Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-3-813/2026
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00007-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.8; 21.1.6; 21.1.8;
21.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. įgaliotos atstovės advokatės Mildos Laurinavičės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą A. A. administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. A. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininko 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu buvo nubaustas: pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį 1000 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 48 mėnesiams; pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį 40 Eur dydžio bauda; pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį 90 Eur dydžio bauda; pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 375 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. A. buvo skirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 1000 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams. Minėtu nutarimu A. A. buvo nubaustas už tai, kad jis 2023 m. vasario 7 d. apie 16.35 val. Tauragės r., Pagramančio mstl., Mažeikos g. 11, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam atimta, vairavo keturratį motociklą be saugos šalmo. Taip pat keturratis motociklas neturėjo valstybinio numerio ženklo. Įjungę mėlynus ir raudonos šviesos, ir garso signalus, statutiniai policijos pareigūnai aiškiai pareikalavo pagal ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką sustabdyti transporto priemonę, per manipuliatorių pareikalavo, kad keturračio vairuotojas sustotų, tačiau šis padidino greitį ir nestojo, taip keldamas didelį pavojų pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams. Kai buvo pakartotinai pareikalauta, kad keturračio vairuotojas sustabdytų transporto priemonę, šis reikalavimui nepakluso. Tokiais savo veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 14, 16, 204, 225 punktus.
2. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko galioti nepakeistą ir A. A. įgaliotos atstovės advokatės M. Laurinavičės skundo netenkino. Teismas nurodė, kad nors A. A. teigia, jog įvykio dieną jis nebuvo įvykio vietoje, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia jo iškeltą versiją. Banko „Swedbank“ pažyma paneigia A. A. pateiktą pažymą, kad jis 2023 m. vasario 7 d. buvo atlikęs tik vieną pavedimą ryte, o po pietų neatsiskaitinėjo banko kortele. Taigi, jis buvo parduotuvėje, kur jį užfiksavo vaizdo kameros, ir jį iš vaizdo įrašo atpažino policijos darbuotojas. Policijos darbuotojui nėra pagrindo apkalbėti asmenį, nes byloje nėra jokių duomenų, kad tarp jų būtų buvę konfliktinių situacijų. Administracinis pažeidimas padarytas 2023 m. vasario 7 d., o nuobauda paskirta 2024 m. gruodžio 3 d., nepraleidus dvejų metų termino, todėl ji yra teisėta (ANK 39 straipsnis). Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo jį naikinti.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. apeliacinis skundas netenkintas. Tokį sprendimą apygardos teismas motyvavo tuo, kad apylinkės teismas ištyrė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. įgaliotos atstovės advokatės M. Laurinavičės prašymas priimtas ir A. A. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėja prašyme nurodo:
5.1. A. A. inkriminuojamas administracinis nusižengimas buvo padarytas 2023 m. vasario 7 d., o nuobauda paskirta 2024 m. gruodžio 3 d. Pareiškėjas bylą nagrinėjant apylinkės ir apygardos teismuose akcentavo, kad tuo metu, kai buvo padarytas inkriminuojamas administracinis nusižengimas, galiojo ANK 591 straipsnio 7 punkto redakcija, kuri nustatė, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas.
5.2. Aplinkybę, kad senaties terminas, apskundus institucijos surašytą administracinio nusižengimo protokolą ar nutarimą, yra skaičiuojamas toliau, patvirtina ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI1MC0xMDUzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-250-1053/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-250-1053/2023">AN2-250-1053/2023</a>; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI3OS05ODgvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-279-988/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-279-988/2023">AN2-279-988/2023</a>; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-233-932/2023; Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi01LTc0NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-5-744/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-5-744/2023">eAN2-5-744/2023</a>). Šie pavyzdžiai patvirtina, kad senaties terminas gali būti taikomas tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme.
5.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2AT-52-2014 nurodė, kad, taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ir BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Baudžiamajame procese suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, negali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343/2013">2K-343/2013</a>, 2K-10/2014). Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, išvardytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas.
5.4. Šiuo atveju apylinkės ir apygardos teismų pateikti išaiškinimai dėl senaties termino skaičiavimo yra kardinaliai priešingi nei prašyme nurodomoje teismų praktikoje. Jei būtų vadovaujamasi skundžiamų nutarčių turiniu ir pateiktu išaiškinimu, kad, institucijai priėmus nutarimą, senaties terminas baigiasi, tuomet susidarytų situacija, kai, net apskundus ir teismui pripažinus nutarimą neteisėtu, senaties terminas, kaip pagrindas nutraukti bylą, negalėtų būti taikomas. Taigi, teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 39 straipsnyje įtvirtintą senaties terminą, pažeidė inkriminuojamo pažeidimo metu galiojusias ANK 591 straipsnio, ANK 5651 straipsnio 7 punkto nuostatas, o tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
5.5. Be to, administracinis nusižengimas buvo grindžiamas 2024 m. lapkričio 18 d. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad tyrėja S. Stulginskienė užrašė pareigūno A. Getaučio paaiškinimą (paaiškinimo užrašymas nefiksuojamas kaip liudytojo apklausa), jog jis atpažino A. A. iš filmuotos medžiagos ir parduotuvėje darytos nuotraukos, kadangi jis kaip pareigūnas yra A. A. atvesdinęs į teismą (prieš kelerius metus) ir jam yra tekę bendrauti su A. A. pagal pareiškimus. Kaip tvirtino A. Getautis, jis neva A. A. atpažino tuo metu, kai jo kolegos žiūrėjo vaizdo įrašą, ir nurodo, jog jis susipažino su visa administracinio nusižengimo medžiaga.
5.6. Pareigūnas A. Getautis, kurio parodymais, duotais teismo posėdžio metu, vadovavosi teismas, paties įvykio nematė ir jame nedalyvavo. Institucijai priimant nutarimą dėl A. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn, A. Getautis nebuvo apklaustas kaip liudytojas, jo teikiami paaiškinimai nebuvo forminami kaip liudytojo apklausa. Pareigūnui, kuris nėra susijęs su administracinio nusižengimo tyrimu, buvo leista susipažinti su visa administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, susipažinimo fakto nefiksuojant tyrimo medžiagoje. Be to, iš bylos medžiagos liko nežinoma, ar A. Getautis pirmiausia susipažino su medžiaga ir tik tuomet peržiūrėjo vaizdo įrašą tvirtindamas, kad vaizdo įraše yra būtent A. A., ar vis dėlto pirmiausia peržiūrėjo filmuotą medžiagą ir vėliau, ją gretindamas su kitais bylos duomenimis, priėjo prie išvados, jog vaizdo įrašo stop kadre matomas asmuo yra būtent A. A.. Šiuo atveju asmens atpažinimu teismas net negalėjo vadovautis, nes nesilaikyta BPK 192 straipsnyje įtvirtintos tvarkos.
5.7. Pareigūnė S. Bagdonienė 2023 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad keturratį vairavęs asmuo nebuvo sustabdytas. Manytina, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, būtent su įvykyje dalyvavusiais pareigūnais turėjo būti atliekami procesiniai veiksmai, kurių metu būtų atliekami asmens parodymo atpažinti procesiniai veiksmai.
5.8. Vien pareigūno apklausa teismo posėdžio metu negali būti šalinami institucijos padaryti procesiniai pažeidimai ir tokiu būdu Institucijos pateikti įrodymai netampa leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Remiantis apylinkės ir apygardos teismų motyvais, teigiama, kad yra siekiama formuoti praktiką, kai, esant galimai neleistiniems įrodymams, per apklausą teismo posėdžio metu siekiama atkurti surinktų įrodymų patikimumą tam, kad tyrimo medžiagos netektų grąžinti institucijai ir ši neatliktų papildomo tyrimo.
6. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotos atstovės advokatės prašymą prašo pareiškėjos prašymą atmesti ir palikti galioti Institucijos nutarimą, Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Tiriant administracinio nusižengimo bylą dėl nestojusio keturračio vairuotojo, socialiniuose tinkluose ir kitur buvo paskelbta vaizdo medžiaga, kurioje matomas asmuo, padaręs administracinį nusižengimą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas tarnybiniame pranešime nurodė, kad, tikslinant V. Z. 2024 m. rugsėjo 2 d. rašytą pareiškimą, telefonu su ja buvo susisiekta, pareiškėja paaiškino, kad ji matė policijos pranešimą, jame esančią nuotrauką, kurioje yra A. A.. Moteris taip pat nurodė, kad jis pats jai buvo užsiminęs, jog jo ieško policija. Tyrėjas A. Getautis taip pat atpažino, kad tai A. A., iš viešai paskelbtos vaizdo medžiagos, kadangi su juo anksčiau tarnyboje buvo susidūręs. Asmuo, vairavęs keturratį ir apsipirkęs parduotuvėje, atsiskaitė banko kortele, tai užfiksuota vaizdo įraše.
6.2. Advokatės M. Laurinavičės 2024 m. gruodžio 20 d. skunde apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo nurodoma, kad pareiškėjas savanoriškai teikia teismui laikotarpio nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 8 d. savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad joks atsiskaitymas 2023 m. vasario 7 d. nebuvo atliekamas. Minėtą dieną fiksuojamas vienintelis veiksmas, t. y. grynųjų pinigų išėmimas Tauragės miesto centre. Tačiau byloje yra duomenų – AB „Swedbank“ 2025 m. sausio 9 d. raštas, kuriame nurodoma, kad 2023 m. vasario 7 d. 16.27 val. A. T. gamybos įmonėje buvo atsiskaityta už 13,75 Eur A. A. vardu išduota mokėjimo kortele. Taigi, advokatė ir A. A. sąmoningai pateikė banko išrašą tik iki 2023 m. vasario 8 d., kad nesimatytų vėlesnės operacijos, kada buvo nurašyti pinigai nuo sąskaitos už atsiskaitymą, įvykusį 2023 m. vasario 7 d. 16.27 val. Paprastai tokie atsiskaitymai išrašuose užfiksuojami per kelias dienas. Šiais veiksmais buvo sąmoningai klaidinamas teismas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus nusižengimus.
6.3. Pareigūnės S. Bagdonienės tarnybiniame pranešime yra nurodytos visos aplinkybės, susijusios su vairuotoju, nepaklususiu reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, apibūdintas jis pats, jo drabužiai. Asmuo, fiksuotas parduotuvėje byloje esančiame vaizdo įraše, atitinka pareigūnės nurodytas aplinkybes, jo aprangą. Taigi byloje yra kitų gretutinių įrodymų, patvirtinančių, kad nusižengimą padarė A. A., jo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo įrašais, fotonuotraukomis bei kita bylos medžiaga.
6.4. Teismai, vadovaudamiesi ANK 569 straipsniu, A. A. administracinėje byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone. Taigi teismų nutartys yra teisėtos ir pagrįstos bei priimtos nepažeidžiant materialiųjų ir proceso teisės normų.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. įgaliotos atstovės advokatės M. Laurinavičės prašymas atmestinas.
Dėl ANK 39 straipsnio aiškinimo ir taikymo
8. Prašyme nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 39 straipsnio nuostatas. Pareiškėjos teigimu, senaties termino skaičiavimas, apskundus institucijos surašytą administracinio nusižengimo protokolą ar nutarimą, yra skaičiuojamas toliau.
9. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
10. Apylinkės teismas savo nutartyje nurodė, kad administracinis nusižengimas padarytas 2023 m. vasario 7 d., o nuobauda paskirta 2024 m. gruodžio 3 d., nepraleidus dvejų metų termino, todėl ji yra teisėta.
11. Apygardos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog apeliantas neteisingai (pernelyg plačiai) aiškina ANK 39 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar Institucijos nutarimas, kuriuo apeliantui už jo padarytus nusižengimus buvo paskirta administracinė nuobauda, yra įsiteisėjęs, ar ne, šio termino skaičiavimui įtakos neturi.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis ir papildomai pažymi, kad ANK 39 straipsnyje yra nustatytas konkretus administracinės nuobaudos paskyrimo terminas (dveji metai) bei šio termino skaičiavimo tvarka (nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – nuo jo paaiškėjimo dienos, iki administracinės nuobaudos paskyrimo). Taigi, ANK 39 straipsnyje nustatytas terminas baigiasi paskyrus nuobaudą, o ne įsiteisėjus sprendimui.
Dėl parodymo atpažinti
13. Prašyme nurodoma, kad Institucija su byloje kaip liudytoju apklaustu pareigūnu turėjo atlikti procesinį veiksmą – parodymą atpažinti. Vien pareigūno apklausa teismo posėdžio metu negali būti šalinami institucijos padaryti procesiniai pažeidimai. Šiuo atveju asmens atpažinimu teismai net negalėjo vadovautis, nes nesilaikyta BPK 192 straipsnyje įtvirtintos tvarkos.
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnas A. Getautis iš fotonuotraukos ir vaizdo įrašo pažino A. A. kaip keturračio vairuotoją, kurį pažinojo dėl savo tarnybinės veiklos, ir apie tai davė nuoseklius parodymus. Teismai rėmėsi šiais liudytojo parodymais, taip pat tyrėjos paaiškinimais apie aplinkybes, kaip pareigūnas pažino A. A.. Teismai, atsakydami į A. A. skundų argumentus, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nereikėjo atlikti parodymo atpažinti kaip atskiro procesinio veiksmo.
15. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
16. ANK 593 straipsnio 1 dalies 3 punktas administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams suteikia teisę atlikti parodymą atpažinti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 191 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. BPK 192 straipsnyje nurodyta asmens parodymo atpažinti tvarka.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo argumentus ir teismų motyvus, nusprendžia, kad nors administracinio nusižengimo teisenoje parodymo atpažinti proceso veiksmas pagal ANK 593 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra galimas, tačiau tokio veiksmo atlikimas kiekviename administracinio nusižengimo tyrime nėra privalomas. Šis proceso veiksmas paprastai atliekamas, kai apklausos metu asmuo ne visada gali nurodyti visus individualius atpažintino asmens požymius arba tiksliai juos apibūdinti, nes tam gali turėti reikšmės nusikaltimo aplinkybės, stresas, apšvietimas, praėjęs laiko tarpas ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-436-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-436-697/2015">2K-436-697/2015</a>, 2K-78-1073/2023). Kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, pareigūnas A. Getautis, be jokių abejonių, paaiškinime nurodė A. A. atpažinęs iš anksčiau vykdytų profesinių pareigų (jį atvesdino į teismą, ne kartą bendravo pagal pareiškimus). Tai pareigūnas išdėstė savo rašytiniame paaiškinime, kuris pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį priskiriamas įrodymų šaltiniui. Apylinkės teismas šį A. Getaučio rašytinį paaiškinimą pagrįstai laikė įrodymu, nes jame užfiksuota pažeidėjo asmens tapatybė, turinti esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti. Be to, apygardos teismas nustatė, kad liudytojo A. Getaučio parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtino kita bylos medžiaga. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, jog nagrinėjamoje byloje taikyti ANK nustatytą procesinį veiksmą – parodymą atpažinti – nebuvo pagrindo, nes liudytojo A. Getaučio teiginiai dėl pažeidėjo asmenybės buvo pagrįsti nevienkartine profesine patirtimi asmeniškai bendraujant su A. A.. Todėl sprendžiama, kad A. A. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta teisingai ir esminis proceso teisės pažeidimas nepadarytas.
18. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti Institucijos nutarimą, teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, vadovaujantis prašyme išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Algimantas Valantinas
Darius Kantaravičius
