R. D. pagal BK 199 str. 2 d., 249 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-255-689/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00032-2008-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.3;

1.1.8.1.2; 2.1.3.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Prano Kuconio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

nuteistojo R. D. gynėjui advokatui Kęstučiui Ragaišiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. gynėjo advokato Kęstučio Ragaišio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. rugsėjo 5 d. veika) laisvės atėmimu dvejiems metams, BK 253 straipsnio 2 dalį (2007 m. rugsėjo 5 d. veika) laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams, BK 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d. veika) laisvės atėmimu dvejiems metams, BK 253 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d. veika) laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, pirmus vienerius metus paskirta ją atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. nutartis, kuria:

panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria R. D. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d. veika), BK 253 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d. veika), ir byla R. D. dėl BK 199 straipsnio 2 dalies (2007 m. lapkričio 12 d. veika), BK 253 straipsnio 2 dalies (2007 m. lapkričio 12 d. veika) nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pašalintos iš R. D. inkriminuotos BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos aprašymo faktinės aplinkybes, susijusios su 2007 m. lapkričio 12 d. veika.

Pakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis dėl R. D. paskirtos bausmės už BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymą ir pagal BK 249 straipsnio 1 dalį jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Pakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis dėl R. D. paskirtos subendrintos bausmės: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu ir šia nutartimi paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams penkiems mėnesiams, pirmuosius vienerius metus paskirta ją atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. D. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad kartu su R. L., D. B., A. E., D. K., dėl kurių tyrimas atskirtas, K. Č., dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, M. B., kuris Jungtinės Karalystės Snersbruko (Snaresbrook) Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą trimis savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais „IŽ 79-8 Baikal“, pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt trimis 9 mm kalibro šoviniais, ir R. R., kuris Jungtinės Karalystės Ipsvičo (Ipswich) Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 9 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą dešimčia savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų „IŽ 79-8 Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje darant sunkius nusikaltimus su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais bendrininkais, būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio įsitraukė į R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, sutikęs dalyvauti kontrabandos būdu nugabenant slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, surasti bendrininkus ir juos užverbuoti, surasti šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims pirkėjus bei vykdyti kitas užduotis; nuo 2006 m. rugsėjo iki 2007 m. lapkričio mėnesio taip pat į nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtraukti D. B., K. Č., A. E., D. K., M. B., R. R., be to, parinkti nusikaltimams daryti bendrininkai S. K., D. K. ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys. Nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2007 m. gruodžio 7 d. R. L. vadovaujant šio nusikalstamo susivienijimo veiklai, tai pasireiškė bendrininkų sutelkimu bendrai nusikalstamai veiklai, susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai bei sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, rengimu, nurodymų asmeniškai arba per K. Č. ir D. B. bendrininkams davimu ir jų vaidmenų paskirstymu darant konkrečius nusikaltimus, iš nusikalstamos veiklos gautų lėšų rinkimu ir panaudojimu mokant bendrininkams atlygį ir įsigyjant nusikaltimams daryti reikiamas priemones bei įrankius, R. D., vykdydamas R. L. nurodymus, parinkdamas ir užverbuodamas kaip bendrininką M. B., užtikrindamas kontrabandos būdu iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę įvežtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paėmimą ir laikymą bei realizavimą Jungtinėje Karalystėje ir vykdydamas kitas užduotis, kartu su bendrininkais įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant konkretų sunkų nusikaltimą – neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, vykdant 2007 m. rugsėjo 5 d. šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę.

2. R. D. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., D. B., A. E., D. K., K. Č., M. B. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu S. K. bei kitais nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, 2007 m. rugsėjo 5 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, būtent: nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2007 m. rugsėjo 4 d. R. L., K. Č. ir D. B. iš anksto sutarė su R. D. ir M. B., kad šie paims į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus „IŽ 79-8 Baikal“, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 Lt, t. y. 1230,89 Eur) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 Lt, t. y. 1,45 Eur) už vienetą, ir juos realizuos, sutarė su A. E., kad šis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę už 1000 Eur (3450 Lt) atlygį, sutarė su D. K., kad šis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, bei ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų „IŽ 79-8 Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno D. K. į garažus (duomenys neskelbtini), ten šaunamieji ginklai ir šaudmenys neturint leidimo buvo laikomi ne ilgiau kaip iki 2007 m. rugsėjo 5 d. Vykdant R. L. nurodymus, 2007 m. rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) A. E. surado ir įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, D. K. nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2007 m. rugsėjo 4 d. paslėpė iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus ginklus ir šaudmenis slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, ir jį A. E. nugabeno S. K. į butą (duomenys neskelbtini). 2007 m. rugsėjo 5 d. S. K., važiuodamas per Kalvarijų užkardą su UAB „R.“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų „IŽ 79-8 Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių į Jungtinę Karalystę, kur nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d. R. D., atlikdamas savo vaidmenį ir derindamas savo veiksmus su R. L., nurodė M. B. paimti, laikyti ir realizuoti į Jungtinę Karalystę atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o M. B. su nenustatytais asmenimis juos paėmė ir iki 2007 m. spalio 5 d. 21.10 val. neturėdami leidimo laikė nenustatytose vietose Jungtinėje Karalystėje bei patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kol kratos metu penkis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus „IŽ 79-8 Baikal“ ir devynis 9 mm šovinius paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai, o ne mažiau kaip septynis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus „IŽ 79-8 Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devyniasdešimt vieną 9 mm kalibro šovinį iki 2007 m. lapkričio 10 d. nenustatytomis aplinkybėmis realizavo nenustatytiems asmenims.

3. Byla iš naujo apeliacine tvarka buvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2017 m. birželio 17 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas R. D. gynėjo apeliacinis skundas paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendį, kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. veikos), BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. veikos); pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos), pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos); pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje neužtenka duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar Jungtinės Karalystės prokuroro sprendimas dėl R. D. nepersekiojimo laikytinas galutiniu Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 54 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 50 straipsnį, prasme.

4. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog R. D. nėra baudžiamas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, susijusią su jam byloje inkriminuotu neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei jų gabenimu kontrabandos būdu, įvykdytu 2007 m. lapkričio 12 d. Byloje nepavyko pašalinti abejonių, susijusių su R. D. baudžiamuoju persekiojimu Jungtinėje Karalystėje už veikas, susijusias su šaunamųjų ginklų, šaudmenų bei duslintuvų laikymu, kai nesurinkus pakankamai įrodymų jam nebuvo pareikšti kaltinimai, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo naudai) principu, padarė išvadą, kad R. D. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d. veika) negali būti baudžiamas.

II. Kasacinio skundo argumentai

5. Nuteistojo R. D. gynėjas advokatas K. Ragaišis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria R. D. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį už 2007 m. rugsėjo 5 d. – spalio 5 d. veiką (pirmą veiką), ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą ir priimta nutartimi palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. D. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį už 2007 m. rugsėjo 5 d. – spalio 5 d. veikas (pirma veika), pažeidė non bis in idem principą, įtvirtintą BK 2 straipsnio 6 dalyje ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, nes klausimo dėl R. D. nubaudimo antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, kaip tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2017, galutinai neišsprendė. Dėl to skundžiamais teismo nuosprendžiu ir nutartimi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl jų buvo suvaržytos R. D., kaip teisiamojo, įstatymų garantuotos teisės ir tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

5.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka aiškiai konstatavęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės nutarties ydingumą dėl abiejų R. D. nusikalstamų veikų – nuo 2007 m. rugsėjo 5 d. iki spalio 5 d. (nuosprendyje ir nutartyje įvardyta 2007 m. rugsėjo 5 d. veika) ir nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki gruodžio 7 d. (nuosprendyje ir nutartyje įvardyta 2007 m. lapkričio 12 d. veika), nurodydamas, kaip šiuos trūkumus ištaisyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnaudojęs visas įmanomas proceso galimybes iš Jungtinės Karalystės gauti reikalingą informaciją, kad išsiaiškintų, ar Jungtinės Karalystės prokuroro sprendimas dėl R. D. nepersekiojimo laikytinas galutiniu Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 54 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į Chartijos 50 straipsnį, prasme, koks šio sprendimo pobūdis (galutinis jis ar ne) pagal Jungtinės Karalystės teisę, ar jis buvo priimtas atlikus išsamų tyrimą bei įvertinus jo rezultatus, tai patvirtinančių ar paneigiančių naujų duomenų negavęs ir tai konstatavęs skundžiamoje nutartyje (39, 41 punktai), kad byloje kilusių su tuo abejonių nėra galimybės pašalinti (42, 43 punktai), priėmė nelogišką sprendimą – bylą R. D., vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutraukė, iš nuosprendžio pašalino faktines aplinkybes tik dėl 2007 m. lapkričio 12 d. – gruodžio 7 d. veikų (antros veikos), o dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. – spalio 5 d. veikų (pirma veika) pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas dėl 2007 m. lapkričio 12 d. – gruodžio 7 d. veikų (antros veikos) priėmė teisingą nutartį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepažeidė BPK reikalavimų, draudžiančių bausti antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką. Tačiau kodėl dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. – spalio 5 d. veikos (pirmos veikos) nesivadovaujama BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nors ši veika taip pat buvo tirta ir įvertinta Jungtinės Karalystės prokurorų, jos aplinkybės grindžiamos tais pačiais byloje esančiais Jungtinės Karalystės dokumentais, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir motyvų, paaiškinančių, kodėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama, o nuosprendis pripažįstamas teisingu, nenurodė (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 punktai). Šią akivaizdžią apeliacinės instancijos teismo padarytą klaidą galėjo lemti aplinkybė, kad Jungtinės Karalystės prokurorai R. D. inkriminuotą 2007 m. rugsėjo 5 d. – spalio 5 d. veiką (pirma veika) bylos dokumentuose yra sutrumpintai įvardiję kaip 2007 m. spalio 5 d. (veikos pabaigos) veiką, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai – kaip 2007 m. rugsėjo 5 d. (veikos pradžios) veiką.

5.4. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas rėmėsi prokurorui G. Ivanauskui parašytu Jungtinės Karalystės prokurorės S. D. elektroninio susirašinėjimo laišku byloje, jame rašoma, kad R. D. atžvilgiu tyrimą atliko Jungtinės Karalystės sunkių ir organizuotų nusikaltimų tyrimo agentūra dėl nusikalstamų veikų, susijusių su šaunamųjų ginklų, šaudmenų, duslintuvų, rastų 2007 m. spalio 5 d. ir 2007 m. gruodžio 6–7 d., laikymu (ir apeliacinės instancijos teismui sukėlusių abejonių dėl galimo R. D. nuteisimo antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką (nutarties 32 punktas)); kad šis tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. kovo 3 d., kad minimu laikotarpiu R. D. buvo laikomas suimtas viename iš Jos Didenybės kalėjimų; kad nustačius, jog tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų pareikšti kaltinimai R. D., dėl to jam nebuvo pareikšti kaltinimai ir jis nebuvo persekiojamas baudžiamąja tvarka; kad teisinis procesas R. D. atžvilgiu Jungtinėje Karalystėje vyko dėl jam visų inkriminuojamų veikų: ir dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. – spalio 5 d. veikų (pirma veika), ir dėl 2007 m. lapkričio 12 d. – gruodžio 7 d. veikų (antra veika), ir tas procesas Jungtinės Karalystės prokurorų dėl abiejų veikų buvo nutrauktas. Nurodomas laikotarpis nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. kovo 3 d. yra Jungtinės Karalystės prokurorų tyrimo pradžios ir tyrimo pabaigos laikotarpis, o ne nusikalstamos veikos laikotarpis.

5.5. Taigi teisinis procesas R. D. atžvilgiu dėl jam inkriminuojamų veikų šioje byloje vyko Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinės Karalystės prokurorų dėl abiejų veikų buvo nutrauktas. Tai byloje patvirtino pats R. D., teigęs, kad jam šioje byloje visas inkriminuojamas nusikalstamas veikas, padarytas Jungtinėje Karalystėje, tuo metu, kai jis ten atliko laisvės atėmimo bausmę, tyrė Jungtinės Karalystės prokurorai kartu su 2006 m. veika, už kurią Jungtinės Karalystės teismo sprendimu buvo nuteistas jam prisipažinus, o dėl kitų veikų Jungtinės Karalystės prokurorai priėmė galutinį nutarimą bylą nutraukti, nesant jo kaltės įrodymų, bei kiti nuteistieji M. B. ir R. R. R. D. gynėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne kartą kreipėsi į teismą, prašydamas išreikalauti tokius Jungtinės Karalystės teismų, prokurorų priimtus sprendimus, siūlė apklausti atsakingą Jungtinės Karalystės prokurorę, tyrusią šioje byloje R. D. inkriminuotas nusikalstamas veikas, siekiant tinkamai išsiaiškinti minėtas aplinkybes, bet šį prašymą teismas atmetė. Kiti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai bandymai byloje šios aplinkybės nepaneigė (apeliacinės nutarties 33–42 punktai). Dėl to R. D. paaiškinimai, kad jis yra antrą kartą baudžiamas už tas pačias nusikalstamas veikas, byloje nėra paneigti. Priešingai, byloje yra pateikti jei ne teismų ar prokurorų nutarimai, tai kiti įrodymai iš Jungtinės Karalystės, patvirtinantys, kad R. D. šioje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo tirtos ir teisiškai įvertintos Jungtinės Karalystės prokurorų.

5.6. Iš šios bylos dokumentų turinio matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra visą bylos medžiagą pagal šioje baudžiamojoje byloje R. D. inkriminuotas nusikalstamas veikas (taip pat ir pirmą veiką) su pagrindiniais bylos įrodymais, iš jų ir telefono pokalbių įrašais, kuriais iš esmės grindžiama R. D. kaltė, yra perdavusi tirti Jungtinės Karalystės teisėsaugos pareigūnams, nes R. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo padarytos būtent Jungtinėje Karalystėje. Jungtinės Karalystės prokurorai minėtą medžiagą su visais Lietuvos Respublikos prokurorų pateiktais įrodymais turėjo ir atliko nuodugnų šioje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų tyrimą bei R. D. veiksmų galutinį teisinį įvertinimą. Byloje tirtų nusikalstamų veikų objektyviai pasireiškę veiksmai, jų apimtis, jas padarant dalyvavę asmenys, padarymo laikas ir vieta visiškai sutampa su šioje byloje inkriminuotais R. D. Byla iš Jungtinės Karalystės nebuvo perduota toliau tirti Lietuvos Respublikos prokurorams, o R. D. tų pačių veiksmų, jau įvertintų Jungtinės Karalystės prokurorų, tyrimas Lietuvos Respublikoje, atnaujinus dėl jo baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BPK XXXIII skyriuje nustatytą tvarką, nebuvo pradėtas.

5.7. Byloje yra 2008 m. birželio 3 d. Jungtinės Karalystės prokuratūros laiškas – prašymas – operacija „Treadle“, jame nurodyta, kad Jungtinės Karalystės teisėsaugos įstaiga RONTA mano, kad R. D. vadovauja organizuotų nusikaltimų grupei Jungtinėje Karalystėje, kuri ginklus gauna iš R. L. organizuotos nusikalstamos grupės, kad RONTA nori surinkti visus įmanomus įrodymus prieš R. D. ir jo nusikalstamą grupuotę, kad pradėtų jų baudžiamąjį persekiojimą, todėl prašo pateikti jiems visus įkalčius, telefono pokalbių įrašus; įtariami Jungtinėje Karalystėje organizuotos grupės asmenys R. D., D. D., B. K., M. B. ir R. R.; Jungtinės Karalystės teisės aktai, pagal kuriuos dėl šių asmenų atliekamas tyrimas, – 1977 m. Baudžiamosios teisės įstatymo 1(1) ir 1A skyrius („Bendrininkavimas“), pagal kurį teisiami asmenys, kai vienas asmuo susitaria su kitais, kad bus atliekami tam tikri veiksmai, kurie, jei bendrininkavimas bus padarytas pagal jų ketinimus, būtinai bus tolygūs bet kokiam nusikaltimui, padarytam vienos ar daugiau susitarimo šalių (tai atitinka Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnį ir 249 straipsnio 2 dalį), 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymas (tai atitinka Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį), 1979 m. Muitinės ir akcizo administravimo įstatymo 50 sk. (tai atitinka Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį). Be to, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant nusikaltimo sąvoką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio prasme, pabrėžiamas jo materialusis aspektas, t. y. veikos faktinė išraiška laiko ir erdvės atžvilgiu, o veikos teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) nėra toks reikšmingas (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 78-84).

5.8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino aplinkybės, kad R. D. teisinis persekiojimas Jungtinėje Karalystėje buvo vykdomas ir dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. – spalio 5 d., o ne tik dėl 2006 m. ar 2007 m. lapkričio 12 d. veikų. Iš minėtų Jungtinės Karalystės prokuratūros pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad tyrimas dėl R. D. inkriminuotų šiame procese nusikalstamų veikų Jungtinėje Karalystėje buvo atliekamas visa apimtimi. Byloje esant duomenų, kad tyrimas buvo nutrauktas, neįrodžius R. D. kaltės, bet šioje byloje negavus prokuroro nutarimo nutraukti bylą ir išnaudojus visas galimybes tokius dokumentus gauti, nežinant Jungtinės Karalystės baudžiamojo proceso reguliavimo taisyklių, kaip tai daroma, kur tokie dokumentai turi būti saugomi teisme, prokuratūroje ar kitur, ar apskritai jie saugomi, kokia jų forma, teismai, net ir esant abejonių dėl šios aplinkybės, negalėjo padaryti išvados, kad R. D. nėra šiame procese teisiamas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką.

5.9. Kasatoriaus manymu, principo non bis in idem taikymas šiuo atveju Europos Tarybos konvencijų aspektu yra platesnis, nei aiškinama skundžiamame nuosprendyje ir nutartyje. Teismai privalėjo teisingai įvertinti visas šias aplinkybes, o visas kilusias ir byloje nepašalintas abejones vertinti nuteistojo R. D. naudai ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti. Todėl pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas R. D. už 2007 m. rugsėjo 5 d. – spalio 5 d. veiką (pirma veika), o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį galioti, kai už tas pačias nusikalstamas veikas dėl to paties kaltinimo yra įsiteisėjęs Jungtinės Karalystės prokurorų nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, padarė esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimą bei nepagrįstai netaikė baudžiamojo įstatymo – BK 2 straipsnio 6 dalies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>).

5.10. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminį BPK 44 straipsnio 5 dalies, nustatančios nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į jo bylos išnagrinėjimą teisme per kuo trumpiausią laiką, pažeidimą. Šios bylos pradžia reikėtų laikyti 2006 m. spalio 21 d., kai R. D. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktą informaciją buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, nuo tada vyko ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas teismuose, vienu ar kitu būdu buvo suvaržyta R. D. laisvė, taikomos kardomosios priemonės, dėl kurių jis negalėjo gyventi kartu su savo šeima nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje. Nors R. D. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, jam inkriminuotos veikos padarytos prieš trylika metų. Ikiteisminis tyrimas, teismai vyko labai ilgai ne dėl nuteistojo kaltės, ilgą laiką nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, bylos nagrinėjimas teismuose taip pat nepateisinamai ilgai vyko nuo 2013 m., kelis kartus keitėsi teismo kolegijų sudėtys. Teismo nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos yra aiškiai savo tapačiais veiksmais susijusios su tomis veikomis, už kurias nuteistasis jau atliko nemažą realią laisvės atėmimo bausmę pagal Jungtinės Karalystės teismo nuosprendį. Laukti bausmės taip pat yra bausmė, nes tai susiję su žmogaus sunkiais išgyvenimais. Nuteistasis R. D. turi (duomenys neskelbtini), duomenys apie tai yra byloje.

5.11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 ir 31 straipsniuose įtvirtintos bendrosios teismo proceso garantijos šiuo klausimu, tai pažymėta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisų Teismo praktika dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo yra svarbus Lietuvos teisės šaltinis. Baudžiamąjį procesą vykdančios valstybės institucijos, be kita ko, ir teismai, privalo imtis visų priemonių tinkamai proceso trukmei užtikrinti, o tais atvejais, kai nustatomas pagrindas konstatuoti, kad ši trukmė viršija įmanomai trumpiausią laiką, – pagal kompetenciją imtis priemonių tokiam pažeidimui ištaisyti. Dėl to kasatorius mano, kad R. D. nubaudimas realia laisvės atėmimo bausme ne tik prieštarautų baudžiamosios atsakomybės tikslams ir uždaviniams, iš esmės būtų neteisingas, bet ir pažeistų jo pagrindines teises, ginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo R. D. gynėjo advokato K. Ragaišio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl draudimo persekioti ir bausti du kartus už tą pačią veiką (non bis in idem) principo

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartyje nurodyta, kad, siekiant tinkamai pritaikyti non bis in idem (draudžiama už tą pačią nusikalstamą veiką bausti antrą kartą) principą kasaciniame skunde nurodytu atveju, būtina ištirti, ar Jungtinės Karalystės prokuroro sprendimas nepateikti kaltinimų R. D. laikytinas įgijusiu res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, bei nurodoma, kad būtina gauti iš Jungtinės Karalystės informaciją dėl šio sprendimo pobūdžio (galutinis jis ar ne) pagal Jungtinės Karalystės teisę ir išsiaiškinti, ar jis buvo priimtas atlikus išsamų tyrimą bei įvertinus jo rezultatus.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas kasacinės instancijos teismo nurodymus, 2017 m. spalio 13 d. ir 2018 m. liepos 3 d. išdavė Europos tyrimo orderius, kuriais prašė Jungtinės Karalystės įgaliotą instituciją pateikti informaciją ir dokumentus apie Jungtinėje Karalystėje atliktą tyrimą, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar dėl R. D. vykdytos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandos bei dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje prokuroras priėmė sprendimą nepradėti tyrimo ar jį nutraukti, taip pat ar toks sprendimas buvo priimtas atlikus išsamų tyrimą bei įvertinus jo rezultatus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl šio asmens. Į Jungtinės Karalystės įgaliotą instituciją dėl Europos tyrimo orderiuose prašomos informacijos pateikimo apeliacinės instancijos teismas keletą kartų kreipėsi ir elektroniniu paštu.

9. Pagal šiuos orderius buvo gautas Jungtinės Karalystės Snersbruko Karūnos teisme nagrinėtas kaltinamasis aktas, kuriame nurodyti kaltinimai R. D., B. K. ir D. B., kaltinamasis aktas, kuriame kaltinimai pareikšti R. D., B. K., D. B. ir J. H. Taip pat buvo gauta informacija apie tai, kad buvo atliekamas veikų, susijusių su šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir duslintuvų, rastų 2007 m. spalio 5 d. ir 2007 m. gruodžio 6 ir 7 d., laikymu, tyrimas (tyrimo laikotarpis 2017 m. rugsėjo 28 d. – 2008 m. kovo 3 d.) ir kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų pareikštas kaltinimas R. D., todėl jis nebuvo persekiojamas baudžiamąja tvarka, o tyrimas buvo baigtas (angl. „was closed“).

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal tokius duomenis nėra galimybės įvertinti Jungtinės Karalystės prokuroro sprendimo, kuriuo, kaip teigia prokurorė S. D., nesurinkus pakankamai įrodymų, kad būtų pareikštas kaltinimas R. D., nuspręsta nepersekioti jo baudžiamąja tvarka; įsitikinti, ar šis prokuratūros sprendimas buvo priimtas atlikus išsamų tyrimą, patikrinti, ar šis Jungtinės Karalystės prokuroro sprendimas pagal šios šalies nacionalinę teisę laikomas galutiniu ir privalomu. Teismas, kaip minėta, padarė išvadą, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog R. D. nėra baudžiamas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, susijusią su jam inkriminuotu neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei jų gabenimu kontrabandos būdu, įvykdytu 2007 m. lapkričio 12 d. Kadangi byloje nepavyko pašalinti abejonių, susijusių su R. D. baudžiamuoju persekiojimu Jungtinėje Karalystėje dėl veikų, susijusių su šaunamųjų ginklų, šaudmenų bei duslintuvų laikymu, kai nesurinkus pakankamai įrodymų jam nebuvo pareikšti kaltinimai, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, t. y. kad visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo naudai, padarė išvadą, kad R. D. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d. veika) negali būti baudžiamas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra motyvų, paaiškinančių, kuo vadovaudamasis teismas nusprendė, kad R. D. Jungtinėje Karalystėje nebuvo persekiojimas dėl kitos, kaip nurodoma nutartyje – 2007 m. rugsėjo 5 d., veikos, už kurios padarymą jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu.

11. Kasaciniame skunde nuteistojo R. D. gynėjas nurodo, kad toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nelogiškas, nes Jungtinėje Karalystėje vyko tyrimas ir sprendimai priimti tiek dėl 2007 m. lapkričio 12 d. – gruodžio 7 d. veikų (antra veika), tiek dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. – spalio 5 d. veikų (pirma veika), todėl teismas, palikdamas galioti nuosprendžio dalį, kuria R. D. nuteistas už pirmos veikos padarymą, pažeidė non bis in idem principą, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo – BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto – pažeidimą bei nepagrįstai netaikė baudžiamojo įstatymo – BK 2 straipsnio 6 dalies.

12. Šioje byloje priimtuose teismų sprendimuose jau ne kartą rašyta, kad teisė nebūti du kartus persekiojamam baudžiamąja tvarka teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką) asmeniui įtvirtinta tiek nacionalinės teisės aktuose: Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tiek tarptautinės bei ES teisės aktuose: Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnyje, Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (toliau – KŠSĮ) 54 straipsnyje ir kt. Šio principo turinys yra aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje. Nagrinėjamai bylai aktualios non bis in idem principo taikymo skirtingose valstybėse – ES narėse – vykusių baudžiamųjų procesų dėl galimai tų pačių veikų nuostatos, įtvirtintos KŠSĮ 54 straipsnyje ir Chartijos 50 straipsnyje, bei ESTT praktika dėl jų aiškinimo, atskleistos šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartyje.

13. Byloje, kaip minėta, nustatyta, kad Jungtinėje Karalystėje buvo atliekamas veikų, susijusių su šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir duslintuvų, rastų 2007 m. spalio 5 d. ir 2007 m. gruodžio 6 ir 7 d., laikymu, tyrimas (tyrimo laikotarpis 2017 m. rugsėjo 28 d. – 2008 m. kovo 3 d.). Byloje nėra duomenų apie Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo apimtį, todėl galima daryti tik prielaidą, kad buvo tiriamos, kaip kasaciniame skunde nurodo nuteistojo R. D. gynėjas, 2007 m. rugsėjo 5 d. – spalio 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. – gruodžio 7 d. veikos, už kurių padarymą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuteistas R. D.

14. Byloje taip pat nustatyta, kad Jungtinėje Karalystėje nebuvo surinkta pakankamų įrodymų, kad būtų pareikštas kaltinimas R. D., todėl jis nebuvo persekiojamas baudžiamąja tvarka, o tyrimas buvo baigtas. Taigi R. D. už minėtų veikų padarymą Jungtinėje Karalystėje nebuvo teisiamas (nuteistas ar išteisintas).

15. Pagal ESTT praktiką aplinkybės, kad sprendimą (nutarimą), kuriuo užbaigiamas baudžiamasis procesas, priėmė prokuratūra, o ne teismas, ir nebuvo įvykdyta jokia bausmė, nėra lemiamos vertinant, ar šiuo nutarimu galutinai užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti (2016 m. birželio 29 d. sprendimo byloje Kossowski, C-486/14, 38 punktas). Siekiant nustatyti, ar toks nutarimas yra tas sprendimas, kuriuo galutinai baigiamas asmens baudžiamasis procesas, kaip tai suprantama pagal KŠSĮ 54 straipsnį, reikia įsitikinti, kad šiuo nutarimu pagal nacionalinę teisę galutinai užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti ir kad jis buvo priimtas išnagrinėjus (įvertinus) bylą iš esmės (sprendimo byloje Kossowski 42 punktas ir jame nurodyta ESTT praktika).

16. Byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie sprendimo, kuriuo Jungtinėje Karalystėje buvo baigtas R. D. veikos tyrimas, turinį. Vykdant apeliacinės instancijos teismo 2017 m. spalio 13 d. ir 2018 m. liepos 3 d. išduotus Europos tyrimo orderius nebuvo pateikta informacija, pagal kurią būtų galima spręsti, ar pagal Jungtinės Karalystės teisę šis sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus (įvertinus) bylą iš esmės ir ar juo galutinai užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti. Tačiau, įvertinus byloje esančią informaciją apie tai, kad Jungtinėje Karalystėje dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. – spalio 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. – gruodžio 7 d. veikų R. D. kaltinimas nebuvo pareikštas ir baudžiamąja tvarka jis nebuvo persekiojamas, darytina išvada, kad Jungtinėje Karalystėje priimtas sprendimas užbaigti tyrimą dėl minėtų veikų prilygsta nustatytajam BPK 168 straipsnio 2 dalyje, t. y. nutarimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks sprendimas priimamas atlikus tam tikrą tyrimą, tačiau tas tyrimas nereiškia, kad asmuo, dėl kurio veikos tyrimas atliekamas, yra persekiojamas baudžiamąja tvarka. Pažymėtina, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą savo teisine reikšme neprilygsta nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes jis priimamas neištyrus įvykio iš esmės, o gavus papildomų duomenų apie įvykį, iš naujo sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

17. Įvertinus informaciją, gautą vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 13 d. ir 2018 m. liepos 3 d. išduotus Europos tyrimo orderius bei kitą bylos medžiagą, darytina išvada, kad nuteisiant R. D. už jam inkriminuotą veiką, padarytą 2007 m. rugsėjo 5 d. – spalio 5 d., non bis in idem principas nebuvo pažeistas. Konstatuotina, kad priimant tokį sprendimą baudžiamasis įstatymas – BK 2 straipsnio 6 dalis – pritaikytas tinkamai ir baudžiamojo proceso įstatymas – BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas – nepažeistas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas palikti galioti atitinkamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį yra teisėtas.

Dėl proceso trukmės

18. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad dėl labai ilgos proceso trukmės yra pažeista R. D. teisė į jo bylos išnagrinėjimą teisme per kuo trumpiausią laiką ir jo nubaudimas realia laisvės atėmimo bausme prieštarautų baudžiamosios atsakomybės tikslams ir uždaviniams, iš esmės būtų neteisingas ir pažeistų jo pagrindines teises, ginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija).

19. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-147-677/2015). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>, 2K-147-677/2015). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, pagal kurią bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Konvenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>, 2K-150/2014, 2K-281-746/2016, 2K-107-489/2017). Pabrėžtina, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-895/2015">2K-55-895/2015</a>, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019).

20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad daugiau kaip aštuonerių metų bylos procesas iki priimant nuosprendį objektyviai yra per ilga proceso trukmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-102/2009). Ar tokia proceso trukmė yra pagrindas taikyti teisingumo principą ir priimti sprendimą skirti švelnesnę bausmės rūšį, teismai privalo išsiaiškinti nustatydami, kokios priežastys lėmė ilgą bylos procesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-54/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-54/2014">2K-54/2014</a>).

21. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad šios bylos proceso pradžia reikia laikyti 2006 m. spalio 21 d., kai R. D. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktą informaciją buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Tačiau R. D. už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu šaunamaisiais ginklais, įvykdytas 2006 m. spalio 21 d., buvo nuteistas 2008 m. birželio 17 d. Jungtinės Karalystės teismo sprendimu.

22. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam R. D. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir išduotas Europos arešto orderis, šio orderio pagrindu Jungtinėje Karalystėje R. D. buvo sulaikytas 2010 m. spalio 6 d., o 2011 m. sausio 13 d. buvo perduotas Lietuvai, 2011 m. kovo 9 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas iki 2011 m. balandžio 6 d., 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi R. D. paskirta kardomoji priemonė – 25 000 Lt (7240,50 Eur) užstatas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Apkaltinamasis nuosprendis R. D. priimtas 2016 m. sausio 20 d., byla apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą. Taigi bylos procesas vyksta jau daugiau kaip dešimt metų.

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės R. D. dydžio klausimą, vertino bylos proceso trukmę ir nuosprendyje pažymėjo, kad, įvertinęs R. D. sveikatos būklę ir iš esmės ((duomenys neskelbtini)) tarpininko vaidmenį padarytose veikose, netrumpą tyrimo ir bylos nagrinėjimo trukmę, teismas nusprendė, kad yra pagrindas skirti jam bausmę, artimą sankcijoje nustatytos bausmės minimaliam dydžiui.

24. Apeliacinės instancijos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį (2007 m. rugsėjo 5 d. veika) paskirtos bausmės R. D. yra pagrįstos ir teisėtos, tačiau, panaikinus nuosprendžio dalį dėl R. D. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d. veika), R. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimo, nurodyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymą sumažinta iki trejų metų šešių mėnesių ir galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas – buvo sutrumpinta vienu mėnesiu.

25. Pažymėtina, kad bylos procesas apeliacinės instancijos teisme, siekiant įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartyje išdėstytus nurodymus, vyko beveik trejus metus, pagal išduotus Europos tyrimo orderius prašant Jungtinės Karalystės įgaliotų institucijų pateikti papildomą informaciją ir dokumentus.

26. Taigi, sprendžiant apie visą daugiau nei dešimt metų besitęsiančio proceso trukmę, darytina išvada, kad viena iš ją lėmusių priežasčių yra ir institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, o tai, kaip pirmiau minėta, yra vienas iš kriterijų, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad tokia proceso trukmė yra pagrindas taikyti teisingumo principą ir priimti sprendimą skirti švelnesnes bausmes.

27. Atsižvelgiant į BK straipsnių, kuriuose nustatyta atsakomybė už R. D. padarytus nusikaltimus, sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmės ribas bei motyvus, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas skyrė bausmes R. D., darytina išvada, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi, paskiriant R. D. švelnesnes, nei nustatytosios BK 253 straipsnio 2 dalies ir 249 straipsnio 1 dalies sankcijose, laisvės atėmimo bausmes.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. nutartį pakeisti.

R. D.:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę R. D. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Aurelijus Gutauskas

Pranas Kuconis