Dėl teisės normų, reglamentuojančių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, administracinių aktų apskundimo terminus, daikto kvalifikavimą kaip bendrojo naudojimo objekto (pastato konstrukcijos) (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), teisę ginčyti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, nenuginčijus administracinių aktų, kurių pagrindu jos sudarytos, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-29-403/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01771-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.3.4., 2.4.2.10, 3.1.1.2.4, 3.1.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Eglei Berželionytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis Vilnius“ atstovei advokatei Nijolei Vaičiūnaitei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ atstovams advokatei Aušrai Mudėnaitei ir Donatui Jasaičiui,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Kilikevičiui,

trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Zervyna“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Alsunga“ atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Naujasis Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „Liuks NT“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisės gynimo, žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Alsunga“, uždarajai akcinei bendrovei „Elžbietos salonas“, uždarajai akcinei bendrovei „Zervyna“, uždarajai akcinei bendrovei „VA Reals“, uždarajai akcinei bendrovei „Berghoff Baltija“, uždarajai akcinei bendrovei „Pensija“, uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų buitis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui ir F. A..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, administracinių aktų apskundimo terminus, daikto kvalifikavimą kaip bendrojo naudojimo objekto (pastato konstrukcijos) (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), teisę ginčyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, nenuginčijus administracinių aktų, kurių pagrindu jos sudarytos, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė ieškiniu (patikslintu ieškiniu) prašė:

2.1. pripažinti, kad kiti inžineriniai statiniai – įvažiavimas, plotas 346,50 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įvažiavimas), ir kiti inžineriniai statiniai – atraminė siena, tūris 221,79 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau atskirai – Atraminė sienelė, o kartu – Atraminės sienelės), yra administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas K12), bendrojo naudojimo objektas (pastato konstrukcija);

2.2. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2003 m. vasario 3 d. Statinio, kuriam statyti nereikalingas leidimas, pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.10-208 dalį dėl a1 įvažiavimo, kurio bendras plotas 346,50 kv. m, ir a2 – atraminės sienelės, kurios bendras plotas 221,79 kv. m, pripažinimo tinkamais naudoti;

2.3. panaikinti nekilnojamojo daikto – įvažiavimo, plotas 346,50 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisių į jį teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre;

2.4. panaikinti nekilnojamojo daikto – atraminės sienos, tūris 221,79 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisių į jį teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre;

2.5. pripažinti niekine ir negaliojančia 0,1233 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. spalio 31 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2007-1377, notarinio registro Nr. AK-10292, sudarytą UAB „Naujasis Vilnius“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir 2007 m. sutartis);

2.6. pripažinti niekine ir negaliojančia 0,1775 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 31 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-11391 (Nr. 49SUI-(14.49.56.)-72), sudarytą UAB „Naujasis Vilnius“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir 2013 m. sutartis);

2.7. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-2005 dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną sklypą;

2.8. panaikinti atsakovų UAB „Naujasis Vilnius“ ir UAB „Liuks NT“ 2014 m. gruodžio 11 d. sudarytą perdavimo–priėmimo akto dalį dėl statinių – įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atraminės sienos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,1775 ha ploto dalies, kurio ribos atitinka iki žemės sklypų pertvarkymo buvusio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, perdavimo aktą UAB „Liuks NT“;

2.9. priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad ji yra negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 7676,37 kv. m (toliau – ir Patalpos K12), esančių Pastate K12, savininkė. Pastatas K12 stovi žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,7457 ha, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas K12), kurio 0,3127 ha dalį nuomos teise valdo ieškovė. Žemės sklypas K12 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (6976/7457 dalys) ir atsakovei UAB „Liuks NT“ (481/7457).

4. Atsakovei UAB „Liuks NT“ nuosavybės teise priklauso 769,47 kv. m bendro ploto patalpos – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Pastate K12, kurioms eksploatuoti ir yra išskirta bei perleista UAB „Liuks NT“ nuosavybėn 481 kv. m ploto Žemės sklypo K12 dalis. Taip pat atsakovė UAB „Liuks NT“ nuosavybės teise valdo ir gretimą žemės sklypą bei jame esantį viešbutį, esančius (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančias Žemės sklypo K12 dalis įstatymų nustatyta tvarka yra išsinuomoję kiti Pastate K12 esančių patalpų savininkai.

5. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. liepos 10 d. gavo UAB „Inreal GEO“ 2017 m. balandžio 19 d. parengtą Žemės sklypo K12 planą, kuriame UAB „Liuks NT“ prašymu buvo pažymėta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pradėjus aiškintis su Žemės sklypo K12 ir greta esančios teritorijos naudojimu susijusią padėtį, paaiškėjo, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas K14), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, reg. Nr. 44/1670707, prie juridinių faktų yra įregistruota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0yMjU0LTc4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-2254-789/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-2254-789/2016">I-2254-789/2016</a>, kuria patvirtinta taikos sutartis. Susipažinus su šia nutartimi, paaiškėjo, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiami klausimai, susiję su Žemės sklypą K14 kertančio pravažiavimo, kuriuo privažiuojama prie Pastato K12 įvažiavimo į rūsio patalpas, antžemine ir požemine dalimi, jungiančia Konstitucijos prospektą su Upės gatve, ir kuris yra Pastato K12 neatsiejama konstrukcinė dalis (iki ginčijamos 2013 m. sutarties sudarymo tai buvo bendras įvažiavimas (gatvė), per kurį patenkama į Pastatą K12 ir privažiuojama prie pastato K14). Nė vienas Žemės sklypo K12 ir jame esančio Pastato K12 naudotojas į šią bylą nebuvo įtrauktas, todėl negalėjo nieko žinoti apie aplinkybes, susijusias su pravažiavimo teisiniu statusu.

6. Ieškovė nurodė, kad tuo metu jai tapo žinoma, jog atsakovei UAB „Liuks NT“ nuosavybės teise priklauso kiti inžineriniai statiniai – Įvažiavimas ir Atraminės sienelės. Tuometinės savininkės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisės į šį Įvažiavimą ir Atramines sieneles buvo įregistruotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2003 m. vasario 3 d. Statinio, kuriam statyti nereikalingas leidimas, pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.10-208 (toliau – ir Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas) pagrindu. Šis Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo išduotas pastatui – viešbučiui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtam plane 1V7b, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Viešbutis K14). Tačiau po išdavimo aktas buvo papildytas ranka padarytais prierašais „a1- įvažiavimas, bendras plotas 346,50 m2, a2- atraminė sienelė, bendras plotas 221,79 m2“, t. y. nurodyta, kad aktas išduotas ne tik viešbučiui, bet ir Įvažiavimui su Atraminėmis sienelėmis. 2004 m. gegužės 25 d. buvo parengta Įvažiavimo kadastrinių matavimų byla. Ieškovė niekada nedavė jokių sutikimų dėl Įvažiavimo ir Atraminių sienelių registracijos.

7. Ieškovė nurodė, kad Įvažiavimas ir Atraminės sienelės bei atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisė į juos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ieškovės teises ir teisėtus interesus bei kitų Pastato K12 bendraturčių interesus, todėl turi būti panaikintas tiek jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas, tiek ir pati teisinė registracija.

8. Atsakovės UAB „Liuks NT“ nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nepagrįstai, nes nei atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“, nei atsakovė UAB „Liuks NT“ nėra Įvažiavimo ir Atraminių sienelių statytojos, šie ginčo inžineriniai statiniai nėra jokiu funkciniu ryšiu susiję su atsakovės UAB „Liuks NT“ valdomu Viešbučiu K14. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/12937 nurodyta, kad Įvažiavimo ir Atraminių sienelių statybos metai yra 1974 m. Tuo tarpu atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“, kurios nuosavybės teisės įregistruotos į ginčo Įvažiavimą ir Atramines sieneles, buvo įregistruota Juridinių asmenų registre tik 1992 m. gegužės 26 d. (tuo metu bendrovės pavadinimas buvo bendra Lietuvos ir Šveicarijos įmonė „Turistas“). Atsakovės Įvažiavimo ir Atraminių sienelių nestatė nei 1992 m., nei 2003 m., kai buvo išduotas ginčijamas Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

9. Įvažiavimas ir Atraminės sienelės visą laiką buvo ir yra Pastato K12 konstrukcinė dalis – pastato bendrojo naudojimo objektas, kuriuo gali naudotis ir naudojasi Pastato K12 bendraturčiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio pagrindu. Žemės sklypas K12, kuriame yra ieškovės ir trečiųjų asmenų valdomas Pastatas K12, buvo suformuotas taip, kad jis neturi tiesioginio privažiavimo nei iš Konstitucijos pr., nei iš kokios nors kitos gatvės. Analogiškai yra ir su pačiu Pastatu K12 – į Pastato K12 rūsio patalpas yra pastatytas vienintelis įvažiavimas – Įvažiavimas, kuriuo Pastato K12 valdytojai naudojasi nuo 1974 m., norėdami iš Konstitucijos pr. pusės patekti prie pravažiavime esančių dviejų krovininio transporto privažiavimo rampų ir įėjimo į sandėliavimo bei kitos paskirties rūsio patalpas, plane pažymėtas nuo R-100 iki R-185. Kadangi Įvažiavimu yra patenkama į ieškovei priklausančias patalpas, kurių bendras plotas 7676,37 kv. m, esančias ir Pastato K12 rūsiuose, šis Įvažiavimas su Atraminėmis sienelėmis yra fiziškai ir funkciniu ryšiu susijęs su Pastato K12 rūsiais ir yra laikytinas Pastato K12 bendro naudojimo konstrukcija.

10. Ginčo Įvažiavimas ir Atraminės sienelės neturi nei konstrukcinių sąsajų, nei teisiškai reikšmingo funkcinio ryšio su Viešbučiu K14, todėl jie nelaikytini viešbučio dalimi ar jo priklausiniu (CK 4.19 straipsnis). Vien tai, kad Įvažiavimas ir Atraminės sienelės buvo nurodyti Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte kartu su Viešbučiu K14, nereiškia, kad dėl to jie tapo šio viešbučio priklausiniu. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas pats savaime negalėjo būti atsakovės nuosavybės teisių atsiradimo teisinis pagrindas, jis buvo išduotas tik tam, kad statinys galėtų būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad Įvažiavimas ir Atraminės sienelės buvo įregistruoti kaip savarankiški inžineriniai statiniai, nepakeitė jų funkcinės paskirties ir nepaneigė jų sąsajumo su Pastatu K12, kadangi būtent tarp šių statinių yra funkcinis ryšys. Be to, tai, kad Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra papildytas ranka darytais prierašais, kelia abejonių jo teisėtumu.

11. Kadangi Įvažiavimui buvo reikalingas statybos leidimas, todėl ginčo atveju 2003 m. vasario 3 d. Statinio, kuriam statyti nereikalingas leidimas, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.10-208 apskritai negalėjo būti išduotas. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą statybos leidimas buvo nereikalingas tik I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams – ne aukštesnėms kaip 1 m atraminėms sienoms (statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“). Ginčo atveju Atraminių sienelių aukštis yra virš 4 m, todėl ji į I grupės nesudėtingų statinių kategoriją nepatenka. Tai reiškia, kad Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Įvažiavimui ir Atraminėms sienelėms buvo išduotas neteisėtai ir turi būti panaikintas.

12. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo metu atsakovei UAB „Liuks NT“ priklausantis Žemės sklypas K14 buvo suformuotas, prie pradinio atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“ priklausančio žemės sklypo 2007 metais prijungus 0,1233 ha ploto žemės sklypą (toliau – ir Įsiterpęs sklypas 2007), kurį ši atsakovė įsigijo kaip įsiterpusį žemės sklypą 2007 m. sutarties pagrindu, taip pat 2013 m. prijungus 0,1775 ha ploto žemės sklypą (toliau – ir Įsiterpęs sklypas 2013), kurį minėta atsakovė įsigijo kaip įsiterpusį žemės sklypą 2013 m. sutarties pagrindu. Po sujungimo UAB „Naujasis Vilnius“ 2014 m. gruodžio 11 d. Perdavimo–priėmimo aktu perleido Žemės sklypą K14 ir Įvažiavimą su Atraminėmis sienelėmis atsakovei UAB „Liuks NT“. Šiuo metu atsakovė UAB „Liuks NT“ yra Žemės sklypo K14, kurį kerta Įvažiavimas su Atraminėmis sienelėmis, savininkė.

13. Ieškovė ginčijo Įsiterpusių sklypų 2007 ir 2013 pardavimo ne aukciono būdu atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“ sandorius, nes parduoti žemės sklypai neatitiko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 692) patvirtintų Taisyklių 2.15 punkte nurodytų įsiterpusiems žemės sklypams nustatytų reikalavimų ir šiame punkte bei 2.1.1 punkte nustatytų tokių sklypų pardavimo sąlygų, žemės sklypai ribojosi su nesuformuotu valstybiniu žemės plotu, šie sklypai nebuvo laisvi (neužstatyti), be to, žemės sklypuose yra numatyta statyba. Ieškovė nurodė, kad jai ir kitiems tretiesiems asmenims nebuvo pasiūlyta įsigyti įsiterpusių žemės sklypų, nors jie ribojosi su jos nuomojama Žemės sklypo K12 dalimi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

14. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu tenkino ieškinio reikalavimus ir nusprendė:

14.1. panaikinti Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį dėl Įvažiavimo ir Atraminių sienelių pripažinimo tinkamais naudoti;

14.2. panaikinti UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – Įvažiavimą teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre;

14.3. panaikinti UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – Atraminių sienelių teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre;

14.4. pripažinti negaliojančia 2007 m. sutartį, sudarytą UAB „Naujasis Vilnius“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, dėl 0,1233 ha Įsiterpusio sklypo 2007 pirkimo ir pardavimo. Priteisti atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“ iš Lietuvos valstybės 174 574,62 Eur pagal šį sandorį gautų lėšų (restitucija);

14.5. pripažinti negaliojančia 2013 m. sutartį, sudarytą UAB „Naujasis Vilnius“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl 0,1775 ha Įsiterpusio sklypo 2013 pirkimo ir pardavimo. Priteisti atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“ iš Lietuvos valstybės 596 617,24 Eur pagal šį sandorį gautų lėšų (restitucija);

14.6. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-2005 „Dėl žemės sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo sujungimo būdu, servituto nustatymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo prijungtas atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ pagal 2013 m. sutartį įgytas Įsiterpęs sklypas 2013;

14.7. panaikinti atsakovių UAB „Naujasis Vilnius“ ir UAB „Liuks NT“ 2014 m. gruodžio 11 d. sudarytą perdavimo–priėmimo akto dalį dėl statinių – Įvažiavimo ir Atraminių sienelių bei Žemės sklypo K14 0,1775 ha ploto dalies, kurio ribos atitinka iki žemės sklypų pertvarkymo buvusio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, perdavimo aktą UAB „Liuks NT“, kaip nuosavybės perleidimą įmonių atskyrimo būdu patvirtinantį sandorį, priimtą UAB „Naujasis Vilnius“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2014 m. lapkričio 18 d. protokoliniu sprendimu Nr. 2;

14.8. pripažinti, kad kiti inžineriniai statiniai – Įvažiavimas ir Atraminės sienelės yra administracinio Pastato K12 bendrojo naudojimo objektas.

Dėl Įvažiavimo ir Atraminių sienelių teisinio statuso

15. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisė į Įvažiavimą ir Atramines sieneles buvo įregistruota ginčijamo Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Remiantis aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 2 punktu, toks aktas turi dvejopą paskirtį, t. y. patvirtina, kad statybos proceso metu yra sukurtas naujas nekilnojamasis daiktas kaip nuosavybės objektas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), ir patvirtina, kad naujas statinys yra saugus.

16. Teismas sprendė, kad 2003 m. surašytas Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nėra tinkamas atsakovės nuosavybės teisių įrodymas, kadangi ginčo statiniai nebuvo sukurti 2003 m., atsakovė nebuvo šių statinių statytoja, ginčo statiniai, tikėtina, galėjo būti pastatyti 1974 m. Tai, kad atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“ 2003 m. atliko nurodytų inžinerinių statinių remontą, nepatvirtina, kad ji sukūrė nuosavybės teisių objektą ir įgijo nuosavybės teises į jį. Nei atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“, nei ieškovė nepateikė įrodymų, kad, įgyjant nuosavybės teises į patalpas Konstitucijos pr. 12 ir 14 (privatizavimo sandorių pagrindu), joms buvo perduoti kaip savarankiški objektai Įvažiavimas bei Atraminės sienelės. Tai, kad atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“ minėtus daiktus įtraukė į savo apskaitą ir šiuos daiktus naudojo, nepatvirtina jos nuosavybės teisių į šiuos objektus. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurio pagrindu buvo pripažintos ir įregistruotos atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisės į Atramines sieneles ir Įvažiavimą, kaip į savarankiškus nuosavybės objektus, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šis aktas dėl ginčo statinių negalėjo būti išduotas atsakovei, jai nesant minėtų statinių savininke.

17. Teismas, spręsdamas dėl Įvažiavimo ir Atraminių sienelių pripažinimo Pastato K12 bendrojo naudojimo objektu, atmetė atsakovių argumentus, kad Atraminės sienelės ir Įvažiavimas yra savarankiški nekilnojamieji daiktai. Byloje nėra duomenų, kad jie buvo projektuojami kaip savarankiški objektai, jų projektiniai dokumentai neišlikę. Archyviniai duomenys patvirtina, kad požeminio pravažiavimo statybos klausimas buvo sprendžiamas kompleksiškai ir kad šis požeminis pravažiavimas buvo projektuojamas kaip inžinerinis sprendinys, skirtas visiems objektams – viešbučiui „Inturistas“, buitinio aptarnavimo ateljė bei Vilniaus universalinei parduotuvei – aptarnauti.

18. Iš pateiktos buitinio aptarnavimo ateljė (t. y. Pastato K12) projektinės medžiagos teismas nustatė, kad pravažiavimas (jo dalis) buvo projektuojamas kaip šio pastato rūsio sudedamoji dalis. Teismo vertinimu, Įvažiavimas ir Atraminės sienelės, kaip objektai, neturi jokios savarankiškos paskirties ir būtų beprasmiai, vertinant juos be pastato Konstitucijos pr. 12 rūsio patalpų ir pravažiavimo į Upės gatvę. Taip pat ir pravažiavimas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį ir negalėtų būti pripažintas visaverčiu, jei būtų atskirtas nuo Įvažiavimo ir Atraminių sienelių. Atsižvelgdamas į tai, kad viso pravažiavimo priklausomybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas nesprendė dėl šių patalpų statuso ir jų atribojimo tarp skirtingų pastatų, tačiau, remdamasis byloje esančiais įrodymais, pripažino, kad Atraminės sienelės ir Įvažiavimas yra inžineriniai įrenginiai, susiję su Pastate K12 suprojektuotu pravažiavimu ir todėl laikytini šio pastato bendrojo naudojimo objektu.

19. Teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio skundo dėl administracinių aktų ginčijimo padavimo termino taikymo, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamais administraciniais sprendimais yra patvirtinami nuosavybės perleidimo sandoriai, tokių administracinių sprendimų ginčijimui negali būti taikomas trumpesnis senaties terminas nei šių aktų pagrindu sudarytiems civiliniams sandoriams. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 10 metų naikinamojo termino taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, kadangi jis buvo nustatytas tik 2016 m. birželio 2 d. įstatymu Nr. XII-2399, t. y. ieškovės atžvilgiu šis terminas jau buvo pasibaigęs iki įstatymo priėmimo.

20. Kadangi ieškovė nedalyvavo administracinėse procedūrose ir jai nebuvo įteikti ginčijami administraciniai sprendimai, teismas sprendė nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovė yra praleidusi skundo padavimo terminą ar kad apie administracinius sprendimus ieškovė sužinojo anksčiau, nei nurodyta jos teismui pareikštame ieškinyje.

Dėl Įsiterpusių sklypų 2007 ir 2013

21. Teismas pripažino, kad žemės sklypai negalėjo būti parduoti atsakovei kaip įsiterpę žemės sklypai, kadangi neatitiko Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimų bei Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Taisyklių 2.15 punkte nurodytų įsiterpusio žemės sklypo kriterijų ir šiame bei 2.1.1 punktuose nustatytų tokių sklypų pardavimo sąlygų.

22. 0,1233 ha ploto Įsiterpęs sklypas 2007 ribojosi su Žemės sklypu K12, kurio bendras plotas 0,7457 ha ir kurio dalis buvo išnuomota ieškovei ir tretiesiems asmenims. Formuojant įsiterpusį valstybinės žemės sklypą turint tikslą parduoti jį UAB „Naujasis Vilnius“, turėjo būti pranešta besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams, sudarant jiems galimybę įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypą lygiais pagrindais Taisyklių 2.15 punkte nustatytomis proporcijomis. Iš bylos medžiagos (pavyzdžiui, UAB „Piliuona“ pasiūlymų dėl detaliojo plano rengimo) teismas nustatė, kad tretieji asmenys turėjo ketinimų įsigyti ar išsinuomoti šį žemės sklypą. Žemės sklypo pardavimo procese tokia procedūra nebuvo atlikta. Tai, kad viešai buvo rengiamas detalusis teritorijos planas, savaime neįrodo, jog nebuvo būtina siūlyti ar informuoti suinteresuotus asmenis apie ketinimą parduoti valstybinės žemės sklypą ir tokio pardavimo sąlygas.

23. Įsiterpęs sklypas 2007 nebuvo ir negalėjo būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, nes jis ribojosi ne tik su suformuotais Žemės sklypais K12 ir K14, bet ir su nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kuris tik 2013 m. buvo suformuotas ir parduotas atsakovei kaip įsiterpęs laisvas žemės sklypas. Be to, šiame sklype buvo įrengtos bendro naudojimo komunikacijos – apsisukimas, stovėjimo aikštelės, želdynų plotai, taip pat, kaip nustatyta byloje, bendrojo naudojimo objektai („atraminė sienelė“ ir „įvažiavimas“), t. y. tai nebuvo laisvas valstybinės žemės sklypas.

24. 0,1775 ha ploto Įsiterpęs sklypas 2013 taip pat neatitiko įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kriterijų, nes, be kitų aplinkybių, ribojosi su nesuformuotu 10,55 a valstybiniu žemės plotu (skveru) tarp Konstitucijos pr. ir Pastato K12, tai pažymėta ir detaliojo plano rengimo dokumentuose.

25. Dviejų sklypų, kurie buvo parduoti atsakovei, išskyrimas nebuvo racionaliai pagrįstas. Iš teritorijų planavimo dokumentų matyti, kad įsiterpęs žemės sklypas iš tikrųjų buvo kelias, o įsiterpęs šis žemės sklypas tapo tik tuo metu, kai buvo suprojektuotas (šiuo metu realiai neegzistuojantis) šalia einantis naujas kelias. Detaliojo plano aiškinamajame rašte pažymėta, kad sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką dėl to, kad šis sklypas yra įsiterpęs tarp UAB „Naujasis Vilnius“ priklausančio sklypo ir šiai įmonei priklausančių Atraminių sienelių ir Įvažiavimo (nors toks faktas šioje byloje yra nuginčytas). Be to, paminėtame teritorijų planavimo dokumente teigiama, kad sklypas turi būti formuojamas kaip būtinas nuosavybės objektams (Atraminėms sienelėms ir Įvažiavimui) eksploatuoti.

26. Teismas panaikino 2007 m. ir 2013 m. sutartis, nes jos neatitiko įstatyme nustatytų tokių valstybinės žemės sklypų perleidimo sąlygų ir eiliškumo, t. y. įstatymo imperatyvų (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), bei taikė dvišalę restituciją natūra.

27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškinio reikalavimus.

28. Kadangi savivaldybė niekada nebuvo įregistravusi savo nuosavybės teisių nei į Įvažiavimą su Atraminėmis sienelėmis, nei į požeminę eismo jungtį tarp įvažiavimo ir Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės stovėjimo aikštelės šalia Upės gatvės, teismas padarė išvadą, kad po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstybės ir savivaldos institucijos tiek Įvažiavimą su Atraminėmis sienelėmis, tiek minėtąją požeminę eismo jungtį laikė privačioms reikmėms tarnaujančiais objektais, kuriuos prižiūrėti, remontuoti, rekonstruoti ir kitaip įgyvendinti savininko pareigas privalo privatūs subjektai.

29. Teismas nustatė, kad Įvažiavimas su Atraminėmis sienelėmis yra atskiri nekilnojamieji daiktai, kurie šiuo metu reikšmingi Pastatui K12, Vilniaus universalinei parduotuvei, taip pat Viešbučiui K14, atlieka viešosioms reikmėms (visiems visuomenės nariams) prieinamos jungties tarp Konstitucijos pr. ir Upės g. funkciją. Tačiau ginčo inžineriniai statiniai buvo perduoti būtent atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybėn kaip faktinis Viešbučio K14 priklausinys, kadangi jie pagrįstai priskirti tam pagrindiniam daiktui, su kuriuo funkcinis ryšys yra didžiausias – Viešbučiui K14. Nustatytas servitutas užtikrina Įvažiavimo ir Atraminių sienelių naudojimą viešosioms reikmėms.

30. Teismas sprendė, kad Įvažiavimas su Atraminėmis sienelėmis turi akivaizdų dominuojantį funkcinį ryšį su Viešbučio K14 pastatu, nes, be susisiekimo funkcijos, kuri yra bendra visiems trims kompleksą sudarantiems pagrindiniams pastatams, Įvažiavimas ir Atraminės sienelės atlieka papildomas funkcijas, susijusias tik su Viešbučiu K14 ir jo priklausiniais.

31. Atraminės sienelės elementai laiko gruntą, kurio stabilumas yra svarbus Viešbučio K14 pastato mechaniniam stabilumui užtikrinti. Be to, Atraminių sienelių elementai laiko gruntą, virš kurio yra ir Viešbučio K14 aplinkos elementai – pagrindinis patekimas į Viešbutį K14, kiemo aikštelės, šaligatviai, pravažiavimai. Taip pat už Atraminės sienelės elementų yra Viešbučio K14 požeminė dalis, kurią reikia prižiūrėti, o neišvengiamo nusidėvėjimo atveju – remontuoti ar rekonstruoti. Dėl šio didesnio funkcinio ryšio su Viešbučio K14 pastatu Įvažiavimu su Atraminėmis sienelėmis rūpinosi atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“, ji tą darė visiškai viešai ir atvirai ir tai patvirtina, jog šie objektai buvo perduoti būtent atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybėn kaip faktinis Viešbučio K14 priklausinys.

32. Viešbutis K12 (tuometinis viešbutis „Turistas“) pradėtas statyti 1967 m., o Pastatas K12 – 1970 m. Įvažiavimo su Atraminėmis sienelėmis pastatymas buvo būtinas tam, kad būtų užbaigta Viešbučio K14, kuris pradėtas statyti anksčiau už Pastatą K12, statyba. Remiantis administracinėje byloje esančiu dokumentu „Visuomeninio - prekybinio centro dešiniajame Neries krante statybos problemos“, tam, kad viešbučio „Turistas“ (Viešbutis K12) statyba būtų užbaigta 1971 m. antroje pusėje, buvo reikalinga pastatyti pandusą (įvažiavimą su atramine sienele) transportui nusileisti į požeminio aptarnavimo tunelį. Detaliojo plano 2005 medžiagoje yra 2001 m. lapkričio 5 d. atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ raštas, kurio 9 punkte nurodyta: „Kadangi AB „Naujasis Vilnius“ siūlo esamą pandusą (įvažiavimą į rūsius) savo jėgomis nukelti arčiau gatvės, prašome sklypo Nr. 3 ribas praplėsti iki Ukmergės gatvės“. Dėl to iki Įvažiavimo su Atraminėmis sienelėmis registravimo viešame registre atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“ viešai disponavo šiais objektais kaip jų savininkė (ruošėsi iš esmės perstatyti šiuos objektus, pakeisdama pagrindines jų charakteristikas), tai patvirtina šių objektų priklausymą atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“.

33. Atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“ išduotas Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad būtent atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“ atitiko statytojui keliamus reikalavimus, t. y. buvo Įvažiavimo su Atraminėmis sienele savininkė. Atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“ atlikus Įvažiavimo su Atraminėmis sienelėmis rekonstrukcijos darbus ir gavus Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, šio akto pagrindu po rekonstrukcijos Įvažiavimas ir Atraminės sienelės, tokie, kokie buvo 2003 m., buvo visiškai pagrįstai ir teisėtai įregistruoti kaip atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybė.

34. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl Įvažiavimo ir Atraminių sienelių pripažinimo Pastato K12 bendrojo naudojimo objektu (pastato konstrukcija), nurodė, kad bendrojo naudojimo objektas (pastato konstrukcija) nesuformuojamas ir neregistruojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kadangi pastato konstrukcija yra pastato dalis. Teismas iš 1974 m. prof. A. Nasvyčio parengto Pastato K12 projekto brėžinių nustatė, kad juose Įvažiavimas bei Atraminės sienelės neatsispindi kaip Pastato K12 sudedamoji dalis. Be to, ištraukos iš Pastato K12 kadastrinės bylos (Pastato inventorinės žinios) patvirtina, jog Įvažiavimo su Atraminėmis sienelėmis nėra nei tarp konstruktyvinių elementų, nei tarp pagalbinių Pastato K12 dalių. Taip pat iš Pastato K12 rūsio patalpų plano matyti, kad prie Pastato K12 rūsio patalpų Įvažiavimas su Atraminėmis sienelėmis nėra priskirti.

35. Teismas nustatė, kad pro Viešbučio K14 rūsio patalpas galima patekti į Pastato K12 rūsio patalpas prie rampos. Šia rampa nuolatos naudojosi ir tebesinaudoja tik Viešbutis K14. Per šią rampą Viešbučiui K14 pristatomi maisto produktai, patalynė, rankšluosčiai ir pan. Prie minėtos rampos iš Konstitucijos pr. pusės galima patekti tik pravažiavus įvažiavimą, todėl Įvažiavimas su Atraminėmis sienelėmis nėra funkciškai susiję išskirtinai tik su Pastatu K12.

36. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ginčo atveju ieškovė praleido vieno mėnesio administracinių aktų ginčijimo terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra nepagrįstas bei atmestinas, papildomai taikyti administracinių aktų ginčijimo terminų praleidimo pasekmes nėra tikslinga.

37. Teismas sprendė, jog ieškovė aktyviai domėjosi visais procesais, vykstančiais gretimame Žemės sklype K14 ir ginčo aplinkybės dėl Įvažiavimo bei Atraminių sienelių ieškovei buvo žinomos nuo 2003 m. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo termino skaičiavimo pradžią su dalyvavimu administracinėje procedūroje ar administracinio akto įteikimu, be to, neįvertino įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo negalėjo nežinoti apie tai, jog Įvažiavimas bei Atraminės sienelės buvo įregistruoti kaip atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybė.

38. 2003 m. Pastato K12 eksploatavimui suformuoto Sklypo K12 ribos nuo pat pradžių neapėmė Įvažiavimo ir Atraminių sienelių, kuriuos ieškovė laiko Pastato K12 konstrukcine dalimi. Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog nei kompetentingos valstybės ir savivaldos institucijos, nei ieškovė, kuri sutiko su sklypo ribomis ir jas patvirtino pasirašydama sklypo ribų paženklinimo akte, Įvažiavimo ir Atraminių sienelių nelaikė nei Pastato K12 dalimi, nei jo priklausiniu ir pripažino, jog tai yra kito subjekto nuosavybė.

39. Susipažinus su Detaliojo plano 2013 medžiaga ieškovei negalėjo būti nežinoma apie tai, kad atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“ bus parduodamas Įsiterpęs sklypas 2013, į kurį patenka ginčo Įvažiavimas bei Atraminės sienelės, kuriuos ieškovė laikė Pastato K12 dalimi. kad tarp Detaliojo plano 2013 medžiagos taip pat buvo ir pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, patvirtinantis apie tai, kad 2004 m. Įvažiavimas ir Atraminės sienelės viešame registre įregistruota kaip UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybė. Iš Detaliojo plano 2013 aiškinamojo rašto, kuris yra esminė detaliojo plano dalis, matyti, kad Įvažiavimas bei Atraminės sienelės nuosavybės teise priklausė atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“. Detaliojo plano 2013 svarstyme dalyvavo ieškovės vadovas, kuris kėlė klausimus dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra požeminis pravažiavimas, privatizavimo.

40. Kadangi apie Detaliojo plano 2005 rengimą visi suinteresuoti asmenys buvo tinkamai informuoti, o 2001 m. sausio 5 d. viešo susirinkimo metu esminių prieštaravimų nebuvo pareikšta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2007 Sutartis naikintina, kadangi apie galimybę įsigyti ar išsinuomoti Įsiterpusį sklypą 2007 nebuvo informuoti Sklypo K12 savininkai ar nuomininkai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti Detaliojo plano 2005 svarstyme, o taip pat teikti savo pageidavimus dėl formuojamo sklypo dalies išsinuomojimo, tačiau ieškovė jokių pageidavimų neišreiškė.

41. Parduodant Įsiterpusį sklypą 2013 taip pat nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kadangi ieškovė buvo informuota apie Detaliojo plano 2013 rengimą, ji žinojo Detaliojo plano 2013 sprendinius (tame tarpe ketinimą suformuoti Įsiterpusį sklypą 2013 bei jį parduoti atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“ ir jį sujungti su UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teise valdomu sklypu). Ieškovė, kaip besiribojančio sklypo nuomininkė, raštu buvo informuota apie galimybę įsigyti/išsinuomoti formuojamo sklypo plotą.

42. Įsiterpęs sklypas 2007 yra būtinas Viešbučio K14 eksploatavimui ir, esant Viešbučio savininko prašymui, vis tiek turėjo būti jam parduotas kitu pagrindu, t. y. vietoje Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto (įsiterpusių sklypų pardavimas) taikant to paties straipsnio, tos pačios dalies 1 punktą (valstybinės žemės, reikalingos esamiems statiniams ir jų priklausiniams eksploatuoti, pardavimas).

43. Teismas pažymėjo, kad ribojimasis su skveru nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog Įsiterpęs sklypas 2013 neatitinka įsiterpusio sklypo sąlygų. Įsiterpęs sklypas 2013 ribojasi su maždaug 10,55 a ploto skveru, kuris yra įsiterpęs siaura juosta tarp Konstitucijos pr. ir Žemės sklypo K12 ir kuris į Įsiterpusį sklypą 2013 yra neįtrauktas dėl to, kad yra už planuojamos teritorijos ribų, nustatytų Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1883 „Dėl pavedimo organizuoti sklypo Konstitucijos pr. 12 ir gretimos teritorijos, sklypo Konstitucijos pr. 14 ir gretimos teritorijos detaliųjų planų rengimą“.

44. Teismas sprendė, kad esant galiojantiems administraciniams aktams, kuriais buvo suformuoti Įsiterpę sklypai 2007 ir 2013 ir jiems suteiktas įsiterpusių sklypų statusas, 2007 m. ir 2013 m. sutartys negalėjo būti pripažintos negaliojančiomis, kadangi Įsiterpusių sklypų 2007 ir 2013 kaip įsiterpusių sklypų statusas nebuvo paneigtas. Kadangi administraciniai aktai ginčijami nebuvo, taip pat yra praleisti jų apskundimo terminai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2007 m. ir 2013 m. sutartis pripažino negaliojančiomis.

45. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo ginčijamas 2007 m. ir 2013 m. sutartis pripažinti niekinėmis pagal CK 1.80 straipsnį, kadangi sudarant šias sutartis nebuvo pažeistas viešasis interesas, kurį saugo Žemės įstatymas bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. Pats 2007 m. ir 2013 m. sutarčių sudarymo faktas neturėjo neigiamos įtakos visuomenės galimybei naudotis įvažiavimu, esančiu Žemės sklype K14, kadangi atitinkamoje šio sklypo dalyje yra nustatyti servitutai. Valstybė, parduodama Įsiterpusius sklypus 2007 ir 2013, gavo jų rinkos kainą, nustatytą individualaus vertinimo būdu. Įsiterpusių sklypų 2007 ir 2013 formavimo procese nė vienas iš gretimo Žemės sklypo K12 savininkų ar nuomininkų neišreiškė pageidavimo ar ketinimų įsigyti ar išsinuomoti naujai formuojamus sklypus (jų dalį).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

46. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

46.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą be aukciono, aiškinimo ir taikymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513-969/2018">3K-3-513-969/2018</a>, 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-41-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-41-969/2019">e3K-3-41-969/2019</a> ir 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 esančių išaiškinimų):

46.2. Skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir neteisėtas, priimtas nepaneigus ieškovės ir pirmosios instancijos teismo teisinių argumentų, kurių pagrindu padaryta išvada, jog ginčo žemės sklypai buvo pripažinti įsiterpusiais pažeidžiant imperatyvų teisinį reglamentavimą.

46.3. Nė vienas iš ginčo žemės sklypų negalėjo būti parduotas be aukciono dėl jų neatitikties Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoms savarankiškoms sąlygoms, kurių aiškinimas yra išplėtotas kasacinio teismo praktikoje ir remiantis kuriomis: 1) tai turėjo būti laisvas valstybinės žemės plotas, 2) pagal patvirtintą teritorijos detalųjį planą jame nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, 3) šis valstybinės žemės plotas turėjo būti įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513-969/2018">3K-3-513-969/2018</a>; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei vienos iš šių sąlygų atskirai, nei jų visų kartu buvimo, nors būtent jos turėjo apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką bei teisiškai kvalifikuotinų aplinkybių visumą.

46.4. Abu parduoti žemės sklypai buvo suformuoti dirbtinai suskaidant dideliame laisvos valstybinės žemės plote (virš 1 ha) esančią 0,3008 teritoriją į du žemės sklypus (atitinkamai 0,1775 ha ir 0,1233 ha) ir šiuos žemės sklypus atskirai po vieną parduodant atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktas, nustatydamas kriterijus, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad būtų galima jį pripažinti įsiterpusiu, neleido valstybinės žemės ploto skaidyti dalimis, turint tikslą tik valstybinės žemės ploto dalyje dirbtinai suformuoti įsiterpusį žemės sklypą. Todėl, siekiant nustatyti, ar valstybinės žemės plotas atitiko įsiterpusio ploto reikalavimus, turi būti vertinamas visas valstybinės žemės plotas, bet ne tik ta jo dalis, kurią pagrindinio besiribojančio žemės sklypo savininkas (nuomininkas) pageidavo įsigyti nuosavybėn (išsinuomoti) ir prijungti prie pagrindinio besiribojančio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-41-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-41-969/2019">e3K-3-41-969/2019</a>).

46.5. Vientisas valstybinės žemės plotas iki jo suformavimo atskirais įsiterpusiais žemės sklypais buvo naudojamas bendroms miesto reikmėms: žemės sklypams Konstitucijos pr. 12, 14, 14A, Šnipiškių g. 12 ir kitiems žemės sklypams aptarnauti, įvažiavimui (išvažiavimui), apsisukimui, transporto priemonių statymui, želdynų teritorijoms.

46.6. Apeliacinės instancijos teismas, savo sprendimo motyvu nurodydamas, kad sudarant ginčijamas valstybinės žemės perleidimo sutartis nebuvo pažeistas viešasis interesas, nes valstybė už šiuos žemės sklypus gavo rinkos kainą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, remiantis kuria vien tai, kad parduodant valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka sandoris buvo atlygintinis, nereiškia, kad ši nauda buvo maksimali ir kad valstybė dėl jo nenukentėjo ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-41-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-41-969/2019">e3K-3-41-969/2019</a>; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019).į

46.7. Ginčo atveju imperatyvaus valstybinės žemės pardavimo be aukciono reglamentavimo pažeidimą lėmė aplinkybės, dėl kurių ginčo žemės sklypai negalėjo būti laikomi įsiterpusiais:

Dėl 0,1233 ha ploto Įsiterpusio sklypo 2007

46.7.1. sklypas ribojosi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kuris buvo suformuotas tik 2013 m.;

46.7.2. sklype buvo veikianti (eksploatuojama) bendro naudojimo susisiekimo komunikacija – vidinio kiemo, esančio tarp žemės sklypų, pravažiavimas, apsisukimas, automobilių stovėjimo vietos, želdynų plotai, taip pat ir Pastato K12 konstrukcinė dalis (įvažiavimo į šio pastato rūsio patalpas siena);

46.7.3. sklypas nebuvo siaura juosta, nes pagal savo „U“ raidės formos konfigūraciją tai nėra siauros juostos parametrus atitinkantis plotas;

46.7.4. sklypo konfigūracija suprojektuota dirbtinai, rezervuojant tik Žemės sklypui K14 kieme esančią susisiekimo komunikaciją – pravažiavimą, neįtraukiant įvažiavimo į požeminę tunelio dalį;

46.7.5. 0,1233 ha ploto sklypas negalėjo būti laikomas laisvu įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, nes jame yra statinys – dalis Atraminės sienelės konstrukcijų (visa vienos pusės siena) patenka į 0,1233 ha žemės sklypą (Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.1.1 punkto pažeidimas);

Dėl 0,1775 ha ploto Įsiterpusio sklypo 2013

46.7.6. sklypas vakarinėje pusėje ribojosi ir šiuo metu ribojasi su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kuris 2013 m. Detaliojo plano aiškinamajame rašte įvardytas kaip 10,55 a skveras, įsiterpęs tarp Konstitucijos pr. ir Žemės sklypo K12;

46.7.7. sklypas neatitiko siauros juostos sąvokos, nes jo plotis yra apie 28 m, o tai gerokai viršija įstatyme nustatytą ir kasacinio teismo praktikoje taikomą 10 m pločio kriterijų;

46.7.8. sklypas negalėjo būti laikomas laisvu įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, nes jame buvo statinys – Įvažiavimas ir Atraminės sienelės (kitoje pusėje esanti sienos dalis), taip pat ir kitas savarankiškas statinys – Pravažiavimas a1, kurio savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė (Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.1.1 punkto pažeidimas);

Dėl bendro 0,3008 ha ploto, iš kurio kaip įsiterpę buvo suformuoti 0,1233 ha ir 0,1775 ha ploto Įsiterpę sklypai 2007 ir 2013

46.7.9. 0,3008 ha valstybinės žemės plote buvo galima suformuoti atskirą žemės sklypą – infrastruktūros teritoriją (susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo), reikalingą susisiekimo komunikacijoms – bendro naudojimo pravažiavimui eksploatuoti, t. y. šiame valstybinės žemės plote visada buvo vykdoma savarankiška veikla, atitinkanti bendras miesto reikmes;

46.7.10. prijungti kaip įsiterpę žemės sklypai buvo racionalaus išdėstymo, juos buvo galima suformuoti kaip atskirus savarankiškus žemės sklypus, kuriuose galima savarankiška veikla (tai patvirtina pačios atsakovės į bylą pateikti planuojamų statybų šiuose žemės sklypuose įrodymai);

46.7.11. 0,3008 ha valstybinės žemės plotas iš rytinės, šiaurės rytinės ir šiaurės vakarinės pusių ribojosi su valstybinės žemės plotais, kuriuose nebuvo suformuoti atskiri žemės sklypai; šiame žemės sklype taip pat yra kelias (gatvė), o tai reiškia, kad negali būti laikomas įsiterpusiu sklypu žemės plotas, kuriame yra eksploatuojamas kelias; iš šiaurės vakarinės pusės 0,3008 ha valstybinės žemės plotas ribojosi su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu bendro naudojimo valstybinės žemės plotu;

46.7.12. 0,3008 ha plotas, besiribojantis su nesuformuotais valstybinės žemės plotais, neatitiko siauros juostos kriterijų – nei pagal savo dydį, nei pagal konfigūraciją, nei pagal veiklą, kuri visuomet buvo vykdoma šiame valstybinės žemės plote;

46.7.13. prijungtų sklypų bendras plotas (0,3008 ha) pusantro karto viršijo buvusio pradinio sklypo plotą (0,2146 ha), nors tai prieštarauja imperatyviam teisiniam reglamentavimui, remiantis kuriuo įsiterpęs žemės sklypas negali viršyti pagrindinio sklypo dydžio (ploto);

46.7.14. 2013 m. parduotame žemės sklype yra Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis statinys, perduotas jai iš valstybės, nors tam, kad valstybinės žemės sklypas galėtų būti parduodamas pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 692 nuostatas, jis visų pirma turėtų būti naujas, t. y. laisvas, o ne užstatytas statiniais;

46.7.15. žemės sklypo plotis yra virš 28 m, o tai akivaizdžiai viršija 10 m ir nepatenka į kasacinio teismo pateikto išaiškinimo „nežymiai viršyti 10 m“ ribas dėl siauros juostos sąvokos.

46.8. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos:

46.8.1. teismas iš viso nevertino Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, jo atitikties teisės normų reikalavimams, atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ galimybės būti statytoja. Teismas nustatė aplinkybes, kurios paprastai nustatomos sprendžiant reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu;

46.8.2. teismas sprendime nenurodė, kokiu įrodymu remdamasis padarė išvadą, kad ginčo statiniai labiausiai funkciškai susiję su Viešbučiu K14, nes iš tikrųjų šie statiniai konstrukciškai susiję ir yra vienintelis įvažiavimas į Pastato K12 rūsio ir kitas patalpas. Teismas, savarankiškai nenustatydamas teisinio vertinimo reikalaujančių aplinkybių dėl statinių funkcinio ryšio, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismo procesiniame sprendime turi būti pateiktas jo pagrindimas ir nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados;

46.8.3. pastatų komplekso archyvinėje medžiagoje nurodyta, kad statomas buitinis kompleksas (būtent Pastatas K12, o ne „Turisto“ viešbutis, kurio statybos aptariamos atskirais sprendiniais) su požeminiu pravažiavimu, į kurį turės būti patenkama per pandusą;

46.8.4. Įvažiavimas su Atraminėmis sienelėmis visą laiką buvo ir yra Pastato K12 konstrukcinė dalis (pandusas skirtas įvažiuoti į Pastato K12 rūsio patalpas). Žemės sklypas K12, kuriame yra ieškovės ir trečiųjų asmenų valdomas pastatas, buvo suformuotas taip, kad jis neturi tiesioginio privažiavimo nei iš Konstitucijos pr., nei iš kokios nors kitos gatvės. Į šio pastato rūsio patalpas yra pastatytas vienintelis įvažiavimas – Įvažiavimas (iš kurio šonų yra Atraminės sienelės), juo šio pastato valdytojai naudojasi nuo 1976 m. Kadangi ginčo statiniais yra patenkama į ieškovui priklausančias patalpas, kurių bendras plotas 7676,37 kv. m, esančias ir Pastato K12 rūsiuose, šie ginčo statiniai yra fiziškai ir funkciniu ryšiu susiję su Pastato K12 rūsiais ir yra laikytini šio pastato bendro naudojimo konstrukcija;

46.8.5. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas negali būti atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės į ginčo statinius įregistravimo pagrindas. Šio akto išdavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 2 punkte buvo nustatyta, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją. Toks aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, tačiau asmens nuosavybės teisei į daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisių įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnis);

46.8.6. byloje yra pateiktos dvi Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto versijos: viena, kurioje aktas išduotas tik Viešbučiui K14, kita – su ranka padarytais prierašais, kad aktas išduotas ir ginčo statiniams. Teismas nesiaiškino ir nenurodė, kas lėmė prierašo atsiradimą ir ar toks prierašas apskritai gali būti laikomas tinkamu dokumento įforminimu, kadangi juo yra keičiamas paties administracinio akto turinys ir sukeliamos teisinės pasekmės;

46.8.7. statinio statyba yra vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai). Statybų būdu sukuriamas nekilnojamasis daiktas pripažįstamas teisėtu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu, jei sukuriant tokį daiktą yra laikomasi įstatymuose nustatytų statinio statybai keliamų reikalavimų. Atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“ jokių ginčo statinių statybos darbų apskritai niekada nevykdė, statiniai nuo jų sukūrimo 1974–1976 metais stovėjo nepakitę ir niekada nebuvo tiesiogiai susiję su kitu atsakovės nuosavybės teise valdomu statiniu (Viešbučiu K14) ar reikalingi šiam pastatui eksploatuoti. Atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“ neatitiko nė vienos iš sąlygų statytojo teisei įgyvendinti: neturėjo žemės sklypo, kuriame yra Įvažiavimas ir Atraminės sienelės; neturėjo suderinto techninio projekto, statybos leidimo (statybos leidimas buvo būtinas, nes ginčo atveju Atraminės sienelės, viršydama 1 m aukštį, neatitiko nesudėtingo statinio apibrėžimo);

46.8.8. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/12937 nurodyta, kad Įvažiavimo ir Atraminių sienelių statybos metai yra 1974. Tuo tarpu atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“ buvo įsteigta ir įregistruota tik 1992 m. gegužės 26 d. (tuo metu bendrovės pavadinimas buvo bendra Lietuvos ir Šveicarijos įmonė „Turistas“). Todėl atsakovės Įvažiavimo ir Atraminių sienelių nestatė nei 1992 m., nei 2003 m., kai buvo išduotas skundžiamas Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas;

46.8.9. nors teismas nurodė, kad ginčo statiniais faktiškai visada rūpinosi atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“, tačiau byloje nėra jokių rangos, statybos ar kitų ginčo statinių priežiūros sutarčių. Priešingai, iš pridėtos administracinės bylos medžiagos matyti, kad statybos darbus vykdė Vilniaus miesto savivaldybė pagal Vilniaus miesto savivaldybės parengtą techninį projektą ir savivaldybei, kaip statytojai, išduotą statybos leidimą;

46.8.10. apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčo statiniai privatizavimo metu buvo perduoti kartu su Viešbučiu K14 UAB „Naujasis Vilnius“, tačiau tokių įrodymų nėra ir tai patvirtina egzistuojant įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Atsakovėms įrodinėjant, kad po nepriklausomybės atkūrimo privatizuojant Viešbutį K14 kartu buvo privatizuoti ir ginčo statiniai, teismas turėjo vertinti turto privatizavimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, o ne spręsti dėl turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn;

46.8.11. apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčo statiniai buvo perduoti atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“ kaip Viešbučio K14 priklausiniai. Teismui nebuvo pagrindo pagal tai, ar ginčo statiniai yra tame pačiame sklype kaip ir pagrindinis pastatas, spręsti, kieno priklausiniai yra ginčo statiniai, kadangi Viešbutis K14 ir ginčo statiniai iki žemės sklypų suformavimo, pardavimo ir sujungimo buvo atskiruose žemės sklypuose.

46.9. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą:

46.9.1. apeliacinės instancijos teismas ieškovės sužinojimą iš esmės siejo su detaliojo planavimo veiksmais. Tačiau žinojimas apie detalųjį planą niekaip negali patvirtinti ieškovės žinojimo apie jos teisių pažeidimą, susijusį su statinių registravimu atsakovės vardu ar įsiterpusių žemės sklypų formavimu. Ginčijamą asmens teisę įsigyti žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka suteikia ne detalusis planas, o ginčijami administracinis aktas (Įsakymas) ir sandoris (Sutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513-969/2018">3K-3-513-969/2018</a>);

46.9.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria pareiškėjui jokių subjektinių teisių į ginčo sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-616/2014);

46.9.3. dėl sandorių ginčijimo, neginčijant administracinių aktų teisėtumo, kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad administracinių aktų neginčijimas ir termino jiems ginčyti praleidimas nereiškia teisės ginčyti valstybinės žemės sandorius praradimo. Tokiais atvejais administraciniai aktai patys savaime materialinių teisinių santykių nesukuria (tik prielaidą jiems atsirasti sudarant sutartis), todėl nepraleidus bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino galima reikšti reikalavimus, ginčijant materialinius teisinius santykius sukūrusią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018);

46.9.4. teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovė praleido ABTĮ įtvirtintą 1 mėnesio terminą skundui paduoti, kadangi ieškovė apie ginčijamą aktą sužinojo tik po to, kai 2017 m. liepos 10 d. į ją buvo kreiptasi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Kadangi ieškovė iki tol naudojosi ginčo statiniais, todėl negalėjo žinoti ir neturėjo jokio įtarimo, kad naudojasi ne savo, o kitam asmeniui priklausančiais statiniais, iki pat minimo rašto gavimo.

47. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

47.1. Ieškovė netinkamai vertina Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kadangi jame yra užfiksuota tik esama pastato (Viešbučio K14) būklė, o ne būklės kitimas, byloje nėra duomenų apie tuo metu vykdytus jo statybos darbus. Remiantis Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis, šio pastato įregistravimo pagrindas – 1996 m. birželio 26 d. pažyma. Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad ginčo statinių – Įvažiavimo ir Atraminių sienelių – statyba atitinka pastato viešbučio statybos metus (1975), todėl darytina prielaida, kad vienu metu užbaigti statyti statiniai dėl nežinomų priežasčių nebuvo vienu metu įregistruoti. Tai, kad ginčo statiniai nebuvo pastatyti 2003 m., nedaro Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto neteisėto.

47.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Įvažiavimas ir Atraminės sienelės yra Pastato K12 bendrojo naudojimo objektas, kuriuo naudojasi šio pastato patalpų savininkai bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnis). Byloje nėra techninių sprendinių, apibūdinančių Pastato K12 konstrukcijas ir nurodančių, ar ginčo statiniai (Įvažiavimas ir Atraminės sienelės) susiję su Pastatu K12. Ginčo statiniai daugiau kaip 10 metrų atitolę nuo Pastato K12. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tai atskiri, savarankiški objektai, priskirtini atskirtiems statiniams. Aplinkybė, kad nėra išlikusi projektinė Įvažiavimo ir Atraminių sienelių statybos dokumentacija, nepagrindžia išvados, kad šie objektai nėra savarankiški nekilnojamojo turto objektai.

47.3. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turi būti taikomas šioje byloje, nepaisant to, kad ji yra nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, nes yra ginčijamas Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Ginčo atveju ieškinys buvo paduotas 2017 m. rugpjūčio 9 d., tai lėmė, kad buvo pasibaigęs tiek 1 mėnesio terminas (skaičiuojamas nuo sužinojimo), tiek 10 metų administracinių bylų teisenos terminas (skaičiuojamas nuo administracinio akto priėmimo). Tai sudarė savarankišką ieškinio atmetimo teisinį pagrindą. Nėra pagrindo sutikti, kad ABTĮ 2016 m. birželio 2 d. įstatymu Nr. XII-2399 nustatytas naikinamasis 10 metų terminas negalioja ieškovės atveju. Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu negalėjo tiksliai nurodyti, kada jai tapo žinoma apie Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei apie faktą, jog yra įregistruoti ginčo statiniai, jau buvo žinoma 2013 m. detaliojo žemės sklypų formavimo metu. Ieškovė detaliojo plano svarstymo su visuomene metu turėjo ir galėjo susipažinti su visais susijusiais dokumentais, įskaitant ir ginčo statinių buvimą.

48. Atsakovė UAB „Liuks NT“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsilipimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

48.1. Ieškovės argumentai dėl ginčo įsiterpusių sklypų neatitikties įsiterpusiems sklypams keliamų reikalavimų:

48.1.1. ieškovė nepagrįstai remiasi naujausia Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakcija. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad įsiterpęs sklypas negali būti didesnis už sklypą, prie kurio jungiamas įsiterpęs sklypas, taip pat siauros juostos matmenys atsirado tik nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje Nutarimo redakcijoje, kuri nei formuojant Įsiterpusį sklypą 2007, nei Įsiterpusį sklypą 2013 negalėjo būti taikoma;

48.1.2. ieškovė nepagrįstai vertina ne kiekvieno įsiterpusio sklypo teritoriją atskirai, o bendrą 0,3008 ha žemės plotą;

48.1.3. įsiterpę sklypai buvo formuojami du kartus ne tam, kad būtų suskaidyta teritorija. Po Detaliojo plano patvirtinimo 2005 m. pasikeitė gatvės, su kuria anksčiau ribojosi Įsiterpęs sklypas 2007, konfigūracija, o tai ir lėmė miesto poreikį dar kartą perplanuoti teritoriją;

48.1.4. teritorijoje, kurią sudaro Įsiterpęs sklypas 2007 bei Įsiterpęs sklypas 2013, neįmanoma suformuoti savarankiškų racionalių žemės sklypų. Ieškovė nepagrįstai sieja UAB „Liuks NT“ planuojamas statybas su galimybe vietoj įsiterpusių sklypų suformuoti savarankiškus žemės sklypus. Detaliojo plano 2013 sprendinius, nustatančius Įsiterpusio sklypo 2013 užstatymo zonose užstatymą, būtų galima įgyvendinti tik turint UAB „Naujasis Vilnius“ (vėliau UAB „Liuks NT“) sutikimą atremti konstrukcijas, prisijungti prie inžinerinių tinklų, nesilaikyti bendrųjų norminių atstumų nuo statinio iki sklypo ribos bei gaisrinės saugos atstumų. Savivaldybė minėtąsias užstatymo zonas leido nustatyti tik atsižvelgdama į tai, kad jos susijusios su aiškinamajame rašte nurodyta Viešbučio (kurio prekės ženklas „Best Western Vilnius“) plėtra.

48.2. Įsiterpęs sklypas 2007 visiškai atitiko Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas:

48.2.1. Įsiterpęs sklypas 2007 buvo įsiterpęs tarp Pradinio sklypo K14, Žemės sklypo K12 bei kelio (kvartalo vidinės gatvės). Be to, pagal Detalųjį planą 2005 Įsiterpusio sklypo 2005 teritorijoje nebuvo numatyta formuoti naujų žemės sklypų;

48.2.2. ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Atraminių sienelių, stovėjimo aikštelės, želdynų, apsisukimo patekimas į Įsiterpusio sklypo 2007 teritoriją leidžia daryti išvadą, jog ši teritorija nelaikytina laisva Nutarimo 2.1.1 punkte įtvirtintos nuostatos prasme. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktas) arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams. Be to, Įsiterpusio sklypo 2007 formavimo metu nei stovėjimo aikštelė, nei želdynai, nei apsisukimas nebuvo suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai ir niekam nuosavybės teise nepriklausė, todėl jų patekimas į Įsiterpusio sklypo 2007 teritoriją nedaro Įsiterpusio sklypo 2007 nelaisvo;

48.2.3. apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad Įsiterpęs sklypas 2007 bet kokiu atveju galėjo būti parduotas UAB „Naujasis Vilnius“ be aukciono (jei ne kaip Įsiterpęs sklypas, tai kaip Viešbučiui eksploatuoti reikalingas sklypas), šios aplinkybės, skirtingai nei teigia ieškovė, nelaikė pagrindu laikyti Įsiterpusį sklypą 2007 įsiterpusiu.

48.3. Įsiterpęs sklypas 2013 visiškai atitiko Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimus:

48.3.1. rengiant Detalųjį planą 2013 buvo pakeista kvartalo vidinės gatvės trasa ir dėl to atsirado prielaidos suformuoti Įsiterpusį sklypą 2013, kuris buvo lokalizuotas tarp 2007 m. buvusio Žemės sklypo K14, Žemės sklypo K12 ir pakeistos gatvės trasos;

48.3.2. tarp taškų 28 ir 20 Įsiterpęs sklypas 2013 ribojasi su maždaug 10,55 a ploto skveru. Net ir formaliai laikant, jog šioje zonoje Įsiterpęs sklypas 2013 ribojasi su laisva valstybine žeme, yra taikytina išimtis, kai tarp esamų sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta (10 metrų pločio matmenys atsirado tik 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakcijoje);

48.3.3. ta aplinkybė, kad į Įsiterpusį sklypą 2013 pateko Įvažiavimas ir Atraminė sienelė, nereiškia, kad jis neatitiko įsiterpusiam sklypui keliamų reikalavimų. Kaip matyti iš Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.1.1 punkto, žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams;

48.3.4. ieškovė nepagrįstai teigia, kad Įsiterpusio sklypo teritorijoje buvo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis pravažiavimas a1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pravažiavimas a1 kaip statinys nebuvo suformuotas ir įregistruotas nei Įsiterpusio sklypo 2007 formavimo ir įregistravimo, nei Įsiterpusio sklypo 2013 formavimo ir įregistravimo metu. Pravažiavimas a1 buvo nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, įregistruotas 2013 m. gegužės 6 d. ir išregistruotas 2013 m. rugsėjo 13 d. Centrinio registratoriaus sprendimu Nr. 244, tad jo egzistavimu ieškovė apskritai negali remtis.

48.4. Lietuvos apeliacinis teismas nepažeidė nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą reglamentuojančių teisės normų ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos:

48.4.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrindė Įvažiavimo ir Atraminių sienelių artimiausią funkcinį ryšį su Viešbučiu K14. Kvestionuodama Lietuvos apeliacinio teismo išvadas dėl to, kad Įvažiavimas ir Atraminės sienelėsyra funkciškai labiausiai susiję su Viešbučiu K14, ieškovė iš principo kelia fakto klausimą, o jis nagrinėjant bylą kasacine tvarka negali būti vertinamas. Išvadą dėl Įvažiavimo ir Atraminių sienelių apeliacinės instancijos teismas padarė išsamiai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ši skundžiama teismo sprendimas dalis yra be motyvų ar pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.

48.4.2. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad pats Pripažinimo tinkamu naudoti aktas sukūrė UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teises į Įvažiavimą ir Atramines sieneles, tačiau Pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo pagrindas įregistruoti nuosavybės teises:

48.4.2.1. STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 34 punktas nustato, kad Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre;

48.4.2.2. tai, kad sovietmečiu šių objektų užsakovo funkcijas vykdė susivienijimas „Turistas“, kurio pagrindu vėliau buvo įsteigta VĮ „Turistas“ ir kurios pagrindu įsteigta bendra Lietuvos ir Šveicarijos įmonė „Turistas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Naujasis Vilnius“), neteikia pagrindo daryti išvados, jog UAB „Naujasis Vilnius“ negalėjo įregistruoti savo nuosavybės teisių į šiuos objektus. UAB „Naujasis Vilnius“ dar iki registracijos nuosavybės teise valdė Įvažiavimą su Atraminėmis sienelėmis, o 2003 metais, pabaigusi statybos darbus, Pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu nuosavybės teisę registravo į Įvažiavimą su Atraminėmis sienelėmis, tokius, kokie buvo jau po 2003 metais atliktų statybos darbų (Įvažiavimo dangos keitimo, Atraminių sienelių papildomų elementų montavimo ir pan.).

48.5. Ieškovė praleido naikinamąjį 10 metų terminą Pripažinimo tinkamu naudoti aktui apskųsti, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos:

48.5.1. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 metų naikinamasis terminas buvo nustatytas 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2399 (toliau – Pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustatė, kad šis įstatymas, išskyrus įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto ABTĮ 4 straipsnio 4 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 101 straipsnio 6 punktą ir šio įstatymo 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d.;

48.5.2. Pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje buvo reglamentuojama pakeitimų įgyvendinimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Iš Pakeitimo įstatymo 8 straipsnio aiškiai matyti, kad procesas, prasidėjęs jau galiojant pakeitimams, turi vykti pagal naująjį reglamentavimą.

48.6. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė administracinių aktų apskundimo terminus reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė praleido terminą administraciniams aktams apskųsti. Ieškovė kasaciniame skunde nenurodė, kokias administracinių aktų apskundimo terminus reglamentuojančias teisės normas teismas pažeidė ar nuo kokios kasacinio teismo suformuotos šių normų taikymo ir aiškinimo praktikos nukrypo. Ieškovė tiesiog akivaizdžiai kvestionuoja ne netinkamą teisės normų taikymą, o pačias faktines aplinkybes, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą dėl administracinių skundų apskundimo termino pradžios momento, o tai negali būti kasacijos pagrindas.

48.7. Lietuvos apeliacinis teismas, konstatuodamas, jog pirkimo–pardavimo sutartys negali būti pripažintos negaliojančiomis, nes nenuginčyti administraciniai aktai, kurių pagrindu jos sudarytos, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Nė vienoje iš ieškovės nurodytų kasacinio teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių nėra išaiškinta, jog administracinių aktų, pagal kuriuos kaip įsiterpę formuojami parduotini valstybinės žemės sklypai, nenuginčijimas neužkerta kelio ginčyti tokių sklypų pirkimo–pardavimo sutartis. Priešingai, visose ieškovės nurodomose kasacinio teismo nagrinėtose bylose, kuriose buvo ginčijamos įsiterpusių sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, kartu buvo ginčijami ir administraciniai aktai, pagal kuriuos suformuoti įsiterpę sklypai ir kuriais vadovaujantis nuspręsta juos parduoti atitinkamiems subjektams.

48.8. Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 1.80 straipsnį ir nenukrypo nuo jo taikymo bei aiškinimo praktikos. Siekiant sandorį (taip pat ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį) pripažinti niekiniu CK 1.80 straipsnio pagrindu, turi būti nustatyta, ar sandoris pažeidžia tą viešąjį interesą, kuriam užtikrinti skirta teisės norma. Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, apibrėžianti Žemės įstatymo paskirtį (įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises), galėtų būti laikoma tuo viešuoju interesu, kurį siekiama apsaugoti Žemės įstatymo bei jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis:

48.8.1. ginčo atveju Sutarčių sudarymo faktas niekaip neigiamai nepaveikė visuomenės galėjimo naudotis Įvažiavimu, esančiu Žemės sklype K14, kadangi atitinkamoje šio sklypo dalyje yra nustatyti servitutai, o administracinėje byloje sudaryta taikos sutartimi UAB „Liuks NT“ prisiėmė papildomus įsipareigojimus dėl servitutų;

48.8.2. pardavusi Įsiterpusius sklypus, valstybė gavo finansinę naudą, nes už sklypus buvo sumokėta jų rinkos kaina, nustatyta individualaus vertinimo būdu;

48.8.3. siekiant inicijuoti viešojo intereso gynimą dėl Detaliojo plano 2013, buvo kreiptasi ir į Vilniaus apygardos prokuratūrą, tačiau viešojo intereso gynimo procesas nebuvo pradėtas, t. y. nebuvo pagrindo konstatuoti Detaliojo plano 2013, kurio pagrindu suformuotas ir parduotas Įsiterpęs sklypas 2013, neatitikties teisės aktams;

48.8.4. Įsiterpusių sklypų 2007 ir 2013 formavimo procese nė vienas iš gretimo Žemės sklypo K12 savininkų ar nuomininkų niekuomet nereiškė pageidavimo ar ketinimų įsigyti ar išsinuomoti naujai formuojamus sklypus (jų dalį).

48.9. Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei pakankamai motyvavo savo sprendimą. Vertinant byloje surinktus įrodymus, darytinos būtent tokios išvados, kokias padarė apeliacinės instancijos teismas, todėl vien tai, kad teismo sprendime neva trūksta motyvų, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

48.10. Skundžiami administraciniai aktai ir pirkimo–pardavimo sutartys niekaip nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų, o ieškovė apskritai neturėjo teisės jų ginčyti, kadangi neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą:

48.10.1. asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam, kad būtų apginti viešasis interesas, kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjAtNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-520-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-520-421/2016">3K-3-520-421/2016</a>);

48.10.2. ieškovės ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami, nepriklausomai nuo argumentų pagrįstumo, kadangi juos pareiškusi ieškovė neturi teisinio subjektiškumo, o įstatymas nesuteikia ieškovei teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą;

48.10.3. įregistravus atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teises į Įvažiavimą ir Atramines sieneles, jokios ieškovės teisės nebuvo ir objektyviai negalėjo būti pažeistos, kadangi tokia registracija nesudaro pagrindo UAB „Liuks NT“ riboti Įvažiavimo pravažumą. dviejose Žemės sklypo K14 vietose yra nustatyti servitutai: 291 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę praeiti, ir 894 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę prieiti ir privažiuoti bei dviračiams pravažiuoti, taip pat teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas;

48.10.4. į Pastato K12 rūsio patalpas galima patekti ir iš Upės g. pusės įvažiavus į tunelį bei pasukus jame kairėn, vadinasi, yra ir alternatyvus būdas (nepravažiuojant Įvažiavimo) patekti į Pastato K12 rūsio patalpas;

48.10.5. požeminė jungtis tarp Upės gatvės ir Konstitucijos prospekto nuo Upės gatvės eina per žemės sklypą, kuris visas yra išnuomotas AB prekybos centrui VCUP, nenustatant jokių servitutų, užtikrinančių galimybę patekti prie Pastato K12 požeminės dalies. Be to, požeminio pravažiavimo dalis, esanti po Vilniaus universaline parduotuve, 2018 m. birželio 19 d. buvo suformuota kaip atskira patalpa, priklausanti VCUP. Šios situacijos ieškovė nelaiko savo teisių pažeidimu ir ieškinių dėl VCUP sklypo suformavimo nereiškia. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekė ne apginti savo tariamai pažeistas teises, o sukelti esminius nepatogumus UAB „Liuks NT“ ir tokiu būdu spręsti automobilių statymo vietos trūkumą, su kuriuo susiduria Pastatas K12.

48.11. Kasacinio skundo tenkinimas ir (ar) restitucijos taikymas pažeistų teisinio stabilumo principą ir atsakovės UAB „Liuks NT“ teisėtus lūkesčius, taip pat pusiausvyrą tarp bendro intereso ir asmens pagrindinių teisių apsaugos:

48.11.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu;

48.11.2. asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011);

48.11.3. kasacinio skundo tenkinimas paneigtų per 14 metų (per kuriuos Pripažinimo netinkamu naudotis aktas nebuvo ginčijamas) UAB „Naujasis Vilnius“ bei UAB „Liuks NT“ susikurtą teisėtą lūkestį dėl Įvažiavimo bei Atraminių sienelių ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo savo vardu;

48.11.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-86-969/2019, konstatavo, kad vienas iš kriterijų, galinčių nulemti vienos iš pirmiau įvardytų alternatyvų parinkimą, yra valstybės institucijų neteisėtais veiksmais suinteresuotam asmeniui klaidingai sukurtų teisėtų lūkesčių egzistavimo trukmė – kuo ilgiau valstybė nesiėmė teisinių priemonių savo klaidoms taisyti ir taip savo neveikimu stiprino asmens teisėtus lūkesčius (o kartu ir teisinį tikrumą bei teisinį saugumą), susijusius su netrukdomu nuosavybės teisės įgyvendinimu, šios teisės gerbimu ir apsauga nuo kitų asmenų, įskaitant ir pačią valstybę, intervencijos, tuo didesnis yra suinteresuoto asmens teisėtų interesų pažeidimo mastas ir poreikis ginti šio asmens teisėtus interesus (viešojo intereso atžvilgiu), kartu tuo didesnė yra restitucijos netaikymo galimybė.

49. Atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

49.1. Įsiterpę sklypai buvo suformuoti teisėtai, o pirkimo–pardavimo sandoriai dėl šių žemės sklypų sudaryti laikantis teisės aktų reikalavimų:

49.1.1. Įsiterpę sklypai buvo suformuoti dar tvirtinant Detaliuosius planus, dėl kurių jokių pastabų neteikė ir kurių neskundė nei ieškovė, nei valstybinės institucijos, nei kiti asmenys;

49.1.2. Įsiterpęs sklypas 2007 buvo suformuotas laikantis Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimų: jo plotas nesiekė 0,5 ha ploto (0,1233 ha); jame nebuvo galima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; jis buvo įsiterpęs tarp pradinio Žemės sklypo K14 ir kelio (vidinės kvartalo gatvės). Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Įsiterpęs sklypas 2007 turėjo atitikti siauros juostos sąvoką, kadangi šis žemės sklypas nesiribojo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad žemės plotas negalėjo būti suformuotas kaip įsiterpęs sklypas, nes jame buvo Įvažiavimas ir Atraminės sienelės, t. y. žemės plotas nebuvo laisvas (neužstatytas statiniais). Kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, Įvažiavimas į Įsiterpusio sklypo 2007 teritoriją nepateko, o Atraminės sienelės buvo ant Įsiterpusio sklypo 2007 ribos.

49.1.3. Įsiterpęs sklypas 2013 buvo suformuotas laikantis teisės aktų reikalavimų:

49.1.3.1. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcija, galiojusi formuojant Įsiterpusį sklypą 2013, neįtvirtino konkretaus siauros juostos pločio (jis buvo nustatytas nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakcijoje);

49.1.3.2. esminė aplinkybė šioje byloje yra ne Įsiterpusio sklypo 2013 plotis, bet tai, ar buvo galimybė Įsiterpusį sklypą 2013 suformuoti kaip atskirą racionalaus dydžio, ribų ir panaudojimo sklypą. Iš Detaliojo plano 2013 matyti, kad Įsiterpęs sklypas 2013 dėl aplinkinio užstatymo, želdynų, kelių apsaugos zonų, servitutų, reikalingų pravažiavimui, ir teisės aktų nustatytų normatyvinių reikalavimų automobilių pardavimo vietų išdėstymui, želdynų įrengimui naujuose sklypuose ir kt. iš esmės negalėtų būti pritaikytas jokiai naujai veiklai ir jame negalėtų būti vykdoma jokia nauja statyba;

49.1.3.3. siauros juostos sąvoka šiuo atveju netaikoma, nes žemės plotas neviršijo 0,5 ha ploto, buvo formuojamas negyvenamojoje teritorijoje ir negalėjo būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas;

49.1.3.4. net laikant, kad Įsiterpęs sklypas 2013 buvo suformuotas, remiantis „siauros juostos“ išimtimi, Įsiterpęs sklypas 2013 atitiko tuo metu galiojusią siauros juostos sąvoką. Tokią išvadą leidžia daryti Detaliojo plano 2013 aiškinamasis raštas;

49.1.3.5. ieškovė nepagrįstai teigia, kad žemės plotas negalėjo būti suformuotas kaip Įsiterpęs sklypas 2013, nes jis nebuvo laisvas (neužstatytas statiniais). Įvažiavimo ir Atraminių sienelių buvimas Įsiterpusiame sklype 2013 nepakeičia ir nepaneigia jo kaip naujo žemės sklypo statuso ir galimybės jį suformuoti bei parduoti ne aukciono būdu (pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.1.1 punkte įtvirtintą išimtį naujiems žemės sklypams priskirtini žemės sklypai, kuriuose pastatyti neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui);

49.1.3.6. kasacinio skundo argumentas, kad Įsiterpusiame sklype 2013 yra kitas statinys – Pravažiavimas a1, kuris tariamai priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, yra nepagrįstas. Pravažiavimo statusas buvo išspręstas administracinėje byloje Nr. I-2254-789/2013 priimta 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Viena iš patvirtintos taikos sutarties sąlygų yra ta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė savo reikalavimų dėl Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių į minėtą pravažiavimą. Pravažiavimas išregistruotas 2013 m. rugsėjo 13 d. Centrinio registratoriaus sprendimu Nr. 24410, dėl to ieškovė negali remtis jo egzistavimu.

49.1.4. Ginčydama Įsiterpusių sklypų pardavimą, ieškovė privalėjo ginčyti administracinius aktus, kurių pagrindu suformuoti Įsiterpę sklypai. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-355/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-355/2011">3K-3-355/2011</a>). Ginčijamos 2007 m. ir 2013 m. sutartys yra išvestiniai dokumentai iš daugybės administracinių aktų, kurių nenuginčijus nepaneigtas ginčo atveju Įsiterpusiam sklypui 2007 ir 2013 suteiktas įsiterpusio žemės sklypo statusas.

49.1.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Įsiterpę sklypai buvo dirbtinai suskaldyti į du įsiterpusius sklypus, kadangi nagrinėjamu atveju visiškai nebuvo tokio poreikio. Visų pirma ginčo atveju bendras įsiterpusių sklypų plotas neviršijo 0,5 ha ploto reikalavimo; antra, Įsiterpusio sklypo 2013 suformavimo poreikį lėmė tai, kad nuo Detaliojo plano 2005 parengimo keitėsi vidinės kvartalo gatvės, su kuria ribojosi įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, trasa (konfigūracija); trečia, apribojimas, kad įsiterpęs žemės sklypas negali viršyti pagrindinio sklypo dydžio (ploto), atsirado nuo 2016 m. birželio 1 d., t. y. jau po Įsiterpusių sklypų suformavimo.

49.2. Atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisės į Atramines sieneles ir Įvažiavimą buvo įregistruotos teisėtai ir pagrįstai:

49.2.1. byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai (dokumentai), jais remdamasis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra teisėtas. Ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas neišvardijo visų byloje esančių įrodymų, kuriais remdamasis priėjo vieną ar kitą išvadą, savaime nereiškia, kad teismas nesivadovavo byloje esančiais įrodymais ar jais vadovavosi netinkamai;

49.2.2. po nepriklausomybės atkūrimo buitinio aptarnavimo ateljė (Pastatas K12) patalpos buvo perduotos ieškovei, o viešbutis,,Turistas“ perduotas būtent UAB,,Naujasis Vilnius“ (ankstesnis pavadinimas – bendra Lietuvos ir Šveicarijos įmonė,,Turistas“). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagristai konstatavo, kad Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo teisėtai išduotas atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“, perėmusiai nuosavybės teisę į Viešbutį K14;

49.2.3. kadangi byloje nebuvo ginčo tarp šalių dėl Įvažiavimo ir Atraminių sienelių statybos laikotarpio ir abi šalys pripažino, kad šių statinių statybos darbai buvo atlikti statant viešbutį,,Turistas“ dar 1967–1975 metais, ir tai patvirtino rašytiniais įrodymais byloje (NTR nurodyti Įvažiavimo ir Atraminių sienelių statybos pabaigos metai – 1974 m.), todėl ieškovės kasacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo vertinti statybos procesą reguliuojančias teisės normas, galiojusias 2003 m., yra visiškai nepagrįsti ir pažeidžia lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios) principą.

49.3. Ieškovė praleido administracinių aktų, kurių pagrindu buvo suformuoti Įsiterpę sklypai ir pripažintos nuosavybės teisės į Atramines sieneles ir Įvažiavimą, ginčijimo terminus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė galėjo ir turėjo žinoti apie ginčijamo administracinio akto (Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto), kurio pagrindu vėliau Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisės į Atramines sieneles ir Įvažiavimą, priėmimą dar gerokai iki 2017 m. liepos 10 d., kai į ieškovę buvo kreiptasi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Be to, tiek Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, tiek nuosavybės teisės į Įvažiavimą ir Atramines sieneles buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre dar nuo 2004 m. rugsėjo 24 d.

49.4. Ieškovė neturi jokio materialinio suinteresuotumo ginčyti administracinius aktus bei sandorius. Ieškovė, ginčydama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, iš esmės nurodė tik tariamą viešojo intereso pažeidimą, t. y. kad pagal teisės aktų reikalavimus ir susiklosčiusią teismų praktiką apskritai Įsiterpę sklypai 2007 ir 2013 negalėjo būti suformuoti ir parduoti lengvatine tvarka be aukciono. Ieškovė nenurodė, kad dėl sudarytų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių būtų praradusi kokias nors teises ar kad šių sutarčių sudarymas pažeidė kokius nors ieškovės privačius interesus.

50. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

50.1. Ieškovės ginčijamos 2007 m. ir 2013 m. sutartys negalėjo būti pripažintos niekinėmis, nes valstybinės žemės patikėtinis, veikdamas pagal savo kompetenciją, turėjo teisę parduoti Vilniaus miesto savivaldybės suformuotus įsiterpusius žemės sklypus. Siekiant pripažinti įsiterpusio žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūrą neteisėta, buvo būtina ginčyti administracinius aktus, kurių pagrindu įsiterpę žemės sklypai buvo suformuoti. Likus galioti teritorijų planavimo dokumentui, kuriame nurodytas įsiterpusio žemės sklypo suformavimas, analogiškas įsiterpęs žemės sklypas galėtų būti dar kartą suformuotas ir parduotas.

50.2. 2007 m. ir 2013 m. atskiromis administracinėmis procedūromis ir atliktu teisiniu vertiniu buvo parduodami ginčo įsiterpę žemės sklypai, kurie, be kita ko, nebuvo didesni už pagrindinį žemės sklypą. Be to, aplinkybė, ar įsiterpęs žemės sklypas buvo didesnis už pagrindinį žemės sklypą, nėra svarbi nagrinėjamoje byloje, nes Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakcija, kurioje įtvirtintas toks reikalavimas, įsigaliojo tik 2016 m. birželio 1 d.

50.3. Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja neviršydama nustatytos kompetencijos. Nagrinėjamu atveju už teritorijų planavimą atsakinga institucija (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) nusprendė, kad įsiterpę sklypai atitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokai keliamus reikalavimus.

50.4. 2015 metais Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo atliekamas vidinis patikrinimas dėl Įsiterpusio sklypo 2013 pardavimo pagrįstumo. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. liepos 17 raštu Nr. 49SDŽ-554-(14.49.22.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į atsakingą teritorijų planavimo instituciją, prašydamas pateikti informaciją, ar Įsiterpęs sklypas 2013 gali funkcionuoti kaip savarankiškas žemės sklypas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. A51-76934/15 (2.14.2.12.-MP8) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad 0,1775 ha žemės plote nėra galimybės suformuoti racionalių ribų savarankišką žemės sklypą naujų pastatų statybai, be to, jame yra privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių.

51. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

51.1. Ieškovė kasaciniame skunde nenurodė išsamių motyvų, teisinių argumentų, kokią konkrečiai įrodymų vertinimo taisyklę skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pažeidė. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei susiformavusią kasacinio teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai nėra absoliučiai jokių abejonių.

51.2. Nenuginčijus administracinių aktų, kurių pagrindu buvo suformuoti įsiterpę žemės sklypai ir kuriais konstatuota, jog jie atitinka įsiterpusių žemės sklypų sąlygas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad sklypai nelaikytini įsiterpusiais, o pardavimo ne aukciono tvarka pažeidžia viešosios nuosavybės objektu esančių žemės sklypų pardavimo tvarką.

51.3. Apie galimybę įsigyti ar išsinuomoti Įsiterpusį sklypą 2007 buvo informuoti visi Žemės sklypo K12 savininkai ir nuomininkai. Nors apie 2005 m. Detaliojo plano rengimą buvo informuoti visi suinteresuoti asmenys, tačiau 2001 m. sausio 5 d. viešo susirinkimo metu esminių prieštaravimų nebuvo. Be to, ieškovei buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti 2005 m. Detaliojo plano svarstyme ir pateikti savo pageidavimus dėl formuojamo sklypo dalies išsinuomojimo.

51.4. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė buvo informuota ir apie 2013 m. Detaliojo plano rengimą, ji žinojo 2013 m. Detaliojo plano sprendinius, įskaitant ir ketinimą suformuoti Įsiterpusį sklypą 2013 bei jį parduoti atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“. Be to, ieškovė buvo raštu informuota apie galimybę įsigyti (išsinuomoti) formuojamą sklypą, tačiau ta galimybe nepasinaudojo.

51.5. Įsiterpęs sklypas 2007 atitiko visus Vyriausybės nutarime Nr. 692 keliamus reikalavimus, o prieš suformuojant Įsiterpusį sklypą 2007 jo atitiktis minėto Vyriausybės nutarimo reikalavimams buvo tinkamai įvertinta. 2005 m. Detaliojo plano brėžiniai patvirtina, jog Įsiterpęs sklypas 2007 buvo įsiterpęs tarp pradinio Žemės sklypo K14, Žemės sklypo K12 bei kelio, o pagal 2005 m. Detalųjį planą Įsiterpusio sklypo 2007 teritorijoje nebuvo nurodyta formuoti naujų žemės sklypų. Įvažiavimas nepateko į Įsiterpusio sklypo 2007 teritoriją, o Atraminė sienelė buvo ant Įsiterpusios sklypo 2007 ribos.

51.6. Įsiterpusio sklypo 2013 ribojimasis su 10,55 a skveru nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl jo neatitikties įsiterpusio sklypo sąlygoms ir ribojimosi su laisvu valstybinės žemės plotu, kadangi šis skveras buvo už planuojamos teritorijos ribų, nustatytų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

51.7. Ieškovė, savo kasacinį skundą grįsdama apeliacinės instancijos teismo nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos, šį savo argumentą grindžia kasacinio teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose, kurios pagal savo faktines aplinkybes skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos. Atsižvelgiant į tai, kasaciniame skunde minimos kasacinio teismo nutartys neturi precedento galios.

52. Tretieji asmenys UAB „Alsunga“ ir UAB „Zervyna“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

52.1. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai neištyręs įrodymų visumos ir nesilaikydamas kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo motyvavimo, taip pat nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos valstybinės žemės sklypų pardavimo lengvatine tvarka klausimais.

52.2. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ginčo statiniai labiausiai funkciškai susiję su Viešbučiu K14, yra nemotyvuota ir neatitinka faktinės situacijos. Ginčo statiniai buvo suprojektuoti ir pastatyti, siekiant užtikrinti tuometinės valstybinės įmonės „Juzė“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė, ir kitų Pastato K12 patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus. Pastato K12 bendraturčiai neturi jokių kitų privažiavimo galimybių prie Pastato K12 patalpų. Tuo tarpu Viešbutis K14 turi ne tik savarankišką privažiavimą prie Pastato K14, bet ir automobilių stovėjimo aikšteles, nes be šių funkcijų viešbučio veikla negalima.

52.3. Iš archyvinės medžiagos matyti, kad 1974–1976 metais buvo statomas buitinis kompleksas (t. y. būtent Pastatas K12, o ne „Turisto“ viešbutis) su požeminiu pravažiavimu, į kurį nustatytas patekimas per pandusą. Archyvinėje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų ginčo statinių priklausymą Viešbučio K14 pastatui ar jų ryšį su šiuo atsakovų statiniu.

52.4. Kasacinio skundo argumentai dėl laisvos valstybinės žemės plotų pardavimą be aukciono nustatančio teisinio reguliavimo pažeidimo yra pagrįsti.

52.5. Nei ieškovė, nei šį procesinį dokumentą pateikę tretieji asmenys nedalyvavo nė viename detaliojo plano rengime. Atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“, siekdama įsigyti valstybinės žemės sklypus, nei su ieškove, nei su kitais Pastato K12 savininkais nebendradarbiavo, jokios informacijos neteikė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovei ar kitiems Pastato K12 savininkams galėjo būti žinoma apie planuojamo detaliojo plano rengimą, įsiterpusio žemės sklypo formavimą ir (ar) pirkimą. Aplinkybę, kad atsakovai su Pastato K12 savininkais nebendradarbiavo, patvirtina ieškovės pateiktas 2012 m. rugsėjo 25 d. raštas, kuriame nurodyta, jog detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūros buvo atliktos tik formaliai, nes niekas iš statinių bendraturčių nebuvo informuotas ir aptarime nedalyvavo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo

53. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis).

54. Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal aptariamo straipsnio trečiąją dalį teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Šių proceso teisės normų pagrindu darytina išvada, kad teisę kreiptis į teismą turi dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pastarieji subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje.

55. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA0LTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-304-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-304-695/2019">e3K-3-304-695/2019</a> 75 punktą; 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk2LTM3OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-296-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-296-378/2019">e3K-3-296-378/2019</a> 35.6 punktą). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY3LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-267-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-267-611/2019">e3K-3-267-611/2019</a> 17 punktas). Pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu, gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas.

56. Kadangi neteisėtų veiksmų viešosios teisės reglamentuojamoje srityje pripažinimas ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas yra susiję su viešojo intereso gynimu, privatūs asmenys nėra įgalioti ginti viešąjį interesą, inter alia (be kita ko), kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje atskirai įtvirtintas asmenų, galinčių ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistas teises bei interesus. Ši taisyklė turi išimtį, kurią savo praktikoje suformulavo kasacinis teismas: tais atvejais, kai viešosios teisės pažeidimas sutampa su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, privatus asmuo pripažįstamas turinčiu teisinį suinteresuotumą CPK 5 straipsnio prasme ir toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjUtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-325-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-325-469/2015">3K-3-325-469/2015</a>). Tokiu atveju privatus asmuo, reikalavimų pagrindu nurodydamas viešosios teisės pažeidimą, kartu turi įrodyti tokio viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams. Neįrodžius šių sąlygų, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo.

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiame kasaciniame procese atsakovių UAB „Liuks NT“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ atsiliepimuose į kasacinį skundą keliamas ieškovės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo klausimas, šioje nutartyje pasisakys atskirai dėl ieškovės suinteresuotumo ir teisės kreiptis į teismą, pareiškiant ieškinyje nurodytus reikalavimus, kurių atmetimas apeliacinės instancijos teismo sprendimu yra skundžiamas kasaciniu skundu.

58. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu siekė apginti savo, kaip dalies negyvenamųjų patalpų, esančių Pastate K12, savininkės, nuosavybės teises į inžinerinius statinius (Įvažiavimą ir Atramines sieneles), pareikšdama reikalavimą dėl jų pripažinimo Pastato K12 bendrojo naudojimo objektais (pastato konstrukcija) (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu ieškovė, inter alia, ginčijo atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisių į ginčo inžinerinius statinius teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, atitinkamą Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kaip teisinės registracijos viešame registre atlikimo teisinį pagrindą, taip pat atitinkamą 2014 m. gruodžio 11 d. perdavimo–priėmimo akto dalį, kaip UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisių į šiuos inžinerinius statinius perėjimo atsakovei UAB „Liuks NT“ teisinį pagrindą. Ieškovė, ieškiniu siekianti apginti savo, kaip dalies negyvenamųjų patalpų, esančių Pastate K12, savininkės, nuosavybės teises, buvo pagrįstai pripažinta turinčia materialinį teisinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl inžinerinių statinių kvalifikavimo kaip Pastato K12 bendrojo naudojimo objekto (pastato konstrukcijos), taip pat išvestinius reikalavimus dėl Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, teisinės registracijos ir perdavimo–priėmimo akto panaikinimo, kurių nagrinėjimas ir patenkinimas iš esmės būtų priklausęs nuo pirmojo reikalavimo patenkinimo. Tai, kad atsakovės nuosavybės teisių į inžinerinius statinius įgijimo teisinio pagrindo teisėtumo ginčijimas, kaip išvestinis reikalavimas, buvo tiesiogiai susijęs su ieškovės nuosavybės teisių į ginčo inžinerinius statinius gynimu, tokio reikalavimo pareiškimas ipso facto (savaime) nesuteikė pagrindo vertinti atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisių į ginčo inžinerinius statinius įgijimo teisinio pagrindo teisėtumo, prieš tai neįrodžius ieškovės nuosavybės teisių į šiuos statinius, kaip Pastato K12 konstrukcinę dalį, pažeidimo, kadangi ieškovė turi teisę kreiptis į teismą gindama tik savo pažeistas teises, o ne apskritai ginčyti atsakovės nuosavybės teisių į inžinerinius statinius įgijimo teisinio pagrindo teisėtumą.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių administracinių aktų apskundimo terminus

59. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų kreipimosi į teismą terminų. Taigi teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas, siekiant įgyvendinti teisingumą, yra derinamas su poreikiu apsaugoti teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą.

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2009">3K-3-533/2009</a>; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2010">3K-3-298/2010</a>; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-324/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-324/2012">3K-3-324/2012</a>; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-568/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-568/2013">3K-3-568/2013</a>).

61. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovė praleido Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimo terminą, nes, nustatęs, kad ieškovė (iki tol buvusi VĮ „JUZĖ“) nuo pat 2002 m. aktyviai domėjosi Pastato K12 likimu, jo dalių priskyrimu atitinkamiems subjektams, padarė išvadą, kad po atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisių į Įvažiavimą ir Atramines sieneles įregistravimo viešame registre ieškovė negalėjo nežinoti šios aplinkybės iki pat 2017 m., jei ji būtų laikiusi Įvažiavimą ir Atramines sieneles Pastato K12 konstrukcine dalimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės dėl savo teisių pažeidimo ieškovei turėjo būti žinomos jau nuo 2003 m., kai buvo suformuotas sklypas K12, nepriskiriant jam po Įvažiavimu ir Atraminėmis sienelėmis esančios žemės, kuri būtų buvusi reikalinga Pastatui K12 eksploatuoti, jei būtų laikoma, kad Įvažiavimas ir Atraminės sienelės yra Pastato K12 konstrukcinė dalis.

62. Kadangi Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuris buvo atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybės teisių į Įvažiavimą ir Atramines sieneles įregistravimo viešame registre nuo 2004 m. rugsėjo 24 d. teisinis pagrindas, yra individualus administracinis aktas, jo ginčijimui teisme yra taikytini ABTĮ įtvirtinti terminai.

63. Pagal bylai aktualios redakcijos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

64. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ABTĮ redakcijai, iš esmės pakito praleistų skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminų atnaujinimo teisinis reglamentavimas. Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

65. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintas dešimties metų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo, yra naikinamasis, kuriam pasibaigus šis terminas negali būti atnaujintas. Asmeniui kreipiantis į teismą su skundu į teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikant jį kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTUwNy00MzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-507-438/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-507-438/2019">eAS-507-438/2019</a>; 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTExMC00OTIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-110-492/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-110-492/2020">eAS-110-492/2020</a>; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMTk0LTU1Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-194-552/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-194-552/2020">AS-194-552/2020</a>; ir kt.).

66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo nustatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo, ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTgwOC01NTIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-808-552/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-808-552/2016">eAS-808-552/2016</a>; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTgwNy01MjAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-807-520/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-807-520/2016">eAS-807-520/2016</a>; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMzM5LTUyNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-339-525/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-339-525/2017">AS-339-525/2017</a> ir kt.).

67. Pažymėtina, kad, nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ABTĮ redakcijai, visi administracinių bylų procesai, kurie buvo pradėti po šio įstatymo įsigaliojimo, vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka, taikant ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dešimties metų administracinių aktų apskundimo teisme terminą, nepriklausomai nuo to, kad šis terminas jau yra pasibaigęs dar iki naujos minėto įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. tuo metu, kai įstatymų leidėjas dar nebuvo dešimties metų termino priskyręs prie naikinamųjų terminų (žr. 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 įsigaliojimą ir įgyvendinimą apibrėžiančias 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio nuostatas) (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-551-261/2017; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTUwNy00MzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-507-438/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-507-438/2019">eAS-507-438/2019</a>; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTU2NC0xMDYyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-564-1062/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-564-1062/2020">eAS-564-1062/2020</a> ir kt).

68. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinys, kuriuo kaip individualus administracinis aktas, be kita ko, buvo ginčijamas 2003 m. vasario 3 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, buvo paduotas 2017 m. rugpjūčio 10 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į naujos redakcijos ABTĮ įsigaliojimą ir įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, taip pat su jų taikymu susijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pripažįsta, kad ieškovė praleido naikinamąjį Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto apskundimo terminą, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad aplinkybės, kada ieškovė sužinojo apie patį Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovės teisės į teisminę gynybą prielaidų buvimo.

Dėl ginčo inžinerinių statinių kvalifikavimo kaip bendrojo naudojimo objekto (pastato konstrukcijos) (CK 4.82 straipsnio 1 dalis)

69. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra įstatyme nustatyti sandoriai ar kitokie juridiniai faktai, su kuriais siejamas nuosavybės teisių į daiktą atsiradimas ar pasibaigimas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl inžinerinių statinių (Įvažiavimo ir Atraminių sienelių) kvalifikavimo kaip Pastato K12 bendrojo naudojimo objektų (pastato konstrukcijos), remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, kadangi būtent šis teisinis statusas, ieškovės manymu, lėmė Pastato K12 patalpų savininkų nuosavybės teisių į Įvažiavimą ir Atramines sieneles atsiradimą ir jų pažeidimą.

70. Kadangi teisės aiškinimas ir taikymas, vertinant, ar byloje nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą Įvažiavimą ir Atramines sieneles kvalifikuoti kaip Pastato K12 bendrojo naudojimo objektus (pastato konstrukciją), yra teisės klausimas, todėl teisėjų kolegija dėl jo pasisako.

71. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti, kad inžineriniai statiniai – Įvažiavimas ir Atraminės sienelės – yra Pastato K12 bendrojo naudojimo objektas (pastato konstrukcija), nes sprendė, kad Pastatas K12 konstrukciškai nėra susijęs nei su Įvažiavimu, nei su Atraminėmis sienelėmis, jie nėra šio pastato dalis, patys inžineriniai statiniai nėra išsidėstę Žemės sklype K12, kuris skirtas Pastatui K12 eksploatuoti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Įvažiavimas ir Atraminės sienelės yra atskiri nekilnojamieji daiktai, kurie buvo perduoti UAB „Naujasis Vilnius“ nuosavybėn kaip faktinis Viešbučio K14 priklausinys, turintis akivaizdų dominuojantį funkcinį ryšį su šiuo pagrindiniu pastatu.

72. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad Įvažiavimas ir Atraminės sienelės nėra Pastato K12 bendro naudojimo objektai (pastato konstrukcija).

73. CK 4.82 straipsnyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (1 dalis), buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (7 dalis). CK 4.83 straipsnyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (1 dalis).

74. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

75. Konkrečių pastato elementų kvalifikavimą kaip pagrindinių pastato konstrukcijų lemia jų techninės savybės ir funkcinis ryšys su pastatu. Pagrindinės pastato konstrukcijos neturi savarankiškos paskirties ir vertinamos kaip tarnaujančios pastatui, perimant ir paskirstant pastato svorio, naudojimo ar kitas apkrovas, atskiriant patalpas nuo išorinės erdvės ar kitų patalpų, atliekant šilumos ir garso izoliacijos funkciją, taip pat saugant pastatą nuo aplinkos poveikio. Atsižvelgiant į tai, pagrindinės pastato konstrukcijos pagal atliekamas funkcijas gali būti skirstomos į laikančiąsias, atitvarines ir kombinuotąsias, atliekančias tiek laikymo, tiek atitvėrimo funkcijas. Pagrindinės pastato konstrukcijos nėra formuojamos ir registruojamos viešame registre kaip atskiri turtiniai vienetai.

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad Įvažiavimas ir Atraminės sienelės nėra pastato konstrukcija, priklausanti visiems Pastato K12 bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nenurodyta argumentų, paneigiančių šią išvadą dėl ginčo inžinerinių statinių techninių savybių ar funkcinio ryšio su Pastatu K12 nebuvimo.

77. Iš 2018 m. liepos 5 d. specialisto išvados Nr. 18/07-08 matyti, kad Įvažiavimas ir Atraminės sienelės (archyviniuose dokumentuose įvardijamas kaip pandusas) atitinka prietunelio sąvoką, kaip ji buvo apibrėžiama nuo 2001 m. birželio 23 d. iki 2019 m. birželio 1 d. galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“, nustačiusio susisiekimo statinių projektavimo bendruosius reikalavimus, 11.7 punkte, kuriuo remiantis prietunelis – prie tunelio esanti nuožulni kelio, gatvės, pėsčiųjų ar dviračių tako atkarpa iškasoje, kurios šlaitai sustiprinti atraminėmis ar priklausančiomis konstrukcijomis. To paties reglamento 11.4 punkte tunelis apibrėžiamas kaip statinys, pakeičiantis kelią, gatvę, pėsčiųjų ar dviračių taką po žeme, pastatais, vandens telkiniais. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8 punktu, nustatančiu susisiekimo komunikacijų skirstymą pagal paskirtį, tuneliai patenka į kitų transporto statinių pogrupį, į kurį taip pat patenka tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai, atraminės sienelės ir kt.

78. Įvažiavimas ir Atraminės sienelės, kaip savarankiški inžineriniai statiniai, sudarantys prietunelį, yra susiję su tuneliu (per Įvažiavimą su Atraminėmis sienelėmis patenkama į tunelį), kuris antžemine ir požemine dalimi jungia Konstitucijos prospektą su Upės gatve. Tai, kad tunelis pagal savo tiesioginę paskirtį yra priskirtinas prie susisiekimo komunikacijų, ginčo atveju nulemia ir Įvažiavimo bei Atraminių sienelių funkcinę paskirtį – užtikrinti susisiekimo funkcijos (privažiavimo, pravažiavimo, priėjimo, praėjimo ir kt.) įgyvendinimą. Už prietunelio prasideda tunelis, einantis po Pastatu K12 (Pastato K12 rūsio dalis), po Šnipiškių gatve ir Centrine universaline parduotuve (Centrinės universalinės parduotuvės rūsio dalis), iš kurio nutiestos atšakos, užtikrinančios patekimą į patalpas, esančias požeminėje Pastato K12 ir Centrinės universalinės parduotuvės dalyje. Prietunelis taip pat tarnauja visuomenei, užtikrindamas jos nariams susisiekimą tuneliu iš Konstitucijos prospekto į Upės gatvę ir atvirkščiai. Be to, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, Atraminių sienelių elementai laiko gruntą, kurio stabilumas yra svarbus Viešbučio pastato K14 mechaniniam stabilumui užtikrinti, taip pat gruntą, virš kurio yra Viešbučio aplinkos elementai – pagrindinis patekimas į Viešbutį, kiemo aikštelės, šaligatviai, pravažiavimai. Taip pat už Atraminės sienelės elementų yra Viešbučio požeminė dalis, kurią reikia prižiūrėti, o neišvengiamo nusidėvėjimo atveju – remontuoti ar rekonstruoti.

79. Pripažinus, kad inžineriniai statiniai – Įvažiavimas ir Atraminės sienelės – nėra Pastato K12 bendrojo naudojimo objektas (pastato konstrukcija), ieškovė, kaip Pastate K12 esančių patalpų bendraturtė, laikytina neturinčia gintinos teisės. Todėl vertinant atsakovės nuosavybės teisių įgijimo pagrindo teisėtumą būtų ginama ne pažeista ieškovės teisė, o viešasis interesas, kurio ginti ieškovė neturi teisės.

Dėl teisės ginčyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, nenuginčijus administracinių aktų, kurių pagrindu jos sudarytos

80. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiama šioje kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje, pripažino, kad, esant galiojantiems administraciniams aktams, kuriais buvo suformuoti Įsiterpę sklypai 2007 ir 2013 ir jiems suteiktas įsiterpusių sklypų statusas, ieškiniu ginčijamos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys negalėjo būti pripažintos negaliojančiomis. Kadangi administraciniai sprendimai ne tik nebuvo ginčijami, bet ir praleistas jų apskundimo terminas, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

81. Pažymėtina, jog pareikštu ieškiniu ieškovė, ginčydama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kėlė atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“ perleistų valstybinės žemės sklypų atitikties įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės plotams klausimą.

82. Ginčui spręsti aktualios Žemės įstatymo redakcijos 10 straipsnio 4 dalis nurodė, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinti atvejai, kai žemės sklypai parduodami be aukciono. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Tarp privačių žemės sklypų įsiterpusių laisvos valstybinės žemės sklypų pardavimo be aukciono įgyvendinimo sąlygos ir tvarka ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reglamentuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 692) 2.15 punkto nuostatose.

83. Nurodytas reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami būtent žvelgiant į jų nustatymo tikslus. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą; laisvi ir įsiterpę žemės plotai turi būti suformuojami nustatant jų ribas, plotą, tikslinę naudojimo paskirtį bei galimybes sujungti jį su pirkėjo besiribojančiu žemės sklypu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-355/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-355/2011">3K-3-355/2011</a>; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-471/2013).

84. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plačiai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, o neatitinkant tokių reikalavimų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą gali būti įgyvendinta, kai asmuo išreiškia valią įsigyti tokį žemės sklypą, šis žemės sklypas nustatyta tvarka yra suformuojamas pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kt. Reikalavimai, keliami šio teisinio santykio objektui ir subjektui, yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zOTk5LTg1OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3999-858/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3999-858/2016">A-3999-858/2016</a>).

85. Pati įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio, jos metu priimamas ne vienas administracinis aktas, sudarantis prielaidas ir sąlygas sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal teritorijų planavimą ir valstybinės žemės pirkimą bei pardavimą reglamentuojančius teisės aktus, minėta procedūra susideda iš šių pagrindinių etapų: detaliojo plano ir jo sprendinių parengimo ir patvirtinimo; įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo suformavimo, naudojimo sąlygų nustatymo ir įregistravimo viešame registre; sprendimo parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą konkrečiam besiribojančio žemės sklypo savininkui už jame nurodytą kainą priėmimo; valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; parduoto įsiterpusio žemės sklypo sujungimo su pagrindiniu žemės sklypu.

86. Byloje nustatyta, kad, atliekant Įsiterpusio sklypo 2007 formavimo ir pardavimo procedūrą, buvo priimta daugybė administracinių aktų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 30-1037 „Dėl teritorijos šalia viešbučio „Naujasis Vilnius“ Konstitucijos pr. 14, Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos šalia viešbučio „Naujasis Vilnius“ Konstitucijos pr. 14 detalusis planas ir jo sprendiniai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1399 „Dėl sklypo Konstitucijos pr. 14 duomenų nustatymo bei siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-11739-(01) „Dėl įsiterpusio žemės sklypo greta žemės sklypo Konstitucijos pr. 14, Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo, naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-11899-(01) „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo greta Konstitucijos pr. 14, Vilniuje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB „Naujasis Vilnius“ laisvos valstybinės žemės plote buvo suformuotas 1233 kv. m įsiterpęs žemės sklypas ir jį nuspręsta parduoti be aukciono atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“. Sudarant ginčijamą 2007 m. spalio 31 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, jos 1 punkte buvo nurodyta, kad ji buvo sudaryta Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 2.3-11899-(01), kuris yra individualus administracinis aktas, pagrindu.

87. Byloje nustatyta, kad Įsiterpusio sklypo 2013 formavimo ir pardavimo procedūros pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu „Dėl sklypo Konstitucijos pr. 14 ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ Nr. 1-1352 buvo patvirtintas apie 0,7 ha Žemės sklypo K14 ir gretimos teritorijos Šnipiškių seniūnijoje detalusis planas ir jo sprendiniai. Byloje taip pat nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-1490 „Dėl žemės sklypo greta Konstitucijos per. 14, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2116 „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo“ laisvos valstybinės žemės plote buvo suformuotas 1775 kv. m įsiterpęs žemės sklypas ir jį nuspręsta parduoti be aukciono atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“. Iš ginčijamos 2013 m. spalio 31 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkto matyti, kad ji buvo sudaryta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2116, kuris yra individualus administracinis aktas, pagrindu.

88. Šios nutarties 86–87 punktuose nurodytų individualių administracinių aktų pagrindu minėtiems laisvos valstybinės žemės plotams buvo suteiktas įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų teisinis statusas, jie suformuoti kaip žemės sklypai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei nuspręsta juos parduoti atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkei. Nenuginčijus individualių administracinių aktų teisėtumo, nėra paneigiamas tais aktais laisvos valstybinės žemės plotams suteiktas įsiterpusių žemės plotų teisinis statusas, kurio priskyrimas žemės sklypams, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, sudaro valstybinės žemės sklypo perleidimo be aukciono teisinį pagrindą. Kadangi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaroma įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo administracinės procedūros pabaigoje, įgyvendinant individualius administracinius aktus, kuriais suformuojamas įsiterpęs žemės sklypas ir priimamas sprendimas dėl jo pardavimo konkrečiam asmeniui, vien valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ginčijimas, nurodant, kad pažeistos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintos sąlygos, nėra tinkamas pagrindas.

89. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513-969/2018">3K-3-513-969/2018</a>, kuria savo kasaciniame skunde remiasi ieškovė, įrodinėdama pagrindo nagrinėjamoje byloje ginčyti administracinius aktus nebuvimą, pasisakyta dėl poreikio ginčyti detalųjį planą, kaip teritorijų planavimo dokumentą, kai pareiškus ieškinį dėl viešojo intereso gynimo ginčijama konkretaus asmens teisė įsigyti žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka. Kasacinis teismas pripažino, kad, esant pareikštiems reikalavimams dėl administracinio akto (kuriuo suformuotas žemės sklypas, patvirtinta jo pardavimo kaina, naudojimo sąlygos bei priimtas sprendimas parduoti jį konkrečiam asmeniui) ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, kad pirmiausia turėjo būti nuginčytas detalusis planas, kadangi teisę konkrečiam asmeniui įsigyti žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka suteikė ne detalusis planas, o ginčijamas administracinis aktas ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis (žr. šios nutartis 51 punktą). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika ne paneigia, bet patvirtina poreikį ginčyti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo administracinės procedūros metu priimtus administracinius aktus, kuriais buvo nuspręsta dėl konkretaus daikto teisinio statuso ir jo pardavimo konkrečiam asmeniui.

90. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, ginčijant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, turi būti ginčijami ir administraciniai aktai, kurių pagrindu tos sutartys buvo sudarytos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-355/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-355/2011">3K-3-355/2011</a>; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513-969/2018">3K-3-513-969/2018</a>; 2019 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-41-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-41-969/2019">e3K-3-41-969/2019</a>; 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODYtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-86-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-86-969/2019">e3K-3-86-969/2019</a>; 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690/2019, ir kt.).

91. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pripažįsta, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys nagrinėjamoje byloje negalėjo būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nenuginčijus administracinių aktų, kurių pagrindu tos sutartys buvo sudarytos.

92. Kaip savo sprendime konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ieškovė ne tik neginčijo administracinių aktų, bet ir ieškinio padavimo teismui dieną buvo praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą, o Įsiterpusio sklypo 2013 atveju – ir naikinamąjį 10 metų terminą. Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti reikalavimus dėl ginčijamų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, taip pat išvestinius reikalavimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-2005 „Dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną sklypą“ bei atitinkamos 2014 m. gruodžio 11 d. perdavimo–priėmimo akto dalies panaikinimo.

93. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 55 punkte pateiktus išaiškinimus, pažymi, jog, sprendžiant dėl ginčijamų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teisinę reikšmę taip pat turi ir asmens suinteresuotumo, kaip būtinos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo prielaidos, nustatymas (CPK 5 straipsnis). Be to, nuo konkrečios gintinos teisės ar teisėto intereso identifikavimo priklausytų ir tai, kokie administraciniai aktai, priimti įsiterpusių laisvos valstybinės žemės sklypų suformavimo ir pardavimo administracinės procedūros metu, turėtų būti ginčijami. Jei būtų ginama asmens, kaip besiribojančio žemės sklypo savininko, teisė pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą, turėtų būti ginčijami tie individualūs administraciniai aktai, kuriais nuspręsta suformuotą laisvos valstybinės žemės sklypą parduoti kitam besiribojančio žemės sklypo savininkui, ir pati valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Tuo tarpu jei ginant viešąjį interesą būtų ginčijamas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo statuso suteikimas konkrečiam laisvos valstybinės žemės plotui ir jo pardavimas besiribojančio žemės sklypo savininkui, turėtų būti ginčijami visi individualūs administraciniai aktai, priimti šio sklypo suformavimo bei pardavimo konkrečiam asmeniui administracinės procedūros metu, bei pati valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis.

94. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad įsiterpusių žemės sklypų suformavimas ir pardavimas atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“ būtų kaip nors pažeidęs ieškovės, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkės, teisę pirkti ar išsinuomoti įsiterpusius žemės sklypus, taip pat nenustatyta, kokius materialiuosius teisinius padarinius ieškovei sukeltų ginčijamų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimas niekinėmis ir negaliojančiomis, t. y. nebuvo nustatytas ieškovės suinteresuotumas bylos baigtimi.

95. Rengiant detalųjį planą, pagal kurį buvo formuojamas Įsiterpęs sklypas 2007, Vyriausybės nutarimo Nr. 692 patvirtintų Taisyklių 2.15 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 18 d.) tiesiogiai nebuvo įtvirtinto reikalavimo informuoti besiribojančių žemės sklypų savininkus ir (ar) nuomininkus apie galimybę pirkti arba išsinuomoti formuojamą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Todėl patys suinteresuoti asmenys privalėjo kreiptis dėl įsiterpusio sklypo jiems pardavimo ar išnuomojimo. Rengiant detalųjį planą, pagal kurį buvo formuojamas Įsiterpęs sklypas 2013, laikantis Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Taisyklių 2.15 punkto reikalavimų (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 27 iki 2014 m. kovo 27 d.), ieškovė 2011 m. liepos 21 d. pranešimu buvo informuota apie galimybę pirkti arba išsinuomoti laisvos valstybinės žemės plotą, tačiau šios savo teisės neįgyvendino. Tiek Detalusis planas 2005, tiek Detalusis planas 2013 buvo nustatyta tvarka viešinami. Kadangi ieškovė apie minėtų detaliųjų planų sprendinius ir planavimo tikslus žinojo, tačiau pageidavimo nusipirkti ar išsinuomoti įsiterpusius žemės sklypus nė vienu atveju nepareiškė, laikytina, kad dėl to, jog įsiterpę valstybinės žemės sklypai buvo parduoti atsakovei UAB „Naujasis Vilnius“, ieškovės teisės negalėjo būti pažeistos.

96. Ieškovei savo reikalavimų dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis pagrindu nurodant imperatyvių viešosios teisės normų, reglamentuojančių sąlygas, kurias turi atitikti laisvos valstybinės žemės plotas, kad atitiktų įsiterpusiam žemės sklypui keliamus reikalavimus, pažeidimus, ginama ne pažeista ieškovės teisė ar teisėtas interesas, bet viešasis interesas. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, teisė ginti viešąjį interesą pareiškiant teisme ieškinį įstatymų nustatytais atvejais suteikta prokurorui, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems asmenims (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis) ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistas teises bei interesus. Ieškovei tokia teisė nesuteikta, todėl tai sudaro savarankišką jos reikalavimų dėl ginčijamų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis atmetimo teisinį pagrindą (CPK 5 straipsnio 1 ir 3 dalys).

97. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas, kadangi nenustatyta, jog neperžengus šio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tiek detaliojo planavimo metu, tiek įsiterpusių žemės sklypų formavimo metu buvo imtasi papildomų priemonių, siekiant įsitikinti, kad įsiterpusių žemės sklypų teisinio statuso suteikimas Įsiterpusiam sklypui 2007 ir Įsiterpusiam sklypui 2013 atitinka imperatyvius reikalavimus, įtvirtinančius sąlygas, kurioms esant, vadovaujantis Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, žemės sklypams galėtų būti suteiktas įsiterpusio žemės sklypo statusas. Įsiterpęs sklypas 2007, kaip įsiterpęs sklypas, buvo suformuotas Detaliojo plano 2005 bei Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 2.3-11739-(01) „Dėl įsiterpusio žemės sklypo greta žemės sklypo Konstitucijos pr. 14, Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo, naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pagrindu, kuris buvo priimtas po to, kai specialiai sudaryta Vilniaus apskrities administracijos komisija dėl ginčytinų klausimų formuojant papildomus sklypus pardavimui ir nuomai pritarė Įsiterpusio sklypo 2007 suformavimui. Be to, siekiant inicijuoti viešojo intereso gynimą dėl Detaliojo plano 2013, buvo kreiptasi ir į Vilniaus apygardos prokuratūrą, tačiau ši viešojo intereso gynimo proceso nepradėjo, nes nenustatė Detaliojo plano 2013 neatitikties teisės aktų reikalavimams.

98. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pats ginčijamų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo faktas ir tai, kad Įvažiavimas, kaip inžinerinis statinys, nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Liuks NT“, nedaro jokios neigiamos įtakos ieškovės ir visos visuomenės galėjimui naudotis Įvažiavimu, kadangi atitinkamoje Žemės sklypo K14 dalyje yra nustatytas kelio servitutas, o taikos sutartimi, patvirtinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0yMjU0LTc4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-2254-789/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-2254-789/2016">I-2254-789/2016</a>, atsakovė UAB „Liuks NT“ papildomai įsipareigojo nesiimti veiksmų, kuriais būtų suvaržyta galimybė naudotis minėtu Žemės sklype K14 nustatytu kelio servitutu. Ši sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

99. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, administracinių aktų apskundimo terminus, daikto kvalifikavimą kaip bendrojo naudojimo objekto (pastato konstrukcijos) (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), teisę ginčyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, nenuginčijus administracinių aktų, kurių pagrindu jos buvo sudarytos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

100. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

101. Atmetus ieškovės kasacinį skundą ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, atsakovėms UAB „Naujasis Vilnius“ ir UAB „Liuks NT“ iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

102. Atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“ prašė priteisti iš ieškovės 20 297,80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2019 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 47009, 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 48722, 2020 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 49481, taip pat pirmųjų dviejų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus.

103. Atsakovė UAB „Liuks NT“ prašė priteisti iš ieškovės 10 205,57 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4702/19LT, 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0850/20LT ir 2020 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1747/20LT, taip pat šių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.

104. Pažymėtina, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), nurodytus rekomendacinius dydžius (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nurodyta, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą nustatytas 1,7 koeficientas (Rekomendacijų 8.14 punktas), už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19 punktas) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

105. Nagrinėjamu atveju prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.14 ir 8.19 punktuose nurodytus dydžius.

106. Pagal pateiktus duomenis atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“ kasaciniame procese patyrė 20 297,80 Eur išlaidų, naudodamasi advokato teisinėmis paslaugomis (įskaitant 3522,76 Eur PVM): už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą – 8632,21 Eur, už pasirengimą 2020 m. balandžio 1 d. teismo posėdžiui – 3229,44 Eur (16,82 val.), o už pasirengimą 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžiui – 4913,28 Eur (25,59 val.). Atsižvelgdama į tai, kad 2020 m. balandžio 1 d. turėjęs įvykti teismo posėdis, kurio pasirengimui atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“ nurodė patyrusi 3229,44 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, neįvyko, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 27 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl objektyvių priežasčių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą tiek 2020 m. balandžio 1 d. neįvykusiam, tiek 2020 m. rugsėjo 8 d. įvykusiam bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka teismo posėdžiui priteisimas, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. kovo 27 d. nutartimi atidėjus bylos nagrinėjimą šalys nebuvo įpareigotos atlikti jokių papildomų procesinių veiksmų, neatitiktų ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis), būtų neproporcingas ir prieštarautų teisingumui. Kadangi už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą priteistinas maksimalus atlygintinų išlaidų dydis sudarytų 2146,59 Eur (1262,7 Eur x 1,7) (Rekomendacijų 8.14 punktas), o už pasirengimą bylos nagrinėjimui žodinio proceso tvarka (skaičiuojant atlygintinas išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiui, kuriam rengiantis patirtos didesnės išlaidos) maksimalus priteistinas atlygintinų išlaidų dydis sudarytų 3231,25 Eur (1262,7 Eur x 0,1 x 25,59 val.) (Rekomendacijų 8.19 punktas), teisėjų kolegija pripažįsta atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ teisę į 5377,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šią sumą priteisiant iš ieškovės.

107. Pagal pateiktus duomenis, atsakovė UAB „Liuks NT“ kasaciniame procese patyrė 10 205,57 Eur išlaidų, naudodamasi advokato teisinėmis paslaugomis (įskaitant 1771,22 Eur PVM): už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą – 5942,13 Eur, už teisines paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. vasario 26 d., – 3168,99 Eur (19,40 val.), už teisines paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., – 1094,45 Eur (6,7 val.). Kadangi byloje nėra duomenų, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos atsakovei UAB „Liuks NT“ 2020 m. vasario 28 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytu laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. vasario 26 d., o civilinėje byloje tuo metu nebuvo atliekama jokių procesinių veiksmų, teisėjų kolegija 3168,99 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį laiko nepagrįsta. Atsižvelgdama į tai, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą priteistinas maksimalus atlygintinų išlaidų dydis sudarytų 2146,59 Eur (1262,7 Eur x 1,7) (Rekomendacijų 8.14 punktas), o už pasirengimą bylos nagrinėjimui žodinio proceso tvarka teismo posėdyje maksimalus priteistinas atlygintinų išlaidų dydis, įvertinus į 2020 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1747/20LT nurodytą valandų skaičių, sudarytų 846 Eur (1262,7 Eur x 0,1 x 6,7 val.) (Rekomendacijų 8.19 punktas), teisėjų kolegija pripažįsta atsakovės UAB „Liuks NT“ teisę į 2992,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šią sumą priteisiant iš ieškovės.

108. Kasacinis teismas patyrė 78,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ (j. a. k. 122574319) 5377,84 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt septynis Eur 84 ct) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujasis Vilnius“ (j. a. k. 110379432) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ (j. a. k. 122574319) 2992,59 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt du Eur 59 ct) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liuks NT“ (j. a. k. 303488935) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ (j. a. k. 122574319) 78,39 Eur (septyniasdešimt aštuonis Eur 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas

Vincas Verseckas