Dėl viešojo pirkimo

Nr. DOK-19

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00827-2025-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 2 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovei Valstybinės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo pirkimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „EUROELEKTRONIKA“.

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė bei iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisė 12440,01 Eur atstovavimo išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui 3224,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti kasacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalį ir 35 straipsnio 4 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-656/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-656/2013">3K-3-656/2013</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2009">3K-3-506/2009</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjkxLTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-291-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-291-969/2016">e3K-3-291-969/2016</a>). Pirma, apeliacinės instancijos teismas faktiškai legitimavo pirkimo sąlygų neaiškumą, pripažindamas teisėtu perkančiosios organizacijos vertinimą, grindžiamą techniniu reikalavimu, kuris pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtintas. Nors pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta pareiga vaizdo kameras montuoti ant kiekvieno stiebo, teismas šią prielaidą laikė savaime suprantama ir ja pagrindė komutatorių skaičiavimo metodika. Tokiu būdu buvo ne aiškinamos pirkimo sąlygos, o jos faktiškai papildomos nauju, tiekėjų padėtį bloginančiu reikalavimu, kas prieštarauja VPĮ 35 straipsnio 4 daliai bei nuosekliai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Antra, buvo iškreipta ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų – skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo – taikymo esmė, nes tiekėjai objektyviai negalėjo iš pirkimo dokumentų numatyti faktiškai taikytų vertinimo kriterijų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi įteisinta situacija, kai pirkimo sąlygų turinys nustatomas jau ginčo nagrinėjimo stadijoje, o tai sudaro prielaidas nevienodam pasiūlymų vertinimui ir perkančiosios organizacijos diskrecijos išplėtimui tiekėjų nenaudai. Toks Lietuvos apeliacinio teismo nukrypimas nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo taisyklės reiškia netinkamą materialiosios teisės normų taikymą ir pažeidimą, turintį esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

2. Apeliacinės instancijos teismas sprendė sudėtingus techninius klausimus, susijusius su vaizdo stebėjimo sistemos architektūra, komutatorių kiekio parinkimu, jų funkciniu ryšiu su stiebais ir vaizdo kameromis bei programinės įrangos palaikymo atitiktimi pirkimo techninės specifikacijos reikalavimams, neturėdamas tam reikalingų specialiųjų žinių. Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties motyvai, kuriuose apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokio savarankiško, kritinio ar techniniu požiūriu pagrįsto vertinimo, o iš esmės tik perėmė atsakovo ir trečiojo asmens – asmenų, akivaizdžiai suinteresuotų bylos baigtimi – paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar šios prielaidos kyla iš pirkimo sąlygų, ar jos atitinka ieškovės pasiūlymo turinį, taip faktiškai spręsdamas specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus jų nesuprasdamas ir neištyręs visos byloje pateiktos techninės medžiagos. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 212 straipsnio ir nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220-248/2017">3K-3-220-248/2017</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04MC02MTEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-80-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-80-611/2016">3K-3-80-611/2016</a>), privalėjo įvertinti ekspertizės skyrimo poreikį ir pasitelkti nepriklausomą specialistą, nepriklausomai nuo to, ar toks prašymas buvo pareikštas šalių. Neskirdamas ekspertizės ir savo išvadas grindęs nepatikimais, ieškovės paneigtais bei kritinio vertinimo neatlaikančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas pažeidė aktyvaus teismo vaidmens principą ir esmines proceso teisės normas.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, formaliai prisidengdamas ikiteisminės ginčo stadijos ribomis ir teiginiu, kad tai nemotyvuotos abejonės. Toks požiūris neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos aiškinant CPK 4233 straipsnio 2, 3 dalis ir CPK 4238 straipsnį: šie ribojimai pirmiausia taikomi tiekėjui, tačiau savaime neapriboja teismo, kuris viešųjų pirkimų bylose veikia kaip aktyvus arbitras ir ex officio (pagal pareigas) taiko materialiąsias bei proceso teisės normas taip, kad būtų užtikrinta veiksminga tiekėjo teisių gynyba ir viešasis interesas. Nors apeliacinės instancijos teismas neprivalo nagrinėti kiekvienos deklaratyvios abejonės, šioje byloje buvo nurodytas ne spėjimas, o konkretus ir objektyviai patikrinamas faktas, kuris tiesiogiai susijęs su VPĮ principų laikymusi ir pasiūlymų palyginamumu. Ieškovė nurodė esminį pirkimo sąlygų pažeidimą: trečiojo asmens pasiūlyme nebuvo nurodytas tikslus siūlomų komutatorių kiekis, nors pirkimo sąlygos reikalavo teikti tikslius siūlomų prekių kiekius, o toks reikalavimas yra būtinas tiek pasiūlymo atitikčiai pirkimo techninei specifikacijai patikrinti, tiek tiekėjų pasiūlymams tarpusavyje palyginti. Atsisakydamas šią aplinkybę tirti, apeliacinės instancijos teismas iš esmės įteisino akivaizdžiai nevienodą pirkimo sąlygų taikymą: ieškovas, pateikęs konkretų komutatorių kiekį, buvo pašalintas, o trečiasis asmuo, tiksliai kiekio nenurodęs, pripažintas laimėtoju, taip pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 4233 ir 4238 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo nuosekliai formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl aktyvaus teismo vaidmens viešųjų pirkimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-32/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-32/2013">3K-7-32/2013</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM0LTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-234-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-234-469/2018">e3K-3-234-469/2018</a>).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „Telekonta" (j. a. k. 144803197) 5715 (penkių tūkstančių septynių šimtų penkiolikos) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 2 d. AB Artea banke, mokėjimo nurodymo Nr. 0102134114393, kodas ZP05576.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė