V. S. pagal BK 281 str., 243 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-201-895/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43003-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,

nuteistajam V. S.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 243 straipsnį 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Remiantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas metus laiko naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. S. priteista 1161 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios I. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 244,58 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. I. L. naudai iš V. S. priteista 500 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalis, kuria V. S. nuteistas pagal BK 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir dalis dėl paskirtų bausmių jam subendrinimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis 2018 m. rugsėjo 5 d. apie 14.55 val., vairuodamas UAB „Š“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 1-o priedo 105 ženklo, įspėjančio vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą ir įpareigojančio imtis atitinkamų atsargumo priemonių, įspėjimus, nurodančius, kad tai yra „kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimų aikštelės ir panašiai), kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų“, KET 30 punkto reikalavimus, nustatančius, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių <...>, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“, ir KET 31 punkto reikalavimus, nustatančius, kad „jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų“, t. y. važiavo Vilniuje, Olandų gatve, antra eismo juosta, kryptimi nuo T. Kosciuškos gatvės pusės link Polocko gatvės, kelio atkarpa, kuri pažymėta kaip kelio ruožas prie vaikų įstaigos, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties viešojo transporto stotele „Polocko“, buvo neatidus ir neatsargus, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių esant blogam matomumui (stipriai lyjant lietui), kad įsitikintų, jog perėjoje nėra pėsčiojo, tęsdamas važiavimą įvažiavo į perėją, kai gretima dešine eismo juosta priekyje jo važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, ir pervažiavo jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja bėgusiai ir bandant sustoti perėjoje nugriuvusiai pėsčiajai I. L. koją. Eismo įvykio metu mažametei pėsčiajai I. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

2. Be to, V. S. buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį tuo, kad žinodamas, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, 2018 m. rugsėjo 5 d. apie 14.55 val. Vilniuje, Olandų gatvėje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. nuteistas pagal BK 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei dalį dėl paskirtų bausmių jam subendrinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo:

3.1. Nuteistojo veiksmuose nėra sistemingumo požymio, nes jis, pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, jam paskirto įsipareigojimo nesilaikė tik vieną kartą.

3.2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas inkriminuotos nusikalstamos veikos sistemingumo požymį, vertino ir V. S. 2017 m. sausio 17 d. bei 2018 m. spalio 21 d. padarytus administracinius nusižengimus vairuojant transporto priemones. Pastarosios veikos nėra minimos nei kaltinamajame akte, nei nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nei nuosprendžiu konstatuotose faktinėse aplinkybėse.

3.3. 2017 m. sausio 17 d. nusižengimo padarymo metu V. S. nebuvo įsiteisėjęs nuosprendis, kuriuo jam trejus metus buvo uždrausta vairuoti visų rūšių transporto priemones, o 2018 m. spalio 21 d. nusižengimas padarytas jau po šioje byloje nagrinėjamo įvykio.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Motiejūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. V. S. puikiai suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, iš jos išplaukiantį įsipareigojimą nevairuoti automobilio, žinojo padarinius už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, tačiau sąmoningai norėjo taip elgtis, maža to, kaip pats nurodė duodamas parodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo automobilį vairavo tris kartus

4.2. Nuteistasis aiškiai žinojo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę, jos nesilaikymo pasekmes, tai jis iš esmės pripažino ir teismo posėdžio metu. Tad aplinkybė, kad jis vairavo transporto priemonę, nors ir būdamas blaivus, tačiau neturėdamas tam teisės, ir sukėlė eismo įvykį, kuriame ir vėl sužalotas žmogus, liudija apie šiurkščiai pažeistą baudžiamojo poveikio priemonę bei rodo ypač didelį nuteistojo neatsakingumą, nekritišką savo elgesio vertinimą, iš esmės nihilistinį ir niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (būtent transporto eismo saugumas yra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281 straipsnyje, kėsinimosi dalykas), tačiau ir į teisingumą, kaip į BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos kėsinimosi objektą.

4.3. Įvertinus aktualios veiklos aplinkybes – tai, kad, teismo baigiamuoju aktu paskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 68 straipsnyje, ir uždraudus jam vairuoti transporto priemones, jis nepaisė to ir vengė ją vykdyti – vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, spręstina, kad padaryta veika pagal pavojingumą vertintina kaip užtraukianti baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnio nuostatas, kadangi tokioje situacijoje nėra pagrindo pripažinti, kad kitos švelnesnės atsakomybės rūšys (pvz., administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnį) leistų pasiekti atitinkamų tikslų – be kita ko, užtikrinti, kad asmuo atitinkamą laiką nevairuotų transporto priemonių.

4.4. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė V. S., kaip asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką naudojantis teise vairuoti transporto priemonę, turėjo svarbią prevencinę reikšmę, kad toks atvejis nepasikartotų. Tai, kad V. S. nepaisė šio draudimo, rodo jo didelį neatsakingumą, nekritišką savo elgesio, užtraukusio jam net baudžiamąją atsakomybę, vertinimą, cinišką požiūrį į viešąją tvarką, nustatytas taisykles ir įstatymus. Įvertinus surinktą ir teismo posėdyje ištirtą bylos medžiagą, neabejojama, kad V. S. veiksmų prigimtis dėl jam inkriminuoto vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę leidžia jo veiksmus laikyti tiek pavojingais, kad yra pagrindas taikyti jam būtent baudžiamąją atsakomybę.

4.5. Sistemingumas, kasatoriaus vertinimu, nėra nurodytas BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtyje, todėl ir neturi būti privalomai inkriminuojamas. V. S. tuo metu, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, buvo nubaustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą. Kaltinamajame akte tokie duomenys yra pateikti kaip išrašas apie baudimus ANK tvarka, todėl šiuos administracinės teisės pažeidimus įtraukiant į kaltinimą iškiltų dvigubo nubaudimo grėsmė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sistemingumo požymį vertindamas ir pagal V. S. administracinius nusižengimus, nepažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinis skundas atmestinas.

6. Šioje byloje V. S. nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį nesilaikė Kelių eismo taisyklių, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir pervažiavo perėja ėjusiai nukentėjusiajai koją. Ši jo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, V. S. paskirta bausmė ir kasacinis skundas dėl jo nuteisimo nėra paduotas.

7. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. S. išteisintas pagal BK 243 straipsnį. Jis buvo kaltinamas tuo, kad tyčia vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairavo automobilį, nors tokia teisė jam buvo atimta pirmiau priimtu ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

8. Byloje nekyla ginčo, kad V. S. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Tai nuteistasis pripažino ir nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė tas pačias faktines aplinkybes dėl to, kad V. S. vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės, t. y. pažeisdamas jam teismo nuosprendžiu paskirtą draudimą. Išteisindamas V. S. pagal BK 243 straipsnį apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vienkartinis baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Su šia apeliacinės instancijos teismo pozicija nesutinka prokuroras ir teikia kasacinį skundą. Taigi, šioje byloje bus vertinama tai, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių

9. Pagal BK 243 straipsnį tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas bauda arba areštu. Šis baudžiamasis nusižengimas aprašytas formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi, todėl laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę kaltininkas stengiasi išvengti atlikti. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQtNDk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64-495/2020">2K-64-495/2020</a>).

10. Aptariamas baudžiamasis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad V. S. suprato savo veiksmų esmę, t. y. kad jam atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, tačiau prie automobilio vairo sėdo sąmoningai. Apeliacinės instancijos teismas dėl V. S. kaltės turinio atskirai nepasisakė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamo baudžiamojo nusižengimo atveju tyčios turinio nustatymas yra specifinis. Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę negali būti vertinamas neatsižvelgiant į kaltininko nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, o šie subjektyviąją pusę apibūdinantys požymiai gali nulemti kaltininko veiksmų teisinį vertinimą. Pavyzdžiui, kasacinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a> asmuo išteisintas pagal BK 243 straipsnį, nors ir vairavo transporto priemonę, kai tokia teisė jam buvo atimta paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau tai darė vykdydamas kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kai važiavo atiduoti automobilį konfiskavimui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad V. S. veiksmai būtų nukreipti į piktybinį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, siekį pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui ar pan. Vis dėlto asmens veikimo motyvas ir tikslas negali būti suabsoliutinami ir jų vertinimas neatsiejamas nuo kitų nusikalstamos veikos sudėties požymių vertinimo.

11. Kasaciniame skunde teigiama, kad nors V. S. baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiamas dėl vieno epizodo, kai vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau jo veiksmų pavojingumas yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija su šia skundo pozicija nesutinka. Kaip minėta, V. S. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį nesilaikė Kelių eismo taisyklių, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir pervažiavo perėja ėjusiai nukentėjusiajai koją. Kasaciniame skunde V. S. veiksmų pavojingumas (BK 243 straipsnio prasme) įrodinėjamas būtent per kilusio eismo įvykio pasekmes.

12. Tiek eismo įvykis, tiek automobilio vairavimas neturint tam teisės vyko tuo pačiu metu, tačiau vienos nusikalstamos veikos padarymas (BK 281 straipsnio 1 dalis) nesuponuoja BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Kaip minėta, BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas aprašytas formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi. Tai reiškia, kad dėl nusikalstamos veikos kilusios pasekmės neturi įtakos asmens veiksmų kvalifikavimui, tačiau į jas gali būti atsižvelgiama, pavyzdžiui, skiriant bausmę.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo priežastis buvo ne tas faktas, kad V. S. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, o tai, kad jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, buvo neatidus eismo dalyvis. Taigi, aptariamoje situacijoje nukentėjusiosios patirti sužalojimai nebūtų mažesni vien dėl to, kad V. S. būtų turėjęs teisę vairuoti automobilį. Nepriklausomai nuo to, ar būtų turėjęs teisę vairuoti automobilį, ar ne, V. S. veiksmai vis tiek būtų kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Taip pat nėra pagrindo daryti prielaidą, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas padarė įtaką V. S. vairavimo įgūdžiams. Taigi, nors V. S. ir vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai nebuvo lemiama nukentėjusiosios sužalojimų priežastis. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pasekmės, kurias akcentuoja prokuroras, yra įvertintos sprendžiant dėl V. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl, tas pačias aplinkybes vertinant V. S. nenaudai ir BK 243 straipsnio kontekste, nuteistojo teisinė padėtis būtų nepagrįstai apsunkinta.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. S. veikoje nevykdant baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo sistemingumo požymio, kuris yra būtinas patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Kasaciniame skunde nesutinkama su šia teismo pozicija ir akcentuojama, kad kasacinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-59/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-59/2012">2K-7-59/2012</a> sistemingumo požymis nėra nurodomas kaip būtinasis.

15. Nors prokuroras yra teisus akcentuodamas kasacinės instancijos teismo nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-59/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-59/2012">2K-7-59/2012</a>, tačiau kitoje kasacinėje byloje konstatuota, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje bylojeNr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a>). Nustatant sistemingumo požymį esminis aspektas yra tai, kiek kartų asmuo nevykdo baudžiamojo poveikio priemonės ir kokio pobūdžio (kokio pavojingumo ir rimtumo) yra šie pažeidimai. Kaip jau minėta pirmiau, vienkartinis baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas savaime neįrodo asmens tiesioginės tyčios, nukreiptos į teismo sprendimo nevykdymą.

16. Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę yra baudžiamasis nusižengimas, taigi – nusikalstama veika, už kurios padarymą asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Aiškindamas baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, turinį ir paskirtį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

17. Nei teisėje, nei visuomenėje neturi būti toleruojami atvejai, kai asmuo, kuriam teismas baudžiamojoje byloje paskyrė aiškius draudimus ar įpareigojimus, jų nesilaiko. Vis dėlto tai nereiškia, kad toks asmuo automatiškai trauktinas baudžiamojon atsakomybėn. Už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui yra atimta tokia teisė, atsakomybė nustatyta ir Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, kai V. S., pagal byloje nustatytas aplinkybes, vieną kartą nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn būtų neproporcingas, nes jo veiksmuose nėra sistemingumo požymio, nėra duomenų, kad jo tyčia būtų nukreipta į sąmoningą nepagarbos teismo sprendimui demonstravimą.

18. Kasaciniame skunde teigiama, kad tuo metu, kai V. S. jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą, tačiau kaltinamajame akte šie duomenys pateikiami kartu su jį charakterizuojančia medžiaga, nes įrašius į kaltinimą baudimus ANK tvarka iškiltų dvigubo nubaudimo grėsmė. Teisėjų kolegija tokiai prokuroro pozicijai pritaria, tačiau pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinime V. S. buvo nurodytas tik vienas epizodas, kai jis nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, todėl sprendžiant dėl jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį turi būti vertinami tik tos veikos epizodai, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Priešingu atveju baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą yra esmingai apsunkinama, jam tampa neaiškios kaltinimo ribos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinime nenurodyti atvejai, kai V. S. vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, neturi būti vertinami konkrečios inkriminuojamos nusikalstamos veikos kontekste.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. S. administracine tvarka buvo nubaustas už tai, kad transporto priemonę vairavo ir 2018 m. spalio 21 d., t. y. praėjus pusantro mėnesio po byloje nagrinėjamų įvykių, administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2018 m. spalio 27 d. Baudžiamoji byla į teismą su kaltinamuoju aktu buvo perduota 2019 m. birželio 3 d. Prokuroras turėjo galimybę V. S. pareikštus įtarimus papildyti ir pridėti 2018 m. spalio 21 d. epizodą, tačiau to nepadarė. Aplinkybės, dėl kurių įtarimai V. S. nebuvo papildyti (objektyvus aplinkybių nesužinojimas, tarpinstitucinis nebendradarbiavimas ar pan.), nenagrinėjamos ir negali būti vertinamos V. S. nenaudai.

20. Teisėjų kolegija nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo išteisinant V. S. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 243 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. S. veiksmuose nebuvo sistemingumo požymio, todėl jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra negalimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Alvydas Pikelis

Armanas Abramavičius