Civilinė byla Nr. 3K-3-538-313/2016
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01141-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2; 3.1.18.5; 3.3.3.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų medis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų medis“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Aksa“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir pajamų, gautų neteisėtai valdant daiktą, priteisimo, tretieji asmenys: restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Vespila“, uždaroji akcinė bendrovė „Aksa Holdingas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Energetinės statybos projektai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių nutarčių, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, apskundimą kasacine tvarka, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė teismo išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo ieškovei priklausantį kilnojamąjį turtą – 2014 m. liepos 25 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 500 000 Lt (144 810,01 Eur) įgytą hidraulinę reguliuojamą formą (4x12,5) (6 vnt.) ir hidraulinę reguliuojamą formą (4,5x2,5) (2 vnt.), taip pat 2014 m. rugpjūčio 6 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartimi už 300 000 Lt (86 886,01 Eur) įsigytą kilnojamąjį turtą – betono gamybos linijos valdymo kompleksą (1 vnt.); įpareigoti atsakovę nurodyto turto demontavimo ir išgabenimo laikotarpiu užtikrinti ieškovės darbuotojų ir (ar) įgaliotų asmenų patekimą į atsakovės teritoriją ir priėjimą prie turto; priteisti ieškovei iš atsakovės 100 000 Lt (28 962 Eur), gautų naudojantis ieškovės turtu.
Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi, palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi, ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones:
įpareigojo atsakovę nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos per penkias darbo dienas leisti ieškovės pasirinktam antstoliui ir ieškovės įgaliotam atstovui patekti į atsakovės patalpas ar kitas patalpas, esančias atsakovės žinioje, kuriose yra ginčo įranga, ir leisti antstoliui konstatuoti faktą, kad ginčo kilnojamaisiais daiktais naudojamasi arba nesinaudojama, bei užfiksuoti ginčo kilnojamojo turto dabartinę būklę, naudojantis tam tikslui būtina filmavimo, fotografavimo ar (ir) kita technine įranga, bei užtikrinti, jog antstolis atsakovės patalpose užfiksuotų būtent minėtus ginčo kilnojamuosius daiktus;
uždraudė atsakovei naudoti ginčo įrenginius (turtą) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo;
įpareigojo atsakovę perduoti saugoti ieškovei ginčo kilnojamuosius daiktus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovę pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 360 265 Eur sumą arba dėl šios sumos pateikti banko garantiją.
Atsakovė nurodė, kad vykdo gelžbetonio gamybos veiklą Visagine ir naudojasi atsakovei priklausančiu turtu, kaip gamybos kompleksu. Ieškovės nurodoma įranga – hidraulinės reguliuojamos formos, betono gamybos linijos valdymo kompleksas – yra dalis atsakovės naudojamos įrangos. Ieškovė nepateikia jokių duomenų ir informacijos, kas sudaro betono gamybos linijos valdymo kompleksą. Be to, Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1516-844/2015 nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei naudoti nutartyje nurodytą turtą, kuris nutartyje įvardijamas kaip „nauja gelžbetonio gamybos linija“. Be ieškovės nurodomos dalies įrangos gelžbetonio gaminti neįmanoma, nes ieškovei galimai priklausanti tam tikra įranga sudaro dalį įrangos, kuri naudojama atsakovės gamybos procese. Dėl veiklos sustabdymo atsakovė patirtų labai didelių nuostolių, t. y. per metus – apie 125 000 Eur negauto grynojo pelno nuostolį; 181 244 Eur nuostolį kaip nuomos mokesčio išlaidas; 243 734 Eur darbo užmokesčio išlaidų; 34 729 Eur turto apsaugos išlaidų. Atsakovė taip pat patirtų kitų nuostolių, kurie yra susiję su veiklos nutraukimu: suprastėtų atsakovės reputacija, ji prarastų klientus, rinką ir kt. Jei atsakovė nuspręstų demontuoti įrangą ir ją pakeisti kita, ji patirtų apie 360 265 Eur nuostolių, t. y. įrangos demontavimo išlaidos siektų 152 342 Eur be PVM; veiklos sustabdymo išlaidos – 121 923 Eur; nauja įranga – 86 000 Eur. Taigi atsakovė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolių, jų dydis gali siekti nuo 360 265 Eur iki 584 707 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė.
Vertindamas atsakovės prašymo pagrįstumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovė prašymą grindė deklaratyviomis aplinkybėmis ir neįrodė nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtinumo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodo, jog negali nustatyti ir identifikuoti, kokie konkrečiai įrenginiai ieškovei buvo parduoti, kas gamintojas, kokios yra šių įrenginių dalys ir kt., tačiau iš antstolio 2016 m. sausio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad yra naudojamasi ginčo objektais. Be to, AB,,Aksa“ Visagino gamyklos direktorius S. B. ir gamybos technikos direktorius R. J. nurodė, kad AB,,Aksa“ gelžbetonio gamykloje yra naudojamos ir kitos hidraulinės reguliuojamos formos, tačiau jų matmenys neatitinka Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytųjų. Teismo vertinimu, pirmiau minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės direktoriui iš esmės buvo suprantama, dėl kokių konkrečiai objektų išmontavimo antstolis ir ieškovės atstovas į juos kreipėsi (galėjo juos identifikuoti).
Teismas nurodė, kad atsakovė, nepateikdama jokių įrodymų, kokį nekilnojamojo turto kompleksą ir gamybos įrangą yra įsigijusi, kvestionuoja ieškovės nuosavybės teisę į įrangą ir kelia abejones, ar ieškovė yra įgijusi betono gamybos linijos valdymo kompleksą ir hidraulines reguliuojamas formas, ar tai nėra ta pati įranga, kaip ir UAB „Vespila“ nurodoma įranga, ir kt. Taigi atsakovė galimų nuostolių atsiradimą argumentuoja tuo, kad ginčo objektai iš esmės nepriklauso ieškovei (ginčija ieškinio pagrįstumą). Teismas, įvertinęs tiek ieškovės, tiek UAB,,Vespila“ gamybos linijos sudedamąsias dalis, neturėjo aiškaus pagrindo spręsti, kad tai yra ta pati gamybos linija, nes atsakovė jokių pagrįstų įrodymų dėl ieškovės ir UAB,,Vespila“ gamybos linijų tapatumo nepateikė.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovė galimus savo nuostolius sieja su tuo, kad jeigu jai bus neleista naudotis ginčo objektu, ji patirs nuostolių, t. y. atsakovė iš esmės siekia, kad būtų leidžiama naudotis ne jai priklausančia gamybos linija, priešingu atveju ji patirs nuostolių (įrodymų, jog ginčo objektai priklauso jai, nepateikta). Teismas pažymėjo, kad atsakovė, naudodamasi ginčo įranga ir gaudama iš jos pajamas ir pelną, iš esmės elgiasi neteisėtai (gauna naudą iš neteisėtų savo veiksmų).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra nepagrįstas ir vertintinas kaip atsakovės siekis tokiu būdu panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą, 2016 m. birželio 16 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino atsakovės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo: įpareigojo ieškovę per dešimt dienų nuo šios nutarties įteikimo įmokėti į Kauno apygardos teismo sąskaitą 207 923 Eur nuostolių, galinčių kilti atsakovei dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo, ir pateikti teismui įrodymus, kad nurodyta suma sumokėta, arba per dešimt dienų nuo šios nutarties įteikimo pateikti teismui įrodymus, kad bankas suteikė šios sumos garantiją; išaiškino ieškovei, kad nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimų laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi, bus panaikintos.
Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo netenkino iš esmės dėl tos priežasties, kad byloje nėra paneigta, jog ieškovė kelia neteisėtus reikalavimus ir yra pagrindas manyti, kad atsakovė ginčo objektus valdo neteisėtai. Teismo vertinimu, ši klausimą dėl nuostolių atlyginimo vertinusio pirmosios instancijos teismo išvada nėra priimta laiku.
Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašymą, negalėjo apsiriboti tik nagrinėjamos bylos duomenimis, o turėjo kompleksiškai vertinti visą tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją.
Teismas nustatė, kad Visagine yra įsikūrusi gelžbetonio gamykla, kurią anksčiau valdė dabar bankrutavusi UAB „Energetinės statybos projektai“. Bankroto proceso metu šios įmonės turtas buvo išparduotas. Dalį BUAB „Energetinės statybos projektai“ turto įsigijo atsakovė, o kitą dalį – UAB „Vespila“. UAB „Vespila“ savo ruožtu tam tikrą įsigyto turto dalį perleido ieškovei sutartimis, kuriomis ieškovė šioje byloje grindžia savo, kaip turto savininkės, reikalavimus atsakovei. Tarp nurodytų įmonių kilus ginčui dėl įrangos teisėtų valdytojų, teismuose buvo inicijuoti keli teisminiai ginčai, tarp jų ir nagrinėjamas šioje byloje.
Teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas ne tik dėl neteisėto įrangos valdymo ir savininkų teisių į jį įgyvendinimo, bet ir keliamas klausimas, ar prevencinį (RUAB „Vespila“) ir vindikacinius (UAB „Sprendimų medis“) ieškinius pareiškusios įmonės įrangą įgijo teisėtai ir pagrįstai ir ar jos turi nuosavybės teisę į įrangą (jos dalį). Todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ginčo įrangą pavesta perduoti saugoti ieškovei, dar neišsprendus tarp aptartų įmonių ginčo dėl įrangos įgijimo ir valdymo teisėtumo, gali sukelti atsakovei ir jos vykdomai ūkinei komercinei veiklai nuostolius. Be to, remiantis aktualia ginčo situacijoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTAxMy01MTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1013-516/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1013-516/2016">e2-1013-516/2016</a>, gamykloje esanti įranga – nauja gelžbetonio ir betono gamybos linija, kurių sudėtine dalis yra ir ieškovės prašoma išreikalauti įranga, areštuota siekiant užtikrinti AB „Aksa“ ir UAB „Aksa Holdingas“ reikalavimus, todėl šių įmonių interesais taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi kelti pačioms įmonėms turtinių nuostolių, o egzistuojant realiai jų atsiradimo tikimybei, nuostoliai turi būti užtikrinti.
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad kol ginčas dėl įrangos nuosavybės teisių dar neišspręstas, perdavus šią įrangą saugoti ieškovei, atsakovės ūkinė komercinė veikla nutrūks, nes ieškovės siekiama išreikalauti įranga įeina į bendrą gelžbetonio gamybos įrenginio sudėtį, todėl vienos ar kelių technologinio komplekso dalių demontavimas sutrikdys gelžbetonio gamyklos veiklą. Kadangi ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties vykdymo, tai teismas sprendė, kad atsakovės nuostolių atsiradimo tikimybė yra reali ir neatsiejamai susijusi su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, dėl to kyla poreikis vertinti atsakovės prašomų užtikrinti nuostolių dydžio pagrįstumą.
Atsižvelgęs į tai, kad ginčo turtas yra specifinis civilinių teisinių santykių objektas, įvertinęs ieškovės pateiktas ginčo įrangos įsigijimo sąnaudas, galimą šios įrangos nusidėvėjimą, jos demontavimo ir atsakovės veiklos sustabdymo išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias su darbo užmokesčiu mokėjimu ir kylančias dėl atsakovės ilgalaikių įsipareigojimų vykdymo, teismas sprendė, kad pagrįsta ir reali atsakovės prašomų užtikrinti nuostolių dėl byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių suma sudaro 207 923 Eur.
Teismas pažymėjo, kad tik taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nulemtų nuostolių realumas, savarankiškai nesudaro pagrindo vertinti, kad egzistuoja poreikis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Kita būtina šio instituto taikymo sąlyga – turi būti nustatyta, kad jei teismas priims galutinį, tikėtina, ieškovei nepalankų teismo sprendimą, ieškovė nebus pajėgi padengti atsakovės patirtų nuostolių.
Įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis apie ieškovės įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių ir jos 2014 m. finansines ataskaitas, teismas padarė išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis yra nestabili ir ji nebūtų pajėgi padengti atsakovės nuostolius.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 146, 147, 178 straipsniais, sprendė, kad atsakovė įrodė, jog egzistuoja galimų nuostolių atsiradimo galimybė dėl nagrinėjamoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl tenkino jos prašymą dėl šių nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
CPK 151 straipsnis riboja teisę teikti kasacinius skundus dėl nutarčių, kuriomis išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tačiau pagrindą pateikti kasacinį skundą sudaro tiesiogiai taikomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, civilinio proceso principai, įtvirtinti CPK, taip pat būtinumas ištaisyti skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi padarytus esminius teisės pažeidimus.
Remiantis Konstitucijos 6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 109 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama praktika (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalimi, CPK 4–6 straipsniais, taip pat kasacinio teismo formuojama minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-599/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-599/2008">3K-3-599/2008</a>; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDktMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-649-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-649-313/2015">3K-3-649-313/2015</a>), asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; asmens teisė kreiptis į teismą neatskiriama nuo asmens teisės į tinkamą teisminį procesą; teismui padarius ne vieną teisės taikymo ir aiškinimo klaidą baigiamajame akte ir dėl to priėmus neteisėtą ir neteisingą sprendimą (nutartį), asmeniui privalo būti suteikiama teisė apskųsti tokį baigiamąjį aktą, jeigu egzistuoja aukštesnės instancijos teismas, kuris gali jį peržiūrėti; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai; konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo (nutarties) priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo (nutarties) priėmimas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl teisingai taikė ir aiškino taikytinas teisės normas ir principus. Tačiau teisės taikymo ir aiškinimo klaidų padarė apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Todėl ieškovei turi būti suteikta teisė apskųsti pastarojo teismo nutartį tam, kad būtų galima ištaisyti padarytas galimas klaidas, kurios turėtų įtakos apeliacinės instancijos teismų praktikai, ir kartu užtikrinti realią ir veiksmingą asmens teisių gynybą ir įgyvendinti tikrą, o ne formalų teisingumą. Nagrinėjamu atveju taikomas CPK 151 straipsnio ribojimas būtų neproporcingas, lyginant su absoliučios asmens teisės į teisminę gynybą ir teisingumo principo pažeidimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 2 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į įsiteisėjusią Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNDYyLTI4MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-462-280/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-462-280/2016">2S-462-280/2016</a>, todėl pažeidė Konstitucijos 109 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013), nes tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos vienodai. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNDYyLTI4MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-462-280/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-462-280/2016">2S-462-280/2016</a> ir nagrinėjamoje byloje buvo spręstas klausimas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su analogiška ginčo įranga, taikymo, atlyginimo užtikrinimo, abiejose bylose pateiktų atskirųjų skundų motyvai tapatūs. Todėl buvo pagrindas vadovautis minėta Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi, kuria prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo buvo atmestas, nagrinėjant šioje byloje pateiktą atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė prašymą atsižvelgti į Panevėžio apygardos teismo nutartį. Jeigu į nurodytą nutartį būtų buvę atsižvelgta, tai tikėtina, kad būtų buvusi priimta priešinga nutartis.
Teismas nepagrįstai priėmė atsakovės rašytinius paaiškinimus ir taip pažeidė CPK 320, 323, 338 straipsnius (peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas), 306, 314 straipsnius (naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje tvarką) ir 17 straipsnį (šalių lygiateisiškumo principą). Atsakovė rašytinius paaiškinimus pateikė likus tik maždaug 4 darbo dienoms iki teismo posėdžio, nesąžiningai naudodamasi procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnis), todėl juos priėmus buvo apribotos ieškovės galimybės pateikti savo paaiškinimus ir argumentus bei pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. CPK 323 straipsnis draudžia pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti ar papildyti apeliacinį skundą, ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011). Pateikdama rašytinius paaiškinimus, atsakovėji papildė savo atskirąjį skundą visiškai naujais argumentais ir aplinkybėmis. Be to, kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji rašytiniai įrodymai, o tai prieštarauja bendrajai taisyklei, kad teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama (CPK 314 straipsnis).
Teismas nesilaikė savo suformuotos praktikos, kad nuostolių atlyginimo institutas nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jei taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą būtų paneigtos laikinosios apsaugos priemonės, tai nuostolių atlyginimo užtikrinimas netaikytinas, kai yra kitas atsakovo teisių gynybos būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04MzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-836/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-836/2007">2-836/2007</a>; 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNzEzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1713/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1713/2011">2-1713/2011</a>; 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjU2LTQwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-256-407/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-256-407/2015">2A-256-407/2015</a>; 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zOTMtMTU3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-393-157/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-393-157/2015">2-393-157/2015</a>; kt.). Teismas nepagrįstai neįvertino to, kad atsakovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėjamu atveju buvo tik gynyba nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu teismas būtų tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, tai būtų nustatęs, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą bus paneigtos laikinosios apsaugos priemonės, kurių būtinumą nustatė Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi. Atsakovė siekia kuo ilgiau naudotis ginčo įranga, nepaisydama to, kad tai yra uždrausta įsiteisėjusiomis nutartimis. Šiuo atveju atsakovė savo teises gali apginti kitu būdu – reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasibaigus bylos nagrinėjimui (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai, todėl jos teisės negali būti ginamos (Konstitucijos 109 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis). Atsakovės nesąžiningą elgesį patvirtina tai, kad ji iki šiol visiškai nevykdo Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokie atsakovės veiksmai, remiantis CPK 18 straipsniu, laikytini nesąžiningais ir neteisėtais.
Trečiasis asmuo RUAB „Vespila“ pareiškimu prisidėjo prie ieškovės kasacinio skundo.
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį procesą nutraukti; tuo atveju, jeigu teismas nagrinėtų pareikštą kasacinį skundą, skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Remiantis CPK 151 straipsnio 2 dalimi ir kasacinio teismo suformuota šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1063/2003; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-20/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-20/2010">3K-3-20/2010</a>; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211/2011">3K-3-211/2011</a>), kasacinis procesas dėl nutarčių, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra negalimas, todėl jeigu toks kasacinis skundas buvo priimtas, kasacinis procesas turi būti nutrauktas.
Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodoma Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi. Nagrinėjamos ir Panevėžio apygardos teismo bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa tik iš dalies, tačiau yra ir esminių skirtumų – skiriasi ne tik ginčo įrangos sudėtis, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Nagrinėjamoje byloje teismas ne tik uždraudė naudotis įranga, bet ir įpareigojo ją perduoti ieškovei iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. O Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje byloje teismas kaip laikinąją apsaugos priemonę pritaikė tik draudimą naudotis įrangą neįpareigodamas ginčo įrangos perduoti ieškovei. Be to, nagrinėjamoje byloje teismas vertino į bylą pateiktus įrodymus, kurių apimtis, lyginant su Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje byloje buvusiais įrodymais, buvo skirtinga, todėl galima vertinti, kad bylų faktinis pagrindas taip pat buvo skirtingas ir tai lėmė kitokio sprendimo priėmimą.
Priimdamas papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus teismas nepažeidė CPK nuostatų, neperžengė apeliacijos ribų, o ieškovei buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus ir ji ja pasinaudojo. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus (CPK 314 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2005">3K-3-371/2005</a>; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2008">3K-3-58/2008</a>; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOC05NjkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-38-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-38-969/2015">3K-3-38-969/2015</a>). Be to, didelė dalis pateiktų įrodymų buvo gauti ir (ar) atsirado jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, o jų pateikimas neužvilkino bylos nagrinėjimo. Ieškovė 2016 m. birželio 8 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės rašytinius paaiškinimus, o didelė dalis įrodymų jai buvo žinoma.
Teismas tinkamai taikė nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, įvertinęs visus nagrinėjamam klausimus reikšmingus įrodymus ir aplinkybes.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl galimybės kasacine tvarka skųsti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
CPK 151 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacija yra išimtinė įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumo patikrinimo forma, jos esmė ir paskirtis reikalauja riboti kasacine tvarka skundžiamų nutarčių skaičių. Vienas iš kasacijos ribojimų įtvirtintas CPK 151 straipsnio 2 dalyje. Į CPK 151 straipsnio reglamentavimo sritį patenka ir nutartys, priimtos galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1063/2003; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-542/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-542/2010">3K-3-542/2010</a>; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211/2011">3K-3-211/2011</a>).
Nagrinėjamu atveju kasacine tvarka yra skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 151 straipsnio 2 dalimi ir šios nutarties 26 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti kasacinio nagrinėjimo objektas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra įvykdyta – ieškovei nepateikus atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi panaikintos, taip pat atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatyta teisinio pagrindo taikyti CPK 353 straipsnio 2 dalį ir peržengti kasacinio skundo ribas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju CPK 151 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribojimas kasacine tvarka skųsti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra neproporcingas lyginant su Konstitucijos garantuojama asmens teise į teisminę gynybą ir kasacinio skundo argumentai nepaneigia įstatymo nuostatos dėl galimybės skųsti tokias nutartis kasacine tvarka nebuvimo.
Vadovaujantis CPK 356 straipsnio 6 dalimi bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra šio Kodekso 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutrauktinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant galimybės skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį peržiūrėti kasacine tvarka, kasacinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėtina, todėl kasacinis procesas byloje nutrauktinas.
CPK 268 straipsnio 9 dalies pagrindu prie bylos pridėta raštu išdėstyta teisėjos Janinos Stripeikienės, nesutinkančios su daugumos nuomone, atskiroji nuomonė (CPK 63 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Kasacinį procesą nutraukus, kasatorės (ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos.
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą ir atskiru prašymu prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsakovė pateikė dokumentus (2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2016 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymą), jos manymu, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos (1000 Eur) ir minėtuose dokumentuose nurodytos sumos (3316,21 Eur) dydis nesutampa, o iš pateiktos sąskaitos faktūros nėra aišku, kokioje civilinėje byloje ir kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos bei bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos (sąskaitoje tik nurodyta, kad buvo suteiktos teisinės paslaugos ir papildomos išlaidos), atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 12,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinį procesą nutraukus, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (ieškovės) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį procesą nutraukti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Sprendimų medis“ (j. a. k. 300114996) valstybei 12,27 Eur (dvylika Eur 27 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Janina Stripeikienė
