Dėl neteisėtai gautų lėšų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-99/2011 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.4.1.2; 114.11

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. statybos ir remonto įmonės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal bankrutuojančios akcinės bendrovės,,Utvilsta“ ieškinį atsakovui V. K. statybos ir remonto įmonei dėl neteisėtai gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovė,,BA Investiciniai projektai“

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ir trečiasis asmuo 2004 m. lapkričio 29 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti pagal parengtą projektą gyvenamojo namo su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybos darbus žemės sklype Vilniuje, Plytinės g. 29. Šio objekto vandentiekio, nuotekų, šildymo sistemų montavimo darbams atlikti ieškovas, kaip generalinis rangovas, sudarė sutartį su atsakovu, kaip subrangovu. Atsakovas, įvykdęs sutartinius įsipareigojimus, pateikė ieškovui apmokėti PVM sąskaitas-faktūras. Trečiasis asmuo skolą už ieškovą sumokėjo tiesiogiai atsakovui (2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. birželio 15 d. mokėjimo pavedimais po 50 000 Lt, iš viso 100 000 Lt).

Panevėžio apygardos teismas 2006 m. spalio 12 d. nutartimi iškėlė UAB,,Ultvista“ bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratorių, kuris, patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, 2009 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neteisėtai gautų lėšų. Ieškovo teigimu, trečiojo asmens atliktas mokėjimas už UAB „Utvilsta“ pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo tvarką ir 2006 m. birželio 6 d. antstolės N. Šiugždaitės patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą vykdomojoje byloje Nr. 0033/06/00344. Trečiasis asmuo, sumokėdamas tiesiogiai atsakovui, pažeidė ieškovo kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, nes atsakovas finansinio reikalavimo patenkinimą gavo anksčiau nei kiti ieškovo kreditoriai. Ieškovo teigimu, mokėjimas už atliktus darbus turėjo būti atliktas tiesiogiai jam, todėl atsakovas gavo pinigus neteisėtai ir turi pareigą juos grąžinti.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu, nurodydamas, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas, nes turto įgijimas patvirtinamas ieškovo ir atsakovo sudaryta 2005 m. kovo 17 d. statybos rangos sutartimi, 2005 m. gruodžio 1 d. sutarties priedu ir 2006 m. gegužės 10 d. skolų tarpusavio suderinimo aktu. Trečiasis asmuo sumokėjo tiesiogiai atsakovui 100 000 Lt pagal ieškovo 2006 m. gegužės 5 d. prašymą, kuriame atsakovas nurodytas kartu su kitais subrangovais. Be to, ieškovas ir trečiasis asmuo, kaip užsakovas, sudarė 2006 m. birželio 1 d. susitarimą, kuriuo ieškovas pripažino netinkamą sutarties vykdymą ir prašė užsakovą organizuoti bei finansuoti objekto statybos užbaigimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad nenustatyta būtinųjų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovas 2006 m. gegužės 5 d. prašymu pasiūlė trečiajam asmeniui už atliktus darbus ir nupirktas statybines medžiagas atsiskaityti ne tik tiesiogiai su juo (generaliniu rangovu), bet ir su subrangovais, tarp jų ir atsakovu; trečiasis asmuo 2006 m. gegužės 16 d. patvirtinimu sutiko su ieškovo prašymu. Teismas sprendė, kad taip šalys susitarė dėl 2004 m. lapkričio 29 d. statybos rangos sutarties sąlygų pakeitimo, toks susitarimas atitiko jos 5 dalies reikalavimus dėl sutarties pildymo ir keitimo. Dėl tokių aplinkybių, teismo nuomone, negalima pripažinti, kad atsakovui 100 000 Lt buvo sumokėta be teisinio pagrindo. Nors skolą atsakovui sumokėjo ne ieškovas, o trečiasis asmuo, teismas nelaikė tai neteisėtai gautomis lėšomis, nes atsakovas šią sumą gavo už sutartimi numatytus darbus, kurie buvo atlikti trečiajam asmeniui priklausančiame objekte. Taigi atsakovas, kaip kreditorius, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti jam trečiojo asmens už skolininką (ieškovą) sumokėtos skolos.

Teismas sprendė, kad trečiojo asmens atliktu mokėjimu nebuvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio reikalavimai, nes mokėjimai atlikti 2006 m. birželio 14 d. ir 15 d., tuo tarpu nutartis iškelti bankroto bylą ieškovui priimta 2006 m. spalio 12 d., o įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 14 d., t. y. po 6 mėnesių nuo ginčijamų mokėjimų atlikimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neatliko darbų, nepirko medžiagų už prašomą priteisti 100 000 Lt sumą, todėl, tenkinus ieškinį, susidarytų situacija, kai ieškovui būtų priteista suma už statybos-rangos darbus, kurių jis neatliko. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, atlikdamas mokėjimus už darbus, nepažeidė ir 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymo, nes pagal pateiktą trečiojo asmens mokėjimų žiniaraštį, nuo 2006 m. birželio 6 d. pinigai mokėti subrangovams už jų atliktus darbus ir pateiktas medžiagas, todėl nelaikė, kad jie priklausė ieškovui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolės patvarkyme nurodyta sustabdyti ne visus trečiojo asmens atliekamus mokėjimus, o tik dėl 403 060,33 Lt; trečiasis asmuo savo sąskaitoje turėjo kelis kartus didesnę nei antstolio areštuota sumą, todėl jis galėjo atlikti mokėjimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu tenkino ieškovo apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 100 000 Lt. Kolegija nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė statybos rangos sutartį dėl gyvenamojo namo su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybos darbų atlikimo; šio objekto vandentiekio, nuotekų, šildymo sistemų montavimo darbams atlikti ieškovas (generalinis rangovas) sudarė sutartį su atsakovu (subrangovu); ieškovo 2006 m. gegužės 5 d. prašymo pagrindu trečiasis asmuo už atliktus darbus ir nupirktas statybines medžiagas atsiskaitė ne tik su ieškovu, bet ir tiesiogiai su subrangovais, tarp jų ir atsakovu; trečiasis asmuo 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. birželio 15 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo atsakovui 100 000 Lt, nors 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymu trečiasis asmuo buvo įpareigotas pranešti antstolei dėl pas jį esančių ir ieškovui priklausančių lėšų ar turto, kurį privalo jam išmokėti, kokiu pagrindu ir per kokį terminą tai turėtų būti padaryta; šiuo patvarkymu buvo sustabdytas 403 060 Lt išmokėjimas ieškovui ir tretiesiems asmenims, lėšos areštuotos, nurodyta jas pervesti į antstolio sąskaitą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas nesuformulavo reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu atsakovui buvo išmokėtos lėšos ir nenurodė teisės normų, tačiau tai neatleido pirmosios instancijos teismo nuo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius ir tinkamai taikyti materialiosios teisės normas.

Kolegija vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB,,Utvilsta“ v. IĮ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010, išaiškinimu, priimtu analogiškoje situacijoje, kad būtina teismui nustatyti, ar užsakovo atsiskaitymas tiesiogiai su subrangovu nepažeidė antstolės patvarkymo dėl 403 060 Lt UAB,,Utvilsta“ lėšų mokėjimo sustabdymo ir arešto reikalavimų, ir nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nesiaiškino. Antstolio patvarkymas buvo privalomas trečiajam asmeniui, tačiau jis, nepaisydamas draudimo, vis tiek atliko mokėjimus, taip pažeisdamas kitų asmenų (bankrutuojančios įmonės kreditorių) teises ir teisėtus interesus, kartu ir viešąjį interesą. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog trečiasis asmuo po antstolės patvarkymo iki ginčijamų atsiskaitymų su atsakovu atlikimo būtų pervedęs 403 060,33 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad trečiasis asmuo, atlikdamas mokėjimus atsakovui, pažeidė privalomąjį antstolės patvarkymą, ir tokius jo atliktus veiksmus, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai, pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo jų atlikimo momento. Konstatavusi, kad iš neteisės negali kilti teisė, kolegija taikė restituciją ir nurodė atsakovui grąžinti ieškovui tai, ką gavo neteisėto sandorio pagrindu.

Kolegija pažymėjo, kad atsakovas, kuriam ieškovas liko skolingas už atliktus darbus, turi teisę kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo jo bankroto byloje.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) dėl CK 1.78, 1.81 straipsnių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo pažeidė antstolės patvarkymą ir tokius veiksmus pripažino niekiniais. Kasatorius teigia, kad pagal teismų praktiką, pripažįstant sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, svarbią reikšmę turi sutarties šalių ketinimai, t. y. turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis šalių ketinimas buvo nukreiptas priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB,,Kraitenė“, UAB,,Auksaakė“, bylos Nr. 3K-3-62/2003). Kadangi tokios aplinkybės byloje nebuvo įrodytos, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CK 1.78 straipsnio 5 dalį, t. y. ex officio pripažinti sandorį negaliojančiu, nes nėra akivaizdžių aplinkybių, jog sandoris yra niekinis;

2) dėl CK 6.50 straipsnio taikymo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę įvykdyti prievolę CK 6.50 straipsnio nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad ieškovui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepanaikino trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę už skolininką. Kreditoriui neleidžiama priimti prievolės tik tuo atveju, jei skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui. Šiuo atveju nei susitarimas, nei prievolės esmė nereikalavo, kad prievolę įvykdytų pats ieškovas, t. y. ieškovas savo iniciatyva prašė trečiojo asmens įvykdyti prievolę kasatoriui. Be to, kasatorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti trečiojo asmens už skolininką sumokėtos skolos, nes kasatorius šiuos pinigus gavo už sutartimi numatytus ir atliktus trečiajam asmeniui darbus. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, trečiajam asmeniui atliekant pavedimą, ieškovas buvo mokus, skolų, susijusių su darbo santykiais, neturėjo, taip pat į tai, jog ginčijamas atsiskaitymas buvo įvykdytas likus keturiems mėnesiams iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo;

3) dėl antstolio patvarkymo privalomojo pobūdžio ir jo teisinių padarinių. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė apie tai, kad ieškovo ir trečiojo asmens 2006 m. birželio 1 d. susitarimas buvo sudarytas iki antstoliui priimant patvarkymą, todėl jis negali būti pripažintas niekiniu. Be to, antstolės patvarkymas nebuvo viešai registruotas, todėl, kasatoriaus nuomone, negalima preziumuoti, jog jis buvo visiems žinomas, t. y. ir kasatoriui. Turto arešto aktas tampa visiems žinomas, jei turto areštas įregistruotas Turto arešto aktų registre. Būtent tokie duomenys laikytini viešais. Kadangi kasatoriui nebuvo žinoma apie arešto aktą (antstolės patvarkymas kasatoriui nebuvo išsiųstas), tai jam negali kilti teisinių padarinių;

4) dėl CPK 689 straipsnio taikymo. Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į lėšas, bankams, kitoms kredito įstaigoms siunčia patvarkymą ir sustabdo tokios sumos lėšų išieškojimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai; bankas, kredito įstaigos ar kiti asmenys sustabdo nuo antstolio patvarkymo gavimo momento lėšų išmokėjimą tiek, kiek tai būtina antstolio reikalavimui įvykdyti (VPK 689 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi nagrinėjamu atveju antstolės patvarkymu buvo sustabdytas ne visų lėšų, o tik dėl 403 060,33 Lt mokėjimas, tai laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog trečiasis asmuo sumokėjo kasatoriui ieškovui priklausančiomis lėšomis, t. y. trečiasis asmuo savo sąskaitoje turėjo kelis kartus didesnę nei antstolio patvarkyme areštuota pinigų sumą, todėl galėjo atlikti mokėjimą. Be to, kasatorius pažymi, kad byloje nenustatyta, ar trečiasis asmuo gavo antstolio patvarkymą, ar jis buvo gautas iki ginčijamo atsiskaitymo atlikimo ir pan. Nesant tai patvirtinančių įrodymų, teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, todėl kasatorius mano, kad trečiasis asmuo, vykdydamas mokėjimą kasatoriui, nepažeidė kitų ieškovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų, kartu ir viešojo intereso.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1) dėl CK 1.78, 1.81 straipsnių taikymo. Ieškovas teigia, kad, reikšdamas ieškinį, nurodė, jog trečiojo asmens atliktas atsiskaitymas už ieškovą pažeidė kitų jo kreditorių interesus, nes ieškovas, būdamas nemokus, negavo lėšų, kuriomis būtų atsiskaitęs su kitais kreditoriais Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, o iškėlus bankroto bylą – Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovo teigimu, tokiu trečiojo asmens veiksmu buvo suteikta pirmenybė atsiskaityti tik su vienu iš kreditorių – kasatoriumi.

Ieškovas pažymi, kad kaip faktinis ieškinio pagrindas yra nurodyta ir aplinkybė, kad antstolės patvarkymu trečiasis asmuo buvo įpareigotas pranešti apie ieškovui priklausančias lėšas ar turtą, kurį trečiasis asmuo jam privalo grąžinti, per kokį terminą tai turi atlikti; patvarkymu kartu sustabdytas 403 060 Lt išmokėjimas ieškovui ir jo nurodymu tretiesiems asmenims bei nurodyta šias lėšas pervesti į antstolės sąskaitą. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad antstolės patvarkymai netaikomi trečiojo asmens atsiskaitymui su kasatoriumi, nes ieškovo ir trečiojo asmens susitarimas yra sudarytas anksčiau nei priimtas antstolės patvarkymas. Ieškovo nuomone nėra svarbus tokio susitarimo momentas, svarbu tai, kad po antstolio patvarkymo, draudžiančio atsiskaityti, susitarimas nebegalėjo būti vykdomas. Ieškovas sutinka su apeliacinio teismo išvada, kad ginčijamu atsiskaitymu buvo siekta realiai pažeisti viešąją tvarką;

2) dėl CK 6.50 straipsnio taikymo. Atsiliepime nesutinkama su argumentu dėl CK 6.50 straipsnio netinkamo taikymo ir pažymima, kad nurodyta teisės norma yra bendro pobūdžio ir negali būti taikoma atskirai nuo kitų teisės normų. Šiuo atveju trečiojo asmens teisė atsiskaityti su kreditoriumi už skolininką nėra absoliuti, t. y. nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui buvo taikytas draudimas atsiskaityti su ieškovo kreditoriais, kartu ir su kasatoriumi. Ieškovas nesutinka ir su argumentu, kad ginčijamo atsiskaitymo metu įmonė buvo moki. Nuo 2005 m. pabaigos ieškovas nevykdė įsipareigojimų, neatsiskaitė su kreditoriais ir 2006 m. birželio 6 d., jam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal daugelio kreditorių prašymus, todėl kasatorius pateikia neteisingus duomenis apie įmonės finansinę padėtį. Bankroto byloje yra antstolių areštai, kurie įregistruoti viešajame areštų registre. Ieškovas taip pat pažymi, kad antstolės patvarkymas buvo įteiktas asmeniškai trečiajam asmeniui nedelsiant po jo priėmimo, kasatoriui apie jį taip pat buvo žinoma. Ieškovas nurodo, kad antstolės patvarkymas nebuvo įvykdytas, jos areštuota suma nebuvo pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl trečiasis asmuo negalėjo šių sumų pervesti kasatoriui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymo rangos teisiniuose santykiuose, kai rangovas bankrutuoja, teisėtumo, antstolio patvarkymą pažeidžiančio sandorio pripažinimą ex officio niekiniu, teisiškai reikšmingų faktų konstatavimo klausimai. Teisėjų kolegija pasisako šiais klausimais.

Dėl teisinio ginčo santykio kvalifikavimo ir bendrųjų įrodinėjimo taisyklių laikymosi, sprendžiant dėl sandorio pripažinimo niekiniu

Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, o tik nurodomi ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės nemokumui. Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija v. AB bankas „Hansa-LTB“, UAB „Gamatonas“, UAB „Metalo ženklai“, AB „Rameksta“, bylos Nr. 3K-3-917/2003; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Pamario langai“ v. UAB „Palangos statyba“, A. K., bylos Nr. 3K-3-636/2004; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Utvilsta“ v. IĮ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010; kt.).

Bankroto administratorius pareiškė ieškinį kasatoriui Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu, vykdydamas šiuo įstatymu jam pavestas pareigas patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius. Ieškinys pareikštas CK 6.237 straipsnio nuostatų, kuriose nustatyta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, pagrindu. Kaip faktinis ieškinio pagrindas nurodyta ir aplinkybė, kad trečiasis asmuo su kasatoriumi atsiskaitė pažeisdamas antstolės patvarkymą sustabdyti UAB,,Utvilsta“ lėšų išmokėjimą, kad UAB,,BĄ investiciniai projektai“ buvo įpareigota pervesti 403 060 Lt į antstolio sąskaitą, taip pat pranešti antstolei, ar trečiasis asmuo turi lėšų ar turto, kurį privalo išmokėti ieškovui, kokiu pagrindu ir per kokį terminą tai turėtų būti padaryta. Reikšdamas ieškinį, ieškovas nesuformulavo reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu atsakovui buvo išmokėtos lėšos. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad teismo nesaisto ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas. Teismas turi nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. V. v. T. M., UAB „Vartų technika“, bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, civilinėje byloje BUAB,,Utvilsta“ v. IĮ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010; kt.).

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ex officio pripažino trečiojo asmens įvykdytą atsiskaitymą su kasatoriumi niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu – kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai, tačiau mano, kad CK 1.81straipsnio1 dalies ir 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas taikė be teisinio pagrindo, nes ex officio galima pripažinti sandorį negaliojančiu tada, kai yra akivaizdus jo negaliojimo pagrindas ir papildomų įrodymų nereikia rinkti; jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog teismas savo iniciatyva galėtų pripažinti sandorį akivaizdžiai niekiniu ir taikyti niekinio sandorio teisinius padarinius, būtina nustatyti (ištirti, išnagrinėti ir įvertinti), laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų, tokį pagrindą patvirtinančias aplinkybes, arba išvada dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos, CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009; 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. V., H. B. G., bylos Nr. 3K-3-89/2006; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB,,Utvilsta“ v. IĮ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010, kurios faktinės aplinkybės yra panašios į nagrinėjamoje byloje nustatytas, esančiu išaiškinimu, kad sandoris, pažeidžiantis privalomąjį antstolio patvarkymą, duotą intra vires (neviršijant suteiktų įgaliojimų), kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai yra niekinis ir negaliojantis, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą padarė neanalizuodamas apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų bei faktinių duomenų dėl ginčijamo sandorio pripažinimo niekiniu ir šiais klausimais nepasisakydamas (CPK 320 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamiesi apeliacijos ir kasacijos procesų, nagrinėjo bylas, kuriose buvo spręsta dėl tų pačių šalių (ieškovo ir trečiojo asmens) sudarytos rangos sutarties ir šios sutarties pagrindu sudarytų subrangos sutarčių su skirtingais subrangovais (atsakovais) vykdymo, iš esmės nagrinėdami tose bylose pateiktus apeliacinius ar kasacinius skundus, analizuodami bylų faktines aplinkybes dėl sandorių pripažinimo niekiniu ir pasisakydami dėl teisės taikymo tose konkrečiose bylose kilusiems ginčo santykiams (CPK 320, 353straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Utvilsta“ v. IĮ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 2A-727/2010; 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje BUAB,,Utvilsta“ v. UAB,,Schindler – liftas“, bylos Nr. 2A-568/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Utvilsta“ v. UAB,,Schindler – liftas“, bylos Nr. 3K-3-75/2011).

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo nagrinėti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinius ir teisinius argumentus, aiškintis aplinkybes dėl ginčijamo sandorio pripažinimo niekiniu ir tada priimti atitinkamą sprendimą (CPK 320, 324straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamojoje byloje nebuvo pareikšta ieškinio dėl ginčo sandorio pripažinimo niekiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju teisėjas, naudodamasis jam suteiktomis bankroto byloje aktyvaus teisėjo teisėmis, turėtų aiškintis aplinkybes, liudijančias apie sudarytą niekinį sandorį, sudaryti galimybę abiem ginčo šalims išreikšti savo nuomonę, esant būtinybei, pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ir tada konstatuoti ex officio niekinio sandorio faktą. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta ne tik teismo teisė, bet ir pareiga ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teismui suteiktos teisės ir tenkančios pareigos vykdymas nepripažintinas išėjimu už apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį suformuluotų nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P., L. P., R. B.,O. M., bylos Nr. 3K-3-310/2008). Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nebuvo nurodyti argumentai dėl ginčo sandorio pripažinimo niekiniu. Jau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino faktinių aplinkybių dėl sandorio pripažinimo niekiniu, žodinio bylos nagrinėjimo metu neuždavė šalių atstovams šiuo aspektu klausimų ir pripažino ginčijamą sandorį niekiniu. Teisėjų kolegijos požiūriu, ginčijamas sandoris nelaikytinas akivaizdžiai niekiniu, tai patvirtina ir pirmiau nurodyta teismų praktika.

Dėl teisiškai reikšmingų faktų, vertinant rangos sutarties dalies dėl apmokėjimo pakeitimo, lėšų pervedimo sandorių teisėtumą, antstolių patvarkymo ribas, konstatavimo

Pirmosios instancijos teismas aiškinosi aplinkybes dėl lėšų pervedimo teisėtumo, t. y. ar sandoris neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, ar nepažeidžia sandorio šalių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šalių teisiniai santykiai atsirado vykdant statybos rangos ir subrangos sutartis. Statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatyme, reglamentuojami statybos rangos sutartyje (CK 6.681 straipsnis). Rangos sutartimi rangovas ir užsakovas susitarė, kad sutarties papildymai ir pakeitimai galioja, jei sudaryti raštu ir patvirtinti šalių (sutarties 13 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad rangos sutarties dalies dėl apmokėjimo pakeitimas atitinka rangos sutarties nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys gali keisti sutarties nuostatas, tačiau tai darydamos negali pažeisti šalių, trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pagrindinių sutarčių teisės principų, viešojo intereso. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1dalis).

Spręsdamas, ar nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pinigai pervesti, esant šalių susitarimui dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo; trečiasis asmuo pinigus kasatoriui pervedė iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui; ieškovas iš kasatoriaus darbus priėmė, pasirašė darbų ir statybinių medžiagų kainos suderinimo aktą; už kasatoriaus atliktus darbus užsakovo objekte apmokėta. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo laikyti, jog lėšos kasatoriui pervestos be teisinio pagrindo, kaip ir dėl jo taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad lėšos atsakovui pervestos iki ieškovo turto areštavimo ir nemokumo momento konstatavimo teismo procesiniais sprendimais; trečiasis asmuo antstolio patvarkymo gavimo metu turėjo daugiau lėšų nei nurodyta patvarkyme; nėra pateiktų įrodymų, kurie vienareikšmiškai leistų spręsti, jog ginčijamu pinigų pervedimu buvo pažeistos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatos ir kt.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį, nesiaiškino aplinkybių dėl ginčijamo sandorio pripažinimo niekiniu, todėl byloje susidarė teisinė situacija, kai nėra konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos būtina nustatyti tam, kad galima būtų tinkamai taikyti teisės normas ginčo santykiams. Kasatorius nurodo, kad antstolio patvarkymas susijęs su 403 060 Lt areštu, tuo tarpu trečiasis asmuo lėšų pervedimo metu turėjo daug daugiau (po antstolio patvarkymo sumokėta subrangovams 960 539 Lt). Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Patvarkymo priėmimo metu nebuvo aišku, kokios apimties įsipareigojimų rangos sutarties šalys turėjo viena kitai (trečiojo asmens atsakymo į patvarkymą duomenimis). Šis klausimas išspręstas apeliacinės instancijos teismui patvirtinus trečiojo asmens ir ieškovo taikos sutartį, kuria konstatuota, kad trečiasis asmuo perleidžia ieškovui teisę į negyvenamąją patalpą – sporto klubą ir šalys pagal rangos sutartį nebeturi įsipareigojimų viena kitai. Pažymėtina, kad nutartis buvo priimta ir galiojo ginčijamų sprendimų nagrinėjamoje byloje priėmimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Utvilsta“ v. UAB,,BĄ investiciniais projektai“, bylos Nr. 2A-120/2008). Teisėjų kolegijos požiūriu, turėtų būti aiškinamasi, ar kasatoriui išmokėtos lėšos patenka į antstolio areštuotas lėšas, už kokį laikotarpį susidarė 403 060 Lt skola ir kaip ji yra susijusi su kasatoriui išmokėtomis lėšomis, ar šalių susitarimas dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo ir lėšų pervedimas kasatoriui lėmė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatų pažeidimą; nustatytinos aplinkybės, remiantis byloje esančiais ir pareikalaujant naujų įrodymų, pvz., dėl lėšų turėjimo, mokėjimų eilės tvarkos pažeidimo, konkrečiai šio įstatymo nuostatai patvirtinti ar paneigti, įvertintinas šalių susitarimo dėl apmokėjimo teisėtumas ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės (CPK 324 straipsnio 3 dalis).

Kasatorius nurodo, kad lėšos, dėl kurių yra kilęs ginčas, priklausė jam, nes jis atliko statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kasatorius atliko darbus ir patyrė išlaidų medžiagoms, todėl nagrinėjamo ginčo atveju nelaikė, jog lėšos priklausė ieškovui. Pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Rangos sutarties 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas darbus atlieka savo jėgomis, lėšomis ir darbo priemonėmis, o sutarties 6 straipsnio 4 dalyje – kad rangovas pastato statybai gali pasitelkti subrangovus. Teisėjų kolegijos požiūriu, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad, subrangovui savo lėšomis ir jėgomis atlikus statybos darbus, visos kasatoriui trečiojo asmens sumokėtos lėšos priklausė ieškovui. Teisėjų kolegijos nuomone, laikant susitarimą dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo teisėtu, svarstytina, ar ieškovui nepriklausytų atitinkama lėšų dalis, tekusi kasatoriui, už rangovo atliktus organizacinius ir kitus darbus, jeigu tai neįskaityta į viso statybos objekto kainą, o jeigu įskaityta – ar ją paveikė susitarimas dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas nurodo, kad rangovas (ieškovas) nuo 2005 m. pabaigos buvo nemokus ir nevykdė savo įsipareigojimų. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad ieškovo ir trečiojo asmens 2006 m. birželio 1 d. buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu trečiasis asmuo dėl susidėjusių aplinkybių turėjo organizuoti ir finansuoti statybos darbus ir baigti gyvenamojo namo statybą. Šio susitarimo pirmosios instancijos teismas nevertino. CK 6.691 straipsnyje nustatyta pareiga rangos sutarties šalims bendradarbiauti ir jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Bylos duomenys rodo, kad šalys, siekdamos galutinio statybos rangos sutartyje numatyto rezultato, bendradarbiavo ir jų veikla buvo teisėta, tačiau tokia išvada galima tik atlikus reikšmingų ginčo sprendimui įrodymų visumos analizę. Teisėjų kolegijos nuomone, turėtų būti vertinamos teisėtumo požiūriu šalių ir trečiojo asmens sudarytos sutartys, vykdant statybos rangos sutartį, ar jos buvo sudarytos siekiant išvengti įstatymo nuostatų reglamentuoto atsiskaitymo eiliškumo, ar antstolio patvarkymo nevykdymas turėjo įtakos nagrinėjamojoje byloje ginčijamo lėšų pervedimo sandorio teisėtumui ir kt.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodytame CPK 689 straipsnyje nustatoma lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, arešto procesinė tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nacionalinės mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos v. antstolė R. Mikliušienė, D. B., kt., bylos Nr. 3K-3-32/2011), o nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl išieškojimo iš turtinių teisių, ir šie klausimai reglamentuojami CPK 749 straipsnyje. Išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nes byloje nenustatyta teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos būtina konstatuoti, sprendžiant dėl teisės taikymo ginčo santykiams reglamentuoti (CPK 324 straipsnio 3 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pripažindama dalį kasacinio skundo argumentų dėl teisės taikymo pagrįstais ir naikindamas priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą bei perduodama jį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, teisėjų kolegija dėl kitų kasatoriaus nurodytų argumentų nepasisako.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 46,45 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

Egidijus Laužikas