Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese

Civilinė byla Nr. 3K-3-540/2011

Proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 95.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotam asmeniui – valstybei – atstovaujančios Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Jurijaus Kolyško pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese; suinteresuoti asmenys: valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, UAB „Jonavos paslaugos“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Antstolis J. Kolyško kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdomojoje byloje skolininkę G. J., valstybe, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimu priteisė iš atsakovės G. J. 5799,78 Lt skolos už patalpų eksploatavimą ir komunalinius patarnavimus ieškovui UAB „Jonavos paslaugos“, pradėtas sprendimo vykdymas. 2008 m. balandžio 11 d. skolininkė mirė. Skola nebuvo padengta. 2010 m. liepos 9 d. valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, paveldėjo mirusiosios G. J. turtą – butą, esantį Ruklos mstl., Jonavos rajone.

Byloje sprendžiamas ginčas, ar, mirus skolininkui ir valstybei perėmus jo turtines teises ir pareigas, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, ar vykdymo procesas turi būti tęsiamas pagal antstolio prašymą teismui pakeitus vykdymo procese skolininką jo teisių perėmėju.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 13 d. nutartimi mirusią skolininkę G. J. vykdymo procese vykdomojoje byloje pakeitė paveldėtoja valstybe, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Teismas, nustatęs, kad valstybė paveldėjo G. J. turtą, sprendė, jog yra pagrindas vykdymo procese pakeisti mirusią skolininkę valstybe.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog materialinių subjektinių skolininkės teisių ir pareigų perėmimas materialiojoje teisėje realiai įvyko – jos turtą įstatymų nustatyta tvarka paveldėjo valstybė ir tapo skolininkės turtinių teisių ir pareigų perėmėja, todėl neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), atsako už mirusio palikėjo skolas ir skolinius įsipareigojimus, t. y. galimas procesinių teisių perėmimas vykdymo procese CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka. Kolegija pabrėžė, kad, skolininkei mirus sprendimo vykdymo proceso metu, taikomos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, o ne Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką. Išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ kreditorinio reikalavimo teisę patvirtina įsiteisėjęs Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje, turintis vykdomojo rašto galią, o išieškojimo teisė įgyvendinama per antstolį vykdymo proceso metu, todėl skolininko procesinių teisių perėmimas pagrįstai išsprendžiamas CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, atstovaujanti suinteresuotam asmeniui – valstybei, prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – antstolio J. Kolyško prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Valstybė paveldimą turtą priima vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ V skirsnio 44 punkto nuostatomis. Valstybė, paveldinti turtą po palikėjo mirties, yra specifinis palikimo priėmėjas, nes jai netaikomos CK 5.60 straipsnio normos, t. y. valstybė negali atsisakyti nuo palikimo priėmimo. Ji įpareigota priimti paveldėjimą, tik ši pareiga ribojama paveldėto turto verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Valstybė kreditorių reikalavimus tenkina vadovaudamasi CK 5.63 straipsniu, kuriame nenustatytos išimtys tais atvejais, kai skola jau priteista ir pradėtas teismo sprendimo vykdymas. Kreditoriai privalo nepraleidę trejų metų naikinamojo termino, skaičiuojamo nuo palikimo atsiradimo dienos, pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento valdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo metu galiojusiame CPK 626 straipsnyje buvo nustatyta, kad, skolininkui mirus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Valstybei paveldėjus G. J. turtą, vykdomoji byla turėjo būti atnaujinta ir, esant tinkamai pareikštoms kreditorių pretenzijoms, galėjo vykti skolininko pakeitimas vykdymo procese, tačiau to nebuvo padaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal antstolės L. U. Dzikienės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-243/2011, pažymėjo, kad tam, jog įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo tikslas CK 5.63 straipsnio prasme yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl procesinio teisių perėmimo vykdymo procese (CPK 596 straipsnis)

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Nurodyta įstatymo norma taikytina vykdymo procese ir detalizuoja bendrąją procesinį teisių perėmimą reglamentuojančią normą – CPK 48 straipsnį, kurio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008).

Procesinis skolininko teisių ir pareigų perėmimas vykdymo procese turi ypatumų. Tokiu skolininko pasikeitimu paprastai suinteresuotas ne skolininkas, o išieškotojas, todėl teismas pakeičia skolininką priverstinai antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Nurodytų sąlygų nustatymas ypač aktualus tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi įpėdiniai ir išieškotojas siekia pakeisti skolininką vykdymo procese.

Teisėjų kolegija išaiškina, kad vien tik faktas, jog skolininko turtą paveldėjo įpėdinis ir taip atsirado skolininko teisių perėmėjas, nėra pakankamas skolininko pakeitimui vykdymo procese, nes tokio fakto nustatymas patvirtina tik vienos sąlygos egzistavimą. Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės L. U. Dzikienės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-243/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusios skolininkės turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei CK 5.62 straipsnio pagrindu. Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra yra CK 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas. Šiuo teisės klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

Dėl CK 5.63 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nustatyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009).

Dėl CK 5.63 straipsnio taikymo pakeičiant skolininką CPK 596 straipsnio pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo, įgyvendinamo prieš palikimą priėmusius įpėdinius nustatymui neturi reikšmės aplinkybė, kad kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės L. U. Dzikienės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-243/2011). Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi, vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Minėta, kad įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, kad jis galėtų pasirinkti, kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.63 straipsnis nenustato kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei, nors tokiu atveju minėtos normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.

Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 16 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės G. J. 5372,01 Lt skolos už patalpų eksploatavimą ir komunalinius patarnavimus, 381,52 Lt delspinigių ir 43,15 Lt žyminio mokesčio kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Šis teismo sprendimas 2004 m. lapkričio 17 d. pateiktas vykdyti antstolio Jurijaus Kolyško kontorai, pradėta vykdomoji byla. 2004 m. lapkričio 29 d. antstolis išsiuntė skolininkei pranešimą sumokėti 5799,78 Lt skolą bei 128 Lt bylos vykdymo išlaidų išieškotojo naudai į antstolio depozitinę sąskaitą. 2004 m. gruodžio 22 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkei G. J. nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą. 2008 m. balandžio 11 d. skolininkė G. J. mirė. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į antstolį ir nurodė, jog ji, atstovaudama valstybei, 2010 m. liepos 9 d. paveldėjo G. J. turtą, t. y. butą (Jonavos r. 2-ojo notarų biuro 2010 m. liepos 9 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas) bei prašė antstolio panaikinti šio buto areštą. 2010 m. gruodžio 8 d. antstolis priėmė patvarkymą panaikinti areštą minėtam butui. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos byloje teismų nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog, antstoliui areštavus skolininkės butą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas. Esant tokioms aplinkybėms materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko įvyko, todėl teismai iš esmės teisingai taikė CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeitė mirusią skolininkę G. J. nauju skolininku – valstybe.

Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o kasacinis skundas atmestinas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 64,65 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188729019) 64,65 Lt (šešiasdešimt keturis litus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas