Civilinė byla Nr. 3K-3-556-687/2016
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00729-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. A. patikslintą ieškinį atsakovams J. M., M. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turto atidalijimo iš bendros nuosavybės, priteisiant piniginę kompensaciją, bei atsakovo J. M. patikslintą priešieškinį ieškovei M. A. dėl bendro turto išlaikymo išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, turto pagerinimo išlaidų priteisimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto – 276/1103 dalis ploto namų valdos bendrame 0,1103 ha dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 1/4 dalis gyvenamojo namo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) –1-1 (15,57 kv. m), 1-4 (3,84 kv. m), 1-5 (4,74 kv. m), 1-6 (18,31 kv. m), 1/2 dalis rūsio patalpų R-1 (6,89 kv. m) ir R-2 (7,68 kv. m), iš viso 57,03 kv. m. patalpų, ir 1/4 dalis kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), natūra lygiomis dalimis būtų palikta bendrai naudotis atsakovams J. M. ir M. M., už tai ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiant 13 099 Eur piniginę kompensaciją; ieškinio rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą piniginę kompensaciją atsakovus įpareigoti sumokėti per dvejų metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį; ieškovei iš atsakovų J. M. ir M. M. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), nuo 1974 m. gegužės 22 d. lygiomis dalimis priklausė dviem asmenimis – jai ir atsakovui J. M.. 2000 m. gruodžio 20 d. ji ir atsakovas J. M. sudarė dovanojimo sutartį dėl 1/4 ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto dalies, tuo pačiu metu ji ir atsakovas M. M. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl kitos 1/4 ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto dalies.
Bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas akivaizdžiai prieštarautų tiek ieškovės, tiek atsakovų interesams, kadangi tarp šalių ilgą laiką trunka teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir įgyvendinimo – atsakovai nesudaro tinkamų sąlygų patekti į bendrą nuosavybę ir ieškovei įgyvendinti savo, kaip bendraturtės, teises. Ieškovė teismo prašė atidalyti jai priklausančią nuosavybės dalį ne iš viso namo, o tik pirmą namo aukštą, kuris ieškovei priklausė iki 2000 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sandorio ir į kurį ieškovei nuosavybė grąžinta restitucijos pagrindu po teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimo.
Atsakovas J. M. patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovės M. A. 13 892,98 Eur (47 969,70 Lt) kompensaciją už atliktus nekilnojamojo turto pagerinimus ir patirtas išlaikymo išlaidas; priteisti J. M. 1974 m. gegužės 22 d. M. A. padovanotos 1/4 namo dalies (duomenys neskelbtini), kainą – 5352,80 Eur (18 482,15 Lt); priteisti atsakovui iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovei priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei 276/1103 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o atsakovas nuo 1974 metų iki dabar visą namų valdą, statinius tvarkė ir išlaikė vienas, todėl prašė atlyginti turto pagerinimui, priežiūrai ir išlaikymui išleistas lėšas proporcingai ieškovės turimai nekilnojamo turto daliai nuo 2001 m. spalio 30 d. iki 2013 m. spalio 9 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1974 m. gegužės 22 d. pagal dovanojimo sutartį atsakovas J. M. ieškovei M. A. padovanojo 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio bendras naudingasis plotas 99,99 kv. m, gyvenamasis plotas 56,45 kv. m, ūkio pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) 8, 600 kv. m ploto žemės sklype. M. A. naudotis perduotas gyvenamojo namo pirmas aukštas, 1/3 dalis sandėliuko, plane pažymėto 2J1/p iš pietų pusės. Ieškovė M. A. atsakovui J. M. 2000 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo 1/2 dalį jai priklausančios 1/2 dalies gyvenamojo namo (dviejų aukštų plytų mūro), pažymėto plane 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 219,83 kv. m bendro ploto, 1/2 dalį 1/2 dalies kitų statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2000 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis įrodo, kad ieškovė M. A. atsakovui M. M. pardavė kitą 1/2 dalį jai priklausančios 1/2 dalies pastato gyvenamojo namo, pažymėto plane 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 219,83 kv. m bendro ploto, 1/2 dalį 1/2 dalies kitų statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), 1/2 dalį pastato – garažo, 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, 1/2 dalį pastato – šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini). Iš 2008 m. spalio 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad 2000 m. gruodžio 20 d. sudaryta gyvenamojo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės M. A. ir atsakovo J. M. dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyta restitucija ir šalys grąžintos į pirminę padėtį. 2009 m. gegužės 25 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tik patikslino sprendimo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo – ieškovei M. A. perduota jai priklausiusi 1/4 dalis pastatų (duomenys neskelbtini).
VĮ Registrų centro duomenimis, šiuo metu ieškovei M. A. priklauso nuosavybės teisė į 276/1103 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis pastato – gyvenamojo namo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); atsakovui J. M. priklauso nuosavybės teisė į 551/1103 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato –gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato –šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); atsakovui M. M. priklauso nuosavybės teisė į 1/4 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
Atsakovai prašė priteisti kompensaciją ieškovei remiantis 2000 m. ginčo nekilnojamojo turto rinkos kaina. Atsakovas J. M. pateikė 2001 m. sausio 3 d. pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius, kuriame nurodyta, kad pagal 2000 m. lapkričio 23 d. užfiksuotus kadastro duomenis ginčo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 56 298 Lt.
Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam bendraturčiui sumokama kompensacija, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (bendroji dalinė šalių nuosavybė nesibaigė 2000 m., ji tęsis iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo), ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma.
Byloje nustatyta, kad vidutinė ginčo namo vertė pagal byloje pateiktą VĮ Registrų centro 2015 m. spalio 27 d. užklausą yra 45 900 Eur, kitų statinių vertė – 78 Eur, Žemės sklypo – 6420 Eur. Teismas šiuo atveju vadovavosi ieškovės pateiktu nekilnojamojo turto vertės apskaičiavimu, kadangi vieša, visiems prieinama vidutinės rinkos vertė pagal daikto unikalų numerį yra tiksli ir išsami.
Atsakovas J. M. priešieškiniu sutiko ieškovei sumokėti 874,24 Eur kompensaciją, kurią apskaičiavo taip: iš tenkančios ieškovei nekilnojamojo turto vertės (5202,30 Eur), kurią jis sutiko mokėti, išskaičiavo 4328,06 Eur priešieškinio vertę. Nurodė, kad 4328,06 Eur sumą ieškovė jam privalo sumokėti už investicijas ir atliktus namo pagerinimus už laikotarpį nuo 2001 m. spalio 30 d. iki 2013 m. spalio 9 d., kai ieškovė name negyveno, į šias investicijas neįtraukiant namo išlaikymo ir atsakovo atliktų darbų vertės, bei už 1996 m. spalio 11 d. namo dujofikavimą.
Teismas nustatė, kad ieškovė M. A. nuo 1974 m. gegužės 22 d. iki 2000 m. gruodžio 20 d. buvo 1/2 dalies nekilnojamo turto – gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo statinių savininkė. Ieškovei perduotas naudotis pirmas gyvenamojo namo aukštas, taip pat 1/3 dalis sandėliuko, plane pažymėto 2J1/p iš pietų pusės, (duomenys neskelbtini), 600 kv. m ploto žemės sklype. Nuo 2001 m. gegužės 29 d. ieškovė yra 276/1103 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. 2008 m. spalio 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu panaikinus 2000 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sutartį, sudarytą ieškovės ir atsakovo J. M., ir pritaikius restituciją šalys grąžintos į pradinę padėtį nuo dovanojimo sutarties 2000 m. gruodžio 20 d. sudarymo momento. Ieškovė nuo 2008 m. spalio 27 d. vėl tapo 1/4 dalies pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalies kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininke.
Atsakovas J. M. prašė priteisti 1996 m. spalio 11 d. 713,42 Eur namo dujofikavimo išlaidų iš ieškovės atlyginimą, todėl teismas laikė, kad atsakovas, leisdamas savo lėšas turtui, kurio 1/2 dalis priklausė ieškovei (iki 2000 m. gruodžio 20 d.), pagerinti ir išlaikyti, apie teisę į patirtų išlaidų atlyginimą žinojo nuo tų išlaidų atsiradimo momento. Kadangi atsakovas J. M. iki naujo 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ieškinio nepareiškė, teismas padarė išvadą, kad ieškinio senatis reikšti šį reikalavimą yra pasibaigusi.
Nuo 2008 m. spalio 27 d., kai ieškovė M. A. tapo 1/4 dalies pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalies kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, galiojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (nuo 2001 m. liepos 1 d.), kurio 1.125 straipsnio 1 dalis nustatė, kad bendroji ieškinio senatis yra 10 metų, todėl ieškinio senatis pareikšti reikalavimą nuo 2008 m. spalio 27 d. atlyginti nekilnojamojo turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidas nėra pasibaigusi. Dėl šių priežasčių teismas vertino tik atsakovo J. M. pateiktus jo galimai turėtų išlaidų nuo 2008 m. spalio 27 d. įrodymus.
Dalis prekių pagal į bylą pateiktus kvitus, kurie patenka į minėtą laikotarpį, buvo pirktos Šiauliuose, parduotuvėse „Jupoja“ ir „Ermitažas“, tačiau kur jos buvo panaudotos ir ar buvo panaudotos konkrečiai ieškovės nekilnojamojo turto daliai pagerinti, jokių įrodymų nepateikta.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovas J. M. neįrodė, jog nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2013 m. spalio 9 d. (iki kada atsakovas prašo šias išlaidas priteisti) jis patyrė išlaidų, išlaikydamas ir pagerindamas būtent ieškovės 1/4 dalį ginčo turto.
Teismas nustatė, kad ieškovė iki šiol nesinaudoja jai priklausančiomis ginčo patalpomis, jomis savo nuožiūra disponuoja atsakovai. Ieškovė nesinaudojo ir nesinaudoja jokiais atsakovų atliktais pagerinimais ginčo name, visos į ginčo namą investuotos lėšos, medžiagos, kiti atlikti darbai po turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės liks atsakovams, taigi atsakovai, atlikdami darbus ginčo name ir, kaip teigia, padidindami jo vertę, šiais pagerinimais naudosis ir toliau.
Atsakovas J. M. per teismo posėdį nurodė, kad namas yra dviejų aukštų, jis tik su ieškovės leidimu pakeitė namo stogą į geresnį. Aplinkybę, kad namo stogas buvo pakeistas, patvirtino ir ieškovė – ji sutiko, jog tokie darbai būtų atliekami. Be to, ieškovė aiškiai nurodė, kad pretenduoja tik į jai priklausančią ginčo namo dalį pirmame aukšte. Taigi atsakovas nepadidino ginčo namo vertės įrengdamas trečią namo aukštą, o už pakeistą stogą jis išlaidų atlyginimo iš ieškovės neprašė priteisti. Atsakovas J. M. teismo posėdyje nurodė, kad namas, jei būtų parduodamas dabar, kainuotų 100 000 Eur, o tai yra beveik dvigubai daugiau negu nustatyta vidutinė jo rinkos vertė, kurios 1/4 dalies kompensacijos prašo ieškovė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas ieškovei priteisti 874,24 Eur kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.
Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė iš dalies, t. y. nustatė, kad ieškovei M. A. asmeninės nuosavybės teise priklausanti dalis nekilnojamojo turto – 276/1103 dalys ploto namų valdos bendrame 0,1103 dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis gyvenamojo namo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalis kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), natūra lygiomis dalimis paliekama bendrai naudotis atsakovams J. M. ir M. M. už tai ieškovei iš atsakovų J. M. ir M. M. lygiomis dalimis priteisiant 13 099 Eur piniginę kompensaciją; 6549,50 Eur piniginę kompensaciją atsakovą J. M. įpareigojo sumokėti per dvejų metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jos mokėjimą paskirstė lygiomis dalimis kas mėnesį; 6549,50 Eur piniginę kompensaciją atsakovą M. M. įpareigojo sumokėti per dvejų metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jos mokėjimą paskirstė lygiomis dalimis kas mėnesį.
Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimalaus atidalijimo varianto. Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.
Byloje atsakovai sutiko ieškovei sumokėti kompensaciją už jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį, tačiau atsakovai nesutiko su priteistos kompensacijos dydžiu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę, pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais ir nekilnojamojo turto vertės apskaičiavimu; pažymėjo, kad atsakovai neteikė į bylą savo įrodymų dėl ginčo turto vidutinės rinkos vertės bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir ieškovės pateiktų įrodymų nenuginčijo.
Teismas nustatė, kad 1/4 dalies namo ir kitų statinių vertė yra 11 494 Eur, o 276/1103 dalių žemės sklypo vertė – 1605 Eur, t. y. iš viso 13 099 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė 13 099 Eur kompensaciją iš abiejų atsakovų solidariai.
Teismas pabrėžė, kad atsakovas M. M. bylos nagrinėjimo metu prieštaravimo, kad jam būtų perduotas naudotis Žemės sklypas, neišreiškė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovei M. A. asmeninės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis ir 276/1103 dalys ploto namų valdos bendrame 0,1103 dydžio Žemės sklype natūra lygiomis dalimis paliekama bendrai naudotis atsakovams J. M. ir M. M., pagrįstai už tai ieškovei iš atsakovų J. M. ir M. M. priteisė 13 099 Eur piniginę kompensaciją. Tačiau kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad sprendimu ieškovei priklausanti nekilnojamojo turto dalis atsakovams perduodama nuosavybės teise lygiomis dalimis. Todėl pagal CK 6.6 straipsnio, reglamentuojančio solidariąją skolininkų pareigą, nuostatas šiuo atveju atsakovams solidarioji pareiga įvykdyti prievolę ieškovei netaikytina, kompensacija ieškovei iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis.
Oficialių, registruotų duomenų apie konkrečių ginčo gyvenamojo namo dalių atidalijimą, t. y. kad 1/4 dalis gyvenamojo namo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atidalyta taip: 1-1 (15,57 kv. m), 1-4 (3,84 kv. m), 1-5 (4,74 kv. m), 1-6 (18,31 kv. m), 1/2 dalis rūsio patalpų R-1 (6,89 kv. m) ir R-2 (7,68 kv. m), iš viso 57,03 kv. m patalpų, nėra. Dėl to teismas sutiko su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė konkrečias ginčo gyvenamojo namo dalis. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitė, pašalindamas iš sprendimo nurodytas gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų dalis –1-1 (15,57 kv. m), 1-4 (3,84 kv. m), 1-5 (4,74 kv. m), 1-6 (18,31 kv. m), 1/2 dalį rūsio patalpų R-1 (6,89 kv. m) ir R-2 (7,68 kv. m), iš viso 57,03 kv. m patalpų.
CK nustato privalomąsias (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir neprivalomąsias (CK 4.83 straipsnio 4 dalis) turto išlaikymo sąnaudas. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti. Taigi bendraturtis privalo padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nurodo, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė nuo 2000 m. gruodžio 20 d. iki 2008 m. spalio 27 d. nebuvo ginčo nekilnojamojo turto savininkė, ginčo name negyveno, todėl nepagrįstai už šį laikotarpį atsakovas reikalauja iš ieškovės priteisti ginčo namo išlaikymo ir pagerinimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino išlaidas ginčo namui išlaikyti ar pagerinti nuo 2008 m. spalio 27 d. atsakovas J. M. patvirtino, kad neturėjo ieškovės sutikimo atlikti kokius nors darbus ieškovei priklausančiose patalpose. Iš byloje esančių lentelių, išlaidų kvitų matyti, kad atsakovas įsigijo įvairių statybos ir santechnikos prekių, tačiau nebuvo galimybės nustatyti, kur jos buvo panaudotos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovo patikslintą priešieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei sprendimų motyvavimą, nes priimdami ginčijamus sprendimą ir nutartį nenagrinėjo ir neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad Žemės sklypas nepriklauso atsakovui M. M., todėl ieškovei priklausiusi dalis negalėjo būti palikta jam naudotis ir atitinkamai negalėjo būti priteista kompensacija iš jo ieškovei už šią Žemės sklypo dalį (CPK 185, 263 ir 270 straipsniai). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Registrų centro išrašas, kuriame aiškiai matyti, kad Žemės sklypo savininkai yra trys – ieškovė, atsakovas J. M. ir Lietuvos Respublika, tuo tarpu atsakovui M. M. Žemės sklypas nepriklauso. Įstatymas neįtvirtina galimybės prieš asmens valią perleisti jam turtą, kurio bendraturtis jis nėra, ir už tai priteisti kitam asmeniui kompensaciją.
Teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei sprendimų motyvavimą, nes priimdami ginčijamus sprendimą ir nutartį nenagrinėjo ir neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad gyvenamojo namo rinkos vertė, pagal kurią turėjo būti apskaičiuota kompensacija ieškovei, yra mažesnė, nei nustatė teismas (CPK 185, 263 ir 270 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei sprendimų motyvavimą, nes priimdami ginčijamus sprendimą ir nutartį nenagrinėjo ir neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas J. M. pagerino gyvenamąjį namą ir iš ieškovei priteistos kompensacijos turėjo būti išskaičiuota pagerinimų suma (CPK 185, 263 ir 270 straipsniai).
2015 m. spalio 27 d. VĮ Registrų centro išraše nurodyta gyvenamojo namo rinkos vertė buvo nustatyta 2015 m. spalio 26 d. pagal masinį nekilnojamojo turto vertinimą, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Tuo tarpu 2000 m. nustatyta gyvenamojo namo vertė buvo nustatyta ne pagal masinį nekilnojamojo turto vertinimą, o apskaičiuota pagal būtent šio gyvenamojo namo tikrąją vertę. Toks turto vertės nustatymas laikomas tikslesniu turto vertės įrodymu už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).
Atsakovas pateikė įrodymus, kad gyvenamajame name atliko būtinus darbus, t. y. pakeitė dalį senų medinių langų, kurie jau buvo nebetinkami naudoti ir tolesnis jų naudojimas galėjo padaryti žalos namui (lietus, vėjas ir pan.); pakeitė duris, kurios taip pat buvo nebetinkamos naudoti pagal paskirtį; atliko su šiais pakeitimais susijusią būtiną vidaus apdailą. Taip pat į bylą buvo pateikti įrodymai, kad, norint gyventi name, buvo būtina atlikti vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo sistemos remonto darbus (pateikti santechnikos prekių išlaidas patvirtinantys įrodymai). Šiuos darbus atlikti buvo būtina, nes namas senas, šios sistemos nusidėvėjo ir jų neremontavus gyvenamasis namas taptų nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad buvo būtina atlikti (ir šie darbai buvo atlikti, tą patvirtina byloje esantys įrodymai – elektros prekių pirkimo išlaidos) ir gyvenamojo namo elektros instaliacijos darbus, nes esama elektros instaliacijos sistema neatitiko galiojančių standartų bei kėlė gaisro grėsmę. Visos šios išlaidos buvo būtinos tam, kad gyvenamasis namas būtų apsaugotas nuo sugadinimo ar netgi žuvimo ir toliau būtų galima naudoti jį pagal paskirtį.
Ieškovė visiškai neprisidėjo prie šių būtinų namo išlaikymo išlaidų, nors ir buvo gyvenamojo namo savininkė, todėl privalo atlyginti šias išlaidas proporcingai savo turimo gyvenamojo namo daliai. Visas šias aplinkybes atsakovai įrodinėjo byloje, tačiau akivaizdu, kad teismas jų net nenagrinėjo ir į jas neatsižvelgė, kadangi gyvenamojo namo būtino remonto išlaidų iš ieškovės nepriteisė.
Nepagrįsti apeliacinio teismo argumentai, kad iš byloje esančių lentelių, išlaidų kvitų matyti, jogatsakovas J. M. įsigijo įvairių statybinių ir santechnikos prekių (už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 27 d.), tačiau nėra galimybės nustatyti, kur jos buvo panaudotos. Teismas nevertino šių aplinkybių, nors privalėjo ištirti šiuos bylos įrodymus ir nustatyti šiuos faktus. Ši aplinkybė vertintina kaip netinkamas teismo bylos įrodymų vertinimas ir ištyrimas.
Atmestini teismo argumentai, kad neva nėra įrodymų, jog nurodytos prekės buvo panaudotos ieškovės gyvenamojo namo daliai pagerinti. Pirma, vandentiekis, kanalizacija, elektros instaliacija ir kt. sistemų atnaujinimo darbai pagerina absoliučiai visą namą ir išskirti jokios dalies negalima, nes elektros instaliacija, vandentiekiu, kanalizacija ir kt. sistemomis naudojasi viso namo gyventojai (naudotojai), nepriklausomai nuo to, kurią dalį namo jie užima ar valdo. Antra, niekada nebuvo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Be to, ir pati ieškovė laisvai naudojosi visomis patalpomis. Todėl teigti, kad nėra aišku, ar būtent ieškovės dalis buvo pagerinta nurodytomis išlaidomis, yra neteisinga.
Bylą nagrinėję teismai tik išvardijo surinktus įrodymus, neatskleisdami jų turinio, įrodomosios reikšmės, nepasisakydami dėl kasatoriaus pateiktų įrodymų atmetimo pagrindų. Tai reiškia, kad teismų padarytos išvados nėra pagrįstos faktiniais argumentais, todėl skundžiami pirmosios instancijos sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, o kartu reiškia ir teisės į tinkamą procesą pažeidimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjAtMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-620-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-620-313/2015">3K-3-620-313/2015</a>).
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo J. M. kasacinio skundo atsakovas M. M. prašo kasacinį skundą tenkinti, remdamasis skunde nurodytais pagrindais. Atsakovas M. M. pareiškime nurodė, kad atidalyti iš bendrosios nuosavybės galima tik tą daiktą, kuris valdomas bendrosios nuosavybės teisėmis. Nagrinėjamu atveju buvo atidalyta ieškovės turto dalis ne tik iš Žemės sklypo bendraturčio atsakovo J. M., bet ir iš atsakovo M. M., kuris nėra Žemės sklypo bendraturtis. Tai patvirtina byloje esantys VĮ Registrų centro išrašai. Taigi ieškovės Žemės sklypo dalis negalėjo būti palikta naudotis M. M. ir iš jo priteista kompensacija ieškovei, nes įstatymas nenustato galimybės prieš asmens valią perleisti jam turtą, kurio bendraturtis jis nėra, ir už tai priteisti kitam asmeniui kompensaciją.
Atsakovas M. M. atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašo kasacinį skundą tenkinti. Atsakovas visiškai palaiko kasacinio skundo argumentus bei reikalavimus, pareiškimu pats prisidėjo prie kasacinio skundo, todėl plačiau dėl kasacinio skundo argumentų atsiliepime nepasisakė.
Ieškovė atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą bei Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Iš esmės kasatorius akcentuoja, kad ieškovės turto dalis buvo atidalyta ne tik iš kasatoriaus J. M., bet ir M. M., kuris nėra Žemės sklypo bendraturtis. Ieškovė pažymi, kad šis kasacijos argumentas tiesiogiai neturi įtakos paties kasatoriaus turtiniams interesams – jis neprašo, kad M. M. priskirtą Žemės sklypo dalią teismas priteistų jam. Teismai ieškovei priklausančias turto dalis tiek kasatoriui, tiek atsakovui priskyrė lygiomis dalimis, kas užtikrina dar efektyvesnį turto valdymą – sumažėjo bendraturčių skaičius, turtas tenka iš esmės susijusiems giminystės ryšiais asmenims – tėvui ir sūnui, todėl turtą valdyti yra patogiau.
Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia. Kasatoriaus pateikti duomenys niekaip neįrodo, kad jis gerino namą, kad pagerinimo nauda turėjo įtakos namo vertės padidėjimui ir ją gavo ieškovė.
Jei ir buvo atliekami namo pagerinimai, jie buvo daromi be ieškovės sutikimo, todėl jai, kaip tuo metu buvusiai turto bendraturtei, negalėjo būti keliami reikalavimai, susiję su turto pagerinimu ir kompensacijos sumokėjimu.
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimu nustatė, kad atsakovas M. M. buvo nurodęs, jog ginčo name gyveno tik iki 2002 m., nes nuo 2003 m. turi įsigijęs kitą namą, kuriame darė remontus, tvarkė sienas, keitė šildymo sistemą ir kt. Iš pateiktų kvitų buvo matyti, kad J. M. kvitai yra iš parduotuvių, kuriose pirko atsakovas M. M., todėl atsakovo J. M. teiginiai dėl patirtų išlaidų už nekilnojamojo turto remontą yra nepatikimi.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto atidalijimo ir kompensacijos už atidalytą turtą priteisimo
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2011">3K-3-213/2011</a>).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kompensacija pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija paprastai priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDEtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-441-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-441-378/2015">3K-3-441-378/2015</a>, kt.).
Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2008">3K-3-359/2008</a>), ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459/2007">3K-3-459/2007</a>).
Atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2011">3K-3-213/2011</a>, kt.).
Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą. Jei atsidalijantis ar kitas bendraturtis (kiti bendraturčiai) sutinka gauti kompensaciją, paprastai kompensacija ir priteisiama tokiam bendraturčiui (bendraturčiams). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo ji nesiekia išsaugoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą natūra. Ieškovės reikalavimo tenkinimas nelaikytinas pažeidžiančiu savininkės teises, nes pati ieškovė prašo taikyti atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai kompensaciją. Byloje teismų konstatuota, kad kasatoriai sutiko su nurodytu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu ir sutiko sumokėti kompensaciją už ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto dalį, tačiau kasatoriai nesutiko su teismų nustatyta turto rinkos verte.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto rinkos vertė nustatytina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Bylą nagrinėjusių teismų konstatuota, kad ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje prašomos priteisti kompensacijos dydį nurodė pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išraše nurodytą ginčo turto vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo metu bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu – atsidalijimo momentu.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353/2014">3K-3-353/2014</a>).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog individualaus turto vertinimo išvados yra tikslesni turto vertės įrodymai už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDctNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447-611/2016">3K-3-447-611/2016</a>).
Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė turto rinkos vertę, remdamiesi tik ieškovės pateiktais įrodymais. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad kasatorius, manydamas, jog VĮ Registrų centro nurodyta turto vertė neatitinka rinkos kainos, turėjo galimybę pateikti įrodymus, paneigiančius VĮ Registrų centro nurodytą nekilnojamojo turto vertę. Kasatoriui tokių įrodymų nepateikus, bylą nagrinėję teismai pagrįstai vadovavosi masinio vertinimo metu nustatyta turto rinkos verte ir priteisė ieškovei iš atsakovų pagal tai apskaičiuotą kompensaciją. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentai dėl netinkamo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo nelaikytini pagrįstais.
Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai. Nagrinėjamu atveju teismai tenkino ieškovės prašymą ir nusprendė įpareigoti atsakovus piniginę kompensaciją ieškovei sumokėti per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jos mokėjimą paskirstė lygiomis dalimis kas mėnesį. Teismai racionaliai įvertino atsakovų galėjimą sumokėti kompensaciją ieškovei.
Dėl kompensacijos už turto pagerinimo išlaidas priteisimo ir įrodymų vertinimo
CK 4.76 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.77 straipsnis reglamentuoja bendraturčių teisių pasikeitimą, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę. Viena iš būtinų sąlygų, norint, padidinus daiktą ar jo vertę, padidinti bendraturčio dalį, kuri yra bendroji dalinė nuosavybė, ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką – kitų bendraturčių sutikimas dėl tokių daikto pakeitimų. Kasatorius neturėjo bendraturtės sutikimo atlikti bet kokius statybos darbus. Bylą nagrinėję teismai iš kasatoriaus pateiktų įrodymų nenustatė, kad kasatorius patyrė išlaidų, būtinų ir reikalingų turtui išsaugoti. Be to, byloje nenustatyta, kad pagerinimo darbai buvo atlikti su ieškovės sutikimu, todėl teismai pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti kompensaciją.
Nelaikytini pagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teismai tinkamai įvertino įrodymus, nepažeisdami įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 176–178, 183, 185 straipsniuose bei šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjUtNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-465-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-465-686/2016">3K-3-465-686/2016</a>, 2016 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzctNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477-686/2016">3K-3-477-686/2016</a>, kt.).
Dėl žemės sklypo atidalijimo
Teismai, remdamiesi VĮ Registrų centro duomenimis, nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 276/1103 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kasatoriui nuosavybės teise priklauso 551/1103 dalis šio žemės sklypo. Taip pat iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad likusi žemės dalis (276/1103) priklauso Lietuvos Respublikai. Atsakovui M. M. žemės sklypo dalis nuosavybės teise nepriklauso. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, jog Žemės sklypas nepriklauso atsakovui M. M., todėl ieškovei priklausiusi dalis jam negalėjo būti atidalyta ir atitinkamai negalėjo būti iš jo priteista kompensacija už šią Žemės sklypo dalį (CPK 185, 263 ir 270 straipsniai). Žemės sklypo savininkai yra trys – ieškovė, atsakovas J. M. ir Lietuvos Respublika, o atsakovui M. M. Žemės sklypas nepriklauso. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad atsakovui M. M. jokia žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso.
Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-347-248/2016).
Esminis kriterijus sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių dalių dydis. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-403/2012).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas tik esant bendraturčių nuosavybės teisiniams santykiams. Teismas neturi teisės atidalyti turto tam asmeniui, kuris nėra to turto bendraturtis, ir įpareigoti sumokėti kompensaciją už jam atidalytą turtą. Kaip minėta, atsakovas M. M. nėra Žemės sklypo bendraturtis, todėl ieškovei priklausiusi Žemės sklypo dalis negalėjo būti atidalyta atsakovui M. M. ir atitinkamai už tai iš jo priteista kompensacija. Atsakovas M. M. neturi nuosavybės teisių į Žemės sklypą (atidalijimo metu nesiekė įgyti nuosavybės teisių į ieškovei priklausančią atitinkamą žemės sklypo dalį). Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kokiu atveju nekilnojamojo turto (pastatų) savininkas turi turėti tam tikras teises į žemės sklypą, kuriame yra jam priklausantis nekilnojamojo turto objektas (nuomos, servituto, panaudos ir pan.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis (276/1103) atidalytina iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui J. M. natūra ir iš jo ieškovei priteistina kompensacija. Teisėjų kolegijos požiūriu, toks Žemės sklypo atidalijimas kasatoriaus teisių nepažeis: kasatoriui nuosavybės teise priklauso 551/1103 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis dalis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat iš bendrosios dalinės nuosavybės kasatoriui atidalyta 1/8 dalis ieškovei priklausančių gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), jam atiteks ir didesnė žemės sklypo dalis. Pirmiau minėta, kad 276/1103 žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybė byloje intereso dėl žemės sklypo atidalijimo neturi, toks atidalijimo būdas jos teisių nepažeidžia – valstybė išlieka jai priklausančio žemės sklypo dalies savininkė.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui M. M., todėl kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, priimtas apeliacinės instancijos procesinis sprendimas keistinas ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios bendrojoje dalinėje nuosavybėje 276/1103 žemės sklypo dalys 0,1103 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atidalytinos natūra bendraturčiui J. M.; ieškovei iš kasatoriaus J. M. už šią žemės sklypo dalį priteistina 1605 Eur kompensacija; ieškovei iš viso priteistina 7352 Eur kompensacija už žemės sklypo dalį ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės M. M. atmestinas, atitinkamai naikintina ši Šiaulių apygardos teismo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dalis, kita Šiaulių apygardos teismo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dalis keistina iš M. M. priteistina kompensacijos suma už atidalytiną nekilnojamąjį turtą – 1/8 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mažintina iki 5747 Eur (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arbą priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Nagrinėjamu atveju kasatorius kasaciniu skundu prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovo patikslintą priešieškinį patenkinti. Kasatorius priešieškinyje prašė priteisti kompensaciją už atliktus nekilnojamojo turto pagerinimus ir patirtas išlaikymo išlaidas bei priteisti ieškovei padovanotos 1/4 namo dalies (duomenys neskelbtini), kainą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ji, išnagrinėjusi kasacinį skundą, kasatoriaus materialių reikalavimų netenkina – tai, kad kasatoriui paliekama naudotis didesne sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi, tėra teisės normų taikymo pasekmė. Todėl kasatoriaus ir atsakovo M. M., prisidėjusio prie kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos.
Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji turėjo 150 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Kadangi kasatoriaus ir atsakovo M. M. materialūs reikalavimai nėra patenkinti, ieškovei iš atsakovų priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei priteistinas proporcingai pagal jai priteistiną kompensacijos dydį už nekilnojamąjį turtą. Iš kasatoriaus ieškovei priteisiama 56 proc., o iš atsakovo M. M. – 44 proc. kompensacijos dalis. Taigi iš kasatoriaus J. M. ieškovei priteisiamas 84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš M. M. ieškovei priteisiamas – 66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Kasacinis teismas turėjo 7,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios išlaidos proporcingai priteisiamos ieškovei iš abiejų atsakovų. Iš kasatoriaus J. M. valstybei priteisiamas 4,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš atsakovo M. M. – 3,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dalį dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto 276/1103 žemės sklypo dalį 0,1103 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ją natūra paliekant J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Iš J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti už jam atitenkančią 276/1103 žemės sklypo dalį 0,1103 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1605 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkių) kompensaciją, įpareigojant ją sumokėti per dvejų metų terminą nuo teismo nutarties priėmimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį.
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria atidalyta 1/2 žemės sklypo dalis iš M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių 276/1103 žemės sklypo dalių 0,1103 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir priteista kompensacija. Šią ieškinio dalį atmesti.
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dalį dėl kompensacijos priteisimo ieškovei M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuria priteista 6549,50 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt devynių Eur 50 ct) piniginė kompensacija ir šią sumą sumažinti iki 5747 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt septynių) piniginės kompensacijos už 1/8 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini), įpareigojant ją sumokėti per dvejų metų terminą nuo teismo nutarties priėmimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį.
Priteisti iš atsakovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (7352 Eur) nuo teismo nustatyto dvejų metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (5747 Eur) nuo teismo nustatyto dvejų metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo.
Kitas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dalis dėl kompensacijos priteisimo iš J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) už 1/4 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalies kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atidalijimo palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 84 (aštuoniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti ieškovei M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 66 (šešiasdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,14 Eur (keturis Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,26 Eur (tris Eur 26 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
