Baudžiamoji byla Nr. 2K-142-689/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36934-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Prano Kuconio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Mariui Navickui,
nukentėjusiosios J. B. atstovui advokatui Kaziui Bitariui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Mariaus Navicko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 282 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai J. B. priteista 400 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš nuteistojo A. Ž. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 10 822,79 Eur gydymo išlaidoms atlyginti ir 2000 Eur nukentėjusiajai J. B. turėtų išlaidų už suteiktas advokato paslaugas atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusios atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 22 d. apie 21.34 val. kelio Šiauliai–Tauragė 133 kilometre, Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Pužų kaimo ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuodamas transporto priemonės, bet būdamas eismo dalyvis – automobilio „Citroen Xsara Picasso“, vairuojamo J. B., keleivis, turėdamas pareigą neblaškyti vairuotojo ir netrukdyti jam vairuoti, pažeidė eismo saugumo reikalavimus – Kelių eismo taisyklių 53 punktą, t. y. sugriebė važiuojančio automobilio vairą, staiga jį pasukdamas į dešinę atėmė J. B. galimybę suvaldyti transporto priemonę, dėl to automobilis kelis kartus vertėsi bei išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir dėl to automobilio vairuotojai J. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
2. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu A. Ž. pagal BK 282 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendis panaikintas ir A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nurodytą BK 282 straipsnio 1 dalyje, ir už tai nuteistas.
3.1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiosios parodymus vertino kaip nenuoseklius, nes nukentėjusioji viso proceso metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, o jos parodymų skirtumai (pvz., dėl tolumoje buvusio automobilio) yra neesminiai. Taip pat pažymėta, kad nukentėjusiosios ir nuteistojo santykiai nėra priešiški, tai patvirtina bylos duomenys.
3.2. Nuosprendyje akcentuojami nenuoseklūs nuteistojo parodymai, ypač dėl jo veiksmų iškart po eismo įvykio kilimo.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tai, jog nėra automobilio stabdymo žymių, priešingai, nei padarė išvadą pirmosios instancijos teismas, visiškai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų būtent dėl to, kad jai A. Ž. veiksmas – griebimas už vairo ir staigus pasukimas į dešinę kaip tik tuo momentu, kai jis nutilo, buvo visiškai netikėtas, todėl nukentėjusioji negalėjo to numatyti, automobilio nesuvaldė ir nespėjo jo net stabdyti. Akivaizdu, kad vairuotojai priimti sprendimą, kaip tokiu atveju elgtis, būnant streso būsenos, sudėtinga ir net neįmanoma. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nesutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad jeigu nukentėjusioji tai būtų numačiusi, siekdama apsaugoti savo gyvybę ir sveikatą, kelionės būtų netęsusi.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas Marius Navickas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė visų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių vertinimui, ypač įvykio mechanizmui bei esminių šio nusikaltimo sudėtį sudarančių objektyviosios pusės elementų analizei. Apeliacinės instancijos teismas šių esminių nusikaltimo sudėtį sudarančių elementų analizei neskyrė reikiamo dėmesio, apsiribodamas iš esmės nukentėjusios parodymų analize bei jos patikimumo pagrindimu. Priežastinio ryšio nustatymui bei jo pagrindimui apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje iš esmės buvo išskirti tik du deklaratyvūs sakiniai.
4.2. Kaip buvo akcentuojama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, automobilio vairuotoja J. B. automobilio nesuvaldė ne dėl to, kad automobilis išvažiavo į dešinįjį kelkraštį. Teismo (vadovaujantis objektyviai nustatytomis aplinkybėmis) pateiktu vertinimu, vairuotoja nesuvaldė automobilio tuomet, kai nestabdydama automobilio nusukinėjo jį į kairę ir dėl to automobilis, judėdamas įstrižai, išslydo į važiuojamąją dalį, link kairės pakelės ir nuslydo ar nusivertė į kairiąją pakelę. Tarp automobilio pasukimo į dešinę ir automobilio vertimosi buvo dar: automobilio važiavimas dešiniuoju kelkraščiu, kliūčių nebuvimas automobiliui sustoti, (vairuotojos atliktas) automobilio staigus pasukimas į kairę. Dėl tolesnių vairuotojos atliktų veiksmų – po automobilio išvažiavimo į dešinės pusės kelkraštį A. Ž. nebuvo ir nėra kaltinamas. Automobilis tapo nevaldomas dėl tolesnių vairuotojo veiksmų, t. y. staigaus automobilio manevro į kairę kelio pusę.
4.3. Prokuroras, selektyviai pateikdamas faktines įvykio aplinkybes (t. y. kad automobilis važiavo kelkraščiu 60 m (jei tiksliau, 62 m), o tai važiuojant 90 km/h greičiu yra apie 2 sekundės (jei tiksliau, 2,5 sekundės), nurodo, kad vairuotoja nespėjo susiorientuoti per tokį trumpą laiko tarpą. Pažymi, kad A. Ž. nėra ir niekada nebuvo kaltinamas atlikęs kokius nors veiksmus, dėl kurių vairuotoja būtų priversta per labai trumpą laiko tarpą priimti teisingą sprendimą. Niekas nevertė vairuotojai per nurodytą laiką priimti teisingo sprendimo, automobilis nebuvo nevaldomas, jokia grėsmė nei vairuotojai, nei kitiems eismo dalyviams nebuvo kilusi.
4.4. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka realios faktinės įvykio situacijos bei imperatyvių BK 282 straipsnio reikalavimų, t. y. neteisingai nurodyti bei kaip nusikalstami A. Ž. inkriminuoti veiksmai (pasukimas vairo į dešinę pusę) niekaip nėra priežastiniu ryšiu susiję su šiame straipsnyje nurodytais padariniais, t. y. automobilio išvažiavimu nuo kelkraščio ant važiuojamosios gatvės dalies, sumėtymu bei vėlesniu automobilio vertimusi. Nustačius, kad kasatoriui inkriminuoti veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su pasekmėmis, o vairuotojo tolesni manevrai, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su pasekmėmis, nebuvo tiesiogiai susiję su jokiais kasatoriaus veiksmais, tai laikytina savarankišku pagrindu konstatuoti nusikalstamos veikos požymių kasatoriaus veiksmuose nebuvimą. Kasatoriaus vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu siekiama pagrįsti galimą tam tikrą A. Ž. veiksmų įtaką tolesniems vairuotojos veiksmams bei pateisinti pastarosios toje kelio situacijoje priimtus neteisingus, pavojingus tiek jai pačiai, tiek ir keleiviui sprendimus.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs šioje byloje tik formalų įrodymų tyrimą (apklausęs tik nukentėjusiąją J. B. bei jos draugę R. V.) ir skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje apsiribodamas selektyvia nukentėjusiosios parodymų analize, iš esmės paneigė visas byloje objektyviai nustatytas aplinkybes: ekspertizės akto išvadas dėl vairuotojo kaltės, medicininių dokumentų išrašus apie nukentėjusiosios negalėjimą prisiminti įvykio aplinkybių, bešališko įvykio liudytojo (kito priešais atvažiuojančio automobilio vairuotojo R. P.) parodymus apie vairuotojo elgesį bei veiksmus viso įvykio metu, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis (kurie paneigė būtinybę vairuotojai toje kelio situacijoje skubiai priimti vienokį ar kitokį sprendimą, o kartu ir priežastinio ryšio tarp kasatoriui inkriminuotų veiksmų bei kilusių pasekmių buvimą), nukentėjusiosios parodymų prieštaravimą objektyviai nustatytoms įvykio aplinkybėms, nukentėjusiosios susirašinėjimo su apklausta liudytoja R. V. duomenis (kuriuose aptarinėjama, kokius parodymus nukentėjusioji turinti duoti bei apkaltinti kasatorių dėl nusikaltimo padarymo) ir pan.
4.6. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad būtent nukentėjusioji pasuko vairą į dešinę pusę, vėliau A. Ž. nustatomojoje nuosprendžio dalyje dėl to paties neva atlikto veiksmo (pasukimo automobilio vairo į dešinę pusę, dėl ko nukentėjusiajai buvo atimta galimybė suvaldyti transporto priemonę) pripažino kaltu bei nuteisė. Esant tokiems esminiams prieštaravimams nuosprendžio nustatomojoje bei motyvuojamoje dalyje (dėl tų pačių nusikaltimo sudėtį sudarančių faktinių aplinkybių), toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu (dėl imperatyvių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 bei 305 straipsnių pažeidimo) ir pagrįstu bei paliktas galioti.
4.7. Apeliacinės instancijos teismas koncentravosi ne į tai, ką pati nukentėjusioji dėl įvykio aplinkybių pasakojo ikiteisminio tyrimo institucijoms viso proceso metu, o į tai, kam ir kada iš savo draugų bei pažįstamų ji papasakojo, apie tai, kad dėl eismo įvykio kaltas A. Ž.. Šios aplinkybės, turinčios esminę reikšmę juridiniam įvykio aplinkybių vertinimui, apeliacinės instancijos teismo buvo paliktos nevertintos.
4.8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad iš 2018 m. rugpjūčio 2 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo (siuntimo) nustatyta, kad J. B. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gydyta nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. liepos 27 d., nuo 2018 m. liepos 27 d. gydyta Neurochirurgijos II skyriuje. Ar buvo be sąmonės, neprisimena. Po operacijos visiškai išbudo. Sąmoninga, iš dalies dezorientuota, traumos aplinkybių neprisimena. Apeliacinės instancijos teismas, pacitavęs dalį šių medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų, neatlikęs šiuo klausimu jokio įrodymų tyrimo, padarė savarankišką, priešingą medicininiams dokumentams išvadą, kad įvykio aplinkybių nukentėjusioji neprisiminė būtent 2018 m. liepos 23 d., o ne dokumentų išrašymo dieną. Nė viena reikšminga tyrimui aplinkybė negali būti grindžiama prielaida. Tuo atveju, jeigu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas buvo neišsamus ar nepakankamas, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu taip pat privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, o ne remtis subjektyviu medicininiuose dokumentuose užfiksuotų įrašų vertinimu.
4.9. Kasatorius taip pat pabrėžia, kad nukentėjusiosios priešiškumą A. Ž. patvirtina nukentėjusiosios užfiksuotos ir teismo posėdžio metu pateiktos susirašinėjimo žinutės su kitu šio proceso dalyviu (apeliacinės instancijos teisme apklausta R. V.), iš jų matyti nukentėjusiosios A. Ž. išreiškiama neapykanta. Buvusius priešiškus santykius patvirtina ir A. Ž., kaltinęs nukentėjusiąją neištikimybe. Sugyventiniai nuo 2018 m. balandžio kartu nebegyveno.
4.10. Taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas apskritai necitavo ir nevertino iš esmės pačių reikšmingiausių pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pacituotų ir aptartų žinučių turinio. Pavyzdžiui, R. V. rašo, kad J. B. „privalo jį (A. Ž.) sudoroti...“. Ši žinutė akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiajai nurodoma, kad ji turinti susidoroti su A. Ž., kaip galima suprasti, visomis įmanomomis priemonėmis, į tai nukentėjusioji atsako, kad „<...> jam atsirūgs ir pirminiai parodymai yra duoti. O kuo toliau, tuo daugiau smulkmenų prisimenu. O jam tai tikrai atsirūgs už tai“, „Taip mamai nenuskilo, ne pagal ją papasakojau viską“. Šios pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pacituotos žinutės, parodančios tiek akivaizdų priešiškumą, neapykantą, susitarimų esmę, tiek ir parodymų turinį ir galimo jų kitimo priežastis, apeliacinės instancijos teismo sprendime apskritai nepaminėtos.
4.11. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, medikams nurodžiusi traumos aplinkybių neprisimenanti, nukentėjusioji pareigūnams tą pačią dieną davė išsamius paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas, atkreipęs dėmesį į šiuos faktus, nuosprendyje taip pat pateikė išsamią nukentėjusiosios parodymų analizę, iš kurios matyti, kad su kiekvienu tyrimo veiksmu nukentėjusiosios parodymai vis kito ir dėl įvykio aplinkybių tapdavo vis detalesni. Tai patvirtina ir susirašinėjimas, kuriame ji draugei nurodo, kad kuo toliau, tuo „daugiau smulkmenų prisimenanti“, todėl vis tikslina pirminius parodymus.
4.12. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji J. B. nurodė, kad pirmą vakarą mama jai davė savo užrašų knygutę bei tušinuką ir ji su savo kaire ranka jame padarė pirmuosius įrašus. Mama tą knygelę laikydavo rankinėje, buvo ją išsivežusi į užsienį, o kai grįžo, ją pristatė. Liudytoja R. V. apklausos apeliacinės instancijos teisme metu patikslino, kad J. B. mama iš pradžių rodė jai mažesnį bloknotą, kuriame J. B. rašė, o kitą dieną pasakė, kad nupirko didesnį. Liudytoja nurodė tik matydavusi, ką J. B. buvo parašiusi. Pagal pirmiau aptartas bylos aplinkybes liudytoja R. V. patvirtina mačiusi įrašus jau tame didesniame bloknote. Tai patvirtina ir prie bylos pateikto bloknoto matmenys (8,7 x 15,2 cm). Tokiu atveju tampa neaišku, kur yra pirmasis bloknotas su jame užfiksuotu pirmos dienos įrašu ir kodėl apie dviejų bloknotų egzistavimą nebuvo nurodžiusi nei nukentėjusioji, nei jos mama. Dar svarbesnė aplinkybė, pagrįstai sukelianti abejonių dėl užrašų knygutėje esančių įrašų patikimumo (tai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas), yra tai, kad pirmas įrašas šioje naujoje užrašų knygutėje ir yra tas pats, apie kurį nukentėjusioji kartu su liudytojomis kalba kaip neva užfiksuotą pirmą apsilankymo ligoninėje dieną. Šios bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme užfiksuotos aplinkybės, kurios tapo žinomos po apeliacinės instancijos teisme atliktos liudytojų apklausos, buvo akcentuojamos ir posėdžio metu, tačiau ir jos apeliacinės instancijos teismo buvo paliktos be jokios analizės ar vertinimo.
4.13. Kaip detaliai išanalizuota ir aptarta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, liudytojas R. P. nurodė gerai matęs automobilio vairuotojo veiksmus (kaip pažymėjo, matomumas buvo geras, šviesus paros metas, geros oro sąlygos; beje, tai, kad niekas neužstojo vaizdo, yra pažymėta ir apžiūros protokole), t. y. tiek išvažiavimą bei važiavimą dešiniuoju kelkraščiu, tiek ir staigų manevrą į kairę, kai automobilis, privažiavęs plento kraštą, staiga pradėjo verstis. Šis liudytojas akivaizdžiai matė bei patvirtino, kad automobilis vertėsi dėl to, kad automobilio vairuotojas staigiai pasuko nuo žvyrkelio į plentą. Priešingai prokuroro bei apeliacinės instancijos teismo teiginiams, minėtas liudytojas nurodė, kad išvadas padarė ne pagal dulkių debesį, o dulkių stulpas buvo pagrindas atkreipti dėmesį į automobilį bei jo vairuotojo veiksmus, kuriuos vėliau (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme) detaliai nupasakojo, t. y. nurodė, kad vairuotoja važiavo dešine puse ir ties keliuku staiga pasuko į kairę. Ten nebuvo jokių medžių, o tik lygi pieva. Jei vairuotoja nebūtų pasukusi vairo į kairę, tai galėjo nuvažiuoti žvyrkeliu, galėjo tiesiai nuvažiuoti. Nuvažiavimas nuo plento vyko iš lėto, tai sprendžia pagal dulkes, nes dulkės kilo lėtai ir po truputį jų daugėjo. Anot liudytojo, vairuotojas ne iš karto nuvažiavo nuo kelio. Mano, kad iš pradžių automobilis nuvažiavo nuo kelio vienu ratu, po to dviem ratais ir pan. Šias aplinkybes, paneigiančias bet kokį staigų manevrą į dešinę pusę, beje, objektyviai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas.
5. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusiosios J. B. atstovas advokatas Kazys Bitaris prašo atmesti nuteistojo kasacinį skundą. Atsiliepime advokatas nurodo:
5.1. Kasatoriaus veiksmai atitinka BK 282 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kasatorius turėjo pareigą neblaškyti ir netrukdyti nukentėjusiajai vairuoti automobilį, tačiau to nepadarė ir būtent dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje argumentuotai nurodyta, kokias Kelių eismo taisyklių nuostatas pažeidė kasatorius. Eismo įvykio metu kelio danga buvo gera, eismo sąlygos taip pat nesudėtingos, o nukentėjusioji nesitikėjo tokio kasatoriaus elgesio, nesuvaldė automobilio, nespėjo jo stabdyti ar priimti kito sprendimo, nes buvo streso būsenos. Skundžiamame nuosprendyje taip pat teisingai konstatuota, kad kasatorius suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, t. y. jo kaltė pasireiškė nusikalstamo pasitikėjimo forma.
5.2. Dėl medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų pažymi, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d., kurią akcentuoja pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, yra medicinos dokumentų išrašo (siuntimo) išdavimo data, o ne nukentėjusiosios sveikatos būklės ir gebėjimo orientuotis ar prisiminti reikšmingas aplinkybes vertinimo data. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad J. B., prieš paaiškindama apie eismo įvykį, nurodė, kad ji ne mažiau kaip penkias paras gulėjo Reanimacijos skyriuje. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotų liudytojo D. P. parodymų nustatyta, kad gavus medžiagą tam, kad būtų galima priimti procesinį sprendimą, reikėjo atlikti tam tikrus veiksmus. Iš pradžių jis išsikvietė vyriškį, jį apklausė, o po to, iš jo gavęs nukentėjusiosios numerį, paskambino į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, jos paklausė apie įvykį. Ji papasakojo tai, kas užfiksuota tarnybiniame pranešime, t. y. kad įvykio dieną ji su draugu kartu važiavo į giminės susitikimą, o vakare važiavo namo. Tiek vyriškis, tiek moteriškė apie tai, kas vyko iki avarijos, pasakojo vienodai – kad jie važiavo, pykosi, užvažiavo į degalinę nusipirkti maisto. Tačiau vėlesni jų parodymai, nurodant avarijos priežastį, skyrėsi.
5.3. Dėl kasatoriaus ir nukentėjusiosios tarpusavio santykių pažymima, kad aplinkybė, jog tarp A. Ž. ir nukentėjusiosios vyksta civiliniai procesai, vienareikšmiškai neįrodo priešiškos nukentėjusiosios pozicijos baudžiamojoje byloje, neįrodo nukentėjusiąją duodant neteisingus parodymus ir melagingai nurodant A. Ž. kaltinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji J. B. parodė, kad po teismo sprendimo šioje baudžiamojoje byloje ji su A. Ž. draugiškai pasirašė taikos sutartį dėl vaikų išlaikymo, jokio ginčo nebuvo, A. Ž. bendrauja su vaikais, moka alimentus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji taikos sutartyje atsisakė skolos dėl nesumokėto išlaikymo vaikams (3 t., b. l. 57–59). Ši aplinkybė parodo, kad ji nėra linkusi pasipelnyti, kerštauti. Jeigu tarp nukentėjusiosios ir kasatoriaus būtų priešiški santykiai, nukentėjusioji nebūtų kartu su kasatoriumi vykusi į giminės susitikimą.
5.4. Pažymima, kad nukentėjusysis turi teisę civilinį ieškinį tikslinti iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios, o tam tikrais atvejais ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas ir įrodymų tyrimo metu. Šiuo atveju nukentėjusioji ieškinį tikslino dėl to, kad jai gydytojai pasakė, kad pasekmės išliks, ji visiškai nepasveiks. Kas tris mėnesius jai yra tikrinami plaučiai, širdis, galva, reikia lankytis pas medikus, nuolat tikrintis, todėl, atsižvelgdama į ilgalaikes pasekmes, ji ir patikslino ieškinį, nes ir ateityje dėl patirtų sužalojimų patirs ir išlaidų, ir nepatogumų. Apeliacinės instancijos teismo buvo pripažinta, kad J. B. po patirto sužalojimo ir atliktos operacijos jautė ne tik didelį fizinį, bet ir dvasinį skausmą, buvo apribotas jos bendravimas, negalėjo prižiūrėti savo vaikų ir tinkamai apsitarnauti pati, tai sukėlė didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų. Tačiau, kaip nustatyta iš medicininių dokumentų, nukentėjusiosios būklė po įvykio iš esmės greitai pagerėjo, taikytas gydymas buvo sėkmingas, gydytojų rekomendacijos ateičiai yra bendrojo pobūdžio.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl D. S. parodymų. Buvo objektyviai nuspręsta, kad žinučių turinys nei patvirtina, nei paneigia kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes, todėl šie susirašinėjimai kaip įrodymai nebuvo vertinti, o aplinkybė, jog nukentėjusioji J. B. ir R. V. vėliau susirašinėjo žinutėmis apie eismo įvykio aplinkybes, nepaneigia jų parodymų teisingumo. Iš liudytojos R. V. ir nukentėjusiosios J. B. susirašinėjimo nustatyta, kad R. V. rašė, kad „reikės apeliuoti į tai, kad buvo girtas ir jau tikrai neprisimena ką visą kelią vapėjo ir ką darė...žodžiu tu reabilituokis, ramiai, nesijaudink...o tam šūdvabaliui atsirūgs“, „...dar prisidės už klastojimą informacijos ir melagingus parodymus“, taip pat buvo rašoma ir apskritai apie A. Ž. elgesį, J. B. pasiekimus jos gyvenime ir pan. Toks žinučių turinys visiškai nepatvirtina to, kad A. Ž. buvo apkalbamas ir buvo tariamasi dėl parodymų davimo, bei nepaneigia aplinkybės, kad jis kaltas dėl sukelto eismo įvykio, kad jis eismo įvykio metu buvo neblaivus ir kad turės atsakyti ir už tai.
5.6. Duomenys apie įrašus, esančius užrašų knygelėje, paaiškėjo tik po liudytojos R. V. apklausos, t. y. 2018 lapkričio 17 d., kurioje ji nurodė aplinkybes, kaip sužinojo apie A. Ž. elgesį ir veiksmus automobilyje iki įvykstant eismo įvykiui. Po jos apklausos tapo aišku, kad šie įrašai užrašų knygelėje turi reikšmės bylai, todėl jie nedelsiant nukentėjusiosios atstovo buvo pateikti į bylą. Byloje nekelia abejonių, kad netaisyklinga rašysena parašyti žodžiai „paėmė vairą ir neko nesakęs o paskui nepamenu“, „Jis buvo persigėręs visa kelia klykė ant manęs“, „Jis vaira susuka ir viskas ten ramunes ir mano pinigai“ yra parašyti J. B., iš karto atgavus sąmonę po operacijos. Tai patvirtina liudytojos R. V. ir D. K.. Jų parodymai dėl šių užrašų atsiradimo iš esmės sutampa ir nekelia abejonių. Kita užrašų knygelė (didesnė) buvo pas nukentėjusiąją ligoninėje. Vėliau, kai paaiškėjo, kad nukentėjusioji J. B. galinti ligoninėje bendrauti su artimaisiais darydama įrašus ranka, tačiau jokie įrašai joje nebuvo daromi, nes nukentėjusioji galėjo bendrauti kalbėdama.
5.7. Dėl liudytojo R. P. parodymų teigiama, kad jis objektyviai negalėjo matyti ir nematė, kas įvyko automobilyje, iki kol įvyko eismo įvykis, dėl kokios priežasties įvyko eismo įvykis, nes jis buvo per daug toli nuo nukentėjusiosios J. B. vairuojamo automobilio. R. P. yra ne ekspertas, o liudytojas, kuris matė J. B. vairuojamą automobilį iš tolo ir matė tik kaip automobilis pasisuko į dešinę, o vėliau – į kairę. Jis nematė, kas vyko automobilyje, todėl jo teiginiai apie tai, kokius veiksmus galėjo nukentėjusioji atlikti esant tokiai situacijai, kai buvo sugriebtas vairas, yra niekuo nepagrįsti.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato M. Navicko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).
8. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
9. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato M. Navicko kasacinio skundo argumentai, susiję su atskirų byloje esančių įrodymų vertinimu, šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su byloje surinktų įrodymų vertinimu
10. Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padaryta esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, būtent – atliktas selektyvus įrodymų vertinimas per didelę įrodomąją reikšmę suteikiant prieštaringiems nukentėjusiosios parodymams, neatsižvelgta į nuteistojo ir nukentėjusiosios santykių priešiškumą, neįvertinti kai kurie nuteistojo nekaltumą pagrindžiantys duomenys.
11. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
12. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas atliko formalų bei selektyvų įrodymų vertinimą, yra prieštaraujantys bylos medžiagai. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad, be nuteistojo ir nukentėjusiosios, daugiau nėra asmenų, kurie tiesiogiai būtų matę, kas vyko automobilio salone, tačiau toliau yra išdėstomi motyvai, kodėl nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. Ž. nekaltumo. Išsamiai išanalizuoti nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu, pasisakyta dėl kasatoriaus nurodomų prieštaravimų (medžių (ne)buvimas šalia kelio, liudytojo R. P. vairuojamo automobilio nenurodymas) ir jie įvertinti kaip neesminiai. Be to, nukentėjusiosios parodymai lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais. Kasaciniame skunde teigiama, kad atliktas įrodymų vertinimas buvo formalus. Iš tiesų, apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė nukentėjusiosios parodymų vertinimui ir lyginimui, tačiau tai ir buvo reikalinga šioje byloje, nes, kaip minėta, be nukentėjusiosios ir nuteistojo, asmenų, kurie žinotų tikrąsias įvykio aplinkybes, nėra. Kasatoriaus teiginį, kad įrodymų vertinimas buvo selektyvus, paneigia tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertino visumą byloje surinktų įrodymų, o ne tik nukentėjusiosios parodymus. Skundžiamame nuosprendyje remiamasi policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame aprašomi pirminiai nukentėjusiosios prisiminimai apie eismo įvykį; analizuojami nukentėjusiosios veiksmai (gestai, susirašinėjimas) jai nubudus ligoninėje, bendraujant su šeimos nariais ir draugais, jos reakcija į nuteistojo apsilankymą; liudytojų R. V., D. K. ir D. S. parodymai taip pat lyginami tarpusavyje, pagrindžiamas jų nuoseklumas, įvertinamas galimas šių liudytojų suinteresuotumas duoti nuteistąjį kaltinančius parodymus ir ši versija motyvuotai paneigiama; įvertinamas užrašų knygelės turinys ir padaroma išvada, kad joje įrašus gulėdama ligoninėje padarė pati nukentėjusioji. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek nukentėjusiosios ir liudytojų, tiek ir nuteistojo parodymų davimo motyvus, jų tarpusavio santykius. Skundžiamame nuosprendyje taip pat išsamiai analizuojami ir nuteistojo parodymai, nurodomi jų prieštaravimai skirtingose proceso stadijose, akcentuojamas nuteistojo nesugebėjimas konkrečiai nurodyti, kaip kilo eismo įvykis (dėl sprogusios padangos, dėl pervažiuoto akmens ar kt.), aptariami nuteistojo ir liudytojo R. P. parodymų skirtumai dėl to, kokius veiksmus po eismo įvykio atliko A. Ž.. Taigi, apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra formalus ar selektyvus – išanalizuoti reikšmingi nukentėjusiosios, nuteistojo ir liudytojų parodymai, jie palyginti tarpusavyje tiek nuoseklumo, tiek atitikties kitiems bylos duomenims aspektais, išvados argumentuotos, motyvuotai paneigtos gynybos versijos.
13. Kasaciniame skunde išskiriami kai kurie įrodymai (aplinkybės), su kurių įvertinimu nesutinka kasatorius, t. y.: nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykių pobūdis (santykių priešiškumas); nukentėjusiosios ir jos draugės, liudytojos R. V., tarpusavio susirašinėjimo vertinimas; užrašų knygelėje nukentėjusiosios padarytų įrašų autentiškumo ir tikrumo vertinimas; liudytojo R. P. parodymų vertinimas.
14. Kasatorius teigia, kad A. Ž. ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai yra priešiški, ko nepagrįstai nekonstatavo apeliacinės instancijos teismas. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo išvada yra grindžiama objektyviais bylos duomenimis – nukentėjusioji sutiko vykti į nuteistojo giminės susitikimą būtent savo automobiliu, po eismo įvykio nukentėjusiosios motina į ligoninę atvyko būtent su nuteistuoju. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vykęs civilinis procesas dėl vaikų išlaikymo klausimo neturi įtakos nukentėjusiosios parodymų tikrumui. Kasaciniame skunde šalių priešiškumas bandomas pagrįsti subjektyvaus pobūdžio teiginiais (teismui pateiktų susirašinėjimo žinučių „tono“ ar „emocijos“ vertinimu) bei procesinių nukentėjusiosios veiksmų interpretavimu. Kasatoriaus siūlomas įrodymų vertinimas pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes deklaratyvūs teiginiai ir versijos negali būti patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais proceso veiksmais.
15. Kasaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino nukentėjusiosios ir liudytojos R. V. tarpusavio žinučių turinio. Skundžiamo nuosprendžio 43 punkte apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pacituotų žinučių turinys nei patvirtina, nei paneigia tai, kad A. Ž. buvo apkalbamas, kad buvo tariamasi dėl parodymų davimo prieš jį ir pan. Kasatoriaus nurodomi susirašinėjimai buvo įvertinti ir išanalizuoti, tačiau jie nepripažinti įrodymais dėl apeliacinės instancijos teismo nurodytų priežasčių. Duomenų pripažinimas įrodymais yra nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo dispozicijoje. Kasacinės instancijos teismas nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo vertinant kasatoriaus nurodomo susirašinėjimo turinį.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat motyvuotai įvertino užrašų knygelės, kuria naudodamasi nukentėjusioji iš pradžių bendravo su artimaisiais, atsiradimo byloje aplinkybes bei užfiksuotų įrašų turinį. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai yra iš esmės susiję su užfiksuotų duomenų turinio vertinimu bei interpretavimu, galimu nukentėjusiosios bei jos artimųjų siekiu pateikti šį įrodymą taip, kad jis būtų kuo nenaudingesnis nuteistajam. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK reikalavimus, tačiau jo nepakeičia savu. Užrašų knygelės atsiradimo aplinkybių ir jos turinio vertinimas reikštų faktinį įrodymų tyrimą, kuris buvo užbaigtas apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius nenurodo konkrečių argumentų, kaip buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas vertinant šį įrodymą, tokių trūkumų nenustatė ir kasacinės instancijos teismas.
17. Apeliacinės instancijos teismo atliktas liudytojo R. P. parodymų vertinimas yra išsamus, argumentuotai nurodyta, kokia apimtimi šio liudytojo parodymais remiamasi. Vien tik tai, kad liudytojo parodymai įvertinti nuteistojo nenaudai, nelemia vertinimo neteisėtumo. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymima, kad R. P. nematė ir negalėjo matyti to, kas vyko automobilyje, o tik iš pakankamai didelio atstumo matė automobilio judėjimą, t. y. staigų manevrą į dešinę, vėliau metimąsi į kairę ir galiausiai apsivertimą. Taigi, kasatorius atsietai nuo bendro konteksto vertina išvadą, kad liudytojas nematė eismo įvykio kilimo (veiksmo automobilio viduje), o tai, kad R. P. matė automobilio judėjimą, vertimąsi, aplinką ir t. t., šioje byloje nėra ginčijama. Įrodymai yra tokie duomenys, kurie turi reikšmės priimant sprendimą byloje. Jokios rūšies įrodymai neturi pirmenybės prieš kitos rūšies įrodymus, todėl konkretaus įrodymo svarba (reikšmė) nustatoma kiekvienoje byloje atskirai (ad hoc). Šiuo konkrečiu atveju liudytojas nukentėjusiosios vairuojamą automobilį matė tik iš išorės ir tik iš toli. Aplinkybių, kurias siekia akcentuoti kasatorius (kad eismo įvykį sukėlė būtent pati nukentėjusioji), liudytojas nenurodė, o kasatoriaus pateikiamos išvados yra prieštaraujančios liudytojo parodymų turiniui bei jį iškreipiančios.
18. Iš visumos pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje atliko visapusišką ir BPK reikalavimus atitinkantį įrodymų vertinimą. BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, nes skundžiamame nuosprendyje išdėstyti aiškūs motyvai, kuriais paneigiamos pirmosios instancijos teismo išvados. Skirtingai nei akcentuoja kasatorius, nei ekspertizės akto išvados, nei medicininių dokumentų išrašai apie nukentėjusiosios būklę po įvykio neįrodo jo nekaltumo. Pabrėžtina, kad A. Ž. kaltė yra grindžiama visumos byloje esančių įrodymų analize ir nė vienam iš įrodymų nesuteikiama išankstinė įrodomoji reikšmė. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi.
Dėl priežastinio ryšio nustatymo
19. Kasatorius teigia, kad A. Ž. neatliko veiksmų, kuriais yra kaltinamas, tačiau, net jam ir atlikus inkriminuotus veiksmus, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 282 straipsnio 1 dalį kilimas būtų negalimas, nes nėra nustatyti visi būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtent – nėra priežastinio ryšio tarp A. Ž. veiksmų ir kilusių padarinių. Dėl įrodymų vertinimo šioje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau pasisakė, todėl konstatuojama, kad A. Ž. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sugriebė nukentėjusiosios vairuojamo automobilio vairą ir pasuko jį į dešinę pusę. Šiais savo veiksmais nuteistasis atėmė galimybę nukentėjusiajai suvaldyti transporto priemonę, dėl to jos automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, apsivertė, nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių pasekmių, yra nepagrįstas ir atmetamas.
20. Pagal BK 282 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargia kaltės forma (BK 282 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika yra aprašyta materialiąja nusikalstamos veikos sudėtimi, tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės kilimas yra siejamas su padarinių atsiradimu (žmogaus mirtimi ar sunkiu jo sveikatos sutrikdymu). Tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, reikia nustatyti, kad kaltininko veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su įstatyme nurodytais padariniais.
21. Kaip minėta, byloje yra įrodyta, kad A. Ž. sugriebė automobilio vairą ir pasuko jį į dešinę pusę. Tokie jo veiksmai neabejotinai pažeidžia Kelių eismo taisyklių 53 punkto nuostatas, pagal kurias keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę. Vis dėlto kasatorius akcentuoja, kad eismo įvykis kilo ne dėl to, kad jis sugriebė automobilio vairą ir jį pasuko, o dėl to, kad nukentėjusioji (jau po to) nesugebėjo suvaldyti automobilio, jo nesustabdė, o išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, vertėsi. Tokia kasatoriaus pozicija yra grindžiama pernelyg siauru priežastinio ryšio aiškinimu, todėl ydinga.
22. Priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių yra apibrėžiamas kaip santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, tačiau išaiškinimas aktualus ir šios bylos kontekste, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2008">2K-38/2008</a>, 2K-26-648/2019). Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDY4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-468/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-468/2009">2K-468/2009</a>, 2K-388/2014, 2K-276-458/2019, 2K-118-489/2019).
23. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių, pagrįstai konstatavo, kad A. Ž. veiksmas (automobilio vairo sugriebimas ir jo pasukimas) nukentėjusiajai buvo netikėtas, sukėlė stresinę situaciją, dėl to automobilis tapo nebevaldomas. Nukentėjusiosios vairuojamas automobilis apsivertė iškart po to, kai nuteistasis sugriebė ir pasuko automobilio vairą, o nukentėjusiosios veiksmai – bandymas tiesinti automobilį, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą – nebuvo iš anksto suplanuoti, o atlikti kaip staigi reakcija į nuteistojo veiksmus. Nesant A. Ž. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiajai nebūtų kilusi būtinybė tiesinti automobilį ir itin greitai priimti sprendimų situacijoje, kurios ji negalėjo numatyti. Priežastinio ryšio egzistavimo nepaneigia tai, kad po nuteistojo veiksmų nukentėjusioji automobilį dar pasuko į kitą pusę. Nelogiškas būtų toks kasatoriaus siūlomas aiškinimas, kad BK 282 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai turėtų kilti tuo pat metu, kai kaltininkas atlieka normos dispozicijoje nurodytus veiksmus, t. y. nagrinėjamu atveju sunkus sveikatos sutrikdymas būtų turėjęs kilti tuo pat metu, kai nuteistasis sugriebė ir pasuko automobilio vairą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių praėjo itin trumpas laiko tarpas, per kurį nukentėjusioji neturėjo objektyvios galimybės išvengti gresiančio eismo įvykio.
24. Nustatydamas priežastinį ryšį byloje, apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino ir A. Ž. kaltės turinį, nustatė, kad nuteistasis veikė neatsargia kaltės forma, esant nusikalstamam pasitikėjimui. Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju nuteistojo kaltės formos ir rūšies nustatymas yra probleminis, nes A. Ž. nepripažįsta savo kaltės, neigia sugriebęs automobilio vairą, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis visumos bylos duomenų analize. Nuteistojo veiksmai tiek iškart po eismo įvykio, tiek vėlesnis nukentėjusiosios lankymas ligoninėje, atsiprašymas žinutėmis ir t. t. patvirtina, kad A. Ž. nesiekė sužaloti nukentėjusiosios ir jos gailėjo, taigi – sugriebdamas automobilio vairą nesiekė tokių padarinių, kokius sukėlė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis siekė labiau pagąsdinti nukentėjusiąją, o ne sukelti pavojingą eismo įvykį.
25. Kasaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje atliktu ekspertizės akto vertinimu, tačiau nenurodomi konkretūs teisiniai argumentai, kuo ydingas apeliacinės instancijos teismo vertinimas. Vertindamas ekspertizės akto turinį apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nukentėjusioji turėjo galimybę išvengti eismo įvykio. Teismas atsižvelgė į įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas eismo ir gamtines sąlygas, taip pat įvertino ekspertizės akto išvadą, kad techniniu požiūriu pagrindinė eismo įvykio sąlyga buvo vairuotojos (nukentėjusiosios) nesugebėjimas suvaldyti automobilio.
26. Pagal teismų praktiką nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzczLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-373-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-373-976/2018">2K-373-976/2018</a>). Iš teismų praktikos matyti, kad išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos arba tikėtinos, taip pat gali būti sąlyginės. Pagal teismų praktiką, baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAtNTA3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20-507/2015">2K-20-507/2015</a>). Jei yra pateikiama sąlyginė išvada, tai reiškia, kad tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-511/2017">2K-319-511/2017</a>, 2K-97-976/2020). Šioje baudžiamojoje byloje esančiame ekspertizės akte pateikiami duomenys apie tai, kaip judėjo, nuslydo nuo kelio ir apsivertė nukentėjusiosios vairuojamas automobilis. Informacijos apie tai, kas konkrečiai pasuko automobilio vairą, nėra pateikiama. Taigi, skirtingai nei teigia kasatorius, šiame ekspertizės akte nekonstatuojama tiesioginė nukentėjusiosios kaltė dėl eismo įvykio, tai pagrįstai akcentavo ir apeliacinės instancijos teismas. Teisiniu požiūriu neįtikina ir kasatoriaus argumentai, kad nukentėjusioji turėjo galimybę suvaldyti automobilį (jį sustabdyti, ištiesinti ar pan.). Tai, kad nukentėjusysis neatliko veiksmų, kurių negalėjo numatyti ir jiems pasiruošti bei kurių atlikimas reikalautų didelio meistriškumo (pvz., vairavimo ekstremaliomis sąlygomis patirties), negali būti pagrindas kaltininkui išvengti atsakomybės.
27. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aprašė visus A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos požymius, nurodė, kokias Kelių eismo taisyklių nuostatas jis pažeidė, kokiais veiksmais atėmė galimybę nukentėjusiajai suvaldyti automobilį bei kokios pasekmės dėl to kilo. Skundžiamas nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Dėl advokato darbo apmokėjimo kasacinės instancijos teisme
28. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas advokatas K. Bitaris pateikė prašymą kasacinės instancijos teismui, kuriuo prašo atlyginti nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba, – atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą bei atstovavimą kasacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 800 Eur sumokėjimą advokatui už jo suteiktas paslaugas.
29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019,2K-7-628/2020).
30. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą. BPK nuostatos nenustato pareigos nei prokurorui, nei nukentėjusiajam (ar jo atstovui) pateikti atsiliepimą į kasacinį skundą byloje, kuri nagrinėjama žodinio proceso tvarka. BPK 367 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant kasacinę bylą žodinio proceso tvarka posėdyje turi teisę dalyvauti, be kita ko, nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas, tačiau šių asmenų dalyvavimas taip pat nėra būtinas. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimas, tiek dalyvavimas (atstovo dalyvavimas) nagrinėjant bylą kasacine žodinio proceso tvarka yra viena iš nukentėjusiojo teisių garantijų.
31. Nuteistojo gynėjo kasacinis skundas yra atmetamas, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusioji turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-222/2016">2K-102-222/2016</a>, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019, 2K-7-628/2020).
32. Nukentėjusiosios atstovas prašo priteisti 800 Eur turėtų proceso išlaidų, kurios susideda iš atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo ir pateikimo bei atstovavimo žodinio proceso metu atlyginimo. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nukentėjusiosios atstovas jos interesus gynė viso proceso metu, t. y. nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taigi, jam gerai buvo žinomos bylos aplinkybės, baudžiamoji byla nėra didelės apimties. Be to, atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi iš esmės analogiški argumentai tiems, kurie buvo nurodyti atsiliepime į apeliacinį prokuroro skundą (3 t., b. l. 52–55). Nors atsiliepimo į kasacinį skundą apimtis yra 16 puslapių, tačiau jame gausiai cituojama teismų praktika, perkeliamos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados ir pan. Kasacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas nurodė, kad esminiai argumentai yra išdėstyti teismui pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą, todėl jų nedetalizavo.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, pateikto atsiliepimo turinį, nukentėjusiosios atstovo dalyvavimą kasacinės instancijos teismo posėdyje, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 300 Eur.
34. Taigi, pagal paduotą kasacinį skundą teisės taikymo aspektu patikrinus apskųstą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų šį sprendimą naikinti ar keisti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Mariaus Navicko kasacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo A. Ž. priteisti nukentėjusiajai J. B. 300 Eur turėtų išlaidų už advokato paslaugas.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Dalia Bajerčiūtė
Pranas Kuconis
