ko, svarbu pažymėti, kad tiek vertinant faktinę užstatymo situaciją nagrinėjamoje potencialiai pavojingo objekto (magistralinio dujotiekio) teritorijoje, tiek poįstatyminiame teisės akte įtvirtintas diskriminuojančias sąlygas dėl žmonių saugumo užtikrinimo, siekiant priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą byloje buvo pagrindas ne tik įvertinti prokurorų veiksmus (neveikimą) šiuo aspektu, bet tikslinga kreiptis ir dėl prokurorų taikytos teisės normos teisėtumo ištyrimo. Būtent, ginčo teisinį santykį reglamentuoja Gamtinių dujų įstatymas, Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklės, Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklės (skundo 20, 21 punktai).

4. Prokurorei buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta teise ir kreiptis į administracinį teismą dėl 2014 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-12 (2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-169 redakcija) patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros Taisyklių 14 punkto teisėtumo ištyrimo. Neatlikta taikytos teisės normos analizė, nenustatyta užstatymo normatyvų ribojimų magistralinio dujotiekio teritorijose paskirtis ir neatliktas dėl jų viršijimo magistralinio dujotiekio avarijos atveju galinčių atsirasti neigiamų pasekmių gyventojams įvertinimas, lėmė nepagrįstas prokurorės išvadas (skundo 30 punktas).

5. Taigi, kasaciniame skunde keliami klausimai dėl (1) prokurorų proceso veiklos, atliekant tyrimą Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio tvarka, įskaitant įstatymų leidėjo suteiktos teisės prokurorui inicijuoti teisės akto teisėtumo patikrinimą įgyvendinimą ABTĮ 112 straipsnio nustatyta tvarka (t. y. ar prokuroras, atlikdamas tyrimą, turėtų inicijuoti ginčo santykiams taikytino teisės akto teisėtumo ištyrimą, esant akivaizdiems prieštaravimams, keliantiems abejones taikytino teisės akto teisėtumu), ir dėl (2) teismo kompetencijos, atliekant prokurorų proceso veiklos kontrolę (t. y. ar teismas turėtų analizuoti prokuroro taikytą teisės aktą, įskaitant jo galimą neteisėtumą, inicijuoti jo ištyrimą ir pan., kai šia aplinkybe yra grindžiamas skundas) (skundo 39 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti pareiškėjui J. B. 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. kovo 6 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 64.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė