Civilinė byla Nr. e3K-3-252-469/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00135-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.2; 2.2.10.2.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Andžej Maciejevski ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų priežiūros tarnyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų ūkio priežiūra“, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygas, kai sugadinti šilumos tiekėjai nuosavybės teise priklausantys šilumos apskaitos prietaisai, įrengti daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose esančiuose šilumos punktuose, kuriuos administruoja daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriaus, reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 666,11 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad ji yra šilumos tiekėja ir šilumos perdavimo tinklais tiekia šilumą į daugiabučius gyvenamuosius namus Kaune. Atsakovės administruojamuose daugiabučiuose namuose Kaune, Tvirtovės al. 17, Šiaurės pr. 6, Medvėgalio g. 9 ir Savanorių pr. 119, buvo sugadinti šilumos apskaitos prietaisai, dėl to ieškovė patyrė 666,11 Eur žalos.
4. Už šilumos apskaitos prietaisų, įrengtų bendrojo naudojimo patalpose, saugumą atsako butų ir kitų patalpų savininkai bei bendrojo naudojimo objektus administruojantis valdytojas, kuris privalo užtikrinti šilumos apskaitos prietaisų apsaugą, tinkamas jų darbo sąlygas ir atlyginti žalą, padarytą dėl netinkamos apsaugos. Kadangi atsakovė šios pareigos nevykdė, neužtikrino šilumos apskaitos prietaisų saugumo ir tinkamų jų darbo sąlygų, tai privalo atlyginti ieškovei šios patirtą žalą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė 2009 m. gegužės 29 d. sudarė su AB „City service“ Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinės techninės priežiūros darbų pirkimo sutartį, pagal kurią AB „City service“ pavedė vykdyti namo Kaune, Šiaurės pr. 6, šildymo sistemos priežiūrą; 2012 m. birželio 29 d. susitarimu AB „City service“ sutartinius įsipareigojimus pagal pirmiau nurodytą sutartį perdavė trečiajam asmeniui UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. 2013 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ pasirašė Pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo perėmė šildymo sistemos priežiūrą atsakovės administruojamuose daugiabučiuose namuose Kaune, Tvirtovės al. 17, Medvėgalio g. 9 ir Savanorių pr. 119; 2013 m. rugpjūčio 1 d. sutartimi UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ ir UAB „Santermita“ sudarė sutartį dėl pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemos techninės priežiūros darbų minėtuose namuose.
7. Ieškovės sudaryta Šilumos apskaitos prietaisų tyrimo komisija 2016 m. sausio 14 d. surašė defektų aktą dėl sugadinto daugiabučiame name Kaune, Tvirtovės al. 17, šilumos apskaitos prietaiso (nutrauktas grąžinamojo šilumnešio temperatūros jutiklio laidas). Dėl šio sugadinimo ieškovė patyrė 130,74 Eur žalos. Šilumos apskaitos prietaisų tyrimo komisija 2016 m. kovo 31 d. surašė defektų aktą dėl sugadinto daugiabučiame name Kaune, Šiaurės pr. 6, šilumos apskaitos prietaiso (prietaisas užpiltas vandeniu), dėl šio sugadinimo ieškovė patyrė 275,46 Eur žalos. Šilumos apskaitos prietaisų tyrimo komisija surašė 2016 m. birželio 2 d. defektų aktą dėl apskaitos prietaiso Kaune, Medvėgalio g. 9, sugadinimo (nutrauktas grąžinamojo šilumnešio temperatūros jutiklio laidas), dėl šio sugadinimo ieškovė patyrė 131,48 Eur žalos. Šilumos apskaitos prietaisų tyrimo komisija 2016 m. lapkričio 10 d. surašė defektų aktą dėl šilumos apskaitos prietaiso Kaune, Savanorių pr. 119, sugadinimo (pažeistas tiekiamojo šilumnešio temperatūros jutiklio laidas), dėl šio sugadinimo ieškovė patyrė 128,43 Eur žalos. Ieškovė pareiškė atsakovei pretenzijas (2016 m. vasario 3 d. pretenziją dėl 130,74 Eur, 2016 m. gegužės 16 d. pretenziją dėl 275,46 Eur, 2016 m. liepos 19 d. pretenziją dėl 131,48 Eur, 2016 m. gruodžio 23 d. pretenziją dėl 128,43 Eur žalos atlyginimo), tačiau atsakovė žalos neatlygino nurodydama, kad šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka tretieji asmenys.
8. Iš 2019 m. birželio 19 d. statinių apžiūros aktų nustatyta, kad pastatų Kaune, Medvėgalio g. 9, Tvirtovės al. 17, Šiaurės pr. 6, Savanorių pr. 119, laiptinių rūsiai rakinami, šilumos punktų durys užrakintos.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovė, kaip pastatų bendrojo naudojimo objektų administratorė, neužtikrino pastatų bendrojo naudojimo patalpose – šilumos punktuose įrengtų ieškovei priklausančių šilumos apskaitos prietaisų saugumo, apsaugos ir tinkamų jų darbui aplinkos sąlygų, t. y. kad atsakovė pažeidė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 58 ir 144.9 punktuose bei Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 3 ir 4.3 punktuose imperatyviai nustatytas pareigas. Prietaisų sugadinimo faktas savaime neįrodo atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumo. Teisės aktuose nustatytos administratoriaus pareigos nepatvirtina besąlyginės jo atsakomybės už administruojamuose namuose įrengtų prietaisų sugadinimą.
10. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 58 punktą už šilumos tiekėjui priklausančių, bet įrengtų daugiabučio pastato bendrojo naudojimo patalpose atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų ir neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų saugumą atsako butų ir kitų patalpų savininkai bei bendrojo naudojimo objektus administruojantis valdytojas (šiuo atveju atsakovė); pagal 144.9 punktą – pastato valdytojas (šiuo atveju atsakovė) privalo užtikrinti pastato teritorijoje ir patalpose šilumos tiekėjui priklausančių šilumos įrenginių, statinių, komunikacijų bei atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų apsaugą bei tinkamas jų darbui aplinkos sąlygas, atlyginti žalą, padarytą dėl netinkamos apsaugos ar aplinkos sąlygų. Tyčinio sugadinimo, plombų pažeidimo, netinkamos priežiūros ir (ar) neteisėto šilumos vartojimo atveju atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso ar neatsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso įsigijimo ar remonto ir įrengimo išlaidas pagal šilumos tiekėjo pateiktą sąskaitą apmoka kaltoji šalis įstatymų nustatyta tvarka.
11. Teismas nusprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė (jos darbuotojai) tyčia sugadino šilumos apskaitos prietaisus ar netinkamai juos prižiūrėjo, neužtikrino patalpose ieškovei priklausančių šilumos įrenginių, statinių, komunikacijų bei atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų apsaugos ir tinkamų jų darbui aplinkos sąlygų. Atsakovės pateikti 2019 m. birželio 19 d. statinių apžiūros aktai patvirtina, kad atsakovė imasi pakankamų priemonių šilumos apskaitos prietaisų saugumui užtikrinti (laiptinių rūsių ir šilumos punktų durys rakinamos). Būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti faktus, kad administratorė neatliko priežiūros ar kitų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė privalo įrodyti konkrečius veiksmus, kurių neatlikimas nulėmė žalos atsiradimą. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei kitų deliktinės atsakomybės sąlygų.
12. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.
13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškinyje įvardytuose daugiabučiuose namuose šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisai buvo pavesti eksploatuoti, prižiūrėti ir aptarnauti tretiesiems asmenims UAB „Santermita“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“; šie asmenys prisiėmė atsakomybę už tinkamą šilumos apskaitos prietaisų būklę ir veikimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šilumos apskaitos prietaisai buvo sugadinti, aplieti vandeniu dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų. Dėl to nepripažintina, kad atsakovė neužtikrino tinkamo šilumos apskaitos prietaisų saugumo ir apsaugos bei tinkamų jų darbui aplinkos sąlygų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pastatų administratorė (atsakovė) buvo sudariusi šilumos sistemų priežiūros sutartis su prižiūrėtojais (trečiaisiais asmenimis) ir pavedusi jiems atsakomybę už apskaitos prietaisus, atsakovės neteisėtas (ne)veikimas nenustatytas, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, šilumos punktų priežiūrą, nenukrypo nuo teismų praktikos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nuostatų 4.3 punkte įtvirtinta, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, organizuoja namo techninę priežiūrą. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 58 punkte nustatyta, kad už šilumos tiekėjui priklausančių, bet įrengtų pastato savininko, pastato butų arba patalpų savininko patalpose šilumos apskaitos prietaisų saugumą atsako šių patalpų savininkas, o už įrengtų daugiabučio pastato bendrojo naudojimo patalpose saugumą atsako butų ir kitų patalpų savininkai bei bendrojo naudojimo objektus administruojantis valdytojas; Taisyklių 144.9 punkte nustatyta pastato valdytojo pareiga užtikrinti pastato teritorijoje ir patalpose šilumos tiekėjui priklausančių šilumos įrenginių, statinių, komunikacijų bei atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų apsaugą bei tinkamas jų darbui aplinkos sąlygas, atlyginti žalą, padarytą dėl netinkamos apsaugos ar aplinkos sąlygų. Taigi teisės aktai patvirtina administratoriaus atsakomybę už jo administruojamuose pastatuose įrengtų šilumos apskaitos prietaisų sugadinimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip pastatų administratorė, neužtikrino bendrojo naudojimo patalpose įrengtų ieškovei nuosavybės teise priklausančių šilumos apskaitos prietaisų saugumo, apsaugos bei tinkamų jų darbui aplinkos sąlygų ir tokiais savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pažeidė įvardytas teisės nuostatas.
15.2. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalį šilumos tiekėjas negali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju). Taigi ieškovei draudžiama prižiūrėti šilumos punktus ir šilumos apskaitos prietaisus, ji negali apsaugoti šilumos apskaitos prietaisų, o dėl jų apsaugos bei jų veikimui reikalingų tinkamų sąlygų užtikrinimo atsakinga pastatų administratorė. Priemones pastatų šilumos punktams apsaugoti turi pasirinkti pati atsakovė, todėl ji turi įrodyti, kad ėmėsi tokių priemonių ir jos buvo pakankamos. Vien šilumos apskaitos prietaisų sugadinimo atvejai leidžia konstatuoti, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas. Pažymėta, kad trimis atvejais (pastatuose Tvirtovės al. 17, Medvėgalio g. 9 ir Savanorių pr. 119) šilumos apskaitos prietaisai buvo sugadinti aktyviais neteisėtais veiksmais (nutraukti ar pažeisti šilumos apskaitos prietaisų temperatūros jutiklių laidai), o tai patvirtina, jog atsakovė neužtikrino, kad į minėtas patalpas nepatektų pašaliniai asmenys, arba pati atsakovė (jos darbuotojai) tuos šilumos apskaitos prietaisus sugadino. Kitu atveju pastate Šiaurės pr. 6 įrengtas šilumos apskaitos prietaisas buvo užpiltas vandeniu, taigi nebuvo užtikrintos saugios ir tinkamos šilumos apskaitos prietaiso darbui aplinkos sąlygos.
15.3. Taisyklių 58 ir 144.9 punktuose nustatyta pareiga administratoriui užtikrinti šilumos apskaitos prietaisų saugumą ir apsaugą turėtų būti vertinama kaip atitinkanti pasaugos teisinį santykį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.832 straipsnio 1 dalis). Atsakovei buvo perduoti saugoti pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles šilumos apskaitos prietaisai, todėl ji privalėjo imtis visų jai prieinamų priemonių, kad užtikrintų jų išsaugojimą, rūpintis jais kaip savo daiktais, atitinkamai jai kyla pareiga atsakyti už jų sugadinimą visais atvejais, net ir nesant jos kaltės.
15.4. Ieškovė pažymi, kad nors teismai nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau šios sąlygos byloje yra įrodytos: dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovė patyrė 666,11 Eur žalos, kurią įrodo defektų aktai ir sugadintų šilumos apskaitos prietaisų remonto išlaidos pagal atsakovei pateiktas lokalines sąmatas; tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (nuostolių) dėl šilumos apskaitos prietaisų sugadinimo yra priežastinis ryšys (atsakovės neteisėtas neveikimas tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą). Nors ieškovė neprivalo įrodinėti atsakovės kaltės (ji preziumuojama), tačiau iš byloje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad dėl atsiradusios žalos (nuostolių) kalta atsakovė, nes ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi bei nesiėmė reikalingų veiksmų.
15.5. Teismai nepagrįstai nurodė, kad žala gali būti išieškoma ne iš atsakovės, o iš šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų (trečiųjų asmenų UAB „Santermita“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“). Byloje pateiktos šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartys su prižiūrėtojais sukuria teises ir pareigas šias sutartis sudariusioms šalims (sutarčių uždarumo principas) ir abstrakčiai nustato, kad prižiūrėtojai atsako už nuostolius, patirtus užsakovo, butų ir kitų patalpų savininkų ar kitų trečiųjų asmenų, jeigu tokie nuostoliai atsirado dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė neturi tiesioginių teisinių santykių su minėtais prižiūrėtojais, nėra sudariusi su jais sutarčių, juolab kad Taisyklių 58 bei 144.9 punktuose tokia pareiga nustatyta atsakovei, todėl atsakingu subjektu už žalą turi būti laikoma atsakovė.
15.6. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), nes išvadas padarė neįvertinęs visų į bylą pateiktų įrodymų ir ieškovės nurodytų argumentų, nepasisakydamas dėl jų, padarydamas išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas netinkamai įvertino atsakovės byloje pateiktus 2019 m. birželio 19 d. statinių apžiūros aktus, kaip patvirtinančius tinkamą atsakovės pareigos vykdymą (laiptinių rūsių ir šilumos punktų durų rakinimą). Šilumos apskaitos prietaisai buvo sugadinti 2016 m., o minėtuose aktuose nurodyta, kad pastatų laiptinių rūsiai rakinami ir šilumos punktų durys užrakintos pastatų apžiūros dieną – 2019 m. birželio 19 d. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad iki šilumos apskaitos prietaisų sugadinimo 2016 m. ėmėsi pakankamų priemonių jų saugumui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl neįvertino atsakovės pateiktų 2019 m. birželio 19 d. statinių apžiūros aktų ir ieškovės argumentų įrodomosios reikšmės, taigi neįvykdė pareigos motyvuoti savo nutartį.
16. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Taisyklių 144.1 punkte, patikslinančiame Taisyklių 58 punktą, nustatyta, kad šilumos įrenginius administratorius turi prižiūrėti pats arba sudaryti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį su juridiniu asmeniu, turinčiu Inspekcijos leidimą verstis šilumos įrenginių eksploatavimo (priežiūros) veikla. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo teisę sudaryti ir sudarė šilumos sistemų priežiūros sutartis su prižiūrėtojais (trečiaisiais asmenimis), kurie įsipareigojo kvalifikuotai ir kokybiškai vykdyti namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus, atsakyti už tiesioginius nuostolius, padarytus administratoriaus, namo savininkų, kitų name esančių trečiųjų asmenų turtui, jei vykdytojas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Kadangi pastatų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisai buvo pavesti eksploatuoti, prižiūrėti ir aptarnauti tretiesiems asmenims, tai šie asmenys prisiėmė atsakomybę už tinkamą šilumos apskaitos prietaisų būklę ir veikimą. Atsakovė atliko visus jai teisės aktuose nurodytus veiksmus, t. y. organizavo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, su trečiaisiais asmenimis sudarė šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartis ir jų pagrindu pavedė būtent tretiesiems asmenims vykdyti daugiabučių namų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, todėl ji negali būti laikoma atsakinga už ieškovės patirtą žalą.
16.2. Ieškovei padarytą žalą turėtų atlyginti tą padaręs asmuo. Pažymėta, kad nagrinėjamu atveju šilumos apskaitos prietaisus sugadinęs asmuo nebuvo nustatytas nei administracinio, nei baudžiamojo proceso tvarka, nors, atsižvelgiant į šilumos apskaitos prietaisų sugadinimo pobūdį, tikėtina, kad jie buvo sugadinti tyčiniais aktyviais veiksmais. Ieškovė privalo įrodyti konkrečius veiksmus, kurių neatlikimas lėmė žalos atsiradimą. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovės darbuotojai galėjo tyčia sugadinti minėtus prietaisus. Taigi, atsakovės civilinė atsakomybė yra galima tik ta apimtimi, kiek ji susijusi su pastatų bendrojo naudojimo objektų administravimu. Atsakovė neturėjo pareigos užtikrinti ieškovės turto apsaugos, kai šilumos sistemų priežiūrą, vadovaudamasi teisės aktu nuostatomis, buvo pavedusi tretiesiems asmenims. Ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios nei žodinių, nei rašytinių susitarimų dėl ieškovės turto apsaugos, ieškovė niekada nereiškė atsakovei pretenzijų, kad šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techniniai prižiūrėtojai netinkamai vykdo savo pareigas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad laiptinių rūsių ir šilumos punktų durų rakinimas yra laikomas pakankama ir įprasta priemone, kurios imasi šilumos punktus prižiūrintys asmenys, siekdami užtikrinti, kad tretieji asmenys į juos nepatektų. Iki minėtų įvykių nebuvo pagrindo abejoti šilumos apskaitos prietaisų saugumu.
16.3. Teisės aktuose nustatytos atsakovės pareigos nepatvirtina jos besąlyginės atsakomybės už jos administruojamuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų ar kitų asmenų turto, esančio bendrojo naudojimo patalpose, sugadinimą. Atsakovės besąlyginė atsakomybė už tyčinius kitų asmenų veiksmus būtų teisiškai nepagrįsta ir neteisinga.
16.4. Teismas tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad buvo imtasi pakankamų priemonių šilumos apskaitos prietaisų saugumui užtikrinti. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šilumos apskaitos prietaisų sugadinimo metu šilumos punktų durys buvo nerakinamos.
16.5. Atsakovė nelaikytina profesionalia šilumos apskaitos įrenginių saugotoja CK 6.830 straipsnio prasme. Atsakovės vykdoma veikla (bendrojo naudojimo objektų administravimas) griežtai reglamentuojama Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatomis, kuriose nenurodyta, jog viena iš bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos sričių būtų profesionalus saugojimas. Atsakovės civilinė atsakomybė yra galima tik ta apimtimi, kiek ji susijusi su bendrojo naudojimo objektų administravimu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius negali būti laikomas atsakingu už žalą, kuri atsirado dėl kitų asmenų tyčinių neteisėtų veiksmų, priešingu atveju būtų pažeidžiamos ne tik civilinės atsakomybės atsiradimą reglamentuojančios normos, bet ir bendrieji sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.
17. Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Taisyklių bei Šilumos ūkio įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad šilumos įrenginius, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, administratorius turi prižiūrėti pats arba gali sudaryti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį su juridiniu ar fiziniu asmeniu, turinčiu leidimą (atestatą) verstis šilumos įrenginių eksploatavimo (priežiūros) veikla. Nagrinėjamu atveju šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisai buvo pavesti eksploatuoti, prižiūrėti ir aptarnauti tretiesiems asmenims UAB „Santermita“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. UAB „Būsto valda“ atliko visus jai teisės aktuose nustatytus veiksmus, t. y. organizavo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir su trečiaisiais asmenimis sudarė šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartis. Šilumos apskaitos prietaisus sugadinęs asmuo iki šiol nėra nustatytas, nors, atsižvelgiant į šilumos apskaitos prietaisų sugadinimo pobūdį, tikėtina, kad prietaisai buvo sugadinti tyčiniais aktyviais veiksmais. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtus prietaisus galėjo tyčia sugadinti UAB „Būsto valda“, UAB „Santermita“ ar UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ darbuotojai.
17.2. Vien šilumos apskaitos prietaisų sugadinimo faktas nėra pagrindas konstatuoti atsakovės netinkamą pareigų vykdymą. Pastatų laiptinių rūsių ir šilumos punktų durys buvo rakinamos, tai laikoma normalia ir įprasta priemone, siekiant užtikrinti, kad asmenys laisvai negalėtų patekti į minėtas patalpas. Taigi nei atsakovė, nei tretieji asmenys neturėtų būti laikomi besąlygiškai atsakingais už tyčinius kitų asmenų veiksmus.
17.3. Taisyklių 58 ir 144.9 punktuose nustatyta pareiga administratoriui užtikrinti šilumos apskaitos prietaisų saugumą ir apsaugą neturėtų būti vertinama kaip atitinkanti pasaugos teisinį santykį. Atsakovė nelaikytina profesionalia saugotoja CK 6.830 straipsnio prasme, nes jos vykdoma veikla griežtai reglamentuojama Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatomis, kurios neįtvirtina profesionalaus bendrojo naudojimo objektų saugojimo. Tretieji asmenys taip pat nevykdo veiklos, susijusios su profesionaliu saugojimu.
17.4. Ieškovė leistinomis priemonėmis neįrodė, kad dėl UAB „Būsto valda“ ar jos samdomų šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų veiksmų kiltų būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl civilinė atsakomybė šiuo atveju negali atsirasti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų, kai sugadinti šilumos tiekėjui nuosavybės teise priklausantys šilumos apskaitos prietaisai, įrengti daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose esančiuose šilumos punktuose, kuriuos administruoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius
18. Energijos tiekimo civiliniams santykiams dėl jų dalyko ypatumų būdingas sutarties laisvės ribojimas imperatyviu reguliavimu. Šilumos energijos tiekimo santykius, be kita ko, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas (2003 m. gegužės 20 d. Nr. IX-1565) ir lydintieji teisės aktai.
19. Nagrinėjamo ginčo kontekste aktualios Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio nuostatos, kuriomis įtvirtinta šilumos tiekėjo pareiga savo lėšomis įrengti atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrinti jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoti patikrą (16 straipsnio 1 dalis); daugiabučiuose namuose atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo–pardavimo vietoje (16 straipsnio 2 dalis).
20. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 58 punkte nustatyta, kad už šilumos tiekėjui priklausančių, bet įrengtų daugiabučio pastato bendrojo naudojimo patalpose atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų ir neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų saugumą atsako butų ir kitų patalpų savininkai bei bendrojo naudojimo objektus administruojantis valdytojas. Tyčinio sugadinimo, plombų pažeidimo, netinkamos priežiūros ir (ar) neteisėto šilumos vartojimo atveju atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso ar neatsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso įsigijimo ar remonto ir įrengimo išlaidas pagal šilumos tiekėjo pateiktą sąskaitą apmoka kaltoji šalis įstatymų nustatyta tvarka.
21. Pastato valdytojo pareiga užtikrinti pastato teritorijoje ir patalpose šilumos tiekėjui priklausančių šilumos įrenginių, statinių, komunikacijų bei atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų apsaugą bei tinkamas jų darbui aplinkos sąlygas, atlyginti žalą, padarytą dėl netinkamos apsaugos ar aplinkos sąlygų, įtvirtinta ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 144.9 punkte.
22. Taigi, iš Šilumos ūkio įstatyme ir jį lydinčiuose teisės aktuose įtvirtinto reglamentavimo išplaukia, kad: pirma, šilumos tiekėjai privalo šilumos vartotojams priklausančiose patalpose, tenkindami jų interesą gauti šilumos energiją, savo lėšomis įrengti ir laikyti šilumos apskaitos prietaisus; antra, patalpų, kuriose laikomi tiekėjui priklausantys šilumos apskaitos prietaisai, savininkai bei bendrojo naudojimo objektus administruojantis valdytojas turi pareigą juos (prietaisus) saugoti. Daiktinės teisės prasme šilumos apskaitos prietaisai laikytini šilumos tiekėjui nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais (CK 4.2 straipsnio 3 dalis), kurie, vykdant įstatymu nustatytą pareigą, turi būti laikomi kitiems savininkams priklausančiose patalpose (nekilnojamuosiuose daiktuose) (CK 4.2 straipsnio 1, 2 dalys).
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariami teisiniai santykiai atitinka CK 6.830 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pasaugos santykių sampratą, pagal kurią pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą; svarbu pažymėti, kad CK 6.850 straipsnio pagrindu CK skirsnio dėl bendrųjų pasaugos nuostatų (CK 6.830–6.849 straipsniai) taisyklės taip pat taikomos pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą, jeigu įstatymas nenustato ko kita.
24. Pirmiau aptartų nuostatų pagrindu nagrinėjamas ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš ieškovei (šilumos tiekėjui) priklausančių šilumos apskaitos prietaisų neatlygintinos pasaugos santykių, įstatymo pagrindu atsiradusių tarp jos ir atsakovės, daugiabučių namų bendro naudojimo patalpas administruojančios valdytojos. Dėl to atsakomybės už šilumos apskaitos prietaisų sugadinimą klausimui aktualus CK nustatytas pasaugos sutartinių santykių reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika dėl jo aiškinimo ir taikymo.
25. CK 6.832 straipsnyje įtvirtinta saugotojo pareiga imtis visų jam prieinamų priemonių, kad būtų užtikrintas jam perduoto daikto išsaugojimas; jeigu pasauga neatlygintinė, saugotojas privalo rūpintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 straipsnio 3 dalis). Saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą (CK 6.845 straipsnio 1 dalis). Jeigu pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojas atsako už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos; kai pasaugos sutartis neatlygintinė, saugotojas atsako tik esant jo kaltei (CK 6.845 straipsnio 2 dalis).
26. Pasisakydamas dėl turto saugotojo pagal įstatymą civilinės atsakomybės pagrindų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu saugotojas saugo turtą neatlygintinai, tai jo civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais – esant žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008). Žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) privalo įrodyti kreditorius (nuostolių atlyginimo reikalaujantis asmuo). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko (žalą padariusio asmens) kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kaltės prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės prievolės, turi paneigti skolininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018 42 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Dėl saugotojo civilinės atsakomybės prievolės sąlygų kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas; ta aplinkybė, kad paliktas saugoti daiktas neišsaugotas, objektyviai rodo, kad saugotojas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Kai turtas prarastas, žala suprantama kaip netekto, neišsaugoto turto vertė. Nuostoliai tokiu atveju atsiranda dėl turto praradimo, t. y. kaip turto neišsaugojimo tiesioginė pasekmė, todėl yra priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008).
28. Civilinės atsakomybės atveju kaltės sampratą apibrėžia CK 6.248 straipsnio 3 dalis: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kasacinio teismo išaiškinta, kad saugotojo kaltė – nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš konkrečiomis sąlygomis veikiančio asmens. Neatlygintino saugojimo atveju saugotojo pareiga yra elgtis taip, kaip elgiasi bonus pater familias (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus), t. y. pareiga užtikrinti tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Neatlygintinai saugantis areštuotą turtą asmuo, nors saugojimas ir atsirado įstatymo pagrindu, negali būti atsakingas už bet kokiomis sąlygomis ar aplinkybėmis neišsaugotą daiktą, nes jis negarantuoja turto išsaugojimo ir nėra atsakingas už nuostolius kaip kaltas asmuo vien dėl neišsaugojimo fakto. Jo kaltė – tai nesugebėjimas elgtis taip, kaip turtą saugotų eilinis normalus, atidus ir rūpestingas savininkas, saugantis savo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008).
29. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusių teismų nustatytas žalos faktas: keturi ieškovei priklausančių šilumos apskaitos prietaisų, įrengtų atsakovės administruojamuose daugiabučiuose pastatuose, sugadinimo atvejai, dėl kurių ieškovė patyrė 666,11 Eur nuostolių.
30. Atsakovė atsisakymą atlyginti nuostolius grindžia argumentu, kad neturėjo teisinės pareigos užtikrinti šilumos apskaitos prietaisų saugumo, kadangi šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ieškovės nurodytuose daugiabučiuose pastatuose vykdė tretieji asmenys UAB „Santermita“ arba UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, kurie ir yra atsakingi už žalą. Taigi, atsakovė neigia savo neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą.
31. Pirmosios instancijos teismas anksčiau aptartų (nutarties 19–21 punktai) teisės aktų nuostatų pagrindu pripažino atsakovės teisinę pareigą užtikrinti ieškovės šilumos apskaitos prietaisų saugumą, tačiau nusprendė, kad nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, kadangi ieškovė neįrodė konkrečių atsakovės veiksmų, kurių neatlikimas lėmė žalos atsiradimą ir kuriuos, teismo teigimu, ji privalėjo įrodyti pagal byloje taikytiną įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Pagrįsdamas savo poziciją pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė (jos darbuotojai) tyčia sugadino šilumos apskaitos prietaisus ar netinkamai juos prižiūrėjo, neužtikrino patalpose ieškovei priklausančių šilumos įrenginių, statinių, komunikacijų bei atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų apsaugos ir tinkamų jų darbui aplinkos sąlygų. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti 2019 m. birželio 19 d. statinių apžiūros aktai patvirtina, kad atsakovė imasi pakankamų priemonių šilumos apskaitos prietaisų saugumui užtikrinti (laiptinių rūsių ir šiluminių punktų durys rakinamos). Būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti faktus, kad administratorė neatliko priežiūros ar kitų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti.
32. Apeliacinės instancijos teismas pripažino atsakovės argumentus dėl teisinės šilumos apskaitos prietaisų saugojimo pareigos perėjimo tretiesiems asmenims pagrįstais, konstatavęs, kad atsakovė sudarė šilumos sistemų priežiūros sutartis su trečiaisiais asmenimis, kuriems ir buvo pavesta šilumos punktų priežiūra bei atitinkama atsakomybė; ieškovė neįrodė, kad šilumos apskaitos prietaisai buvo sugadinti dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų.
33. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir dėl to – jos prievolės atlyginti žalą, neteisingai aiškino ir taikė materialiuosius įstatymus, dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas dėl ginčo esmės.
34. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturėjo teisinės pareigos užtikrinti administruojamuose pastatuose esančių ieškovės šilumos apskaitos prietaisų saugumo, kadangi buvo sudariusi šilumos pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis su trečiaisiais asmenimis, kaip pastatų šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojais.
35. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje įtvirtinta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) – asmuo, kuris atitinka šio įstatymo keliamus reikalavimus, yra atestuotas nustatyta tvarka ir verčiasi sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla.
36. Šilumos tiekimo santykių reglamentavime (be kita ko, Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnyje, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 141.1 punkte) nustatyta pastato valdytojo teisė pačiam prižiūrėti pastato šildymo ir karšto vandens sistemas arba sudaryti sutartį su pastatų šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoju, tačiau nėra nuostatų, kurių pagrindu būtų galima prieiti prie išvados, kad tuo atveju, kai tokios sutartys sudaromos, prižiūrėtojui pereina ir įstatyme įtvirtinta šilumos apskaitos prietaisų, kaip kilnojamųjų daiktų, pasaugos prievolė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose įtvirtintas pastatų šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojo statusas susijęs su šių sistemų tinkamo funkcionavimo užtikrinimu, bet ne su fizine jas sudarančių daiktų apsauga.
37. Ieškovė pagrįstai teigia, kad byloje pateiktos šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartys, atsakovės sudarytos su trečiaisiais asmenimis, vadovaujantis sutarčių uždarumo principu, sukuria teises ir pareigas šias sutartis sudariusioms šalims, tačiau negali pakeisti tarpusavio teisių ir pareigų tarp atsakovės ir šiose sutartyse nedalyvavusios ieškovės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatyme nustatyta pasaugos pareiga prievolių teisės aspektu vertintina kaip atsakovės skola ir ją atitinkanti ieškovės reikalavimo teisė; pagal imperatyvų CK 6.116 straipsnyje nustatytą reglamentavimą perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Kreditoriaus sutikimo nebuvimas tokį susitarimą daro negaliojantį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2020 32, 33 punktus).
38. Antra, bylą nagrinėję teismai neteisingai nusprendė dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės, kylančios iš pasaugos prievolės pažeidimo, sąlygų. Minėta, kad aplinkybė, jog paliktas saugoti daiktas neišsaugotas, objektyviai rodo, kad saugotojas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus (nutarties 26 punktas). Taigi, pripažinus, kad atsakovė turėjo teisinę pareigą rūpintis šilumos apskaitos prietaisų apsauga ir byloje nustačius jų sugadinimo faktus, konstatuotini atsakovės neteisėti veiksmai.
39. Kaip nurodyta pirmiau, norėdama paneigti savo kaltę atsakovė turi įrodyti, kad saugojo daiktus kaip atidus ir rūpestingas savininkas, saugantis savo turtą (nutarties 27 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės kaltei paneigti nepakankamos 2019 m. birželio 19 d. statinių apžiūros aktuose konstatuotos aplinkybės, kad pastatų laiptinių rūsiai rakinami ir šilumos punktų durys užrakintos. Šiame kontekste svarbu įvertinti tai, kad šilumos apskaitos prietaisų sugadinimo faktai konstatuoti 2016 m., taigi, norėdama paneigti savo kaltę dėl atsiradusios žalos, atsakovė turi įrodyti, kad ėmėsi pakankamų apsaugos priemonių būtent žalos padarymo laiku, o tokių įrodymų byloje nėra.
40. Šilumos apskaitos prietaisų sugadinimo faktų ir nuostolių dydžio atsakovė neginčijo, taigi, byloje konstatuota žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Pripažinus, kad atsakovė pažeidė pareigą apsaugoti daiktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, konstatuotina, jog nustatytas pakankamas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovė nepaneigė savo kaltės dėl atsiradusios žalos.
41. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad byloje nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys teismų nepagrįstai atmestas. Kadangi ginčo sprendimui iš esmės reikšmingos aplinkybės byloje nustatytos, šalys turėjo galimybę ir teikė argumentus dėl ginčo sprendimui taikytinų teisės normų, skundžiami procesiniai sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas ieškovės ieškinį tenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Panaikinus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 5 dalis), be to, paskirstytinos kasaciniame teisme susidariusios bylinėjimosi išlaidos.
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
44. Byloje pateiktų mokėjimo dokumentų duomenimis, ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 15 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą, t. y. iš viso patyrė 45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat kasaciniame teisme nepateikta. Taigi iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
45. Kasacinis teismas turėjo 12,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ (j. a. k. 235014830) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ (j. a. k. 132125543) 666,11 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis Eur 11 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 666,11 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ (j. a. k. 235014830) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ (j. a. k. 132125543) 45 (keturiasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ (j. a. k. 132125543) 12,32 Eur (dvylika Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
