Kasacinio skundo Nr. DOK-91/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20562-2024-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo G. L. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą prieš G. L. nutraukti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Žemesnės instancijos teismų sprendimai, pasak kasatoriaus, yra neteisėti ir nepagrįsti, nes padaryti esminiai BPK 20 straipsnio, BPK 331 straipsnio 1 dalies, BPK 332 straipsnio 5 dalies pažeidimai, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 281 straipsnio 5 dalis), teismų sprendimuose išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo vadovautasi nešališkumo, objektyvumo, teisingumo, nekaltumo prezumpcijos ir rungimosi principais, nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs šioje byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, nesivadovavo BPK 273 straipsnio 1 dalie reikalavimais. G. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nebuvo aiškios ir kėlė pagrįstas abejones dėl jo kaltės. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyti įvykio liudytojai, todėl teismas vadovavosi paties G. L. parodymais, įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolu ir kitais įrodymais. Vertinant eismo įvykio metu atsiradusias pasekmes, reikia įvertinti ne tik kelių eismo taisyklių reikalavimus, nustatančius vairuotojo pareigas, bet ir pėsčiojo teises bei pareigas. Šiuo atveju pėsčioji nesielgė pagal KET reikalavimus. Ji buvo nužengusi nuo šaligatvio ir ką tik įžengusi į aikštelę priešais atbulai važiuojantį automobilį, taip keldama sau pavojų, o tai ir buvo pagrindine autoįvykio priežastimi. Ikiteisminio tyrimo metu nepašalintos abejonės dėl nukentėjusiosios galimai neteisėtų neatsargių veiksmų einant nuo šaligatvio priešais atvažiuojantį automobilį. Vertinant nuteistojo G. L. veiksmus, negalima reikalauti, kad jis privalėjo numatyti, jog nukentėjusioji staiga įžengs į automobilių stovėjimo aikštelę, taip sudarydama nuteistojo vairuojamam automobiliui kliūtį. Tokie nukentėjusiosios veiksmai sukūrė vairuotojui netikėtą, pavojingą situaciją ir buvo esminė pavojingos veikos sukeltų padarinių kilimo sąlyga. Kasatorius pažymi, kad nuteistojo G. L. kaltės turinio atskleidimas neatitinka teismų praktikos. Teismai netinkamai įvertino ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su nuteistojo asmenybe, tiek su nusikalstamos veikos pavojingumu. Skiriant bausmę G. L. teismas netinkamai įvertino jo elgesį autoįvykio metu ir nevertino nukentėjusiosios elgesio bei jo įtakos pasekmėms. Paskirta bausmė, pasak kasatoriaus, neatitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimų. Jeigu laikyti, kad G. L. inkriminuota nusikalstama veika įrodyta, tuomet yra teisinis pagrindas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Pateiktame kasaciniame skunde kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl G. L. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Kasatorius, savaip vertindamas bylos įrodymus bei žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pačios nukentėjusiosios pavojingas elgesys (ėjimas nuo šaligatvio į automobilių stovėjimo aikštelę prieš atbulai važiuojantį automobilį) sukėlė pasekmes. Tačiau tokie teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kartu pateikiant subjektyvų įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kaip ne kartą minėta, kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
Skunde kasatorius taip pat kelia klausimą dėl sutrumpinto įrodymo tyrimo byloje atlikimo pagrįstumo, kadangi, jo nuomone, G. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nebuvo aiškios ir kėlė abejones dėl jo kaltės. Įvertindama šį argumentą kasacinio skundo priimtinumo kontekste, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad: pirma, šis klausimas nebuvo keliamas nuteistojo G. L. apeliaciniame skunde ir nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatomis kasacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas; antra, pateikdamas tokius argumentus, t. y. dėl atlikto byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo, kasatorius juos pateikia deklaratyviai bei vėl per nesutikimą su tuo, kaip įrodymus byloje įvertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.
Dėl skundo argumentų, susijusių su nuteistajam paskirta bausme pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAyLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-302-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-302-489/2019">2K-302-489/2019</a>, 2K-157-976/2022, 2K-165-976/2022 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAyLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-302-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-302-489/2019">2K-302-489/2019</a>, 2K-157-976/2022, 2K-165-976/2022, 2K-3-976/2025). Taigi skundo argumentai dėl G. L. paskirtos neteisingos, neproporcingos bausmės ir galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, esant įrodytai G. L. kaltei, nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko. Šie argumentai buvo įvertinti apeliacinės instancijos teisme, pateikiant dėl analogiškų, kaip ir kasaciniame skunde, argumentų motyvuotas išvadas.
Atsižvelgiant š visus nurodytus motyvus, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliktinas nenagrinėtas.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo G. L. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Tomas Šeškauskas
