Civilinė byla Nr. 3K-3-249-611/2020
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00076-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.6.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. L. (V. L.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Baltarusijos Respublikos Gardino srities vykdomojo komiteto vyriausiosios finansų valdybos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą; suinteresuotas asmuo – V. L.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių informavimą apie teismo procesą ir procesinių dokumentų įteikimą atsakovui aiškinimo ir taikymo sprendžiant dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagal dvišalę tarptautinę sutartį.
2. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-10')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-10">2-10</a>85/14 dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininko V. L..
3. Prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimu Baltarusijos Respublikos teismas nusprendė išieškoti iš V. L. 408 103 957 800 rublių.
II. Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo esmė
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-10')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-10">2-10</a>85/14.
5. Teismas nusprendė, jog pareiškėja pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė tarptautinė sutartis) inicijuoti reikalingus dokumentus. Teismas netenkino suinteresuoto asmens prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išspręstas jo Baltarusijos Respublikos generaliniam prokurorui pateiktas prašymas, atnaujinus procesą byloje, suderinti Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą su galiojančiais teisės aktais. Teismas vertino, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių nurodomo prašymo pateikimą Baltarusijos Respublikos generalinei prokuratūrai bei tokio prašymo nagrinėjimą, taigi šios aplinkybės nebuvo laikytos pakankamais įrodymais, paneigiančiais pareiškėjos pateiktus dokumentus dėl prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Byloje taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad dėl suinteresuoto asmens kreipimosi į Baltarusijos Respublikos generalinę prokuratūrą yra panaikintas (ar galėtų būti panaikintas) prašomo pripažinti teismo sprendimo galiojimas.
6. Vertindamas pateiktą prašymą teismas pripažino nepagrįstais suinteresuoto asmens teiginius, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-10')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-10">2-10</a>85/14 nagrinėjimą. Teismas pabrėžė, jog pareiškėja teismui pateikė duomenis, kad Baltarusijos Respublikos Oktiabrsko rajono teismas V. L. apie civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-10')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-10">2-10</a>85/14 nagrinėjimą pranešė remdamasis Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Baltarusijos Respublikos CPK) 148 straipsniu, nustatančiu, kad jeigu yra nežinoma faktinė atsakovo buvimo vieta, teismas pradeda bylos nagrinėjimą, gavęs teismo šaukimą ar pranešimą su žyma, kuri patvirtina, kad juos gavo organizacija, atliekanti gyvenamųjų namų fondo eksploatavimą ir (ar) teikianti gyvenamųjų namų komunalines paslaugas, vietinės valdžios ar savivaldybės institucija paskutinėje atsakovo gyvenamojoje vietoje. Teismas sprendė, jog procesas Baltarusijos Respublikos teisme buvo pradėtas pripažinus, kad procesiniai dokumentai, kuriais suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, buvo įteikti laikantis teisės aktų reikalavimų. Byloje esantys duomenys taip pat leido spręsti, kad toks informavimo apie pradėtą procesą būdas sudarė suinteresuotam asmeniui galimybes dalyvauti teisminiame procese, susipažinti su jo atžvilgiu priimtais procesiniais dokumentais (Dvišalės tarptautinės sutarties 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
7. Teismas nenustatė pagrindų atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą, nurodęs, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje anksčiau nebuvo priimtas sprendimas, nebuvo pradėtas procesas byloje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių (Dvišalės tarptautinės sutarties 59 straipsnio 3 punktas), taip pat neegzistuoja aplinkybių, leidžiančių teigti, kad byla priklausytų išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, o priimtas sprendimas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.
8. Suinteresuoto asmens teiginiai, kad jis Lietuvos Respublikoje neturi turto, iš kurio būtų galima atlikti išieškojimą pagal prašomą pripažinti ir vykdyti užsienio teismo sprendimą, nesudarė pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymo. Teismas pabrėžė, jog priverstinių išieškojimų veiksmų inicijavimas yra išimtinė išieškotojo teisė, todėl jis yra laisvas pasirinkti, kaip įgyvendinti jam vykdomuoju dokumentu suteiktą teisę ir ar jį pateikti vykdyti. Be to, pareiškėjos pateikti įrodymai bei baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNDIxLTU3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-421-576/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-421-576/2019">1S-421-576/2019</a> medžiaga patvirtino, kad Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos taiko laikiną V. L. priklausančių lėšų, esančių elektroninės mokėjimo sistemos „Webmoney“ sąskaitose, nuosavybės teisių apribojimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Suinteresuotas asmuo kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-10')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-10">2-10</a>85/14. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Dvišalės tarptautinės sutarties 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog gali būti atsisakoma pripažinti teismo sprendimą ar leisti jį vykdyti, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu Dvišalės tarptautinės sutarties nuostatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad šios normos turinys turi būti aiškinamas kitų Dvišalės tarptautinės sutarties normų, be kita ko, Dvišalės tarptautinės sutarties 55 straipsnio, nustatančio prašymo leisti vykdyti sprendimą nagrinėjimo būtinąsias prielaidas, kontekste. Vienas iš būtinų prašymo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą priedų yra dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą (Dvišalės tarptautinės sutarties 55 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai lemia, jog taikant nurodytą atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindą būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį teismo procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000). Šie išaiškinimai šiuo atveju lėmė teismo pareigą nustatyti ne tai, ar būdas, kuriuo Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismas ėmėsi pranešti atsakovui apie jam pareikštą ieškinį, atitiko Baltarusijos Respublikos CPK, bet ar tokiu būdu V. L. buvo ar galėjo būti realiai informuotas apie vykstantį teismo procesą. Šiuo atveju teismas nurodytų aplinkybių nesiaiškino.
9.2. Nagrinėjamu atveju V. L. 2012 m. balandžio 19 d. Minsko miesto Lenino rajono teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 2 dalį, nes vykdė verslą jo neįregistravęs. Baudžiamojoje byloje, kurioje V. L. dalyvavo, ikiteisminiame tyrime ir teisme prokuratūra ar finansinės įstaigos nebuvo pareiškusios civilinio ieškinio. 2014 m. priimto nuosprendžio pagrindu Baltarusijos Respublikos Gardino miesto prokuratūra valstybės interesais pareiškė V. L. ir kitiems nuteistiesiems ieškinį dėl tariamai nepagrįsto praturtėjimo, tačiau apie ieškinio pareiškimą, bylos nagrinėjimą, Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą, kuriuo šis ieškinys buvo tenkintas, V. L. nežinojo, nes šaukimo iš teismo negavo. Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo teisėjos Š. Ž. G. pasirašyta pažyma ir raštas, adresuotas gyvenamųjų namų eksploatavimo tarnybai (GNET) Nr. (duomenys neskelbtini), ne tik nepatvirtina aplinkybės, jog V. L. buvo informuotas apie pradėtą civilinį procesą, bet ir leidžia teigti, kad tokio informavimo ir nebuvo siekiama.
9.3. Pagal Baltarusijos Respublikos CPK 143 straipsnį asmenų, teisiškai suinteresuotų bylos baigtimi, informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą ar procesinių veiksmų atlikimą, taip pat liudytojų, ekspertų, specialistų ir vertėjų kvietimas į teismą atliekamas teismo šaukimu. Prireikus civilinio proceso dalyviai gali būti informuojami arba iškviečiami registruotu laišku su pranešimu apie pristatymą, telefono žinute ar telegrama, SMS žinute, faksimiliniu ryšiu, pasauliniu kompiuterių tinklu – internetu, įskaitant el. paštą, taip pat kitomis ryšio priemonėmis. Teismo šaukimas ar kitas pranešimas įteikiamas paštu asmeniui, kuriam pranešama arba kuris kviečiamas, byloje dalyvaujančios civilinio proceso šalies ar kito dalyvio nurodytu adresu. Jei pilietis faktiškai negyvena teismo nurodytu adresu, į jo darbo vietą gali būti išsiųstas šaukimas ar kitas pranešimas. Pagal Baltarusijos Respublikos CPK 146 ir 1461 straipsnių nuostatas teismo šaukimas pirmiausia siunčiamas registruotu paštu pagal piliečio gyvenamąją vietą ar į jo darbovietę, kur įteikiamas jam asmeniškai, o jo nesant – kartu su juo gyvenantiems asmenims arba darbovietės administracijai. Asmens atsisakymas priimti šaukimą vertinamas kaip tinkamas informavimas apie teismo posėdį. Butas, kuriame 2014 m. gyveno ir gyvena V. L., priklauso jo motinai, ji ten nuolat gyveno, iki šiol gyvena ir paprastai būna namuose. Jei teismas registruotu paštu būtų siuntęs šaukimą V. L. pagal jo gyvenamąją vietą, šaukimas būtų buvęs įteiktas arba jam asmeniškai, arba jo motinai, o ši būtų informavusi atsakovą apie pareikštą ieškinį ir paskirtą teismo posėdį. Teismui nebuvo pateikta duomenų, jog Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismas būtų išsiuntęs šaukimą pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kad šaukimas būtų buvęs kam nors įteiktas arba būtų buvę atsisakyta jį priimti, kad šaukimas grįžo neįteiktas. Suinteresuoto asmens vertinimu, Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismas nebuvo suinteresuotas informuoti jo apie pareikštą ieškinį ir siekė išnagrinėti civilinę bylą jam nedalyvaujant. Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo teisėjos Š. Ž. G. pasirašytoje pažymoje nurodyta, kad teismas vadovavosi Baltarusijos Respublikos CPK 148 straipsniu ir siuntė šaukimą per GNET Nr. (duomenys neskelbtini), nes nebuvo žinoma V. L. faktinė buvimo vieta, tačiau nėra nurodoma aplinkybių, į kurias atsižvelgus buvo darytos tokios išvados bei pasirinktas specialus įteikimo būdas. Taigi byloje nėra pateikta įrodymų, kad V. L. nepavyko informuoti įprastais būdais, nes Baltarusijos Respublikos CPK 148 straipsnio tikslas – sudaryti teismui galimybę pradėti bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai atsakovo buvimo vieta nežinoma. Be to, Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo rašte, adresuotame GNET Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta GNET darbuotojų pareiga įteikti šaukimą V. L. pasirašytinai ir pranešti teismui apie tokį įteikimą, tačiau pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, ar GNET darbuotojai įvykdė pareigą įteikti šį šaukimą.
9.4. Dvišalės tarptautinės sutarties 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia teigti, kad jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad šaukimas jam buvo įteiktas tik viešai paskelbiant arba kitu būdu, pripažinti užsienio teismo priimtą sprendimą galima tik konstatavus tokio informavimo būdo atitiktį kitoms Dvišalės tarptautinės sutarties nuostatoms. Dvišalės tarptautinės sutarties 19 straipsnis įtvirtina pagrindus, kai iš viso atsisakoma teikti teisinę pagalbą. Teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Tarp pamatinių Lietuvos civilinio proceso principų yra teisė būti išklausytam. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, jog teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš suinteresuotų asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Nurodytų principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211/2009">3K-3-211/2009</a>; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2011). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnis iki 2017 m. sausio 1 d. įtvirtino galimybę įteikti procesinius dokumentus namo administracijai, butų eksploatavimo organizacijai ar seniūnijos seniūnui. Įsigaliojus 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymui Nr. XII-2751, šios teisės normos buvo atsisakyta. Tokia įstatymo leidėjo valia sietina su siekiu užtikrinti pagrindinių civilinio proceso principų įgyvendinimą, atsisakant tokių proceso dalyvių informavimo apie bylą būdų, kurie užkerta kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidžia jų teises. Nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai, Konvencijos nuostatos, Lietuvoje galiojantis bylos šalių informavimo apie vykstantį procesą tvarkos reglamentavimas leidžia teigti, kad teismo šaukimų įteikimo būdas, nurodytas Baltarusijos Respublikos CPK 148 straipsnyje, prieštarauja Dvišalės tarptautinės sutarties nuostatoms, pagrindiniams Lietuvos įstatymų principams.
10. Pareiškėja atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti, palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 metų sausio 20 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Pateikti Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo ir Baltarusijos Respublikos tardymo komiteto įrodymai liudija, jog nuo 2012 m. gegužės 4 d. paskelbta V. L. paieška, jam buvo pranešta paskutiniu žinomu teismui gyvenamosios vietos adresu 2014 m. vasario 17 d. ir kovo 26 d., siunčiant teismo šaukimą dėl teisminio nagrinėjimo, paskirto 2014 m. balandžio 4 d., laiko ir vietos (Baltarusijos Respublikos CPK 148 straipsnis). Šiuo atveju nebuvo duomenų apie faktinę V. L. buvimo vietą, jis buvo ieškomas nuo 2012 m. gegužės 4 d., todėl Baltarusijos Respublikos teismas neturėjo galimybės nustatyti tikslios atsakovo buvimo vietos ir pradėjo bylos nagrinėjimą pagal Baltarusijos Respublikos įstatymų reikalavimus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl tinkamo informavimo apie teismo procesą sprendžiant dėl teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagal dvišalę tarptautinę sutartį
11. CPK 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Pagal CPK 810 straipsnio 1 dalį užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu.
12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, tarp jų – piliečių teisių, apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002).
13. Nagrinėjamos bylos atveju Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika yra sudariusios sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, ši sutartis Lietuvos Respublikos Seimo buvo ratifikuota bei Lietuvai įsigaliojo 1992 m. spalio 29 d. Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, turi būti vadovaujamasi minėta Dvišale tarptautine sutartimi.
14. Pagal Dvišalės tarptautinės sutarties 55 straipsnio 2 punktą prie prašymo leisti vykdyti sprendimą būtina pridėti, be kita ko, dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokia formuluotė leidžia teigti, kad teismo šaukimo įteikimo sąlyga yra svarbi ne tuo, kad asmuo informuojamas apie kiekvieną posėdį, o tuo, kad jam pranešama apie vykstantį prieš jį procesą, todėl taikant šį atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindą būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį teismo procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto jam kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000). Asmens informavimas apie jo teisėms ir pareigoms teisinių padarinių turėsiantį teismo procesą yra vienas iš teisės į tinkamą procesą pagrindų. Todėl visuotinai pripažįstama, kad teisė į tinkamą procesą reikalauja informuoti asmenį ir tai atlikti tinkamai – tinkamu būdu ir laiku, užtikrinant realų asmens žinojimą apie inicijuotą teismo procesą ir efektyvią galimybę imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398-421/2017">3K-3-398-421/2017</a>, 35 punktas).
15. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl visiškai identiško turinio aptartajai nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 51 straipsnio 3 punkte, yra išaiškinęs, kad nuostata „bent vieną kartą įteiktas teismo šaukimas“ turi būti aiškinama ne tik lingvistiškai, pažodžiui, bet ir atsižvelgiant į šios normos paskirtį ir tikslus. Reikalavimas dėl teismo šaukimo įteikimo bent vieną kartą iš esmės reiškia reikalavimą užtikrinti asmens teisę žinoti apie jam iškeltą civilinę bylą ir teisę pasisakyti, išdėstyti teismui savo poziciją dėl ieškovo jam keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAzLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-403-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-403-611/2019">e3K-3-403-611/2019</a>, 26 punktas).
16. Dvišalės tarptautinės sutarties 59 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriais remiantis gali būti atsisakyta pripažinti teismo sprendimą ar leisti jį vykdyti. Pagal šios sutarties 59 straipsnio 2 punktą pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakoma, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų. Be to, pagal Dvišalės tarptautinės sutarties 19 straipsnį teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašymą dėl Baltarusijos teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo ir vykdymo nagrinėjantis teismas jį atmesti Dvišalės tarptautinės sutarties 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali tada, kai yra nustatyta, kad asmuo dėl netinkamo informavimo iš viso nedalyvavo teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-375/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-375/2009">3K-3-375/2009</a>).
18. Teisėjų kolegija, pritardama aptartai kasacinio teismo praktikai ir ją plėtodama, pažymi, kad Dvišalėje tarptautinėje sutartyje yra reglamentuoti procesinių dokumentų įteikimo būdai iš vienos susitariančiosios valstybės į kitą, tačiau nėra reglamentuoti klausimai dėl procesinių dokumentų įteikimo tais atvejais, kai jie yra įteikiami atitinkamos susitariančiosios valstybės viduje. Todėl tais atvejais, kai procesiniai dokumentai įteikiami susitariančiosios valstybės viduje, Dvišalės tarptautinės sutarties 55 straipsnio 2 punkte, 59 straipsnio 2 punkte minimas asmens informavimas apie teismo procesą šaukimu turi būti suprantamas kaip informavimas, vykdomas pagal valstybės, dėl kurios teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti kreipiamasi, vidaus teisę, o nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo apie pradėtą prieš jį bylą turėjo būti informuojamas (šaukimas jam įteikiamas ar kitaip informuojama) pagal Baltarusijos Respublikos vidaus teisę.
19. Tačiau sprendžiant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie prieš jį pradėtą procesą civilinėje byloje pagal prašančiosios šalies teisę, būtina atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirma, turi būti patikrinama, ar toks informavimas atitinka Lietuvos Respublikos pagrindinius įstatymų principus (Dvišalės tarptautinės sutarties 19 straipsnis). Antra, Lietuvos Respublika yra Konvencijos dalyvė, todėl Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl kitoje valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, turi ne tik vadovautis Dvišale tarptautine sutartimi, bet ir privalo įvertinti, ar toks įteikimas atitinka Konvencijos 6 straipsnio nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, aiškinant šią nuostatą, neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikusi šalis yra Konvencijos dalyvė. Tokia kontrolė turi būti taikoma, nes Konvencija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisės dalis, todėl Konvencijos nuostatų pažeidimas turi būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos pagrindinių įstatymų principų neatitikimas ir tai atitinka Dvišalės tarptautinės sutarties 19 straipsnyje įtvirtintą teisinės pagalbos neteikimo pagrindą.
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog tinkamas Konvencijos įgyvendinimas ar Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymų principai yra Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos turinio elementai, išaiškina, jog teismas, spręsdamas dėl kitoje valstybėje išduoto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, privalo šios nutarties 19 punkte aptartus aspektus patikrinti ex officio (pagal pareigas).
21. EŽTT, nagrinėdamas bylas Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją bei Aždajić prieš Slovėniją, nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos kaip atsisakiusios savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, 80 punktą; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, 53 punktą). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas kaip atsisakęs teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. jau cituotų Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją 87, 106 punktus; Aždajić prieš Slovėniją 58 punktą). EŽTT pabrėžė, kad aptariamu atveju pirmiausia bus analizuojama, ar valdžios institucijos ėmėsi būtinų priemonių pareiškėjui apie inicijuotą civilinį procesą informuoti ir ar pareiškėjas atsisakė savo teisės. Jei šios teisės nebuvo atsisakyta, bus sprendžiama, ar nacionalinė teisė suteikė pareiškėjui tinkamų priemonių naujam bylos nagrinėjimui, kuris atitiktų rungimosi principą, užtikrinti.
22. EŽTT Didžioji kolegija 2016 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Avotinš prieš Latviją pakartojo anksčiau suformuotą praktiką, kad kalbant apie ginčus, kurių baigtis turi lemiamos įtakos civilinėms teisėms, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis taikoma galutinių užsienio teismo sprendimų vykdymui (žr. 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, 96 punktą ir jame cituojamą praktiką).
23. EŽTT nurodė, kad sprendimas vykdyti užsienio teismo sprendimą negali būti laikomas suderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jis buvo priimtas nesuteikus pralaimėjusiai šaliai jokių galimybių veiksmingai pareikšti skundą dėl nesąžiningo proceso byloje, kurioje priimtas sprendimas, kilmės valstybėje arba valstybėje, į kurią kreipiamasi. EŽTT priminė, kad jis visada taikė bendrąjį principą, pagal kurį teismas, nagrinėjantis prašymą pripažinti ir vykdyti užsienio teismo sprendimą, negali patenkinti prašymo, prieš tai neatlikęs tam tikros šio sprendimo peržiūros, vertindamas teisingo bylos nagrinėjimo garantijas; šios peržiūros intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo bylos pobūdžio (žr. 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, 98 punktą ir jame cituojamą praktiką).
24. EŽTT pabrėžia, kad rungimosi principas ir šalių lygiateisiškumo principas, kurie yra glaudžiai susiję, yra fundamentalūs „sąžiningo bylos nagrinėjimo“ sąvokos komponentai, kaip apibrėžta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Jie reikalauja „sąžiningos pusiausvyros“ tarp šalių: kiekvienai šaliai turi būti suteikta tinkama galimybė pristatyti savo argumentus tokiomis sąlygomis, kurios nelemtų esminio nepalankumo prieš savo oponentą ar oponentus. Šie principai, apimantys visus susitariančiųjų valstybių proceso teisės aspektus, taip pat taikomi konkrečioje teismo dokumentų įteikimo šalims srityje, nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama kaip nurodanti konkrečią dokumentų įteikimo formą (žr. 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, 119 punktą ir jame cituojamą praktiką).
25. Bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, jog pareiškėja pateikė Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo išduotą pažymą apie tai, kad V. L. buvo tinkamai informuotas apie teisminį procesą. Taip pat nustatė, kad Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismas suinteresuotam V. L. apie civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-10')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-10">2-10</a>85/14 nagrinėjimą pranešė pagal Baltarusijos Respublikos CPK 148 straipsnį, pagal kurį, jeigu nežinoma faktinė atsakovo buvimo vieta, teismas pradeda bylos nagrinėjimą, gavęs teismo šaukimą ar pranešimą su žyma, kuri patvirtina, kad juos gavo organizacija, atliekanti gyvenamųjų namų fondo eksploatavimą ir (ar) teikianti gyvenamųjų namų komunalines paslaugas, vietinės valdžios ar savivaldybės institucija paskutinėje atsakovo gyvenamojoje vietoje.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjame byloje pareiškėjos pateiktame Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo pranešime (kuriuo suinteresuotas asmuo buvo informuojamas apie prieš jį pradėtą bylą) Gyvenamųjų namų eksploatavimo tarnybai nurodoma, jog pranešimą apie šaukimo įteikimą (patvirtinimą) suinteresuotam asmeniui būtina grąžinti teismui iki 2014 m. balandžio 3 d. Teismas šiuo atveju nevertino ir nenustatė, ar minėta tarnyba šaukimą įteikė suinteresuotam asmeniui, ar jam buvo sudarytos sąlygos realiai būti informuotam apie vykstantį teisminį procesą. Šias aplinkybes iš naujo nagrinėdamas bylą turi nustatyti ir įvertinti Lietuvos apeliacinis teismas.
27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šaukimo, skirto suinteresuotam asmeniui, įteikimas Gyvenamųjų namų eksploatavimo tarnybai, neturint duomenų, kad ši tarnyba šaukimą įteikė suinteresuotam asmeniui, savaime negali būti prilyginamas realiam suinteresuoto asmens informavimui apie teismo procesą. Tokiomis aplinkybėmis informavimas apie teismo procesą turėtų būti prilyginamas formaliajam įteikimui, o tai praktiškai savo pobūdžiu yra lygiavertiška viešam įteikimui.
28. Šiuo atveju taip pat būtina atsižvelgti į EŽTT pateiktus išaiškinimus, jog formalus dokumento išsiuntimas, neįsitikinant, ar jis pasieks adresatą laiku, negali būti laikoma tinkamu informavimu (žr. 2012 m. kovo 1 d. sprendimo byloje Kolegovy prieš Rusiją, peticijos Nr. 15226/05, 40 punktą).
29. Kartu EŽTT praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo atžvilgiu EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr. jau cituoto Gakharia prieš Gruziją 34 punktą; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, 26 punktą). Tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (ten pat; taip pat žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) cituoto Zavodnik prieš Slovėniją 72 punktą). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. cituotų Zavodnik prieš Slovėniją 73 punktą; Karakutsya prieš Ukrainą 44 punktą).
30. Pažymėtina ir tai, kad, be valdžios institucijų elgesio, EŽTT vertina ir paties pareiškėjo veiksmus. Konvencijos 6 straipsnis neužkerta kelio asmeniui laisva valia atsisakyti teisingo teismo garantijų. Tiesa, toks atsisakymas turi būti nustatytas aiškiai (nedviprasmiškai) ir lydimas minimalių garantijų, kurios atitiktų jo svarbą ir neprieštarautų viešajam interesui (žr., pvz., jau cituoto Gyuleva prieš Bulgariją 36 punktą).
31. Atsižvelgiant į pateiktus išaiškinimus vertintina, jog situacija dėl šaukimo, skirto suinteresuotam asmeniui, įteikimo Gyvenamųjų namų eksploatavimo tarnybai, tačiau nesant duomenų, kad ši tarnyba šaukimą įteikė suinteresuotam asmeniui, turėtų būti prilyginama Dvišalės tarptautinės sutarties 59 straipsnio 2 punkte įtvirtintam teismo sprendimo nepripažinimo pagrindui, kai atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad šaukimas jam buvo įteiktas tik viešai paskelbiant.
32. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas šiuo atveju turėtų įvertinti, ar pareiškėja pateikė įrodymus, jog bandė suinteresuotą asmenį apie teismo procesą informuoti asmeniškai ar kitokiu būdu jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje kitiems kartu gyvenantiems šeimos nariams, kad suinteresuotas asmuo turėtų galimybę veiksmingai apginti savo teises Baltarusijos Respublikos teismuose peržiūrint bylą iš naujo ir užtikrinant asmenų rungimąsi procese pagal vidaus teisę. Tik toks aptartas suinteresuoto asmens informavimas apie prieš jį pradėtą civilinę bylą atitiktų Konvencijos 6 straipsnio keliamus imperatyvus dėl teisingo bylos nagrinėjimo garantijų užtikrinimo. Tokių įrodymų nebuvimas sudarytų pagrindą nebendradarbiauti pagal Dvišalės tarptautinės sutarties 19 straipsnį.
33. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartais motyvus, sprendžia, jog kasacine tvarka skundžiamą nutartį priėmęs teismas, pripažindamas ir leisdamas vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė Dvišalės tarptautinės sutarties 19 straipsnio, 59 straipsnio 2 punkto nuostatas, formaliai vertino suinteresuoto asmens informavimą apie vykstantį teismo procesą.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, sprendžia, jog Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Dvišalės tarptautinės sutarties 19 straipsnio, 59 straipsnio 2 punkto nuostatas. Pateiktų išaiškinimų kontekste siekiant įvertinti pareikšto prašymo pagrįstumą būtina nustatyti šios nutarties 26, 32 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, kurių nustatymas nėra priskirtas kasacinio teismo prerogatyvai. Kasacinis teismas nagrinėja tik teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, šiuo atveju faktinių aplinkybių nustatymas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
35. Remdamasi šiame procesiniame sprendime nurodytais argumentais teisėjų kolegija nusprendžia Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
37. Byloje nebuvo pateikta prašymų atlyginti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
38. Kasacinis teismas turėjo 18,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui, šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
