V. M. pagal BK 176 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-225-788/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02523-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 37 MGL (1393,42 Eur) dydžio bauda.

Iš dalies tenkinti civiliniai ieškiniai – iš UAB „K“ Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteista 4719,15 Eur V. Z. gydymo išlaidų atlyginimo; iš UAB „K“ V. Z. naudai priteista 969,18 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 12 000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo V. Z. ieškinio reikalavimo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš V. M. atmesta. Iš V. M. V. Z. naudai priteista atlyginti 500 Eur turėtų išlaidų jam atstovavusio advokato pagalbai apmokėti.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo V. M. gynėjo ir civilinės atsakovės UAB „K“ atstovo advokato Edmundo Luotės apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistojo V. M. nukentėjusiajam V. Z. priteista 1600 Eur turėtoms atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. M. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „K“ direktorius, nepaskyręs vadovo pavojingiems darbams ir pats vadovaudamas medžių pjovimo darbams, būdamas neapmokytas ir neatestuotas bei neturėdamas atitinkamo pažymėjimo pavojingiems darbams kaip jų vadovas, būdamas atsakingas už darbų saugą darbo vietoje, elgdamasis nerūpestingai, nekontroliavo, kaip darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, neužtikrino, kad darbuotojas šių reikalavimų laikytųsi, 2017 m. sausio 16 d. prie sodybos, (duomenys neskelbtini), neišdavęs tinkamos asmeninės apsaugos priemonės, leido elektrikui V. Z., neturinčiam reikiamos profesinės kvalifikacijos, pjauti medžius. Taip V. M., netinkamai organizuodamas miško ruošos darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 (toliau – ir Taisyklės), 6, 68 ir 70 punktų reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y. 2017 m. sausio 16 d. apie 10.00 val., virstant elektriko V. Z. grandininiu pjūklu „Stihl“ nupjautam medžiui, medžio šaka nukrito ant V. Z. ir jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, abiejų momenkaulių, kairio smilkinkaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas ir pabrinkimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, nubrozdinimas viršugalvyje).

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas E. Luotė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Byloje netinkamai nustatytas nusikalstamos veikos subjektas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, netinkamai aiškinta ir taikyta blanketinė DSSĮ 2 straipsnio 3 dalis dėl darbdavio įgalioto asmens. UAB „K“ nelaimingo atsitikimo metu atsakingais asmenimis už darbų saugą buvo V. M., priimtas į darbą 2014 m. gruodžio 29 d. vandentiekio meistru, bei UAB „KS“, su kuria 2016 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta sutartis dėl dalies įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų perdavimo, darbuotojai – darbų saugos specialistė organizatorė R. E. ir darbų saugos specialistas A. J.. Visi šie nurodyti asmenys nelaimingo atsitikimo dieną 2017 m. sausio 16 d. dirbo savo darbovietėse. Analizuojant sutartis ir lokalinius teisės aktus matyti, kad būtent nurodyti asmenys buvo atsakingi už darbų saugą įmonėje ir gavo už tai atlyginimą. 2016 m. liepos 1 d. V. M. darbo sutartis pakeista, nurodant, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. jam mokamas 50 Eur priedas kaip įmonės saugos ir sveikatos tarnybos specialistui. Kiti specialistai už darbų saugą įmonėje buvo atsakingi pagal UAB „K“ ir UAB „KS“ 2016 m. lapkričio 28 d. sudarytos darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo sutarties Nr. DS-29/2016/11/28-1 2.2 punktą.

2.2. V. M. baigė mokymus O. Č. mokymo centre ir atitinkamus pažymėjimus gavo 2007 m. liepos 5 d. ir 2016 m. vasario 19 d. Atitinkamas pareigas jis eina, remiantis įmonės direktoriaus įsakymu, nuo 2010 m. kovo 1 d., o direktoriaus 2016 m. gegužės 3 d. įsakymu (t. y. dar iki nuteistąjį paskiriant direktoriumi), V. M. jau buvo paskirtas atsakingu už darbų saugą ir darbuotojų sveikatą asmeniu. Kaip asmuo, atsakingas už darbų saugą, dar iki nukentėjusiajam ir kitiems dviem asmenims pradedant dirbti pavojingus darbus, jis turėjo pareigą pasirūpinti, kad įmonėje būtų asmenys, galintys vadovauti visiems 2016 m. gegužės 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. 27 patvirtintiems pavojingiems darbams, įskaitant medžių genėjimą ir pjovimą, paskirti pavojingų darbų vadovą ar pats tokiems darbams vadovauti, išduoti darbus atliekantiems asmenims būtinas saugos priemones, įsitikinti, kad jie apmokyti dirbti nurodytus darbus ir yra tinkamai instruktuoti, kaip saugiai dirbti. Ta aplinkybė, kad nuteistasis, nors ir būdamas įmonės vadovas, V. M. tinkamai nevykdant savo tiesioginių darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pareigų, paskyrė V. Z. ir kitus du darbuotojus atlikti pavojingus darbus ir pats kaip įmonės vadovas pagal galimybes prižiūrėjo tų darbų atlikimą, negali visais atvejais jam sukelti baudžiamosios atsakomybės, nes įmonės vadovas nėra ir neprivalo būti visų sričių specialistas. O kai specialistas, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, netinkamai atlieka savo pareigas, neinformuoja įmonės vadovo apie tai, kad įmonėje, atliekančioje pavojingus darbus, nėra apmokytų ir paskirtų tų pavojingų darbų vadovų, nesupažindina įmonės vadovo ir darbuotojų su pavojingų darbų atlikimo sąlygomis ir tvarka, žinodamas ar turėdamas žinoti, kad pavojingų darbų atlikimui nėra tinkamai pasiruošta, neuždraudžia ir nesustabdo tų darbų, baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą darbe specialistas.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas atmetė kasatoriaus gynėjo prašymą apklausti V. M. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam įrodymų ištyrimo visapusiškumo principui. Pirmosios instancijos teismas apie tai, kad V. M. neatsako pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nusprendė tik iš jo parodymų, kad jis skirstant darbus nei 2017 m. sausio 13 d., nei 2017 m. sausio 16 d. nedalyvavo. Tačiau, remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, V. M. abi tas dienas buvo darbe ir, kaip visi įmonės darbuotojai, buvo pasitarime ir skirstant darbus. Siekiant įsitikinti, ar V. M. žinojo apie nurodytų pavojingų darbų atlikimą 2017 m. sausio 16 d., reikėjo surinkti papildomų duomenų – apklausti kitus įmonės darbuotojus, dalyvavusius skirstant darbus 2017 m. sausio 16 d. Prašymas dėl šio asmens apklausos apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas, tačiau buvo atmestas.

2.4. Tiek koordinatore paskirta R. E., tiek darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu dirbantis A. J. yra įgiję atitinkamai aukštąjį išsilavinimą darbų saugos ir sveikatos srityje ir yra apmokyti pagal specialias programas dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistais įmonėse. Tai, kad jie dalį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų civilinio ieškovo įmonėje atliko ne darbo sutarties, o civilinės sutarties tarp įmonių pagrindu, nešalina jų atitinkamai administracinės ir baudžiamosios atsakomybės. Remiantis DSSĮ 12 straipsnio pagrindu, jie trauktini baudžiamojon atsakomybėn. Nesutinkama su teismo išvada, kad šie asmenys negali atsakyti pagal BK 176 straipsnį, nes pagal sutartį konsultuojanti įmonė turėjo pareigą per du mėnesius audituoti įmonės dokumentus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata, o per tris mėnesius turėjo sutvarkyti visus tuos dokumentus, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus. Sutartis įsigaliojo 2016 m. gruodžio 1 d., o nelaimingas atsitikimas įvyko 2017 m. sausio 16 d. UAB „KS“ ir jos nurodyti darbuotojai iki nelaimingo atsitikimo darbe pagal sutartį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdė jau daugiau kaip pusantro mėnesio ir už tai gavo 180 Eur mėnesinį atlygį. Todėl paminėti UAB „KS“ darbuotojai turėjo pareigą atlikti bent dalį darbų, susijusių su darbuotojų saugos ir sveikatos lokalinių aktų auditu bei rekomendacijų teikimu. Ši įmonė ir jos specialistai iki nelaimingo atsitikimo esminių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių optimizavimo įmonėje neatliko. Net ir įvykus nelaimingam atsitikimui, nors ir dalyvavo įvykio tyrime, šios įmonės specialistai nuteistojo neinformavo apie tai, kad įvykus nelaimingam atsitikimui, be pagalbos bendruoju telefonu, reikia kviesti ir Darbo inspekcijos pareigūnus ir, kol jie atvyks, apsaugoti įvykio vietą, kad darbo inspektorius galėtų tinkamai ištirti nelaimingą atsitikimą.

2.5. Priežastinis ryšys tarp nepaskyrimo konkrečiu atveju darbų vadovo, nepakankamos kontrolės ir nelaimingo atsitikimo specialiu tyrimu nustatomas nebuvo. Kaltinimas iš esmės remiasi Darbo inspekcijos atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadomis ir teisine prielaida, kad šiuo atveju pavojingų darbų vadovo nepaskyrimas ir nepakankama kontrolė yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nelaimingu atsitikimu. Tačiau patikimų įrodymų, paremtų specialistų tyrimais, kad toks neveikimas yra tiesioginė, o tuo labiau pakankama priežastis nelaimingam atsitikimui įvykti, nebuvo surinkta. Antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizė, jos išvadose pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi laikoma tai, jog darbų nekontroliavo įmonės vadovo įsakymu paskirtas atestuotas pavojingų darbų vadovas, kaip to reikalauja Taisyklių 68 ir 70 punktai. Iš pačių Taisyklių 68–70 punktų akivaizdu, kad pavojingų darbų vadovo paskyrimas susijęs su medžių kirtimu ne bet kokiame medžių masyve, o tik biržėje. Iš Taisyklių 69 punkto akivaizdu, kad pavojingų darbų vadovas skiriamas darbams biržėje, kuri būna tik miške, ir visos jo pareigos sietinos su darbų biržėje organizavimu. Tai, kad ne visais atvejais, kai miškuose atliekamas medžių kirtimas, skiriamas pavojingų darbų vadovas, matyti iš 49 ir 51 punkto. Pagal Taisyklių 51 punktą konkretiems medžių kirtimo darbams vietoje, visais atvejais, kai medžiai kertami ne biržėje, Taisyklių 68 punkte nustatytais atvejais, turi vadovauti pjovėjas. Todėl Miško darbų saugos taisyklės ir atitinkami jų 68 ir 70 punktai taikytini tik darbams miške ir konkrečiais šių taisyklių 68 punkte nurodytais atvejais medžius kertant biržėje. Kertami atskiri 3 medžiai buvo ne miške ir ne biržėje. Tokiems gyvenvietėse esantiems medžių masyvams, jų tvarkymui taikytinas Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, traumavimo įvykio metu šio įstatymo galiojusi redakcija (10 straipsnio 9 ir 12 dalys) nustatė, kad savivaldybės rengia ir tvirtina želdynų ir želdinių apsaugos taisykles ir sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus. Šiuo atveju leidimus kirsti medžius išdavė ne Miškų urėdija, o Kalvarijų savivaldybės administracija. Kalvarijų savivaldybės kompetencija yra rengti atitinkamas taisykles. Kadangi Kalvarijų savivaldybėje medžių kirtimo darbų saugos taisyklės neparengtos ir ta veikla visiškai perduota civilinei atsakovei, tai tokie darbai turėjo būti atliekami ne pagal Miško darbų saugos taisyklių DT-196 reikalavimus, o pagal UAB „K“ atitinkamas darbų saugos taisykles, kuriose nenurodytas pavojingų darbų vadovo paskyrimas. Darbo inspekcijos pareigūnė ir atitinkamai teismo paskirtos ekspertizės ekspertai nurodė, kad Miško darbų saugos taisykles jie taikė pagal analogiją, kuri negali būti taikoma baudžiamojoje teisėje.

2.6. Teismas nepagrįstai nesivadovavo nuteistojo ir civilinės atsakovės pasitelkta darbų saugos, teismo medicinos ir teisės specialistų pateikta kompleksine išvada dėl joje atskirai neaprašytų naudojamų metodų ir tyrimo būdų, nes mokslinis naudotų metodų pagrindimas pateiktas 2.1 išvadų skyriuje, o konkretūs tyrimai aprašyti kituose II išvadų dalies punktuose. Apeliacinės instancijos teismas kartu atsisakė ir nuteistojo gynėjo prašymu apklausti šias išvadas pateikusius darbų saugos specialistus K. S. ir A. M..

2.7. Remiantis O. Č. mokymo centro išduoto pažymėjimo tekstu, V. Z. galėjo vadovauti medžių genėjimo ir malkų ruošimo darbams. Todėl, esant tokiam pažymėjimui, nuteistasis ir kiti atsakingi asmenys buvo suklaidinti dėl V. Z. kompetencijos vadovauti pavojingiems medžių genėjimo ir medžių ruošos darbams. Nuteistojo kaltės nėra, nes šiuo atveju, esant pažymėjime įrašytai V. Z. kompetencijai vadovauti atitinkamiems darbams, nuteistasis negalėjo numatyti, kad pažymėjime nurodytas vadovavimas to neapima.

2.8. Be V. M. ir UAB „KS“ specialistų, dėl nelaimingo atsitikimo kaltas pats nukentėjusysis, tiesiogiai pažeidęs tiek lokalinį darbo saugos aktą, tiek atitinkamas miško ruošos taisykles ir dirbęs be apsauginio šalmo. Nukentėjusiojo nesilaikymas nustatytų saugos reikalavimų tiesiogiai pažeidžia DSSĮ 33 straipsnį ir laikytinas dideliu neatsargumu. V. Z. medį pjovė nenugenėjęs. UAB „K“ direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 11 buvo patvirtinta Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus (medžių genėjimo, krūmų pjovimo, malkų pjovimo motoriniu pjūklu), saugos ir sveikatos instrukcija, jos 11.2 punkte buvo nustatyta, kad medžio genėjimo darbus reikia pradėti nuo viršūnės, apgenint visas šakas, kad virstančio medžio šakos neatskiltų ir nenukristų iš aukščio. Su šia instrukcija V. Z. buvo supažindintas 2016 m. birželio 27 d. Be to, V. Z. 2014 m. balandžio 25 d. įmonės buvo siųstas mokytis į O. Č. įmonę, ten įgijo medžių genėjimo, krūmų pjovimo ir malkų ruošimo motoriniu pjūklu operatoriaus kvalifikaciją, suteikiančią teisę ir galimybę saugiai atlikti atitinkamus darbus. Tai, kad V. Z. dirbo neužsidėjęs apsauginio šalmo, patvirtina ir kompleksinė darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų bei teismo medicinos eksperto P. Petreikio, kurio specializacija – galvos traumos, išvada. Šalmo dirželio neužsisegimas ar užsisegimas tokiu būdu, kad šalmas gali nukristi, laikytinas nukentėjusiojo paties netinkamu elgesiu, prieštaraujančiu patvirtintoms lokalinėms taisyklėms dėl šalmo dėvėjimo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad smūgio metu šalmas galėjęs nukristi ar būti nudaužtas šakos, kuri paskui sužalojo nukentėjusiojo galvą, neatmeta paties nukentėjusiojo kaltės dėl traumavimo įvykio ir neturi jokio ryšio su nuteistojo veikimu ar neveikimu ir kokios nors imperatyvios saugos taisyklės nesilaikymu. Byloje esant prieštaringiems liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymams, būtina atidžiai ištirti visų specialistų ir ekspertų išvadas. To nepadarius, pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.

2.9. Byloje nuteistas ne tas asmuo, o potencialiai atsakingi už nukentėjusiajam atsiradusią žalą gali būti asmenys, dirbantys kitoje įmonėje, teikiančioje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėje paslaugas, atitinkamai civilinis atsakovas byloje turėtų būti tų asmenų darbdavys ar jo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo. Tačiau, nepatraukus baudžiamojon atsakomybėn tų asmenų ir esant nurodytiems pagrindams išteisinti nuteistąjį, civiliniai ieškiniai šioje byloje paliktini nenagrinėti.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. V. M., kaip bendrovės direktorius, tiesiogiai pavedė bendrovės elektrikui, nukentėjusiajam V. Z., neturinčiam reikiamos profesinės kvalifikacijos, ir dar dviem darbuotojams atlikti medžių pjovimo darbus, kurie pagal savo pobūdį priskiriami pavojingų darbų kategorijai. Subjektyvus ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas V. M. manymas, kad V. Z. turėjo teisę būti pavojingų darbų vadovu ir šiems darbams vadovauti, nuteistojo kaltės ir atsakomybės pagal BK 176 straipsnio l dalį nešalina. Pavojingų darbų vadovą privalėjo ir turėjo teisę savo įsakymu paskirti tik nuteistasis V. M., tačiau to nepadarė. Nuteistasis nelaimingo atsitikimo metu buvo nukentėjusiojo V. Z. darbdavės UAB „K“ įgaliotas atstovas ir kitam asmeniui nebuvo pavedęs įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų bendrovėje.

3.2. V. M. neturėjo kvalifikacijos būti pavojingų darbų vadovu, jokiu darbdavio aktu nebuvo įgaliotas skirti pavojingų darbų vadovą ar pats tokius darbus prižiūrėti. Apie tai, kad bendrovės vadovas V. M. žodiniu nurodymu pavedė nukentėjusiajam ir dar dviem asmenims atlikti medžių pjovimo darbus, V. M. nebuvo žinoma (V. M. 2017 m. sausio 13 d. pats davė nurodymus vietoje dėl darbų atlikimo), todėl teismai padarė pagrįstas išvadas, kad V. M. atsakomybė neturi kilti. Kasatorius, ginčydamas, ar V. M. buvo žinoma apie paskyrimą atlikti darbus, iš esmės ginčija teismų nustatytas aplinkybes, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

3.3. UAB „KS“ pagal sutartį su UAB „K“ teikiamos paslaugos buvo susijusios su dokumentacijos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais patikrinimu, konsultacijų darbų saugos klausimais, reikiamų lokalinių aktų rengimo klausimais teikimu, taip pat UAB „KS“ turėjo teisę organizuoti ir vykdyti mokymus darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos klausimais. Tačiau vykdyti mokymus dėl vadovavimo pavojingiems darbams ar skirti tokius asmenis pavojingų darbų vadovais UAB „KS“ teisės neturėjo. Be to, terminas, per kurį UAB „KS“ turėjo parengti išvadas dėl UAB „K“ dokumentų atitikties teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą, reikalavimams, nelaimingo atsitikimo metu nebuvo pasibaigęs.

3.4. Nesutinkama su skundo teiginiais dėl nenustatyto priežastinio ryšio tarp nuteistojo neveikimo ir kilusių padarinių. Būtent nuteistojo veika, t. y. nepaskyrimas pavojingų darbų vadovo, buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir jų priežastis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį, atliko byloje įrodymų tyrimą ir paskyrė kompleksinę darbų saugos ir medicinos ekspertizę, šios ekspertizės išvadomis kartu su kitais byloje esančiais duomenimis grindė priimtą sprendimą, taip pat ir motyvus dėl priežastinio ryšio tarp V. M. neveikimo, nepaskiriant pavojingų darbų vadovo, bei kilusių pasekmių.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl laiko, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti būtent Taisyklių reikalavimai ir kodėl būtent šių taisyklių reikalavimų turėjo būti laikomasi atliekant byloje nagrinėjamus medžių pjovimo darbus. Išvada apie Taisyklių taikymą apeliacinės instancijos teismas padarė įvertinęs konkrečių normų turinį, bylos medžiagą (nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, ekspertizės aktą Nr. 11-12649(02), ekspertės J. Rudienės paaiškinimus, įvykio vietos apžiūros protokolą), rodančią, kad buvo kertami ne pavieniai, bet medžių masyve augantys medžiai, medžių grupė, kurių kirtimą reglamentuoja Taisyklės. Kasatoriaus motyvas, kad Taisyklių 68 ir 70 punktų reikalavimai taikomi tik darbams, atliekamiems biržėse, ir šiuo atveju netaikytini, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, remiantis Taisyklių 68 punkto tekstu, negalima padaryti išvados, jog šio punkto reikalavimai taikomi tik kirtimo darbams biržėse. Iš šio punkto teksto matyti, jog reikalavimai, kad darbams vadovautų pavojingų darbų vadovas, pirmiausia taikomi medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruošos darbams – stačių, nulaužtų ir išverstų medžių pjovimui, įskaitant jų nuleidimą ant žemės ir išversto medžio šaknų luisto atvertimą. Taisyklių nuostatos byloje pritaikytos tinkamai.

3.6. Kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad teismai nevertino nukentėjusiojo padarytų pažeidimų ir jų įtakos kilusioms pasekmėms. Teismai konstatavo, kad įtakos kilusioms pasekmėms turėjo ir tai, jog pats nukentėjusysis pažeidė Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus. Parenkant nuteistajam bausmės rūšį (baudą) ir dydį (artimą minimumui), į tai buvo atsižvelgta. Taip pat nukentėjusiojo rizikingas elgesys įvertintas ir priteisiant padarytos žalos atlyginimą. Aplinkybė, jog nukentėjusysis pažeidė Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus, nors ir vertintina kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, nepašalina V. M. kaltės ir nepaneigia priežastinio ryšio tarp darbdavio neveikimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam.

3.7. Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus nebuvo vertinamos gynybos pateiktos specialistų ir mokslininkų išvados Nr. SKI-01 ir SKI-01-A. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir, aiškindamasis dėl šių išvadų pagrįstumo ir naudotų metodų, apklausė minėtas išvadas pateikusius asmenis K. S. ir P. Petreikį. Teismas, vertindamas pateiktų išvadų pagrįstumą kitų bylos duomenų (tarp jų ir gynybos pateiktų konsultacinių išvadų) kontekste, taip pat apklausė ekspertizę atlikusius ir išvadą pateikusius V. Valiuką ir J. Rudienę, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

3.8. Kadangi V. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 176 straipsnio l dalį, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl jo neteisėta veika (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo pagrįstai buvo nagrinėjami kartu su baudžiamąja byla ir, teismui įvertinus bylos duomenis, pagrįstai priteisti iš asmenų, materialiai atsakingų už nuteistojo veiksmus.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato E. Luotės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 176 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimo

5. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

6. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 3 dalyje, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys yra asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo.

7. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2012">2K-154/2012</a>, 2K-182-677/2016, 2K-104-648/2017 ir kt.).

8. Kai pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens yra konkrečiai perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims, pastarieji asmenys gali būti pripažinti BK 176 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektais. Tačiau tokiai išvadai padaryti būtina vertinti įmonėje nustatytą prevencinių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, įgalioto asmens paskyrimą nustatančių dokumentų turinį, specializuotus kvalifikacinius reikalavimus ir kitus šiam klausimui spręsti reikšmingus duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321-303/2019). Pripažįstant tokius darbdavio įgaliotus asmenis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 176 straipsnyje, subjektais ir nustatant jų kaltumą, vertinama, ar jie?????buvo tinkamai atestuoti ir turėjo reikiamų žinių, ar jiems buvo sudarytos realios sąlygos kompetentingai vykdyti jiems priskirtas pareigas užtikrinant saugų darbą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268/2014, 2K-70-222/2015).

9. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga bei pagrindinė jų priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355-788/2016, 2K-321-303/2019 ir kt.).

10. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo kaltumas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ginčijamas tuo, kad UAB „K“ atsakingas už darbų saugą buvo paskirtas kitas asmuo, t. y. vandens ūkio meistras V. M.. Be to, su UAB „KS“ buvo sudaryta sutartis dėl dalies įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų perdavimo, taigi už nelaimingą atsitikimą atsakingi ir šios bendrovės darbuotojai, neatlikę savo pareigų. Kasaciniame skunde pabrėžiamas ir paties nukentėjusiojo neatsargumas nesilaikant medžių pjovimo darbų saugos reikalavimų. Šie argumentai nepagrįsti.

11. Pažymėtina, kad vien formalus atsakingo už darbų saugą juridiniame asmenyje darbuotojo paskyrimas ar sutarties su darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikėju sudarymas savaime nepašalina juridinio asmens vadovo atsakomybės už darbų saugos reikalavimų pažeidimus, nulėmusius nelaimingą atsitikimą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas įmonės vadovui, kaip darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, nustato pareigą nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę (19 straipsnio 1 dalis). Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas (27 straipsnio 1 dalis).

12. Įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui darbe, pagrindas traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 176 straipsnį yra ne vien tik formaliai jam paskirta bendra pareiga rūpintis darbų sauga įmonėje, bet ir išvada, kad pagal einamas pareigas būtent jis privalėjo ir turėjo galimybę užtikrinti, kad konkretūs darbai konkrečioje vietoje būtų vykdomi saugiai ir kad būtent šios pareigos pažeidimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su įvykusia nelaime. Nors UAB „K“ už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingu darbdavio įgaliotu asmeniu buvo paskirtas vandens ūkio meistras V. M. (4 t., b. l. 42, 43), tačiau, pagal bylos duomenis, direktorius V. M. medžių pjovimo darbus organizavo pats asmeniškai, pavojingų darbų vadovo (kaip to reikalauja Miško darbų saugos taisyklės) nepaskyrė, pjauti medžius nurodė darbuotojui, neturinčiam reikiamos profesinės kvalifikacijos ir neaprūpintam tinkama apsaugos priemone, iš pradžių pavojingiems darbams ėmėsi vadovauti pats (2017 m. sauso 13 d.), o nelaimingo atsitikimo dieną (2017 m. sauso 16 d.) liepė darbuotojams atlikti minėtus darbus patiems. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, teismai konstatavo, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis ir būtina jo sąlyga buvo būtent V. M., kaip įmonės vadovo ir tiesioginio pavojingų darbų organizatoriaus, veiksmai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad V. M. medžių kirtimo darbus nesilaikant saugos reikalavimų organizavo pats, jų saugos ir instruktažo klausimų nei su V. M., nei su UAB „KS“ darbuotojais nederino, atmeta kasacinio skundo argumentus, kad BK 176 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektais turėjo būti pripažinti kiti asmenys.

13. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad V. M. dalyvavo skirstant medžių pjovimo darbus, tačiau šis teiginys prieštarauja teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek V. M. ir kitų UAB „K“ darbuotojų, tiek paties nuteistojo parodymus, nustatė, kad direktorius neinformavo V. M. apie tai, jog darbuotojai bus išsiųsti dirbti į sodybą ir kokio pobūdžio darbą jie dirbs, nes darbus šiuo konkrečiu atveju skirstė direktorius V. M., kuris asmeniškai jiems vadovavo. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo analogišką apeliacinio skundo teiginį dėl V. M. neveikimo, tačiau padarė išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog V. M. neturėjo galimybės imtis priemonių, užtikrinančių pavojingų darbų, apie kuriuos net nežinojo, saugą, spręsti šių darbų vadovo skyrimo klausimą. Minėtos teismų išvados pagrįstos bylos duomenimis ir tinkamai motyvuotos, todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo jomis abejoti.

14. Atmestini ir kasacinio skundo argumentai, kad jam nepagrįstai inkriminuotas Miško darbų saugos taisyklių 68 ir 70 punktų pažeidimas, nes neva pavojingų darbų vadovo paskyrimas nebuvo privalomas, ir kad nukentėjęs darbuotojas V. Z. turėjo tinkamą kvalifikaciją medžių pjovimo darbams atlikti. Šiems ir kitiems gynybos keliamiems klausimams išaiškinti bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas paskyrė kompleksinę darbų saugos ir medicinos ekspertizę, šios ekspertizės išvados (6 t., b. l. 166–172) paneigė minėtus gynybos argumentus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo vadovautis šios ekspertizės rezultatais (taip pat ir ekspertų teismui pateiktais paaiškinimais), ir daryti priešingas išvadas minėtais klausimais.

15. Minėtos ekspertizės akto išvados apie nelaimingą atsitikimą sukėlusias priežastis (pavojingų darbų vadovo nepaskyrimas ir tokio vadovo funkcijų nevykdymas, vykdomų darbų nekontroliavimas, medžių pjovėjo atitinkamos kvalifikacijos neužtikrinimas ir jo neinstruktavimas darbo vietoje, atitinkamų asmeninių apsaugos priemonių naudojimo nenumatymas) iš esmės sutampa su esmine teismų išvada, kad būtent V. M. neteisėta, t. y. kaltinime nurodytų teisės normų reikalavimus pažeidžianti, veika (neveikimas) buvo tiesioginė ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis. Išnagrinėjusi paduoto kasacinio skundo argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti situaciją. Šiame kontekste pritartina ir apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis ir pats pažeidė Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus, nors ir vertintina kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, nepašalina V. M. kaltės ir nepaneigia priežastinio ryšio tarp jo neveikimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam.

16. Tai, kad teismai nesivadovavo Lietuvos profesinės saugos lygos kompleksinės specialistų, ekspertų komisijos išvadomis Nr. SKI-01 ir SKI-01-A, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nelaikytina įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Minėtos išvados (3 t., b. l. 157–159, 175–178) buvo teismų vertinamos ir analizuojamos, todėl nėra pagrindo teigti, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas buvo neišsamus ar šališkas. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai paneigė minėtose išvadose pateiktus teiginius, o apeliacinės instancijos teismas, taip pat nesuteikdamas šioms išvadoms įrodomosios reikšmės, atkreipė dėmesį į tai, kad jose iš esmės yra pateikiama nuomonė dėl byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, išsakoma kritika dėl ekspertinius tyrimus atlikusių ir nelaimingą atsitikimą darbe tyrusių specialistų kvalifikacijos ir kompetencijos, kritikuojamos norminiuose teisės aktuose, taip pat baudžiamajame įstatyme vartojamos sąvokos. Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtų dokumentų turiniu, įsitikino tokio jų vertinimo pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad teismai, vertindami minėtų išvadų įrodomąją reikšmę, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

17. Nuteistasis V. M. pateikė teismui prašymą kasacinio skundo tenkinimo atveju priteisti iš valstybės jam 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (už kasacinio skundo surašymą ir atstovavimą). Šis prašymas netenkintinas.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, nuteistojo ir jo gynėjo kasacinis skundas atmetamas, byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis V. M. paliekamas galioti, taigi negali būti tenkinamas ir nuteistojo prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo iš valstybės lėšų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Aurelijus Gutauskas

Olegas Fedosiukas