L. K. pagal BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-226-788/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00023-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.6; 2.1.7.4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

nuteistajam L. K., jo gynėjui advokatui Tomui Januškevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalies.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu L. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus prokurorės apeliacinį skundą, L. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, nuteistajam L. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Šioje byloje taip pat nuteisti T. K., M. V., V. K., R. Z., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį L. K. nuteistas už tai, kad, nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. liepos 14 d. būdamas UAB „R“ direktorius, kartu su bendrininkais pasisavino didelės vertės (192 892,22 Eur) UAB „R“ turtą.

UAB „R“ 123 882,22 Eur vertės turto pasisavinimo epizodas, susijęs su fiktyvia UAB „R“ ir UAB „M“ 2015 m. vasario 5 d. subrangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)

1.1. Šie tęstiniai nusikalstami veiksmai pasisavinant UAB „R“ turtą padaryti L. K. (UAB „R“ direktoriui) veikiant

UAB „R“ 69 010 Eur vertės turto pasisavinimo epizodas, susijęs su UAB „R“ ir UAB „RT“ 2015 m. kovo 2 d. fiktyvia subrangos sutartimi Nr. 2015-03-02/1 ir fiktyvia 2015 m. balandžio 7 d. subrangos sutartimi Nr. 2015-04-07/1

1.2. Šie tęstiniai nusikalstami veiksmai pasisavinant UAB „R“ turtą padaryti L. K. (UAB „R“ direktoriui) veikiant bendrininkų grupe su T. K. (UAB „R“ kasininku ir faktiniu šios bendrovės vadovu) ir M. V. (UAB „RT“ direktoriumi ir kasininku). T. K. susitarė su M. V. imituoti sandorius tarp UAB „R“ ir UAB „RT“. T. K. 2015 m. kovo mėn. Klaipėdoje UAB „R“ direktoriui L. K. pateikė pasirašyti 2015 m. kovo 2 d. subrangos sutartį Nr. 2015-03-02/1, kurioje nurodyta, kad subrangovė UAB „RT“ rangovei UAB „R“ įsipareigojo atlikti santechnikos medžiagų tiekimą, mechanizmų nuomą, atlikti santechnikos, elektros instaliacijos darbus objekte – (duomenys neskelbtini) (subrangovė darbus pradeda nuo 2015 m. kovo 2 d. ir baigia iki 2016 m. kovo 2 d.). Šią sutartį pagal išankstinį susitarimą su T. K. pasirašė L. K. ir M. V.. Jiems žinant, kad bendrovė „R“ pagal 2015 m. kovo 2 d. subrangos sutartį Nr. 2015-03-02/1 iš UAB „RT“ santechnikos medžiagų, mechanizmų nuomos, santechnikos ir elektros instaliacijos darbų realiai nepirko, T. K. 2015 m. balandžio–gruodžio mėn. Klaipėdoje pateikė M. V. pasirašyti UAB „RT“ vardu bendrovei „R“ išrašytus netikrus dokumentus: 1) 2015 m. balandžio 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 04-30/2, atliktų darbų vertė 3700,18 Eur; 2) 2015 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą (duomenys neskelbtini), atliktų darbų vertė 61 710 Eur; 3) 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 3700,18 Eur; 4) 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – dėl 61 710 Eur sumos, iš viso dėl 65 410,18 Eur sumos. M. V. šiuos T. K. pateiktus netikrus dokumentus pasirašė.

Tęsdami nusikalstamą veiką, T. K. 2015 m. balandžio mėn. Klaipėdoje UAB „R“ direktoriui L. K. pateikė pasirašyti 2015 m. balandžio 7 d. subrangos sutartį Nr. 2015-04-07/1, kurioje nurodyta, kad subrangovė UAB „RT“ rangovei UAB „R“ įsipareigojo atlikti žemės kasimo darbus projekte administracinės paskirties pastate adresu: (duomenys neskelbtini), keičiant pastato paskirtį į kultūros, bei atlikti rekonstrukcijos projektą dėl gatvių rekonstrukcijos, lietaus nuotekų, pėsčiųjų tako ir žaidimų aikštelės įrengimo statybos projektus adresu: (duomenys neskelbtini) (subrangovė darbus pradeda nuo 2015 m. balandžio 7 d. ir baigia iki 2015 m. balandžio 29 d.). Šią sutartį pagal išankstinį susitarimą su T. K. pasirašė L. K. ir M. V.. Jiems žinant, kad bendrovė „R“ pagal 2015 m. balandžio 7 d. subrangos sutartį Nr. 2015-04-07/1 iš UAB „RT“ darbų realiai nepirko, T. K. 2015 m. balandžio mėn. Klaipėdoje pateikė M. V. pasirašyti UAB „RT“ vardu išrašytus netikrus dokumentus: 1) 2015 m. balandžio 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 04-30, atliktų darbų vertė 1447,16 Eur; 2) 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 1447,16 Eur. M. V. šiuos T. K. pateiktus netikrus dokumentus pasirašė.

Tęsdami nusikalstamą veiką, T. K. ir L. K. UAB „RT“ netikras PVM sąskaitas faktūras pateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai finansininkei, pastaroji, nesuvokdama jų daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuos duomenis užregistravo UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje. Šių UAB „RT“ netikrų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš UAB „R“ banko sąskaitos į bendrovės „RT“ banko sąskaitą neteisėtai buvo pervesta 69 010 Eur suma.

Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamasis M. V., kaip UAB „RT“ atskaitingas asmuo – bendrovės kasininkas, savo žinioje turėdamas UAB „RT“ lėšas, nenustatytu būdu neteisėtai išgrynino iš bendrovės „R“ bendrovei „RT“ pervestas lėšas ir perdavė jas T. K..

Taip L. K. ir T. K., padedami M. V., tyčia pasisavino esantį jų žinioje didelės vertės UAB „R“ svetimą turtą, t. y. 69 010 Eur sumą.

2. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį L. K. nuteistas už tai, kad kartu su T. K., padedami V. K. ir M. V., nurodydami jų nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokiančiai UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai finansininkei įrašyti į atitinkamas deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „R“ pajamas, pelną bei turtą ir pateikti jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „R“ naudai išvengė 33 103 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 23 645 Eur pelno mokesčio, iš viso 56 748 Eur mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą (V. K. padėjo išvengti 21 500 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 15 357 Eur pelno mokesčio, iš viso 36 857 Eur; M. V. padėjo išvengti 11 603 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 8288 Eur pelno mokesčio, iš viso 19 891 Eur).

3. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį L. K. nuteistas už tai, kad, nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. liepos 14 d. būdamas UAB „R“ direktorius, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas bendrai grupe su UAB „R“ faktiniu vadovu ir kasininku T. K., laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikė anksčiau minėtus melagingo turinio dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus) UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, o ši, nesuvokdama L. K. ir T. K. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, pateiktus netikrus dokumentus užregistravo UAB „R“ apskaitos registruose. Taip L. K., veikdamas bendrininkų grupe su T. K., apgaulingai tvarkė UAB „R“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „R“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl L. K. išteisinimo yra priimtas neišsamiai ištyrus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus – pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę paties L. K. parodymams, taip padarė neteisingas išvadas ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį L. K., jo kaltumą pagrindė argumentais, kad nors faktinis UAB „R“ vadovas buvo T. K., tačiau tai savaime nepaneigia jo kaip įmonės direktoriaus atsakomybės. L. K. su T. K. aptardavo ir einamos, ir praėjusios savaitės svarbiausius klausimus, jis kalbėdavo su administracijos darbuotojais, dalyvaudavo susitikimuose su T. K., bendravo su užsienio partneriais, pasirašydavo įsakymus, finansinius dokumentus. Be to, T. K. perduodavo L. K. informaciją apie savo veiklą. Byloje nustatyta, kad UAB „R“ darbuotojai būtent L. K. laikė vadovu, jam buvo atskaitingi. Vien tai, kad T. K. buvo aktyvus įmonės veikloje, taip pat atliko kasininko funkcijas, nepaneigia aplinkybės, kad L. K. buvo tikras teisinis pareigas atliekantis vadovas, kuris žinojo apie visus priimtus T. K. ir M. V. sprendimus, ir kad būtent jis, būdamas UAB „R“ direktorius, perduodavo UAB „R“ buhalterei fiktyvius dokumentus, kurie būdavo įtraukiami į įmonės apskaitą.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistojo L. K. gynėjas advokatas T. Januškevičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Nuteistųjų T. K., V. K. bei M. V. parodymai fragmentiški, nedetalizuoti, abstraktūs, jais neatskleistas nusikalstamo susitarimo turinys, kokias konkrečiai aplinkybes L. K. suvokė, kokius konkrečius veiksmus jis turėjo atlikti, atliko, koks jo indėlis į siektą bendrą nusikalstamą rezultatą. Šiais parodymais L. K. kaltė, esant menkai jų įrodomajai kokybei, apeliacinės instancijos teismui neatlikus pakartotinių įrodymų tyrimo veiksmų (minėtų nuteistųjų papildomai neapklausus, neuždavus papildomų ar jų parodymus patikslinančių klausimų), negali būti grindžiama. T. K. papildomai buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme, tačiau šios papildomos apklausos metu jis nepatvirtino savo parodymų dalies dėl L. K. suvokimo, jog pasirašomos subrangos sutartys yra fiktyvios ir darbai nebus atliekami. Apeliacinės instancijos teismas šių papildomų nuteistojo T. K. parodymų visiškai nevertino, nesiekė nustatyti T. K. parodymų prieštaravimo (nenuoseklumo) priežasčių, neuždavė jo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, patikslinančių ar papildomų klausimų (ką konkrečiai buvo aptaręs su L. K. dėl UAB „R“ pinigų kasos trūkumo sutvarkymo, ar buvo informavęs, kad kaltinime nurodytos subrangos sutartys fiktyvios). Taip apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 234 straipsnio 6 dalies nuostatų esminius pažeidimus.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino kaltinime nurodytų atliktų darbų aktų bei PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo aplinkybių, šiuos dokumentus pasirašiusių liudytojų parodymų, patvirtinančių, jog L. K. nėra susijęs su šių netikrų dokumentų pagaminimu, taip pat ir su atliktų darbų imitavimu. UAB „R“ darbuotojai A. S., K. K., E. M., kurie pagal savo darbines funkcijas galėjo vykdyti atliekamų darbų priežiūrą, taip pat vadybininkas A. V., pasirašydami atliktų darbų aktus, patvirtino, jog UAB „M“ ir UAB „RT“ atliko konkrečius darbus, tačiau atliktų darbų aktus pasirašė dėl neapdairumo ar pernelyg pasitikėdami asmeniu, pateikusiu šiuos dokumentus. L. K. dėl savo darbo pobūdžio (faktinio vadovavimo ir finansų kontrolės patirties neturėjimo), didelio užimtumo, pasitikėjimo tiek T. K., tiek kitais bendrovės darbuotojais, rengiančiais konkrečius dokumentus, neįsigilindavo į jam pateikiamų dokumentų turinį, juos pasirašydavo automatiškai. L. K., pasirašydamas kaltinime nurodytas subrangos sutartis, nesuvokė, jog jos fiktyvios, sutartyje nurodyti darbai nebus ir nebuvo atlikti. To jis negalėjo suvokti, kadangi pagal einamas pareigas jis nevykdė darbų kontrolės ir priežiūros subrangos sutartyse nurodytuose statybos objektuose, o šias funkcijas vykdė UAB „R“ darbuotojai, be to, Lietuvoje esantys objektai buvo T. K. sritis. Pasirašant T. K. pateiktus pinigų priėmimo kvitus, L. K. nebuvo žinoma, jog pagal kaltinime nurodytas jo pasirašytas tris subrangos sutartis darbai realiai neatliekami, kitų darbuotojų pasirašyti darbų atlikimo aktai bei PVM sąskaitos faktūros yra netikri. Jis neturėjo objektyvaus pagrindo nepasitikėti T. K., atidžiau vertinti pastarojo pateikiamus pasirašyti dokumentus. L. K. bendraudavo su darbuotojais, kurie suvokė, kad jis eina direktoriaus pareigas, tačiau jie nesuvokė tikrojo L. K. pareigų turinio, t. y. kad buvo fiktyvus direktorius ir faktiškai vykdė tik komercijos direktoriaus pareigas, o visa bendrovės kontrolė (taip pat finansai) priklausė T. K..

5.3. Pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (epizodas su UAB „RT“), aprašyme L. K. inkriminuota aplinkybė, jog jis kartu su T. K. pateikė kaltinime nurodytas UAB „RT“ PVM sąskaitas faktūras, tarp jų ir 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (dėl 61 710 Eur sumos), V. A., dėl to laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš UAB „R“ banko sąskaitos į UAB „RT“ banko sąskaitą neteisėtai pervesta 69 010 Eur. Analogiškos aplinkybės taip pat nurodytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, aprašyme. L. K. inkriminuotos tęstinio pobūdžio nusikalstamos veikos, apibrėžtos BK 183 straipsnio 2 dalyje, laikotarpis prasideda epizodu su UAB „M“, t. y. nuo 2015 m. vasario mėn., ir baigiasi epizodu su UAB „RT“ 2015 m. gruodžio 31 d. Atkreipiamas dėmesys, kad L. K. UAB „R“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. liepos 14 d., taigi nuo 2015 m. liepos 14 d. L. K. su bendrove nebuvo saistomas jokiais faktiniais ar teisiniais santykiais, nepalaikė jokių santykių nei su UAB „R“, nei su faktiniu su šios bendrovės vadovu bei akcininku T. K. ar kitais kaltinamaisiais. Atitinkamai L. K. neatitinka nusikalstamų veikų (BK 183 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis) specialiojo subjekto požymių, negalėjo bendrininkų grupe (būdamas nusikalstamų veikų vykdytojas) toliau veikti su T. K. ir savo veika prisidėti prie netikros 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros pagaminimo, jos apskaitymo UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje ir atlikti kitų veiksmų, susijusių su lėšų pasisavinimu ir mokesčių išvengimu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių L. K. bendrininkavimą su kitais nuteistaisiais po to, kai jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes L. K. inkriminavo nusikalstamų veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, laikotarpį, nors jis neatitiko šių nusikalstamų veikų specialiojo subjekto požymių.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas išimtinai tik 2015 m. kovo 2 d. UAB „R“ ir UAB „RT“ subrangos sutartimi grindė L. K. tyčios tęstinumą, taip pat jo ir bendrininkų tarpusavio susitarimo turinį dėl nusikalstamų veiksmų ir padarinių, apimančių laikotarpį, kai L. K. buvo atleistas iš UAB „R“ direktoriaus pareigų. Teismas, formaliai vertindamas šią subrangos sutartį, neatsižvelgdamas į sutarties turinį (sąlygas), padarė reikšmingą klaidą dėl šio dokumento įrodomosios reikšmės. Subrangos sutarties 3.1 punkte nustatyta, jog darbų atlikimo kaina – 3058 Eur + PVM (bendra suma 3700,18 Eur su PVM). Taigi, subrangos sutartis nepatvirtina L. K. žinojimo (suvokimo), kad šios sutarties pagrindu T. K. parengs dar vieną PVM sąskaitą faktūrą, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (dėl 61 710 Eur sumos), ir su M. V. atliks kitus turto pasisavinimo ir mokesčių slėpimo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas padarė klaidą dėl 2015 m. kovo 2 d. subrangos sutarties įrodomosios reikšmės (jos turinio) vertinimo, o tai laikytina esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

5.5. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis prieštaringas, jame aprašant tas pačias faktines situacijas (2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros pateikimą buhalterei) nurodomos skirtingos faktinės aplinkybės. Nuo 2015 m. liepos 14 d. L. K. neturėjo faktinių bei teisinių ryšių su UAB „R“, tačiau dėl teismo nustatytų prieštaringų aplinkybių nesuprantama, ar L. K., veikdamas kartu su T. K., 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą pateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, ar vis dėlto šią PVM sąskaitą faktūrą T. K. savarankiškai (neveikiant kartu su L. K.) pateikė UAB „R“ apskaitą tvarkančiam asmeniui per naująjį UAB „R“ direktorių M. V.. Apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriame ta pati faktinė situacija aprašoma nurodant skirtingas faktines aplinkybes, nesuderinamas su teismo nuosprendžiui bei įrodymų vertinimui keliamais reikalavimais. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 305 straipsnio 1 dalies esminį pažeidimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo L. K. gynėjo advokato T. Januškevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

8. Nuteistojo gynėjo advokato kasaciniame skunde dalis teiginių, skirtų BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimui pagrįsti, yra sąlygoti būtent įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo klausimais. Kasaciniame skunde nesutinkama su T. K., V. K. ir M. V. parodymų vertinimu, ginčijama šių įrodomoji vertė, vertinami liudytojų A. S., K. K., E. M., V. A., G. Č. parodymai, dėstoma gynybos pozicija dėl to, kaip šie parodymai turėjo būti vertinami. Pažymėtina, kad šie argumentai yra susiję ne su teisės taikymo klausimais, o išimtinai su įrodymų vertinimo pagrindu padarytomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kurioms kasatorius nepritaria, o tai nesudaro kasacijos pagrindo. Minėti teiginiai pripažįstami nenagrinėtinais, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 324 straipsnio 6 dalis)

9. Esminis klausimas, kurį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsprendė priešingai, yra tai, ar L. K., būdamas bendrovės direktorius, suvokė, kad pasirašydamas įvairius fiktyvius dokumentus dalyvauja bendrovės lėšų grobimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir mokesčių slėpimo schemoje, kurią vykdė faktiniai verslo vadovai ir savininkai T. K. ir M. V.. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad L. K. suvokė minėtas aplinkybes ir bendrininkavo su minėtų nusikalstamų veikų sumanytojais ir iniciatoriais, neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino įrodymus, neteisingai išdėstė faktines aplinkybes, taigi padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimus. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

10. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-74-976/2017 ir kt.).

11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie L. K. žinojimą apie pasirašomų subrangos sutarčių fiktyvumą, esmingai pažeidė pirmiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles. Iš bylos duomenų ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, ne tik atliko įrodymų tyrimą, t. y. papildomai apklausė M. V. (kuris, be kita ko, patvirtino, jog L. K. dalyvaudavo pasitarimuose, kai buvo sprendžiami sutarčių pasirašymo klausimai), T. K., L. K., bet ir iš naujo įvertino visus bylos duomenis, surinktus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamasis, ar L. K. suvokė pasirašomų sutarčių fiktyvumą ir savo paties dalyvavimą nusikalstamose veikose, atsižvelgė į liudytojų V. A., E. M., G. Č. parodymus, objektų apžiūros protokolus, (duomenys neskelbtini) ir UAB „V“ pateiktą informaciją. Teismas įvertino ir paties L. K. parodymus T. K., M. V., V. K. parodymų kontekste. Dėl šių bylos duomenų, patikrinus jų tikrumą, pakankamumą L. K. kaltumui pagrįsti, tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę, padarytos atitinkamos išvados, su kuriomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

12. Nesutiktina ir su kasatoriaus teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimą, t. y. neatliko išsamaus įrodymų tyrimo apklausdamas T. K.. Pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nėra privalomas proceso veiksmas. Sprendimą dėl įrodymų tyrimo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas turi priimti įvertinęs jo būtinumą konkrečioje byloje. Tai iš esmės ir buvo padaryta – kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir šio metu papildomai apklausė M. V., T. K. ir patį L. K.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad papildomo įrodymų tyrimo gynyba, susipažinusi su prokuroro apeliaciniu skundu, nepageidavo, o T. K. ir kitų asmenų apklausos metu turėjo galimybę pasinaudoti teise užduoti klausimus BPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir ja pasinaudojo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus T. K. apklausos metu. Be kita ko, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad šios apklausos metu T. K. neatsisakė pirminių savo parodymų, patvirtino jų teisingumą ir šių nekeitė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimo pripažintini nepagrįstais.

13. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, priimtame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą dėl L. K. nekaltumo, taip pat įrodymų visumos pagrindu argumentuotai nustatė, jog L. K. žinojo, kad pasirašo fiktyvias subrangos sutartis ir kad jose nurodyti darbai nebus atliekami, o vėliau šių sutarčių pagrindu bus išrašomi atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros ir kiti apskaitos dokumentai, kurie bus pateikti įmonės buhalterijai, dalį dokumentų pats pateikė buhalterei. Šios išvados pagrindu konstatuota, kad L. K. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybes.

Dėl bendrininko tyčios apimties (BK 26 straipsnio 1 dalis)

14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstumu, kad L. K. sutiko dalyvauti nusikalstamose veikose, tokį sutikimą patvirtindamas savo konkliudentiniais veiksmais – pasirašydamas jam pateiktas fiktyvias subrangos sutartis: UAB „R“ ir UAB „M“ 2015 m. vasario 5 d. subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „R“ ir UAB „RT“ 2015 m. kovo 2 d. subrangos sutartį Nr. 2015-03-02/1; UAB „R“ ir UAB „RT“ 2015 m. balandžio 7 d. subrangos sutartį Nr. 2015-04-07/1. Pasirašydamas šias sutartis kaip bendrovės direktorius, L. K. suvokė, jog jų pagrindu bus išrašomi kiti fiktyvūs dokumentai, kuriais bus pridengiamos bendrininkų inicijuojamos neteisėtos finansinės operacijos bendrovės lėšomis apmokant realiai neatliktus darbus ir šias lėšas pasisavinant. Tai leidžia teigti, kad L. K., kaip ir kitų bendrininkų, tyčia buvo tikslingai nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Todėl aplinkybė, kad L. K. įmonės direktoriumi buvo tik iki 2015 m. liepos 14 d., savaime nešalina jo atsakomybės už bendrininkų vėliau atliktus veiksmus, kuriuos apėmė jo tyčia. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su kasaciniame skunde dėstoma argumentacija, jog L. K. už veiksmus, padarytus nuo 2015 m. liepos 14 d., kai buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes neatitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų specialiojo subjekto požymių.

15. Kita vertus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kaltinimo aplinkybę, jog L. K., kaip bendrininko, tyčia apėmė kitų bendrininkų veiksmus surašant ir panaudojant fiktyvų 2015 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir fiktyvią 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu T. K. ir M. V. bendrais veiksmais buvo pasisavinta 61 710 Eur. Sutiktina, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų duomenų spręsdamas apie bendrininkų susitarimo ribas ir nepagrįstai išplėtė L. K. inkriminuotų aplinkybių apimtį.

16. BK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. K. pasirašytos 2015 m. kovo 2 d. fiktyvios subrangos sutarties (6 t., b. l. 86) 3.1 punkte nurodyta, jog sutarties darbų atlikimo kaina yra tik 3058 Eur (+ PVM). Nustatyta, kad šios 2015 m. kovo 2 d. subrangos sutarties pagrindu, L. K. dar būnant direktoriumi, UAB „RT“ vardu buvo išrašyti fiktyvūs 2015 m. balandžio 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 04-30/2 ir 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) – dėl 3700,18 Eur sumos (6 t., b. l. 113–114). Minėta pirkimo operacija UAB „R“ apskaitoje užregistruota 2015 m. gegužės 1 d. (6 t., b. l. 137). Taigi nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad L. K. tyčia apėmė minėtas aplinkybes ir kad šio veiksmais buvo sąmoningai sudarytos prielaidos pasisavinti 3700,18 Eur UAB „R“ lėšų. Kita vertus, 2015 m. kovo 2 d. fiktyvios subrangos sutarties pagrindu dar buvo pasisavinta didesnė pinigų suma, t. y. 61 710 Eur, pridengiant tai fiktyviu 2015 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir fiktyvia 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) (dėl 61 710 Eur sumos). Minėta pirkimo operacija UAB „R“ apskaitoje užregistruota 2015 m. gruodžio 31 d. (6 t., b. l. 182), kai L. K. jau daugiau nei prieš penkis mėnesius buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų dalyvavęs perduodant minėtą fiktyvią sąskaitą faktūrą buhalterijai ar turėjęs iš to kokios nors naudos. Nėra ir duomenų apie tai, kad jis iš anksto žinojo ar davė sutikimą, kad į minėtus fiktyvius dokumentus vėliau būtų įrašyta tokia suma (61 710 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad L. K. pasirašytos 2015 m. kovo 2 d. fiktyvios subrangos sutarties 3.1 punkte darbų atlikimo kaina nurodyta tik 3058 Eur (+ PVM), konstatuotina, kad byloje nepaneigta galimybė, jog L. K. bendrininkai (T. K. ir M. V.), sumanydami ir įgyvendindami UAB „R“ 61 710 Eur pasisavinimo schemą, peržengė pirminio susitarimo su L. K. ribas. Todėl, remiantis BK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, L. K. negali atsakyti už minėtus T. K. ir M. V. padarytus nusikalstamus veiksmus.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas baudžiamojo įstatymo dėl bendrininkų susitarimo ribų nustatymo nuostatas ir byloje teismų konstatuotų faktinių aplinkybių kontekstą, nusprendžia, kad byloje teismai nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu objektyviai būtų įmanoma pagrįsti L. K. suvokimą, apimantį bendrininkų (T. K. ir M. V.) veiksmus fiktyviai apskaitant ir 2015 m. gruodžio 31 d. surašytų dokumentų pagrindu pasisavinant papildomus 61 710 Eur. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, nesilaikė išsamaus įrodymų vertinimo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi baudžiamojo proceso greitumo, tikslingumo ir ekonomiškumo principais, daro išvadą, kad nustatyta įrodymų vertinimo klaida šioje byloje gali būti ištaisyta kasacinės instancijos teisme. Dėl šių priežasčių iš L. K. teismo patvirtinto kaltinimo dėl turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo šalintinos aplinkybės, susijusios su 2015 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) (dėl 61 710 Eur sumos) panaudojimo. Nustatytina, kad L. K. kartu su bendrininkais fiktyvios UAB „R“ ir UAB „RT“ 2015 m. kovo 2 d. subrangos sutarties Nr. 2015-03-02/1 pagrindu pasisavintų UAB „R“ piniginių lėšų suma yra 3700,18 Eur. Atitinkamai mažintina L. K. inkriminuota bendra pasisavinto svetimo turto ir nuslėptų mokesčių vertė. L. K. inkriminuota iš UAB „R“ pasisavintų lėšų suma mažintina nuo 192 892,22 Eur iki 129 029,59 Eur. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis dėl nuslėptų mokesčių, susijusių su fiktyvios 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) panaudojimu, L. K. inkriminuotos UAB „R“ naudai nuslėptų mokesčių sumos mažintinos taip: pridėtinės vertės mokesčio suma mažintina nuo 33 103 Eur iki 22 393 Eur, pelno mokesčio – nuo 23 645 Eur iki 15 995 Eur, atitinkamai bendra mokesčių suma mažintina nuo 56 748 Eur iki 38 388 Eur.

19. Pažymėtina, kad šios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies pakeitimas neturi įtakos L. K. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės rūšiai ir dydžiui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį.

Iš įrodyta pripažintų L. K. padarytų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, aplinkybių pašalinti aplinkybes dėl UAB „RT“ vardu UAB „R“ 2015 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (atliktų darbų vertė 61 710 Eur) ir 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) (dėl 61 710 Eur sumos) surašymo, pateikimo UAB „R“ buhalterijai, apskaitymo, šių duomenų įtraukimo į mokesčių deklaracijas bei jų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir atitinkamų pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio sumų nuslėpimo, taip pat dėl 61 710 Eur vertės UAB „R“ turto pasisavinimo.

Sumažinti L. K. inkriminuotą iš UAB „R“ pasisavintų lėšų sumą nuo 192 892,22 Eur iki 129 029,59 Eur.

Sumažinti L. K. inkriminuotą UAB „R“ naudai nuslėptų mokesčių sumą nuo 56 748 Eur (33 103 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 23 645 Eur pelno mokesčio) iki 38 388 Eur (22 393 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 15 995 Eur pelno mokesčio).

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Aurelijus Gutauskas

Olegas Fedosiukas